Byla e2-202-887/2016
Dėl kredito administravimo išlaidų priteisimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „TruMet“ bankroto administratoriaus MB In Solidum atstovei L. B., atsakovei R. K., jos atstovui advokatui Nerijui Kirkilui, trečiojo asmens UAB „LT Technologies“ atstovams Vytautui Kelminskui, advokatui Justui Sakavičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „TruMet“ bankroto administratoriaus MB In Solidum ieškinį atsakovams R. K. ir J. K., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje UAB „LT Technologies“ dėl kredito administravimo išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas BUAB „TruMet“ bankroto administratorius MB In Solidum ieškiniu prašo priteisti ieškovui BUAB „TruMet“ solidariai iš atsakovų R. K. ir J. K. 8620,00 Eur įmonės administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas 2016-05-12 teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, 2016-07-18 teismo posėdžio metu pakartotinai patvirtino ir prašo priteisti ne 8620,00 Eur, o 8557,00 Eur įmonės administravimo išlaidų, paaiškino, kad buvo padaryta skaičiavimo klaida.

6Ieškovas ieškinyje nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „TruMet“. Bankroto administratoriumi paskirta MB In Solidum. Asmeniu kuris vykdys bankroto procesą civilinėje byloje Nr. B2-499-212/2015, paskirtas V. K.. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 23 d. Šioje teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkto pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „TruMet" iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė 2600,13 Eur mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui nesumoka jau apie keturiolika mėnesių. Priverstine tvarka skolos išieškoti nepavyko, antstolė 2015-02-12 grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, nurodydama, kad skolininkas neturi turto, pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė UAB „TruMet" yra nemoki. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, todėl manoma, kad UAB „TruMet" pripažįsta, jog yra nemoki. Teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovės vadovą pateikti duomenis, reikalingus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti išnagrinėjimui, t. y. debitorių ir kreditorių sąrašus, duomenis apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, duomenis apie įmonės vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įmonės registracijos pažymėjimą, įstatus. Be to, teismas siekdamas įvertinti realią UAB „TruMet" finansinę padėtį, surinko duomenis apie įmonės finansinę būklę iš valstybės institucijų. Iš UAB „TruMet" direktorės teismui pateikto bendrovės 2014 m. balanso nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė 2014 metų gruodžio 31 d. siekė 20872,91 Eur (72070,00 Lt), kurį sudarė vien trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys - 20820,20 Eur (71888,00 Lt) ir piniginės lėšos - 52,71 Eur (182,00 Lt), o UAB „TruMet" finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 4633,34 (15998,00 Lt) sumą, susidedančią iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. 2014 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2014 metais įmonė patyrė 134,09 Eur (463,00 Lt) nuostolį. 2015 m. balanso duomenimis balansinė įmonės turto vertė 2015 m. balandžio 2 d. siekė 20715,00 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas - atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 4580,00 Eur sumą, susidedančią iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Iš pateikto UAB „TruMet" kreditorių sąrašo sprendžiama, kad visi įsiskolinimai yra pradelsti. Iš 2015 m. balandžio 2 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šiam laikotarpiui atsakovė patyrė 105,00 Eur nuostolį. VĮ Registrų centras yra pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai tik už 2011 metų laikotarpį, vėlesnio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė neteikė. Kaip matyti, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TruMet" į teismą nesikreipė nei UAB „TruMet" vadovas, nei šios bendrovės akcininkai. Pagal UAB „TruMet" pateiktą akcininkų sąrašą UAB „TruMet" direktorė R. K. turi 50% šios bendrovės visų akcijų, o J. K. irgi 50%. Juridinio asmens vadovui ir/ar dalyviui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, kyla civilinė atsakomybė. Šiuo konkrečiu atveju civilinė atsakomybė taikytina R. K. ir J. K.. CK 2.4 straipsnio 3 dalis įtvirtina pareigą kiekvienam asmeniui, kuris verčiasi verslu, tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu. Atsakovai buvo įmonę valdantys asmenys, kurie buvo atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Dėl atitinkamos savo padėties puikiai žinojo tikrąją įmonės padėtį ir leido kilti žalai. Atsakovai R. K. ir J. K. nepateisinamai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors šios bendrovės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, turto atsiskaityti nebuvo, o atsakovai nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, kad esami įsipareigojimai toliau nedidėtų ir galimai aplaidžiai jiems leido augti. Nagrinėjamu atveju yra preziumuojama, kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą nedelsiant dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokie atsakovų veiksmai laikomi neteisėtais. Atsakovai, būdami UAB „TruMet" vadovais ir akcininkais, matydami, kad šios įmonės skolos auga ir viršija turimo turto vertę, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą ir savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekiant užkirsti kelią kreditorių interesų pažeidimams bei neproporcingų nuostolių kilimui. Atsakovai pažeidė šią įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais, tokiais savo veiksmais padarydami įmonei bei jos kreditoriams žalos, ko pasėkoje, visą kilusią žalą privalo atlyginti. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas tvirtina pagal administratoriaus pateiktą sąmatą lėšų sumą, kuria administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), įstatyme nustatyta teismo kompetencija numatyti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, ir orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą. Į teismo tvirtinamą išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, turi patekti tik tokios išlaidų rūšys, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan.). ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad vadovas, savininkas (savininkai) administratoriui atsako solidariai, todėl šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas atsakovams R. K. ir J. K. taikyti solidariąją atsakomybę, ko pasėkoje, atsakovai privalės atlyginti visas įmonės administravimo lėšas. Kauno apygardos teismas 2015-06-05 nutartimi patvirtino 905,00 Eur mėnesinę administravimo išlaidų sumą iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2015-09-18 Kauno apygardos teismas nutarė taikyti įmonei supaprastintą bankroto procedūrą, 2015-10-29 nutartimi teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2015-09-18 nutartimi patvirtino 5000,00 Eur sąmatą visam supaprastinto bankroto procesui. Kadangi UAB „TruMet“ iškėlus bankroto bylą jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas ir administravimo išlaidos padengtos nebuvo. Administratorius MB In Solidum turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „TruMet“ gauti Kauno apygardos teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o UAB „TruMet“ turi galiojantį ir pagrįstą įsipareigojimą administratoriui MB In Solidum. Šio įsipareigojimo UAB „TruMet“ įvykdyti negali, nes neturi turto. Vadovaujantis ĮBĮ reglamentavimu darytina išvada, kad buvusi įmonės vadovė ir akcininkė R. K. bei akcininkas J. K. yra solidariai atsakingi, nes dėl jų neteisėto neveikimo - nesikreipimo savalaikiai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo - įmonė turto neturi ir negali sumokėti administratoriui atlyginimo bei padengti administravimo išlaidų, kadangi jie nedelsdami nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip ypatingai pablogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje, įmonė nebegali įvykdyti esamų įsipareigojimų. Jeigu atsakovai savalaikiai būtų kreipęsi į teismą nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, gavus kitos rūšies pajamas. Taigi, atsakovų kaltė dėl jų neteisėto ir nesąžiningo elgesio yra preziumuojama pagrįstai ir teisėtai.

7Atsakovė R. K. atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovas advokatas Nerijus Kirkilas paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovė paaiškino, kad vienu metu dirbo vyr. finansininke UAB „LT Technologies“ ir buhaltere UAB „TruMet“. Sutartis tarp įmonių nebuvo sudaryta, vyko žodiniai susitarimai, sąskaitos išrašymas po paslaugos atlikimo reiškė susitarimą. Buvo susitarta parsigabenti iš Kinijos stalo kojas, UAB „LT Technologies“ turėjo atlikti darbus už kuriuos iš UAB „Trumet“ turėjo būti apmokėta. Kadangi UAB „Trumet“ neturėjo sandėlių visos atsargos buvo atgabentos į UAB „LT Technologies“, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Buvo vykdomi bandymai, siekiama parduoti prekę italų bendrovei, bet paslauga nebuvo atlikta, produktas nebuvo pagamintas. J. K. dirbo UAB „LT Technologies“ vadovu. Tuo metu J. K. buvo atleistas iš darbo, R. K. išėjo iš darbo vėliau. Ji išėjimo iš darbo metu kalbėjosi su naujuoju UAB „LT Technologies“ vadovu Vytautu Kelminsku, tarėsi ką toliau daryti su atsargomis – metalinėmis kojomis. Lyg ir buvo sutarta, kad UAB „Trumet“ atsiskaitys už saugojimą ir persigabens kojas kitur. Rezultate Vytautas Kelminskas atsakė, kad jis nieko apie kojas nežino, jai nepavyko susigrąžinti metalinių kojų. Atsakovė tvirtina, kad metalinės kojos yra, jos nedingę, R. K. nesutinka su faktu, kad įmonė veikė nuostolingai, jokių bankroto požymių nebuvo. Į teisėsaugos įstaigas nesikreipė. Įmonės veikla buvo suparaližuota dėl to, kad įmonė negalėjo disponuoti savo turtu. Įmonės situacija per tuos metus nepablogėjo, liko stabili. Įmonės veikla truko neilgai, nepilnus metus, sandorių buvo nedaug. Kol visa veikla vyko įmonėje – gautos atsargos, nugabentos į UAB „LT Technologies“, buvo atliekami bandymai, pradėti darbai UAB „LT Technologies“, skolų nebuvo. Kuomet prasidėjo konfliktinė situacija tarp J. K. ir UAB „LT Technologies“, įmonė nebeatgavo turto, vedė derybas, nevykdė veiklos. VMI, nesant įmonės veiklos, išregistravo įmonę iš PVM mokėtojų. Tuomet nuo likusio ilgalaikio turto ir turto pirkto su PVM, turėjo atstatyti PVM. Kadangi atsargos buvo įšaldytos, visos lėšos buvo investuotos į atsargas, įmonė neturėjo lėšų susimokėti VMI. Prekės nebuvo pajamuojamos, atsargos buvo užfiksuotas tik sandėlio programoje, kurioje fiksuojamos atsargos. Nėra ginčo, jog atsakovė bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu buvo UAB „TruMet“ direktorė ir akcininkė. Tačiau negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovai neva nepateisinamai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, turto atsiskaityti nėra, o atsakovai nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, kad esami įsipareigojimai toliau nedidėtų ir galimai aplaidžiai jiems leido augti, kad šios įmonės skolos auga ir viršija turimo turto vertę. Dėl šių ieškovo teiginių įrodymų byloje nėra pateikta. Įmonės balansas yra teigiamas, kad UAB „TruMet“ priklausančios atsargos (metalo gaminiai) yra laikomos UAB „LT Technologies“ sandėliuose, nuo 2013 m. įmonės finansinė padėtis išliko stabili, administratoriui pagal apskaitos dokumentus yra žinoma, jog prekių atsargos (metalo gaminiai) yra tebelaikomos UAB „LT Technologies“ sandėliuose. Administratoriaus pareiga yra imtis priemonių skoloms išieškoti. Aplinkybę, kad prekių atsargos (metalinės stalo bazės/kojos) 1000 vienetų buvo užsakytos UAB „TruMet“ vardu iš Kinijos įmonės SHANDONG S AND C TIANGONG INDUSTRIAL CP. LTD ir buvo pristatytos į gavėjo (Consignee) UAB „LT Technologies“ sandėlius, patvirtina visa eilė į bylą pateiktų dokumentų. Aplinkybę, kad minėtos prekių atsargos (metalinės stalo bazės/kojos) 1000 vienetų buvo UAB „LT Technologies“ dispozicijoje – sandėliuose ir, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl šių prekių atsargų grąžinimo teisėtam savininkui (UAB „TruMet“), patvirtina pridedama UAB „LT Technologies“ direktoriaus Vytauto Kelminsko susirašinėjimo 2012-07-26, 2012-08-03, 2012-11-23 elektroniniais laiškais ištrauka. Atsakovė laikotarpiu nuo 2009-11-25 iki 2012-08-14 dirbo UAB “LT Technologies” finansininkės pareigose, t. y. iki tol, kol UAB “LT Technologies” 2012-09-12 pareiškė ieškinį atsakovės sutuoktiniui dėl UAB “LT Technologies” padarytos žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-348-430/2013. UAB „TruMet“ direktore atsakovė buvo paskirta 2013-04-15 UAB „TruMet“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Vertinant bendrovės finansinę veiklą daromos išvados, kad per 2012 metus bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis sudarė 0,19, per 2013 metus bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis sudarė 0,22, per 2014 metus bendrovės įsipareigojimų ir turto santykis sudarė 0,22, o per 2015 m. pirmą ketvirtį sudarė taip pat 0,22, mažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, t. y. bendrovės direktorės ir akcininkės R. K. vertinimu bendrovė de facto neatitiko įmonės nemokumo būsenos, kai įmonė nevykdė įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 23 str. 8 d.), todėl bendrovės direktorė ir akcininkė R. K. remdamasi faktiniais turimos apskaitos duomenimis bei įvertinusi finansinę ir turtinę bendrovės situaciją, kad bendrovės skolos pagal balansą neauga, neviršija bendrovės turimo turto vertės, objektyviai neiniciavo bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis matyti, kad nepaisant to, jog bendrovė 2012 metus užbaigė pelningai, 2013 metus baigė su 22 762 Lt/6592 Eur nuostoliu, 2014 metus baigė su 463 Lt/134 Eur nuostoliu, o 2015 metų 1 ketvirtį su 105 Eur nuostoliu, taigi bendrovės nuostoliai nedidėjo, o jie kaip tik buvo iš esmės sumažinti iki itin mažos sumos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad situacija bendrovėje buvo kaip neatitinkanti protingos verslo rizikos ir neprieštaraujanti protingiems verslo standartams. Nenustačius, kad šioje byloje aptartas turtas – prekių atsargos nebuvo prarastas ar perduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – buvusio vadovo – kaltės, ir nesant tai patvirtinančių dokumentų, atsakovei šioje byloje negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Dėl administravimo išlaidų pasisakytina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad bankroto administratorius patyrė ieškiniu reikalaujamą administravimo išlaidų sumą, t. y. su ieškiniu nepateikė išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas taip pat nepateikė jokių dokumentinių įrodymų, koks faktiškai turtas bendrovėje buvo surastas ir aprašytas, siekiant nustatyti jo vertę santykyje su administravimo išlaidų atlygintinumu iš tokio turto vertės. Todėl darytina išvada, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės atsakovei kilimo pagrindų ir sąlygų.

8Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei davė parodymus teismo posėdyje analogiškus R. K. parodymams.

9Trečiojo asmens UAB “LT Technologies” atstovas advokatas Justas Sakavičius atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokios stalo kojos ir jų buvimo ar dingimo aplinkybės įmonėje UAB „LT Technologies“ nėra žinomos. Iš visumos byloje esančių ir kartu su šiuo atsiliepimu teikiamų įrodymų bei argumentų galima susidaryti priešingą nuomonę, t. y., kad joks UAB „TruMet“ turtas bendrovės UAB „LT Technologies“ žinioje niekada nebuvo ir negalėjo būti paliktas. Šalys teigia, kad stalo kojos 2012-01-27 dieną buvo atvežtos ir paliktos saugoti bendrovės UAB „LT Technologies“ sandėlyje Kiemelių g. 18B, Maišiagaloje, tačiau svarbu pažymėti, kad tretysis asmuo neturėjo tinkamų patalpų sandėliuoti minėtas stalo kojas, kurių kaip teigiama, buvo nemažas kiekis - 1000 vnt. Tretysis asmuo nuo 2009-04-01 iš įmonės UAB „GNO turto valdymas“ nuomavosi 5 nekilnojamojo turto objektus veiklai vykdyti, esančius adresu Kiemelių g. 18B, Maišiagala, t. y. vieną pastatą-metalo apdirbimo cechą, vieną pastatą-svarstykles ir tris pastatus-sandėlius. Tačiau 2011-12-30 tretysis asmuo, atstovaujamas tuometinio generalinio direktoriaus J. K., pakeitė minėtą nuomos sutartį, atsisakant nuomotis 3 pastatus-sandėlius. Todėl nuo 2011-12-30 tretysis asmuo sandėliavimo patalpomis nesinaudojo ir negalėjo priimti saugoti UAB „TruMet“ turto - 1000 vnt. metalinių stalo kojų. Tretysis asmuo kiekvienais metais atlieka savo turto inventorizaciją, kurią atliko ir 2012 metų pabaigoje. Iš teismui pateikiamų inventorizacijos dokumentų galima matyti, kad apskaitoje ir turto sąrašuose niekada nebuvo įtraukta 1000 vnt. metalinių stalo kojų. Todėl darytina išvada, kad tokiu turtu, kaip tvirtina šalys, tretysis asmuo niekada nedisponavo. Nuo 2012-06-25 naujuoju UAB „LT Technologies“ direktoriumi tapo Vytautas Kelminskas, jam perėmus vadovavimą įmonei, 2012-06-25 su senuoju įmonės direktoriumi J. K. buvo pasirašytas Perdavimo - Priėmimo aktas Nr. 1206- 25/1 pagal kurį buvęs direktorius perdavė naujajam įmonės turtą ir dokumentus. Pagal šį dokumentą jokios nei įmonės, nei kitų asmenų įmonėje saugomos stalo kojos naujajam direktoriui nebuvo perduotos. Atsakovas J. K. savo veiksmais, einant UAB „LT Technologies“ generalinio direktoriaus pareigas yra padaręs trečiajam asmeniui turtinę žalą, kuri buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-348-430/2013. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, kadangi atsakovo J. K. apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismo 2014-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1079-302/2014 buvo atmestas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovo J. K. trečiojo asmens naudai buvo priteista 34138,60 Eur žalos atlyginimo ir kitos susijusios sumos. Pagrindiniai neteisėti atsakovo veiksmai buvo nurodyti tie, kad jis būdamas UAB „LT Technologies“ generaliniu direktoriumi ir tuo pačiu UAB „TruMet“ direktoriumi, išrašė sąskaitas už darbus užsakovams pastarosios įmonės vardu (kurios buvo apmokėtos), nors faktiškai darbus atlikdavo UAB „LT Technologies“. Tokiu būdu įmonė negavo pajamų, kurios kaip įmonei padaryta turtinė žala, ir buvo priteistos teismo sprendimu. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas J. K. nebuvo lojalus įmonei UAB „LT Technologies“, atliko veiksmus, kurie pakenkė minėtos įmonės turtinei padėčiai. Šios bylos kontekste yra tikėtina, kad atsakovas J. K. galėjo tik imituoti UAB „TruMet“ priklausiusių 1000 vnt. metalinių stalo kojų pristatymą į įmonę UAB „LT Technologies“ vien tam, kad vėliau galėtų šio turto pareikalauti iš UAB „LT Technologies“, o jo nesant - pareikalauti atlyginti tokio turto vertę pinigais. Todėl visai tikėtina, kad šios stalo kojos niekada į įmonės UAB „LT Technologies“ teritoriją nepapuolė, o jų likimą tikėtinai geriausiai žino atsakovai. Be to, net jei būtų nustatyta, kad šios stalo kojos ir buvo atsidūrę UAB „LT Technologies“ teritorijoje, yra visai tikėtina, kad atsakovui J. K. esant abiejų įmonių (UAB „TruMet“ ir UAB „LT Technologies“) direktoriumi nuo 2016-01-27 (turto tariamo pristatymo termino) iki 2016-06-25 (J. K. atleidimo iš UAB „LT Technologies“ generalinio direktoriaus pareigų), turtas galėjo būti išgabentas į kitą vietą nieko apie tai nežinant trečiajam asmeniui. Todėl atsakovų teiginius, neva šis turtas yra perduotas UAB „LT Technologies“ ir ten yra ar buvo saugomas, reikia vertinti tik kaip gynybinę poziciją byloje, kuri jiems gali padėti išvengti atsakomybės prieš ieškovą. Ieškovas savo reikalavimą grindžia ĮBĮ 10 str. 11 d., kuri numato teisę bankroto administratoriui prisiteisti administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ir (ar) savininkų dėl to, kad šie įmonei tapus nemokiai nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų galima taikyti šią nuostatą manytina, jog reikia nustatyti ir ieškovui įrodyti, kada įmonė UAB „TruMet“ tapo faktiškai nemoki. Tik nustačius, jog įmonė faktiškai nemoki buvo konkrečiu laikotarpiu, galima pripažinti pareigą atsakovams inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei. Kad atsakovams kiltų civilinė atsakomybė dėl žalos (administravimo išlaidų) atlyginimo, turi būti įrodytos visos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos - žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys. Tam, kad būtų galima laikyti, jog atsakovai pažeidė savo pareigas, reikia konstatuoti ir jų kaltę, t. y. kad jie žinojo ar privalėjo žinoti apie įmonės nemokumo situaciją. Byloje nėra pateikta tą patvirtinančių įrodymų. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad vadovui ir akcininkui taikomos pareigos yra skirtingos. Minėtoji ĮBĮ 10 str. 11 d. numato, jog administratoriui turi būti atlyginami tik jo lėšomis apmokėti teismo bei administravimo išlaidos. Taigi įstatymas aiškiai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta. Vis tik šiuo atveju matyti, kad prie ieškinio pridėta tik viena 2015-11-20 sąskaita Nr. 00004 už paslaugas, apie kurios apmokėjimą nėra jokių duomenų. Todėl daryti išvadą, kad yra sąlygos taikyti ĮBĮ 10 str. 11 d. ir šiuo pagrindu priteisti administravimo išlaidas, negalima.

10Trečiojo asmens UAB “LT Technologies” atstovas Vytautas Kelminskas palaikė trečiojo asmens atstovo advokato Justo Sakavičiaus atsiliepime nurodytas aplinkybes bei teismo posėdyje davė analogiškus parodymus advokato Justo Sakavičiaus parodymams.

11Ieškinys atmetamas.

12Ieškovas ieškinio reikalavimus solidariems atsakovams R. K. ir J. K. reiškia ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų kaip įmonės administracijos vadovų (direktorių) 8557,00 Eur žalai atlyginti, nes atsakovai, žinodami, kad įmonė nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko atsirado žala.

13Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

14Išvardytos teisės aktų ir kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad, net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.

15Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

16Dėl solidarios atsakovų atsakomybės.

17Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Atsakovai buvo administracijos vadovais skirtingais laikotarpiais, J. K. nuo 2011-03-01 iki 2013-04-19, atsakovė R. K. nuo 2013-04-19 iki 2015-05-22. J. K. nuo 2013-04-20 liko tik UAB „TruMet“ akcininku ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu į įmonės vadovavimą nesikišo, jis apskritai apie 2 metus, t. y. 2013-2014 metais buvo išvykęs į užsienį. Šalys šių atsakovo paaiškinimų neginčijo. Teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, įvertinęs tai, kad ieškovas atsakovams reikalavimus kelia kaip administracijos vadovams, ką atstovė aiškiai nurodė teismo posėdžio metu, teismas mano, jog J. K. savo vadovavimo laikotarpiu negalėjo ir neturėjo suprasti, kad įmonė nesugebės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Dėl ko teismas konstatuoja, kad J. K. nelaikytinas atsakovu šioje byloje, šioje byloje tinkamas atsakovas yra R. K.. Šią teismo išvadą pagrindžia toliau detaliau analizuojamos faktinės aplinkybės.

18Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

19Teismo nuomone, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl 8557,00 Eur įmonės administravimo išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „TruMet“ įregistruota 2011-03-01. Atsakovas J. K. UAB „TruMet“ direktoriumi buvo nuo 2011-03-01 iki 2013-04-19, atsakovė R. K. UAB „TruMet“ šias pareigas vykdė nuo 2013-04-19 iki 2015-05-22. Abu atsakovai vieninteliai pastarosios įmonės akcininkai valdantys po 50 procentų akcijų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad 2015-03-03 ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama iškelti UAB „TruMet“ bankroto bylą. 2015-05-11 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „TruMet“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas MB In Solidum, nutartis įsiteisėjusi. Kauno apygardos teismas 2015-06-05 nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TruMet“ bankroto byloje bendrą 905,00 Eur sumą mėnesiui (įskaičius mokesčius), susidedančią iš: apskaitos tvarkymas – 363,00 Eur, kanceliarinės ir ryšio paslaugos – 150,00 Eur, biuro, biuro įrangos nuoma, komunalinės paslaugos – 121,00 Eur, archyvas – 150,00 Eur, išlaidos VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ – 121,00 Eur bei vienkartinį mokestį paraiškos Garantiniam fondui ruošimui – 484,00 Eur, kurias administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, administratoriui suteikiant teisę, esant būtinumui, keisti nurodytų išlaidų sumos dydį bendros patvirtintos išlaidų sumos ribose. Kauno apygardos teismas 2015-09-07 nutarė taikyti UAB „TruMet“ supaprastintą bankroto procesą, nutartis įsiteisėjusi. 2015-09-18 nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą visam bankrutuojančios UAB „TruMet“ bankroto proceso laikotarpiui bendrai 5000,00 Eur sumai.

20ĮBĮ (2001-03-20 Nr. IX-216, galioja nuo 2001-07-01) 8 str. 1 d. numatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2003-01-01 galiojusioje šio straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo numatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, laikotarpiu, kai atsakovė ėjo direktorės pareigas, įstatymas numatė jos pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Kadangi atsakovė buvo ir įmonės akcininkė, ir administracijos vadovė, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi turto, pradelstų įsipareigojimų, kad nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Todėl atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė dar 2013-12-31 turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau negalėjo nurodyti momento nuo kada UAB „TruMet“ tapo nemoki, nes neaišku ar egzistuoja atsargos, kurių buvimą tvirtina atsakovai. Tuo tarpu atsakovė paaiškino, kad ji nematė reikalo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nes nuo 2013 metų įmonės finansinė padėtis išliko stabili, pagal apskaitos dokumentus jai buvo žinoma, kad prekių atsargos tebelaikomos UAB „LT Technologies“, kurias realizavus tikėjosi padengti skolas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog VMI tvirtinimu UAB „TruMet“ 2600,13 Eur mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui nesumoka jau apie keturiolika mėnesių ir įmonė yra nemoki, kadangi nuo 2013-10-25 nemoka įstatymu nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų (Nr. eB2-692-657/2016). Priverstine tvarka skolos išieškoti nepavyko, antstolė 2015-02-12 grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu, nurodydama, kad skolininkas neturi turto, pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kauno apygardos teismas 2015-05-11 nutartimi konstatavo, kad UAB „TruMet“ yra nemoki. Atsakovė R. K. paaiškino, jog įmonė realią veiklą vykdė nepilnus metus, veikla buvo sustabdyta dėl to, kad visos lėšos buvo investuotos į atsargas (metalines kojas) pargabentas iš Kinijos, kuriomis įmonė negalėjo disponuoti, jos buvo saugomos ir negrąžinamos iš UAB „LT Technologies“, todėl įmonė neturėjo lėšų susimokėti VMI. Pastaroji 2012 metais išregistravo įmonę iš PVM mokėtojų. Pagal atsakovės atsiliepime nurodytus faktus nustatyta, kad įmonė jau 2013 metus baigė su 6592,00 Eur nuostoliu. Todėl akivaizdu, kad įmonė realiai dirbo iki 2012 metų kovo mėnesio, toliau sandoriai nebuvo sudaromi, pajamos negaunamos. Per 2012-2013 metus atsakovei nepavyko susigrąžinti tariamai UAB „LT Technologies“ saugomo UAB „TruMet“ priklausančio turto, lėšų mokesčiams susimokėti įmonė neturėjo, 2013 metus baigė nuostolingai. Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovės siekis atkurti įmonės mokumą ir toliau tęsti ūkinę–komercinę veiklą nedavė teigiamų rezultatų, ir įmonė nesugebėjo subalansuoti esamos situacijos. Faktas, kad atsakovė neva bandė susigrąžinti įmonei priklausantį turtą, kurį realizavus buvo galima išgelbėti įmonę, negali pašalinti atsakovės atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Todėl teismas daro išvadą, kad susiklosčius pirmiau nurodytai situacijai, įmonės vadovas – atsakovė R. K. 2013 metų pabaigoje privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „TruMet“, tačiau to nepadarė. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, jai nustatytų pareigų tinkamai nevykdė ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai.

21Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Todėl teismas plačiau nepasisako dėl UAB „TruMet“ nemokumo priežasčių.

22Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus vertinamos faktinės aplinkybės dėl atsakovės teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar atsakovei įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos.

23Pagal kasacinio teismo praktiką žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

24Šioje byloje ieškovas prašo priteisti bankroto administratoriaus įmonės administravimo išlaidas kaip atsiradusią žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje neįrodyta, kad tai yra atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala - išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu. Jeigu atsakovė, kaip administracijos vadovė, kai paaiškėjo UAB „TruMet“ nemokumas, būtų savalaikiai kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tiek nebūtų išvengta teismo nutartimis nustatytų administravimo išlaidų apmokėjimo. Jeigu būtų įrodyta, kad administravimo išlaidos dėl atsakovės neveikimo tam tikra pinigų suma padidėjo, tai formaliai galima būtų svarstyti, ar tai nėra žala kreditoriams ir spręsti dėl administravimo išlaidų priteisimo. Tačiau šioje byloje ieškovas ieškinio pagrindu tokios aplinkybės nenurodė ir įrodymų šiuo aspektu nepateikė. Taip pat galima būtų spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, jeigu įmonei tapus nemokia ar iškėlus bankroto bylą nustatomas įmonės turto realizavimas, sumažinimas, tačiau tokie faktai byloje nenustatyti. Įmonės automobilis nurašytas 2013 metų gegužės mėnesį, atsargų (metalinių kojų) egzistavimas apskritai neįrodytas jokiais tiesioginiais, nenuginčijamais įrodymais, tuo tarpu teismas konstatvo UAB „TruMet“ nemokumą nuo 2013 metų pabaigos, ką patvirtina ir pats ieškovas, juolab bankrotas UAB „TruMet“ iškeltas 2015 metais. Dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 8557,00 Eur įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, nesant teisinio ir faktinio pagrindo (Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-348-544-2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

25Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 10 str. 11 d. numato, jog administratoriui turi būti atlyginami tik jo lėšomis apmokėtos teismo bei administravimo išlaidos. Akivaizdu, jog įstatymas vienareikšmiškai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos. Į šią aplinkybę ieškovės dėmesį atkreipė tiek atsakovai, tiek trečiojo asmens atstovai savo atsiliepimuose. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą dėl įmonės administravimo išlaidų priteisimo grindžia Kauno apygardos teismo patvirtinta išlaidų suma, kurią administratorius turi teisę bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti. Tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno apygardos teismo patvirtinta išlaidų suma faktiškai buvo panaudota. Dėl šios priežasties ieškinys taip pat atmestinas.

26Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovė vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 98 straipsniu pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, dėl ko prašymas negalėtų būti tenkinamas.

27Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

28Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios išmokėtinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-12 nutartis Nr. 2-2097/2012). Atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė R. K. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 1989,41 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 24,20 Eur išlaidų dokumentų vertimams, 80,33 Eur išlaidų dokumentų gavimui iš VĮ Registrų centras, todėl viso ieškovė turi atlyginti atsakovei 2093,94 Eur.

29Taip pat iš ieškovo priteistinos 4,98 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

31ieškovo BUAB „TruMet“ atstovaujamo bankroto administratoriaus MB In Solidum ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo BUAB „TruMet“, į. k. 302599270, atsakovei R. K., a. k. ( - ) 2093,94 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt tris eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios išmokėtinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.

33Priteisti iš ieškovo BUAB „TruMet“, į. k. 302599270, valstybei 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios išmokėtinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

34Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 3. Teismas... 4. ieškovas BUAB „TruMet“ bankroto administratorius MB In Solidum ieškiniu... 5. Ieškovas 2016-05-12 teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus,... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino,... 7. Atsakovė R. K. atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atsakovė bei jos... 8. Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį bei davė parodymus teismo... 9. Trečiojo asmens UAB “LT Technologies” atstovas advokatas Justas... 10. Trečiojo asmens UAB “LT Technologies” atstovas Vytautas Kelminskas... 11. Ieškinys atmetamas.... 12. Ieškovas ieškinio reikalavimus solidariems atsakovams R. K. ir J. K. reiškia... 13. Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 14. Išvardytos teisės aktų ir kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos... 15. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę... 16. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės.... 17. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai faktiško nemokumo būsenoje esančiai... 18. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.... 19. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl... 20. ĮBĮ (2001-03-20 Nr. IX-216, galioja nuo 2001-07-01) 8 str. 1 d. numatyta,... 21. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo... 22. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus vertinamos faktinės aplinkybės... 23. Pagal kasacinio teismo praktiką žala galėtų būti laikomas bendras... 24. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti bankroto administratoriaus įmonės... 25. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 10 str. 11 d. numato, jog... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovė vadovaudamasi civilinio proceso... 27. Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, daroma... 28. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi... 29. Taip pat iš ieškovo priteistinos 4,98 Eur išlaidos susijusios su procesinių... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 31. ieškovo BUAB „TruMet“ atstovaujamo bankroto administratoriaus MB In... 32. Priteisti iš ieškovo BUAB „TruMet“, į. k. 302599270, atsakovei R. K., a.... 33. Priteisti iš ieškovo BUAB „TruMet“, į. k. 302599270, valstybei 4,98 Eur... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...