Byla 1-651-369/2011

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Jurgai Dringelytei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui – advokatui Vladislav Latušinskij, nukentėjusiojo atstovui – advokatui Dariui Poviliui, draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei,

2viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3R. Z., a. k. ( - ) gimęs ( - ), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 3 d.

4teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5R. Z., 2010-10-06, apie 21.25 val., vairuodamas automobilį Audi 80, v/n ( - ) važiuodamas Gariūnų g., Vilniuje, antra eismo juosta, viršijo šiame kelio ruože didžiausią leistiną 50 km/h greitį bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jo nesulėtino, savalaikiai nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir pertrenkė per pėsčiųjų perėją, pagal jo važiavimo kryptį iš dešinės į kairę ėjusį V. B., kuriam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 37, 133, 135 punktų reikalavimus ir įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 3 d.

6Apklaustas teisme kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2010-10-06, vakare, vairuodamas automobilį Audi 80 važiavo Gariūnų g., Vilniuje. Kaltinamasis pripažino, kad pasirinko nesaugų greitį, jį viršijo, todėl per gatvę einantį nukentėjusįjį pastebėjo prieš pat automobilį ir neturėjo techninės galimybės jo sustabdyti. R. Z. paaiškino, kad nematė kaip V. B. įžengė į važiuojamąją kelio dalį ir negali pasakyti ar ant jo užvažiavo jam einant per pėsčiųjų perėją ar šalia jos. Po autoįvykio jo automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos. Specialisto išvadoje Nr. T-A 5001/10(01) nurodyta, kad R. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 61).

7Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad negali pasakyti kaip įvyko autoįvykis, nes sąmonę atgavo tik ligoninėje (b. l. 82-83). Specialisto išvadoje Nr. T-A 5006/10(01) nurodyta, kad nenustatyto vyro, ambulatorinė kortelė ( - ), kraujyje rasta 1.99 promilių etilo alkoholio (b. l. 84).

8Specialisto išvadoje Nr. G 3798/10(01) nurodyta, kad V. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs nubrozdinimais veide, muštine žaizda plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkinėje srityje bei į dešiniojo šoninio skilvelio užpakalinį ragą bei sunkus difuzinis aksoninis galvos smegenų sužalojimas su smegenų koma. Taip pat nustatyta: odos nubrozdinimai pilvo kairėje, abipus juosmenyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje. Kairio blauzdikaulio lūžis ir dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimas. Sužalojimas padarytas smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl sunkaus difuzinio aksoninio galvos smegenų sužalojimo su smegenų koma atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3 punktą. Tikėtina, kad pirminis smūgis galėjo būti į kairę kūno pusę. Pagal nustatytus sužalojimus nukentėjusysis turėjo būti vertikaliojoje padėtyje (b. l. 85-89).

9Specialisto išvadoje Nr. 11-911(11) nurodyta, kad tikėtina, kad pirminis smūgis teko automobilio Audi 80, v/n ( - ) priekinės dalies kairiąja puse į V. B. kairę blauzdą, šlaunį ir klubą. Pirminio smūgio metu V. B. buvo vertikaliojoje padėtyje, tikėtina, kaire kūno puse atsisukęs į automobilio priekį. Tikėtina, kad smūgio metu V. B. kojos buvo žingsnio pozicijoje ir jis judėjo iš dešinės į kairę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu (b. l. 121-122).

10Specialisto išvadoje Nr. 11-1522(11) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis Audi 80, vairuojamas R. Z., važiavo Gariūnų gatve, Kirtimų gatvės link, antra eismo juosta apie 75 km/h greičiu viršydamas didžiausią leistiną – 50 km/h – greitį šiame kelio ruože. Automobiliui artėjant prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos į kelio važiuojamąją dalį, tikėtina, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, automobilio judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės į kairę, išėjo (išbėgo) pėsčiasis V. B. ir judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę. Pėsčiajam V. B. įveikus apie 6.15 m atstumą nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, automobilis „Audi 80“ pėsčiąjį partrenkė priekinės dalies kairiąją puse, apie 0,7 m atstumu nuo automobilio kairiojo krašto. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis toliau tęsė judėjimą į priekį lanku iš dešinės į kairę, į trečią eismo juostą po to iš kairės į dešinę, į antrą eismo juostą ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilis Audi 80, prieš pėsčiojo patrenkimą ir pėsčiojo pertrenkimo momentu judėjo antra eismo juosta, o po pėsčiojo partrenkimo tęsė judėjimą lanku iš dešinės į kairę, į trečią eismo juostą po to iš kairės į dešinę, į antrą eismo juostą ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Apskaičiuoti automobilio Audi 80 važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį ir eismo įvykio metu negalima. Tuo atveju, jeigu pėsčiasis per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje bėgo greitu tempu, o automobilis Audi 80 važiavo paties vairuotojo nurodytu 75 km/h greičiu, tai automobilio vairuotojas R. Z. neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas automobilį. Tuo atveju, jeigu pėsčiasis per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ėjo, nepriklausomai kokiu ėjimo tempu, o automobilis Audi 80 važiavo paties vairuotojo nurodytu 75 km/h greičiu, tai automobilio vairuotojas R. Z. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas automobilį. Tuo atveju, jeigu pėsčiasis per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje bėgo ramiu tempu, o automobilis Audi 80 važiavo paties vairuotojo nurodytu 75 km/h greičiu, tai automobilio vairuotojas R. Z. turėjo techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje jam iš dešinės ramiu tempu bėgusio pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas vairuojamąją automobilį Audi 80, jeigu pėsčiasis bėgo nedidesniu kaip 9.4 km/h greičiu.

11Automobiliui Audi 80 važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu – 50 km/h – greičiu, automobilio vairuotojas R. Z. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje jam iš dešinės judėjusio pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas vairuojamą automobilį nepriklausomai nuo to, kokiu tempu per kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje judėjo pėsčiasis. V. B. kelio pločio atžvilgiu buvo partrenktas Gariūnų g. važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje, apie 6.15 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, o kelio ilgio atžvilgiu, tikėtina, pėsčiųjų perėjos ribose.

12Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi 80 vairuotojo R. Z. veiksmai – važiavo viršydamas šiame kelio ruože didžiausią leistiną – 50 km/h – greitį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido per kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje ėjusio pėsčiojo V. B. bei jį partrenkė – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi 80 vairuotojas R. Z., privalėjo važiuoti neviršydamas šiame kelio ruože didžiausio leistino – 50 km/h – greičio ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jo važiavimo krypties eismo juostą kertantį pėsčiąjį V. B..

13Buvusioje kelio eismo situacijoje, pėsčiasis V. B. prieš kirsdamas kelio važiuojamąją dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės, jos greitį ir įsitikinti, kad tai daryti bus saugu (b. l. 123-129).

14Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai S. S. bei J. R. paaiškino, kad buvo netoli įvykio vietos (vairavo savo automobilius), tačiau nematė, kaip per važiuojamąją dalį judėjo nukentėjusysis (b. l. 75-76, 77-78).

15Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis R. Z., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir nebeturėjo techninės galimybės sustabdyti pėsčiųjų perėjoje ar jos ribose per gatvės važiuojamąją dalį judėjusio (ėjusio ar bėgusio) nukentėjusiojo. Tai patvirtina kaltinamojo parodymai bei kiti, byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio schema, R. Z. automobilio apžiūros protokolas bei prie jo esančio fotonuotraukos, eksperimento protokolas ir specialistų išvados. Autoįvykio metu V. B. padarytus kūno sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad R. Z. pažeidė kelių eismo taisyklių 37, 133, 135 punktų reikalavimus atsiradus atitinkamoms pasekmėms įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

16LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17Skirdamas R. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

18R. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 134), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 135-137), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, yra vedęs ir išlaiko šeimą. Teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. Z. prisipažinimą kaltu, teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis LR BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. Z. bausmę – piniginę baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus, nesant jo atžvilgiu galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei įvertinęs, tą aplinkybę, kad specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, faktiškai atimtu galimybę kaltinamajam toliau dirbti ( - ) ir savo ruoštu apsunkintų ar iš viso padarytų negalimą V. B. prašomo priteisti civilinio ieškinio reikalavimų įvykdymą, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais yra netikslinga jo atžvilgiu taikyti LR BK 42 str. 6 d, 68 str. 1 d. ir R. Z. uždrausti naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones. R. Z. piniginė bauda skiriama vadovaujantis LR BK 47 str. 3 d., 5 p. bei 61 str. nuostatomis.

19Nukentėjusysis V. B. pareiškė 141 368,00 litų civilinį ieškinį neturtinei (moralinei) žalai atlyginti bei prašė priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1 800,00 litų kasmetinių periodinių išmokų iki 100% jo darbingumo atstatymo.

20Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nukentėjusysis patyrė sunkius kūno sužalojimus ir šiuo metu turi 30% darbingumą, ilgai gydėsi ligoninės stacionare. V. B. kviečiamas į teismo posėdžius neatvykdavo. Nukentėjusiojo atstovas - advokatas D. P. teismui teigė, kad jo atstovaujamojo sveikatos būklė neleidžia jam vykti į teismo posėdžius, tačiau advokatas teismui nepateikė jokių medicininių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie dabartinę nukentėjusiojo V. B. sveikatos būklę. Teismui buvo pateikti tik medicininiai dokumentai apie V. B. gydymą VĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių Klinikos reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centre bei tai, kad 2011-09-13 V. B. buvo išduota darbingumo lygio pažyma, kurioje jam nustatytas 30% darbingumo lygis (pažyma galioja iki 2012-08-31). Nuo 2011-02-18 nukentėjusiajam paskirta ir mokama valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (b. l. 144-145). Šie dokumentai pilnai neatskleidžia V. B. dabartinės sveikatos būklės (ar jam reikalinga slauga ir pan.), tačiau leidžia teismui manyti, kad autoavarijos metu sukeltos traumos V. B. sukėlė tam tikrus liekamuosius reiškinius ir į tai reikia atsižvelgti nustatant jam padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydį. Kita vertus, teismas mano, kad įvertinus V. B. padarytų kūno sužalojimų mastą, jų pasekmes (šiuo metu esantį jo darbingumo lygį), spręsdamas priteistinos neturtinės žalos lygį, teismas turi atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, kad buvo padaryta netyčinė nusikalstama, kad R. Z. automobilį vairavo blaivus. Būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-638/2010). Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad nukentėjusio reikalaujama iš R. Z. priteisti 141 368, 00 litų pinigų suma akivaizdžiai yra per didelė ir neadekvati jo patirtiems sužalojimams, gydymo trukmei bei turėtiems nepatogumams. Teismas daro išvadą, kad V. B. priteistinas neturtinės (moralinės) žalos dydis turi būti sumažintas iki 40 000 litų. Atsižvelgus, kad UAB DK „PZU Lietuva“, pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą 11 str. 1 d. 2 p. nukentėjusiajam V. B. atlygino 2500,00 eurų – 8 6832 litų neturtinės žalos, todėl likęs priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro – 31.310.08 (trisdešimt vienas tūkstantis trys šimtai dešimt litų ir aštuoniasdešimt centų) litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo R. Z..

21Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1800,00 litų kasmėnesinių periodinių išmokų iki 100% nukentėjusiojo darbingumo atstatymo priteisimo iš UAB DK „PZU Lietuva“ atmestinas.

22Nukentėjusiojo atstovas teismui pateikė duomenis, kad V. B. mokėsi ( - ). Jam suteikta teisė dirbti aukštalipio darbus ir 2002-11-22 išduotas pažymėjimas. Atstovas teismui pateikė kvalifikacijos pažymėjimą ( - ), kad 2003-01-23 kvalifikavimo komisijos nutarimu V. B. suteikta stogdengio kvalifikacija. Motyvuodamas tuo, kad V. B. po eismo įvykio neteko galimybės dirbti pagal įgytą profesiją ir šiuo metu yra praradęs 70% savo darbingumo, atsižvelgdamas į Lietuvos Statistikos departamento oficialius duomenis apie vidutinį darbo užmokestį statybos pramonėje 2011 metų 2 ketvirtį, nurodančius, kad minėtas vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 846,00 litus, privačiame sektoriuje ir 2 289,90 litus valstybiniame sektoriuje ir prašė iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 1 800,0 litų kasmėnesinę, periodinę išmoką V. B. naudai iki nebus atgautas darbingumas.

23SODRA pateikė duomenis, kad autoįvykio metu V. B. nedirbo ir neturėjo draudžiamų pajamų. Nustatyta, kad įvykio dieną V. B. nebuvo sudaręs jokios darbo sutarties, todėl jai nesant, negali būti priteistos jokios su darbo santykiais (kurių realiai nebuvo) susijusios negautos pajamos. V. B. yra paskirta ir mokama atitinkamo dydžio valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.

24Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmena su nuotraukomis saugotina prie baudžiamosios bylos.

25Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str. teismas;

Nutarė

26R. Z., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nubausti 30 MGL, t. y. 3900 Lt (trijų tūkstančių ir devynių šimtų litų) bauda.

27Vadovaudamasis LR BPK 352 str. ir LR BVK 22 str. išaiškinti R. Z., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą, jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT237300010002458204, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

28Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. Z. priteisti 31.310.08 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį trys šimtai dešimt litų ir aštuoniasdešimt centų).

29Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

30Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Z. kardomosios priemonės neskirti.

31Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus... 2. viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo... 3. R. Z., a. k. ( - ) gimęs ( - ), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo... 4. teismas išnagrinėjęs bylą,... 5. R. Z., 2010-10-06, apie 21.25 val., vairuodamas automobilį Audi 80, v/n ( - )... 6. Apklaustas teisme kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino,... 7. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad... 8. Specialisto išvadoje Nr. G 3798/10(01) nurodyta, kad V. B. nustatytas galvos... 9. Specialisto išvadoje Nr. 11-911(11) nurodyta, kad tikėtina, kad pirminis... 10. Specialisto išvadoje Nr. 11-1522(11) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga... 11. Automobiliui Audi 80 važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu –... 12. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi 80 vairuotojo R. Z. veiksmai... 13. Buvusioje kelio eismo situacijoje, pėsčiasis V. B. prieš kirsdamas kelio... 14. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai S. S. bei J. R. paaiškino, kad... 15. Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis... 16. LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 17. Skirdamas R. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į... 18. R. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteistas (b. l. 134), baustas... 19. Nukentėjusysis V. B. pareiškė 141 368,00 litų civilinį ieškinį... 20. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi LR CK... 21. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1800,00 litų... 22. Nukentėjusiojo atstovas teismui pateikė duomenis, kad V. B. mokėsi ( - ).... 23. SODRA pateikė duomenis, kad autoįvykio metu V. B. nedirbo ir neturėjo... 24. Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmena su nuotraukomis saugotina prie... 25. Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308... 26. R. Z., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 27. Vadovaudamasis LR BPK 352 str. ir LR BVK 22 str. išaiškinti R. Z., kad šiuo... 28. Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos... 29. Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 30. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Z. kardomosios priemonės neskirti.... 31. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...