Byla 2-9553-726/2009
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Audronė Bugelevičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 828,96 Lt skolos, 500,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Byla perduotina pagal teismingumą.

4Ieškovas ieškinyje nurodo, kad nors atsakovo gyvenamoji vieta yra Kaune, ieškinys šiam teismui pateikiamas vadovaujantis su atsakovu 2002-11-30 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties (toliau – Sutartis) 8.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Byloje iškilo būtinumas įvertinti Sutarties nuostatos dėl sutartinio teismingumo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad nurodyta analizė yra susijusi tik su ginčo teismingumo klausimu ir jokiu būdu nereiškia ginčo sprendimo iš esmės.

5Byloje pateikta Sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinio lizingo (plačiąja prasme) paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovo). Sutartimi ieškovas atlygintinai įsipareigojo nupirkti iš pardavėjo atsakovo, kaip pirkėjo, pasirinktą prekę ir suteikti atsakovui teisę bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti, visiškai ir tinkamai įvykdžius Sutarties sąlygas perimti iš ieškovo prekės nuosavybės ir (ar) kitas su preke susijusias teises (Sutarties 2.1. punktas). Ieškovas iš trečiojo asmens nupirko ir atsakovui perdavė mobilųjį telefoną. Sutarties dalykas, šalių ypatumai ir prekės pobūdis aptariamą sutartį leidžia kvalifikuoti vartojimo kredito sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis), o atsakovą – vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas). Kaip matyti iš Sutarties vizualinės išraiškos, jos sąlygos yra išdėstytos ieškovo rekvizitais pažymėtame lape, o sutarties tekstas yra spausdintas. Nors Sutarties sąlygos, apibūdinančios prekę, jos kainą, eilinių įmokų ir palūkanų dydį, mokėjimo grafiką bei pirkėją, yra atspausdintos, tačiau tai padaryta lape, kuriame jau buvo išdėstytos bendrosios Sutarties nuostatos bei ieškovo rekvizitai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su konkrečios prekės pobūdžiu, jos kaina, eilinių įmokų ir palūkanų dydžiu, mokėjimo grafiku ir pirkėjo duomenimis, yra ieškovo iš anksto, nederinant su atsakovu, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 straipsnis). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

7Teismo nuomone, vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

8Teismo nuomone, iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo – verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtais atvejais verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Be to, vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo ieškovo – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Tai ypač pasakytina tuo atveju, kai verslininko reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei verslininko pareikštas reikalavimas. Situacija, kai iš vartojimo sutarčių kilęs ginčas, remiantis tokių sutarčių standartinėmis sąlygomis, būtų nagrinėjamas verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams.

9Dėl šių priežasčių, teismas daro išvadą, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

10Tokia yra šioje byloje pateiktos Sutarties 8.1. punkte įtvirtinta ieškovo parengta standartinė sąlyga, leidžianti ieškovui – verslininkui ieškinį pareikšti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Ieškovas šia nuostata pasinaudojo, nors atsakovo – vartotojo gyvenamoji vieta ir yra Kaune. Pažymėtina, kad ieškovo buveinės vieta yra Vilniaus mieste ir patenka į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritoriją. Aptarta nuostata dėl aukščiau išdėstytų argumentų laikytina ne tik pažeidžiančia konstitucinius vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principus, bet ir apskritai nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme, todėl sprendžiant ginčo teismingumo klausimą negali būti taikoma.

11Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-31 nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui Valentinui Banaičiui dėl 828,96 Lt skolos, 500,48 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovui buvo išaiškinta, kad pakartotinai kreipiantis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kartu pateiktinas po ginčo sudarytas šalių rašytinis susitarimas perduoti nesutarimą spręsti šiam teismui. Nurodytas dokumentas kartu su 2009-05-08 ieškiniu nepateiktas.

12Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byla perduotina pagal teismingumą – Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 4 dalis).

13Teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsniu, 290-292 straipsniais,

Nutarė

14Ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo perduoti pagal teismingumą – Kauno miesto apylinkės teismui.

15Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai