Byla 2-104-129/2011

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, dalyvaujant pareiškėjos I. G. atstovėms A. G. ir advokatei N. Ž., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei I. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo, su suinteresuotuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

2pareiškėjos atstovės palaikė prašymą, pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjos senelė, M. Š., gimusi ( - ), nuo ( - ) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 819 kv.m. namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ), kuris buvo jai suteiktas namo statyboms. Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į senelės nuosavybės teise turėtą žemę. Sklypas yra apie 8 arų, jame stovėjo namas, buvo auginamos daržovės. Dabar toje vietoje nebėra laisvos žemės, stovi pastatai. Iki nacionalizacijos stovėjo medinis senas namas, kuris buvo nugriautas apie 1960 m. Tame sklype stovėjo du namai, kitas – priklausė J. Š., kurio įpėdinių nėra, išvažiavo į Lenkiją. Pareiškėja yra visiškai viena, sutuoktinis miręs. Anketos apačioje nurodytas ją užpildęs asmuo pagal M. Š. nurodytus duomenis. Prašo prašymą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š. iki žemės nacionalizacijos ( - ), nuosavybės teise valdė 819 kv.m. dydžio namų valdos žemės sklypą.

3Suinteresuotojo asmens atstovė nurodė, kad pateikti dokumentai yra subjektyvūs, asmeninio pobūdžio susirašinėjimas su įstaigomis ir pagal Vyriausybės nutarimą nėra nuosavybės teisę įrodantys dokumentai. Anketa užpildyta paties asmens ranka laikytina tik papildomu dokumentu, patvirtinančiu kitus dokumentus. Pateiktuose dokumentuose skirtingi adresai, gatvės. Prašo prašymo netenkinti.

4Prašymas tenkintinas.

5Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga(CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus tesimas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:1)prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinė reikšmę; 2)pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3)pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

6CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

71991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei vėliau jį pakeitęs 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo tvarką bei sąlygas. Nuosavybės teisės atkuriamos šio įstatymo 2 straipsnyje išvardintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (17 straipsnio 1 dalis). Kartu su piliečio prašymu turi būti pateikiami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (10 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais yra išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduotais pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (9 straipsnio 1 dalis). Kiti dokumentai išvardyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, taip pat 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.

8Juridiškai reikšmingas valdymo nuosavybės teise faktas yra nustatinėjamas teismine tvarka. Tokio fakto įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia įstatymų nustatytą įrodinėjimo priemonių panaudojimo apribojimą. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo bylose turi ypatumų, kurie sąlygoja ir įrodinėjimo priemonių leistinumo ypatumus. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą.

9Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino pareiškėjai terminą prašymui ir giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti nuosavybės teisių atkūrimui į M. Š. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, buvusė adresu ( - ) (b.l. 45-47).

10Pareiškėja savo reikalavimus grindžia liudytojų L. T., L. P. parodymais ir rašytiniais įrodymais, pateiktais Lietuvos centrinio valstybės archyvo (b.l. 5).

11Liudytoja L. T. paaiškino, kad vaikystėje gyveno ( - ), kur susipažino su pareiškėja, ir buvo girdėjusi, jog pareiškėjos seneliai ar tėvai turėjo apie 8-9 arus žemės sklypą. Liudytoja L. P. paaiškino, kad kartą po karo, 1947-1948 m., pas M. Š. pirko kartu su motina pieno, M. Š. turėjo medinį namą ir sodą, kuriame buvo obuolių, vyšnių, buvo sodinamos bulvės. Liudytoja žinojo visus namo, kuriame ji gimė, kaimynus, nurodė, kad ji gyveno ( - ), Š. namas buvo ( - ), vėliau namus nugriovė, 1968 m. ji ir Š. išsikėlė į ( - ) namus. Paaiškino, kad gatvės pavadinimas keitėsi – prie sovietų buvo ( - ), prie vokiečių – ( - ), prie lietuvių – ( - ) buvo vertimas.

12Byloje yra pateikti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti rašytiniai įrodymai, tai yra ( - ) Registracijos knygos antraštinis lapas, kuriame nurodyta, kad namo ( - ), savininke nurodyta M. Š. (M. S.), įrašas darytas ( - ) (b.l. 6-7); Vilniaus miesto valdybos Centrinio statistikos biuro ( - ) anketa, kurioje nurodyta, kad 819 m2 sklypas, esantis ( - ), priklauso M. Š. (M. S.), ( - ), anketa užpildyta pagal M. Š. pateiktą informaciją, yra ją užpildžiusio asmens parašas(b.l. 8-9); ( - ) skundas (b.l. 10-11), ( - ) protokolas (b.l. 12-13), ( - ) dokumentas (b.l. 14-15), ( - ) skundas (b.l. 16-19), kurie patvirtina, jog ( - ) vyko susirašinėjimas tarp J. Š., M. Š. su Vilniaus miesto magistrato tarnautojais dėl vykdomų namo, esančio žemės sklype ( - ), statybų. Nurodytuose dokumentuose žemės sklypo savininke įvardijama M. Š.; Vilniaus miesto savivaldybės pranešimas dėl buto mokesčio (b.l. 20), kuriame namo, esančio ( - ) savininke nurodyta M. Š.; ( - ) namo projektas, kuriame nurodyta, kad brėžinyje yra namo ( - ), esančio J. ir M. Š. valdoje, planas (b.l. 21).

13Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje nr. 3K-3-98/2009.

14Šiuo atveju visuma nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad aukščiau ištirti įrodymai patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Liudytojos L. P. parodymai patvirtino, kad ( - ), buvo namas su žemės sklypu, kurie priklausė M. Š.. Šį faktą patvirtina ir rašytiniai įrodymai, tai yra Registracijos knyga (b.l. 6-7), ( - ) anketa (b.l. 8-9), ( - ) protokolas (b.l. 12-13), ( - ) projektas (b.l. 21), kurie buvo rašyti ir sudaryti tuometinės valdžios institucijų atstovų, juose kaip žemės sklypo, esančio ( - ), savininkai minimi J. ir M. Š.. ( - ) anketa nėra užpildyta pačios M. Š., joje yra nurodyta, kad ją pildė kitas asmuo pagal pateiktą tipinę formą, tik tam tikrą informaciją suteikė pati namo ir žemės valdos savininkė, todėl negalima vertinti šiame dokumente nurodytos informacijos kaip neturinčios jokios įrodomosios reikšmės, kadangi joje nurodytą informaciją patvirtina visuma kitų Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų dokumentų.

15Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. Š. iki žemės nacionalizacijos ( - ), nuosavybės teise valdė 819 kv.m. dydžio namų valdos žemės sklypą, įrodytas byloje esančia medžiaga ir laikytinas nustatytu.

16Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, teismas

Nutarė

17prašymą patenkinti.

18Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., gimusi ( - ), iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 819 kv.m. dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ).

19Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

20Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Bronislava... 2. pareiškėjos atstovės palaikė prašymą, pareiškime ir teismo posėdžio... 3. Suinteresuotojo asmens atstovė nurodė, kad pateikti dokumentai yra... 4. Prašymas tenkintinas.... 5. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 6. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas... 7. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių... 8. Juridiškai reikšmingas valdymo nuosavybės teise faktas yra nustatinėjamas... 9. Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 18 d. sprendimu Lietuvos vyriausiasis... 10. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia liudytojų L. T., L. P. parodymais ir... 11. Liudytoja L. T. paaiškino, kad vaikystėje gyveno ( - ), kur susipažino su... 12. Byloje yra pateikti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti rašytiniai... 13. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas... 14. Šiuo atveju visuma nustatytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą,... 15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, juridinę reikšmę turintis faktas,... 16. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448... 17. prašymą patenkinti.... 18. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., gimusi ( - ), iki... 19. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuosavybės teisių... 20. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...