Byla 2-97-615/2012
Dėl avanso ir palūkanų priteisimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Procentas“ atstovei V. K., atstovui advokatui S. B., atsakovo UAB „Net Frequency“ atstovei advokato padėjėjai T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Procentas“ ieškinį atsakovui UAB „Net Frequency“, dėl avanso ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas teisme pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 16260,00 Lt avanso, 21,38 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. 3 d. ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr.NFQ-091203/l, pagal kurią atsakovas įsipareigojo šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal ieškovo pateiktus darbų užsakymus atlikti tam tikrus šiuose užsakymuose apibrėžtus darbus bei paslaugas (Sutarties 1.1 p., 2.1 p.). 2009-12-03 d. Darbų užsakymu Nr. 1 ieškovas užsakė pas atsakovą atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę. Pagal Sutarties 4.6.1 punktą, 4.6.3 punktą bei 6.2.1 punktą ieškovas įsipareigojo laiku ir tinkamai pateikti atsakovui visą aukščiau nurodytų darbų atlikimui reikalingą informaciją, priemones, dokumentus, duomenis popierinėse ir skaitmeninėse laikmenose, atsakovo prašymu neatlygintinai suteikti darbų atlikimui reikalingas paslaugas. Pagal Sutarties 2.1 punktą, Darbų užsakymo Nr. 1 3 punktą ieškovas įsipareigojo avansu mokėti atsakovui dalines įmokas už darbus tokiu grafiku: 2000 Lt be PVM avansą per 3 dienas nuo Darbų užsakymo pasirašymo dienos, 2000 Lt be PVM dalinį mokėjimą per 7 dienas nuo darbų užsakymo pasirašymo dienos ir vėliau kas 7 dienas pradedant 14 diena nuo šių darbų užsakymo pasirašymo dienos mokėti po 2000 Lt iki atsakovas pilnai atsiskaitys už darbus, sumokėdamas visą sumą nurodytą Darbų užsakymo 2.1 p., iš viso 26815 Lt. Atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui aukščiau nurodytų darbų rezultatus iki 2009-12-23 d. (Sutarties 2.1 punktas, 2.2 p., Darbų užsakymo Nr.1 2.2 punktas). Vykdant Sutartį, ieškovas atliko visus pagal Sutartį užsakovui numatytus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 4.6.1 punktą, 4.6.3 punktą bei 6.2.1 punktą laiku ir tinkamai pateikė atsakovui visą aukščiau nurodytų darbų atlikimui reikalingą informaciją bei duomenis, atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Pagal šalių pasirašytą Sutartį bei Darbų užsakymą ieškovas banko pavedimais mokėjo atsakovui įmokas už darbus tokiomis sumomis ir terminais: 2009-12-07 d. sumokėjo 2420 Lt, 2009-12-18 d. - 2420 Lt, 2009-12-30 d. - 2420 Lt, iš viso 7260 Lt. 2009-12-31 d. atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą serija NFQLT Nr.2009/159 7260 Lt sumai. 2010-02-18 d. ieškovas mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui l500 Lt, 2010-02-19 d. - 500 Lt, 2010-02-20 d. - 2000 Lt, 2010-02-26 d. - 2000 Lt, 2010-03-05 d. – l000 Lt, 2010-03-10 d. – l000 Lt, 2010-03-25 d. – l000 Lt. Iš viso, laikotarpiu nuo 2010-02-18 d. - 2010-03-25 d., ieškovas sumokėjo atsakovui 9000 Lt. 2010-05-13 d. atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą NFQLT Nr.2010/050 9000 Lt sumai. Vadinasi, pagal šalių pasirašytą Sutartį bei Darbų užsakymą ieškovas laikotarpiu nuo 2009-12-07 d. iki 2010-03-25 d. avansu sumokėjo atsakovui už darbus 16260 Lt. Nepaisant to, kad ieškovas atsakovui avansu mokėjo dalines įmokas už darbus bei perdavė darbų atlikimui reikalingą informaciją, atsakovas neįvykdė Sutartyje bei Darbų užsakyme numatytų įsipareigojimų: iki 2009-12-23 d. neatliko greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizės, atliktų darbų rezultatų ieškovui neperdavė. Apie darbų vėlavimo aplinkybes ieškovas informuotas nebuvo, darbų atlikimo terminas nebuvo pratęstas. Taigi, atsakovas dėl ieškovui nežinomų priežasčių ir aplinkybių laiku ir tinkamai sutartinės prievolės neįvykdė. Atsakovas pažeidė ne tik Sutarties 2.1 punktą, 2.2 punktą, Darbų užsakymo 2.2 punktą, bet ir LR Civilinio kodekso 6.652 straipsnio 2 dalį, 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį, 6.256 straipsnio 1 dalį. Prievolės įvykdymo termino praleidimas laikomas prievolės pažeidimu (LR Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sutarties neįvykdymu (LR Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). LR Civilinio kodekso 6.207 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti. Ieškovas, nesulaukęs atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo sutartyje numatytu terminu, buvo priverstas sustabdyti likusių įmokų už darbus mokėjimą. Pagal Sutarties 5.2 punktą, vykdytojas, atlikęs visus Darbų užsakyme nurodytus darbus, apie tai raštu informuoja užsakovą. Šalių suderintu laiku, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vykdytojo pranešimo pateikimo užsakovui, užsakovas įsipareigoja priimti pagal Darbų užsakymą atliktus darbus ir pasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktą. Atsakovas atgaline data pateikė ieškovui 2010-01-05 d. atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą, tačiau pats darbų rezultatas ieškovui perduotas nebuvo, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atsakovo vienašališkai bei atgaline data išrašytą darbų perdavimo - priėmimo aktą. 2010-11-29 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, jog, vadovaudamasis Sutarties 5.2 punktu, 2010-04-10 d. atsakovas neva vienašališkai pasirašė 2010-01-05 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuris 2010-09-08 d. buvo pakartotinai išsiųstas ieškovui. LR Civilinio kodekso 6. 652 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Atsakovui neperduodant darbų rezultato iki 2009-12-23 d., vėlesnis atsakovo sutartinių pareigų vykdymas ieškovui neteko prasmės. Atsakovo netinkamas prievolės įvykdymas sugriovė visus ieškovo verslo planus. Dėl atsakovo kaltės buvo trukdomas ieškovo darbas, dėl ko ieškovas patyrė papildomų nepatogumų bei nuostolių. Dėl aukščiau nurodytų darbų neatlikimo ieškovas negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal kitas sutartis. Taigi, atsakovui iš esmės pažeidus Sutartyje numatytą įsipareigojimą - nustatytu terminu atlikti darbus, ieškovas, vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.217 straipsnio 2dalies 1 punktu ir 2 punktu, 2011-03-16 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Sutarties 12.3 punktu, Sutartis bus laikoma nutraukta po 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Iki minėto termino ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti ieškovo atsakovui už darbus sumokėtą 16260 Lt avansą. Aukščiau nurodytas pranešimas buvo įteiktas atsakovui 2011-03-21 d. Taigi, aukščiau nurodytu pranešimu ieškovas vienašališkai nuo 2011 m. balandžio 11 d. nutraukė Sutartį. Nepaisant minėto pranešimo, atsakovas iki šiol negrąžino ieškovui jo sumokėto 16260 litų avanso. 2011 m. kovo 16 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2011 m. balandžio 10 d. ieškovo sumokėto 16260 litų avanso grąžinimui. Nepaisant to, atsakovas iki nustatyto termino pabaigos pagal Sutartį gautų pinigų negrąžino, todėl ieškovui buvo atimta galimybė jais naudotis. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, t.y. šiuo konkrečiu atveju - nuo 2011 m. balandžio 11 d., jis turi atlyginti kreditoriui visus jo patirtus nuostolius. Įstatymų nustatytos palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais, todėl atsakovas privalo mokėti ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo tos dienos, kai baigėsi ieškovo nustatytas terminas avansui grąžinti (LR CK 6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki šio ieškinio surašymo dienos - 2011 m. balandžio 19 d. paskaičiuotos palūkanos už termino avansui grąžinti praleidimą sudaro 21,38 litų. Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.31 straipsnio 2 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Todėl iš atsakovo priteistinos 8,05 % procesinės metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, esą jis 2010-01-05 dieną ieškovui pateikė 2010-01-05 priėmimo perdavimo aktą. Ieškovas darbų iš atsakovo nei 2010-01-05 dieną, nei kada nors vėliau nepriėmė, nes jie ieškovui nebuvo perduoti. Aktas yra dokumentas, kuriuo yra perduodami atlikti darbai. Gavus atliktus darbus, užsakovas privalo (...) dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (LR Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 1 dalis). Aktas tik patvirtina darbų perdavimo faktą, tačiau kartu turi būti perduoti ir patys darbai. 2010-01-05 priėmimo perdavimo akto 2 punkte yra nurodyta, kad atsakovas perduoda, o ieškovas priima atliktus darbus. Pažymėtina, kad atsakovas jokių atliktų darbų ieškovui neperdavė, todėl ieškovas negalėjo jų priimti bei pasirašyti priėmimo perdavimo akto. Tuo labiau, kad apie atsakovo neva vienašališkai pasirašytą aktą ieškovas buvo informuotas tik 2010-11-29. Be to, atsakovas tik 2010-11-29 d. pranešimu nurodė, kad neva dar 2010-10-04 dieną jis vienašališkai priėmė darbus ir pateikė aktą. Mano, kad protingas ir apdairus verslininkas, pateikęs aktą (2010-01-05) ir ieškovui jo nepasirašant (kaip teigia atsakovas), turėtų per protingą terminą vienašališkai priimti darbus ir apie tai nedelsdamas informuoti ieškovą. Tačiau atsakovas neva vienašališkai priėmė darbus tik praėjus dešimt mėnesių nuo akto datos. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovui aktas 2010-01-05 dieną nebuvo pateiktas. Atsakovas su atsiliepimu nepateikė jokių įrodymų, kad darbai buvo atlikti ir jie buvo perduoti ieškovui pagal 2010-01-05 dienos aktą, kad pats aktas ieškovui buvo pateiktas 2010-01-05 dieną. Be to, ieškovas neginčija, kad pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui (LR Civilinio kodekso 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis), tačiau tam, kad darbus priimti, jie turi būti realiai perduoti. Pažymėtina, kad šios taisyklės išimtis yra tada, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). 2010-11-29 pranešime atsakovas nurodė, kad 2010-10-04 jis vienašališkai pasirašė 2010-01-05 darbų priėmimo perdavimo aktą. Iš to seka, jog net laikant, kad taip ir buvo, darbai buvo perduoti ieškovui 2010-10-04 dieną, kai tuo tarpu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui darbų rezultatus iki 2009-12-23 d. Taigi, tokiu atveju yra pagrįsta ieškovo pozicija dėl to, kad darbų atlikimo terminas buvo pažeistas iš esmės, todėl ieškovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš atsakovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas ieškovui prarado prasmę. Be to, pažymėtina, kad ieškovas 2010-09-08 registruotu paštu atsakovo vienašališkai pasirašyto perdavimo priėmimo akto negavo, to neįrodo ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį. Be to, prie atsakovo atsiliepimo pridėti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad darbas buvo atliktas; kad darbas buvo perduotas ieškovui 2010-01-05; kad ieškovui 2010-01-05 buvo pateiktas darbų priėmimo perdavimo aktas; kad ieškovas 2010-01-05 atsisakė pasirašyti 2010-01-05 aktą; kad ieškovas 2010-10-04 vienašališkai priėmė darbus, todėl atsakovo atsikirtimai atmestini.

3Atsakovas ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas pilnai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas be pagrindo reikalauja grąžinti pagal Sutartį sumokėtas sumas. Pagal savo prigimtį ieškovo ir atsakovo 2009-12-03 sudaryta sutartis Nr. NFQ-091203/l laikytina rangos sutartimi. Sutarties pagrindu 2009-12-03 pateiktu darbų užsakymu Nr. 1 atsakovas įsipareigojo atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę, o ieškovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti šalių numatyta tvarka (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). 2010-01-05 atsakovas perdavė ieškovui darbus pagal Sutartį, t.y. greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizės rezultatus. Tuo pačiu ieškovui buvo pateiktas darbų perdavimo — priėmimo aktas. Šio akto ieškovas nepasirašė, tačiau ir toliau vykdė dalinius mokėjimus pagal Sutartį, todėl laikytina, kad darbus priėmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas laiko, jog atlikti pagal Sutartį darbai buvo tinkamai perduoti, o atsakovas Sutartį pilnai įvykdė. Po atliktų darbų perdavimo iki pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą atsakovui nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Kadangi ieškovas neįvykdė savo pareigos priimti darbus bei pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovas, pasinaudojo Sutarties 5.2 punkte nustatyta teise ir vienašališkai pasirašė 2010-01-05 perdavimo-priėmimo aktą. Taigi, šis aktas turi tokią pat galią, kaip ir šalių pasirašytas aktas; jis galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Pažymėtina, jog ieškovas iki šiol neginčija 2010-01-05 perdavimo-priėmimo akto, todėl laikoma, kad jis galioja pilna apimtimi ir šalims sukuria teisines pasekmes. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo ieškovo mokėtų sumų grąžinimui, kadangi ne atsakovas, o ieškovas laikytinas pažeidusiu prievolę, t.y. nesumokėjusiu už atliktus darbus pagal Sutartį. Ieškovas priėmė atsakovo pateiktus darbus bei už juos mokėjo, todėl laikytina, kad ieškovui atsakovo pateiktas darbų rezultatas turėjo prasmę. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovui neperdavus darbų rezultato iki 2009-12-23, vėlesnis atsakovo sutartinių pareigų vykdymas ieškovui neteko prasmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl terminų praleidimo ar darbų kokybės. Ginčas dėl terminų iš esmės kilo tik tada, kai ieškovas, siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų, pareiškė nepagrįstus reikalavimus dėl sumų grąžinimo. Rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą tik tuo atveju, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas savo veiksmais patvirtino darbų priėmimą, todėl nepagrįstai teigia, jog vėlesnis darbų atlikimas prarado prasmę. Kaip ir buvo nurodyta aukščiau darbai ieškovui buvo priduoti 2010-01-05, po šios datos ieškovas atliko 7 mokėjimus pagal Sutartį. Remiantis CK 1.64 straipsnio nuostatomis, asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sutartyje nėra numatyta, kokia forma turi būti išreikšta šalių valia dėl terminų pakeitimo, todėl laikytina, kad ieškovas savo veiksmais patvirtino termino pratęsimą, ir darbų perdavimas 2010-01-05, o ne 2009-12-23 negali būti laikomas teisėtu pagrindu Sutarties nutraukimui bei restitucijos taikymui. Ieškovo po tariamo termino pasibaigimo 2009-12-23 sumokėta suma sudaro 70 procentų reikalaujamos priteisti sumos, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas piktnaudžiavimu teise. Be to, sistemiškai aiškinant CK 6.652 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, jog jos taikymui būtina nustatyti šiuos juridinius faktus: (i) praleistas darbų atlikimo terminas; (ii) terminas nebuvo pratęstas; (iii) dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas ieškovui prarado prasmę. Kaip ir buvo aukščiau nurodyta, pats ieškovas savo veiksmais, t.y. 8 mokėjimo pavedimais 11420,00 Lt sumai, patvirtino, jog terminas yra pratęstas, o darbas neprarado prasmės. Ieškovas ieškinio reikalavimą grąžinti avansą grindžia CK 6.222 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis restitucijos taikymą. Atsakovas laiko, jog atsižvelgiant į tai, jog Sutartis nutraukta neteisėtai bei darbai pagal Sutartį ieškovui yra perduoti, restitucija šioje byloje yra negalima. Restitucijos paskirtis kompensacinė, t.y. šalys grąžinamos į pirminę padėtį. Sprendžiant klausimą dėl sutarties nutraukimo abišalės restitucijos, turint tikslą sugrąžinti šalis į pradinę padėtį, būtina įvertinti, ar pagal Sutartį sumokėtų sumų grąžinimas ieškovui yra įmanomas restitucijos būdas ir ar šis būdas priimtinas šalims, ar tokia restitucija būtų lygiavertė. Nagrinėjamoje byloje atsakovas perdavė darbus ieškovui, jokių pretenzijų ieškovas nereiškė, priešingai, atliko mokėjimus pagal Sutartį, taigi, akivaizdu, jog ieškovas priėmė atliktus darbus. Vėliau, siekdamas išvengti savo prievolės atsiskaityti su atsakovu pagal sutartį, ieškovas dirbtinai sukūrė pagrindą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, jog darbus atsakovas atliko ir perdavė ieškovui, todėl restitucijos taikymas prieštarautų šalių lygiateisiškumo, teisingumo bei protingumo principams bei reikštų nelygiavertę restituciją - ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Atsakovas neturi pareigos grąžinti avansą, kadangi ieškovas neteisėtai nutraukė Sutartį. Atsakovas laiko, jog įvertinus ieškovo elgesį po atliktų pagal Sutartį darbų perdavimo, t.y. pretenzijų nereiškimą, įmokų mokėjimą, darytina išvada, jog ieškovas, siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, dirbtinai sukūrė pagrindą vienašaliam sutarties nutraukimui. Esminio sutarties pažeidimo nebuvo, kadangi atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Atsakovas laiko, jog ieškovas pažeidė įstatyminę bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigą. Ši pareiga reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Ieškovas nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Sutartį, todėl laikytina, kad pažeidė Sutartį. Vykdydamas Sutartį, atsakovas perdavė darbus ieškovui, tačiau, ieškovas be jokios teisėtos priežasties, nemotyvuotai nepasirašė perdavimo-priėmimo akto bei nesumokėjo priklausomos mokėti pinigų sumos. Be to, pasak ieškovo, vien priėmimo - perdavimo akto nepakanka darbų perdavimui konstatuoti - papildomai turi būti perduodami ir patys darbai. Nors ieškovas to aiškiai nepasako, tačiau iš dublike pateiktų argumentų konteksto yra aišku, jog atsakovas yra kaltinamas tik surašęs aktą, tačiau neperdavęs materialaus darbų rezultato. Su šiais ieškovo argumentais atsakovas nesutinka. Primintina, jog pagal 2009-12-03 Sutartį Nr. NFQ-091203/l atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo užsakytus ir atsakovo apsiimtus atlikti „Darbus“, o ieškovas įsipareigojo priimti atliktus „Darbus“ ir sumokėti už juos atsakovui (sutarties 2.1. punktas). „Darbai“ sutartyje reiškia bet kokias pagal sutartį ieškovui atsakovo teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, apibrėžtus „Darbų užsakyme“ — dokumente, kuriame yra nurodyta, kokias paslaugas ir darbus ieškovas užsako (sutarties 1.1. punktas). 2009-12-03 Darbų užsakyme Nr. 1 yra nurodyta, jog atsakovo užduotis yra atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę. Tai yra — šalių sudarytos sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą, veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti, atitinka paslaugų sutarties sampratą, kaip ji apibrėžta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje. Nematerialus paslaugų pobūdis reiškia, kad paslaugų metu nėra kuriamas materialią formą turintis objektas. Intelektinės veiklos rezultato fiksavimo būdas nekeičia nematerialaus paslaugų pobūdžio. Šiame kontekste primintina, jog bendrosios rangos sutarties nuostatos paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 straipsnis). Atitinkamai, materialaus objekto priėmimo -perdavimo procedūra paslaugų priėmimui negali būti taikoma. Taigi, ieškovo argumentai, kuriais yra teigiama, jog atsakovas tik surašė priėmimo — perdavimo aktą, tačiau neperdavė jokio materialaus objekto prieštarauja paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Priėmimo — perdavimo aktu atsakovas perdavė visas turtines teises į sutarties vykdymo metu sukurtus intelektinės veiklos rezultatus, kaip jie apibrėžti sutarties priede Nr. l. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo sistemos analizė ir konsultacijos prasidėjo 2009 liepos - rugpjūčio mėnesiais, o sutartį šalys pasirašė tik baigiamajame darbų etape. Didelė dalis paslaugų rezultato buvo faktiškai perduotos net iki sutarties pasirašymo: buvo detaliai išanalizuoti reikalavimai greitųjų kreditų sistemai, atlikta detali procesų analizė, sukurtas sistemos prototipas ir taip toliau. Visa tai buvo atliekama glaudžiai bendradarbiaujant su ieškovu. Atitinkamai, ieškovo kaltinimai neperdavus paslaugų rezultato yra ir nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal sutarties 10.2 punktą už vėlavimą atlikti darbus šalys nustatė tik 0,02 % dydžio delspinigius. Jokių kitų sankcijų ar nuostatų, pabrėžiančių esminę termino reikšmę, nei sutartyje, nei jos prieduose nėra. Verslo praktikoje už esminių sąlygų pažeidimą sankcijos paprastai būna nustatytos daug didesnės, siekiant prevenciškai užkirsti kelią galimam pažeidimui. Iš sutartyje nustatytos sankcijos — 7,3 % metinių delspinigių — negalima padaryti išvados, jog paslaugų terminas turi ypatingai svarbios reikšmės ieškovui. Apie ieškinyje akcentuojamą 2009-12-23 svarbą ieškovas nė karto neužsiminė nei žodžiu, nei raštu iki pat ieškinio surašymo. Pažymėtina, jog didžioji dalis pinigų už paslaugas buvo pervesta po 2009-12-23, kuomet, laikantis ieškovo pateikto faktų aiškinimo, jau buvo aiškus „verslo planų žlugimas“. Toks faktiškas ieškovo elgesys visiškai neatitinka ieškinyje pateikto ieškovo aiškinimo. Pažymėtina ir tai, jog pagal sutartį ir jos priedą Nr. l atsakovas nebuvo įsipareigojęs sukurti galutinę greitųjų kreditų sistemą, kurią ieškovas 2009-12-24 būtų galėjęs naudoti savo veikloje. Užduotis buvo išimtinai analitinio pobūdžio, siekiant nustatyti optimaliausius reikalavimus sistemos funkcionalumams ir sąsajų prototipams. Šie veiksmai yra tik pirminis bet kokios nuotolinės prekybos sistemos kūrimo etapas. Tuo tarpu esminę reikšmę kalėdiniam periodui galėjo turėti tik baigtinė ir išbandyta sistema, suteikianti galimybę greitai gauti smulkų kreditą nuotoliniu būdu. Atsakovo užduotis, tuo tarpu, buvo tik nustatyti optimalius reikalavimus galimai sistemai. Ne mažiau svarbus faktas šiai bylai yra ir tas, jog atsakovas visus darbus pagal sutartį perdavė iki 2009-12-23, todėl net ir nustačius, jog ši data buvo kritinė ieškovui, tai neturės įtakos bylos sprendimui.

4Ieškovo atstovas advokatas S. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą yra reikšmingos kelios aplinkybės. Pirmiausia pagal 2012-02-28 pateiktus atsakovo papildomus įrodymus akivaizdu, kad sutarties tekstas ir būtent tas sutarties tekstas, kuris reglamentuoja darbų priėmimą-perdavimą. Šiuo atveju ginčas svarbiausias ir iš esmės susijęs su darbų priėmimu-perdavimu, tai būtent sutarties 5 str. buvo paruoštas, pateiktas atsakovo ieškovui. Ieškovas nesutinka, kad ieškovas ilgą laiką, kaip teigė atsakovas nuo 2009-08-10 derėjosi dėl sutarties sudarymo. Tačiau net ir priimant atsakovo poziciją, peržiūrėjus 2009-08-06 atsakovo pateiktą laišką, tai įrodymų priedas Nr. 1 ir prie to laiško pridėtą sutartį, ją lyginant su prie ieškinio ieškovo pridėta sutartimi, akivaizdu, kad 5 skirsnis „Darbų priėmimas-perdavimas“ yra absoliučiai identiški. Tai reiškia, kad atsakovas savo veikloje naudoja tipinę sutartį, kurią ruošė jisai. Todėl vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 4 dalimi, kai iškyla abejonės dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tai akivaizdu, kad net ir laikant jog ta pirmoji sutartis, kuri buvo siūloma pasirašyti ir pasirašyta sutartis, jos, kalbant apie darbų priėmimą-perdavimą absoliučiai identiškos. Paneigiant atsakovo teiginius, jog būtent ieškovas derėjosi dėl sutarties sudarymo, tai matyti iš atsakovo pridėtų sutarčių, būtent iš priedo Nr. 2, kur matyti, kad atsakovas siūlė sudaryti, rekvizitai yra kitos bendrovės. Taip pat priedas Nr. 4, tą taip pat patvirtina. Pažymėtina, kad priede Nr. 4 prie sutarties yra priedas darbo grupė, tai yra asmenys, kurie paskiriami sutarties vykdymui. Tai priedo Nr. 4 devintame lape nurodyta, kad į darbo grupę įeina šie užsakovo deleguoti asmenys, būtent R. Š., kuri UAB „Entagidas“ direktorė, kuri niekaip nesusijusi su ieškovu. Todėl mano, kad pateikti įrodymai ne tik, kad nepaneigia ieškovo pozicijos, jog sutartį ruošė atsakovas, o ieškovas tik prie jos prisijungė pateikdamas tam tikras nereikšmingas pastabas. Ir sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2009-12-03. Tą patvirtina ir elektroninis susirašinėjimas, kuris pridėtas į bylą prie atsakovo pateiktų dokumentų. Mano, kad visa aplinkybių visuma leidžia teigti, jog atsakovas ruošęs skirsnį dėl darbų priėmimo-perdavimo, jeigu teismas laikė, kad tas skirsnis yra neaiškus, kad reikia aiškintis tikrus šalių ketinimus, mano, kad turi būti aiškinamas atsakovo nenaudai. Ir būtent visos abejonės, kaip turėjo būti darbai perduoti, turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Šiuo atveju ieškovo pozicija, jog darbai 2010-01-05 pagal priėmimo-perdavimo aktą jam nebuvo perduoti yra pagrįsta, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Atlikti darbai nebuvo perduoti ieškovui. Byloje nėra jokio įrodymo, kad ieškovui kažkas buvo perduota. Ieškovui turėjo būti perduoti du dokumentai, ne elektronine forma ar panašiai, o dokumentai. Kad ieškovui kas nors būtų perduota elektronine forma byloje taip pat įrodymų nėra. CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, kas turi būti atlikta, jei šalis atsisako pasirašyti aktą. Byloje žymos, kad atsakovas atsisakė nėra. Todėl to negalima laikyti vienašaliu perdavimo- priėmimo aktu. Be to, atsakovas teigia, kad darbus perdavė sausio mėnesį, tačiau aktas surašytas vėliau, todėl sutartyje nustatytais terminais darbai nebuvo perduoti bet kokiu atveju. Atsakovas sutarties nutraukimo neginčijo, priešieškinio byloje nepateikė. Mano, kad visa ši aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareikšti ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

5Ieškovo atstovė V. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.

6Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pačią sutartį parengė būtent atsakovas. Tačiau pabrėžtina, kad ieškovas tą sutartį žiūrėjo, vertino, derino, ir sąlygas, kurios jam pasirodė nepriimtinos, ar tai diskutuotinos, neaiškios, jis teikė savo komentarus ir jos buvo pakeistos. Sutarties 5 punktas keistas nebuvo. Tačiau žiūrint į jo išdėstymą yra aišku, jog darbai perduodami priėmimo-perdavimo aktu. Neaiškumo šioje vietoje nėra, kadangi ieškovas neginčija, kad priėmimo-perdavimo aktas buvo pateiktas. Kaip atsakovas supranta, ieškovas ginčija datą. Tačiau aktas nenuginčytas, vienašališkai pasirašytas pagal nustatytą procedūrą. Nors ir sutartis iš pradžių buvo pasirašyta su UAB „Nt gidu“, iš viso susirašinėjimo matoma, kad šios sutarties derinime dalyvavo UAB „Procentas“ direktorė V. K., kuri kaip vieną iš atstovų yra nurodžiusi Gytį. Taigi tas procesas buvo derinamas su šiais asmeninis. Kitas dalykas, net kaip teigia ieškovas, kad neva sutartis buvo pasirašyta tik gruodžio mėnesį. Tuomet atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog tokiu atveju būtent ieškovas atsiuntė atsakovui sutartį. Taip jie pasirinko tą patį variantą, kuris buvo siųstas UAB „Nt gidui“, galima laikyti, kad sutartis rengta ieškovo. Nes pagal 5 priedą, kuris yra pridėtas, matyti, jog būtent V. atsiuntė atsakovui sutartį užpildžiusi visus rekvizitus. Dauguma vertinimų kieno iniciatyva, kokios įmonės sutartis buvo ruošta argumentų išdėstyta atsakovo prašyme dėl dokumentų prijungimo. Mano, kad liudytojas labai papildys sutarties derinimo klausimą ir pasirašymą. Prašo šiais argumentai ieškinį atmesti. Sutarties 5 str. konstrukciją dėliojo ir spausdino atsakovo atstovai. Vadovaujantis CK 6.193 straipsniu, turi būti aiškinami tikrieji šalių ketinimai. Šalių sudarytos sutarties objektas yra analizė. Priėmimo- perdavimo aktas atitinka Sutarties 5 punktą. Ieškovas po termino ir toliau mokėjo atsakovui, šalys sutarė vienašalio akto tvarką, atsakovas sutartį įvykdė, ieškovas pažeidimų neįrodė.

7Liudytojas P. I. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba pats atsakovą projektų vadovu. Žino dėl ko ginčas vyksta. 5 sutarties punktas, iš principo tai yra dalinai atsakovo tipinės sutarties dalis, bet ji buvo aptarta su užsakovo atstovais, apie tai išdiskutuota. Tiksliai neatsimena, ar darė korekcijų nuo standartinės sutarties, ar ne. Šalys aptarė visą sutartį, kiekvieną jos punktą. Liudytojas asmeniškai ir derino visą šią sutartį. Iš ieškovo pusės telefonu su V. bendravo, o gyvai su G. J.. V. yra tas pats asmuo dalyvaujantis posėdyje ieškovo atstovė. Pats darbų perdavimas nėra apibrėžtas. Iš esmės, konkrečiai šio užsakymo dalis buvo analizė ir projektavimas naujos sistemos remiantis turima UAB „Procentas“ sistema. Tai nėra taip paprastai perduodami darbai. Iš esmės atliekami darbai, perduodami tarpiniai, galutiniai rezultatai, vedamos su klientu diskusijos. Tada yra pasirašomas perdavimo aktas, numatomas tam tikras terminas, per kiek laiko užsakovas gali reikšti pretenzijas, ar pranešimus apie klaidas. Tada atsakovas turi pataisyti darbus. Arba pasirašo pats užsakovas darbų priėmimo-perdavimo aktą, arba vienašališkai jis tampa pasirašytas po 5-7 dienų, jeigu nėra pareikštų jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Užsakymas, analizė buvo perduota ieškovui, buvo perduota gyvai. Po to momento kaip ir nebuvo jokių problemų. Buvo susitartas atsiskaitymas dalimis. Užsakovas mokėjo, po to, kai nustojo mokėti, atsakovas pradėjo draugiškai kalbėtis, po to buvo tiesiog ignoruota, tada atsakovas pradėjo ruoštis procesiniam skolos išieškojimui. Tada pamatė, kad formaliai atsakovas neturi jokio dokumento ieškovo pasirašyto, kadangi gyvai buvo perduota, atsakovas neturėjo pašto registruoto kvito. Tada atsakovas spalio mėnesį nusiuntė dar kartą, kad turėti tą visą užregistruotą įvykį. Tuo metu irgi nebuvo jokių problemų, buvo vienašališkai pasirašyta. Išlindo pretenzijos, kai jau rimtesniais būdais buvo pradėta prašyti už darbus susimokėti. Spalio mėnesį atsakovas nusiuntė registruotu paštu, kad įvykdyti sutarties punktus paraidžiui ir formaliai eiti iki galo, kad nebūtų jokių ginčų. Atsakovas nusiuntė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Patys darbai buvo perduoti. Jeigu būtų kažkokių komentarų, tai buvo terminas, jie galėjo per tas 5 ar 7 dienas reikšti pretenzijas, jeigu kažkas nekokybiškai atlikta ar trūksta darbų. Spausdintą variantą kas trukdė ieškovui nusiųsti, kiekis medžiagos yra pakankamai didelis, popierinių variantų niekada praktiškai atsakovas nepateikinėja, nes pats, kaip popierius, vertės realiai neturi. Tai tik paruošiamoji dalis, projektavimas sistemos kūrimui, ji daugiau atsakovui reikalinga kuriant sistemą. Iš praktikos atsakovas daug tų sutarčių pasirašo ir popierinės versijos niekada nesiunčia, elektroniniu paštu persiunčia. Elektroninė versija buvo gabalais atskirais, ir buvo gyvi susitarimai su ieškovu. Dalimis, tai kas pateikta teismui, ieškovui ir buvo pateikta gyvai. Elektroniniu paštu kažko vieno supakuoto niekad nebuvo toks poreikis kilęs, tai niekam net nekilo tokia mintis. Tik tada, kai buvo pareikšta, kad atsakovas neturi kažko, po to atsakovas dar kartą atspausdino ir įteikė formaliu būdu. Niekad gyvenime atsakovas neturėjo dėl to problemų iki šiol. Iš esmės užsakymas turi įtaką sutarties sudarymui. Užsakyme kalbama, kas tai per darbai. Pirmas etapas projekto kūrime, kur yra atliekama verslo poreikio analizė, jos pagrindu projektuojama sistema ir kuriama sistema. Šiuo atveju situacija buvo tokia, kad UAB “Procentas“ naudojo sistemą, nuomavosi licenzijos pagrindu kitos įmonės vardu ir norėjo vykdyti plėtrą į kitas šalis, kurti kitu vardu. Jiems naudoti tą pačią sistemą, kur buvo neapsimokėjo, nes buvo didelė licenzijos kaina. Jie galvojo daryti keletą naujų įmonių, galvojo, kad susikurti naują sistemą būtų efektyviau. Tai būtų buvę pigiau ir ji jiems būtų priklausiusi ne nuomos pagrindu, bet turtinių teisių pagrindu, jie galėtų, kad ir 10 naujų verslų daryti per sistemą be papildomų kaštų. Čia buvo pagrindinė priežastis tos analizės ir projektavimo. Ar buvo prieita prie antrojo sutarties etapo, šiaip fiziškai užsakymo nebuvo pasirašyta, apie jį buvo kalbėta, bet sąmata realizacijos buvo pakankamai nemaža, buvo nuspręsta kol kas palaukti, tas tęsiasi iki šiol, realizacija nebuvo pradėta. Tarp UAB „Procentas“ ir atsakovo įmonės sutartis buvo, kaip pagrindas tipinė, bet ji nėra lygiai tokia, kaip atsakovo tipinės sutartys. Sutarties 5 punktas nestandartinis. Vienas iš karto skirtumas, kad perdavimo-priėmimo laikotarpis yra 10 darbo dienų, o tipinėje sutartyje 5 darbo dienos. Daugiau jeigu dar žiūrėti sutartį, tai iš esmės kitkas yra tipinis dalykas, tik terminas skiriasi. Liudytojas negali pasakyti, kiek kartų buvo siųstas darbų rezultatas, nes čia jau dalyvauja atsakovo analitikas, jis tiesiogiai su V. ir bendravo. Negali atsakyti, kas buvo siunčiama, analitikas tai atliko. Kas yra pateikta atsakovo į bylą, pateikta medžiaga, žvilgtelėjus liudytojas gali pasakyti, kad čia yra projektas, čia yra analizės rezultatas. Pagal sutartį, sudarytą su ieškovu 2010-12-03 ar tai viskas ką atsakovas turėjo padaryti, kadangi jokių pretenzijų dėl turinio nebuvo pareikšta, liudytojas negali kitaip manyti. Tai yra tas rezultatas, apie kurį kalbama. Yra darbų užsakymas prie sutarties Nr. 1 priedas prie ieškinio (20 b.l.), du reikalavimų dokumentai, realiai du dokumentai gali būti ir viename. Du reikalavimų dokumentai, kas tai yra, šiaip iš principo rezultatas, čia du reikalavimų dokumentai yra nebaigtas sakinys. Jeigu toks sakinys galbūt tiesiog sintaksės klaida. Šiame dokumente išvardinta toliau reikalavimai vartotojo sąsajai, reikalavimai administratoriaus sąsajai reikalavimai integracijai su išorinėm sistemom, tai yra tiesiog susegti. Du dokumentai tai yra pirmas vartotojo sąsajos ir administratoriaus sąsajos prototipas. Ten toliau yra išvardinti punktais, liudytojas iš ten ir pasižiūrėjo. Čia yra pateiktos administratoriaus ir vartotojo sąsajos. Formaliai čia net nėra sudėta į dokumentą. Iš principo kiekvienas sistemos langas turi savo projektą. Šiame dokumente, kuris yra byloje, yra abudu šie dalykai. Čia ir yra du reikalavimo dokumentai, čia tik trūksta viršelio, kuriame būtų parašytą, kad tai yra abudu dalykai viename.

8Ieškinys tenkintinas.

9Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2009-12-03 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį Nr. NFQ-091203/l (I t. 12-18 b.l.), pagal kurią atsakovas įsipareigojo šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal ieškovo pateiktus darbų užsakymus atlikti tam tikrus šiuose užsakymuose apibrėžtus darbus bei paslaugas (Sutarties 1.1 p., 2.1 p.). 2009-12-03 Darbų užsakymu Nr. 1 ieškovas užsakė pas atsakovą atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę. Pagal Sutarties 4.6.1 punktą, 4.6.3 punktą bei 6.2.1 punktą ieškovas įsipareigojo laiku ir tinkamai pateikti atsakovui visą aukščiau nurodytų darbų atlikimui reikalingą informaciją, priemones, dokumentus, duomenis popierinėse ir skaitmeninėse laikmenose, atsakovo prašymu neatlygintinai suteikti darbų atlikimui reikalingas paslaugas. Pagal Sutarties 2.1 punktą, Darbų užsakymo Nr. 1 punktą Nr. 3, ieškovas įsipareigojo avansu mokėti atsakovui dalines įmokas už darbus iš viso 26 815 Lt. Atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui aukščiau nurodytų darbų rezultatus iki 2009-12-23 d. (Sutarties 2.1 punktas, 2.2 p., Darbų užsakymo Nr.1 2.2 punktas). Vykdant Sutartį, ieškovas atliko visus pagal Sutartį užsakovui numatytus įsipareigojimus. Pagal šalių pasirašytą Sutartį bei Darbų užsakymą ieškovas banko pavedimais mokėjo atsakovui įmokas už darbus. Pagal šalių pasirašytą Sutartį bei Darbų užsakymą ieškovas laikotarpiu nuo 2009-12-07 d. iki 2010-03-25 d. avansu sumokėjo atsakovui už darbus 16 260 Lt. Šių aplinkybės atsakovas neginčijo.

10Laikydamas kad atsakovas sutartu terminu neperdavė ieškovui atliktų darbų, ieškovas 2011-03-16 registruotu laišku išsiuntė atsakovui pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 12.3 punktu, Sutartis bus laikoma nutraukta po 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2011-03-21. Tokiu būdu ieškovas nuo 2011-04-11 vienašališkai nutraukė aukščiau nurodytą sutartį. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą negali išeiti už ieškinyje ir priešieškinyje, jeigu byloje toks pareiškiamas, suformuluotų reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsakovas priešieškinio, kuriuo prašytų pripažinti neteisėtu ieškovo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą, civilinėje byloje nepareiškė. Ieškiniu sutarties nutraukimas ginčijamas taip pat nebuvo. Todėl ginčo sutartis laikytina nutraukta, o ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo avansą tenkintini (Civilinio kodekso 6.217 straipsnis, 6.31 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis,6.261 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

11Be to, ieškinys tenkintinas taip pat ir kitu motyvu. Tarp šalių byloje buvo kilęs ginčas dėl to, perdavė ar neperdavė atsakovas ieškovui sutartus darbus. Pagal ginčo sutartį ir Darbų užsakymą Nr. 1 (20 b.l.), atsakovas, kaip darbų rezultatą ieškovui privalėjo perduoti du dokumentus (Darbų užsakymo 1 punktas). Civilinėje byloje atsakovas nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad atsakovas ieškovui kokius nors dokumentus perdavė. Atsakovas nurodo, kad sudarydamos sutartį šalys aptarė, kad atlikti darbai bus perduodami ieškovą supažindinant su atskiromis atlikto darbo dalimis. Tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, pagal sutartį ir Darbų užsakymą Nr. 1, atsakovas kaip darbų rezultatą ieškovui privalėjo perduoti du dokumentus, o ne supažindinti ieškovą su jais. Teismo posėdžio metu paties atsakovo prašymu liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas P. I. paaiškino, kad sutarties dalis, kurioje reglamentuojamas darbų perdavimas ieškovui, iš esmės yra tipinė atsakovo parengtos sutarties dalis. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis). Kadangi sutarties dalį, kurioje reglamentuojamas darbų perdavimas ieškovui, rengė atsakovas, joje esančios sąlygos, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas, aiškintinos atsakovo nenaudai ir ieškovo naudai. Atsakovo pateiktas darbų priėmimo- perdavimo aktas taip pat negali būti pagrindu ieškinį atmesti, kadangi jį pasirašė vienas atsakovas, aktas pasirašytas jau pasibaigus šalių sutartyje aptartam darbų atlikimo terminui, be to, atsakovas byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ieškovui perdavė kokius nors rašytinius dokumentus, arba dokumentus elektronine forma. Atsakovo argumentai, kad sutarties objektas buvo intelektualus darbas ir jo perduoti rašytine forma atsakovas neturėjo galimybės, taip pat yra nepagrįsti. Aplinkybę, kad atsakovas turėjo galimybę darbą ieškovui perduoti rašytine forma, patvirtina tai, kad į civilinę bylą pats atsakovas pateikė spausdintinį darbų tekstą. Nurodytos aplinkybės sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą ieškinį tenkinti.

12Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13Iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

14Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269- 270 straipsniais,

Nutarė

15Ieškinį tenkinti.

16Priteisti iš atsakovo UAB „Net Frequency“, į.k. ( - ), buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, b.k. 70440, 16260,00 Lt avanso, 21,38 Lt palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-26) iki teismo sprendim0,o visiško įvykdymo, 488,00 Lt žyminio mokesčio, 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovo UAB „Procentas“, į. k. ( - ), buveinė ( - ), a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai.

17Priteisti iš atsakovo UAB „Net Frequency“, į.k. ( - ), buveinė ( - ), a.s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, b.k. 70440, teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 12,74 Lt valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai