Byla eI-64-423/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiškėjų Ž. P. ir Z. P. atstovams advokatams M. B. ir T. B., atsakovės Druskininkų savivaldybės atstovei advokatei J. J., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A., atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž. P. ir Z. P. skundą atsakovėms Druskininkų savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjai Ž. P. ir Z. P. kreipėsi į teismą su skundu atsakovėms Druskininkų savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių 1 567 505,00 Eur turtinės ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtino detalųjį planą, kuriuo, sujungus žemės sklypus, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo pakeistas žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), naudojimo būdas ir pobūdis iš rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) į gyvenamąją teritoriją (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos), prie pastarojo žemės sklypo prijungiant tarp žemės sklypų įsiterpusį 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypą. Įgyvendinus minėto detaliojo planavimo procedūras, buvo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), jam suteiktas adresas ( - ). Suformavus minėtą žemės sklypą, 0,2802 ha sklypo dalis 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 ne aukciono būdu buvo išnuomota R. B., nuosavybės teise valdžiusiam sklype buvusį, bet sudegusį pastatą (valčių nuomos punktą) su priklausiniais. 2013 m. gruodžio 17 d. R. B. išduotas leidimas Nr. LNS-( - )naujo statinio (gyvenamojo namo) statybai ir statinių (valčių punkto) griovimui. 2014 m. balandžio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi R. B. pardavė pareiškėjams šiame žemės sklype buvusius statinius - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir inžinerinius kiemo statinius (valčių prieplauką).

6Pareiškėjams nuosavybės teise įsigijus valstybei priklausančiame žemės sklype esančius pastatus, Ž. P. 2014 m. gegužės 28 d. buvo išnuomota žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 0,2802 ha dalis, o 2014 m. birželio 4 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-( - ), suteikiantis teisę žemės sklype vykdyti statybos darbus: statyti naujus statinius (gyvenamąjį namą) ir griauti statinius (kiemo statinius).

7Įsigijęs nekilnojamąjį turtą ir gavęs statybos leidimą, pareiškėjas tęsė įgyto nebaigto statyti gyvenamojo namo statybą.

8Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintas ieškinys atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, pareiškėjams išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. spalio 15 d. sprendimu prokuroro patikslintą ieškinį atmetus, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino bei viešąjį interesą gynusio prokuroro patikslintą ieškinį patenkino.

9Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad patvirtinusi detalųjį planą (kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - )) Druskininkų savivaldybė pažeidė viešąjį interesą tinkamo valstybės ir savivaldybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymo, taip pat aplinkosaugos srityse, kadangi ginčo teritorijoje įteisino draudžiamo pobūdžio plėtrą (gyvenamųjų namų statybą), pažeidusi žemės sklypui nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kurorto apsaugos zona). Patvirtintas detalusis planas prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Taigi, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu (atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 priimta 2017 m. birželio 22 d. nutartimi padarytus sprendimo pakeitimus) buvo nuspręsta: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ) (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20; 4) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; 6) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029; 7) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-( - ); 8) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; 9) panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - ); 10) įpareigoti Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. -( - ), esantį -( - )

10Vykdydami Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, pareiškėjai yra priversti sunaikinti savo nuosavybę - nugriauti pastatytą gyvenamąjį namą. Negalėdami įgyvendinti nuosavybės teisės į sąžiningai įsigytą turtą bei apsigyventi statytame name, pareiškėjai patiria tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pareiškėjų nuomone, dėl jiems sukeltos žalos yra atsakingos valstybės ir savivaldybės institucijos, atlikusios neteisėtas, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias detaliojo planavimo bei valstybinės žemės nuomos procedūras, kurių rezultatas sudarė pagrindą suformuotame valstybinės žemės sklype vykdyti gyvenamojo namo statybos darbus.

11Vilniaus apygardos teismo sprendimu įpareigoto nugriauti pareiškėjams priklausančio gyvenamojo namo patalpų rinkos vertės ekspertinis tyrimas buvo atliktas 2017 m. liepos mėnesį. Ekspertizės metu nustatyta, kad apžiūros dieną (2017 m. liepos 20 d.) gyvenamojo namo patalpų rinkos vertė, apskaičiuota lyginamosios vertės būdu, sudarė 1 332 000,00 Eur. Nugriovus pastatą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, pareiškėjai neteks nurodytos vertės nuosavybės teise valdomo turto, taip pat turės papildomų išlaidų pastato griovimo darbams atlikti, kurios sudarys ne mažiau kaip 235 505,00 Eur nuostolių.

12Be to, dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų (Druskininkų savivaldybės bei Lietuvos valstybės institucijų) veiksmų pareiškėjai yra priversti prarasti itin didelės vertės turtą - gyvenamąjį namą, kurį puoselėjo, investavo daug finansinių lėšų, laiko ir pastangų, kadangi tikėjosi ir planavo statomame name apsigyventi. Todėl, įsiteisėjus teismo įpareigojimui pareiškėjų turtą sunaikinti (nugriauti), pareiškėjai ypač išgyvena, patiria didelį stresą, emocinį skausmą, depresiją, tai sudaro pagrindą atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjų vertinamą 50 000 Eur suma. Prašė skundą patenkinti.

13Atsakovė Druskininkų savivaldybė su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad nėra pagrindo konstatuoti visų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju. Atsakovė sutinka, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos norminiai aktai, tačiau nepritaria pareiškėjų pozicijai, kad skundo padavimo dieną jie yra patyrę realią žalą. Žala, kurią prašoma atlyginti dėl valdžios institucijos veiksmų, turi būti konkreti, įrodyta ir įvertinta; turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų; turtinės žalos atlyginimas turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus; pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjams.. Tačiau pareiškėjai prašo priteisti turtinę žalą, atsirasiančią dėl statinio, kuris šiuo metu dar nėra nugriautas, pašalinimo, t. y. pareiškėjai reikalavimą grindžia pasekmėmis, kurias jie prognozuoja kilsiant ateityje, tačiau jų neįrodė jokiais neabejotinais ir neginčijamais įrodymais.

14Dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Nors pareiškėjai nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl prarasto turto, bet ginčo gyvenamasis namas iki šiol nėra visiškai nugriautas. Taigi, pareiškėjai nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio, kuris yra neadekvačiai didelis, ypač atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, bei prieštaraujantis teismų suformuotai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju solidari atsakovių atsakomybė yra negalima. CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato tokios atsakomybės rūšies, sprendžiant klausimą dėl valstybės ir savivaldybių bendros atsakomybės. Be to, nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma tik dalinė atsakomybė, nes yra skirtingas tiek atsakovių veiksmų atlikimo laikas, tiek pačių veiksmų apimtis ir jų ryšys su pasekmėmis.

16NŽT pažymėjo, kad nuomos sutartimi išnuomota ginčo žemės sklypo dalis patenka į kurortų apsaugos zonos antrą apsaugos juostą, kurioje draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu, tačiau išnuomoti valstybinės žemės sklypus, esančius kurortų apsaugos zonoje, teisės aktai nedraudžia. Vadinasi, aplinkybė, kad žemės sklypo dalis buvo nuomos sutartimi išnuomota privačiam subjektui, nereiškia, kad šioje žemėje buvo galima vykdyti gyvenamojo namo statybas. Statybos neteisėtumą nulėmė ne nuomos sutarties sudarymas, bet Druskininkų savivaldybės administracijos R. B. ir pareiškėjams išduoti statybos leidimai. Be to, nuomos sutartyje žemės sklypo dalies naudojimo būdai buvo nustatyti išimtinai vadovaujantis Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu detaliuoju planu.

17Pažymėjo, jog tiesioginė (reali) žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Kadangi NŽT valstybės tarnautojų veiksmai, t. y. nuomos sutarties sudarymas, nebuvo tiesioginis rezultatas gyvenamojo namo žemės sklypo dalyje statybai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra NŽT neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjai neįrodė turtinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Kadangi gyvenamasis namas nėra visiškai nugriautas, pareiškėjai apskritai šiuo metu nėra patyrę jokios turtinės žalos. Paminėtina, kad patys pareiškėjai prisiėmė žalos atsiradimo riziką, nes ginčo gyvenamojo namo statybų neteisėtumas žiniasklaidoje viešai buvo aptarinėjamas jau nuo 2013 metų, taigi, pareiškėjai, kaip protingi ir sąžiningi įgijėjai, dar prieš įsigydami gyvenamąjį namą, galėjo ir turėjo įvertinti šią viešai skelbiamą informaciją. NŽT nuomone, pareiškėjų argumentai dėl neturtinės žalos taip pat grindžiami hipotetiniais samprotavimais ir prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu atlyginti prašomą 50 000 Eur sumą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas ne tik nepanaikino jokio VTPSI administracinio akto, bet ir jokių VTPSI veiksmų nepripažino neteisėtais. Pareiškėjų cituojamoje byloje VTPSI, kaip statybos ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Nagrinėjamoje situacijoje VTPSI atliko tik ginčo žemės sklypų sujungimo bei detaliojo planavimo procedūrų patikrinimą ir esminių pažeidimų nenustatė.

19VTPSI patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių prielaidų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, yra dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei komercinei veiklai. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia - tvirtinti detalųjį planą ar ne. Taigi, pareiškėjai neįrodė VTPSI neteisėtų veiksmų fakto.

20Atsakovės atstovė daro išvadą, kad pareiškėjų nurodoma būsima žala turėtų būti kildinama dėl statinio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo (netinkamo daikto perleidimo), t. y. būtent iš sutartinių, o ne deliktinių santykių, iš trečiojo asmens R. B. nesąžiningumo, iš pareiškėjų itin didelio neapdairumo ir nerūpestingumo, iš laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, vykdant statybos darbus teisminio proceso metu, bet ne iš VTPSI veiksmų. Pareiškėjai nurodo tik hipotetines galimybes gauti tam tikras pajamas, o tai neatitinka įrodinėjamiems nuostoliams (negautoms pajamoms) keliamų kriterijų. Teismų praktikoje aiškiai laikomasi pozicijos, jog asmens netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Akcentuotina, kad ginčo statinys nėra visiškai nugriautas, t. y. teismo sprendimas nėra įvykdytas visa apimtimi, todėl spręsti dėl būsimos žalos, kuri neatitinka neišvengiamumo, realumo ir apibrėžtumo kriterijų, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai nepateikia jokių patirtos žalos apskaičiavimų, t. y. net nemėgina įrodinėti patirtos žalos fakto ir jos dydžio. Be to, pareiškėjų pateiktas ekspertizės aktas įvertino tik ginčo pastato rinkos vertę, kuri yra nuolat kintantis rodiklis, o gyvenamojo namo naujos statybos lokalinė sąmata, kurios suma yra netiksli ir paremta ne Aplinkos ministerijos rekomenduojamais įkainiais, o subjektyviais, netgi klaidingais skaičiavimais. Būtina įvertinti ir aplinkybę, kad pareiškėjai 36 procentų baigtumo gyvenamąjį namą įsigijo 2014 m. balandžio 25 d., kai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl statybos leidimų, administracinių aktų panaikinimo bei valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos 2012 m. kovo 23 d., pripažinimo negaliojančia, todėl neturi teisės reikalauti skunde nurodyto žalos atlyginimo. Jos priteisimas neatitiktų ne tik teismų praktikos, byloje esančių įrodymų, bet ir teisingumo ir protingumo kriterijų, kai asmenys, patys savo darbais ir atsakomybe vykdę neteisėtos statybos darbus, gautų net ne realių išlaidų, o niekuo nepagrįstos rinkos vertės sumą.

21VTSPI nuomone, pareiškėjai skundą dėl neturtinės žalos patyrimo grindžia tik deklaratyviais paaiškinimais, byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, medicininių dokumentų išrašų, kad jie patyrė depresiją ar kitaip sutriko jų sveikata būtent dėl tariamų neteisėtų VTPSI veiksmų. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikius pareiškėjų sveikatos sutrikimus. Atsakovės atstovės teigimu, 50 000 Eur suma yra neadekvačiai didelė, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės finansinę padėtį, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas. Be to, toks reikalavimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Net ir nustačius visas tris viešosios atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl pačių pareiškėjų veiksmų. Skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

22Skundas atmestinas.

23Bylos ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

24Byloje neginčijamai nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 buvo patvirtintas žemės sklypų ( - ), sujungimo, teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas, kuriuo sujungiami žemės sklypai kadastro Nr. ( - ). Detalusis planas pakeitė žemės sklypo kadastro Nr. ( - )naudojimo būdą ir pobūdį iš rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) į gyvenamąją teritoriją (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos), prie pastarojo žemės sklypo prijungiant tarp žemės sklypų įsiterpusį 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypą.

252012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius ir R. B. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20, kuria R. B. 18 metų terminui išnuomota 0,2802 ha sklypo dalis, esanti valstybiniame žemės sklype (bendras plotas 28,1372 ha, kadastro Nr. -( - ), unikalus Nr. -( - )). Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis - urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, trumpalaikio poilsio statinių statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos.

262012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R. B. leidimą Nr. LNS--( - ), kuriuo leista statyti naują gyvenamąjį namą ir nugriauti statinį – valčių nuomos punktą.

272013 m. gruodžio 16 d. R. B. prašė Druskininkų savivaldybės administracijos išduoti leidimą statyti naują statinį: gyvenamąjį namą ir kitus statinius bei griauti valčių nuomos punktą.

282013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R. B. leidimą Nr. LNS--( - ) naujo statinio - gyvenamojo namo statybai ir statinių (valčių nuomos punkto) griovimui.

292014 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą patvirtina, kad statinys – valčių nuomos punktas yra nugriautas.

302014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo – pardavimo sutartimi R. B. pardavė atsakovams Ž. P. ir Z. P. gyvenamąjį namą, unikalus numeris -( - ), esantį -( - ), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius.

312014 m. gegužės 14 d. Ž. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui prašymą išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, 0,2802 ha ploto, esantį -( - ).

322014 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“ Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus, ir Ž. P. susitarė pakeisti 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatė, kad nuomininkas yra Ž. P., kuriam išnuomojama 0,2802 ha žemės sklypo dalis (visas plotas 28,1372 ha), kadastro Nr. -( - ), esanti -( - ).

332014 m. gegužės 29 d. Ž. P. pateikė prašymą Druskininkų savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

342014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-( - ) statyti naujus statinius ir griauti statinį: valčių prieplauką ir kiemo statinius.

35Įsigijęs nekilnojamąjį turtą ir gavęs statybos leidimą, pareiškėjas tęsė gyvenamojo namo (unikalus Nr. -( - )) statybą.

36Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 2014 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintas ieškinys, kuriame buvo prašoma: panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų -( - ) ir -( - ), (kad. Nr. -( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - ); panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - )panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - ); įpareigoti statytoją Ž. P. per 3 mėnesius nugriauti statinį, statomą pagal 2012-05-15, 2013-12-17 ir 2014-06-04 išduotus statybos leidimus, ir sutvarkyti statybvietę.

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintas ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro patikslintas ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė:

38Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų -( - ), (kad. Nr. -( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“;

39Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“;

40Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20;

41Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“;

42Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7;

43Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7;

44Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - )

45Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-( - )

46Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - );

47Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. DB-2536);

48Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 28 d įsakymą Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“;

49Panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--( - );

50Įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. -( - ), esantį -( - ).

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 šią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

52Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, o 2018 m. kovo 12 d. VTSPI buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi atmestas pareiškėjų prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 vykdymo tvarką.

53Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose neteisingai nurodytas 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr.V35-632 sklypų sujungimo detaliojo plano numeris (V35-197), toks netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas.

54Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

55Pareiškėjai, prašydami atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė žalos ir nuostolių atsiradimo aplinkybes: 1) pareiškėjų turto praradimas, žala – 1 332 000,00 Eur; 2) pareiškėjų būtinos ateityje patirtinos išlaidos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimui įvykdyti, t. y. pastatui nugriauti, žala – 235 505,00 Eur.

56Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima.

57Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

58Pareiškėjų nurodytos žalos ir nuostolių atsiradimas siejamas su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo įvykdymu. Kaip jau minėta, šiuo sprendimu teismas pripažino neteisėtais ir panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos ir NŽT administracinius aktus dėl žemės sklypų -( - ), sujungimo detaliojo plano tvirtinimo, dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste, taip pat panaikino valstybinės žemės nuomos sutartį, susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, valstybinės žemės panaudos sutartį, susitarimą dėl valstybinės žemės panaudos sutarties, statinių pirkimo - pardavimo sutartį bei statybos leidimus ir įpareigojo atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, esantį ( - )

59Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti turtinę žalą, atsirasiančią dėl statinio (gyvenamojo namo, esančio -( - )), kuris šiuo metu dar nėra nugriautas, pašalinimo, t. y. pareiškėjai reikalavimą grindžia pasekmėmis, kurias jie prognozuoja kilsiant ateityje, kai bus pradėti šalinti neteisėtos statybos padariniai. Akivaizdu, kad pareiškėjai, nugriovę statinį, patirs žalą (CK 6.249 str.), kurią privalės atlyginti kalti asmenys (CK 6.271 str.), tačiau kol Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas neįvykdytas (ginčo dėl to byloje nėra, šalys patvirtino, jog pastatas bylos nagrinėjimo metu dar nėra nugriautas, nugriovimo darbai tik pradėti vykdyti pagal 2019 m. liepos 25 d. Rangos sutartį Nr. 2019/07/25-01A), nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimą ir priteisti žalos atlyginimą, kadangi teismo sprendimo vykdymo procese gali būti atliekami ir kiti nenumatyti veiksmai, kurie gali keisti pareiškėjų nurodomos žalos apimtį. Be to, tik nugriovus statinį bus aišku, kokią konkrečią žalą patyrė pareiškėjai dėl neteisėtų institucijų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog statybinės medžiagos, likusios statinį nugriovus (jeigu tokių bus), yra statytojo (šiuo atveju pareiškėjų) nuosavybė. Nugriovus statinį bus galima nustatyti medžiagų vertę, kuri turėtų būti minusuojama apskaičiuojant pareiškėjų patirtą tiesioginę tikrąją žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012).

60Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Akcentuotina, kad dėl atsakingų už žalą asmenų padaryto delikto žala dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri nukentėjusio yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje ir jų turi pakakti išvadai, kad tokio dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017).

61Pareiškėjai, grįsdami savo reikalavimą CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, privalo įrodyti, kad kainų skirtumas neišvengiamai egzistuos. Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, svarbu įvertinti patikimumą ir pakankamumą tų įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjų įrodinėjamą žalą ir jos dydį. Šiuo atveju pareiškėjai tokių įrodymų nepateikė.

62Byloje pateiktas pareiškėjų iniciatyva ir užsakymu 2017 m. liepos mėn. atliktas jiems priklausančio gyvenamojo namo, esančio -( - ), patalpų rinkos vertės ekspertinis tyrimas (ekspertizės aktas Nr. 131), kurio metu nustatyta ginčo gyvenamojo namo rinkos vertė 1 332 000,00 Eur. Šią sumą pareiškėjai ir nurodo kaip turto netekimo nuostolius, kuriuos jie patirs nugriovę pastatą. Tačiau šis ekspertinis tyrimas įvertino tik ginčo pastato rinkos vertę, kuri yra nuolat kintantis rodiklis, jame pateikta tik hipotetinė turto pardavimo kaina vertinamuoju laikotarpiu (2017 m. liepos mėn.). Šiuo atveju ekspertizės aktas ir jo sudėtinė dalis – iš portalo www.registrucentras.lt/ntr/vertinimas/masinis nekilnojamojo turto sandorių pavyzdžiai, taip pat viešojoje erdvėje publikuojamų skelbimų apie nekilnojamąjį turtą pardavimo pavyzdžiai nepagrindžia realių, neišvengiamų pareiškėjų patirtinų nuostolių.

63Ekspertizės akto sudedamoji dalis - gyvenamojo namo naujos statybos lokalinė sąmata (pagal 2017.10 kainų lygį), kurios suma (1 202 142,18 Eur) yra netiksli, ji nėra paremta Aplinkos ministerijos rekomenduojamais įkainiais. Pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių atliktus mokėjimus pagal sudarytą sąmatą. Lokalinė sąmata yra be sudarymo datos, todėl ji neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nėra aišku, kada ji sudaryta: prieš statybos darbų atlikimą ar po statybos darbų atlikimo. Jeigu lokalinė sąmata buvo sudaryta prieš statybos darbų atlikimą, tai ji tebuvo orientacinė ir, vykdant statybos darbus, sąmata turėjo būti koreguojama pagal faktiškai atliekamus statybos darbus ir faktiškai patiriamas išlaidas. Jeigu lokalinė sąmata buvo sudaryta po statybos darbų atlikimo, lokalinė sąmata yra netiksli, kadangi ji sudaryta pagal UAB „Druskininkų statyba“ įkainius, o ne pagal Aplinkos ministerijos rekomenduojamus įkainius, todėl laikytina, kad sąmata yra netiksli ir neobjektyvi, nepagrįsta jokiais dokumentais, pagrindžiančiais atliktus mokėjimus už statybos darbus.

64Taip pat dėl minėto gyvenamojo namo nugriovimo darbų pareiškėjai 2017 m. liepos 10 d. kreipėsi į UAB „Parama“ ir UAB „Dzūkijos medis“, prašydami pateikti komercinius pasiūlymus pastato griovimo darbų vykdymui. UAB „Parama“ 2017 m. liepos 20 d. pasiūlyme Nr. 17/07-20 „Dėl gyvenamojo namo, esančio adresu -( - ), nugriovimo darbų“ nurodyta 235 505,00 Eur išlaidų, kurias pareiškėjai taip pat laiko nuostoliais. Kaip matyti iš teismo posėdyje pareiškėjų atstovų pateiktos 2019 m. liepos 25 d. Rangos sutarties Nr. 2019/07/25-01A, nuo 2019 m. spalio 4 d. pastato griovimo darbus turi atlikti UAB „Expolita“, kuriai pareiškėjas Ž. P. įsipareigoja sumokėti 216 035,63 Eur atlyginimą. Tačiau pareiškėjai, atsižvelgdami į minėtą rangos sutartį, skundo reikalavimo netikslino. Teismo nuomone, minėtas ekspertizės aktas Nr. 131 bei komerciniai pasiūlymai nelaikytini tinkamais, patikimais ir pakankamais įrodymais, patvirtinančiais konkretų žalos dydį. Todėl byloje esant nepatikimiems bei prieštaringiems įrodymams, teismas negali įvertinti būsimos žalos, taikydamas CK 6.249 straipsnio 3 dalį, pripažindamas realią žalos atsiradimo tikimybę, todėl pagrindo priteisti žalos atlyginimą avansu nėra.

65Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais pareiškėjams buvo padaryta žala, tačiau jos įvertinimas atidėtinas iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo įvykdymo, kad paaiškėtų būtinas civilinės atsakomybės elementas – žala, kurią priteisti turės teisę prašyti pareiškėjai, pateikdami skundą teismui.

66Pareiškėjai ir atsakovė Druskininkų savivaldybė pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

67Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

68Kadangi pareiškėjų skundas yra atmetamas, jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

69Atsakovė Druskininkų savivaldybė teismui pateikė išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties su advokate R. Ž., tačiau nepateikė detalaus patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, nenurodė priteistinos išlaidų sumos, nepateikė realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (sąskaitos faktūros ir jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento ar kt.). Atsakovei nepateikus dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

70Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41 straipsniais, 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

71Pareiškėjų Ž. P. ir Z. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

72Pareiškėjų Ž. P. ir Z. P. bei atsakovės Druskininkų savivaldybės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

73Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjai Ž. P. ir Z. P. kreipėsi į teismą su skundu atsakovėms... 5. Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovai teismo posėdžio metu paaiškino,... 6. Pareiškėjams nuosavybės teise įsigijus valstybei priklausančiame žemės... 7. Įsigijęs nekilnojamąjį turtą ir gavęs statybos leidimą, pareiškėjas... 8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 10 d. buvo priimtas... 9. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad patvirtinusi detalųjį planą... 10. Vykdydami Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą,... 11. Vilniaus apygardos teismo sprendimu įpareigoto nugriauti pareiškėjams... 12. Be to, dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų (Druskininkų... 13. Atsakovė Druskininkų savivaldybė su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė... 14. Dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų... 15. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 16. NŽT pažymėjo, kad nuomos sutartimi išnuomota ginčo žemės sklypo dalis... 17. Pažymėjo, jog tiesioginė (reali) žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis... 18. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir... 19. VTPSI patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš... 20. Atsakovės atstovė daro išvadą, kad pareiškėjų nurodoma būsima žala... 21. VTSPI nuomone, pareiškėjai skundą dėl neturtinės žalos patyrimo grindžia... 22. Skundas atmestinas. ... 23. Bylos ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų... 24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracijos... 25. 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų... 26. 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R.... 27. 2013 m. gruodžio 16 d. R. B. prašė Druskininkų savivaldybės... 28. 2013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R.... 29. 2014 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 30. 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo – pardavimo sutartimi R. B.... 31. 2014 m. gegužės 14 d. Ž. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie... 32. 2014 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo... 33. 2014 m. gegužės 29 d. Ž. P. pateikė prašymą Druskininkų savivaldybės... 34. 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-( - ) statyti... 35. Įsigijęs nekilnojamąjį turtą ir gavęs statybos leidimą, pareiškėjas... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 2014... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintas... 38. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m.... 39. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 40. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės... 41. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d.... 42. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės... 43. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d.... 44. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d.... 45. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d.... 46. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d.... 47. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio... 48. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 49. Panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS--(... 50. Įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje... 52. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis,... 53. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose... 54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 55. Pareiškėjai, prašydami atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė... 56. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina... 57. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu... 58. Pareiškėjų nurodytos žalos ir nuostolių atsiradimas siejamas su Vilniaus... 59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo... 60. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 61. Pareiškėjai, grįsdami savo reikalavimą CK 6.249 straipsnio 3 dalimi,... 62. Byloje pateiktas pareiškėjų iniciatyva ir užsakymu 2017 m. liepos mėn.... 63. Ekspertizės akto sudedamoji dalis - gyvenamojo namo naujos statybos lokalinė... 64. Taip pat dėl minėto gyvenamojo namo nugriovimo darbų pareiškėjai 2017 m.... 65. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į faktines bylos... 66. Pareiškėjai ir atsakovė Druskininkų savivaldybė pateikė prašymus... 67. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas... 68. Kadangi pareiškėjų skundas yra atmetamas, jie neįgyja teisės į... 69. Atsakovė Druskininkų savivaldybė teismui pateikė išrašą iš teisinių... 70. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 71. Pareiškėjų Ž. P. ir Z. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 72. Pareiškėjų Ž. P. ir Z. P. bei atsakovės Druskininkų savivaldybės... 73. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali...