Byla 2-10972-775/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. L., antstolė Elena Miliauskienė

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Agrokoncernas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. L., antstolė Elena Miliauskienė

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. L. santuoka nutraukta 20002 02 08 ir nuo tos dienos M. L. šeiminė padėtis yra išsiskyręs. Todėl 2006 05 12 įsigyti žemės sklypai VĮ Registrų centre turi būti registruoti M. L. asmenine nuosavybe, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3Pareiškimas atsisakytinas priimti.

4Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. Gudonienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai.

5Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu vykdyti išieškojimą iš M. L. asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, nes viešajame registre yra žyma, jog minėtas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau kaip numato įstatymas nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Kaip nurodo pareiškėjas, yra žinoma, jog M. L. santuoka yra nutraukta 2002 02 08, tai turėtų patvirtinti ištuokos liudijimas.

6Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, jog yra dokumentas, patvirtinantis, kad M. L. santuoka nutraukta, šis dokumentas nėra prarastas ir jo nereikia atkurti, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (CPK 444 str. 1 d.), todėl pareiškimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

7Pažymėtina, jog pareiškėjas turėtų išsiaiškinti, kokiu pagrindu 2007 04 03 buvo uždėta žyma ginčo turtui, jei M. L. santuoka nutraukta 2002 02 08. Galbūt yra sudaryta kita santuoka. Taip pat pažymėtina, jog antstolė gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu gauti duomenis apie skolininko santuoką ar ištuoką, o remiantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16, 23 str., prašymą dėl žymos išregistravimo gali pateikti suinteresuoti asmenys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

8Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str.,137 str. 2d. 1p., teismas

Nutarė

9Atsisakyti priimti UAB „Agrokoncernas“ pareiškimą (2012 06 01 Nr.CBP-7382) ir, nutarčiai įsitesėjus, grąžinti jį pareiškėjui.

10Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai