Byla 1-55-651/2012

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiajam R. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2E. B., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ( - ) vairuotoju, gyv. ( - ), teistas 5 kartus:

31) 1979-10-05 Kauno m. teismo pagal BK 146 str. 2 d., 42 str., 250 str. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m.,

42) 1980-09-17 Kauno m. teismo pagal BK 250 str. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m.,

53) 1983-06-02 Kauno m. teismo – laisvės atėmimu 5 m.,

64) 1998-02-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 239 str. 1 d., (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

75) 1998-06-22 Kauno apygardos teismo pagal BK 104 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) –laisvės atėmimu 9 m., BK 42 str. 3 d. bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 1998-02-20 nuosprendžio bausme, galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimo,

8kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10E. B. 2010-12-20, apie 19.00 val., UAB ( - ) priklausančio vilkiko „Man“, valst. Nr. ( - ) kabinoje, kuris stovėjo degalinėje esančioje Ispanijoje, netoli Sevilijos miesto, būdamas kartu su R. A. ir R. N., konflikto metu tarp jo ir R. A., durdamas su abiejų rankų nykščiais R. A. į akis, bei nykščius sukdamas akyse, nukentėjusiajam R. A. sužalojo abi akis – padarė dešinės akies sumušimą, pasireiškusį dešinės akies kraujosruva, rainelės sfinkterio plyšimu, užpakaline stiklakūnio atšoka; kairės akies sumušimą, pasireiškusį junginės ir odenos plyšimu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atšoka, trauminiu lęšiuko panirimu, išburkimu ir drumstėjimu ir tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą, nes dėl dešinės akies sumušimo, pasireiškusio dešinės akies pojungine kraujosruva, rainelės sfinkterio plyšimu, užpakaline stiklainio atšoka, kairės akies sumušimo, pasireiškusio junginės ir odenos plyšimu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atšoka, trauminiu lęšiuko panirimu, išburkimu ir drumstėjimu, R. A. viso neteko 50 procentų bendro darbingumo (dėl dešinės akies sužalojimo regėjimo aštrumas šia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0.07 ir R. A. prarado 30 procentų bendro darbingumo; dėl kairės akies sužalojimo regėjimo aštrumas šia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,2 ir R. A. prarado 20 procentų bendro darbingumo.

11Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju važiavo kartu kaip porininkai. Teigia, kad nukentėjusysis sukėlė įtampą, o prie to dar prisidėjo ir darbovietė – darbdaviai nedavė pinigų, neturėjo ką valgyti, nebuvo kuro. Korteles, išduotas kurui, užblokavo. Kelias buvo slidus, o R. A. buvo nepatyręs, gal net su didelėm mašinomis nevažinėjęs, todėl važiuojant su juo visą kelią buvo įtampa. Sustojo Ispanijoje, tada trise išgėrė, o R. A. pradėjo prie jo kabinėtis, pradėjo jį vadinti „šiukšle“. Kurį laiką buvo aprimęs, tačiau vėliau vėl pradėjo kabinėtis, paskui uždėjo koją ant jo patalynės. Jeigu nukentėjusysis būtų nustojęs, nekartojęs tų žodžių, būtų viskas buvę gerai. Nurodė, kad visada dirbo su porininku ir niekada nebuvo tokių konfliktų. Nukentėjusysis jam trinktelėjo, tada pradėjo iš kojų jį spardyti į galvą, krūtinę, rankas, tuo padarydamas kūno nubrozdinimą, buvo nubrozdinta nosis, kaklas, barzda, šonas. Tada jis bandė išlysti iš vairuotojo vietos, tačiau buvo sunku, nes trukdė vairas, bėgių rankena ir daiktų dėžė. Jis gynėsi nuo R. A. rankomis, tačiau su viena ranka nepajėgė, nes nukentėjusysis atsigulęs spardė abejomis kojomis. Jis išlindo iš mašinos priekio ir atsisėdo ant lovos, o tada jį užgriuvo R. A. ir pradėjo smaugti. Jis jį stūmė nuo savęs ir į akis sukišęs pirštus spaudė apie 3-5 sekundes. Nurodė, kad jis negali daug judėti, nes greitai uždusta. Po to išlipo į lauką, nes 15 minučių negalėjo atsikvėpti. Teigia, kad akis tik spustelėjo, fiziškai neturėtų jėgų akyse sukinėti pirštus. Specialiai jam akių sužaloti nenorėjo, taip pasielgė gindamasis, iškėlė rankas ir spustelėjo kur papuolė, specialiai į akis pirštų nekišo. Teigia, kad nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą. Prisipažįsta, kad R. A. per jį liko neįgalus.

12Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

13Nukentėjusysis R. A. parodė, kad konfliktas prasidėjo tuomet, kai bepilant kurą nubėgo lašas ant mašinos, o kaltinamasis jam pasakė, kad jis nemoka net benzino įpilti. Kaltinamąjį „šiukšle“ pavadino todėl, kad jis visur mėtydavo cigaretes, šiukšlino. Nujautė, kad kaltinamasis gali ant jo šokti, todėl uždėjo koją ant lovos, o kai ją nuėmė, jis iš karto puolė tiesiai jam į akis sakydamas, kad tai jo „prijomas“, kad taip jam ir reikia. Teigia, kad jis pats niekaip negalėjo jo užgulti. Automobilyje sėdėjo per vidurį tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių. Nurodė, kad galėjo kaltinamajam padaryti sužalojimų, nes jis nuo jo gynėsi spardydamasis. Tuomet nustūmė jį ant šono ir bandė išlipti iš automobilio, tada jis ir nustojo spausti akis. Per kelias sekundes nieko nebematė. Kaltinamasis jam sakė, kad nesiskųstų, nes jis turi draugų, yra sėdėjęs kalėjime. Šiuo metu jo savijauta bloga, buvo darytos dvi operacijos, bus dar viena, 2 metus yra nedarbingas, dėl sužalojimo prarado 70 procentų regėjimo. Nurodė, kad Lietuvoje operuoja be nejautros, o tai sukelia didžiulį skausmą. Pagal dokumentus minimalus atlyginimas į mėnesį būdavo 1000 Lt, o dabar gauna 676 Lt pašalpą, todėl turtinę žalą vertina kaip skirtumą tarp šių sumų. Neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas skausmas, nepatogumai, negalėjimas dirbti, tai, kad reikalinga pašalinių žmonių pagalba, nes negali matyti net autobuso numerio, vertina 20000 Lt.

14Liudytojas R. N. parodė, kad 2010-12-20 Ispanijoje E. B. ir R. A. jį pakvietė pavakarieniauti į savo mašiną. Vakarieniaudami vartojo šiek tiek alkoholio, tačiau visų jų girtumo laipsnis buvo lengvas. Vėliau po truputį pradėjo kilti konfliktas, nes R. A. pradėjo E. B. vadinti šiukšle. Mano, kad tai alkoholio pasekmė, kad R. A. kartojo žodį „šiukšlės“, nes blaivus tokio žodžio nenaudojo. R. A. pradėjo mosikuoti rankomis, ant patalynės užkėlė koją, paskui nugriuvo, tada jis ir išlipo iš mašinos kabinos. Iš pradžių R. A. su E. B. apsižodžiavo, o paskui vienas kitam paspaudė ranką, lyg apsiramino, tačiau vėliau vėl prasidėjo konfliktas. E. B. stovėjo pasiruošęs R. A. pulti, o R. A., spardėsi ore kojomis. Pačių muštynių nematė, išlipęs iš mašinos R. A. jam pasakė, kad nieko nemato, nes jam suspaudė akis. Matė, kaip iš kairės akies bėgo kraujas, davė R. A. vandens apsiprausti. Paskui su R. A. nuėjo į kolonėlę, kad iškviesti greitąją, atvykusi greitoji jį išvežė, o E. B. liko prie mašinos. Po įvykio kalbėjo su E. B., pasakė, kad R. A. išvežė greitoji pagalba, tačiau jis atsakė, kad viskas bus gerai. Kai paėmė R. A. iš ligoninės, jis buvo prisimerkęs ir matė tik šiek tiek, tai galėjo matyti pagal jo orientaciją aplinkoje. Važiuojant atgal R. A. su E. B. nesipyko. E. B. pasakojo, kad jis yra teistas, tačiau R. A. negrasino. Prieš konfliktą mašinos kabinoje E. B. priekaištavo R. A., kad jis blogai vairuoja mašiną, blogai jungia bėgius. R. A. sakė, kad vairuoja neseniai, tačiau kiek suprato, R. A. nebuvo patenkintas, kad prie jo kabinėjasi.

15Specialistė S. B. parodė, kad tokio pobūdžio sužalojimai, kokie padaryti nukentėjusiajam, galėjo būti padaryti rankų pirštais spaudžiant akių obuolius, kitoks sužalojimo padarymo mechanizmas negalimas. Tam, kad įvyktų akies obuolio sprogimas, reikia sudaryti spaudimą akies obuolyje, tas spaudimas turi būti su užlaikymu, nes suspaudžiant ir paleidžiant, akies obuolys atsistato. Šiuo atveju turėjo būti fiksuotas spaudimas į abu akies obuolius. Nurodė, kad labiau tikėtina, jog viskas vyko taip, kaip pasakoja nukentėjusysis, kad kaltinamasis buvo ant jo, nes tada negalima pasukti galvos, ji turi atramą ir tada lengviau suspausti akis. Mano, kad sužalojimo laipsnis po operacijų nesumažės, nes sužeistos abi akys, todėl išliktų sunkus sužalojimo laipsnis. Nurodė, kad prognozės R. A. atžvilgiu nedžiuginančios.

16Rašytine medžiaga:

172011-01-03 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad R. A. pranešė apie tai, jog E. B. 2010-12-20 UAB ( - ) priklausančio vilkiko kabinoje, kuris stovėjo degalinėje esančioje Ispanijoje, durdamas su abiejų rankų nykščiais sužalojo jam abi akis (b.l. 4).

18Specialisto išvada Nr. G 29/11(02), kuria R. A. konstatuota dešinės akies sumušimas, pasireiškęs dešinės akies pojungine kraujosruva, rainelės sfinkterio plyšimu, užpakaline stiklakūnio atšoka; kairės akies sumušimas, pasireiškęs junginės ir odenos plyšimu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atšoka, trauminiu lęšiuko panirimu, išburkimu ir drumstėjimu. Sužalojimus lydėjo kraujo susikaupimas abiejų akių stiklakūnyje bei dešinės akies priekinėje kameroje. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies sužalojimo regėjimo aštrumas šia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,07 ir R. A. prarado 30 procentų bendro darbingumo; dėl kairės akies sužalojimo regėjimo aštrumas šia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,2 ir R. A. prarado 20 procentų bendro darbingumo (b.l. 24, 25).

19Specialisto išvada Nr. G 79/11(02), kuria E. B. sužalojimo žymių nekonstatuota (b.l. 31).

20Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią. Kaip matyti iš kaltinamojo E. B. parodymų, jis pripažįsta, kad nukentėjusiajam į akis sukišęs pirštus spaudė apie 3-5 sekundes, tačiau tai vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis jam trinktelėjo, tada atsigulęs pradėjo iš kojų jį spardyti į galvą, krūtinę, rankas, dėl ko jam buvo nubrozdinta nosis, kaklas, barzda, šonas. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Iš specialisto išvados matyti, kad E. B. sužalojimų žymių nekonstatuota, o vertinant susidariusią konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis pradėjo spardytis gulėdamas, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą. Nukentėjusysis nurodė, kad vadino kaltinamąjį „šiukšle“ už tai, kad šis mėtė šiukšles per langus, tačiau šis pasakymas, nors ir neigiamai apibūdina kaltinamąjį, buvo panaudotas vyriškoje draugijoje geriant alkoholinius gėrimus, todėl nelaikytina, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš specialistės S. B. parodymų matyti, kad sužalojimai padaryti spaudžiant akis su užlaikymu, todėl teismas daro išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi. Kaltinamasis E. B. spausdamas pirštus nukentėjusiajam į akis pakankamai ilgą laiką suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Tai, kad E. B. buvo abejingas sukeltiems padariniams patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis nesuteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbos, abejingai reagavo į liudytojo R. N. žodžius dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sakydamas, kad viskas bus gerai. E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

21Dėl civilinių ieškinių

22Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

23Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 4033,66 Lt sumai už nukentėjusiojo R. A. gydymą ir sveikatos priežūros paslaugas įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 16-22), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo E. B..

24Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys 2749,84 Lt sumai už R. A. išmokėtas ligos pašalpas laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2011-08-31 įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 95-99), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo E. B..

25Nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 29 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).

26Iš pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusiojo R. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei 2012-03-27 pateikto pareiškimo matyti, kad jis šiuo metu gauna 676 Lt pašalpą, o anksčiau pagal dokumentus minimalus atlyginimas į mėnesį būdavo 1000 Lt. Turtine žala laiko 5000 Lt gydymo išlaidų ir 24 000 Lt negautų pajamų pagal darbo sutartyje numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos 1,32 koeficientą.

27Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dalyje dėl 29000 Lt turtinės žalos priteisimo pagal pateiktus dokumentus tenkintinas iš dalies.

28Iš R. A. pateiktų dokumentų matyti, kad jo darbo užmokestis buvo paskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos 1,32 koeficientą t.y. 800 x 1,32 = 1056 Lt. Tokiu būdu R. A. po mokesčių gaudavo 865,38 Lt, t.y. 28,84 Lt per dieną. Nuo nusikalstamos veikos padarymo 2010-12-20 iki 2011-04-29, kuomet jam buvo pradėta mokėti pašalpa, buvo praėję 130 dienų, todėl už ši laikotarpį R. A. priteistina suma – 28,84 Lt x 130 = 3749,20 Lt. Nukentėjusysis nuo 2011-04-29 iki 2011-08-31 gavo pašalpą, kuri sudarė 676,19 Lt per mėnesį t.y. 22,54 Lt per dieną. Skirtumas tarp negauto darbo užmokesčio ir pašalpos sudaro 28,84 – 22,54 = 6,30 Lt. Pašalpą nukentėjusysis gavo 124 dienas, todėl už šį laikotarpį priteistina suma sudaro 6,30 Lt x 124 = 781,24 Lt. Laikotarpį nuo 2011-09-01 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-04-25 sudaro 237 dienos, todėl už šį laikotarpį R. A. priteistina suma sudaro 28,84 Lt x 237 = 6835,08 Lt. Viso R. A. priteistinas negautų pajamų dydis sudaro 3749,20 + 781,24 + 6835,08 = 11365,52 Lt. Ieškinys dalyje dėl gydymo išlaidų neįrodytas jokiais dokumentais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

29Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis R. A. patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti, jam reikalinga pašalinių žmonių pagalba, yra praradęs 70 procentų regėjimo. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl regėjimo funkcijos sutrikdymo R. A. patiria ilgalaikius išgyvenimus bei didelius nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis R. A. nustatytinas 20000 Lt, priteisiant šią sumą iš E. B. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

30Bausmės skyrimas

31Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

32Kaltinamojo E. B. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33Kaltinamasis E. B. padarė sunkų recidyvinį nusikaltimą (BK 11 str., 27 str. 1 d.), teistas (b.l. 63-66), teistumas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (b.l. 67), priklausomybės ligų centre bei psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas (b.l. 77-80), dirba. Įvertinus tai, kas išdėstyta, jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui (BK 61 str. 2 d.).

34Daiktinių įrodymų nėra.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

Nutarė

36E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

37Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

38Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

39Priteisti iš E. B. R. A. naudai 11365,52 (vienuolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt penkis Lt 52 ct) Lt turtinės žalos ir 20000,00 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

40Priteisti iš E. B. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4033,66 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt tris Lt 66 ct) gydymo išlaidų.

41Priteisti iš E. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 2749,84 Lt (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis Lt 84 ct) už R. A. išmokėtas ligos pašalpas.

42Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant... 2. E. B., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 3. 1) 1979-10-05 Kauno m. teismo pagal BK 146 str. 2 d., 42 str., 250 str.... 4. 2) 1980-09-17 Kauno m. teismo pagal BK 250 str. (galiojo iki 2003-05-01) –... 5. 3) 1983-06-02 Kauno m. teismo – laisvės atėmimu 5 m.,... 6. 4) 1998-02-20 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 239 str. 1 d., (BK galiojo... 7. 5) 1998-06-22 Kauno apygardos teismo pagal BK 104 str. (BK galiojo iki... 8. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. E. B. 2010-12-20, apie 19.00 val., UAB ( - ) priklausančio vilkiko „Man“,... 11. Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su... 12. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė pilnai įrodyta... 13. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad konfliktas prasidėjo tuomet, kai bepilant... 14. Liudytojas R. N. parodė, kad 2010-12-20 Ispanijoje E. B. ir R. A. jį... 15. Specialistė S. B. parodė, kad tokio pobūdžio sužalojimai, kokie padaryti... 16. Rašytine medžiaga:... 17. 2011-01-03 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad R. A. pranešė apie... 18. Specialisto išvada Nr. G 29/11(02), kuria R. A. konstatuota dešinės akies... 19. Specialisto išvada Nr. G 79/11(02), kuria E. B. sužalojimo žymių... 20. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d numatyta baudžiamoji atsakomybė... 21. Dėl civilinių ieškinių... 22. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis... 23. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 4033,66 Lt sumai už... 24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis... 25. Nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 29 000 Lt turtinės... 26. Iš pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusiojo R. A. paaiškinimų teismo... 27. Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dalyje dėl 29000 Lt turtinės žalos... 28. Iš R. A. pateiktų dokumentų matyti, kad jo darbo užmokestis buvo... 29. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 30. Bausmės skyrimas... 31. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo... 32. Kaltinamojo E. B. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių... 33. Kaltinamasis E. B. padarė sunkų recidyvinį nusikaltimą (BK 11 str., 27 str.... 34. Daiktinių įrodymų nėra.... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308... 36. E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 37. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 38. Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą... 39. Priteisti iš E. B. R. A. naudai 11365,52 (vienuolika tūkstančių tris... 40. Priteisti iš E. B. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos... 41. Priteisti iš E. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 42. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas...