Byla e2-92-443/2020
Dėl turtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovams G. B. ir G. B., trečiaisiais asmenimis byloje esant G. B., Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

1Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant I. U., dalyvaujant ieškovės atsatovei advokato padėjėjai I. V., atsakovams G. B., G. B., atsakovų atstovui advokatui M. S., trečiajam asmeniui G. B., trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „( - )“ atstovui G. K., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „( - )“atstovei I. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovams G. B. ir G. B., trečiaisiais asmenimis byloje esant G. B., Daugiabučio namo savininkų bendrijai „( - )“ ir uždarajai akcinei bendrovei „( - )“.

3Teismas

Nustatė

4teisme 2019 m. birželio 5 d. buvo priimtas ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, pareikštas atsakovams G. B. ir G. B..

5Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. dėl vandens prasiskverbimo buvo sugadintas butas, esantis ( - ) (toliau – Butas). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad apdrausto remonto kaina sudaro 412 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta mažesnė, kadangi buvo išskaityta besąlyginė išmoka. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. ( - ). Šis butas įvykio metu priklausė atsakovams G. B. ir G. B.. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovams, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 412,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5,70 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovai G. B. ir G. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Ieškovės nurodytu laikotarpi atsakovams priklausančiame bute neįvyko nieko, dėl ko žemiau esančiam butui galėjo būti padaryta kokia nors žala. Taigi, atsakovai jokios žalos niekam nepadarė. Be to, ieškinys yra paruoštas ydingai ir tai gali apsunkinti bylos nagrinėjimą teisme. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. dėl vandens prasiskverbimo buvo sugadintas butas, esantis ( - ). Nurodytą butą ieškovė buvo apdraudusi Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė minimo buto savininkei išmokėjo 412 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės teigimu jos apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. ( - ), kuris nurodyto įvykio metu priklausė atsakovams. Remiantis būtent šiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovams ir buvo pareikštas ieškinys. Bene vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė bando pagrįsti savo reikalavimą yra 2018 m. gruodžio 3 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Atsakovų manymu yra akivaizdu, kad ieškovė nevykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme įtvirtintos imperatyvios draudiko pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Spręsdama dėl išmokos išmokėjimo ieškovė taip ir nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių įvardinti žalos atsiradimo priežastis. Tai neabejotinai įrodo jau minėtame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte panaudotos formuluotės. Netinkamas ieškovės elgesys tiriant įvykį sąlygojo visiškai nepagrįsto ir ydingo ieškinio pareiškimą. Ieškinys pareikštas asmenims, kurie įvykio metu buvo buto, iš kurio tariamai buvo užlietas žemiau esantis butas, savininkams. Jau minėtame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad „greičiausiai prakiuro karšto arba šalto vandens šlangelė vonioje/tualete“. Tai leidžia teigti, kad ieškovė nurodė aplinkybes (ieškinio pagrindą), kurioms esant ieškovės pažeistos teisės turėtų būti ginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Tačiau tokiu atveju Ieškovė privalėjo įrodyti, kad žala, kurią ji atlygino, buvo padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, kurie įvykio metu priklausė atsakovams, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tačiau ieškovės pateikti duomenys jokiu būdu neįrodo, kad tokios aplinkybės egzistavo ir pažeistos jos teisės gali būti ginamos pagal CK 6.266 straipsnį. Akivaizdu, kad ir pačiai ieškovei nebuvo ir nėra žinoma, kad tokios aplinkybės tikrai egzistavo. Kaip jau buvo minėta, ieškovė netinkamai vykdė specialiu norminiu aktu jai priskirtas pareigas ir dėl to nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl ko konkrečiai atsirado jos atlyginta žala. Jeigu žala, kurią ieškovė atlygino išmokėdama draudimo išmoką, atsirado ne dėl atsakovams priklausančių pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pažeisti jos interesai turėtų būti ginami vadovaujantis bendromis teisės normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę. Tokiu atveju ieškovės įrodinėjimo pareiga ženkliai išsiplėstų ir jai tekų įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y., kad neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos, kad žalą padaręs asmuo yra kaltas. Akivaizdu ir tai, kad šiuo atveju buvo svarbu identifikuoti ir žalą padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktų duomenų jokių būdu nepakanka teigti, kad žala buvo padaryta buto, esančio ( - ), savininkų, t. y. atsakovų. Taigi, kyla pagrįsta abejonė dėl to, ar ieškinys apkritai pareikštas tinkamiems atsakovams ir tai gali būti laikoma savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti.

7Trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „( - ) “ atstovas G. K. atsiliepime nurodė, kad DNSB „( - ) “ bendrijos pirmininku yra išrinktas 2019 m. balandžio 10 d., visuotinio butų savininkų bendrijos susirinkimo metu. Pareigas vykdo nuo 2019 m. gegužės 3 d. Apie įvykį, įvykusį 2018 m. lapkričio 28 d. ( - ), kuomet dėl vandens prasiskverbimo iš buto Nr. ( - ) buvo užlietas ir sugadintas žemiau esantis butas Nr. ( - ), nėra informuotas, todėl teismui negali pateikti jokios papildomos reikšmingos informacijos, susijusios su šiuo įvykiu bei iškelto ieškinio reikalavimais.

8Ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė ir nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuos reikalavimus ieškovė reiškia subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę į už žalą atsakiną asmenį dėl 2018 m. lapkričio 28 d. įvykusio įvykio, būtent tą dieną dėl vandens prasiskverbimo buvo apgadintas ieškovės apdraustas Butas. Kadangi ieškovė buvo apdraudusi Butą Būsto draudimu, draudėjas, vykdydamas iš draudimo sutaties kylančias pareigas, pranešė ieškovei apie įvykį, kuris galėtū būti pripažintas draudžiamuoju, ir ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. atliko minėto buto apžiūrą. Į bylą yra pateiktas Turto sugadinimo sunaikinimo aktas ir foto nuotraukos. Šie įrodymai yra fiksuojami, atliekant apžiūrą konkrečiame bute. Apžiūros metu ekpertas nustatė, kad ieškovės apdraustame bute vonios kambaryje buvo sulietos lubos ir kambaryje sulietos lubos ir grindys. Šios aplinkybės buvo fiksuotos akte. Tiek, kiek buvo galima, ieškovės atstovas rinko ir informaciją, kas galėjo sąlygoti vandens prasiskverbimą, tai yra, iš kur galėjo sunktis vanduo. Buvo nustatyta, kad virš Buto, yra atsakovams priklausantis butas Nr. ( - ). Byloje šios aplinkybės atsakovai neginčija. Ekspertas bendravo su bute Nr. ( - ) tuo metu buvusiu asmeniu ir surašė tas aplinkybes, kurias ir nurodė tas asmuo, kad yra iškviestas santechnikas, greičiausiai yra prakiurusi karšto ar šalto vandens „šlangelė“ vonioje arba tualete. Ieškovė, surinkusi informaciją, vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis, pripažino įvykį draudžiamuoju ir atitinkamai apskaičiavo turto remonto kainą, kuri buvo paskaičiuota pagal lokalinę sąmatą. Buvo paskaičiuotos tik tiesioginės išlaidos, be mokesčių, traktuojant kad bus remontuojama ūkio būdu. Ieškovė tokio dydžio išmoką išmokėjo draudėjui. Ieškinys reiškiamas, kadangi aplinkybės rodo, kad vandens prasiskverbimas yra iš atsakovams priklausančio viršuje esančio buto Nr. ( - ), kuris yra virš Buto. Tai buvo momentinis vandens prasiskverbimas, duomenų, kad būtų tęstinio pobūdžio vandens sunkimasis, nėra. Ieškovė vertina, kad problema buvo susijusi su butu Nr. ( - ). Jeigu tai būtų susiję su bendrosios inžinerinės įrangos gedimu, netaisant, vanduo būtų tekėjęs ir toliau. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad buvo atliekami bendrosios inžinerinės įrangos gedimų šalinimai. Ieškovė laiko, kad vanduo pateko iš buto Nr. ( - ) ir atsakovai yra tinkami šioje byloje. Byloje nėra duomenų, kad tą butą valdė ne atsakovai. Valdymo teisė atsiranda nuo įregistravimo. Atsakovai teigdami, kad tinkamai prižiūrėjo butą, turėjo įrodyti, kad kitas amuo valdė ir yra atsakingas. Ieškovė privalo įrodyti židinį, bet neprivalo įrodyti vandens pratekėjimo priežasčių. Ieškovei nustatyti kokrečias aplinkybes galimybės ir nebuvo. Butas Nr. ( - ) yra antrame aukšte. Pati draudėja nurodė, kad apliejo iš viršaus. Visa informacija yra nurodyta Turto sugadinimo akte. Ar kas nors pateko į atsakovų butą po įvykio, ieškovė konkrečių duomenų neturi. Ekspertas komunikavo su Nr. ( - ) bute esančiu asmeniu, visada yra prašoma leisti patekti į butą. Pareigos nurodyti akte, kad neįleidžia į butą nėra. Apžiūrint Nr. ( - ) butą, vandens lašėjimo nebuvo. Bendrosios įrangos gedimai nebuvo nei registruoti, nei šalinti, vandens prasiskverbimas buvo per lubas. Ieškovė konstatuoja ( - ) patalpų apgadinimą, kitos patalpos šiuo aspektu neaktualios. Patalpą ( - ) skiria atitvarinė siena, ji yra daug plonesnė negu kapitalinė sien, todėl vandens prasisunkimas yra greičiau galimas, tačiau atitvarinėje sienoje nėra montuojami stovai. Turto sunaikinimo ir sugadinimo akte nėra nurodyta su ekspertu bendravusio asmens iš buto Nr. ( - ) vardas, pavardė, todėl atstovė negali nurodyti to asmens (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 1 sek. – 35 min. 30 sek.).

Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes dėl pasekmių, kurios aprašomos ieškinyje, jis nebuvo informuotas, į jį niekas niekada nesikreipė, jo niekas, kaip savininko, neinformavo. Jis paskambino dukrai, ji pasakė, kad yra keliamos pretenzijos. Nuvažiavo į butą, apžiūrėjo visas patalpas, nuėjo į kambarį, į sandėliuką, tačiau nepastebėjo jokių vandens pėdsakų, prasiveržimų vandens. Nuėjo į Butą, atidarė duris moteriškė, su kuria nebuvo bendravęs, pasakė, kad pas juos nieko nesimato, paklausė ar gali užeiti pas juos. Į akis krito, kad ten buvo pakabinamos lubos, viena panelė buvo nuimta. Butai pačioje ir viršuje yra identiški, todėl pastebėjo, kad nėra sienos, kad ji išgriauta. Būtent tos sienos, kurioje yra sumontuoti vamzdynai. Jis nesamdė jokių žmonių, kurie atliktų kokius nors darbus. Dukra jam nurodė, kad kaimynai kelia pretenzijas. Pertvarinė siena tarp ( - ) yra išardyta, o Bute matyt po pakabinamom lubom išvedžioti vamzdynai. Buto šeimininkė pretenzijų nesakė, nebuvo ten kokių balų. Bendrosios inžinerinės stovai randasi palei ( - ), negali tiksliai atsakyti. Namas yra 12 aukštų. Kai konstatuojamas kažkoks faktas, mano, kad ir jis turėtų dalyvauti, viskas buvo daroma už akių (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 55 sek. – 46 min. 10 sek.).

9Atsakovė G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. T. K. tą butą, kuriame gyvena jų dukra. Tiki sutuoktiniu ir dukra (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 45 sek. – 48 min. 01 sek.).

10Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. B. paaiškino, kad gyvena tėvų bute nuo 2016 m. rudens. Vieną dieną grįžo iš studijų ir pas ją atėjo kaimynė, kiek žino – iš apačios, tikėtina iš Buto. Kaimynė vos nepradėjo šaukti, kad pas ją bėga vanduo, jos abi kartu nuėjo į atsakovų buto vonią, tualetą – ten nieko nebuvo. Išsikvietė tuo metu buvusį pirmininką V. U., jis irgi apžiūrėjo, bet nieko nerado. Viskas buvo sausa, nebuvo jokių pratekėjimų. Buvo ir santechnikas, ir kaimynė, ir pirmininkas. Ekspertas jos neprašė įleisti į butą, lyg sakė, kad iš Lietuvos draudimo, bet kad jis būtų prašęs įsileisti į vidų – nebuvo to. Ji tiksliai naprisimena, ką tiksliai sakė. Trumpai vyko pokalbis. Buvo atėjęs apatinio Buto kaimynės sūnus. Visi išvardinti asmenys buvo užėję iki draudimo atstovo atėjimo. Ji tiksliai neatsimena, ką ji kalbėjo prieš metus laiko. Tame bute niekas nebuvo remontuota iš santechninės dalies, atsukto čiaupo ji nebuvo palikusi ar kitokio ekstremalaus įvykio, susijusio su vandens nutekėjimu, nebuvo. Nr. ( - ) bute niekas nieko nedarė. Ji buvo nuėjusi į Nr. ( - ) butą (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 46 sek. – 59 min. 20 sek.).

11Teismo posėdžio metu trečiojo asmens DNSB „( - ) “ atstovas G. K. paaiškino, kad jis apie šią situaciją sužinojo, kai gavo šaukimą į teismą. Pradėjo domėtis. Išsiaiškino, kad vandens momentinis pratekėjimas buvo, bet niekas negalėjo pasakyti iš kur. Nebuvo niekas remontuojama bendrosios inžinerinės tinkluose. Gali būti vietinėse inžinerinėse tinkluose gedimai. Namas pastatytas ( - ) m. Bendri inžineriniai tinklai nėra keisti. Tos vietos yra lopomos. Netolimoje ateityje bus keičiamos visos inžinerinės sistemos, bus namo renovacija. Jis nežino apie sienų išgriovimą, pertvarines sienas galima griauti, joms nereikia leidimo. Jeigu yra fiksuokjama bendros inžinerinės sistemos sutrikimai, tais atvejais yra surašomi aktai. Vanduo galėjo bėgti ir iš 5 aukšto. Stovas yra gana toli. Prabėgimas gali būti ir per plokštes, jei trūksta vamzdis. Jam nežinoma informacija, kas ir kiek remontuoja butus, leidimų remontuojant savo buto inžinerinius tiklus gauti nebūtina. Pateiktuose dokumentuose yra nurodyta paaiškinimas, kad užfisuota trumpalaikis vandens prasiskverbimas – jis rėmėsi akte nurodyta informacija (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 0 min. 5 sek. – 1 val. 10 min. 27 sek.).

12Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „( - ) “ atstovė I. D. paaiškino, kad jų įmonė prižiūri šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynus. Tomis dienomis jokių fiksuotų iškvietimų nebuvo. Pas juos paprastai kreipiasi ir tada jie siunčia darbų vadovą. Pas juos yra keletas žmonių. Apie situaciją jie sužinojo tik tada, kai gavo kvietimą į teismą (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val.11 min. 30 sek. – 1 val. 13 min. 45 sek.).

13Teismo posėdžio metu liudytojas V. U., buvęs DNSB „( - ) “ pirmininkas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad namas yra viršplaninis, skubėjo statyti tą namą, jame visokių juokingų dalykų yra pridaryta. Pirmo ir antro aukšto gyventojai lifto neturi. Šitas atvejis ne vienintelis. Name yra nemažai buvę atvejų, kai buvo užliejama. Buto gyventoja J. F. jam pakambino ir pasakė, kad laša vanduo. Jis nuėjo, paklausė ar apsidraudusi. Jis pakilo į trečią aukštą, nuėjo į atsakovų butą, ten rado G. B. besimokančią. Ji sakė, žiūrėkite, sakė, kad nieko ji nedaro, kad mokosi. Kadangi miegamajame kambaryje lašėjo, o miegamasis kambarys jungiasi per sieną su vonia, todėl jis pirmiausia žiūrėjo vonioje, tada tualete. Visur buvo sausa. Sudėtį tualeto ir vonios gerai žino, nes yra užpylę žmones gana stipriai, kai „šlangelės“ trūksta ir panašiai. Atėjęs tyrėjas po kelių dienų parašė, kad šlangelės galėjo trūkti. Šlangelės negalėjo trūkti, nes namas gauna 5 barų spaudimą, tai žvėriškas spaudimas – tuomet turėjo ne lašėti, bet bėgti. Jo paties butą, kaip to namo gyventojo, buvo 3 kartus užlieję. Įdomių dalykų name pastebėjo jis pats iš praktikos. Vieną kartą pas jį atėjo visa delegacija iš po žemutinio buto ir pasakė, kad jo butas pila. Pas jį buvo sausa. Avarinė tarnyba nustatė, kad bėga iš 10 aukšto, išgriovė jo sieną. Vamzdžiai yra po siena jų name, todėl tas namas toks yra juokingas. Jo butas bute 8 aukše ir butas, esantis 9 aukšte buvo sausi, o 7 aukšte ir žemesniuose aukštuose bėgo vanduo. Iš principo galėtų būti, kad vanduo galėjo bėgti ir iš kitų butų. Kieno butai buvo drausti, nebuvo problem. Byla dėl užliejimo yra pirma jų name, nors užliejimo atvejų buvo nemažai. Pradėjus lašėti Nr. ( - ) buto šeimininkė jį iškarto jį kvietė. Jis į butą Nr. ( - ) nuėjo nedelsdamas, jame jokių požymių, kad buvo užpilta, nebuvo. Į jų namą tualetai yra ne statyti, o įkelti į vidų. Tai ten gali būti visokių atvejų, priklausė kaip pastatė. Jam keista, kodėl bėdo į miegamąjį, ne į tualetą. Jis lankėsi buto Nr. ( - ) tik vonioje ir tualete. Pas juos yra 2 sistemos. Stovai vonioje yra montuojami tamsiame kambaryje, į vonią ateina vamzdžiai. Spaudimas yra didelis, jo neina išlaikyti su pirštu. Jis kaip skaitė tyrėjo surašytą turto sunaikinimo aktą, aktas yra prastai apiformintas, šlangelės trūkusios būtų visa namą užpylusios. Stovai yra sumontuoti ne vonioje, bet tamsiame kambariuke. Jis žino sistemą, todėl iš virtuvės negalėjo vanduo prasiskverbti. Horizontalūs vamzdynai yra atviri, nes jie ateina iš tualeto, juos galima buvo apžiūrėti. Jis santechniko nekvietė. Būdavo daug avarijų, žmonės susitvarkydavo. Jis turi kontaktus, santechnikų sąrašiuką, kas gali ateiti. Čia buvo vienkartinis proveržis, jeigu būtų nepašalintas, tai jis nuolatos turėjo tekėti. Galėjo prilieti vonioje, blogai užbetonuota nuo sienos. Pati vonia ir tualetas yra 5 cm lovyje, gali pilti ir nebėga tol, kol per viršų neprabėga. Galėjo, kad ir po savaitės tas vanduo nubėgti, nes kažkur susiskaupė, surado kelią ir jis nubėgo. G. B. jį noriai įsileido. Kai bute Nr. ( - ) nebuvo jokių problemų, jis nuėjo ir į 4 bei 5 aukštus, bet ten nerado žmonių, paskui jis primiršo tą klausimą ir juo nebesidomėjo. Į jį draudimo bendovė nesikreipė. Jis nežino, kas lankėsi dar bute Nr. ( - ) (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val.15 min. 20 sek. – 1 val. 37 min. 47 sek.).

14Teismo posėdžio metu liudytojas A. U., UAB „( - ) “ darbuotojas, paaiškino, kad jis nieko nežino apie ginčo esmę. Nuolatinių santechnikų jie neturi. Gyventojai kreipiasi į jį. Dėl buto Nr. ( - ) pas jį niekas nesikreipė. Jis nežino nei apie įvykį, nei apie defektinio akto surašymą, jokie darbai nebuvo tuo metu atlikti. Kai betonas įmirksta, tai jis greitai neišdžiūsta. Nuolatinis nuotėkis negalėjo būti. Galėjo bėgti iš bet kurio buto, nebūtinai iš buto Nr. ( - ). Jeigu yra mažas bėgimas, tai nebėga iš karto vanduo, o susikaupus tam tikrai jo masei tik bėga. Vanduo bėga iš viršaus, o iš kur – neaišku. Jis buvęs praktiškai kiekviename bute. Ventiliacijos šachtos yra ties vonia ir ties virtuve. Dėl šio įvykio ieškovė nesikreipė, su jais nebendravo (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 39 min. 20 sek. – 1 val. 47 min. 50 sek.).

15Teismas

konstatuoja:

16Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

17Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

18Bylos duomenimis nustatyta, 2018 m. lapkričio 28 d. dėl vandens prasiskverbimo buvo sugadintas Butas. Namas, kuriame buvo užlietas Butas, yra daugiabutis. Atsakovams priklauso butas, esantis ( - ). Atsakovams priklausantis butas yra šio daugiabučio namo trečiame aukšte, virš Buto. 2018 m. gruodžio 3 d. Turto sunaikinimo sugadinimo aktas patvirtina, kad buvo užlietos dvi Buto patalpos: vonia (patalpa ( - )) ir kambarys (patalpa ( - )). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad apdrausto Buto remonto kaina sudaro 412 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką buto savininkui. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 412 Eur turtinės žalos, 5,70 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

19Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

20Ieškovės pateiktame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad apžiūros metu buvo kreiptasi į galimą kaltininką – buto Nr. ( - ) gyventoją. Atidariusi duris moteris nurodė, kad iškvietė santechniką, greičiausiai pratrūko karšto arba šalto vandens „šlangelė“ vonioje/tualete. Iš bylos medžiagaos nustatyta, kad virš užlieto Buto trečiame aukšte yra butas Nr. ( - ). Iš Buto plano matyti, kad buvo užlieta vonios patalpa, kuri pažymėta plane ( - ) ir kambarys, pažymėtas ( - ), yra šalia, t. y. juos skiria siena. Kadangi Bute buvo užlieta vonios kambarys (patalpa ( - )) ir šalia esantis kambarys (( - ) patalpa), tiksliau šių patalpų lubos, todėl labiausiai tikėtina, kad vanduo į Buto ( - ) patalpas pateko iš aukščiau esančio buto Nr. ( - ) vonios patalpos arba iš šalia vonios esančio kambario (virš Buto ( - ) patalpos). Ieškovės atstovo atliktos apžiūros metu buvo fiksuota, kad vonios patalpoje matyti vandens prasiskverbimas lubose pro lentelių sujungimus, o kitame kambaryje (patalpoje Nr. ( - )) fiksuota, kad aplietos lubos, sulietas grindų parketas, kuris buvo pabrinkęs ir pakitusios spalvos, todėl darytina išvada, kad užliejimas nebuvo intensyvus. Tai, kad Butas nebuvo stipriai užlietas, patvirtino ir liudytojas V. U., nurodydamas, kad jam nuėjus į užlietą butą, vanduo tik lašėjo. Iš trečiojo asmens UAB „( - )“ atstovės I. D. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jos atstovaujama įmonė prižiūri šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynus ir tuo metu, kai buvo užlietas Butas, jokių fiksuotų iškvietimų nebuvo registruota, niekas nebuvo remontuojama.

21Iš atsakovo G. B. duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovams priklausantis butas ir užlietas Butas, iš esmės yra identiški, Butas yra antrame aukšte, atsakovų butas yra trečiame aukšte – virš Buto. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Nors iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti tiksliai, iš kurios virš Buto esančios patalpos ir kokiu būdu vanduo į Butą pateko, tačiau atsižvelgiant į Buto patalpų sugadinimo pobūdį ir laipsnį – apgadintos abiejų patalpų lubos, labiau tikėtina, kad vanduo į Butą pateko ne per sieną, bet per perdangą (Buto lubas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams priklausančio buto vonios kambarys sutampa su užlieto Buto vonios kambariu, į tai, kad iš atsakovo G. B. ir liudytojo V. U. byloje esančių paaiškinimų matyti, jog buvo apžiūrėtos tik vonios ir tualeto patalpos, tačiau nėra duomenų ar nebuvo vandens išliejimo virš Bute esančios patalpos ( - ), į tai, kad nebuvo nustatyta kitų užliejimo šaltinių, labiau tikėtina, kad prasiskverbusios drėgmės šaltinis buvo virš užlietos vietos, t. y. bute Nr. ( - ) esančios patalpos, Buto plane pažymėtos Nr. ( - ).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

23CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

24CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

25Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės drausto Buto užliejimo židinys yra viršuje esanti atsakovų buto dalis, kas yra pagrindu išvadai, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovams priklausančių patalpų. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, būtų pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad žalą sukėlė atsakovai. Bylą nagrinėjant teisme jokių kitų ieškovės apdrausto Buto užliejimo šaltinių nebuvo nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu, ginčijant ieškinio reikalavimus, buvo keliamos versijos, kad atsakovų butas nebuvo užliejimo židinys dėl to, kad po to, kai užlieto Buto savininkė iškvietė liudytotą V. U., jis tuojau pat apsilankė ir atsakovams priklausančio buto vonios ir tualeto patalpose, ten buvo sausa. Liudytojas V. U. pateikė galimą versiją, kad sienoje eina kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, nurodė, kad vanduo galėjo patekti ir iš kitų butų.

26Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti tik jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

27Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių kitų ieškovės apdrausto Buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovų butą. Kad vanduo galėjo atitekėti iš kitų butų ar bendro naudojimo tinklų, tėra tik prielaida, kuriai pagrįsti atsakovai jokių įrodymų nepateikė.

28Ieškinio reikalavimas atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą nesiejamas su ieškovės pareiga įrodyti užliejimo iš atsakovų buto priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017, 25 punktas). Ieškovės atstovė neįrodinėjo, nei kad vanduo į Butą prasiskverbė per atsakovės grindų paviršių (pvz. dėl įvykusio vienkartinio vandens išpylimo ant grindų), nei įvykus atsakovų vamzdyno avarijai, nei kitų galimų užliejimo priežasčių. Nustačius, kad vanduo ištekėjo iš atsakovų patalpų (užliejimo židinį), pareiga įrodyti, kad vanduo į atsakovės butą pateko iš kitų patalpų (kaimyninių butų) ar sistemų ar įrenginių (šiuo atveju ventiliacinių angų, vandentiekio ar kanalizacijos tinklų ir pan.), tenka atsakovams, kas šiame procese nebuvo padaryta.

29Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės drausto Buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovai, turėdami pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jų civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovės drausto Buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovų butą, nenustatyta, o keliamų versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovai jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė.

30Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

31Žalos faktą šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai: į bylą pateiktos fotonuotraukos, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, turto remonto sąmata, kurioje fiksuotos remonto darbų kainos pranešimu apie žalos atlyginimą. Šie ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiam asmeniui (buto savininkui) iš esmės teisingai paskaičiuota ir vėliau išmokėta 412 Eur išmoka. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo žalos dydžio, jie yra pagrįsti anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais, todėl teismas laiko ieškovės ieškinyje nurodytus paskaičiavimus teisingais, solidariai iš atsakovų ieškovei priteistinas 412 Eur žalos atlyginimas.

32Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5,70 Eur kompensuojamųjų palūkanų už 101 pradelstą dieną. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pretenziją atsakovei pareiškė 2019 m. sausio 4 d., pareikalaudama prievolę įvykdyti per 15 dienų. Taigi, ieškovė teisėtai paskaičiavo palūkanas už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, kas ieškovės paskaičiavimu sudaro 5,70 Eur sumą už 101 pradelstą dieną, todėl šios palūkanos priteistinos solidariai iš atsakovų.

33CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.123, 6.210 straipsniai).

34Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už ieškinio surašymą, kuro išlaidos, patirtos vykstant į 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdį – 15,19 Eur suma. Šias išlaidas patvirtina ieškovės atstovės pateikti dokumentai. Iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 100,27 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

35Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 10,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

36Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ( - ) 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

37Ieškinį tenkinti visiškai.

38Priteisti solidaliai iš atsakovų G. B., asmens kodas ( - ) ir G. B., asmens kodas ( - ) keturių šimtų dvylikos eurų (412 Eur) žalos atlyginimą, penkių eurų septyniasdešimt centų (5,70 Eur) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (412 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis vieną šimtą eurų dvidešimt septynis centus (100,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834.

39Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) valstybės naudai penkis eurus trisdešimt septynis centus (5,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

40Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas ( - ) valstybės naudai penkis eurus trisdešimt septynis centus (5,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

41Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. teisme 2019 m. birželio 5 d. buvo priimtas ieškovės akcinės bendrovės... 5. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. dėl vandens prasiskverbimo... 6. Atsakovai G. B. ir G. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 7. Trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(... 8. Ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. teismo posėdžio metu ieškovės... 9. Atsakovė G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu.... 10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. B. paaiškino, kad gyvena tėvų... 11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens DNSB „( - ) “ atstovas G. K.... 12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „( - ) “ atstovė I. D.... 13. Teismo posėdžio metu liudytojas V. U., buvęs DNSB „( - ) “ pirmininkas,... 14. Teismo posėdžio metu liudytojas A. U., UAB „( - ) “ darbuotojas,... 15. Teismas... 16. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.... 17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 18. Bylos duomenimis nustatyta, 2018 m. lapkričio 28 d. dėl vandens... 19. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama,... 20. Ieškovės pateiktame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad... 21. Iš atsakovo G. B. duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovams priklausantis... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 23. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar... 24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 25. Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės drausto Buto užliejimo židinys... 26. Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą... 27. Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių... 28. Ieškinio reikalavimas atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą nesiejamas su... 29. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą,... 30. Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas... 31. Žalos faktą šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai: į bylą pateiktos... 32. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5,70 Eur kompensuojamųjų... 33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 34. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos jos turėtos... 35. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei... 36. Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ( - ) 263–270... 37. Ieškinį tenkinti visiškai.... 38. Priteisti solidaliai iš atsakovų G. B., asmens kodas ( - ) ir G. B., asmens... 39. Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) valstybės naudai penkis eurus... 40. Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas ( - ) valstybės naudai penkis... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...