Byla 2-456-781/2019
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsakovei Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „REGĖJIMAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsakovei Lietuvos ir JAV uždarajai akcinei bendrovei „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Kauno apygardos teisme 2018 m. liepos 17 d. priimtas Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „REGĖJIMAS“ direktoriaus G. G. pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ iškėlimo.

62.

7Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

83.

9Atsakovės direktorius padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atskirasis skundas tenkintas ir nurodyta 2018 m. liepos 31 d. nutartis panaikinta, klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

104.

112018 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas R. B. prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuris teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo tenkintas.

125.

132018 m. rugsėjo 26 d. teisme gautas Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ direktoriaus G. G. prašymas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsiėmimo; tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens R. B. atstovas pateikė prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti dar 18 buvusių atsakovės darbuotojų, taip pat nurodė, kad, atsakovės direktoriui atsiimant pareiškimą, R. B. vardu byloje yra reiškiamas savarankiškas reikalavimas.

146.

152018 m. spalio 2-3 d. teisme gauti R. B., G. J., A. Ž., M. M., I. O., O. I., E. J., A. K., G. N., A. Ž., J. L., K. Z., V. B., S. P., I. B., J. G., G. S., V. J., R. J. prašymai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, bei prašė iškelti atsakovei bankroto bylą; minėti asmenys nurodė, kad yra buvę atsakovės darbuotojai, kuriems atsakovė liko skolinga.

167.

17Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi priimtas atsakovės direktoriaus G. G. prašymas dėl pareiškimo atsiėmimo ir minėtas pareiškimas paliktas nenagrinėtas; nurodytų atsakovės darbuotojų pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priimti, patikslintos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys – nurodytus atsakovės darbuotojus teismas pripažino ieškovais, o Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ – atsakove.

188.

192018 m. lapkričio 8 d. Optiblok Sp. z.o.o. ir 4Planets S.R.L. (kaip atsakovės kreditorės) pateikė prašymus įstoti į bylą bendraieškėmis bei prašė iškelti atsakovei bankroto bylą; 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi nurodytos kreditorės įtrauktos į bylą bendraieškėmis; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius, tenkinant jo prašymą, įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

209.

212018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi K. J. (buvusi atsakovės darbuotoja) įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

2210.

232018 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu priimta protokoline nutartimi tenkintas UAB „BSS IT“ prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

24II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2511.

26Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė atsakovei Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

2712.

28Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bankroto byla atsakovei negali būti keliama, nes pareiškimą teismui pateikė netinkami subjektai, nesilaikydami įstatyme nustatytos tvarkos. Teismas, remdamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai yra buvę atsakovės darbuotojai, jų naudai atsakovės atžvilgiu Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) yra priėmusi sprendimus, kuriais priteistų sumų dydis sudaro apie 70 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ginčija minėtus DGK sprendimus, tačiau neįrodinėja aplinkybės, jog su darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną buvo visiškai atsiskaityta; priešingai, pati atsakovė pateiktuose dokumentuose nurodė egzistuojant 8 024,23 Eur skolai 14 darbuotojų. Be to, teismas akcentavo, kad iš į bylą pateiktų duomenų negalima spręsti, jog ieškovų reikalavimai dėl jų darbo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais yra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad bendraieškėmis į bylą buvo įtrauktos ir kitos kreditorės (Optiblok Sp. z.o.o. ir 4Planets S.R.L.), kurias, kaip įmonės kreditores, su kuriomis vėluojama atsiskaityti, atsakovė pripažino įtraukdama jas į teismui pateiktą įmonės kreditorių sąrašą. Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti ieškovų teise inicijuoti klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjimą.

2913.

30Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad ieškovai nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – iš anksto neįspėjo atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ši sąlyga (dėl įspėjimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir termino nustatymo atsiskaitymui) negali būti vertinama kaip įtvirtinanti privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką; įspėjimo tikslas yra pranešti įmonei apie bankroto bylos iškėlimą. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju procesas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo inicijuotas pačios atsakovės vadovo, todėl, priėmus pareiškimą, buvo sukurtos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos pasekmės, kurios atsakovei buvo žinomos. Teismas sprendė, kad ieškovų prašymai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą, todėl atsisakymas juos priimti ar vėlesnis jų nenagrinėjimas vien tuo pagrindu, jog pradinis pareiškėjas savo reikalavimą atsiėmė, būtų neatitikęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovų prašymai yra vertinami praėjus ilgesniam nei vienam mėnesiui nuo atsakovės sužinojimo apie ieškovų iniciatyvą, todėl spręsti, kad ieškovė neteko galimybės imtis priemonių, kurioms įgyvendinti nustatytas įspėjimo terminas (atsiskaityti su kreditoriais arba geruoju išspręsti ginčą), nėra pagrindo.

3114.

32Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Nustatė, kad kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės vadovo pateiktuose finansinės atskaitomybės, sudarytos 2018 m. liepos 12 d. duomenimis, dokumentuose nurodyta, jog įmonė turi turto už 665 817 Eur; su atskiruoju skundu teismui buvo pateiktas patikslintas atsakovės 2018 m. I pusmečio balansas, kuriame nurodoma, kad įmonė turi turto už 591 918 Eur. Teismas aiškino, kad, palyginus šias pateiktų finansinių dokumentų dalis, atsakovė patikslino duomenis apie įmonės debitorius, sumažindama reikalavimų jiems sumą nuo 77 523 Eur iki 3 624 Eur, taip pat patikslindama debitorių sąrašus.

3315.

34Teismas sprendė, kad ne visos į balansą įtrauktos sumos (591 918 Eur) yra realios, nes dalies jų pagrįstumą paneigia į bylą surinkti įrodymai:

3515.1.

36Pažymėjo, kad atsakovės vadovo pateikti skolininkų sąrašai neatitinka balansuose nurodytų duomenų, todėl teismas vadovavosi vėliausiai parengtame balanse įtraukta gautinų lėšų suma (3 623,89 Eur). Kita vertus, sprendė, kad skolos iš kai kurių kreditorių yra neišieškomos kelis metus, todėl, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, teismo vertinimu, tokių skolų suma negali būti įskaitoma į bendrovės turto realią vertę, todėl į balansą įtrauktą bendro turto vertę teismas sumažino 3 623,89 Eur dydžiu.

3715.2.

38Teismas taip pat sumažino įmonės materialaus ilgalaikio turto vertę 5 395,82 Eur suma, nes pati atsakovė nurodė, jog įmonės materialaus ilgalaikio turto vertė yra ne 101 756 Eur, kaip nurodyta patikslintame balanse, bet 96 360,18 Eur (atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą). Be to, pažymėjo, kad ženklią atsakovės turto dalį sudaro reklaminės iškabos, signalizacijos įranga, į turto vertę įtraukti ir statybos darbai, kurių likvidumas kelia abejonių.

3915.3.

40Be to, teismas nustatė, kad prekės ženklo „Eagle Vision“ vertė pačios atsakovės įvertinta 92 619 Eur, tačiau, anot teismo, atsakovė neįrodė minėtos vertės. Taip pat pažymėjo, kad šis vertės apskaičiavimas buvo paremtas bendrovės veiklos rodikliais, tačiau vertino tai, jog atsakovė yra nutraukusi didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklą, su kuria ir asocijuojasi nurodytas prekės ženklas, todėl sprendė, kad veiklos nutraukimas turi įtakos prekės ženklo vertei. Konstatavo, jog į bendrovės turto vertę negali būti būti įtraukta 92 619 Eur finansinio turto suma (atitinkamai šia suma sumažino atsakovės nurodytą turto vertę).

4116.

42Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reali atsakovės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai, vertė neviršija 500 000 Eur (591 918 Eur - 3 623,89 Eur - 5 395,82 Eur - 92 619 Eur).

4317.

44Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl pradelstų įsipareigojimų taip pat nebuvo pastovi/nuosekli, todėl abejojo dėl atsakovės pateiktų duomenų patikimumo; nurodė, jog 2018 m. liepos 10 d. kreditorių sąraše buvo nurodoma, kad įmonės pradelstos skolos sudaro 364 892,18 Eur; su atskiruoju skundu teismui buvo pateiktas patikslintas atsakovės 2018 m. I pusmečio balansas, kuriame jau buvo nurodoma, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 485 394 Eur, iš kurių sumos, mokėtinos per vienerius metus – 209 526 Eur; patikslintame 2018 m. liepos 12 d. kreditorių sąraše buvo nurodyta, kad atsakovės pradelsti įsiskolinimai sudaro 122 363,57 Eur.

4518.

46Teismas vertino, kad patikslintame kreditorių sąraše nėra AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo (minėta kreditorė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma kreditorei 2018 m. spalio 26 d. sudarė 137 016,12 Eur), todėl teismas sprendė, kad šia suma turi būti didinamas bendras pradelstų atsakovės prievolių dydis: 122 363,57 Eur + 137 016,12 Eur = 259 379,69 Eur. Teismas pažymėjo, kad vien ši suma viršija pusę pagrįsta pripažintos maksimalios atsakovės turto vertės (500 000 Eur / 2 = 250 000 Eur).

4719.

48Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pradelsta atsakovės skola turėtų būti didinama dar 13 366,44 Eur suma, nes būtent tokį įsiskolinimą VSDFV Kauno skyriui turi atsakovė (259 379,69 Eur + 13 366,44 Eur = 272 746,13 Eur). Taip pat pažymėjo, kad į kreditorių sąrašą nebuvo įtraukta pradelsta skola darbuotojams, kuri, vien pagal atsakovės duomenis, sudaro 8 024,23 Eur, todėl teismas sprendė, jog šia suma taip pat turi būti didinamas bendras pradelstų atsakovės prievolių dydis (272 746,13 Eur + 8 024,23 Eur = 280 770,36 Eur). Teismas taip pat laikė, kad dalis atsakovės nepradelstų įsipareigojimų nutarties priėmimo metu faktiškai yra pradelsti, todėl šiomis sumomis padidino bendrą pradelstų atsakovės prievolių dydį: 280 770,36 Eur + 20 925,75 Eur + 1 572,65 Eur + 9 859,49 Eur = 313 128,25 Eur. Taigi, teismas pažymėjo, kad nurodyta suma viršija ne tik pusę pagrįsta pripažintos maksimalios turto vertės (500 000 Eur / 2 = 250 000 Eur), bet ir pusę atsakovės nurodytos balansinės turto vertės (591 918 Eur / 2 = 295 959 Eur).

4920.

50Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis bendrovės kreditorių nebuvo įtraukti į įmonės skolininkų sąrašą, atsakovei iš esmės atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus (nors tokių duomenų byloje ir nebuvo pateikta); kita vertus, teismas pažymėjo, jog duomenų patikslinimai buvo atlikti jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, kai pats atsakovės direktorius tvirtino teismui, kad įmonė yra nemoki, todėl teismas vertino, jog tokiomis aplinkybėmis atliekamas prievolių vykdymas (priešpriešinių prievolių įskaitymas), net jei jis ir būtų buvęs atliktas, keltų pagrįstų abejonių dėl galimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo.

5121.

52Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje pateiktas išvadas, sprendė, kad pradelstų atsakovės prievolių suma yra ne mažesnė nei 313 128,25 Eur, o tai sudaro 52,9 proc. atsakovės nurodomos turto vertės (313 128,25 Eur / 591 918 Eur), arba 62,6 proc. teismo nustatytos realios turto vertės (313 128,25 Eur / 500 000 Eur); be to, teismas vertino, jog atsakovės pradelstų prievolių dydis yra dar didesnis ir sudaro ne mažiau kaip 361 852,54 Eur (313 128,25 Eur + 48 724,29 Eur (įsipareigojimų dalis, dėl kurios galimai buvo padaryti įskaitymai).

5322.

54Teismas papildomai pažymėjo, kad pats atsakovės vadovas inicijavo procesą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, 2018 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą, kuriuo sustabdė įmonės didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklą prekybos vietose, 2018 m. rugsėjo mėn. inicijavo darbo santykių su darbuotojais nutraukimą; nurodė, jog bendrovė nebevykdo ūkinės veiklos, įmonėje įdarbinti 7 asmenys, iš kurių 6 buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl be vadovo įmonėje nėra realiai darbo funkcijas vykdančių darbuotojų; vertino, kad vien atsakovės į bylą pateikta frančizės sutartis ir su ja siejamas atsakovės vadovo ketinimas vykdyti kitokio pobūdžio veiklą, nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių, kad tokiu būdu bendrovė gali likviduoti susidariusius įsiskolinimus ir sėkmingai tęsti veiklą. Teismas taip pat akcentavo atsakovės nuostolingą veiklą; pažymėjo ir tai, jog atsakovė skolinga, be kita ko, ir savo darbuotojams, kuriems dėl neatsiskaitymo laiku ir esant palankiems teismo procesiniams sprendimams, sumos tik didės.

5523.

56Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laiku neatsiskaito su tiekėjais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, esant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms bankroto bylos iškėlimo sąlygoms.

5724.

58Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turi būti atlikta nauja bankroto administratoriaus atranka, nes, anot atsakovės, atrinktojo administratoriaus įgaliotas asmuo I. D. yra šališka, ėmėsi veiksmų dėl įmonės perėmimo iki Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutarties įsiteisėjimo. Teismas sprendė, kad jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti administratorės kompetencija ir nešališkumu, atsakovė į bylą nepateikė. Be to, nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas pats savo nutartimi panaikina ankstesnę nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto bylą nusprendžia iškelti, turi būti skiriamas tas pats atrinktas bankroto administratorius. Teismas sprendė, kad UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ turėjo pirmumo teisę būti atrinkta.

59III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6025.

61Atsakovė Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6225.1.

63Pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kuria atsakovės vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo paliktas nenagrinėtas, o bendrovės darbuotojai pripažinti ieškovais ir bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, nesilaikyta proceso teisės normų. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusą, atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai įmonės darbuotojus įtraukė į bylą ieškovais. Pažymi, kad buvę atsakovės darbuotojai byloje nebuvo pareiškę nei ieškinio, nei prašymo įtraukti juos ieškovais (bendraieškiais), jie tik buvo pateikę prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus. Atsakovės vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusas nėra tapatus, todėl teismas negalėjo savo nuožiūra tokio asmens įtraukti į bylą ieškovu ir tęsti bylos nagrinėjimą.

6425.2.

65Be to, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovais įtraukti asmenys neturėjo jokio savarankiško ir priešingo intereso negu pirminis ieškovas – atsakovės vadovas, jų reikalavimas buvo tapatus – iškelti atsakovei bankroto bylą; jie (kaip ir kiti kreditoriai), kaip minėta, net nereiškė reikalavimo įtraukti juos ieškovais. Taigi, anot atsakovės, kai teismas patvirtino atsakovės vadovo pareiškimo atsiėmimą, byloje neliko nei ieškinio, nei atsiliepimo, tačiau pirmosios instancijos teismas toliau nagrinėjo (ir išnagrinėjo) bylą. Atsakovė teigia, kad į bylą pateikti atsakovės darbuotojų prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytų ieškiniui (pareiškimui) keliamų reikalavimų, taip pat ĮBĮ nustatytų specialiųjų reikalavimų, keliamų kreditoriaus pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių kreditorių prašymų pripažinti savarankiškais pareiškimais ir įtraukti jų ieškovų statusu. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei vienas iš bendrovės darbuotojų nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų, t. y. neinformavo atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą ir nenustatė jai termino įsipareigojimams įvykdyti, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti jų prašymus (jeigu vertino juos kaip savarankiškus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo).

6625.3.

67Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas gali sueiti po to, kai kreditorius įtraukiamas į bylos nagrinėjimą iki kol bus priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Anot atsakovės, toks aiškinimas iškreipia nustatytą teisinį reglamentavimą, nes kiekvienas kreditorius galėtų būti pripažintas ieškovu be ieškinio ir be jokių imperatyvių reikalavimų laikymosi. Taigi, atsakovės vertinimu, teismas nagrinėjamu atveju pažeidė proceso teisės normas ir nepagrįstai kreditorius įtraukė į bylą ieškovų statusu.

6825.4.

69Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino darbuotojų pateiktus prašymus dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nes didžiąją jų dalį įtraukė į bylą ieškovais, o kitą darbuotoją (K. J.), kuri pateikė analogišką prašymą, įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi, anot atsakovės, tai patvirtina, kad teismas nurodytus asmenis įtraukė ieškovais tik dėl to, jog, tenkinus G. G. prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, byloje kas nors liktų ieškovu ir būtų galima tęsti civilinės bylos nagrinėjimą, o ne ją nutraukti. Be to, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) tokiais savo veiksmais iš esmės pats sau pasiskyrė kitos bylos nagrinėjimą, nes priėmus atsakovės vadovo ieškinio atsiėmimą ir nutraukus bylą, bendrovės darbuotojai būtų kreipęsi į teismą su savarankiškais ieškiniais ir atitinkamai būtų užvesta nauja byla, kuriai kompiuterinė programa priskirtų kitą teisėją. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo ĮBĮ nustatytą terminą, per kurį turėjo būti išnagrinėta bankroto byla, rengė ne vieną parengiamąjį teismo posėdį.

7025.5.

71Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kurioje teismas sumažino bendrovės balansinę turto vertę ir padidino atsakovės prievolių dydį.

7225.6.

73Nurodo, kad atsakovės nurodytos debitorių skolos iš tiesų egzistuoja, skolininkės nėra bankrutuojančios, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tokių skolų susigrąžinimas nėra galimas; tuo labiau kad viena iš skolininkių (UAB „Nijolės optika“), nagrinėjant bylą, grąžino visą 1 386,09 Eur skolą (ją sumokėdama tiesiogiai VSDFV).

7425.7.

75Atsakovė, pasisakydama dėl materialaus ilgalaikio turto vertės, nurodo, kad teismo nurodytą šio turto vertės skirtumą (5 395,82 Eur) sudaro buhalterinės programos automatiškai įvertintas turto nusidėvėjimas. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgą laiką, todėl natūralu, jog tam tikri duomenys galėjo pakisti, tačiau teismas, lygindamas skirtingų laikotarpių bendrovės duomenis, negali vien tuo pagrindu mažinti įmonės turto vertės.

7625.8.

77Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į turto vertę negali būti įtraukiamas 92 619 Eur vertės finansinis turtas – prekės ženklo „Eagle vision“ vertė, ir pažymi, jog įmonė nėra nutraukusi veiklos, o tik sustabdžiusi mažmeninę prekybą, taip pat atsakovė yra sudariusi frančizės sutartį dėl atlygintinos teisės vykdyti prekybą prekėmis „Eagle vision“ ženklo.

7825.9.

79Atsakovė aiškina, kad tam tikri pirmosios instancijos teismo nustatyti neatitikimai dėl per vienerius metus mokėtinų sumų atsirado dėl to, jog įmonės balansas buvo parengtas 2018 m. birželio 30 d., o kreditorių sąrašas – 2018 m. liepos 12 d., todėl per šį laikotarpį atsakovė sumažino savo įsipareigojimus beveik 40 000 Eur suma.

8025.10.

81Pažymi, kad, kaip minėta, kreditorių sąrašas buvo sudarytas 2018 m. liepos 12 d., ir tuo metu AB „Swedbank“ reikalavimas nebuvo praleistas; tik bylos nagrinėjimo metu bankas pranešė, jog nutraukia sutartį ir laiko visą reikalavimą pradelstu. Anot atsakovės, teismas turi vertinti bylos iškėlimo metu buvusius duomenis, o ne kito laikotarpio duomenis.

8225.11.

83Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė įskaitymus su savo skolininkais atliko pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą, nes teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė klausimo dėl mokėjimų eiliškumo, todėl nutartyje negali daryti išvadų dėl to.

8425.12.

85Teigia, kad net ir dabar įmonės turtą sudaro balanse nurodyta vertė – 591 918 Eur, o pradelsti įsipareigojimai, įvertinus bendrovės finansinės situacijos pasikeitimus nuo 2018 m. liepos mėn. – 279 952,19 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai yra mažesni nei ½ į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.

8625.13.

87Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ paskyrimo ir pažymi, kad minėta administratorė dar iki nutarties (2018 m. liepos 31 d.) dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjimo ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė bankroto procedūrą pradėti anksčiau nei įsiteisėjo minėta nutartis. Pažymi, kad nurodytos administratorės įgaliotas asmuo, nesulaukęs minėtos nutarties įsiteisėjimo, atvyko į atsakovės valdomas optikos parduotuves, paėmė patalpų raktus, įsakė nutraukti prekybą, įbaugino dirbusius atsakovės darbuotojus. Teigia, kad dėl minėtų neteisėtų veiksmų atsakovė kreipėsi į atsakingas institucijas, buvo pradėtas tyrimas. Taigi, atsakovės vertinimu, paskirta bankroto administratorė piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nepaisė teisės aktų reikalavimų, išreiškė akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl, anot atsakovės, šiuo atveju turėjo būti atliekama nauja bankroto administratoriaus atranka. Papildomai nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nutartis dalyje dėl administratoriaus paskyrimo neskundžiama, t. y. negalima peržiūrėti paskirto bankroto administratoriaus kandidatūros, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos 109 straipsniui.

8826.

89Ieškovai R. B., G. J., A. Ž., M. M., I. O., O. I., E. J., A. K., G. N., A. Ž., J. L., K. Z., V. B., S. P., I. B., J. G., G. S., V. J., R. J., Optiblok Sp. z.o.o. ir 4Planets S.R.L. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9026.1.

91Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad yra skolinga visiems ieškovams; ieškovai pažymi, jog atsakovės skola ieškovams egzistavo tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir šio atsiliepimo teikimo metu. Teigia, visi ieškovai, pateikdami prašymus įtraukti juos į bylą, kartu išreiškė ir savarankišką reikalavimą iškelti atsakovei bankroto bylą. Ieškovai, remdamiesi teismų praktika, aiškina, kad savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusio kreditoriaus procesinė padėtis – bendraieškis ar trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, neturi reikšmės jo procesinių teisių ir pareigų apimčiai, nes jų procesinis statusas yra lygiavertis. Taigi, ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, įtraukdamas buvusius atsakovės darbuotojus į bylą ieškovais, nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

9226.2.

93Ieškovai iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą pripažintinas ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kuria suteikiama galimybė ginčą išspręsti taikiai – atsiskaityti su kreditoriumi per nustatytą terminą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pradinis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo pateiktas atsakovės vadovo, todėl atsakovei bankroto bylos kėlimas nebuvo ir negalėjo būti netikėtas. Be to, ieškovai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, siekdami eliminuoti visas abejones dėl formalumų nesilaikymo, 2018 m. spalio 18 d. įteikė atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, jeigu atsakovė per 30 dienų terminą nepatenkins ieškovų reikalavimų, tačiau atsakovė šia galimybe padengti savo įsiskolinimus ieškovams nepasinaudojo.

9426.3.

95Ieškovų vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš ĮBĮ nustatytų sąlygų, kurios pagrindu teismas galėtų atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą; priešingai, anot ieškovų, egzistuoja visos sąlygos iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės deklaruotų pradelstų įsipareigojimų ir AB „Swedbank“ pradelsto įsipareigojimo suma viršija ½ į balanso įrašyto turto vertę. Be to, ieškovų teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių prekės ženklo „Eagle vision“ vertę. Taip pat ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės veikla nutraukta, visos atsakovės prekybos vietos uždarytos, todėl veiklos nevykdančios įmonės prekės ženklas negalėtų būti vertinamas ta suma, kokią į balansą yra įtraukusi atsakovė; nėra duomenų, jog atsakovė turėtų realias galimybes toliau vykdyti savo veiklą. Ieškovai pažymi, kad atsakovė net neginčijo aplinkybės, kad vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Taigi, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki.

9626.4.

97Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentais dėl bankroto administratorės paskyrimo nepagrįstumo ir pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų abejoti bankroto administratorės nešališkumu. Teigia, kad bankroto administratorė nesiėmė jokių neleistinų veiksmų, neviršijo savo įgaliojimų.

9827.

99Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu (dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo) nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10027.1.

101Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę realaus bendrovės turto vertės.

10227.2.

103Pažymi, kad atsakovės skola VSDFV sudaro 11 498,88 Eur, VMI – 9220,19 Eur.

10427.3.

105Trečiojo asmens vertinimu, jeigu pasitvirtintų aplinkybės, kad bankroto administratorė piktnaudžiavo savo įgaliojimais, ėmėsi atitinkamų veiksmų neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo neprieštarauja bankroto administratoriaus atstatydinimui.

106Teismas

konstatuoja:

107IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10828.

109CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į juos nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

11029.

111Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti atsakovei Lietuvos ir JAV UAB ‚,REGĖJIMAS“ bankroto bylą bei paskirtas bendrovės bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11230.

113Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11431.

115Atsakovė Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos paaiškinimus – mokėjimo pavedimo išrašą, patvirtinantį vienos iš jos skolininkių tam tikros sumos sumokėjimą VSDFV (už atsakovę); ieškovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pranešimų apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo kopijas.

11632.

1172019 m. vasario 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo su priedais: 2018 m. rugpjūčio 31 d. liudytojo V. J. apklausos protokolas, UAB „Statybos koncernas“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštas, 2019 m. vasario 8 d. nutarimas panaikinti nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovės teigimu, jos teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ įgaliotas asmuo I. D. dar iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei įsiteisėjimo atliko aktyvius veiksmus dėl, be kita ko, atsakovės turto perėmimo, bendravo su atsakovės darbuotojais, davė jiems nurodymus ir pan.

11833.

1192019 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovai iš esmės išdėstė savo nuomonę dėl atsakovės 2019 m. vasario 12 d. pateiktų papildomų įrodymų.

12034.

121Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai ir su jais susiję rašytiniai paaiškinimai, kuriuos šalys turi teisę duoti teismui ne tik žodžiu, tačiau ir raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai), yra susiję su byloje kilusiu ginču (dėl atsakovės turto ir įsipareigojimų nustatymo, dėl bankroto administratorės paskyrimo, jos veiksmų), siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Dėl bankroto bylos inicijavimo sąlygų ir tvarkos laikymosi

12235.

123Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusą, bei nepagrįstai ir neteisėtai įmonės darbuotojus įtraukė į bylą ieškovais, nors jie buvo pareiškę prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus; dėl ko nepagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą, nors turėjo nutraukti bylą.

12436.

125Pažymėtina, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms.

12637.

127Pažymėtina, kad po to, kai vienas iš kreditorių jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos tam tikru įstatyme numatytu pagrindu iškėlimo, kiti kreditoriai, manydami, jog tam pačiam skolininkui yra pagrindas iškelti bankroto bylą kitu įstatyme numatytu bankroto bylos iškėlimo pagrindu, jie turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

12838.

129Atsižvelgdamas į nurodytą išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad savarankišką reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusio kreditoriaus procesinė padėtis – bendraieškis ar trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – neturi reikšmės jo procesinių teisių ir pareigų apimčiai, nes, kaip minėta, pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį šių byloje dalyvaujančių asmenų procesinis statusas yra lygiavertis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1557/2013). Taigi, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ekonomiškumo ir proceso operatyvumo principais, buvusius atsakovės darbuotojus (ir kitus kreditorius), kurie buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (nors ir suformulavę prašymus dėl jų įtraukimo ne ieškovais, o trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus), bei kurių pateikti procesiniai dokumentai, kaip matyti iš jų turinio, iš esmės atitiko ieškiniui/pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo keliamus reikalavimus, pripažino ieškovais.

13039.

131Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. tinkamai neinformavo atsakovės dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

13240.

133Viena vertus, iš tiesų ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

13441.

135Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, be to, šia norma siekiama, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-825-798/2018). Tokiu atveju, jeigu kreditorius (kreditoriai) nesilaikė pareigos įstatyme nustatyta tvarka iš anksto informuoti įmonę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakoma priimti pareiškimą, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau priėmus pareiškimą, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

13642.

137Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota atsakovės vadovo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovai, kurie reiškė prašymą įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankišku reikalavimu iškelti atsakovei bankroto bylą, į bylą įstojo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. įspėti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-461/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2118/2012).

13843.

139Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę minėtų kreditorių (dabartinių ieškovų) prašymą priimti, pripažinti juos ieškovais (nelikus pradinio ieškovo – atsakovės vadovo) ir šio prašymo pagrindu toliau svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Taigi, spręstina, kad pradiniam ieškovui (atsakovės vadovui) atsiėmus ieškinį ir teismui nenustačius priežasčių tokio prašymo netenkinti, teismas pagrįstai pradinio ieškovo pareiškimą paliko nenagrinėtą, tačiau civilinės bylos nenutraukė ir toliau ją nagrinėjo pagal kitų ieškovų reikalavimus.

14044.

141Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas nagrinėjamų byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimas, t. y. atsisakymas priimti ieškovų (trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais) prašymą/pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (ar jo palikimas nenagrinėtu) vien tuo pagrindu, jog nebuvo laikytasi įspėjimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei procedūros, iš esmės reikštų tik formalų ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymą, tačiau nepadėtų realiai pasiekti šio reikalavimo tikslų ir nepagrįstai užvilkintų klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo išsprendimą, tuo labiau, jog atsakovė žinojo apie jai keliamą bankroto bylą, nes, kaip minėta, būtent atsakovės vadovas pateikė pradinį pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jo pagrindu buvo užvesta byla pirmosios instancijos teisme.

14245.

143Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės atskirajame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas (teisėjas) iš esmės pats sau pasiskyrė kitos bylos nagrinėjimą (pripažinęs trečiuosius asmenis ieškovais ir toliau nagrinėjęs bylą). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pradinio ieškovo – atsakovės vadovo, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei Kauno apygardos teismo teisėjui Mariui Bartninkui buvo paskirtas nagrinėti Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko automatizuotu būdu, o atsakovės buvusių darbuotojų prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais buvo pateikti būtent jau į iškeltą minėtą bylą. Pažymėtina, kad, remiantis ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalimi, jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs pradinio ieškovo atsiėmimą nuo ieškinio ir palikęs nenagrinėtą pradinį pareiškimą, bei toliau nagrinėjęs kitų kreditorių pareikštus reikalavimus (faktiškai tuos pačius kaip ir pradiniame pareiškime), pažeidimo dėl bylų skirstymo nepadarė.

14446.

145Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo ĮBĮ nustatytą terminą, per kurį turėjo būti išnagrinėta bankroto byla, rengė ne vieną parengiamąjį teismo posėdį.

14647.

147Viena vertus, ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti; teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį; jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas; skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Nagrinėjamu atveju pradinis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei gautas pirmosios instancijos teisme 2018 m. liepos 13 d., o bankroto byla atsakovei iškelta tik 2019 m. sausio 7 d.; nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas organizavo penkis žodinius posėdžius.

14848.

149Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjimo trukmę iš esmės nulėmė besikeičianti proceso dalyvių pozicija dėl reiškiamų reikalavimų (atsakovės vadovas teikė pradinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio pagrindu bankroto byla atsakovei buvo iškelta, tačiau po to pats atsakovės vadovas teikė atskirąjį skundą dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties, o galiausiai atsiėmė savo pareiškimą), jų procesinės padėties (atsakovės kreditoriai iš pradžių prašė juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, vėliau, atsižvelgę į pradinio ieškovo pareiškimo atsiėmimą, reiškė savarankiškus reikalavimus, į bylą įstojo taip pat naujų asmenų), dėl byloje pateiktų duomenų nepakankamumo, jų neatitikimo (pirmosios instancijos teismas ne kartą įpareigojo šalis pateikti papildomų įrodymų).

15049.

151Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei išnagrinėta nesilaikant ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatytų terminų iš esmės dėl objektyvių priežasčių, todėl vien tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl esminio procesinio pažeidimo padarymo. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

15250.

153Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, t. y. esant įmonės nemokumui ir vėluojant išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat įmonei nevykdant įsipareigojimų, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

15451.

155Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

15652.

157Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

15853.

159Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

16054.

161Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės. Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą, kuriai esant įmonei keliama bankroto byla, t. y. kai nustatoma, kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

16255.

163Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos tesimas, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo

16456.

165Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

16657.

167Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į balansą įtrauktos sumos (591 918 Eur) yra realios – į balansą įtrauktą bendro turto vertę teismas sumažino 3 623,89 Eur dydžiu (kritiškai vertindamas debitorinių skolų susigrąžinimą), taip pat sumažino įmonės materialaus ilgalaikio turto vertę 5 395,82 Eur suma (atsižvelgdamas į pačios atsakovės nurodytą šio turto nusidėvėjimą), neįtraukė į realiai turimo turto vertę 92 619 Eur atsakovei priklausančio prekės ženklo „Eagle Vision“ vertės (atsakovei neįrodžius minėtos vertės; tuo labiau kad atsakovė yra nutraukusi veiklą). Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reali atsakovės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai, vertė neviršija 500 000 Eur (591 918 Eur - 3 623,89 Eur - 5 395,82 Eur - 92 619 Eur).

16858.

169Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė nepatikimais atsakovės pateiktus duomenis ir paaiškinimus dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad realiai atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei 122 363,57 Eur, kuriuos nurodė pati atsakovė. Teismas vertino, kad patikslintame kreditorių sąraše nėra AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo, todėl atsakovės pradelstus įsipareigojimus padidino šiai kreditorei egzistuojančia pradelsta skola – 137 016,12 Eur; taip pat įtraukė į šį sąrašą 13 366,44 Eur skolą VSDFV Kauno skyriui, 8 024,23 Eur skolą darbuotojams, taip pat įtraukė ir kitus įsipareigojimus, kurių vykdymas iš esmės suėjo bylos nagrinėjimo metu (20 925,75 Eur + 1 572,65 Eur + 9 859,49 Eur). Taigi, teismas sprendė, kad pradelstų atsakovės prievolių suma yra ne mažesnė nei 313 128,25 Eur, o tai sudaro 52,9 proc. atsakovės nurodomos turto vertės (313 128,25 Eur / 591 918 Eur), arba 62,6 proc. teismo nustatytos realios turto vertės (313 128,25 Eur / 500 000 Eur); be to, teismas vertino, jog atsakovės pradelstų prievolių dydis yra dar didesnis ir sudaro ne mažiau kaip 361 852,54 Eur (313 128,25 Eur + 48 724,29 Eur (įsipareigojimų dalis, dėl kurios galimai buvo padaryti įskaitymai)).

17059.

171Atskirajame skunde atsakovė pripažįsta, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 279 952,19 Eur, tačiau nurodo, jog jie vis tiek neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (591 918 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės paaiškinimais.

17260.

173Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, atskirajame skunde pripažinusi egzistuojant jau 279 952,19 Eur dydžio pradelstiems įsipareigojimams, nenurodė ir nekonkretizavo kas būtent juos sudaro, todėl nėra galimybių nustatyti kokius būtent įsipareigojimus atsakovė laiko pradelstus, o kokius ne. Kita vertus, apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių savo nesutikimo motyvų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių būtent dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio; priešingai, apeliantė pripažino, jog AB „Swedbank“ reikalavimas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes sąrašo sudarymo metu jis dar nebuvo pradelstas (bankas nebuvo informavęs apie sutarties nutraukimą); taip pat iš esmės pripažino egzistuojantį reikalavimą VSDFV Kauno skyriui. Pažymėtina, kad nors apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl įskaitymų/užskaitymų galimo neteisėtumo, nurodant, jog teismas nepagrįstai padidino reikalavimų sumą 32 357,89 Eur suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas pradelstus atsakovės įsipareigojimus, iš esmės reikalavimų dalies dėl padarytų įskaitymų – kuriuos įvertino 48 724,29 Eur suma, neskaičiavo ir nevertino nustatant nemokumą (tik atkreipė į tai dėmesį), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

17461.

175Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytą 32 357,89 Eur (20 925,75 Eur + 1 572,65 Eur + 9 859,49 Eur) sumą, kuria padidino atsakovės pradelstų įsipareigojimų sąrašą, paskaičiavo kaip kreditorių reikalavimus, kurių įvykdymo terminas suėjo po atsakovės kreditorių sąrašo sudarymo, taip pat reikalavimus, dėl kurių atsakovė keitė savo poziciją dėl jų mokėjimo termino praleidimo/nepraleidimo, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip ir nepagrindė, jog jos yra nepradelstos. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė tai paneigiančių duomenų (dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimo) nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178 straipsniai), apsiribojusi deklaratyviais teiginiais bei nurodžius niekuo nepagrįstą pradelstų įsipareigojimų sumą.

17662.

177Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teismo nurodytos 8 024,23 Eur dydžio pradelstos skolos darbuotojams (kuri tikėtina bus dar didesnė).

17863.

179Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažesnę nei 313 128,25 Eur sumą (122 363,57 Eur + 137 016,12 Eur + 13 366,44 Eur + 8 024,23 Eur + 20 925,75 Eur + 1 572,65 Eur + 9 859,49 Eur). Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovės skola sumažėjo iki 11 498,88 Eur, tai nesudaro esminės įtakos vertinant atsakovės (ne)mokumą (skirtumas, atsižvelgiant į bendrą pradelstų skolų dydį, yra nežymus).

18064.

181Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad reali atsakovės turto vertė neviršija 500 000 Eur.

18265.

183Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės nurodytas 3 623,89 Eur debitorines skolas, neįtraukdamas jų į bendrą turimo turto vertę. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šių skolų susigrąžinimo realumą, nepateikė jokių duomenų, jog pati siekė šias skolas susigrąžinti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.). Nors kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė mokėjimo pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad viena iš jos debitorių sumokėjo skolą (tiesiogiai atsakovės kreditorei VSDFV), tačiau vien tai nepatvirtina kitų debitorinių skolų susigrąžinimo realumo.

18466.

185Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl įmonės materialaus ilgalaikio turto vertės sumažinimo 5 395,82 Eur suma ir pati paaiškino, jog minėto turto vertė sumažėjo dėl įvertinto turto nusidėvėjimo.

18667.

187Nors apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad į turimo turto vertę neįskaičiuotina 92 619 Eur atsakovei priklausančio prekės ženklo „Eagle Vision“ vertė, motyvuodama tuo, jog įmonė nėra nutraukusi veiklos, o tik sustabdžiusi mažmeninę prekybą, taip pat yra sudariusi frančizės sutartį dėl atlygintinos teisės vykdyti prekybą prekėmis „Eagle vision“ ženklo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pačios atsakovės nustatytą minėto turto vertę, nors, kaip minėta, būtent jai tenka pareiga pagrįsti, be kita ko, ir savo turto vertę. Be to, pažymėtina, kad atsakovės vadovas dar 2018 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą dėl įmonės veiklos nutraukimo, sustabdė įmonės didmeninę ir mažmeninę prekybą, nutraukė darbo santykius su darbuotojais (didžiąja jų dalimi). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodyto turto vertę vertino kritiškai ir neįtraukė jos į atsakovės turimo turto vertę.

18868.

189Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ nemokia, nes pradelstų atsakovės įsipareigojimų suma (kuri yra ne mažesnė nei 313 128,25 Eur) viršija pusę tiek jos realios turto vertės (apie 500 000 Eur), tiek į jos balansą įrašyto turto vertės (591 918 Eur). Be to, atsakovė neginčijo, kad turi pradelstų įsipareigojimų ir darbuotojams, taip pat tinkamai nevykdo savo prievolių ir kitiems kreditoriams.

19069.

191Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi; jos vardu registruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai; nėra duomenų apie atsakovės sąskaitose turimas lėšas; bendrovės darbuotojų skaičius gerokai sumažėjęs (iki 6; kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ir atsakovė šios aplinkybės neginčijo, dauguma šių darbuotojų yra vaiko priežiūros atostogose; faktiškai įmonėje dirba tik bendrovės vadovas); atsakovė turi įsiskolinimus tiek VSDFV, tiek VMI; nėra duomenų, jog bendrovė būtų pajėgi atsiskaityti su likusiais jos kreditoriais; kaip minėta, įmonė faktiškai yra nutraukusi veiklą (šiuo metu jos nevykdo ir nėra duomenų, jog turėtų galimybę pradėti ją vykdyti). Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė yra nemoki ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

19270.

193Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19471.

195Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta. Dėl bankroto administratorės paskyrimo

19672.

197Atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, nesutinka ir su skundžiamos nutarties dalimi dėl bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ paskyrimo, motyvuodama paskirtos administratorės piktnaudžiavimu, suinteresuotumu ir kitomis susijusiomis aplinkybėmis.

19873.

199CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

20074.

201ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį, teismas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkęs administratoriaus kandidatūrą, tą pačią dieną priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo; teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota.

20275.

203Taigi, nurodyta atskirojo skundo dalimi iš esmės yra ginčijama atsakovės bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra, tačiau ĮBĮ nenumato galimybės skųsti teismo nutartį (jos dalį), kuria pirmosios instancijos teismas paskiria bankroto administratorių, kurį parenka Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas pats savo nutartimi panaikina ankstesnę nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vėliau bankroto bylą vis tiek nusprendžia iškelti, nauja bankroto administratoriaus atranka neturi būti atliekama, nes administratorius faktiškai jau yra atrinktas, įvykdžius administratoriaus atranką, kuri yra galiojanti.

20476.

205Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties dalis, kuria teismas bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas dėl šios Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

20677.

207Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nutartis dalyje dėl administratoriaus paskyrimo neskundžiama, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos 109 straipsniui.

20878.

209Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai.

21079.

211Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teismui abejoti dėl nurodyto įstatymo (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies) konstitucingumo. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, įgyvendinta Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa, kuri parenka ir patvirtina bankroto administratorius įmonių bankroto procedūroms vykdyti. Bankroto administratorius konkrečiai įmonei parenkamas atsitiktine tvarka (automatizuotu būdu apskaičiuoja Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos posistemis) įvertinus administratorių veiklą apibūdinančius kriterijus (darbo krūvį, darbo patirtį, galiojančias nuobaudas ir kt.), atitinkamai nurodytoje ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje ir nustatyta, jog teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota, nes administratorių parenka programa, be asmenų (proceso dalyvių, teismo) įsikišimo.

21280.

213Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta teismo teisė ir atsisakyti paskirti programa atrinktą asmenį, jeigu paaiškėja, kad sutikime-deklaracijoje administruoti įmonę buvo pateikti neteisingi duomenys ir (ar) teismas nustato, kad programa atrinktas asmuo yra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis ar giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo ir dėl to asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi; tokia nutartis turi būti motyvuota ir gali būti skundžiama. Nagrinėjamu atveju nurodytų duomenų, t. y. kad sutikime-deklaracijoje administruoti įmonę buvo pateikti neteisingi duomenys ir (ar) kad programa atrinktas asmuo yra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis ar giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo, ieškovė neįrodė; tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

21481.

215Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad suinteresuoti asmenys, turintys pagrindą abejoti (ir atitinkamai turintys tai pagrindžiančių duomenų) dėl bankroto administratoriaus pareigų galimai netinkamo vykdymo, bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje numatytiems pagrindams, gali kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

21682.

217Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

218Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

219Apeliacinį procesą dalyje pagal atsakovės Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės ,,REGĖJIMAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas paskyrė Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos atrinktą bankroto administratorių, nutraukti.

220Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Kauno apygardos teisme 2018 m. liepos 17 d. priimtas Lietuvos ir JAV... 6. 2.... 7. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Lietuvos ir JAV UAB... 8. 3.... 9. Atsakovės direktorius padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo... 10. 4.... 11. 2018 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas R. B. prašymas įtraukti ją į bylą... 12. 5.... 13. 2018 m. rugsėjo 26 d. teisme gautas Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“... 14. 6.... 15. 2018 m. spalio 2-3 d. teisme gauti R. B., G. J., A. Ž., M. M., I. O., O. I.,... 16. 7.... 17. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi priimtas atsakovės... 18. 8.... 19. 2018 m. lapkričio 8 d. Optiblok Sp. z.o.o. ir 4Planets S.R.L. (kaip atsakovės... 20. 9.... 21. 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi K. J.... 22. 10.... 23. 2018 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu priimta protokoline... 24. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 25. 11.... 26. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė atsakovei... 27. 12.... 28. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bankroto... 29. 13.... 30. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad ieškovai... 31. 14.... 32. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo... 33. 15.... 34. Teismas sprendė, kad ne visos į balansą įtrauktos sumos (591 918 Eur) yra... 35. 15.1.... 36. Pažymėjo, kad atsakovės vadovo pateikti skolininkų sąrašai neatitinka... 37. 15.2.... 38. Teismas taip pat sumažino įmonės materialaus ilgalaikio turto vertę 5... 39. 15.3.... 40. Be to, teismas nustatė, kad prekės ženklo „Eagle Vision“ vertė pačios... 41. 16.... 42. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reali atsakovės turto, iš... 43. 17.... 44. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl pradelstų įsipareigojimų... 45. 18.... 46. Teismas vertino, kad patikslintame kreditorių sąraše nėra AB „Swedbank“... 47. 19.... 48. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pradelsta atsakovės skola... 49. 20.... 50. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis bendrovės kreditorių nebuvo... 51. 21.... 52. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje pateiktas išvadas,... 53. 22.... 54. Teismas papildomai pažymėjo, kad pats atsakovės vadovas inicijavo procesą... 55. 23.... 56. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės... 57. 24.... 58. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad pakartotinai nagrinėjant... 59. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 60. 25.... 61. Atsakovė Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ atskirajame skunde prašo... 62. 25.1.... 63. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kuria atsakovės... 64. 25.2.... 65. Be to, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovais įtraukti asmenys neturėjo... 66. 25.3.... 67. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ĮBĮ... 68. 25.4.... 69. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino... 70. 25.5.... 71. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos... 72. 25.6.... 73. Nurodo, kad atsakovės nurodytos debitorių skolos iš tiesų egzistuoja,... 74. 25.7.... 75. Atsakovė, pasisakydama dėl materialaus ilgalaikio turto vertės, nurodo, kad... 76. 25.8.... 77. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į turto... 78. 25.9.... 79. Atsakovė aiškina, kad tam tikri pirmosios instancijos teismo nustatyti... 80. 25.10.... 81. Pažymi, kad, kaip minėta, kreditorių sąrašas buvo sudarytas 2018 m. liepos... 82. 25.11.... 83. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė... 84. 25.12.... 85. Teigia, kad net ir dabar įmonės turtą sudaro balanse nurodyta vertė – 591... 86. 25.13.... 87. Atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl bankroto... 88. 26.... 89. Ieškovai R. B., G. J., A. Ž., M. M., I. O., O. I., E. J., A. K., G. N., A.... 90. 26.1.... 91. Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad yra skolinga visiems ieškovams;... 92. 26.2.... 93. Ieškovai iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad... 94. 26.3.... 95. Ieškovų vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš ĮBĮ... 96. 26.4.... 97. Ieškovai nesutinka su atsakovės argumentais dėl bankroto administratorės... 98. 27.... 99. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Kauno... 100. 27.1.... 101. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki,... 102. 27.2.... 103. Pažymi, kad atsakovės skola VSDFV sudaro 11 498,88 Eur, VMI – 9220,19 Eur.... 104. 27.3.... 105. Trečiojo asmens vertinimu, jeigu pasitvirtintų aplinkybės, kad bankroto... 106. Teismas... 107. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 108. 28.... 109. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 110. 29.... 111. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 112. 30.... 113. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 114. 31.... 115. Atsakovė Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ kartu su atskiruoju skundu... 116. 32.... 117. 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės prašymas... 118. 33.... 119. 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovų rašytiniai... 120. 34.... 121. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į... 122. 35.... 123. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 124. 36.... 125. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus,... 126. 37.... 127. Pažymėtina, kad po to, kai vienas iš kreditorių jau kreipėsi į teismą... 128. 38.... 129. Atsižvelgdamas į nurodytą išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas... 130. 39.... 131. Atskirajame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovai nesilaikė ĮBĮ 6... 132. 40.... 133. Viena vertus, iš tiesų ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius... 134. 41.... 135. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti... 136. 42.... 137. Kita vertus, pažymėtina, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota atsakovės... 138. 43.... 139. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 140. 44.... 141. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas nagrinėjamų byloje... 142. 45.... 143. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės... 144. 46.... 145. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo ĮBĮ... 146. 47.... 147. Viena vertus, ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas... 148. 48.... 149. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, klausimo dėl bankroto bylos... 150. 49.... 151. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 152. 50.... 153. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 154. 51.... 155. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių... 156. 52.... 157. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 158. 53.... 159. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 160. 54.... 161. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti... 162. 55.... 163. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, kaip teisingai... 164. 56.... 165. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo... 166. 57.... 167. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į balansą įtrauktos... 168. 58.... 169. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė nepatikimais atsakovės pateiktus... 170. 59.... 171. Atskirajame skunde atsakovė pripažįsta, kad pradelsti bendrovės... 172. 60.... 173. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė,... 174. 61.... 175. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 176. 62.... 177. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teismo nurodytos 8... 178. 63.... 179. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 180. 64.... 181. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės pritaria pirmosios... 182. 65.... 183. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai... 184. 66.... 185. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo... 186. 67.... 187. Nors apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad į... 188. 68.... 189. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 190. 69.... 191. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovė registruoto nekilnojamojo turto... 192. 70.... 193. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas... 194. 71.... 195. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje... 196. 72.... 197. Atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, nesutinka ir su skundžiamos... 198. 73.... 199. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas... 200. 74.... 201. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą... 202. 75.... 203. Taigi, nurodyta atskirojo skundo dalimi iš esmės yra ginčijama atsakovės... 204. 76.... 205. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes,... 206. 77.... 207. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad jeigu apeliacinės... 208. 78.... 209. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis,... 210. 79.... 211. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo... 212. 80.... 213. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, be... 214. 81.... 215. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad... 216. 82.... 217. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 218. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 219. Apeliacinį procesą dalyje pagal atsakovės Lietuvos ir JAV uždarosios... 220. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....