Byla 2A-551-585/2012
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, LR aplinkos ministerija

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, LR aplinkos ministerija,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1368,06 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2007-08-02 apie 03:40 val. Klaipėdos raj. sav. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 275 km, dėl staiga į kelią išbėgusių briedžių, transporto priemonės vairuotojui A. M. nesuspėjus išvengti susidūrimo, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta ieškovo draudėjui UAB „Respublikos spaustuvė“ priklausanti transporto priemonė MB ( - ) Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007-08-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta. Ieškovas eismo įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 1368,06 Lt draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas tvirtina įgijęs regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį – atsakovą.

3Teismas 2010-04-30 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

4Atsakovas prašė panaikinti teismo 2010-04-30 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, susijusių priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir transporto priemonės apgadinimu eismo įvykio metu.

5Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus.

6Tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad valstybė tinkamai vykdė ir vykdo pareigą užtikrinti tiek laukinių gyvūnų apsaugą, tiek ir saugų eismą keliuose.

7Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, kad eismo įvykyje dalyvavo laukinis gyvūnas – briedis, be to ieškovas nenurodė, kaip pasireiškė neteisėti valstybės veiksmai, todėl prašė ieškinį atmesti.

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu ieškinį patenkino, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CK 6.267 str. 1 d. analogija, pagal kurią valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo; taip pat teismas atmetė atsakovo teiginius, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo bei konstatavo, kad laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip apdairus ir rūpestingas savininkas, gali bei privalo tai numatyti, taip pat ji turi galimybes ir priemones užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones, o tos aplinkybės, jog kelio atkarpoje nuo 265 iki 285 km buvo 17 transporto susidūrimai su laukiniais gyvūnai bei kad po eismo įvykio šioje vietoje buvo įrengta tinklo tvora nuo žvėrių, patvirtina, kad kelias nebuvo saugus ir kad laukinio gyvūno išbėgimas į kelią nebuvo vienintelis.

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, ieškovas ieškinį valstybei reiškė kaip laukinės gyvūnijos savininkui, bet ne kaip kelio savininkui; teismas pasisakydamas dėl kelio savininko (valdytojo) teisių ir pareigų apimties, pasisakė dėl asmens teisių ir pareigų, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas skundą grindžia ir šiais argumentais: teismas netinkamai išanalizavo ir pritaikė byloje pateiktus įrodymus dėl kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda avaringumo ir dėl to nepagrįstai nusprendė, jog esant tokiai situacijai atsakovas turėjo imtis priemonių susidariusiai situacijai įvertinti; griežtąją atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normos bendrosios deliktinės atsakomybės atžvilgiu, todėl, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, analogija nėra galima; remdamasis subjektyvia statistika, teismas ignoravo avaringųjų ruožų nustatymo metodiką; nepagrįstai laikė nustatytą aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko dėl laukinio gyvūno - briedžio išbėgimo į kelią; teismas nenustatė jokių duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką, minėtą avaringųjų ruožų nustatymo metodiką ar kitų teisės aktų reikalavimus; nesant nustatytoms ir ar įrodytoms aplinkybėms, kad per ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, driekiasi laukinių gyvūnų migracijos takas ir neįrodžius, kad eismo įvykio metu vyko migracija, laukinio gyvūno pasirodymas ginčo ruože turi būti vertinamas kaip atsitiktinis; atsakomybė už įvykusį eismo įvykį turėtų tekti transporto priemonės vairuotojui, teismas, neatsižvelgdamas į didesnius transporto priemonės kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliamus atidumo reikalavimus, priėmė neteisėtą sprendimą.

10Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atskirsdamas į apelianto argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neanalizavo kelio valdytojo veiksmų, netyrė valstybės kaip kelio savininko pareigų pažeidimo. Kelio avaringumo bei atitinkamų ženklų buvimo aplinkybės buvo nagrinėjamos visai kitame kontekste, todėl apelianto argumentai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų atmestini. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą byloje surinktą informaciją ir padarė pagrįstą išvadą, jog minima kelio atkarpa pasižymi dideliu avaringumu ir jog atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas, turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems būtų užkirstas kelias. Nagrinėjamu atvejui yra svarbi ne avaringumo apskritai situacija kelyje, o tik laukinių gyvūnų sukelti eismo įvykiai, dėl ko teigti teismą neteisingai įvertinus bylos duomenis nėra teisinio pagrindo, kaip ir taikyti avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką, nes nagrinėjamu atveju ji ir neturėjo būti taikoma ar analizuojama. Pasisakydamas apie atsakovo neteisėtus veiksmus, apeliantas pažymėjo, kad atsakomybė atsakovui kyla ne dėl konkrečios institucijos neveikimo ar atitinkamo teisės akto pažeidimo, o dėl valstybės nesugebėjimo organizuoti savo įsteigtų institucijų darbo, siekiant užkirsti kelią laukinių gyvūnų daromai žalai. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju jam nekyla pareiga įrodyti konkrečios valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl atsakovo argumentai dėl briedžių migracijos kelių ir gyvūnų populiacijos reguliavimo bei medžioklės šiuo atveju taip pat nėra svarbūs ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šių aplinkybių analizuoti.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t.y. į bylą neįtraukus kelio savininko (valdytojo), nors teismas pasisakė dėl jo kaltės dėl eismo įvykio, vertino kelio savininko teisių ir pareigų apimtį. CPK 266 str. draudžia teismo sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Jeigu teismas, priimdamas sprendimą, pažeidžia šį draudimą, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog aptarimas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą galinčių turėti asmenų, o tik tais atvejais, kai sprendime nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų, t.y. kai teismo sprendimu asmeniui, nedalyvavusiam byloje, nustatomos, pripažįstamos, pakeičiamos, panaikinamos teisės ir pareigos ar kitaip nusprendžiama dėl tokio asmens teisinės padėties (LAT 2008-03-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-180/2008, 2009-10-06 c.b. Nr. 3K-3-391/2009 ir kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (LAT 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendime neįvardino ir todėl nesprendė jokio kito konkretaus asmens, išskyrus valstybę, civilinės atsakomybės klausimo, taigi jokiam į bylą neįtrauktam konkrečiam asmeniui skundžiamu sprendimu nesukūrė, nepakeitė ir nepanaikino jokių civilinių teisių ir arba pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas (apeliantas) nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose nebuvo išreiškęs prašymo į bylą įtraukti kelio savininko ar kurio nors kito asmens. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p., šioje civilinėje byloje nenustatytas.

14Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarimas atsisakyti pradėti administracinę teiseną bei prie jo pridėta medžiaga) patvirtina, kad autoįvykis įvyko laukiniam gyvūnui, t.y. briedžiui, išbėgus į kelio, kuriuo važiavo ieškovo draudėjo valdoma transporto priemonė, važiuojamąją dalį. Tačiau vien šio fakto nustatymas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad už automobilio sugadinimu padarytą žalą atsako valstybė.

15Atsakomybės už naminių gyvūnų ir gyvūnų, esančių asmens žinioje, padarytą žalą reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str.1d. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių (akivaizdžiai nepatenkančių į straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų apibrėžimą, kadangi laukinis gyvūnas (žvėris) pagal šios normos prasmę yra tas, kuris nėra konkretaus asmens žinioje ir negali būti jo valdomas, kontroliuojamas) padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. LAT 2009-03-24 ir 2009-11-23 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009, kurias nurodė ieškovas bei kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogiją taikytina CK 6.267 str. 1 d. Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sąlygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas (LAT 2011-07-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-338/2011, 2011-10-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-371/2011, 2012-04-10 nutartis c.b. Nr.3K-3-133/2012). Pažymėtina, kad net griežtosios atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalą (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies nuostolius. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą, žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodė.

16Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad valstybė turėjo pareigą imtis papildomų veiksmų (pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį, ir pan.) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtą neveikimą. Valstybės pareigą imtis papildomų eismo saugumo priemonių pirmosios instancijos teismas grindė Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateikta informacija apie tai, kad per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007-08-02 kelio Vilnius–Kaunas-Klaipėda atkarpoje nuo 265 iki 285 įvyko 17 eismo įvykių, kurių priežastis buvo į kelio važiuojamąją dalį išbėgę laukiniai gyvūnai. Vadovaudamasis šia statistika, skundžiamame sprendime apylinkės teismas padarė išvadą, kad visas kelias Vilnius–Kaunas-Klaipėda nėra saugus ir valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas nesiėmė visų būtinų priemonių žalai išvengti. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (LAT 2012-04-10 nutartis c.b. Nr.3K-3-133/2012). Taigi šioje byloje turėjo būti sprendžiamas ne apskritai gyvūnijos, kaip visumos, galimos žalos sukėlėjo ir atlyginimo už ją klausimai, bet konkrečios žalos, atsiradusios konkrečiam automobiliui susidūrus su prieš jį staiga į kelią konkrečioje vietoje išbėgusiu laukiniu žvėrimi atlyginimo klausimas. Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykių kelyje Vilnius–Kaunas-Klaipėda dažnumu, nepatvirtina kokio nors išskirtinio šio kelio ruožo pavojingumo dėl laukinių gyvūnų migracijos ir jo avaringumo šiuo pagrindu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog į bylą nebuvo pateikti lyginamieji duomenys apie kitas kelio Vilnius–Kaunas-Klaipėda atkarpas, iš ko galima būtų spręsti apie susidūrimų su laukiniais gyvūnais mastą, be to, neaišku, kodėl nagrinėjamu atveju vertinimui pasirinktas pakankamai ilgas, net 20 km, kelio ruožas. Iš minėtos Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos suvestinės, kuria rėmėsi apylinkės teismas, matyti, kad teismo nurodomu laikotarpiu minėtame ruože įvykusių 17 eismo įvykių su laukiniais gyvūnais, 2 iš jų įvyko transporto priemonėms užvažiavus ant gulinčių gyvūnų, t.y. dėl akivaizdžios pačių vairuotojų dėmesio stokos. Be to, iš šios statistikos neaišku, ar dalis susidūrimų įvyko su laukiniais ar naminiais gyvūnais, nes suvestinėje abstrakčiai nurodyta „partrenkė į kelią išbėgusį žvėrį, gyvūną“. Taip pat nėra aišku, ar įvykiai įvyko dėl vairuotojo kaltės, t.y. blaivumo, leistino greičio viršijimo ir kitų reikalavimų pažeidimo. Taigi darytina išvada, kad byloje pateikti duomenys apie eismo įvykius kelyje Vilnius–Kaunas-Klaipėda šiuo aspektu yra nepakankamai informatyvūs. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai, jų neįrodžius, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

17Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi eismo dalyviai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį. Vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo važiuoti ne tik neviršydamas maksimaliai leistino greičio, bet, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti ir į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliami ypatingi reikalavimai, susiję su preziumuojamu negalimumu visiškai kontroliuoti padidinto pavojaus šaltinio valdymo procesą, o tai kartu lemia ir tokio valdytojo griežtesnius atsakomybės standartus (CK 6.270str.). Dėl to įvykus padidinto pavojaus šaltinio valdytojo susidūrimui su laukiniu gyvūnu, valstybės, kaip savininko, civilinė atsakomybė galima tik nustačius ypatingą valstybės neatsargumą, nerūpestingumą ar tyčią kaip kaltės formas.

18Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika. Pažymėtina, kad pagal nurodytą metodiką eismo įvykis suprantamas kaip įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei žuvo ir (ar) buvo sužeista žmonių (Metodikos 2.2. p.). Kadangi nagrinėjamas atvejis nepatenka į Metodikos reguliavimo sferą, todėl šia metodika remtis negalima. Visgi tai nepaneigia atsakovo pagrįstų argumentų, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad valstybė dar iki nagrinėjamo eismo įvykio kilimo minėtoje kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpoje turėjo imtis kokių nors papildomų prevencinių, apsaugos nuo laukinių žvėrių išbėgimo į kelią priemonių. Papildomos priemonės, valstybės kelio atkarpoje taikytos po tiriamo įvykio, parodo ir patvirtina valstybės pozityvių pareigų siekiant saugumo kelyje vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau teismo išsakytus argumentus dėl kelio ruožo pavojingumo fakto neįrodytumo, neįrodo, kad tokių valstybės pareigų vykdymas atitinka tik minimalų šių pareigų standartą ir kad dėl to autoavarijos metu toks (minimalus) pareigų standartas nebuvo įvykdytas.

19Darytina išvada, kad ieškovas byloje neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėtos veikos (veiksmų arba neveikimo), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacnės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie nebeturi teisinės reikšmės ginčui.

20Atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

21Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka teismo posėdyje... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1368,06 Lt... 3. Teismas 2010-04-30 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino... 4. Atsakovas prašė panaikinti teismo 2010-04-30 preliminarų sprendimą ir... 5. Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus palaikė ieškinyje... 6. Tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo... 7. Tretysis asmuo LR aplinkos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu ieškinį patenkino,... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės... 10. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04... 14. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nutarimas atsisakyti pradėti... 15. Atsakomybės už naminių gyvūnų ir gyvūnų, esančių asmens žinioje,... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad valstybė turėjo pareigą imtis... 17. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi eismo dalyviai turi... 18. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Darytina išvada, kad ieškovas byloje neįrodė būtinos civilinės... 20. Atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.... 21. Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas... 22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir...