Byla A2.3.-956-369/2010

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Kristinai Vitėnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Irmantui Dobilui,

2išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. D., a.k. ( - ) gyv. ( - ), dirbančio UAB „( - )“ – vyr. buhalteriu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 5119 straipsnio 7 dalį,

Nustatė

32009-12-18 atlikus planinį – specifinį patikinimą UAB „( - )“ nustatyta, kad įmonė 2008 m. neįvykdė LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin. 2002 Nr. 40-1499, 2007 Nr. 122-5003) LR Vyriausybės nustatytų alyvų atliekų tvarkymo užduočių, t.y. neužtikrino, kad 2008 m. būtų regeneruota arba perdirbta į kurą 15,26 t. alyvų atliekų ir tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus bei 2002-04-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkto reikalavimus, tuo G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 5119 str. 7 d.

4Asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn G. D. teismui paaiškino, jog su jam surašytu administracinės teisės protokolu nesutinka. Jis dirba UAB „( - )“ vyr. buhalteriu nuo 1997 m., įmonės įkūrimo. Įmonė verčiasi didmenine prekyba tepalais, aušinimo skysčiais. Dalį tepalų importuoja iš JAV, kitą dalį perka Lietuvoje. Tepalus tiekia degalinėms, automobilių servisams ir taip toliau. Jis žinojo, kad įmonės direktorius jį paskyrė atsakingu už importuotų ir išleistų į Lietuvos Respublikos rinką alyvų ataskaitų pateikimą ir perdirbimo organizavimą. 2008 m. 84,2 tonos alyvos išleido į apyvartą. Tuo metu buvo neaiški alyvų atliekų tvarkymo tvarka. Turėjo surinkti 30 proc. atliekų, tad jie kreipėsi į UAB „Žalvaris“, kuri surenka alyvos atliekas. Perduodant alyvą automobilių servisams, jie nėra įpareigojami grąžinti jiems atliekas. Tik dabar, t. y. nuo 2009 m. pradžios, jau pradedama reikalauti ir iš jų pažymų. 2008 m. tokios tvarkos nebuvo. Kreipėsi į UAB „Žalvaris“, sudarė su ja sutartį. UAB „Žalvaris“ sutvarkė 10 tonų alyvos atliekų, tad liko 15 tonų nesutvarkytų. 15 tonų, tai likutis, kurių metų pradžioje jie neprognozavo. UAB „Žalvaris“ pasakė, kad jie neturi galimybės perdirbti papildomai 10 tonų alyvos, nes nėra galimybės surinkti alyvos. Paprastai ji suvartojama kūrenimui arba išpilama. Šiai dienai yra pasirašę sutartį su UAB „Tepalita“, kuri surenka tepalus. Nesurinktas alyvos kiekis dar vis yra, tačiau pasirašant sutartį su UAB „Tepalita“ buvo sutarta ir dėl šio kiekio, t. y. papildomų 15 tonų perdirbimo. Už 2009 m. atliekos buvo sutvarkytos idealiai.

5Liudytojas G. S. teismui paaiškino, jog dirba UAB „( - )“ direktoriumi. Su darbuotoju G. D. santykiai normalūs. Jis kartu yra ir įmonės akcininkas. Jis G. D. paskyrė įsakymu atsakingu už importuotų į Lietuvos Respublikos rinką alyvų ataskaitų pateikimą ir perdirbimo organizavimą. 2008 m. buvo pirmieji metai kuomet reikėjo organizuoti alyvų atliekų perdirbimą, 2007 m. reikėjo tik pateikti deklaracijas už alyvas. 2008 m. reikėjo perdirbti 30 proc. alyvos. Užsakė preliminarų kiekį perdirbtos alyvos, vėliau paaiškėjo, kad apyvarta geresnė, tad kreipėsi į UAB „Žalvaris“, kad papildyti perdirbtos alyvos kiekį, tačiau įmonės atstovai pasakė, kad tam nėra galimybės, kadangi neįmanoma surinkti alyvos iš parduotuvių, autoservisų. Neegzistuoja „žemiausia grandis“ sistemoje, kad galima būtų susigrąžinti alyvą perdirbimui. Jie alyvos neperdirbo, bet tai padaryti norėjo. 2009 m. perdirbo reikiamą kiekį alyvos. 2010 m. sudarė sutartį su UAB „Tepalita“, kuri surenka tepalus. Pasirašant sutartį buvo susitarta dėl papildomų 15 tonų perdirbimo už 2008 m. Deklaraciją už 2008 m. dėl perdirbtos alyvos kiekio reikėjo pateikti lygtais iki 2009 m. kovo 1 d. arba 2009 m. birželio 1 d., tiksliai nepamena, bet ne vėliau nei iki 2009 m. birželio 1 d. deklaraciją pateikė tinkamu laiku ir jokių pretenzijų dėl 2008 m. alyvos perdirbto kiekio nebuvo. Nuo jų valios alyvos perdirbimas už 2008 m. nepriklausė. 2008 m. buvo tik pradėta perdirbti alyva, tai buvo sistemos pradžia ir reikėjo laiko, kad įsisąmoninti, reikėjo suplanuoti apyvartą. 2008 m. pardavė didesnį alyvos kiekį nei planavo ir metų pabaigoje nebeliko galimybės perdirti reikiamą kiekį alyvos. Pagrindinė neperdirbimo priežastis – nebuvo mažmenininkų sistemos, nes niekas jų neprivertė priduoti alyvos.

6Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodo, jog visų pirma reikia atsakyti į formalų klausimą – ar nėra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėm senaties terminai. Vadovaujantis LR ATPK 35 str. asmuo administracinėn atsakomybėn turi būti patrauktas per 6 mėn. LR ATPK 250 str. 7 d. nurodyta, kad administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas pasibaigia, kuomet pasibaigia administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Alyvos perdirbimo deklaracija už 2008 m. buvo pateikta 2009-06-01 d., nustatytais terminais. Ši data yra ir pažeidimo data, tad ne vėliau kaip iki 2009-12-01 d. asmuo galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad administracinė teisena turi būti nutraukta.

7LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausiai trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu. Yra skiriami du trunkamojo administracinio teisės pažeidimo pasibaigimo pagrindai: faktinis ir teisinis. Pirmuoju atveju pagrindas trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas. Teisinis pagrindas teisės pažeidimui pasibaigti yra patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą. Nutarimo skirti nuobaudą įsigaliojimo dieną trunkamasis administracinis teisės pažeidimas laikomas baigtu, nes kitą dieną prasideda naujas analogiškas teisės pažeidimas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009-12-18 Patikrinimo aktu Nr. VR.-14.7-890 buvo nustatyta, kad UAB „( - )“ 2008 m. neįvykdė LR Vyriausybės 2002-04-12 m. nutarimu Nr. 519 patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2002, Nr. 40-1499, 2007 m. Nr. 122-503) LR Vyriausybės nustatytų alyvų atliekų tvarkymo užduočių. Todėl ši data, teismo nuomone, laikoma teisės pažeidimo paaiškėjimo data ir nuo jos turi būti skaičiuojami administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

8LR ATPK 5119 straipsnio 7 dalies taikymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. D. ir liudytojas G. S. nurodė argumentus, jų manymu paneigiančius administracinės atsakomybės galimybę. Gynybos argumentų esmė yra ta, kad ar yra administracinės teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo objektyviąją pusę sudaro dvi aplinkybės- alyvų atliekų netvarkymas ir nedalyvavimas alyvų atliekų tvarkymo sistemoje. Alyvų atliekos buvo tvarkomos, tačiau ne visos. Tad objektyviosios administracinės teisės pažeidimo pusės nėra. Šie argumentai nepaneigia UAB „( - )“ vyr. buhalterio G. D. administracinės atsakomybės pagal inkriminuojamą straipsnį. ATPK 5119 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma. Esminis įrodinėjimo dalykas dėl šios normos tvarkymo yra tai, ar verslo subjektas (šiuo konkrečiu atveju UAB „( - )“) turėjo pareigą tvarkyti alyvų atliekas ir dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje ir vykdyti konkrečias nustatytas užduotis. Atsakymas į pirmą klausimą yra neabejotinai teigiamas - UAB „( - )“, kaip įmonė, užsiimanti alyvų bei apmokestinamųjų gaminių importu ir išleidimu į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, turi betarpiškai vadovautis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, kurio paskirtis nustatyti bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus. Dėl konkrečių atliekų vykdymo užduočių teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkto nuostatos vykdyti alyvų atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų – regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų (skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio) yra imperatyvaus pobūdžio reikalavimai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis sistemine, logine ir lingvistine teisės aktų analize. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio nuostatos apibrėžia valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslus. Greta kitų šio plano tikslų yra ir atliekų tvarkymo užduočių nustatymas (Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad importuotojai (tai yra, ir UAB „( - )“) privalo įvykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano Bendrosios dalies 4 punkte, kuriame kalbama apie nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, vartojamas žodžių junginys „nustatytos užduotys, (kurias) turi įgyvendinti (...) gamintojai ir importuotojai, atliekų tvarkytojai“, ir galiausiai, jau minėto to paties plano 166.4 punkto nuostata, kad „importuotojai privalo vykdyti (...) atliekų tvarkymo užduotis“, vertinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, nepalieka jokių abejonių apie užduočių vykdymo privalomumą ir teisės normų imperatyvų pobūdį. Gamintojas ar importuotojas šiuo atveju neturi jokios pasirinkimo laisvės – jis privalo vykdyti įstatymo ir poįstatyminio teisės akto reikalavimus, t.y. šiuo atveju neužtenka tvarkyti tik dalį, turi būti sutvarkyta tokia dalis, kokia numatyta teisės aktuose. Byloje surinktais įrodymais akivaizdžiai nustatyta, kad UAB „( - )“ šių užduočių nevykdė tinkamai, tai iš esmės pripažino teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas, teigdami, kad kaltė yra, tačiau ne dėl jų valios, kad įmonė net neturėjo galimybės perdirbti reikiamą kiekį alyvos. Tai buvo pirmi metai, kuomet buvo pradėtos tvarkyti alyvų atliekos, dalies atliekų. Teismas nelaiko įtikinamais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tokius argumentus, nors byloje yra įrodymų, kad G. D. dalyvavo alyvų atliekų tvarkymo sistemoje ir jas tvarkė, tačiau tai darė netinkamai, t.y. neįvykdė visų teisės aktais nustatytų reikalavimų.

9G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį: dalis reikalavimų yra įvykdyta, taip pat yra sudaryta sutartis, kad pažeidimas būtų pašalintas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas G. D. taikyti LR ATPK 301 straipsnį ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei LR ATPK 5119 str. 7 d. sankcijoje numatyta.

11Vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, 30 straipsniu, 5119 straipsnio 7 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Nutarė

12G. D., a.k. ( - ) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje, paskirti įspėjimą.

13Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai