Byla eI-3067-243/2019
Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20) ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Tomui Puzinui, atsakovės atstovėms Gintarei Čiakienei ir Nijolei Piekienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I.J., A.K. (A.K.), uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.), E.K. (E.K.), J.K., J.K., P.K. patikslintą skundą atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ispro“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Neringos savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20) ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjai I.J., A.K. (A.K.), UAB „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.), E.K. (E.K.), J.K., J.K., P.K. patikslintu skundu teismo prašo:

51) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. raštą (sprendimą) Nr. S1-507(6.20);

62) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. gruodžio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. S1-632(6.20);

73) įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją priimti naują sprendimą – pritarti UAB „Ispro“ parengtam „Inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) adresu ( - ), projektui.

8Nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklypuose, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir ( - ) (toliau – ir Žemės sklypai), esantys poilsio nameliai (toliau – Statiniai), kurie baigti statyti 1965 m. Teigia, jog jau daugiau nei 50 metų jie buvo ir yra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį – poilsio (rekreacinę), visą šį laiką Statiniai buvo aprūpinami elektros energija per Žemės sklypuose nutiestus tinklus. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas (schema) (toliau – KNNP planavimo schema), tiek schemą pakeitęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – Tvarkymo planas) numatė perspektyvinį sprendinį likviduoti Statinius, jų užimamą teritoriją (Žemės sklypus) paverčiant miškų ūkio paskirties žeme. Pareiškėjų teigimu, Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymais Nr. V13-590 ir Nr. V13-591 bei Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 15 d. sprendimais Nr. 13SK-76-(14.13.111.) ir Nr.l3SK-77-(14.13.111.) pagrindinė Žemės sklypų naudojimo paskirtis buvo pakeista iš kita (rekreacinės teritorijos) į miškų ūkio, tačiau Žemės sklypuose, greta miškų žemės, yra įsiterpusios kitos paskirties – vadinamos užstatytos teritorijos – žemės naudmenos, Žemės sklype ( - ) sudarančios 0,0208 ha, o Žemės sklype ( - ) sudarančios 0,0264 ha, t. y. būtent tas Žemės sklypų ploto dalis, kurios buvo ir yra būtinos Statiniams tinkamai eksploatuoti; visame Žemės sklypų plote nustatant servitutus Statiniams eksploatuoti būtinoms požeminėms ir (ar) antžeminėms komunikacijoms tiesti bei aptarnauti (Žemės sklypams suteikiant tarnaujančių daiktų statusą).

9Argumentuoja, jog dėl techninių priežasčių (elektros tinklų gedimo ar sugadinimo) Statiniai kurį laiką nebėra aprūpinami elektros energija, todėl pareiškėjai ėmėsi šalinti šias kliūtis ir teisės aktų nustatytąja tvarka užsakė projektuotojui UAB „Ispro“ (toliau – Projektuotojas) parengti elektros tinklų, būtinų Statiniams tinkamai eksploatuoti, sutvarkymo projektą – „Inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) adresu ( - ) projektą“ (toliau – Projektas). Dėl šios priežasties rengiant ir derinant Projektą, pareiškėjų pasirinktas elektros tinklų Projektuotojas pateikė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (toliau – Direkcija) 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. papildomą paaiškinimą, prašydamas pritarti parengtam Projektui, tačiau Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atsisakė pritarti Projektui. Nurodo, jog Direkcijos atsakymas buvo grindžiamas motyvu – jog vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais (Tvarkymo planu bei Tvarkymo plano sprendinius privalančiu atitikti Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164, patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (toliau – Bendrasis planas), teritorija, kurioje yra Žemės sklypai, patenka į miškų paskirties žemę. Pareiškėjų teigimu, Direkcija nepagrįstai padarė išvadą, kad ši teritorija gali būti naudojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai. Tvirtina, jog atsisakydama pritarti Projektui, Direkcija neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių (viešame registre įregistruoto fakto, jog Statiniai yra įsiterpusiose kitos (ne miškų ūkio) paskirties žemės sklypo dalyse). Projektuotojas pakartotinai kreipėsi į Direkciją, nurodydamas papildomas reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau Direkcija 2018 m. gruodžio 4 d. raštu ( sprendimu) Nr. S 1-632(6.20) atsisakė pritarti Projektui.

10Argumentuoja, jog Direkcijos sprendimai pažeidžia jų, kaip teisėtų Statinių savininkų, teises, riboja nuosavybės teises. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teigia, kad nei Tvarkymo planas ir(ar) Bendrasis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentai, nei juos patvirtinę poįstatyminiai aktai, nėra įstatymas ar įstatyme nurodyti pagrindai riboti nuosavybės teises į Statinius, kad nė vienas šis teritorijų planavimo dokumentas neturi įstatymo ar teismo sprendimo galios, todėl Direkcijos sprendimuose minimi teritorijų planavimo dokumentai neturi teisinės galios pakeisti ar apriboti šiuo metu jų nuosavybės teises, t. y. teisę atlikti statybos darbus, užtikrinant ir tolimesnį tinkamą Statinių eksploatavimą, bei naudoti Statinių tinkamam eksploatavimui būtiną Žemės sklypų dalį. Tvirtina, jog Statinių savininkų nuosavybės teisės į Statinius, įskaitant teisę reikalauti užtikrinti tinkamą Statinių eksploatavimą (tolimesnį aprūpinimą elektros energija) yra teisės aktų nustatytąja tvarka neapribotos ir(ar) nesuvaržytos. Teigia, jog miško paskirties žemė sudaro ne visą Žemės sklypų plotą ir kiekviename ir Žemės sklypų yra įsiterpusių kitos (ne miškų) paskirties žemės naudmenų, kurios buvo ir yra naudojamos (būtinos) tinkama Statinių eksploatavimui. Nurodo aplinkybę, kad Projekte numatyti tinkamam Statinių eksploatavimui būtini elektros tinklai gali būti teisėtai tvarkomi (įrengiami) Žemės sklypuose patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 15 d. sprendimai, kuriais Žemės sklypų, kaip tarnaujančių daiktų, atžvilgiu nustatyti servitutai visame Žemės sklypų plote tiesti bei aptarnauti inžinerines (įskaitant elektros tiekimo) komunikacijas.

11Pareiškėjų teigimu, jie nepraleido skundo padavimo teismui termino, nes Projektuotojas apie skundžiamus administracinius aktus jiems pranešė 2018 m. gruodžio 4 d.

12Pareiškėjų atstovas prašo skundą patenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

13Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu su pareiškėjų patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog KNNP planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iškelti menkaverčius pastatus, t. y. siekiant neplėtoti užstatymo miške. Nameliai buvo skirti laikinam naudojimui. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, kuriuose aiškiai nurodyta, kokie sprendiniai galimi, pareiškėjams buvo žinomi pastatų įsigijimo metu. Nurodo, jog 2012 metais patvirtinus Tvarkymo planą, sprendiniai dėl buvusios moksleivių stovyklos ne tik buvo perkelti iš KNNP planavimo schemos į naują teritorijų planavimo dokumentą, bet ir sugriežtinti. Nurodo, jog vadovaujantis Tvarkymo planu, teritorija, adresu ( - ), patenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje taikomas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punktą, ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje be kitų reikalavimų draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą. Nurodo, jog Tvarkymo plane ir Bendrajame plane nagrinėjama teritorija buvo ir yra priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas ir galima veikla, nustatyta ekosistemų apsaugos miškuose. T. y., užtikrinant kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaniniu-zoologiniu draustinių ar jų dalių arba kitų rūšių draustinių dalių, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės, išsaugojimą. Nurodo, jog Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies l punktas nustato ūkininkavimo ekosistemų apsaugos miškų grupėje tikslus ir režimą: „ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Atsakovės teigimu, vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planu, patvirtintu Lietuvos respublikos seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248), poilsio stovyklos statiniai patenka į Raganos kalno kraštovaizdžio draustinį.

14Nurodo jog Žemės sklypai, adresu ( - ), taip pat patenka į valstybinės reikšmės mišką, Juodkrantės girininkijos ( - ) kvartalas, ( - ), sklypas ir yra Miškų ūkio paskirties žemė. Pagal Miškų apsaugą bei naudojimą reglamentuojančio Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams), Žemės sklypai yra valstybės ir jie patikėjimo teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Argumentuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, Projekte numatytų inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) statytoju gali būti tik sklypo savininkas, kurio sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Be to, statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 7.1. punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas, vadovaujantis „statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais“. Pažymi, jog Projektas parengtas, nesivadovaujant teisės aktais, dėl to pareiškėjai negalėjo pagrįstai tikėtis gauti Direkcijos pritarimą ir statybą leidžiantį dokumentą.

15Pareiškėjos teigimu, sprendime yra aiškiai nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ir kad nepagrįstai pritarusi parengtam Projektui, būtų pažeidusi Tvarkymo plano, Bendrojo plano, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir tuo pareiškėjams sukėlusi lūkesčius, kad pagal parengtą Projektą bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodo, kad poilsio stovyklos statiniai nebuvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę poilsio paskirtį, iš Poilsio stovyklos namelių likę tik fragmentai ir tokie nameliai negalėjo būti eksploatuojami pagal savo tiesioginę paskirtį – poilsio (rekreacinę). Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Kuršių nerijos kraštovaizdžio (landšaftinio) draustinio, įsteigto Lietuvos TSR Ministrų tarybos dar 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 346, t. y. nagrinėjamoje vietoje valstybės saugoma teritorija yra nuo 1960 metų. Nurodo, jog tuometinės moksleivių stovyklos Juodkrantėje nameliai buvo pastatyti 1965 metais, t. y. jau esamoje valstybės saugomoje teritorijoje, apie tuo metu pastatytus namelius nebuvo formuojami atskiri žemės sklypai. Akcentuoja, jog Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją vertina kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugomą teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, Kuršių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir Lietuva, prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimus saugoti Pasaulio paveldo sąraše esančias vertybes, apsaugoti valstybės kultūros paveldą ir užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų UNESCO vykdymą.

16Atsakovės atstovės prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu siūlo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie bendrovės skirstomųjų elektros tinklų yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis. Bendrovė išduoda technines sąlygas, nustatančias privalomuosius elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimus, prijungiant vartotojo ar gamintojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų ar teikiant kitas Apraše nustatytas paslaugas. Teigia, jog atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas, 2018 m. rugpjūčio 9 d. bendrovė išdavė prisijungimo sąlygas Nr. TS18-33062 dėl poilsio namelių, ( - ), prijungimo prie bendrovės elektros tinklų. Nurodo, jog Aprašo 14 punkte nurodytais atvejais projektavimo darbų rengimo ir derinimo procedūras, vadovaudamiesi operatoriaus parengtomis prijungimo sąlygomis, vykdo vartotojai ir gamintojai. Vartotojo pateikiamas elektros tinklų dalies projektas turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimus, kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus ir turi būti suderintas teisės aktų nustatyta tvarka.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ispro“ atsiliepimu siūlo pareiškėjų skundą patenkinti. Nurodo, jog Projektuotojas, laikydamasis visų keliamų reikalavimų, gavo visas būtinąsias sąlygas inžinerinių (elektros) tinklų projektui parengti ir parengė pareiškėjams Projektą. Projektuotojas įprasta tvarka kreipėsi ir į Direkciją, prašydamas Direkcijos pritarimo parengtam Projektui, tačiau 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Direkcija atsisakė pritarti Projektui, motyvuodama, kad visa Žemės sklypų teritorija yra miškų ūkio paskirties ir gali būti naudojama tiktai miškų ūkio veiklai, todėl negali būti panaudota joje esančių Poilsio namelių elektrifikavimui. Teigia, jog Direkcija neįvertino visų reikšmingų faktų, todėl ji (Projektuotojas) 2018 m. spalio 29 d. raštu pateikė atitinkamus paaiškinimus Direkcijai ir paprašė peržiūrėti savo pradinį sprendimą, įvertinus nurodytas aplinkybes, tačiau Direkcija sprendimo nepakeitė ir apie tai 2018 m. gruodžio 4 d. raštu ją informavo . Nurodo, jog tą pačią 2018 m. gruodžio 4 d. el. paštu gavusi galutinį Direkcijos atsakymą, nedelsiant apie tai pranešė pareiškėjams ir el. paštu persiuntė abu Direkcijos atsisakymus pritarti Projektui – tiek 2018 m. gruodžio 4 d. Direkcijos raštą, tiek ir 2018 m. rugsėjo 20 d. raštą. Argumentuoja, jog Direkcijai teiktas derinti Projektas visiškai atitinka teisinius ir statybos normatyvinius reikalavimus – parengtas laikantis visų keliamų reikalavimų, įskaitant privalomųjų projektavimo sąlygų, išduotų AB Elektros skirstymo operatoriaus. Nurodo, jog nepaisant to, kad Žemės sklypų pagrindinė paskirtis yra miškų ūkio, tačiau VĮ Registrų centro išrašai, Poilsio namelių kadastrinės (techninės inventorizacijos) bylos ir kt. patvirtina, kad Žemės sklypuose yra Poilsio nameliai, kurie visą laiką buvo elektrifikuoti, pačiuose Žemės sklypuose, net ir nepakeitus jų paskirtį iš kitos (poilsio) į miškų ūkio, vis dar paliktos įsiterpusios užstatytos (t. y. kitos, ne miškų ūkio) paskirties teritorijos, atitinkančios Poilsio namelių užimamą ar jiems naudoti reikalingą plotą bei Poilsio namelių naudojimo paskirtį, Žemės sklypuose, kaip tarnaujančiuose daiktuose, buvo ir yra servitutai inžinerinėms komunikacijoms įrengti bei eksploatuoti, kurie pagal esamą situaciją, gali būti skirti Poilsio nameliams.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu siūlo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog nėra aišku, kada bus įgyvendinti namelių likvidavimo sprendiniai pagal Tvarkymo planą, kuriuose numatyta likviduoti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius pastatus – poilsio namelius, todėl jų eksploatavimo varžymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės neveikimo gali būti vertinamas kaip nepagrįstas pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21Administracinės bylos dalykas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20), 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

22Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjų patikslintas skundas, priėmimo stadijoje nesant pakankamai įrodymų nustatyti ar pareiškėjai nepraleido skundo padavimo terminą, nuspręsta šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje.

23Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjai teismui skundą padavė 2019 m. sausio 3 d. Skunde nurodė, kad apie skundžiamus Direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimus sužinojo 2018 m. gruodžio 4 d., Projekto rengėjui UAB „Ispro“ apie juos pranešus. Atsiliepimu UAB „Ispro“ Projekto rengėjas patvirtino, kad apie Direkcijos skundžiamus sprendimus pareiškėjams pranešė 2018 m. gruodžio 4 d. Nurodytos aplinkybės apie skundžiamų sprendimų įteikimą pareiškėjams nepaneigtos kitais įrodymais. Įvertinus tai, kad skundas administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą dienos, spręstina, jog pareiškėjai nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino.

24Nustatyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklypuose, adresu ( - ), (unikalūs numeriai ( - ) ir ( - )) pastatai – poilsio nameliai, kurie pastatyti 1965 metais. Pareiškėjai, siekdami poilsio namelius prijungti prie elektros tinklų, užsakė projektuotojui UAB „Ispro“ parengti elektros tinklų, būtinų Statiniams tinkamai eksploatuoti, sutvarkymo projektą – „Inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) adresu ( - ) projektą. Projekto rengimo metu Projektuotojas 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. prašymu ir paaiškinimu kreipėsi į Direkciją, prašydamas pritarti parengtam Projektui. Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu (sprendimu) atsisakė pritarti pateiktam Projektui. Direkcija skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujantis Tvarkymo planu bei Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164, teritorija, kurioje rengiamas inžinerinių tinklų projektas, patenka į miškų paskirties žemę, todėl ši teritorija gali būti naudojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Projektuotojas 2018 m. spalio 29 d. raštu dar kartą kreipėsi į Direkciją, nurodydamas papildomas aplinkybes. Direkcija 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Projektuotojui nurodė, jog rengiant 2018 m. rugsėjo 20 d. raštą (sprendimą) Nr. S1-507(6.20), nebuvo padaryta klaida ir šiame rašte (sprendime) nurodytas sprendimas yra galutinis.

25Ginčo teritorijai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, pagal kurio sprendinius ši teritorija yra miškų paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (MEk), kurioje taikomas išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1 punktas). Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane 2A brėžinyje ,,Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nagrinėjama teritorija pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punkte numatyta, jog ekosistemų apsaugos miškai – tai miškai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIA grupės miškuose, reikalavimai. Juose išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 14.1) išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurios reglamentas dažniausiai taikomas gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijose. Joje: 14.1.1) draudžiama vykdyti pagrindinius plynus kirtimus. Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies „II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami“ 1 punkte numatyta, jog A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui. Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog miško valdytojai ir naudotojai Vyriausybės arba jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams).

26Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248), poilsio stovyklos statiniai patenka į Raganos kalno kraštovaizdžio draustinį. Nutarimo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad Raganos kalno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje „statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimas“ numatyta: 1) leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; 2) leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai.

27Ginčo Statiniai yra valstybinės žemės sklypuose, adresu ( - ), kurių paskirtis – miškų ūkio, šioje teritorijoje pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miškų ūkio paskirtis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog analogišką išvadą padarė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 įpareigojęs statinius nugriauti, konstatuodamas, kad adresu ( - ), UAB „Agrolain“ (šioje byloje pareiškėja) yra miško ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Teismas sprendimu taip pat nustatė, jog UAB „Agrolain“ teritorijoje, adresu ( - ), miško paskirties žemėje neteisėtai vykdė savavališkas statybas, t. y. po 2013 metų buvo atliekami statybos darbai: namelių pamatų pilnas ir dalinis išardymas, pamatų betonavimas, naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelių pastatymas ant iš dalies ar pilnai išardytų ir iš naujo išbetonuotų pamatų, nors tokios statybos šioje teritorijoje nėra galimos ir kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos nameliai buvo skirti laikinam naudojimui – laikini statiniai ir žemės sklype, esančiame ( - ), nebuvo nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas nepakeistas.

28Iš byloje esančios atsakovės pateiktos ginčo teritorijos fotonuotraukų matyti, jog ginčo žemės sklypuose nėra nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti, taip pat matyti, kad vykdyta statyba (išlieti nauji pamatai), kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-928-769/2016 pripažinta savavališka ir neteisėta. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, jog aplink Statinių liekanas yra apaugę medžiai. Nustatyta, jog nei Tvarkymo plane, nei Neringos savivaldybės Bendrajame plane nėra numatyta galimybė Statinius naujai statyti ar juos rekonstruoti. Tvarkymo plano sutartiniuose žymėjimosi teritorijoje, adresu ( - ) įtvirtinti sutartiniai ženklai: „likviduojama teritorija“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuris numatė galimybę ginčo teritorijoje plėtoti infrastruktūrą, buvo panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju nėra teritorijų planavimo dokumento, kuris ginčo teritorijoje numatytų galimybę plėtoti infrastruktūrą, prisijungti inžinerinius tinklus ar rekonstruoti (atstatyti) statinius. Be to, leidžiant Statinius prisijungti prie elektros tinklų, tiesiant elektros linijas ir pagal Elektros tinklų apsaugos taisyklių reikalavimus, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, įrengiant elektros linijų apsaugos zonas, miško žemėje ir Kuršių nerijos draustinyje reikėtų kirsti medžius, o tai yra nesuderinama su miško ūkio veikla ir apskritai veikla saugomame draustinyje. Pagal bylos duomenis ginčo teritorija patenka į valstybinės reikšmės mišką, Juodkrantės girininkijos ( - ), kvartalas, ( - ) sklypas ir yra Miškų ūkio paskirties žemė. Pareiškėjų argumentas, kad poilsio nameliai yra įsiterpusiame žemės sklype, kurio paskirtis nėra miško ūkio žemė, laikytinas nepagrįstu. Žemės sklypai yra valstybės ir jie patikėjimo teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, Projekte numatytų inžinerinių tinklų (žemosios įtampos elektros tinklų) statytoju gali būti tik sklypo savininkas, kurio sklypas įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise, o ne pareiškėjai.

29Pareiškėjai siekia ne tik Statinius prijungti prie elektros tinklų, tačiau ir juos atstatyti, nors statybos miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje yra negalimos, be to, tai nėra numatyta nei Tvarkymo plane, nei Bendrajame plane. Pareiškėjams teigiant, kad nei Tvarkymo planas ir(ar) Bendrasis planas, kaip teritorijų planavimo dokumentai, nei juos patvirtinę poįstatyminiai aktai, nėra įstatymas ar įstatyme nurodyti pagrindai riboti nuosavybės teises į Statinius, pažymėtina, jog pagal poįstatyminiuose norminiuose teisės aktuose įtvirtintos taisyklės visiškai atitinka įstatymų reikalavimus. Poįstatyminiai norminiai aktai gali būti priimami tik remiantis įstatymais. Jų paskirtis – sukonkretinti ir aiškinti įstatymų nuostatas. Vyriausybės nutarimuose paprastai būna suformuluoti ir įtvirtinti bendro pobūdžio paliepimai, teisės normos, kuriomis dažniausiai konkretinamos ir aiškinamos įstatymų nuostatos, nusakoma, kaip jos turi būti įgyvendinamos praktikoje, todėl jų reikalavimus vykdyti yra būtina.

30Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012 yra išaiškinęs, jog Miško žemės naudojimo ribojimai (taip pat statybų leistinumo aspektu) nėra savitiksliai, jie nulemti miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdžio, pagrįsti būtinumu užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą, gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog Miškų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai, – ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

31Teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, teisminę praktiką, sprendžia, jog ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje galima veikla, skirta išsaugojimui, atkūrimui, o ne inžinerinių tinklų plėtrai ar statybai, kiek tai nesusiję su miško išsaugojimu, todėl Direkcija teisėtai ir pagrįstai nepritarė skundžiamais sprendimais pareiškėjų pateiktam Projektui.

32Pareiškėjams teigiant, kad skundžiami sprendimai nėra motyvuoti, nurodytina jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Atsakovė aiškiai nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis nepritarė Projektui. Nors skundžiamuose sprendimuose nebuvo pateikta išsamesnė informacija, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtų ir pagrįstų administracinių aktų.

33Skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti skunde nurodytais motyvais. Netenkinus pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, atmestinas ir skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą ir pritarti Projektui, nes nėra teisinio pagrindo įpareigoti atlikti šiuos veiksmus.

34Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

Nutarė

36Atmesti pareiškėjų I.J., A.K. (A.K.), uždarosios akcinės bendrovės „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.), E.K. (E.K.), J.K., J.K., P.K. patikslintą skundą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. S1-507(6.20) ir 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S1-632(6.20) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

37Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėjai I.J., A.K. (A.K.), UAB „Agrolain“, K.A. (K.A.), I.S. (I.S.),... 5. 1) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. rugsėjo... 6. 2) panaikinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2018 m. gruodžio... 7. 3) įpareigoti atsakovę Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją priimti... 8. Nurodo, jog jiems nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklypuose,... 9. Argumentuoja, jog dėl techninių priežasčių (elektros tinklų gedimo ar... 10. Argumentuoja, jog Direkcijos sprendimai pažeidžia jų, kaip teisėtų... 11. Pareiškėjų teigimu, jie nepraleido skundo padavimo teismui termino, nes... 12. Pareiškėjų atstovas prašo skundą patenkinti jame nurodytų argumentų... 13. Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu su... 14. Nurodo jog Žemės sklypai, adresu ( - ), taip pat patenka į valstybinės... 15. Pareiškėjos teigimu, sprendime yra aiškiai nurodytas jo teisinis ir faktinis... 16. Atsakovės atstovės prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ispro“ atsiliepimu siūlo... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija... 20. Teisėjų kolegija... 21. Administracinės bylos dalykas – Kuršių nerijos nacionalinio parko... 22. Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjų... 23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 24. Nustatyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės... 25. Ginčo teritorijai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio... 26. Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248),... 27. Ginčo Statiniai yra valstybinės žemės sklypuose, adresu ( - ), kurių... 28. Iš byloje esančios atsakovės pateiktos ginčo teritorijos fotonuotraukų... 29. Pareiškėjai siekia ne tik Statinius prijungti prie elektros tinklų, tačiau... 30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje... 31. Teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes,... 32. Pareiškėjams teigiant, kad skundžiami sprendimai nėra motyvuoti, nurodytina... 33. Skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra... 34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 36. Atmesti pareiškėjų I.J., A.K. (A.K.), uždarosios akcinės bendrovės... 37. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt...