Byla 2-12553-587/2012
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant atsakovui A. K., jo advokatei Kristinai Mikolaitei, trečiojo asmens atstovei A. A., nedalyvaujant ieškovei R. K., trečiajam asmeniui K. J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui K.J. M., Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2Ieškovė prašo panaikinti 1994 m. rugsėjo 6 d. testamentą, registro numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. savo butą Nr. duomenys neskelbtini), paliko A. K.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė, trečiasis asmuo K. J. M. ir J. R. buvo brolis ir seserys. 2007 m. sesuo J. R. buvo nužudyta, Kauno apygardos teismas pripažino atsakovą A. K. nepakaltinamu, jam paskirta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Sesuo J. R. 1994 m. rugsėjo 6 d. testamentu, patvirtintu Kauno 2-ojo notaro notarės R. V., savo butą Nr. duomenys neskelbtini), paliko A. K.. Velionė J. R. vaikų ir kitų pirmesnės eilės paveldėtojų neturėjo. Todėl palikimą priėmėmė jos broliai ir sesuo. Vienas brolių, N. M., savo paveldėjimo teises 2009 m. gruodžio 10 d. padovanojo ieškovei ir K. J. M., todėl paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo velionė savo butą yra palikusi A. K., pažeidžia ieškovės teisę paveldėti ir ji turi teisę kreiptis į teismą dėl 1994 m. rugsėjo 6 d. sudaryto testamento panaikinimo (b.l. 3-4).

3Atsakovas A. K. savo atsiliepime (b.l. 35) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad kai jo motina mirė jam buvo tik devyni mėnesiai, jį užaugino J. R.. Jų santykiai buvo visada normalūs ir iki testamento surašymo ir po testamento surašymo. Ieškovė ieškinyje nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 1994 m. rugsėjo 6 d. J. R. sudarydama testamentą būtų išreiškusi ne savo valią, nepateikti rašytiniai įrodymai, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo suformuluoti testamente išsakytos valios. Atsakovas nurodo, kad dėl ligos poveikio buvusio įvykio metu yra pripažintas nepakaltinamu, dėl ko negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų.

4Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildė, kad testamentą sudarė J. R. 1994 m. rugsėjo 6 d. nuo testamento sudarymo iki J. R. mirties praėjo 13 metų, tai pakankamas laikas, kad testatorė galėtų pakeisti savo valią, jeigu būtų norėjusi. J. R. valia nurodyta 1994 metų testamente buvo tikroji jos valia, kitų pagrindų naikinti šį testamentą ieškovė nenurodė. Ieškovė remiasi CK 5.6 straipsniu numatančiu sąrašą atvejų kada asmuo netenka teisės paveldėti. Viena iš sąlygų yra kai įpėdinis tyčia atėmė gyvybę palikėjai, tačiau atsakovas A. K. Kauno apygardos teismo nutartimi yra pripažintas nepakaltinamu. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad J. R. gyvybė atimta esant A. K. tyčiai.

5Ieškovė R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota teismo šaukimu (b.l. 52). Gautas prašymas ieškovės bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau neatvykimo priežastys prašyme nenurodytos (b.l. 58).

6Trečiasis asmuo K. J. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas teismo šaukimu (b.l. 53). Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

7Ieškinys atmestinas.

8Nustatyta, jog 1994 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto 2-jame notarų biure buvo sudarytas testamentas, registro numeris duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. savo butą Nr. duomenys neskelbtini), paliko A. K. (b.l. 7). 2007 m. kovo 18 d. A. K. nužudė J. R., jis teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu (b.l. 9-11). Ieškovė prašo panaikinti 1994-09-06 testatorės sudarytą testamentą CK 5.6 str. 1 d. 1 p. pagrindu – kad atsakovas A. K. neturi teisės paveldėti pagal ntestamentą, nes tyčia atėmė J. R. gyvybę (b. l.3). Ieškovė nurodo, kad kitų paveldėtojų nėra, o palikimą priėmė velionės broliai ir sesuo.

9Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais: iš šeimos ir darbo santykių kylančiose, taip pat ypatingosios teisenos bylose (CPK 179 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismo vaidmuo nėra aktyvus. Įstatymas suteikia asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15 - 5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Įstatymu taip pat numatyta testamento negaliojimo pagrindai, kurie įtvirtinti CK 5.16 str. 1 d. ir 2 d. t.y. negalioja kai sudarytas testamentas neveiksnaus asmens; sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas bei testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

10Ieškovė prašydama panaikinti testamentą privalėjo įrodyti bent vieną iš testamento negaliojimų pagrindų numatytų CK 5.16 str. 1 d. ir 2 d., tačiau tokių pagrindų nenurodė. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti testamentą tuo pagrindu, kad testamente nurodytas įpėdinis A. K. negali paveldėti, nes jis tyčia atėmė gyvybę J. R.. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas panaikinti testamentą, kadangi ši įstatymo nuostata gali tik atimti galimybę paveldėti. CK 5.6 str. 1 d. numatyti atvejai, kada pagal įstatymą ar testamentą asmuo negali paveldėti, jei nustatomos šios aplinkybės: tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę; tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti; apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti palikimo; slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą (CK 5.6 str. 1 d), tačiau tai nėra pagrindas panaikinti testamento.

11Be to, pažymėtina, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad įpėdinis A. K. negali paveldėti, nes jis tyčia atėmė gyvybę J. R. yra įrodyta teismine tvarka Kauno apygardos teismo nutartimi 2012 m. vasario 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. M1-9-245/2012, kurioje pažymima, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovas A. K. teismo nutartimi pripažintas nepakaltinamu ir jam paskirtas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei vieno iš testamento negaliojimų pagrindų numatytų CK 5.16 str. 1 d. ir 2 d., be to, byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorius būtų buvęs neveiksnus, nesuprato savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, (testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-06-30 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-303/2010 pažymėjo, kad testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra įgyvendinimą, gero elgesio (moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Pažymėtina ir tai, kad J. R. turėjo visas galimybes pakeisti ar panaikinti surašytą testamentą, tačiau ji to nepadarė. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad tvirtinant ginčijamą testamentą, imperatyviosios CK 5.29 str. normos nebuvo pažeistos, testatorė savo laisva valia sudarė ginčijamą testamentą, ji suprato testamento reikšmę ir jo turinį, šis atitiko tikrąją testatorės valią, kuri testamente išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms nėra (CK 1.80 str.). Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškovės ieškinys atmestinas.

12Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos 240 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos pagal pateiktą pažymą (b.l. 62), bei 13,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p. 96, 98 str.).

13Vadovaudamasi LR CPK 259, 260,263-270 str. teismas

Nutarė

14Ieškinį atmesti.

15Priteisti iš ieškovės R. K., a.k. ( - ) 13,75 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nr. duomenys neskelbtini)„Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

16Priteisti iš ieškovės R. K., a.k. ( - ) 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nr. duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

17Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno mieto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai