Byla I1-3427-283/2020
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas T. Š. (toliau – ir T. Š., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi

5į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginti. T. Š. skunde nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK nepriimtinomis sąlygomis, sukėlusiomis neturtinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas gyventi perpildytose gyvenamosiose patalpose, dėl ko tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, trūko sanitarinių įrenginių ir tekdavo laukti susidariusiose eilėse; dušinėse nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas; gyvenamosiose patalpose

6veisėsi graužikai ir kiti kenkėjai. Pareiškėjas kalinimo sąlygas vertino kaip kankinančias, nežmoniškas, pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) ir kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo teigimu, atlikdamas bausmę tokiomis sąlygomis, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nervinį stresą, diskomfortą, tapo dirglus (b. l. 1-3). Papildomai pateiktuose paaiškinimuose T. Š. nurodė, kad gyvenamųjų patalpų plotą mažino patalpose esantys baldai (b. l. 64-66).

7Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjui teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo užtikrinta, bei pabrėžė, kad ne visada visos miegamojo patalpos vietos būdavo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo ir daugiau. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Atsakovės atstovas teigė, kad įstaigoje sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pagal sutartį pataisos įstaigoje buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad bylose dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pravieniškių PN-AK vertinimu, T. Š. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą objektyviais duomenimis nepagrindė. Pabrėžė, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas tvirtino, kad laikėsi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, buvo užtikrintos (b. l. 9-16).

9Skundas tenkinamas iš dalies.

10Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.

11Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

12Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

13Remiantis, bylos duomenimis, nustatyta, kad T. Š. į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių atvyko 2017 m. kovo 23 d. ir jame buvo kalinamas iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.

14Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 2017 m. kovo 23 d.-2018 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu bausmę atliko perpildytose gyvenamosiose patalpose, todėl nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamosios patalpos plotą.

15Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

16Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 1R-268 redakcija) nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą. Atsižvelgus nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad skaičiuojant ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį gyvenamosios patalpos plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš jame įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

17Sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių paaiškinimų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, plotą, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas objektyvių įrodymų savo argumentams dėl gyvenamojo ploto trūkumo patalpose pagrįsti nepateikė; gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą bei prie jo pateiktus dokumentus, jų neginčijo, tačiau teigė, kad Pravieniškių PN-AK, skaičiuodami gyvenamojo ploto normą, neatsižvelgė į baldų ir inventoriaus užimamą patalpų plotą.

18Teismas pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų bei apgyvendintų asmenų skaičių nenustatė, todėl darydamas išvadas, jais remiasi.

19Išanalizavus bylos duomenimis ir atsižvelgus į pareiškėjo skundo argumentus, sprendžiama, kad pareiškėjas paskirtą laisvės atėmimo vietą Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose atliko: 2017 m. kovo 28 d. - 2017 m. birželio 12 d. laikotarpiu – 4-ojo būrio 3-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,01 kv. m, joje įrengta 16 gyvenamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m. ploto; 2017 m. birželio 13 d. - 2017 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu – 5-ojo būrio 3-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,31 kv. m., joje įrengta 21 gyvenamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto; 2017 m. rugsėjo 21 d. - 2017 m. spalio 15 d. laikotarpiu – 16-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,91 kv. m., joje įrengta 16 gyvenamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,24 kv. m. ploto; 2017 m. spalio 16 d. - 2017 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu – 6-ojo būrio 4-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,39 kv. m., joje įrengtos 6 gyvenamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,06 kv. m. ploto; 2017 m. lapkričio 2 d. - 2018 m. gegužės 14 d. laikotarpiu – 5-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,49 kv. m., joje įrengta 21 gyvenamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto; 2018 m. gegužės 15 d. - 2018 m. birželio 20 d. laikotarpiu – 9-ojo būrio 3-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 32,34 kv. m., joje įrengta 10 gyvenamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,23 kv. m. ploto; 2018 m. birželio 21 d. - 2018 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu – 5-ojo būrio 2-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,49 kv. m., joje įrengta 21 gyvenamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto (b. l. 10, 18).

20Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į 3,1 kv. m gyvenamojo ploto normą, Taisyklių 111.1 punktu nustatytą pataisos įstaigos bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, nebuvo pažeista.

21Vertinant pareiškėjo argumentus, kad gyvenamųjų patalpų plotas mažino jose esantis inventorius, atsižvelgiama tai, jog, vadovaujantis EŽTT (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje A-2922-492/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Minėta, kad taikomi teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į patalpose esančių apstatymo baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Pagal suformuotą teisminę praktiką, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).

22Nustačius, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu Taisyklių 111.1 punkto (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 1R-268 redakcija) reikalavimo nepažeidė, atsižvelgti į gyvenamosios patalpos plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, nėra pagrindo.

23Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad buvo priverstas naudotis netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, kuriame trūko klozetų, kriauklių, dėl ko susidarydavo nuteistųjų grūstys prie praustuvių ir tualeto įrenginių.

24Bylos duomenimis, 2017 m. kovo 23 d.- 2017 m. birželio 8 d. laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko 4-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 10).

25Sanitarinių įrenginių skaičių iki 2016 m. gruodžio 31 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos). Šio įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., sanitarinių įrenginių skaičiaus nereglamentavo, o nuo 2017 m. birželio 8 d. sanitarinių įrenginių skaičių reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos). Kadangi minėto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės atstovas 2017 m. kovo 23 d.-2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu neveikė pagal teisės aktų reikalavimus. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ( žr., pvz., 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje

26Nr. A-1448-415/2019).

27Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.7 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal šių taisyklių

286 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.

29Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintos 2017 m. Aprūpinimo normos (galiojusios ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.) nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve ir klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams), kurių 1 vnt. skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų (7.4, 7.6 punktai).

30Minėta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir 2020 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. 77-476 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 4-ojo būrio sanitariniame mazge įrengti

315 unitazai ir 4 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 1 dušo galvutė;

325-ame būryje – 5 unitazai ir 3 pisuarai bei šešios praustuvės ir 2 kojų plautuvės; 6-ame būryje –

335 unitazai ir 3 pisuarai bei 8 praustuvės ir 2 kranai kojoms plauti; 9-ame būryje – 6 unitazai ir

344 pisuarai bei 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, ginčo laikotarpiu 15 ir 16 būriai naudojosi vienu sanitariniu mazgu, kuriame buvo 6 unitazai ir

354 pisuarai, bei viena prausykla, kurioje buvo 8 praustuvės ir 1 dušo sietelis (b. l. 12).

36Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis 2017 m. kovo 28 d. 4-ajame būryje bausmę atliko 42 nuteistieji, 2017 m. birželio 13 d. 5-ajame būryje bausmę atliko 63 nuteistieji, 2017- m. rugsėjo 21 d. 16-ame būryje - 80 nuteistųjų; 15-ame būryje 2017 m. rugsėjo 21 d. -

3754 nuteistieji, o 2017 m. spalio 16 d. - 42 nuteistieji; 6-ame būryje 2017 m. spalio 16 d. -

3861 nuteistasis; 5-ame būryje 2017 m. lapkričio 2 d. – 59 nuteistieji; 9-ame būryje 2018 m. gegužės 15 d. – 54 nuteistieji; 5-ame būryje 2018 m. birželio 21 d. - 64 nuteistieji; 5-ame būryje 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 61 nuteistasis (b. l. 11, 71-72).

39Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad atsakovės atstovas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. spalio 15 d. nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 punkto nuostatų, kadangi pareiškėjas 16-ajame būryje nebuvo aprūpintas nustatytu sanitarinių įrenginių kiekiu: 134 nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją

40(80 (16 būrys) + 54 (15 būrys) = 134), teko 8 praustuvės. Taigi, apytiksliai 17 asmenų teko tik

411 praustuvė (134 : 8 = 16,75). Remiantis 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 punktu, unitazų ir pisuarų skaičius nurodytame sanitariniame mazge ginčo laikotarpiu buvo pakankamas.

42Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio ir dėl to patiriamų nepatogumų 2017 m. rugsėjo 21 d.- 2017 m. spalio 15 d. laikotarpiu pripažįstami pagrįstais.

43Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad nebuvo užtikrinamas privatumas dušo (prausyklos) patalpose bei tualetuose, nes šiose patalpose nebuvo atskirų kabinų ar pertvarų.

44Taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimai pataisos namų dušų įrengimui nenustatyti.

45Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, nors nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, o pertvarų duše neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažįstama, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą); tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

46Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nepateikė paaiškinimų ir duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu dušuose nebuvo pertvarų. Pravieniškių PN-AK teigė, kad teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.

47Vertinant bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, atsižvelgiama į teisminę praktiką, suformuotą aiškinant procesinę bylos dalyvių įrodinėjimo pareigą, pagal kurią, pareiškėjas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamos kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; pareiškėjo teiginiai, susiję su kalinimo sąlygų pažeidimais, laikomi nustatytais tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo įstaiga nesugeba jų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

48Konstatavus, jog atsakovės atstovas neįvykdė procesinės pareigos paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, skundo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu dušinėje nebuvo įrengtų pertvarų, dėl ko besinaudojantis dušu pareiškėjas buvo matomas kitiems asmenims, esantiems dušo patalpoje, pripažįstami pagrįstais. Dušo neatskyrimas pertvaromis vertinamas kaip privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, sukėlusiu pareiškėjui neigiamų išgyvenimų bei turėjusiu įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

49Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 2017 m. kovo 23 d. - 2018 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu.

50Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų privatumo užtikrinimui būrių tualetuose įrengtos kabinos, o tarp pisuarų sumontuotos 1,5 m aukščio pertvaros. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą netikėti šiais atsakovės atstovo teiginiais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojantis ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, visiškai atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų, pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018 ir kt.).

51Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie teisės naudotis privatumą užtikrinančiu tualetu pažeidimą nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

52Be to, pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo pilna blakių, tarakonų, pelių ir kitų kenkėjų.

53Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šio aprašo 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

54Atsakovės atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo du kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 26-29). Be to, atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. birželio 18 d. Antrojo sektoriaus būrių gyvenamosiose patalpose buvo atlikti kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 30-36).

55Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl nurodytos teisės normos pažeidimo, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, t. y. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų nesilaikymo būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas,

56o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Be to, byloje nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, ginčo laikotarpiu apie nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų pasirodymą gyvenamosiose patalpose būtų pranešęs pataisos įstaigos administracijai.

57Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl Higienos normos HN 134:2015

5820 punkto reikalavimų neužtikrinimo vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

59Apibendrinus tai, kas nurodyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1181/2010 ir kt.)

60Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

61Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jam padarytų pažeidimų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

62EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

63Įvertinus pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgus į tai, kad byloje duomenų, galinčių patvirtinti, jog dėl nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pareiškėjas būtų patyręs sunkių ir (ar) ilgalaikių padarinių fizinei ar psichinei sveikatai ir dėl jų gydęsis, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimų pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

65skundą tenkinti iš dalies.

66Pripažinti, kad 2017 m. birželio 8 d. - 2018 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo T. Š. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

67Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

68Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjas T. Š. (toliau – ir T. Š., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi... 5. į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 6. veisėsi graužikai ir kiti kenkėjai. Pareiškėjas kalinimo sąlygas vertino... 7. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu... 8. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjui teisė į minimalų... 9. Skundas tenkinamas iš dalies.... 10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti... 11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1... 12. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog... 13. Remiantis, bylos duomenimis, nustatyta, kad T. Š. į Pravieniškių PN-AK... 14. Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 2017 m. kovo 23... 15. Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės... 16. Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m.... 17. Sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių paaiškinimų apie gyvenamųjų... 18. Teismas pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie... 19. Išanalizavus bylos duomenimis ir atsižvelgus į pareiškėjo skundo... 20. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu... 21. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad gyvenamųjų patalpų plotas mažino... 22. Nustačius, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu Taisyklių 111.1 punkto... 23. Be to, pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad buvo... 24. Bylos duomenimis, 2017 m. kovo 23 d.- 2017 m. birželio 8 d. laikotarpiu... 25. Sanitarinių įrenginių skaičių iki 2016 m. gruodžio 31 d. reglamentavo... 26. Nr. A-1448-415/2019).... 27. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 28. 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų... 29. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 30. Minėta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo... 31. 5 unitazai ir 4 pisuarai, prausykloje įrengtos 6 praustuvės, 2 kojų... 32. 5-ame būryje – 5 unitazai ir 3 pisuarai bei šešios praustuvės ir 2 kojų... 33. 5 unitazai ir 3 pisuarai bei 8 praustuvės ir 2 kranai kojoms plauti; 9-ame... 34. 4 pisuarai bei 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės. Atsakovės atstovo... 35. 4 pisuarai, bei viena prausykla, kurioje buvo 8 praustuvės ir 1 dušo sietelis... 36. Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis 2017 m. kovo 28 d. 4-ajame... 37. 54 nuteistieji, o 2017 m. spalio 16 d. - 42 nuteistieji; 6-ame būryje 2017 m.... 38. 61 nuteistasis; 5-ame būryje 2017 m. lapkričio 2 d. – 59 nuteistieji; 9-ame... 39. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į taikomą teisinį... 40. (80 (16 būrys) + 54 (15 būrys) = 134), teko 8 praustuvės. Taigi, apytiksliai... 41. 1 praustuvė (134 : 8 = 16,75). Remiantis 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6... 42. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl per mažo... 43. Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad nebuvo... 44. Taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę... 45. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, nors nacionaliniai... 46. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nepateikė paaiškinimų ir... 47. Vertinant bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, atsižvelgiama į... 48. Konstatavus, jog atsakovės atstovas neįvykdė procesinės pareigos paneigti... 49. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjo privatumas... 50. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistųjų privatumo... 51. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai... 52. Be to, pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo... 53. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.... 54. Atsakovės atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą Kenkėjų... 55. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Pravieniškių PN-AK ginčo... 56. o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Be to, byloje nenustatyta... 57. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl Higienos normos HN... 58. 20 punkto reikalavimų neužtikrinimo vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.... 59. Apibendrinus tai, kas nurodyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų... 60. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 61. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie savo... 62. EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas... 63. Įvertinus pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę,... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 65. skundą tenkinti iš dalies.... 66. Pripažinti, kad 2017 m. birželio 8 d. - 2018 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu... 67. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 68. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu...