Byla 2A-356/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovui V. S. ir ieškovo atstovei advokatei Irutei Čiukšytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-353-280/2010 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eseira“ dėl laidavimo sutarties nuginčijimo. Trečiasis asmuo byloje E. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas V. S. ieškiniu prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 2 d. laidavimo sutartį už UAB „Eseira“ vekselį, išduotą AB Ūkio banko naudai 531 250 Lt sumai, niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 3 d. Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. P. padarė vykdomąjį įrašą, reikalaujant iš V. S. ir E. S. išieškoti nesumokėtą vekselio dalį - 405 410,25 Lt bei notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą. Tik tuomet ieškovui paaiškėjo, kad jis neva laidavo 531 250 Lt suma už UAB „Eseira“ išduotą vekselį. Ieškovas pažymėjo, kad niekada nelaidavo už UAB „Eseira“ išduotą vekselį, nors pripažino, kad pats savo ranka padarė įrašą vekselio antroje pusėje „Laiduota V. S.“. Nurodė, kad vekselio turinys jam nebuvo atskleistas, įrašą padarė nežinodamas apie skolinį įsipareigojimą, nes jo tuo metu galėjo dar nebūti. Įrašas neatitinka nei laidavimo sutarčiai, nei vekseliams keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. UAB „Eseira“ neturėjo pagrindo vekselio išdavimui, kadangi iš banko negavo pinigų. Atsakovas AB Ūkio bankas veikė tyčia ieškovo nenaudai, norėjo nesąžiningai pasipelnyti.

5Atsakovai AB Ūkio bankas, BUAB „Eseira“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o trečiasis asmuo E. S. palaikė ieškovo V. S. reikalavimus.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo V. S. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog nustatyta, kad ir UAB „Eseira“, ir laiduotojai E. S. bei V. S. įrašus 2006 m. lapkričio 2 d. UAB „Eseira“ išduotame vekselyje padarė gera valia, neverčiami, tik prašomi banko darbuotojo. Jie žinojo, o jeigu ir nežinojo, tai pagal nustatytas aplinkybes apie tai, kad tiek kredito gavėjas, tiek vekselio išdavėjas, tiek laiduotojai buvo gerai pažįstami, kartu dirbo, bendru sutarimu ėmė paskolas iš banko, bendru sutarimu naudojo iš banko gautus pinigus UAB „Eseira“ bei kitų su ja susijusių bendrovių (UAB „Esveras“, UAB „Aglova) veikloje, pasitikėjo banko darbuotojais, per kuriuos įformino sandorius, būdami atidūs ir rūpestingi neturėjo kliūčių išsiaiškinti, kokius įsipareigojimus ir už ką, kokia apimtimi prisiima. V. S., darydamas savo ranka įrašą „Laiduota V. S., 2006-11-02“, tai padarė laisva valia, nurodydamas prisiimamo įsipareigojimo esminę aplinkybę ir pasitikėdamas tiek banko darbuotojais, tiek verslo partneriais, tikėjosi, kad verslo vystymo eigoje bankui prisiimtų įsipareigojimų atsakyti kaip laiduotojui jam neteks vykdyti, nes skolas bankui sumokės tiesioginiai jo skolininkai UAB „Esveras“ ir UAB „Eseira“. Teismo įsitikinimu, nekeičia įrašų teisėtumo ir tai, kad V. S. ginčijamus įrašus galėjo pasirašyti vėliau, įrašydamas atgalinę datą. Ieškovo valia nekelia abejonių, nes ji buvo nukreipta prisiimti asmeninius įsipareigojimus bankui konkrečia laidavimo forma, kuri atitinka įstatymo reikalavimus. Padarius įrašą, kad laiduota, laikoma, jog laiduota už paprastojo vekselio davėją UAB „Eseira“. Nei UAB „Eseira“, nei E. S. įrašų 2006 m. lapkričio 6 d. vekselyje neginčijo, juos pripažįsta.

7Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas, nes byloje nustatytos UAB „Eseira“ paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimo AB Ūkio bankui 531 250 Lt suma aplinkybės nepatvirtina fakto, jog V. S., kuris padarė įrašą „Laiduota V. S. 2006-11-02“, buvo apgautas. Nenustatyti AB Ūkio banko darbuotojų tyčiniai veiksmai, siekiant ieškovo sąskaita pasipelnyti. V. S. pats paaiškino įrašų padarymo aplinkybes, neįvardindamas konkrečių tyčinių ar apgaulingų veiksmų, kurie iškreiptų ar nuslėptų sudaromo sandorio esmę, dėl ko sandoris neatitiktų jo valios. Atvirkščiai, - nustatyta, kad UAB „Eseira“ vekselį išdavė už UAB „Esveras“, kurios akcininku ir vadovu dirbo UAB „Eseira“ direktorius N. K., su kuriuo dirbo ir V. S., suteiktą kreditą. Nuo 2009 m. liepos 2 d. V. S. buvo ir UAB „Esveras“ darbuotojas. Vekselio gavėjas AB Ūkio bankas gal ir žadėjo nereikalauti įsipareigojimų vykdymo, jei kreditą grąžins kredito gavėjas, bet šis pažadas buvo sąlyginis, nes paimtas ir panaudotas kreditas turi būti grąžintas. E. S. pripažino, kad UAB „Esveras“ neturi finansinių galimybių grąžinti kreditą, todėl AB Ūkio bankas priverstas negautų sumų reikalauti iš vekseliu įsipareigojusių asmenų. V. S., paprašytas verslo partnerių ir banko, laisva valia darydamas savo ranka įrašus vekselyje, būdamas atidus ir rūpestingas turėjo išsiaiškinti ir įvertinti visas aplinkybes, o ne lengvabūdiškai tikėtis, kad pasirašo fiktyvius, nereikalingus dokumentus, kaip pats tvirtino teismo posėdyje, nors buvo akivaizdu, jog daromi įrašai nėra betiksliai. Jeigu V. S. įrašus vekselyje darė ne 2006 m. lapkričio 2 d., o vėliau, (kaip pats nurodo), tai būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo dar didesnę galimybę įvertinti susidariusias aplinkybes, numatyti, kad skolų bankui grąžinimas nėra paprastai ir lengvai įvykdomas įsipareigojimas, suprasti, kad asmeniškai įsipareigoja solidariai su vekselio davėju vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui. Jeigu prašoma papildyti išduotus dokumentus, tai rūpestingas ir atidus asmuo turėtų aiškintis, dėl kokių priežasčių įsipareigojimai plečiami, bet ieškovo tai tuo metu nedomino. Jis, tik tikėdamasis išvengti prisiimamų įsipareigojimų, sutiko laiduoti už vekselį. Niekas ieškovo nevertė pasitikėti banko darbuotojais, nesiaiškinti sudaromų sandorių esmės, neslėpė nuo jo sandorio esmę sudarančių aplinkybių. Įsipareigojimus jis prisiėmė savo valia. Teismas nenustatė, kad kokiu tai netinkamu būdu ieškovui būtų daroma įtaka, todėl atmetė ieškinį.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo ieškinį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

  1. Teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vertinant teismo argumentus į bylą buvo būtina įtraukti UAB „Esveras“, nes sprendime padarytos išvados tiesiogiai liečia jos teises ir pareigas. Nepagrįsta sprendimo išvada, kad AB Ūkio bankas negali savo reikalavimų patenkinti tiesiogiai iš kredito gavėjo UAB „Esveras“. Remtasi tik trečiojo asmens E. S. paaiškinimu, kuris nėra šios bendrovės vadovas. Būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą minėtą bendrovę (direktorius N. K.) ir išreikalauti iš jos bei AB Ūkio banko duomenis apie 2006 m. lapkričio 2 d. kredito dengimą, turtą bei prievolių įvykdymo galimybę. Atmetus ieškinį ir vykdant išieškojimą iš ieškovo, jis turėtų įgyti atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „Esveras“. Byla išnagrinėta neįtraukus pagrindinio skolininko UAB „Esveras“, t.y. pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priimtas neteisingas sprendimas.
  2. Ieškovas bylos eigoje teikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ir UAB „Eseira 2006 m. lapkričio 2 d. išduotą AB Ūkio banko naudai 531 250 Lt dydžio vekselį. Ieškinio dalyko keitimas galimas todėl, kad tokia būtinybė atsirado vėliau, AB Ūkio bankui nesutinkant su ieškiniu ir dėl to, kad nėra nuginčytas pats vekselis bei UAB „Eseira“ neginčijant išduoto vekselio. Teismas nepagrįstai patikslintą ieškinį atsisakė priimti, užkirsdamas kelią įgyvendinti teises ir siekti teisėto sprendimo.
  3. Byloje netirta ir nenustatyta esminė aplinkybė, kokiu laipsniu AB Ūkio banko reikalavimai pagal 2006 m. lapkričio 2 d. kredito grąžinimą užtikrinantį vekselį, kurį išdavė UAB „Eseira“, buvo ir gali būti patenkinti iš šios bendrovės. Šiuo metu jai iškelta bankroto byla. Nors jos administratorius teigė nežinąs apie minėtą vekselį, liko neaišku, ar minėta vekselyje suma įtraukta į jos kreditorinių reikalavimų sąrašą, ir kodėl. Jeigu AB Ūkio bankas nepasinaudojo šiomis galimybėmis, teismas turėjo šias aplinkybes nustatyti ir taikyti CK 6.86 straipsnio nuostatas, numatančias laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės tais atvejais, kai kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.
  4. Teismas, pažeidęs įrodinėjimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, kad laidavimo pasirašymą lėmė apelianto ir kitų asmenų (E. S., N. K.), AB Ūkio banko, UAB „Esveras“ ir UAB „Eseira“ verslo santykiai. Tik teismo metu nustatytas faktas, kad apeliantas dirbo su UAB „Eseira“ akcininku N. K. ir kitais asmenimis, nepatvirtina aplinkybės, jog laisva valia laidavimo sutartimi prisiėmė UAB „Eseira“ finansinius įsipareigojimus. Negalima sutikti su sprendimo išvadomis, kad apeliantas nebuvo apgautas, kad jam buvo žinomas vekselio ir laidavimo turinys, kad vekselis atitinka įstatymų reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad nelaidavo už UAB „Eseira“ vekselį, o tik pareikalavus pateikti šio dokumento kopiją paaiškėjo, kad vienoje lapo pusėje yra įrašas „Laiduota V. S.“, o kitoje - paprastasis vekselis. Darant įrašą „Laiduota V. S.“ kitos lapo pusės turinys nebuvo atskleistas, o lapo pusėje su ieškovo parašu įrašas apie kreditorinį įsipareigojimą atliktas po pasirašymo ir ieškovui nežinant. Toks vekselio turėtojo ir kitų sandorio šalių elgesys laikytinas nesąžiningu. Teismas privalėjo taikyti sandorių negaliojimo institutą, atsižvelgiant į sandorio šalių elgesį sąžiningumo aspektu, tačiau to nepadarė, t. y. nesprendė klausimo, ar atsakovai buvo sąžiningi ieškovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu, dėl ko liko neatskleisti tikrieji ginčo sandorio dalyvių ketinimai. Nors vekselį, kaip paskolos sutarties užtikrinimą, išrašė UAB „Eseira“, bet pinigų pagal paskolos sutartį ji negavo.
  5. Teismas netyrė ir neįvertino, ar atsakovai neatliko apgaulingų veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai buvo nesąžiningi panaudodami laidavimo įrašą, nes jie žinojo, jog ieškovas nesuprato kodėl pasirašomas laidavimas ir kokių teisinių padarinių tai gali turėti. Dėl apgaulės sudarytą 2006 m. lapkričio 2 d. laidavimo įrašą kitoje vekselio pusėje, nežinant jo turinio, teismas sprendime nepagrįstai interpretavo kaip ieškovo valios išraišką prisiimti nežinomo turinio įsipareigojimus ir atmetė prašymą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teismas neįvertino, kad ieškovo pasitikėjimas verslo partneriais galėjo lemti lengvesnį apgaulės įgyvendinimą, todėl laidavimo sutarties pasirašymas nesuprantant už ką laiduojama, negali būti laikomas tikrąja valia.
  6. Nepagrįsta ir prielaidomis paremta sprendimo išvada, kad ieškovas turėjo galimybę, būdamas rūpestingas ir atidus, realiai įvertinti susidariusias aplinkybes, numatyti, kad skolų bankui grąžinimas nėra paprastai ir lengvai įvykdomas įsipareigojimas, suprasti, jog asmeniškai įsipareigojo solidariai su vekselio davėju vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui. Ieškovas nežinojo, kad laiduoja už finansinius UAB „Eseira“ įsipareigojimus, nes jeigu ir būtų žinojęs, nebūtų laidavęs už juos, kadangi įvertinus jo asmenines finansines galimybes, nebūtų pajėgus jų įgyvendinti. Teismo vertinimai, kad ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus, kurių nėra pajėgus įvykdyti, neatitinka kriterijų, keliamų atidžiam ir rūpestingam asmeniui. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovo suteiktas ginčijamo vekselio laidavimas neatitinka nei CK, nei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo keliamų šiam sandoriui turinio ir formos reikalavimų, dėl to ginčijamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atmestas ieškinys.

9Atsakovo AB Ūkio banko atstovė atsiliepime į ieškovo V. S. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismo išvada dėl ieškinio nepagrįstumo paremta bylos medžiaga ir tinkamu teisės normų aiškinimu bei taikymu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. valia buvo nukreipta prisiimti asmeninius įsipareigojimus bankui laidavimo forma. Ieškovas nepagrindė banko nesąžiningumo. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl vekselio pagrįstumo ar UAB „Eseira“ ir/ar UAB „Esveras“ atsakomybės pagal vekselį. CK 6.86 straipsnio taikymo aplinkybių V. S. neįrodinėjo, o tokie argumentai pateikti tik apeliaciniame skunde.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinio proceso dalyką šioje byloje sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl laidavimo įrašo nuginčijimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Eseira“ išduotame AB Ūkio bankui paprastajame vekselyje yra įrašai apie tai, jog „Laiduota E. S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas ir data 2006 m. lapkričio 2 d.“, „Laiduota V. S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas ir data 2006 m. lapkričio 2 d.“ (b. l. 6-7). Pagal paminėtą dokumentą buvo pradėtas vykdyti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas (b. l. 16-17, 34). Taigi V. S. yra įsipareigojęs AB Ūkio bankui atsakyti už tinkamą įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 2 d. paprastąjį vekselį 531 250 Lt dydžio suma įvykdymą pagal vekselyje padarytą įrašą dėl laidavimo. Minėtą prievolę V. S. tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ginčija.

13Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apelianto skundo argumentus, nesutinka su jo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė esą nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

14Dėl neįtraukto į bylą asmens

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad vertinant pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, į bylą buvo būtina įtraukti UAB „Esveras“, nes teismo padarytos išvados esą tiesiogiai liečia jos teises ir pareigas. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2011, 2007 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-159/2007). Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčijo savo laidavimą už UAB „Eseira“ išduotą vekselį. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir praprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste – ĮPVĮ) 2 str. 1 d.). Įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (prievolė) (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). ĮPVĮ 79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad paprastajam vekseliui taip pat taikomos laidavimo nuostatos (32-34 str.). Šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, kai laidavime nenurodyta, už ką laiduota, laikoma, kad laiduota už paprastojo vekselio davėją. Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V. S. laidavo už paprastojo vekselio davėją UAB „Eseira“. Šiuo atveju vykdant išieškojimą iš ieškovo V. S., jis turėtų įgyti atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „Eseira“, o ne į UAB „Esveras“. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime ir nurodyta, kad UAB „Eseira“ vekselį išdavė už UAB „Esveras“ skolines prievoles, tačiau atsižvelgiant į ieškovo ieškinį, kuris apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, bei į skundžiamo teismo sprendimo turinį šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo nuspręsta ir dėl UAB „Esveras“ teisių ir pareigų, t.y. pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Nurodytų motyvų pagrindu apelianto argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo dėl to, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, atmestini.

16Dėl patikslinto ieškinio

17Ieškovo pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 19 d. (b. l. 3-4). Teismas 2010 m. gegužės 5 d. posėdyje nutarė papildomo ieškovo pareiškimo nepriimti, nes tam nebuvo gautas atsakovo sutikimas, be to, teismo manymu, tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas sprendė, kad priėmus papildomą ieškinį keistųsi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinė padėtis, kad nėra pagrindo teigti, jog būtinumas keisti ieškinį iškilo po parengiamojo posėdžio, už pareiškimą nesumokėtas žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad ieškovui neužkirstas kelias kreiptis su ieškiniu kitoje byloje (b. l. 79-82). Pažymėtina tai, kad ieškovas pradiniu ieškinio ginčijo tik paties padarytą laidavimo įrašą už UAB „Eseira“ vekselį, gi pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo (b. l. 104) prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 2 d. už UAB „Eseira“ išduotą vekselį negaliojančiu, taip pat dėstė aplinkybes dėl vekselio nuginčijimo pagrindų.

18CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Nagrinėjamu atveju ieškovas keitė ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą, o tai iš esmės reiškia naujo ieškinio teikimą. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas turėjo subjektyvią teisę inicijuoti kitą teisminį procesą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ieškovui jo teisę reikšti naują ieškinį kitoje byloje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, užkirsdamas kelią įgyvendinti teises ir siekti teisėto sprendimo.

19Dėl laidavimo įrašo ginčijimo

20Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas V. S. įrašą dėl laidavimo 2006 m. lapkričio 2 d. UAB „Eseira“ išduotame vekselyje padarė gera valia, neverčiamas. Skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, kad ieškovas arba žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, pagal faktinėje situacijoje egzistavusias aplinkybes turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kokio pobūdžio įsipareigojimus bei kokia apimtimi jis prisiima.

21Sprendime teisingai pažymima, kad ta aplinkybė, jog V. S. ginčijamą laidavimo įrašą galėjo pasirašyti ir ne nurodytą datą – 2006 m. lapkričio 2 d., nekeičia ginčijamo laidavimo įrašo teisėtumo fakto. Įrašą vekselyje padarius vėliau, o ne jame nurodytą datą, V. S., būdamas atidus ir rūpestingas, papildomai turėjo laiko objektyviai įvertinti aplinkybes dėl laidavimo teisinių santykių ir apsispręsti, ar prisiimti laiduotojo prievoles.

22Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas (ieškovas) neįrodė, kad jis, padarydamas įrašą dėl laidavimo, buvo apgautas, kad AB Ūkio banko darbuotojai tyčiniais veiksmais būtų siekę neteisėtai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog laidavimo pasirašymą nulėmė ieškovo laisva valia atitinkamu įrašu prisiimti įsipareigojimus už UAB „Eseira“.

23Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2005; 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008).

24Vertinant ieškovo ginčijamą laidavimo prievolę, atsižvelgtina į jo paties paaiškinimų nenuoseklumą. Teismo 2010 m. gegužės 3 d. posėdyje (b. l. 79-82) ieškovas nurodė, kad „jam davė pasirašyti ant tuščio lapo“; „prisipažino pasirašęs, bet nežino už ką“; „nebuvo Simaičio, nieko. Po to atsirado, kada davė E. S. pasirašyti negali pasakyti, jo tuo metu nebuvo“; „gal ir buvo nerūpestingas tuo metu, pasirašydamas dokumentus. Nebuvo grasinimų, pasirašė gera valia. Ieškinyje nurodė, kad pasitikėjo ir pasirašė“. Ieškovas V. S. 2010 m. kovo 20 d. parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 57-59) nurodė, kad „AB Ūkio banko Panevėžio filialo darbuotojai jam davė pasirašyti ant tuščio lapo, prisimena“; „Ant tuščio lapo banko filiale liepė pasirašyti E. S. viršuje, o V. S. apačioje, jis pasirašė, įsipareigojimo tikrai nebuvo, jam paaiškino, kad nekreiptų dėmesio, tai dėl formalumo“; „Patikėjo AB Ūkio banko darbuotoju A. B., kuris jį apgavo, jis važinėjo visur, žadėjo viską sutvarkyti“; „Sutinka, kad jis pasirašė ant vekselio. V. S. ranka parašyta „laiduota“, šalia pasirašė E. S.“; „Jam nepaaiškino, už ką laiduoja, kai jis klausė“; „Nurodė datą, kada pasirašė, nors galvoja, kad pasirašė kitą dieną“; „Nežinojo už ką rašosi, žinojo, kad jis pinigų negauna ir UAB „Eseira“ negauna“ ir pan.

25Vertindama apelianto teiginius teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį (ar sudarydamas kitą sandorį), turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Vertinant ieškovo elgesį rūpestingo ir atidaus asmens veikimo standartais darytina išvada, kad jis nebuvo rūpestingas, atsargus ir apdairus, todėl jo argumentai nesudaro pagrindo laidavimo įrašą pripažinti negaliojančiu. Jeigu ieškovui V. S. buvo neaiški jo daromo įrašo „laiduota“ esmė, ar neaišku, už ką jis laiduoja bei kitos jo veiksmo darant atitinkamus įrašus bei pasirašant aplinkybės, jis turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad jeigu tam tikras sandoris neatitinka jį sudariusio asmens vidinės valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-216/2007). Šiuo atveju ieškovas V. S. laidavimo prievolę ėmė ginčyti tik po to, kai pagal vekselį ir jo prisiimtą laidavimo prievolę buvo pradėtas išieškojimo vykdymas. Toks ieškovo elgesys paneigia jo teiginius apie esą apgaule sudarytą laidavimą. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas AB Ūkio bankas jo atžvilgiu darant įrašą dėl laidavimo būtų atlikęs kokius nors apgaulingus veiksmus, o teismo sprendimo neteisėtumą ir pagrįstumą apeliantas grindžia tik subjektyviu aplinkybių pateikimu ir vertinimu. Teiginiai, kad ieškovo pasitikėjimas verslo partneriais galėjo lemti lengvesnį apgaulės įgyvendinimą, yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant juos patvirtinančių įrodymų.

26Nagrinėjamu atveju V. S. prievolė kilo pagal 2006 m. lapkričio 2 d. paprastąjį vekselį, kuriuo UAB „Eseira“ įsipareigojo (pateikus vekselį apmokėjimui iki 2011 m. lapkričio 2 d.) sumokėti 531 250 Lt AB Ūkio bankui, ir pagal laidavimo įrašą. Minėta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-181/20110). Todėl vertinant ieškovo V. S. prievolės turinį ir apimtį, jo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB Ūkio bankas negali savo reikalavimų patenkinti tiesiogiai iš kredito gavėjo UAB „Esveras“, neturi įtakos jo prisiimtai prievolei pagal vekselio ir laidavimo teisinius santykius. Be to, apelianto teiginiai, kad tikroji sandorio šalis buvo UAB „Esveras“, kurios veiklai vykdyti buvo panaudoti AB Ūkio banko paskolos pinigai, kad vekselį, kaip paskolos sutarties užtikrinimą išrašė UAB „Eseira“, bet pinigų pagal paskolos sutartį negavo, nepaneigia jo kaip laiduotojo prisiimtos prievolės pagal paminėtą vekselį.

27ĮPVĮ 32 straipsnio nuostatos numato, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo. Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje. Laidavimas išreiškiamas žodžiu “laiduota” arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją (ĮPVĮ 33 str.). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (ĮPVĮ 34 str.). Laidavimo sutartimi (prievole) kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Vertinant V. S. laidavimo prievolę, ir tai, kad šiuo atveju AB Ūkio bankas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu realizuoti savo teises į vekselyje nurodytą sumą, aplinkybės, kad byloje netirta ir nenustatyta, kokiu laipsniu AB Ūkio banko reikalavimai pagal 2006 m. lapkričio 2 d. kredito grąžinimą užtikrinantį vekselį, kurį išdavė UAB „Eseira“, buvo ir gali būti patenkinti iš šios bendrovės ir pan., neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad AB Ūkio bankas CK 6.86 straipsnio pagrindu būtų atsisakęs savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Be to, apskritai aplinkybes, susijusias su CK 6.86 straipsnio nuostatų taikymu, apeliantas įrodinėja tik apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių aplinkybių neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytą draudimą apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, bei neanalizuoja ir nevertina apeliaciniame skunde ieškovo išdėstytų minėtų naujų aplinkybių.

29Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau išdėstytas ĮPVĮ nuostatas, kad laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje, kad laidavimas išreiškiamas žodžiu “laiduota” arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog bylos įrodymai esą patvirtina ieškovo suteikto laidavimo neatitikimą nei CK, nei ĮPVĮ keliamų šiam sandoriui turinio ir formos reikalavimų. V. S. padaryto laidavimo įrašo turinys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti jį negaliojančiu.

30Vertindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad AB Ūkio bankas ar jo darbuotojai elgėsi nesąžiningai teikdami V. S. pasirašyti laidavimą. Įrodymų, kurie leistų teigti, kad AB Ūkio bankas buvo nesąžiningas, apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija, vertindama vykdomojoje byloje pateiktą originalų paprastojo neprotestuotino vekselio egzempliorių bei jame esantį įrašą „Laiduota V. S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas, data“ neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jam nebuvo atskleistas vekselio turinys, kad kitoje vekselio pusėje padarytas įrašas apie prisiimtus skolinius įsipareigojimus buvo padarytas jam nežinant. Kaip matyti, vekselis buvo surašytas ant specialaus blanko, kuris yra išskirtinės formos dydžio, vekselyje padaryti įrašai yra originalūs, padaryti paties V. S., kuris šios aplinkybės neginčijo, o tokios aplinkybės iš esmės paneigia V. S. argumentus, neva jis pasirašė ant paprasto tuščio lapo, o kitoje lapo pusėje esantys įrašai jam nebuvo atskleisti ar atlikti jam nežinant.

31Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad šiuo atveju V. S., sąmoningai, aiškiai suvokdamas savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes ir jų siekdamas, savo ranka, laisva valia padarė įrašą „Laiduota V. S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas, data“ ir tuo pagrindu prisiėmė asmeninę atsakomybę už tinkamą prievolės pagal vekselį įvykdymą. Pakankamai svarbi aplinkybė, patvirtinanti atsakovo AB Ūkio banko sąžiningumą, yra ta, kad tiek vekselį išdavusi UAB „Eseira“, tiek ir kitas už vekselį laidavęs asmuo E. S. neginčija savo prievolių. Taigi konstatuotina, kad ieškovas V. S. neįrodė, jog vekselio sumos apmokėjimą laidavo tik dėl apgaulės, todėl nėra teisinio pagrindo laidavimą pripažinti negaliojančiu.

32Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

33Atmetus ieškovo V. S. apeliacinį skundą, atsakovas AB Ūkio bankas ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų neturi atlyginti. Atsakovo AB Ūkio banko atstovė prašė priteisti iš ieškovo (apelianto) 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas yra pagrįstas jį patvirtinančiais įrodymais, todėl yra tenkintinas. Iš ieškovo V. S. taip pat priteistinos į valstybės biudžetą dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančią pažymą (b. l. 116).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš V. S. (a. k. ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) akcinei bendrovei Ūkio bankui (JA kodas 112020136) bei 6,75 Lt (šešis litus 75 ct) - į valstybės biudžetą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas V. S. ieškiniu prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 2 d. laidavimo... 5. Atsakovai AB Ūkio bankas, BUAB „Eseira“ su ieškiniu nesutiko ir prašė... 6. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo V. S.... 7. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškinys... 8. Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 9. Atsakovo AB Ūkio banko atstovė atsiliepime į ieškovo V. S. apeliacinį... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinio proceso dalyką šioje byloje sudaro patikrinimas ir įvertinimas,... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Eseira“ išduotame AB Ūkio bankui... 13. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apelianto skundo argumentus,... 14. Dėl neįtraukto į bylą asmens... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad vertinant pirmosios... 16. Dėl patikslinto ieškinio... 17. Ieškovo pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 19 d. (b.... 18. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti... 19. Dėl laidavimo įrašo ginčijimo ... 20. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios... 21. Sprendime teisingai pažymima, kad ta aplinkybė, jog V. S. ginčijamą... 22. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas (ieškovas) neįrodė, kad jis,... 23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 24. Vertinant ieškovo ginčijamą laidavimo prievolę, atsižvelgtina į jo paties... 25. Vertindama apelianto teiginius teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis... 26. Nagrinėjamu atveju V. S. prievolė kilo pagal 2006 m. lapkričio 2 d.... 27. ĮPVĮ 32 straipsnio nuostatos numato, kad visos vekselio sumos arba jos dalies... 28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad AB Ūkio bankas CK 6.86... 29. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau išdėstytas ĮPVĮ nuostatas, kad... 30. Vertindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija negali daryti išvados,... 31. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad šiuo atveju V. S., sąmoningai,... 32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 33. Atmetus ieškovo V. S. apeliacinį skundą, atsakovas AB Ūkio bankas ieškovo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš V. S. (a. k. ( - ) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) akcinei...