Byla 2-963-807/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė, sekretoriaujant B. S., dalyvaujant pareiškėjos L. G. atstovei advokatei J. R., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 2001 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore (dabar - Viešoji įstaiga "LAAT Patikėtinių Taryba") (b.l. 1-2).

3Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 19-20).

42012-09-18 pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kurio prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore (dabar - Viešoji įstaiga "LAAT Patikėtinių Taryba") ir jos darbo užmokestis buvo 450 Lt per mėnesį (b.l. 46).

5Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėja prie patikslinto pareiškimo neprideda dokumentų, patvirtinančių jos darbą Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biure laikotarpiu nuo 1994-03-02 iki 1998-04-22 bei įrodančių jos gautą darbo užmokestį ir prašė patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 51-53).

6Teismo posėdžio metu pareiškėja L. G. palaikė patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad dėl savo problemų su alkoholiu ji kreipėsi į Anoniminių alkoholikų draugiją pagalbos, kurios dėka ji nebevartoja alkoholio jau 19 metų. 1993 m. tuometiniai draugijos lyderiai R. M. ir R. O. pasiūlė pareiškėjai sekretorės darbą draugijoje, nes ji turėjo pedagoginį išsilavinimą ir, pasak jų, tinkamų charakterio bruožų dirbti tą darbą. Tuo metu pareiškėjai klausimas ar ji dirbs draugijoje oficialiai bei turės visus draudimus, buvo labai aktualus, nes santaupų iš mokytojos atlyginimo ji neturėjo. Todėl pareiškėja su R. M. ir R. O. labai ilgai aptarinėjo kokiomis sąlygomis ji dirbs ir ką darys. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji turės organizuoti konferencijas ir suvažiavimus, atsiliepti telefonu ir teikti žmonėms pagalbą. Pareiškėja teigia, kad ji dirbo visas dienas be išeiginių, nes išeiginėmis buvo savanore, t. y. važinėjo po Lietuvą, steigdavo grupes. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo nustatytas darbo laikas nuo 10 iki 17 valandos, o nuo 13 iki 14 val. buvo pietų pertrauka ir tuo metu kai ji dirbo draugijoje, buvo vienintelė samdoma darbuotoja. Pareiškėja paaiškina, kad įsidarbinant savo darbo knygelę padavė R. M., kuris tvarkė personalo dokumentus. Be to, pareiškėja teigia, kad už gautą atlyginimą, patvirtindama jo gavimą, pasirašydavo paprastame sąsiuvinyje. Pareiškėja nežino, kur galėtų būti įrašai, kurie buvo daromi sąsiuvinyje, patvirtinantys jos darbo užmokesčio gavimą. Pareiškėja nurodė, kad gaudavo 300 Lt atlyginimą atskaičius mokesčius. Be to, pareiškėja taip pat teigia, kad jai kas du metus keldavo atlyginimą, t. y. 1995, 1996, 1997 m. atlyginimas buvo nuo 450 Lt iki 500 Lt, o 2000 m. išaugo iki 1000 Lt. Pareiškėja nurodo, kad kiekvienais metais jos gaunamas darbo užmokestis neviršijo minimalaus darbo užmokesčio dydžio, bet buvo nemažesnis kaip minimalus. Pareiškėja teigia, kad jai tikrai nekilo abejonių, jog kažkas su įsidarbinimu nevisai sutvarkyta, nes tai paaiškėjo tik kai jai registruojantis darbo biržoje perskaičiavo jos darbo stažą. Be to, pareiškėja paaiškina, kad su tuometine Anoniminių alkoholikų draugijos direktore apsilankė pas Sodros juristę ponią V. ir teiravosi kaip draugija gali sumokėti Sodrai už jos draugijoje išdirbtus metus. Pareiškėjai ponia V. pasakė, kad vienintelis kelias jai yra kreiptis į teismą, kad teismas patvirtintų, kad pareiškėja ten dirbo.

7Pareiškėjos atstovė advokatė J. R. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, o išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Taip pat pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl jeigu pareiškėja turėtų tiesioginių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą dėl faktų nustatymo. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad pagal tuo metu galiojusio Darbo įstatymo kodekso, kuris galiojo iki 2003 metų, 23 straipsnį, darbo sutartis galėjo būti sudaryta tiek žodžiu, tiek raštu, o pagal 24 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis buvo laikoma sudaryta, kai šalys susitardavo dėl darbo sutarties sąlygų arba nuo to momento, kai buvo nustatyta darbo sutartimi. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu darbininkui arba tarnautojui buvo leista dirbti, tai darbo sutartis buvo laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo tinkamai įformintas, o pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 17 straipsnį, už tinkamą dokumentų įforminimą, registravimą ir atitinkamą duomenų perdavimą atitinkamoms institucijoms buvo atsakingas darbdavys, o už netinkamą šių pareigų vykdymą jis galėjo būti traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjos atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Anoniminių alkoholikų draugija buvo įsteigta 1990-12-07.

8Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė J. B. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į patikslintą pareiškimą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimo netenkinti. Suinteresuoto asmens atstovė atkreipia dėmesį, kad 1994-01-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 4 nuo 1994-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo nustatytas tik 50 Lt, 1994-03-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 231 nuo 1994-04-01 - 53 Lt, 1994-04-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 331 nuo 1994-05-01 – 56 Lt, 1994-09-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 907 nuo 1994-10-01 – 65 Lt, 1995-01-04 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 6 nuo 1995-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo tik 85 Lt, 1995-02-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 189 nuo 1995-02-01 – 100 Lt, 1995-04-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 567 nuo 1995-05-01 – 120 Lt, 1995-06-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 874 nuo 1995-07-01 – 150 Lt, 1995-09-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1212 nuo 1995-10-01 – 180 Lt, 1995-12-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1635 nuo 1996-01-01 -210 Lt, 1996-08-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1004 nuo 1996-09-01 – 300 Lt, 1997-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 60 nuo 1997-02-01 – 330 Lt, 1997-04-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 337 nuo 1997-05-01 – 400 Lt, 1998-05-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 570 nuo 1998-06-01 -430 Lt ir tik nuo 2009-09-01 Lietuvoje buvo nustatytas 450 Lt minimalus darbo užmokesčio dydis. Todėl, pasak suinteresuoto asmens atstovės, toks atlyginimas negalėjo pareiškėjai būti mokamas. Taip pat suinteresuoto asmens atstovė atkreipia teismo dėmesį, kad Apdraustųjų socialiniu draudimu įskaitos taisyklių, patvirtintų 1991-12-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 584, kurios įsigaliojo nuo 1992 metų ir kurių 6 punktas numatė, kad darbdavys priima samdomą darbuotoją į darbą bei praneša Fondo valdybos teritoriniams skyriui, o kaip minėta atsiliepime, darbdavio pranešimas, jog L. G. yra priimta į darbą, buvo pateiktas tik 1998 metais. Suinteresuoto asmens atstovė mano, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

9Liudytojas A. J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo 1993 metų, nes jie yra tos pačios Anoniminių alkoholikų bendrijos nariais. Liudytojas paaiškino, kad 1994 metais jis pradėjo dirbti Vilniaus priklausomybės ligų cente, o ne už ilgo po to L. G. to paties pastato 2 aukšte pradėjo dirbti Anoniminių alkoholikų draugijos sekretore. Atsakovas patvirtino, kad Anoniminių alkoholikų draugija buvo įsikūrusi mažame kabinete antrame Priklausomybės ligų centro pastato aukšte, esančiame adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kur pareiškėja dirbo sekretore ir tvarkė įvairiausius draugijos reikalus, t. y. atsakinėdavo į skambučius, organizuodavo suvažiavimus, konferencijas. Liudytojas teigia, kad toje draugijoje pareiškėja dirbo nuo 1994 iki 2000 metų. Tuo metu draugijos pirmininkas buvo J. M., o bendrijos įkūrėju buvo R. O.. Liudytojas parodė, kad jis minėtoje draugijoje iš pradžių buvo kaip patikėtinis, o nuo 2001 iki 2005 metų kaip pirmininkas. Liudytojas paaiškino, kad patikėtiniai dirbo savo noru, jie nebuvo samdomais darbuotojais, todėl jokia sutartis pasirašoma nebuvo. Liudytojas tvirtina, kad L. G. buvo samdoma darbuotoja ir iš pradžių jos alga buvo 300-350 Lt, po to, laikui bėgant, jos alga didėjo. Liudytojas manė, kad draugija moka visus mokesčius, bet kai 1998 metais pareiškėja ėjo į polikliniką, tada liudytojas sužinojo, kad pareiškėja yra nedrausta.

10Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 1994 metų spalio mėnesį jis atsigulė į Priklausomybės ligų ligoninę, pastato 4 aukšte. Besigydant, skyriaus vedėja jam pasakė, kad yra Anoniminių alkoholikų draugija, kuri padeda turintiems problemų su alkoholiu. Taip pat liudytojui paaiškino, kad Anoniminių alkoholikų draugija yra to paties pastato antrame aukšte. Ten dirbo pareiškėja, o ant durų buvo parašyta „AA draugijos sekretorė“. Liudytojas teigia, kad jis gydėsi 7 savaites bei į savaitę bent du kartus užeidavo pasikalbėti pas pareiškėją. Liudytojas tvirtino, kad pareiškėjos darbo laikas buvo nuo 10 iki 17 valandos.

11Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pažystą pareiškėją, kuri buvo įdarbinta sekretore Narkologiniame skyriuje Gerosios Vilties g. 3 administracinio pastato antrame aukšte. Tada pareiškėjai buvo skirtas kambariukas ant kurio durų buvo parašyta „Anoniminių alkoholikų draugija“ ar „Sekretorė“ ir nustatytas darbo laikas nuo 10 iki 17 val. Liudytoja tvirtina, kad pareiškėja ten dirbo iki 2000 ar 2001 metų, nes 2001 metais ji į 2-ąjį Priklausomybės ligų skyrių atėjo dirbti kaip socialine darbuotoja. Liudytoja teigia, kad jai pačiai siūlė sekretorės darbą Anoniminių alkoholikų draugijoje ir žadėjo mokėti 300 Lt atlyginimo.

12Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad L. G. pažįsta nuo 1993 metų, kai susutiko su ją Anoniminių alkoholikų grupėje. Liudytojas paaiškino, kad nuo 1998 iki 2002 metų buvo šios Draugijos pirmininku. Liudytojas teigia, kad nuo 1994 metų draugija pradėjo plėstis, didėjo grupių skaičius draugijoje, atsirado pareigos ir darbo vieta, todėl L. G. buvo priimta į darbą sekretorės pareigoms. Tada L. G. buvo suteikta darbo vieta Priklausomybės ligų centre, adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje. Liudytojas teigia, kad pareiškėjai buvo įrengtas kabinetas, kurį daktaras E. S. lengvatinėmis sąlygomis buvo suteikęs, ir mokamas atlyginimas. Liudytojas negali pasakyti kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas L. G., tačiau mano, kad L. G. buvo mokamas artimas minimaliam arba minimalus darbo užmokestis. Liudytojas patvirtina, kad pareiškėjos darbo sutartis Nr. 2 buvo pildyta ne jo ranka, bet parašas joje yra jo.

13Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

14Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

15Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-147/2005).

16Pareiškėja tvirtina, kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore (dabar – VĮ "LAAT Patikėtinių Taryba") ir jos darbo užmokestis buvo 450 Lt per mėnesį. Šį faktą ji prašo nustatyti tam, kad būtų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažas gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

17Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 p. nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 55 str. 2 d. 3 p. nurodytų asmenų - nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis. Iki minėtų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra - steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.

18Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civ. byl. Nr. 3K3-513/2004).

19Prie pareiškimo pareiškėja prideda darbo sutartį, sudarytą tarp jos ir Lietuvos anoniminių alkoholikų draugijos, ir darbo sutarčių registracijos žurnalo kopiją. Pareiškėjos pateikta darbo sutartis Nr. 2 yra be sudarymo datos ir be pareiškėjos parašo. Ši sutartis Darbo sutarčių registracijos žurnale registruota po 2001 m. liepos 2 d. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjos darbo sutartis jai pradėjus dirbti nebuvo raštu tinkamai sudaryta. Tačiau pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 23 str. darbo sutartis galėjo būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma. Tokiu atveju kokia forma sudaryti darbo sutartį paprastai spręsdavo darbo sutarties šalys, o rašytinės sutarties forma buvo būtina tik įstatyme specialiai nustatytais atvejais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos TSR darbo įstatymų kodekso 24 str. 2 d. nurodoma, kad darbo sutartis laikoma sudaryta kai šalys susitaria dėl darbo sutarties sąlygų, o šio straipsnio 3 d. nurodo, jeigu darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas. Teismo posėdyje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad pareiškėja L. G. pradėjo dirbti Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore nuo 1994 m., kad turėjo konkrečią darbo vietą ir net patvirtino, kokias darbo funkcijas ji atlikdavo. Atkreiptinas kad pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 17 str., už tinkamą dokumentų įforminimą, registravimą ir atitinkamą duomenų perdavimą atitinkamoms institucijoms buvo atsakingas darbdavys, o už netinkamą šių pareigų vykdymą jis galėjo būti traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojų parodymai, pareiškime išdėstyti faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo sudaryta ir ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore, todėl šioje dalyje pareiškimas yra laikytinas įrodytu.

20Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, Lietuvos anoniminių alkoholikų draugija buvo įsteigta 1990-12-07. Liudytojas P. R., kuris nuo 1998 iki 2002 metų buvo šios draugijos pirmininku, teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti kokio dydžio atlyginimą pareiškėja gaudavo. Jis teigė, kad tai buvo artimas minimaliam arba minimalus darbo užmokestis. Liudytojai A. J. B. ir A. J. teigė, kad pareiškėjai buvo mokama 300-350 Lt darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Pati pareiškėja teismo posėdyje tvirtino, kad jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris kas kažkiek laiko buvo didinamas. Darbo sutartyje, kurią buvo pasirašęs liudytojas P. R. nurodyta, kad pareiškėjai buvo mokamas 450 Lt atlyginimas. Tačiau suinteresuotas savo atsiliepime nurodė, kad remiantis pareiškėjos socialinio draudimo pažymėjimo Nr. 0150335 įrašu Nr. 2 (1994-03-01 atleista iš Vilniaus 58 vidurinės mokyklos estetikos mokytojos pareigų) ir įrašu Nr. 3 (1998-04-22 priimta į Lietuvos Anoniminiu Alkoholikų Tarybos biuro sekretorės pareigas), už pareiškėją nuo 1994-03-01 iki 1998-04-22 nebuvo priskaičiuotos ar mokamos socialinio draudimo įmokos. Taip pat suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1994-01-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 4 nuo 1994-01-01 minimalus darbo užmokestis buvo nustatytas tik 50 Lt, po to jis buvo keliamas ir tik nuo 2009-09-01 Lietuvoje buvo nustatytas 450 Lt minimalus darbo užmokesčio dydis. Tokiu atveju, nesant duomenų, kuriais teismas galėtų pareiškėjos gautą atlyginimą prilyginti kito tokias pačias pareigas dirbusio žmogaus darbo užmokesčiui, nes teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie gautas pajamas dirbant Lietuvos Anoniminių alkoholikų draugiją laikotarpyje nuo 1994-03-02 iki 1998-04-22, todėl teismo manymu, šiuo atveju svarbios šiai bylai yra suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus nurodytos aplinkybės. Konstatavęs, kad prašomas nustatyti faktas, kurio pareiškėjas negali patvirtinti reikiamais dokumentais, pareiškėjos ne visiškai įrodytas, teismas pareiškimą tenkina iš dalies (CPK 444 str. 2 d. 5 p., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).

21Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 189, 197, 259, 444 - 448 straipsniais, teismas

Nutarė

22pareiškimą tenkinti iš dalies.

23Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G., ( - ), nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22 d. dirbo Lietuvos anoniminių alkoholikų tarnybos biuro sekretore.

24Likusią reikalavimo dalį atmesti.

25Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas L. G. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti.

26Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti... 3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 4. 2012-09-18 pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kurio... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. G. palaikė patikslintame pareiškime... 7. Pareiškėjos atstovė advokatė J. R. palaikė pareiškime išdėstytas... 8. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 9. Liudytojas A. J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįsta... 10. Liudytojas T. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 1994 metų spalio mėnesį... 11. Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pažystą pareiškėją,... 12. Liudytojas P. R. teismo posėdžio metu parodė, kad L. G. pažįsta nuo 1993... 13. Pareiškimas tenkintinas iš dalies.... 14. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 15. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo... 16. Pareiškėja tvirtina, kad ji nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1998 m. balandžio 22... 17. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 p.... 18. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 19. Prie pareiškimo pareiškėja prideda darbo sutartį, sudarytą tarp jos ir... 20. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, Lietuvos anoniminių alkoholikų... 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 22. pareiškimą tenkinti iš dalies.... 23. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G., ( - ),... 24. Likusią reikalavimo dalį atmesti.... 25. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas L. G. valstybinio socialinio... 26. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu...