Byla 2A-592/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-885-479/2013, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarus sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinys atsakovei O. M. (trečiasis asmuo – V. M.) dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Šiaulių bankas (toliau – ir Bankas, ieškovas) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės O. M. (toliau – ir atsakovė) 155 723,14 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

5Ieškovas paaiškino, kad 2006 m. kovo 20 d. Bankas su trečiuoju asmeniu V. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) sudarė fizinio asmens kreditavimo sutartį Nr. 2006-019-05 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), pagal kurią Bankas suteikė 135 000 Lt kreditą žemės sklypo, esančio ( - ), infrastruktūrai vystyti. 2006 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas pagal tą pačią Kreditavimo sutartį V. M. papildomai suteikė 55 000 Lt kreditą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė apie trečiojo asmens sudaryto sandorio aplinkybes, kredito padidinimą žinojo, tam neprieštaravo, o 2006 m. kovo 20 d. pateikė Bankui rašytinį sutikimą, kad trečiasis asmuo gautų kreditą. 2006 m. liepos 27 d. kreditas buvo padidintas 55 000 Lt ir atsakovė su tuo taip pat sutiko. Nuo 2009 m. liepos 8 d. Kreditavimo sutartis nutraukta, nes netinkamai buvo vykdomi įsipareigojimai, ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovui įkeisto turto. Realizavus įkeistą turtą, skola nebuvo visiškai sumokėta, todėl ieškovas turi teisę tęsti išieškojimą iš kito skolininkų turto. Atsakovė, kaip trečiojo asmens sutuoktinė, yra solidariai atsakinga pagal prievoles, kylančias iš Kreditavimo sutarties, todėl ieškovas 2012 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovei raginimą skolą sumokėti, tačiau per nustatytą terminą ji savo įsipareigojimų nevykdė, nesikreipė su siūlymu sumokėti skolą dalimis.

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

7Atsakovė O. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad V. M. buvo suteiktas 135 000 Lt kreditas, dėl šios kredito sumos ji sutiko, tačiau ji nepritarė tam, jog kredito suma būtų padidinta 55 000 Lt. Lėšas V. M. panaudojo verslo tikslams, šeimos poreikiams kreditas nebuvo panaudotas. Atsakovė teigė, kad ji sutiko, jog ieškovas tvarkytų jos asmens duomenis mokumui nustatyti, bet ne papildomam 55 000 Lt kreditui gauti. Atsakovė nurodė, kad iš varžytynių pardavus įkeistą turtą – žemės sklypą, buvo netinkamai paskirstyta gauta lėšų suma, nes palūkanos ir delspinigiai turėtų būti skaičiuojami tik nuo 135 000 Lt kredito sumos, be to, apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai yra per dideli, dėl to turi būti mažinami. Trečiasis asmuo V. M. gautą kreditą panaudojo ne šeimos poreikiams, o uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pakuočių fabrikas“ reikmėms, todėl atsakomybė atsakovei kyla tik ta apimtimi, kiek gautų lėšų panaudota šeimos poreikiams. Ieškovas yra kaltas dėl prievolės neįvykdymo, nes žinojo, kad kreditas panaudojamas ne pagal paskirtį, trečiasis asmuo lėšas pervedinėjo UAB „Pakuočių fabrikas“, tačiau ieškovas, žinodamas šias aplinkybes, nenutraukė Kreditavimo sutarties. Be to, ieškovas netinkamai įvertino atsakovės bei trečiojo asmens galimybes grąžinti suteiktą kreditą. Atsakovė prašė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba sprendimo vykdymą atidėti 2 metams tuo atveju, jeigu preliminarus sprendimas būtų paliktas nepakeistas.

8Ieškovas Bankas atsiliepime į atsakovės O. M. prieštaravimus nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigė, jog ieškovas lėšas pervesdavo ne V. M., o UAB „Pakuočių fabrikas“. Aplinkybės, kad V. M. gautas lėšas panaudojo ne šeimos interesais, neturi reikšmės sprendžiant ginčą dėl atsakovės atsakomybės už neįvykdytas prievoles, nes ieškovas neturėjo pareigos kontroliuoti kredito panaudojimo aplinkybių. Ieškovas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad atsakovė nesutiko, jog trečiajam asmeniui V. M. būtų papildomai suteiktas 55 000 Lt kreditas. Sutikimą atsakovė pasirašė paraiškoje dėl kredito padidinimo, o paraiškoje nurodyta ta pati kredito paskirtis. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad 0,1 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, nes Bankas prašė išieškoti ne 0,1 procento dydžio, o 0,01 procento dydžio delspinigius, o netesybų skaičiavimą nutraukė nuo 2009 m. liepos 8 d. Ieškovas nurodė, kad delspinigiai jau yra sumokėti, o sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Ieškovas nesutiko, kad būtų atidėtas sprendimo vykdymas, nes atsakovė turi realias galimybes sumokėti skolą, jos gaunamos pajamos yra apie 3 500 Lt per mėnesį, be to, sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų ieškovo teisėtus interesus.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo AB Šiaulių banko ieškinys patenkintas, ir ieškovui iš atsakovės O. M. priteisė 155 723,14 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

11Teismas pažymėjo, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl konstatavo, kad iš Kreditavimo sutarties kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių O. M. ir V. M. prievolės.

12Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji nedavė sutikimo dėl 55 000 Lt kredito. Teismas nustatė, kad byloje esančios kredito paraiškos patvirtina faktą, jog paraišką dėl kredito padidinimo iki 190 000 Lt pildė abu sutuoktiniai. Teismas padarė išvadą, kad abi kredito paraiškos buvo neatsiejamai susijusios, dėl abiejų paraiškų kreditui gauti atsakovė davė sutikimą ir suvokė, kad antroji paraiška dėl 55 000 Lt yra neatsiejamai susijusi su pirmąja paraiška dėl 135 000 Lt kredito.

13Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad Bankas, gavęs lėšas už įkeisto turto pardavimą, netinkamai paskirstė gautas lėšas. Teismas nurodė, kad atsakovė priešieškinio dėl netinkamo dalies prievolės įvykdymo nereiškė, neteikė ieškovui pretenzijų dėl lėšų paskirstymo eiliškumo. Teismo vertinimu, tiek delspinigiai, tiek palūkanos jau yra sumokėti, todėl toks reikalavimas teismui nebegali būti reiškiamas prieštaravimų forma. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.54 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad ieškovas teisingai paskirstė iš parduoto įkeisto turto gautas lėšas.

14Teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentu, kad kreditas buvo panaudotas ne šeimos interesais, t. y. ne žemės sklypo infrastruktūrai gerinti, ir todėl atsakovė neatsako pagal neįvykdytas prievoles, nurodė, kad atsakovė sutikimu išreiškė savo valią, kad tuo atveju, jeigu sutuoktinis nevykdys savo prievolės ar vykdys ją netinkamai, ji atsakys tokia pačia apimtimi. Tai, kad kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, numatytą Kreditavimo sutartyje, teismo vertinimu, nešalina atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, atsakomybės. Teismas nurodė, kad Kreditavimo sutarties 3.2.4 punkte numatyta kredito gavėjo pareiga kreditą panaudoti pagal paskirtį, o Kreditavimo sutartyje nėra nustatyta pareiga Bankui tikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį, todėl dėl kredito panaudojimo aplinkybių yra trečiojo asmens, bet ne ieškovo kaltė.

15Teismas nesutiko su prieštaravimuose nurodoma pozicija, kad Bankas taip pat kaltas dėl kilusių pasekmių, nes tinkamai neįvertino skolininkų turtinės padėties, be to, žinojo, kad kreditas naudojamas ne šeimos interesais, nes trečiasis asmuo lėšas pervedinėjo UAB „Pakuočių fabrikas“. Teismas nurodė, kad ieškovas ėmėsi visų būtinų priemonių atsakovės ir trečiojo asmens mokumui įvertinti. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų sąskaitų išklotinių matyti, kad Bankas lėšas pervesdavo V. M. tiesiogiai, todėl konstatavo, kad dėl lėšų panaudojimo atsakomybė tenka kredito gavėjams.

16Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo dėl sunkios turtinės padėties atidėti sprendimo vykdymą 2 metams, nurodė, kad šis procesinis institutas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės tokį sprendimą įvykdyti, be to, turi būti vertinami ir priešingos šalies interesai, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą 2 metams, ji galės jį įvykdyti suėjus šiam terminui, nepateikė įrodymų, kad po 2 metų jos turtinė padėtis pasikeis ir ji galės sprendimą įvykdyti. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, konstatavo, kad tikėtina, jog po 2 metų sprendimo įvykdymas taps dar sudėtingesnis, o tokiu atveju – nepagrįstai būtų pažeisti ir ieškovo interesai.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovė O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti iš dalies Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

191. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė, kad ieškovas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi, suteikdamas papildomai 55 000 Lt kreditą, nesilaikė Kreditavimo sutarties 3.2.2 punkte numatytos Kreditavimo sutarties sąlygos ir nepareikalavo kredito gavėjo pateikti sutuoktinio sutikimą dėl papildomo 55 000 Lt kredito suteikimo. Atsakovės sutikimas buvo duotas tik dėl 135 000 Lt kredito paėmimo ir su tikslu, kad kreditas būtų panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šias lėšas V. M. panaudojo verslo tikslams, šeimos poreikiams kredito lėšos nebuvo panaudotos. 2006 m. liepos 27 d. užpildyta atsakovės paraiška buvo užpildyta tik kaip atsakovės sutikimas asmens duomenims tvarkyti. Šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos, todėl jis turėtų prisiimti savo veiklos padarinių riziką, kuri pasireiškė netinkamu atsakovės ir trečiojo asmens mokumo įvertinimu bei nesiaiškinimu, kokiu tikslu panaudotos lėšos.

202. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Bankas, gavęs lėšas už įkeisto turto pardavimą, netinkamai jas paskirstė.

213. Teismas neatsižvelgė į susidariusią situaciją ir be pagrindo netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo 2 metams.

22Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. galutinį sprendimą, o atsakovės O. M. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

231. Atsakovė paraiškose pasirašė, todėl jos argumentai, kad ji nežinojo apie papildomai suteikiamą kredito dalį, o sutikimą davusi tik asmens duomenims tvarkyti, atsižvelgiant į jos išsilavinimą, darbo ir gyvenimišką patirtį, sugebėjimą suprasti savo priimamų sprendimų esmę, vertintini kritiškai. Atsakovei buvo žinoma apie didesnės kredito sumos suteikimą ir ji tam neprieštaravo. Atsakovės teiginys, kad AB Šiaulių bankas buvo nepakankamai rūpestingas ir atsargus, neturi realaus pagrindo, nes Bankas laikėsi kreditavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų.

242. Atsakovė negali pagrįsti to fakto, kad Bankui už parduotą įkeistą turtą gautomis lėšomis buvo dengiama būtent 135 000 Lt kredito dalis, o ne vėliau suteikto 55 000 Lt kredito dalis. Nepagrįsta atsakovės nuostata mažinti skolinius įsipareigojimus visa 30 296,68 Lt suma, nes skola buvo išieškoma iš santuokoje įgyto turto, todėl turėtų būti laikomasi pozicijos, kad pusė grąžinamos sumos (t. y. 15 148,34 Lt) tenka jos sutuoktiniui V. M..

253. Atsakovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad tai yra išimtinis atvejis, kuriam esant, būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. kovo 20 d. atsakovė O. M. ir V. M. pasirašė ir Bankui pateikė paraišką 135 000 Lt kreditui gauti (b. l. 18–19). Bankas 2006 m. kovo 20 d. Kreditavimo sutarties pagrindu V. M. suteikė 135 000 Lt kreditą žemės sklypo, esančio ( - ), infrastruktūrai vystyti (b. l. 5–11). Atsakovė, kaip V. M. sutuoktinė, 2006 m. kovo 20 d. pasirašė sutikimą kuriame nurodė, kad sutinka, jog sutuoktinis V. M. gautų iš AB Šiaulių banko 135 000 Lt kreditą ir vykdytų visas Kreditavimo sutarties sąlygas, bei patvirtino, kad kreditas bus panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 17). 2006 m. liepos 27 d. Bankui buvo pateikta atsakovės ir V. M. pasirašyta paraiška, kuria buvo prašoma kredito sumą padidinti iki 190 000 Lt (b. l. 20–21). 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo V. M. papildomai suteikta 55 000 Lt (b. l. 13). V. M. pagal Kreditavimo sutartį netinkamai vykdant įsipareigojimus, Bankas nuo 2009 m. liepos 8 d. nutraukė Kreditavimo sutartį bei pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto turto. Iš Klaipėdos miesto apylinkės Hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties matyti, kad V. M. skola pagal Kreditavimo sutartį yra 175 443,08 Lt negrąžinto kredito, 9 311,25 Lt nesumokėtų palūkanų, 1 133,39 Lt delspinigių bei 132,10 Lt sumokėtas žyminis mokestis. Nutartyje taip pat nurodyta, kad Bankas prašo išieškoti 10,53 procentų dydžio metines palūkanas pagal Kreditavimo sutartį už negrąžinto kreditą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo ir procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nutartimi buvo nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – žemės sklypą, esantį ( - ) (b. l. 22–23). Šis žemės sklypas buvo parduotas iš varžytynių už 34 272 Lt (b. l. 24). Antstolis paskirstė išieškotas lėšas, t. y. vykdymo išlaidoms teko 3 975,32 Lt, o 30 296,68 Lt suma buvo pervesta Bankui (b. l. 25), bei nutarė tęsti 159 705,44 Lt skolos išieškojimą iš V. M. (b. l. 26).

30Bankas, atsižvelgdamas, kad realizavus įkeistą turtą, skola pagal Kreditavimo sutartį nebuvo visiškai padengta, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 155 723,14 Lt skolą, kurią sudaro negrąžinto kredito pagal Kreditavimo sutartį suma, iš V. M. sutuoktinės O. M. kaip solidariai atsakingos už prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad iš antstolio gauta 30 296,68 Lt suma buvo padengta: 132,10 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 1 133,39 Lt delspinigiai, 9 311,25 Lt palūkanos, 19 719,94 Lt negrąžinto kredito. Ieškovas teigė, kad atsakovė prisiėmė pareigą solidariai atlyginti visą paimtą kreditą (190 000 Lt), nes Kreditavimo sutartis su V. M. buvo sudaryta esant atsakovės sutikimui (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys, 6.6 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad Kreditavimo sutartyje buvo nustatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai, tačiau ieškovas skaičiavo delspinigius 0,01 procento dydžio.

31Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentinio proceso tvarka, tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus bei galutiniu sprendimu ieškovui iš atsakovės O. M. priteisė 155 723,14 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

32Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog ji davė sutikimą dėl kredito padidinimo iki 190 000 Lt, nes 2006 m. liepos 27 d. paraiškoje dėl kredito padidinimo pasirašė tik todėl, jog sutiko, kad Bankas tvarkytų jos asmens duomenis. Atsakovė teigia, kad ji tik 2006 m. kovo 20 d. parašė sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad sutuoktinis V. M. gautų iš AB Šiaulių banko 135 000 Lt kreditą ir vykdytų visas Kreditavimo sutarties sąlygas, bei nurodė, kad kreditas bus panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, o dėl 55 000 Lt kredito gavimo sutikimo nerašė bei V. M. šias lėšas panaudojo verslo tikslams, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat atsakovė nurodo, kad atsakovas, suteikdamas 55 000 Lt kreditą, netinkamai įvertino jos ir jos sutuoktinio mokumą, todėl prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl kredito gavėjo įsipareigojimo nevykdymo.

33Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė davė sutikimą dėl kredito padidinimo jos sutuoktiniui iki 190 000 Lt, t. y. dėl 55 000 Lt papildomo kredito suteikimo, teisingumu, pažymėtina, kad pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

34Atsakovo Banko ir trečiojo asmens V. M. sudarytos Kreditavimo sutarties 3.2.2 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja pateikti sutuoktinės sutikimą dėl kredito paėmimo iš Banko. Ši Kreditavimo sutarties sąlyga buvo įvykdyta, t. y. Bankui buvo pateiktas atsakovės (V. M. sutuoktinės) sutikimas, kad V. M. gautų iš Banko 135 000 Lt kreditą. Pagal bylos duomenis Kreditavimo sutarties sąlygos buvo keičiamos 2006 m. rugpjūčio 8 d. bei 2008 m. sausio 11 d. sutartimis. Šiomis sutartimis buvo pakeistos Kreditavimo sutarties sąlygos dėl kredito dydžio, t. y. Bankas su trečiuoju asmeniu nesudarinėjo naujų Kredito sutarčių, kuriose būtų nustatyta, kad trečiajam asmeniui suteikiamas naujas kreditas. Pagal bylos duomenis keičiant Kreditavimo sutarties sąlygą 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi trečiasis asmuo Bankui nepateikė atsakovės atskiro sutikimo dėl kredito padidinimo ir sutarties sąlygos pakeitimo. Įvertinus atsakovės nurodytus argumentus, kurių pagrindus ji teigia, kad ji nedavė sutikimo dėl kredito padidinimo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovės veiksmais, kai buvo didinamas kreditas, bei 2006 m. liepos 27 d. paraišką (b. l. 20–21), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog trečiajam asmeniui buvo suteiktas padidintas kreditas, esant atsakovės sutikimui ir todėl atsakovė yra solidariai atsakinga už šio kredito grąžinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovė raštu nesurašė sutikimo dėl trečiajam asmeniui 55 000 Lt kredito suteikimo, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad neatsirado atsakovės solidarioji prievolė sumokėti skolą. Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad kreditas buvo padidintas sutinkant atsakovei ir / arba jis buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pagal bylos duomenis ieškovas tokią aplinkybę įrodė ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimus pripažino tenkintinais.

35Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė yra solidariai atsakinga ir už 55 000 Lt kredito dalies grąžinimą, netinkamai taikė proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

36Nagrinėjamu atveju atsakovė teisingai nurodo, kad ji paraiškoje pasirašė, kad sutinka, jog AB Šiaulių bankas tvarkytų jos asmens duomenis mokumui įvertinti ir įsiskolinimui valdyti pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą (atsakovės parašas yra būtent prie šios nuorodos). Tačiau įvertinus, kad minėta nuoroda yra paraiškoje kreditui gauti, kurioje nurodyti duomenys apie kredito sumą (190 000 Lt), kredito paskirtį (žemės sklypo infrastruktūrai vystyti), tas pats prievolės užtikrinimo būdas, paraiškos forma yra identiška 2006 m. kovo 20 d. formai, kuri buvo pildyta dėl 135 000 Lt paskolos, bei tai, kad atsakovė sutiko, jog būtų naudojami jos asmens duomenys jos mokumui tikrinti ir įsiskolinimui valdyti, darytina išvada, kad su atsakovės sutikimu buvo padidinta kredito suma iki 190 000 Lt ir papildomai trečiajam asmeniui buvo suteiktas 55 000 Lt kreditas. Tai, kad reikalingas kreditas žemės sklypo infrastruktūrai vystyti ir kad tokiu būdu bus tenkinami šeimos poreikiai, atsakovė yra nurodžiusi 2006 m. kovo 20 d. sutikime. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad kreditas buvo panaudotas UAB „Tarapakis“ skoloms dengti ir tai patvirtino trečiasis asmuo. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai apie paskolos panaudojimą kitoms reikmėms, t. y. ne šeimos poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Bankas suteikė kreditą kitiems tikslams nei kad jis nurodytas Kreditavimo sutartyje, paraiškose. Bankas kreditą išmokėjo trečiajam asmeniui V. M. (atsakovės sutuoktiniui), t. y. pinigus pervedė į jo atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 73-79), todėl teigti, kad ieškovas pinigus mokėjo UAB „Tarapakis“ ir yra atsakingas dėl to, kad V. M. galbūt gautus pinigus panaudojo kitoms reikmėms, t. y. ne žemės sklypo infrastruktūrai vystyti, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Kreditavimo sutarties 2.1.2 punktą kredito paskirtis – žemės sklypo infrastruktūrai vystyti, o tos pačios sutarties 3.2.4 punkte V. M. įsipareigojo, kad paimtą kreditą panaudos pagal jau minėtą paskirtį, kredito gavėjo ar jo šeimos poreikiams tenkinti. Šios sutarties 3.1.3 punkte numatyta, kad Bankas įsipareigoja pervesti visą kreditą, ne didesnį negu nurodyta Kreditavimo sutarties 2.1.1 punkte, iš kredito sąskaitos į V. M. sąskaitą. Kreditavimo sutarties 1.21 ir 1.23 punktuose nurodyti kredito sąskaitos ir kredito gavėjo sąskaitos numeriai. Nuo lėšų pervedimo į atsiskaitomąją sąskaitą sąskaitos turėtojas tampa lėšų savininku. Byloje nėra duomenų, kad Bankas būtų atlikęs tiesioginius mokėjimus iš kredito sąskaitos į kitų įmonių ar jų kreditorių banko sąskaitas. V. M. ir atsakovė Bankui įsipareigojo kredito lėšas panaudoti pagal Kreditavimo sutartyje numatytą paskirtį, todėl jie patys ir yra už tai atsakingi. Pažymėtina, kad Bankas buvo aktyvus ir domėjosi, kaip V. M. sekasi įgyvendinti Banko finansuojamą projektą, reikalavo pateikti su tuo susijusius dokumentus. V. M. pateikta 2006 m. liepos 26 d. su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija sudaryta sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui, yra kaip patvirtinimas, kad kredito gavėjas imasi veiksmų įgyvendinti tikslą, dėl kurio buvo paimtas kreditas (b. l. 191). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, panaudojęs gautus pinigus iš Banko, kitiems poreikiams tenkinti, yra atsakingas prieš atsakovę, o ne Bankas prieš atsakovę.

37Atsakovė apeliacinio skundo argumentus grindžia trečiojo asmens paaiškinimais, kad 2006 m. liepos 27 d. paraišką atsakovė pasirašė namuose, paraiška nebuvo užpildyta ir tik atsakovei pasirašius paraiškoje trečiasis asmuo ją užpildė savo ranka, tačiau šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad atsakovei buvo žinoma apie didesnės kredito sutarties suteikimą ir ji sutiko su tuo. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad kreditas 55 000 Lt buvo padidintas žmonai nežinant (b. l. 137). Atsakovės pasitikėjimas savo sutuoktiniu bei atliekamais veiksmais, tvarkant kredito suteikimo reikalus, pasirašymas dokumente, kurio pavadinimas „Kredito fiziniam asmeniui paraiška“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nesuvokė apie padidinto kredito suteikimą bei nedavė sutikimo dėl šio kredito gavimo. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nurodė, jog buvo samdomi žemėtvarkininkai, institucijoms mokami žyminiai mokesčiai, kad būtų sudarytas detalusis planas, detalusis planas buvo daromas, o vėliau trūko lėšų ir jis gavo pasiūlymą padidinti kreditą, o dalį gauto padidinto kredito būtent ir panaudojo šioms reikmėms. Kadangi 135 000 Lt suteiktas kreditas turėjo būti naudojamas žemės sklypo infrastruktūrai vystyti, todėl atsakovei turėjo būti žinoma, kad gauto kredito neužteko šiems darbams atlikti ir buvo reikalingos papildomos lėšos. Kaip jau buvo minėta, atsakovė yra patvirtinusi, jog minėto žemės sklypo infrastruktūros vystymas buvo šeimos interesas.

38Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad suteikiant papildomai 55 000 Lt kreditą, nebuvo įvertintas skolininkų mokumas. Pažymėtina, kad banko veiklą, teikiant kreditavimo paslaugas, reglamentuoja bendrosios sutarčių teisės normos ir atskiri teisės aktai. Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taigi bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuoti, kad Bankas nevertino skolininkų mokumo, nėra jokio pagrindo. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas, kuris Kreditavimo sutarties sudarymo metu buvo įvertintas 270 000 Lt (b. l. 80), o vėliau atsižvelgiant į besikeičiančias kainas 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo įvertintas 380 000 Lt (b. l. 81). 2006 m. liepos 27 d. paraiškoje nurodyta, kad skolininkai dirba (V. M. dirbo UAB „Pakuočių fabrikas“ gamybos viršininku, atsakovė O. M. dirbo mokytoja), o tai reiškia, kad skolininkai gavo nuolatines pajamas.

39Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą, tačiau šie argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kokių nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu tenkina ieškinį, nepripažįsta pagrįstais atsakovės argumentų.

40Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu konstatavo, kad atsakovė yra solidariai atsakinga ir už V. M. padidintos kredito sumos (55 000 Lt) grąžinimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl tarp šalių kilusio ginčo priėmė sprendimą, kuris yra teisingas tiek galiojančios materialiosios teisės, tiek bylos faktų vertinimo požiūriu, todėl apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, netenkintinas.

41Atsakovė, vadovaudamasi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašo atidėti sprendimo vykdymą 2 metams, nurodydama, kad sieks rasti išeitį ir padengti skolą. Pažymėtina, kad atsakovė tokį prašymą buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo netenkino ir atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį sprendė, kad tikėtina, jog po 2 metų sprendimo įvykdymas taps dar sudėtingesnis, o tokiu atveju nepagrįstai būtų pažeisti ir ieškovo interesai.

42Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

43Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

44Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi šios bylos medžiagą, atsakovės prašymo atidėti sprendimo įvykdymą motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kuriuo netenkino atsakovės prašymo. Teisėjų kolegija taip pat netenkina atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą, nes byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurių pagrindu būtų galim daryti tikėtiną išvadą, kad su ieškovu bus atsiskaityta po 2 metų. Iš atsakovės nurodytų aplinkybių dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą matyti, kad atsakovės turtinė padėtis blogėja. Byloje nėra duomenų, kad po to, kai antstolis pervedė ieškovui 2012 m. spalio 3 d. patvarkymo pagrindu 30 296,68 Lt, ieškovui buvo sumokėta bent dalis skolos, kad imamasi tam tikrų priemonių, jog būtų atsiskaityta su ieškovu, tačiau šiuo metu yra susidarę tik laikini sunkumai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad sprendimui įsiteisėjus yra galimybė kreiptis į kreditorių sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir kad pastaruoju metu nemažai skolininkų naudojasi šia teise.

45Ieškovas AB Šiaulių bankas prašo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteisti 480 Lt, kuriuos sumokėjo advokatui (b. l. 196–197). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 1,5 MMA. Tai reiškia, kad maksimali suma už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 500 Lt (1,5x1 000).

46Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginti suma neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio, ieškovo prašymą tenkina ir iš atsakovės ieškovui priteisia 480 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (advokato atstovavimo išlaidų) (CPK 98 straipsnis).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti iš atsakovės O. M. (asmens kodas ( - )) atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankui (juridinio asmens kodas 112025254) 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Šiaulių bankas (toliau – ir... 5. Ieškovas paaiškino, kad 2006 m. kovo 20 d. Bankas su trečiuoju asmeniu V. M.... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu... 7. Atsakovė O. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir... 8. Ieškovas Bankas atsiliepime į atsakovės O. M. prieštaravimus nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. galutiniu sprendimu paliko... 11. Teismas pažymėjo, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra... 12. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji nedavė sutikimo dėl 55 000 Lt... 13. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad Bankas, gavęs lėšas už įkeisto... 14. Teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentu, kad kreditas buvo panaudotas ne... 15. Teismas nesutiko su prieštaravimuose nurodoma pozicija, kad Bankas taip pat... 16. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo dėl sunkios turtinės... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovė O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti iš dalies Klaipėdos... 19. 1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė, kad... 20. 2. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Bankas, gavęs lėšas už... 21. 3. Teismas neatsižvelgė į susidariusią situaciją ir be pagrindo netenkino... 22. Ieškovas AB Šiaulių bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti... 23. 1. Atsakovė paraiškose pasirašė, todėl jos argumentai, kad ji nežinojo... 24. 2. Atsakovė negali pagrįsti to fakto, kad Bankui už parduotą įkeistą... 25. 3. Atsakovės pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį nesuteikia pagrindo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. kovo 20 d. atsakovė O. M. ir V. M.... 30. Bankas, atsižvelgdamas, kad realizavus įkeistą turtą, skola pagal... 31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dokumentinio proceso... 32. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo galutinį... 33. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos... 34. Atsakovo Banko ir trečiojo asmens V. M. sudarytos Kreditavimo sutarties 3.2.2... 35. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas,... 36. Nagrinėjamu atveju atsakovė teisingai nurodo, kad ji paraiškoje pasirašė,... 37. Atsakovė apeliacinio skundo argumentus grindžia trečiojo asmens... 38. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad suteikiant papildomai 55 000 Lt... 39. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 40. Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 41. Atsakovė, vadovaudamasi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašo atidėti sprendimo... 42. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 43. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo... 44. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi šios bylos medžiagą, atsakovės... 45. Ieškovas AB Šiaulių bankas prašo už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovo prašoma priteisti išlaidų... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. galutinį sprendimą... 49. Priteisti iš atsakovės O. M. (asmens kodas ( - )) atsakovui akcinei bendrovei...