Byla 2-340-399/2019
Dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais , akcijų pasirašymo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais restitucijos taikymo

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovei D. Š. ir jos atstovei advokatei Agatai Staševskajai, atsakovės antstolės A. L. atstovui advokatui Vidmantui .Raviniui, atsakovo Luminor bank AB atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei atsakovo UAB “Intractus“ atstovei advokato padėjėjai Vikotorijai Varnaitei, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Tadesa“ atstovui, nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus atsakovams antstolei Astai Lukšienei, Luminor bank AB (buvęs DNB Nord bankas), UAB „Intractus“, tretiesiems asmenims AB “Energijos skirstymo operatorius“, UAB “Tadesa“, UAB “Investicijų ir verslo garantijos“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais , akcijų pasirašymo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3Galutinai suformulavusi reikalavimus, ieškovė D. Š. (toliau ieškovė) ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A. L. (toliau antstolės) turto perdavimo išieškotojui aktus 303/2012, kuriais išieškotojui Luminor bankui už 176 000 Lt buvo perduotas žemės sklypas, unikalus ( - ), už 176 000 Lt buvo perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir už 428 000Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ).

4Pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 13 bei 2013 m. gruodžio 3 d. priėmimo-perdavimo aktą, toje dalyje, kuria DNB bankas (naujas pavadinimas Luminor bankas) perleido ir perdavė turtą (žemės sklypus) UAB „Intractus“ nuosavybėn. Taip pat prašo taikyti restituciją bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė Ieškinyje nurodo šias aplinkybes: 2012-02- 21 išieškotojas AB DnB bankas (šiuo metu Luminor bankas, toliau tekste - Bankas) pateikė antstolei Astai Lukšienei (toliau - Antstolė) vykdyti Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-12 nutartis Nr. 303 ir 304 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Autodraugas“ ir D. Š., prašant parduoti iš varžytynių D. Š. priklausančius, banko naudai įkeistus žemės sklypus, esančius: ( - ), jį Įvertinti 220 000 Lt, nustatyti pradinę 176 000 Lt kainą; ( - ), jį Įvertinti 220 000 Lt ir nustatyti pradinę 176 000 Lt kainą; ( - ), jį įvertinti 660 000 Lt ir nustatyti pradinę 528 000 Lt kainą ir ( - ), jį įvertinti 70 000 Lt ir nustatyti pradinę 56 000 Lt kainą (v. b. Nr. 0140/12/00468 duomenys).

62013-03-21 v. b. Nr. 0140/12/00468 surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), nurodyta vertė 660 000 Lt. Nei 2012-02-21 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nei vėliau surašytas turto arešto aktas ir kiti vykdomieji dokumentai skolininkui neįteikti. .Areštuojant minimą turtą antstolė vadovavosi v. b. esančiu Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (toliau tekste - NTR CDB) išrašu Registro Nr. ( - ), iš kurio matyti, kad ant areštuoto žemės sklypo yra registruoti: pastatas - sandėliai (unikalus Nr. ( - )) ir aikštelė - Automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. ( - )). Paminėto turto statusas - „formuojamas“, kadastro žymose nurodant faktą apie šiems objektams išduotą statybos leidimą. Nuosavybės teisė į juos neįregistruota. Šie objektai antstolės surašytame turto arešto akte neaptarti. 2012-08-14 antstolė paskelbė šio turto pirmąsias varžytynes 2012-09-25, nurodė pradinę 528 000 Lt turto pardavimo iš varžytynių kainą. Skolininkė 2012-09-05 pateikė skundą, kuriuo nesutiko su nustatytomis areštuoto turto kainomis. 2012-09-06 patvarkymu antstolė skundo netenkino ir perdavė jo nagrinėjimą teismui. 2012-10-16 nutartimi civ. byloje Nr. 2-3686-570/2012 areštuoto turto savininkės skundas atmestas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarčiai įsiteisėjus panaikintos. Jokių kitų vykdymo veiksmų šioje vykdomojoje bylos nebuvo atlikta iki 2013-09-04, kuomet v.b. Nr.0140/12/00468 (toliau tekste - Nr 468) priimtas antstolės patvarkymas bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą (nutartį Nr. 304) persiųsti UAB „Autodraugas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

7V. b. Nr. 0140/12/00469 (toliau tekste - Nr. 469) tą pačia dieną kaip ir v. b. 468, t. y. 2012-03- 21, surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys: ( - ), nurodyta vertė 70 000 Lt- ( - ), nurodyta vertė 220 000 Lt; ( - ) nurodyta vertė 220 000 Lt (v. b. L 16-18). Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), šioje v. b. neareštuotas. Areštuojant anksčiau minimą turtą antstolė vadovavosi v. b. esančiais Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko (toliau tekste - NTR CDB) išrašais Registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (v. b. L 8-15), iš kurių matyti, kad ant areštuoto žemės sklypo, esančio ( - ), yra registruoti: pastatas - parduotuvė (unikalus Nr. ( - )) ir aikštelė - Automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. ( - )). Atitinkamai ant žemės sklypo, esančio ( - ), yra registruoti: pastatas - parduotuvė (unikalus Nr. ( - )) ir aikštelė - Automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. ( - )). Paminėto turto statusas - „Formuojamas“, kadastro žymose nurodant faktą apie išduotą statybos leidimą šiems objektams. Nuosavybės teisė į juos neįregistruota. Šie objektai turto arešto akte neaptarti. 2012-07-09 antstolė paskelbė aukščiau paminėto, areštuoto turto pirmąsias varžytynes 2012-08-16, nurodė (atitinkamai) pradines: 56 000 Lt; 176 000 Lt ir 176 000 Lt turto pardavimo iš varžytynių kainas (v. b. L 27). 2012-08-07 ieškovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo nesutiko su nustatytomis areštuoto turto kainomis. 2012-08-16 ir 2012-09- 24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis civ. byloje Nr. 2-3686-570/2012 taikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų v. b. Nr. 468 ir 469 sustabdymas (v. b. 1 48; taip pat v. b. 468). Minėta,- 2012-10-16 nutartimi skundas atmestas (v. b. 1. 55). 2012-10-30 patvarkymu antstolė paskelbė varžytynes v. b. Nr. 469. vyksiančias 2012-12- 11, kuriuo nutarta taip pat parduoti šioje v. b. neareštuotą žemės sklypą, esantį Sasnavos g. 58 Marijampolės mieste (v. b. L 58-59). 2012-12-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovei atnaujintas terminas atskirajam skundui dėl 2012-10-16 nutarties paduoti ir skundas priimtas. Atnaujinus skundo padavimo terminą liko galioti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų sustabdymas. Antstolei šios aplinkybės buvo žinomos, ji apie tai informuota jai įteikiant teismo nutartį ir ieškovės atskirąjį skundą, dėl kurio ji turėjo teisę teikti atsiliepimą (1 t., b. L 76 -77). 2012-12-11 antstolė, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, kuriuo pasiūlė išieškotojui perimti iš varžytynių parduodamą turtą už pradinę pardavimo kainą, nuomonę dėl to pareikšti iki gruodžio 27 dienos (v. b. 1. 108). 2012-12-19 išieškotojas pateikė prašymą nustatytą terminą pratęsti iki 2013-01-31 (v. b. 1. 109), 2013-01-31 antstolė patvarkymu sustabdė abi vykdomąsias bylas, iki Kauno apygardos teismas išnagrinės ieškovės atskirąjį skundą dėl 2012-10-16 apylinkės teismo nutarties (v. b. L 112). 2013-02-11 Kauno apygardos teismo nutartimi pirmos instancijos teismo 2012-10-16 priimta nutartis dėl ieškovės skundo palikta nepakeista (I t., b. 1. 59-64). 2012-04-02 išieškotojas pateikė antstolei sutikimą perimti ieškovei priklausančius žemės sklypus, esančius Gluosnių g. 1, Pavasario g. I ir Sasnavos g. 58, Marijampolės mieste už 880 000 Lt jų pradinio pardavimo iš varžytynių kainą ir paprašė skubiai organizuoti turto perdavimą (v. b. l. 118). 2013-04-05 antstolė nurodė bankui iki 2013-04-16 sumokėti vykdymo išlaidas - 37 165, 72 Lt (v. b. l. 121). V. b. viršelyje esančios atžymos liudija, kad 2013-04-16 išieškotojas antstolei jos nurodytą sumą pervedė. 2013-05-30 Turto perdavimo aktu (3 egzemplioriai, vienas ir tas pats numeris-303/2012) antstolė ginčo žemės sklypus, esančius ( - ), perdavė išieškotojui (v. b. l. 127-129). Kurioje vykdomojoje byloje šie aktai surašyti, nenurodyta, visi trys yra v. b. Nr. 469.

82013-06-05 raštu išieškotojas pareikalavo ieškovę iki 2013-06-20 pasiimti ir išsivežti iš bankui perduotų žemės sklypų turtą ir daiktus ir juos atlaisvinti. Taip pat užtikrinti, kad tą padarytų tretieji asmenys (I t., b. L 11). Kaip matyti iš vykdomosios bylos dokumentų, Turtas išieškotojui buvo perduotas tik 2013 m. gegužės 30 d. Apie nurodytas aplinkybes Ieškovė sužinojo tik tuomet, kai gavo išieškotojo Banko 2013 m. birželio 5 d. pranešimą Nr. 30.58.17/1070 “Dėl bankui įkeistų žemės sklypų atlaisvinimo”, kuriuo Bankas nurodė 2013 m. gegužės 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktais perėmęs Turtą ir pareikalavo iki 2013 m. birželio 20 d. atlaisvinti perimtą turtą. 2013-06-13 Turto perdavimo aktais perduoti žemės sklypai viešame registre registruoti kaip išieškotojo - Banko nuosavybė (II t., b. l 19-24).

92013-06-14 ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiais turto perdavimo iš varžytynių aktus, taikyti restituciją natūra ir kt. (I t., b. l. 2-8, 147- 156).

102013-12-03 akcijų pasirašymo sutartimi ir priėmimo perdavimo aktu ginčo žemės sklypų nuosavybė perleista banko dukterinei įmonei, atsakovei byloje, UAB Intractus (3 t., b. 1. 18-20, 21- 22). Nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus UAB „Intractus“ vardu viešame registre įregistruota 2013-12-19 (3 t.., b. 1.7-12).

11Dėl Turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais D. Š. ieškinyje nurodė, kad CPK 719 straipsnyje numatyta: jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje (šio Kodekso 717 straipsnio l ir 2 punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. CPK 721 straipsnio 1 dalyje numatyta: jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Taigi, akivaizdu, kad Antstolė nesilaikė šios CPK nustatytos tvarkos, 2012 m. gruodžio 19 d. savo patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, neskelbė antrųjų varžytinių ir pažeisdama CPK nustatytus terminus, 2013 m. gegužės 30 d. aktais perdavė turtą išieškotojui. Pažymėtina, kad tol, kol vykdomoji byla buvo sustabdyta, iš Ieškovės Banko naudai buvo skaičiuojamos nepagrįstai didelės 16,17 proc. procesinės palūkanos, tuo tarpu išieškotojas “svarstė” perimti jam turtą ar ne, o Antstolė nesiėmė CPK įtvirtintų privalomų veiksmų skelbti antrąsias varžytines. Tuo pačiu pažymėtina, kad Turtas išieškotojui buvo perduotas neinformavus Ieškovės. Antstolė veikė išimtinai išieškotojo interesais, kadangi, nepaisydama CPK nuostatos, kuri numato, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis ir neturėdama tam specialių žinių, tris komercinės paskirties žemės sklypus, kuriuose įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, yra išduoti statybų leidimai, įvertino remdamasi išimtinai išieškotojo Banko nurodyta kaina. Akivaizdu, kad rinkos kainą nustatyti gali tik tam tikrą kvalifikaciją turintis specialistas, t.y. ekspertas, kurį skiria antstolis turto rinkos vertei nustatyti. Ją skirdamas, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 6 dalis).

12Ieškovė pateikė į bylą savo lėšomis atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko j teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas - vertintojas K. K.. Iš minėtos ataskaitos matyti, kad ginčo Turto vertėjo perdavimo išieškotojui dieną (2013-05-30) yra 488 000 Lt (141 334,57 Eur) didesnė už Antstolės nustatytą kainą, kas suponuoja neabejotiną išvadą, kad Turtas išieškotojui buvo perduotas už akivaizdžiai per mažą kainą. Beveik tokią pat kainą nustatė ir teismo paskirtą ekspertė, surašiusi byloje esantį ekspertizės aktą. Ekspertizės akte nustatyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ) vertė 2013-05-30 dienai buvo 83 385 Eur (47700 Eur + 35685 Eur), žemės sklypo, esančio ( - ) vertė tai pačiai dienai buvo 81 669 Eur (47700 Eur + 34269 Eur), o Žemės sklypo, esančio ( - ) - 263 710 Eur (151000 Eur + 112710 Eur), viso išieškotojui perduoto turto rinkos vertė - 428 764 Eur. Remiantis šiais oficialiais rašytiniais įrodymais, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Ieškovės teiginiais, jog jai priklausiusį turtą Antstolė perleido Bankui už akivaizdžiai mažesnę kainą.

13Ieškovė ėmė iš banko kreditą žemės sklypams įsigyti, taip pat bankrutavusi įmonė UAB „Autodraugas” ėmė kreditą šių žemės sklypų pagerinimui, apstatymui ir verslo plėtojimui. Užtikrinant gautų paskolų gražinimą bankui buvo įkeistas ieškovės turtas. Šios aplinkybės, kaip tas seka iš pateiktų kreditavimo bylų medžiagos, bankui buvo gerai žinomos, kadangi bankas periodiškai, išmokėdavo darbų vykdytojams pagal jų faktiškai atliktus darbus žemės sklypuose ir pateiktus atliktų darbų faktą patvirtinančius įrodymus iš skolininkui UAB „Autodraugas” suteikto kredito. Ieškovės įsigytuose žemės sklypuose, juos pritaikant verslui, buvo įvesta lietaus kanalizacija, naftos produktais užterštų nuotekų valymo įrengimai ir drenažas apšvietimas, įrengtas skaldos pagrindas ir užpilta danga, sumontuota automatinė parkavimo sistema ir vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkyta aplinka, įrengtos namelio prieigos ir komunikacijos, pastatytas namelis, išklotos trinkelės, sutvarkyti šaligatviai ir nugenėti medžiai sujungtos ir pajungtos komunikacijos, pastatyta tvora, atlikti apželdinimo darbai, pasirūpinta apsauga ir pan. (atliktų darbų faktai etapais fiksuoti VĮ Registrų centras kadastrinių matavimų bylose). Iš banko pateiktos kredito bylos taip pat matyti, jog pradinio suteikto kredito aikštelėms tinkamai paruošti neužteko, kadangi atliekant darbus išaiškėjo, jog žemė yra šaltiniuota, dėl ko nuo rudens iki vasaros vidurio neišdžiūsta susidarę tvenkiniai, tas sąlygojo būtinybę naudoti galingesnę žemės kasimo techniką, iškasti didesnius žemės kiekius ir užvežti daugiau smėlio, skaldos ir žvyro, nei buvo numatyta sąmatoje, taip pat atlikti darbus, kurie pradinėje sąmatoje nebuvo numatyti. Dėl šio UAB „Autodraugui” minimiems darbams atlikti suteiktas kreditas buvo padidintas penkiais šimtais tūkstančių litų.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad areštuojant išieškotojui įkeistą turtą, tai yra ginčo žemės sklypus ir juos įkainojant, ant šių žemės sklypų esantys statiniai nebuvo areštuoti ar įkainoti. Viena vertus, šis turtas nebuvo įkeistas išieškotojui ir dėl jo nebuvo priimtų hipotekos teisėjo nutarčių išieškoti iš šio turto, antra vertus jis nebuvo aprašytas ir kaip įkeisto areštuojamo turto priklausinys. Suprantama, kad perleidus žemės sklypą, ant kurio yra neregistruotų nuosavybe statinių, šie, kaip priklausiniai, perėjo turto įgijėjui - bankui. Tą pačią aplinkybę patvirtino teisme paaiškinimus dėl savo pateiktos išvados davusi teismo ekspertė. Šie priklausiniai neįtraukti į turto perdavimo išieškotojui aktą (-us). Tai reiškia, jog jie išieškotojo nuosavybėn perėjo pagal įstatymą. Kiti į bylą pateikti įrodymai tik patvirtina, kad išieškotojo nurodytos įkeisto ir iš varžytynių parduotino siūlytinos turto vertės atitinka tik žemės sklypų vertes, kurios, tik su nedideliu kainos skirtumu, buvo patvirtintos ir byloje atliktos teismo ekspertizės aktu. Aplinkybę dėl didesnės kainos patvirtina ir Ieškovės interneto portale rasti skelbimai, iš kurių matyti, jog dar nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui šioje byloje, Turtas jau buvo pardavinėjamas už 296 121,99 Eur (1 022 450,07 Lt) kainą. Iš skelbimuose pateiktos informacijos matyti, kad Turtas buvo parduodamas už žymiai didesnę kainą, negu buvo perduotas išieškotojui ginčijamais aktais, t.y. už 296 121,99 Eur ir ši kaina beveik atitinka Ieškovės iniciatyva atliktame vertinime bei teismo paskirtos ekspertizės akte nurodytas nustatytas kainas. Minėtuose skelbimuose kaip privalumas yra inuirodyta jog Turtas yra strategiškai geroje miesto dalyje, teritorija aptverta, įrengtą automobilių saugojimo aikštelė, sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, įvažiavimo/išvažiavimo kontrolė, apsaugos postas, aikštelės danga - žvyras, skalda, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, yra leidimas statyti pastatus, elektra, vandentiekis, kanalizacija, privažiavimas - asfaltas ir pan. Visa tai paneigia tiek Banko, tiek Antstolės poziciją, kad Turtas įvertintas ir perduotas išieškotojui už tinkamą kainą.

15Ekspertės atlikti skaičiavimai patvirtina, kad nors turtas Banko įkainotas kiek didesne nei ekspertės nurodyta žemės sklypų verte, visgi toks (didesnis) įkainojimas neapėmė kartu su turtu perleidžiamų žemės sklypų priklausinių ir atliktų pagerinimų tinkamo įvertinimo ir Banko veiksmai, perimant turtą iš karto po pirmųjų varžytynių, jį perduodant dukterinei įmonei ir nedelsus turtą pardavinėjant didesne kainą, rodo jo elgesio nesąžiningumą.

16Ieškovė taip pat pasisakė, kad parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju, kai ginčijamame žemės sklypo pardavimo iš varžytynių akte buvo neaptartas nuosavybės teisės į statinį, esantį šiame žemės sklype, perėjimo klausimas, šiuo pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantis statinys. Dėl to nagrinėjamu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemės sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto statinio vertes. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315- 701/2016). Šiuos aspektu pažymėtina, kad teismų praktika analogišku klausimu yra susiformavusi pakankamai seniai ir Antstolei privalėjo būti žinoma bei jos taikoma. Iš į bylą pateiktų įrodymų seka, kad ant išieškotojui perleistų ginčo žemės sklypų esantis turtas, kuris registruotas viešame registre ir apie kurį Antstolei buvo žinoma, įkainotas nebuvo ir išieškotojui jis perėjo nuosavybėn teisingai už tai neatlyginus turto savininkei – Ieškovei.

17Šią aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertė, kuri panaudojo kaštų apskaičiavimo metodą, šio metodo pasirinkimą apsprendė iš esmės objekto specifika, dėl negalimumo rasti rinkoje analogiškų objektų. Šiuo atveju vienintelis galimas tinkamas kainos apskaičiavimas yra ekspertės pasirinktas metodas. Juolab, kad analogiškus turto vertės nustatymo (lyginamąjį žemei ir kaštų ant jos esantiems statiniams/atliktiems pagerinimams) pasirinko ir kitas ekspertas -K. K., Ieškovės užsakymu atlikdamas perleisto turto rinkos vertės nustatymą. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad išieškotojui perduoto turto, kartu su jame esančiais, neatskiriamai su sklypais susijusiais priklausiniais, kaina buvo nustatyta netinkamai, atsižvelgiant išimtinai tik į išieškotojo nurodytas turto vertes ir visiškai nesigilinant į skolininkės nuolat teikiamus argumentus, šis pažeidimas esminis, nes nustatyta perduoto turto rinkos ir perdavimo kaina skiriasi beveik du kartus (254866 Eur/429064 Eur). CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas -turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo institutas, pagal kurį turto išieškotojui perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turtas perduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

18Šioje byloje ginčo turtas buvo perduotas išieškotojui už akivaizdžiai žemesnę kainą. Toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, parduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos skolininko teisės, turto perdavimo išieškotojui sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Taigi, yra teisinis pagrindas taikyti CPK 602 straipsnio 6 punktą ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą turto perdavimo išieškotojui sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008).

19Ieškinyje taip pat nurodoma, kad antstolė padarė kitus itin grubius procesinius pažeidimus, o būtent:

20V. b. Nr. 468 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nei vėliau surašytas turto arešto aktas ir kiti vykdomieji dokumentai skolininkui iš viso nebuvo įteikti. 2012-07-05 antstolė pasiūlė išieškotojui paskirti skolininkui kuratorių, tačiau jokių duomenų apie išieškotojo pasirinkimą ir kuratoriaus paskyrimą minimoje vykdomoje byloje nėra. Tokiu būdu visi vykdymo veiksmai atlikti tinkamai neinformavus skolininko įstatymo nustatyta tvarka ir toks antstolės veikimas yra neteisėtas. Dalį Turto realizavimo veiksmų vykdomojoje byloje Antstolė atliko galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms: Atsakovė 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymu “Dėl neįvykusių varžytinių“ Nr. 0140/12/00469, 0140/12/00468 paskelbė Turto pirmąsias varžytines neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojui Bankui perimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą apie sutikimą ar atsisakymą paimti neparduotą iš varžytinių turtą išieškotojui buvo nustatyta pranešti iki 2012 m. gruodžio 27 d. 2012 m. gruodžio 19 d. patvarkymu “Dėl vykdomosios bylos sustabdymo” Nr. 469, 468 Atsakovė, išieškotojui prašant, sustabdė vykdomąją bylą iki 2013 m. sausio 31 d, t.y. tol, kol išieškotojas apsispręs ir pateiks atsakymą, ar pageidauja perimti turtą. Šie veiksmai buvo atliekami galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pritaikytoms to paties Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-08-16 ir 2012-09-24 nutartimis - vykdymo veiksmų sustabdymas antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 469 ir Nr. 468 dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, antstolei apie laikinąsias apsaugos priemones buvo žinoma, ji 2012-12-06 apie tai informuota jai įteikiant teismo nutartį ir ieškovės atskirąjį skundą, dėl kurio ji turėjo teisę teikti atsiliepimą. Iš to, kas išdėstyta, susidaro įspūdis, kad antstolei išieškotojo (Banko) interesai visą laiką buvo svarbesni už Teismo priimtas ir privalomas vykdyti nutartis. Be to vykdomojoje byloje (bylose) byloje nėra jokio dokumento, įrodančio, kad vykdymo veiksmai jose būtų atnaujinti.. Pažymėtina, kad tokie pažeidimai negali būti laikomi tik formaliu pažeidimu, Taip pat pažymėtina, kad varžytynės dėl žemės sklypo, esančio ( - ), buvo organizuotos ne toje vykdomoje byloje, kurioje sklypas buvo areštuotas. Visos šios aplinkybės dėl antstolės padarytų esminių procesinių pažeidimų, teisės normų reglamentuojančių areštuojamo turto vertės nustatymą ir perleidimą pažeidimų, sudaro neabejotiną pagrindą Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiais Antstolės surašytus turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais išieškotojui Bankui buvo perduotas Ieškovei nuosavybės teise priklausęs turtas - žemės sklypai, esantys ( - ).

21Nustačius, kad Antstolės veiksmai realizuojant ieškovei priklausiusį turtą buvo neteisėti, teismas, gindamas viešąjį interesą, turėtų savo iniciatyva įpareigoti Antstolę gražinti išieškotojui šio sumokėtas vykdymo išlaidas 37165,72 Lt (atitikmuo 10763,94 Eur).

22Dėl restitucijos taikymo D. Š. nurodo, kad Įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso normose nustatęs specialų turto perdavimo išieškotojui akto negaliojimo institutą, nenustatė specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių, todėl turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinus negaliojančiu taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Taigi, tais atvejais kai restitucijos natūra neįmanoma atlikti de facto, teismas turi diskrecijos teisę savo iniciatyva pakeisti restitucijos būdą.

23Pažymėtina, kad 2013-12-03 ginčo Turtas buvo perleistas su Banku susijusiai bendrovei - UAB „Intractus“, kas patvirtina Banko nesąžiningumą.

24Teismui pripažinus turto perdavimo išieškotojui aktus negaliojančiais, teismas savo iniciatyva turi išspręsti restitucijos taikymo klausimą bei pasirinkti restitucijos būdą. Teismui nusprendus taikyti restituciją natūra, tarp atsakovų Banko ir UAB „Intractus“ sudarytas ginčo turto perleidimo sandoris savaime laikytinas negaliojančiu,. Šiuo atveju, net jei teismas laikytų, kad UAB „Intractus“ ginčo Turtą įgijo sąžiningai (nors Ieškovė mano priešingai) asmens sąžiningumas neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos, nes, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, niekinio sandorio šalių sąžiningumas nėra restitucijos taikvma paneigianti aplinkybė {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ UAB ,,Autoreikmuo“, Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-237/2011) Teismui nusprendus restituciją natūrą pakeisti į išmoką piniginiu ekvivalentu, reikalavimas UAB “Intractus” atžvilgiu turėtų būti atmestas, o UAB “Intractus” byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos CPK nustatyta tvarka, t.y. iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas.

25Pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis ( - ), buvo įkeistas UAB „Autodraugas” prievolių įvykdymui, o įmonė sprendimo priėmimo dienai yra likviduota dėl bankroto. Tai reiškia, jog jos prievolės (pagrindinė ir aksesorinė) taip pat yra pasibaigusios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012). Iš bylos duomenų (teismo ekspertizės akto) akivaizdu, jog išieškotojui perdavus ir šiam vėliau savo dukterinei įmonei perleidus ginčo turtą, šis kažkuriuo momentu buvo nuniokotas ir šiai dienai gražinus turtą ieškovei, jis būtų gražintas ženkliai blogesnės būklės ir mažesnės vertės. Iš šio seka, kad restitucijos taikymas, kurio pasekmė turėtų būti tokio pat, tik jau teisėto turto pardavimo iš varžytynių proceso organizavimas, užprogramuotų mažiausiai dar vieną ginčą taip šalių dėl padarytos žalos atlyginimo.

26CK 6.148 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Ieškovės manymu, byloje surinktų įrodymų visuma bei aplinkybė, kad bankui perėmus Ieškovės turtą dar liko didelė nepadengtos skolos dalis (šią aplinkybę pagrindžia Banko į bylą pateikta 2018-03-26 pažyma apie įsiskolinimą), kurią iš Ieškovės yra reikalaujama sumokėti, kad visą laiką, kol ji siekė apginti savo pažeistas teises teisme, Banko jai buvo skaičiuojamos neprotingai didelės palūkanos ir netesybos, o su Ieškovės taikiais pasiūlymais Bankui atitinkamai perskaičiuoti ir sumažinti jos skolą realia viso perimto turto verte ir baigti šią bylą taikiai Bankas nesutiko, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl turto būklės esminio pablogėjimo, kurios seka ir iš vertintojų ataskaitų, vieno iš bendraskolių bankroto ir jo prievolių pabaigos, rodo, jog grąžinus ginčo turtą Ieškovei, ji galimai patirtų nuostolių, dalis prievolės būtų pasibaigusi ir dėl to nukentėtų ir paties Banko interesai, dėl ko restitucijos procesas galėtų būti komplikuotas. Grąžinus šalis į pradinę padėtį vykdymo procesas nepasibaigtų, o prasidėtų iš naujo, teisingumas nebūtų atkurtas. Dėl šių priežasčių Ieškovė mano, jog iš esmės pasikeitus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, restitucija natūra šioje byloje neturėtų būti taikytina, o šalių pusiausvyra gali būti atkurta kitomis teisinėmis priemonėmis. Be to, kaip jau paminėta aukščiau, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ginčo Turtas buvo perleistas Banko dukterinei bendrovei UAB „Intractus“, kas dar labiau apsunkintų restitucijos natūra taikymą.

27Įstatymas reglamentuoja, kad restituciją natūra keičiant į išmoką piniginiu ekvivalentu, turi būti teisingai atlyginama už negražintą turtą. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, teisingo piniginio ekvivalento nustatymo klausimas reikšmingas tiek, kiek tai susiję su šalių teisių ir interesų pusiausvyra, užtikrinant, kad bankui perėmus ieškovei priklausiusi turtą būtų nustatyta teisinga jo kaina, atitinkamai padengiant bankui dar likusios skolos dali. Pagal (statymą, sprendžiant piniginio ekvivalento priteisimo klausimą, kai turtas nėra gražinamas natūra, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, įvertinus aplinkybę, kad turtas Bankui buvo perduotas už nepagristai mažą kainą, turto perdavimo bankui momentas yra 2013 m. gegužės 30diena.

28Posėdyje apklausiama dėl savo duotos išvados teismo ekspertė nurodė, kad konkretaus turto vertė reiškia žemės sklypo vertės, apskaičiuotos lyginamuoju metodu ir jo pagerinimų bei priklausinių, kurių vertė apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu, verčių suma. Tai reiškia, kad išieškotojui turto perdavimo aktu perduoto žemės sklypo, esančio ( - ) vertė 2013-05-30 dienai buvo 83 385 Eur (47700 Eur + 35685 Eur), žemės sklypo, esančio ( - ) vertė tai pačiai dienai buvo 81 669 Eur (47700 Eur + 34269 Eur), o Žemės sklypo, esančio ( - ) - 263 710 Eur (151000 Eur + 112710 Eur), viso išieškotojui perduoto turto rinkos vertė - 428 764 Eur. Įvertinus tą aplinkybę, jog išieškotojas turtą perėmė už pradinę pirmųjų varžytynių kainą, kuri sudaro 80 proc. nustatytos turto rinkos vertės, arba 343 011,20 Eur (atitikmuo 1 184 349,70 Lt), susidaro toks Banko perimto ir eksperto nustatytos kainų skirtumas - 117 107,59 Eur (atitikmuo 404 349,09 Lt) (343 011,20 Eur - 225 903,61 Eur). Nustačius, kad išieškotojui perėmus ieškovės nuosavybes teise valdytus žemės sklypus jos prievolė bankui nebuvo įvykdyta ir yra skola, įvertinus kad bankas yra hipotekinis ieškovės kreditorius ir, išieškojimo atveju, turi pirmumo teisę, nurodytos sumos skirtumas banko turi būti panaudojamas ieškovės turimos skolos kreditoriui Bankui dengimui. Šiuo atveju ši suma turėtų būti laikoma kreditoriaus - Banko gauta 2013- 05-30 aktu, perimant ginčo turtą. Įvertinus nurodytą, šiuo teismo prašoma nusprendus taikyti restituciją ne natūra, nustatyti, kad 2013-05-30 Banko perimtas ginčo turtas, yra perimtas už 80 proc. teismo ekspertės nustatytos kainos.

29Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė argumentus bei motyvus išdėstytus ieškinyje (galutinai suformulavus reikalavimus) ir prašė ieškovės reikalavimus tenkinti, nesutiko su atsakovų atsiliepimuose bei teismo posėdžių metu išdėstytais argumentais.

30Atsakovai Luminor bankas (buvęs Nord bankas) ir UAB “Intractus” pateiktame atsiliepime (juos abu atstovavo ta pati advokatų kontora) nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo jų netenkinti, nurodydami šiuos argumentus bei motyvus, tai yra nurodė, kad ieškovės patikslinto ieškinio faktinis pagrindas, kad ginčo žemės sklypai 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktais Bankui buvo perduoti neteisėtai už per mažą kainą, yra neatitinkantis tikrovės ir nepagrįstas. Ieškovė antstolės A. L. 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktus ieškiniu ginčija teigdama, kad Bankui įkeisti žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) (ginčo žemės sklypai) Bankui vykdomojoje byloje buvo perduoti už per mažą kainą, tačiau kitose išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose Ieškovė skundė antstolės A. L. veiksmus tuo pagrindu, kad antstolė yra įkainojusi Turtą per maža kaina, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad antstolė Turtą vykdomoje byloje įkainojo tinkamai ir jis pardavinėtas varžytynėse už teisingai įkainotą jo rinkos vertę, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, dėl ko teismai visus Ieškovės skundus dėl antstolės A. L. veiksmų neteisėtumo atmetė kaip nepagrįstus. Taigi, Ieškovė neteisėtai kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotus prejudicinius faktus. Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 str. 4 d. numato, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

31Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs prejudicinių faktų požymius ir jų reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 dalyje „Dėl prejudicinių faktų vertinimo“ išaiškino, kad „Kasacinis teismas, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje.“ Esant tokiai Teismų praktikai prašo teismo vadovautis bylose tarp tų pačių asmenų (D. Š., Banko, antstolės A. L.) priimtomis įsiteisėjusiomis: (1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi c.b. Nr. 2-3686- 570/2012, šių nutartį galioti palikusia apeliacine tvarka priimta (2) Kauno apygardos teismo 2013- 02-11 nutartimi c.b. Nr. 2S-413-259/2013 ir (3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-01-17 nutartimi c.b. Nr. 2-327-571/2013 ir jose nustatytais prejudiciniais faktais, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). D. Š. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų skundais prašė pripažinti neteisėtais antstolės A. L. 2012-07-09 pranešimus dėl Bankui įkeistų žemės sklypų (unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), t.y. ginčo žemės sklypų) pardavimo iš viešųjų varžytynių ir nustatyti šių areštuotų žemės sklypų rinkos vertę, teigdama, kad antstolė A. L. areštuojamą turtą įkainojo per mažomis kainomis nei yra jų rinkos vertė, kad apie pirmąsias įkeisto turto varžytynes paskelbė pranešimu, o ne patvarkymu, be to, jai neišaiškino teisės pačiai susirasti ir pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

32Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-16 nutartimi atmetė D. Š. skundus ir nustatė šiuos faktus:

33(1)

34žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), antstolės 2012-03-21 turto arešto aktu įkainotas 660 000 Lt verte, kai tuo tarpu VĮ Registro centro duomenimis minėto sklypo vertė - 421 746 Lt,

35(2)

36žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), antstolės 2012-03-21 turto arešto aktais įkainoti kiekvienas po 220 000 Lt, kai tuo tarpu VĮ Registro centro duomenimis šių sklypų vidutinė rikos kaina atitinkamai yra 95 307 Lt ir 95 269 Lt,

37(3)

38skolininkei D. Š. 2012-03-21 turto arešto aktai įteikti asmeniškai 2012-03-26 ir 2012-04- 20, turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00468 įteiktas pakartotinai 2012-08-07, tačiau skolininkė jokių prieštaravimų ar pasiūlymų dėl turto perkainojimo nepateikė, todėl antstolė pagrįstai paskelbė minėto turto pirmąsias viešąsias varžytynes,

39(4)

40skolininkės kartu su skundu dėl antstolės veiksmų pateiktas 2008 metų UAB „Korporacija „Matininkai“ turto vertintojų nežinia kokiu tikslu ir kam atliktas preliminarus žemės sklypų vertinimas, tuo metu esant nepagrįstai aukštoms nekilnojamojo turto kainoms, negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir kelti dvejonių dėl žemės sklypų kainų. Skirtingai, nei nurodo pareiškėja, VĮ Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis, areštuotas turtas pagal masinio vertinimo kainas taip pat yra gerokai pigesnis, nei išieškotojo antstolei pateiktas individualus turto vertinimas. Todėl teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą skolininkės skundą dėl realizuojamo turto įkainojimo. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka 2013-02-11 nutartimi c.b. Nr. 2S-413-259/2013 atmetė D. Š. atskirąjį skundą ir paliko galioti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį, konstatuodamas: „Šios bylos kontekste svarbios faktinės aplinkybės yra tos, kad net nustačius komercinės paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kainą 660 000 Lt, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio, ( - ) - 70 000 Lt; žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), - po 220 000 Lt, už šią kainą turto niekas nenupirko. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jokie pirkėjai, žemės sklypais nesidomėjo, dalyvauti varžytynėse neužsiregistravo. Vadinasi, kaina, už kurią turtas buvo bandomas parduoti, yra ta kaina, už kurią turtas realiai galėjo būti parduotas tuo metu buvusiomis rinkos sąlygomis. Vadovaujantis CPK 681 straipsniu, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pareiškėja nėra pateikusi skundo dėl 2012 m. kovo 21 d. turto arešto akto dėl jame nustatytos kainos dydžio. Taigi, skolininkė pati neįgyvendino savo teisių ginčyti nustatytą turto vertę, neįvykusios turto varžytynės patvirtina, jog turto vertė nėra nustatyta per žema, todėl laikytina, jog pareiškėja negali remtis šia aplinkybe siekdama pateisinti, kodėl niekada neginčijo nustatytos turto vertės. Nors apeliantė antstolės nustatytos ginčo vertės nepagrįstumą iš esmės grindė Korporacijos “Matininkai“ pateikta preliminaria išvada dėl turto vertės, kuri buvo atlikta 2008-07-08 (b. 1. 10-14), pažymėtina, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog nuo 2008-2009 metų Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje vyko žymūs pokyčiai, kurių metu nekilnojamojo turto vertė krito 30-40 proc., kai kur ir dar daugiau. Pareiškėjos pateiktas turto vertinimas buvo atliktas tada, kai nekilnojamojo turto kainos buvo itin aukštos, tačiau tai nepatvirtina, jog jos tokios yra išlikusios šiuo metu. Pareiškėjos argumentai, esą turto kaina šiuo metu yra žymiai aukštesnė, nei nustatė antstolė, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais. Teismas nevertina, kaip turto vertė galimai kito palyginus su 2008 metais ir turto arešto akto sudarymo metu. Kaip minėta, šalims buvo sudaryta galimybė pateikti su turto verte susijusius įrodymus antstolei. Žinodama tokį antstolės nurodymą, pareiškėja antstolei jokių duomenų nepateikė. Todėl pareiškėjos argumentai, esą antstolė nepagrįstai nustatė mažą ginčo turto vertę, laikytini neįrodytais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis.).“ D. Š. skundė teismui taipogi ir antstolės A. L. 2012-12-11 patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių ir siūlymo Bankui perimti neparduotą turtą, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-01-17 nutartimi c.b. Nr. 2-327-571/2013 atmetė D. Š. skundą kaip nepagrįstą, konstatuodamas: „2012-12-11 antstolė patvarkymu pripažino pirmąsias varžytines neįvykusias ir tuo pačiu patvarkymu siūlo išieško toj ui AB DNB bankui perimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. Susipažinus su vykdomąja byla matyti, kad pirmos varžytinės neįvyko dėl to, kad varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (LR CPK 717 str. 1 d. 1 p.). Antstolis vadovaujantis LR CPK 719 str. 1 d. pasiūlė išieškotojui AB DNB bankui perimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Tik kreditoriui atsisakius paimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą antstolis gali skelbti pakartotines varžytynes (CPK 721 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius paprašė pratęsti terminą atsakymui į antstolės pasiūlymą pateikti. 2012-12-19 patvarkymui antstolė sustabdė vykdomąją bylą, šio klausimo išsprendimui. Remiantis išdėstytu nėra pagrindo pripažinti 2012-12-11 patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių neteisėtu ir jį panaikinti, todėl skundas atmestinas. Antstolei grąžintina vykdomoji byla.“ Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitose išnagrinėtose civilinėse bylose taip tų pačių asmenų (Ieškovės, Antstolės ir Banko) yra konstatuoti prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.), jog ginčo žemės sklypai vykdomojoje byloje buvo įkainoti teisingai už ne per mažą kainą ir varžytynėse pardavinėti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant CPK reikalavimų. D. Š. patikslintame ieškinyje nurodo tuos pačius argumentus, kad vykdymo procese ginčo žemės sklypai buvo įkainoti ir perduoti išieškotojui Luminor bankui už pernelyg mažą kainą, nors šie argumentai dėl tariamai per mažos sklypų kainos teismų yra atmesti kaip nepagrįsti, o teismai konstatavo, kad ginčo žemės sklypai įkainoti tinkamai ne per maža kaina, o antstolė jokių pažeidimų, įkainodama ginčo žemės sklypus ir nustatytomis kainomis pardavinėdama juos viešosiose varžytynėse, nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė neturi teisės nagrinėjamoje byloje pakartotinai kvestionuoti šių prejudicinių faktų. Ieškovės patikslintame ieškinyje pakartotinai dėstomi argumentai, kad ginčo žemės sklypai išieškotojui perduoti neteisėtai už nepagrįstai per mažas kainas, vertintini kaip minėtų Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo neginčytinų prejudicinių faktų kvestionavimas, ką draudžia imperatyvios teisės normos (CPK 18 str., CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

41Pažymėtina, jog pirmosiose varžytynėse ginčo turto pradinė pardavimo kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio turto įkainojimo vertės (CPK 718 str., 681 str.), o pirmosioms varžytynėms neįvykus dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 719 str. 1 d.). Kadangi šiuo atveju minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypai įkainoti pagrįstai ir teisėtai, atitinkamai pagrįsta ir teisėta buvo jų pradinė kaina pirmosiose viešosiose varžytynėse, akivaizdu, kad išieškotojui Bankui ginčo žemės sklypus perėmus už pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą, ginčo turtas Bankui buvo perduotas nepažeidžiant CPK nuostatų dėl turto perdavimo išieškotojui tvarkos, taigi už tinkamą kainą. Paskelbtose varžytynėse nedalyvavus nė vienam pirkėjui, Bankas 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktais perėmė iš varžytynių neparduotus ginčo žemės sklypus už pradinę pirmosiose varžytynėse skelbtųjų pardavimo kainą, taip kaip numatyta CPK 719 str. 1 d., t. y. (1) žemės sklypas, adresu ( - ), perimtas už 176 000 Lt kainą, (2) žemės sklypas, adresu ( - ), perimtas už 176 000 Lt kainą, (3) žemės sklypas, adresu ( - ), perimtas už 528 000 Lt. Kadangi teismai pripažino, kad ginčo žemės sklypus antstolė įkainojo tinkamai už ne per mažą kainą ir jie pardavinėti viešosiose varžytynėse už teisingai nustatytą kainą, tokiu atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad A. L. 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktai yra neteisėti. Antstolė A. L. pagrįstai perdavė išieškotojui Bankui ginčo turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, kai varžytynės neįvyko (CPK 719 str. 1 d.). Pagrįstai mano, kad nagrinėjamą bylą nagrinėjantis teismas negali tų pačių aplinkybių vertinti kitaip, kaip jau yra įvertinę D. Š. skundus dėl antstolio veiksmų atmetę teismai įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Banko argumentus patvirtina teismų praktika, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018-07-24 sprendimas c. b. Nr. 2-1573-480/2018 faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kurioje ieškinys atmestas.

42Atsakovai pasisako, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), perduotas išieškotojui už pradinę 428 000 Lt varžytynių kainą., nes faktiškai šis žemės sklypas buvo perduotas už 528‘000 Lt kainą, (žr. antstolės A. L. 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. ( - )). Dėl šios ieškovės klaidos jos skaičiavimai dėl Banko perimto turto vertės yra klaidingi, nes ji skaičiuoja, kad Bankas visą turtą perėmė už 780 000 Lt, kai jis iš tikrųjų buvo perimtas už bendrą 880 000 Lt kainą (ekvivalentas eurais 254 865,61 EUR).

43Bankas pasisako taip pat ir dėl Ieškovės patikslinto ieškinio argumentų, susijusių su CPK 681 str. nuostatomis dėl areštuoto turto įkainojimo, nepagrįstumo iš esmės. Ieškovės teiginius dėl ginčo žemės sklypų įkainojimo nepagrįstumo ir perdavimo išieško toj ui AB DNB bankui už itin mažą kainą paneigia į bylą iš Banko išreikalautos nepriklausomo turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ parengtos 2013-10-28 turto vertinimo ataskaitos Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ). Šiose turto vertinimo ataskaitose naudojantis lyginamuoju metodu 2013-07-26 dienai nustatyta tokia ginčo turto rinkos vertė:

44žemės sklypo, adresu ( - ), - 160‘000 Lt (šis žemės sklypas vykdomojoje byloje 2012-03-21 įkainotas 220‘000 Lt; vadovaujantis CPK 718 str. ir 719 str. 1 d., pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse ir perdavimo išieškotojui kaina - 1 76'000 Lt);

45žemės sklypo, adresu ( - ), -160‘000 Lt (šis žemės sklypas vykdomojoje byloje 2012-03-21 įkainotas 220‘000 Lt; vadovaujantis CPK 718 str. ir 719 str. 1 d., pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse ir perdavimo išieškotojui kaina - 176‘000 Lt);

46žemės sklypo, adresu ( - ), - 500"000 Lt (šis žemės sklypas vykdomojoje byloje 2012-03-21 įkainotas 660‘000 Lt; vadovaujantis CPK 718 str. ir 719 str. 1 d., pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse ir perdavimo išieškotojui kaina - 528000 Lt).

47Taigi, priešingai nei įrodinėja Ieškovė, vykdomojoje byloje ginčo žemės sklypai įkainoti bei ginčijamais 2013-05-30 turto perdavimo išieškotojui aktais Bankui perduoti net už didesnę kainą nei buvo nustatyta šių žemės sklypų rinkos vertė. AB „Jungtinis verslas“ 2013-10-28 turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos finansinių ataskaitų sudarymo tikslu, tačiau užsakovo AB DNB banko prašymu šiose ataskaitose buvo nustatyta ginčo turto rinkos vertė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. Ginčo turto vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, prieš tai ginčo turtą turto vertintojui apžiūrėjus, atsižvelgus į jo kokybės charakteristiką ir fizinę būklę, surinkus duomenis apie infrastruktūrą ir inžinerines komunikacijas, privažiavimo kelius ir kt. Priešingai nei teigiama patikslintame ieškinyje, į visus ginčo turto pagerinimus buvo atsižvelgta ir jie įvertinti nustatant ginčo turto rinkos vertę (t. y. pagerinimai įtakojo žemės sklypų rinkos vertę).

48Nepagrįsti Ieškovės teiginiai, jog Antstolė nesiėmė CPK įtvirtintų privalomų veiksmų skelbti antrąsias ginčo turto varžytynes. Byloje yra pateikti įrodymai, jog terminas Bankui apsispręsti dėl turto perėmimo Banko prašymu Antstolės pagrįstai ir teisėtai buvo pratęstas iki 2013-01-31, vykdomoji byla Antstolės 2012-12-19 patvarkymu „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ iki šio termino buvo sustabdyta, tačiau minėtų Ieškovės skundų pagrindu iškeltose minėtose civilinėse bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų sustabdymas, iki kol bus išnagrinėti Ieškovės skundai dėl antstolio veiksmų (Kauno apygardos teismas 2013-03-21 nutartimi c. b. Nr. 2S-795-273/2013 nutraukė apeliacinį procesą pagal D. Š. atskirąjį skundą). Todėl akivaizdu, jog objektyviai tik po to, kai teismine tvarka buvo išspręsti Ieškovės skundai ir išnyko vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, AB DNB bankas galėjo išreikšti valią dėl ginčo turto perėmimo ir tai padarė 2013-04-02 raštu, informuodamas Antstolę apie ginčo žemės sklypų perėmimą. Tokiu būdu jokių imperatyvių teisės normų pažeidimų, sąlygojančių pagrindą panaikinti Ieškovės ginčijamus turto perdavimo išieškotojui aktus, padaryta nebuvo.

49Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog sprendžiant ginčus dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių akto, atitinkamai ir dėl turto perdavimo išieškojimui akto, teisėtumo dėl ginčo turto kainos pagrįstumo, nustatinėjama turi būti tik areštuoto turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009. Byloje nustatyta, kad ginčo turtą 2012-03-21 Turto arešto aktuose Antstolė įkainojo remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ginčo žemės sklypų rinkos vertę bei atsižvelgdama į išieškotojo nuomonę, t. y.: žemės sklypas ( - ) įkainotas 220‘000 Lt; žemės sklypas ( - ) - 220‘000 Lt; žemės sklypas ( - ) - 725‘000 Lt. Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-03-21 Turto arešto aktuose ginčo žemės sklypai įkainoti ne mažesne nei jų rinkos vertė, t. y. Teismo ekspertės G. B. parengtas 2016-10-20 Teismo ekspertizės aktas Nr. ( - ) (27) (toliau - Teismo ekspertizės aktas). Šiame ekspertizės akte, atsakydama į Teismo 2013-12-16 nutartimi užduotą klausimą kokia buvo ginčo žemės sklypų rinkos vertė, teismo ekspertė nurodė, kad 2012-03-21 dienai rinkos vertė paskaičiuota lyginamuoju metodu buvo: žemės sklypo ( - ) - 47‘400 EUR (163‘662,72 Lt); žemės sklypas ( - ) - 47‘400 EUR (163‘662,72 Lt); žemės sklypas ( - ) - 150‘000 EUR (517‘920 Lt). Ieškovės prašymu į bylą iš Banko išreikalautos nepriklausomo turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ parengtos 2013-10-28 turto vertinimo ataskaitos Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ). Šiose turto vertinimo ataskaitose naudojantis lyginamuoju metodu 2013-07-26 dienai nustatyta tokia ginčo turto rinkos vertė: žemės sklypo ( - ) - 160‘000 Lt; žemės sklypas ( - ) - 160'000 Lt; žemės sklypas ( - ) – 500 000 Lt. Taigi, priešingai nei patikslintame ieškinyje teigia Ieškovė, 2012-03-21 Turto arešto aktuose ginčo turtas įkainotas ne mažesne verte nei jų rinkos vertė. Tokiu būdu CPK 681 str. nuostatos dėl areštuoto turto (ginčo turto) įkainojimo tvarkos nebuvo pažeistos. Maža to, tai, kad žemės sklypai nebuvo įkainoti nepagrįstai maža kaina, patvirtina ir neįvykę pirmosios varžytynės, nes akivaizdu, kad jai būtų buvusi nustatyta mažesnė už rinkos kainas šių žemės sklypų pradinė pardavimo kaina, šis turtas būtų sulaukęs pirkėjų susidomėjimo ir varžytynių metu parduotas už rinkos sąlygas atitinkančią kainą.

50Pažymėtina ir tai, jog būtent lyginamasis metodas yra naudotinas turto rinkos vertei nustatyti. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 56 punkte nurodyta, jog lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Taigi tiek teismo ekspertė G. B., tiek turto vertintojas UAB „Jungtinis verslas“ ginčo žemės sklypų rinkos vertę nustatė lygindami ginčo turtą su panašiais žemės sklypais, atsižvelgiant į visų lyginamųjų objektų kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Tai, kad nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę buvo atsižvelgta j jų faktinius duomenis, t. y. vietą, aplinką, privažiavimą, komunikacijas, žemės sklypų paskirtį ir stovį (sklypų sutvarkymą), patvirtina ekspertizės aktas ir turto vertinimo ataskaitos Taigi akivaizdu, jog nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę buvo įvertintos ir juose įrengtos žvyro/skaldos aikštelės bei kiti vadinamieji šių žemės sklypų „pagerinimai“. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pagal Metodikos 64 punktu išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė, o šio metodo esmė - prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina (65 punktas). Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma (66 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis teismo eksperto ekspertizės akte nurodyta ginčo turto tariamų pagerinimų atkuriamąją verte, nes šiame ginče yra aktuali tik ginčo turto - trijų žemės sklypų - rinkos vertė. Tokiu būdu Ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai vadovaujasi kaštų metodu paskaičiuota atkuriamąja verte ir juo labiau nepagrįstai ją prideda prie lyginamuoju metodu paskaičiuotos ginčo turto rinkos vertės, spręsdama dėl ginčo žemės sklypų vertės jų įkainojimo ir perdavimo išieškotojo Banko nuosavybėn metu.

51Nesutinka su Ieškovės argumentais, kad ginčo žemės sklypuose yra tokio pobūdžio pagerinimai, kurie turėtų būti vertinami atskirai nuo žemės sklypų, ir jų atkuriamoji vertė pridedama prie ginčo žemės sklypų rinkos vertės.

52Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypuose įregistruoti pastatai (t. y. parduotuvė, unikalus Nr. ( - ); parduotuvė, unikalus Nr. ( - ); sandėlis, unikalus Nr. ( - )) faktiškai neegzistuoja, ir dėl to ginčo byloje nėra. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir Teismo ekspertizės aktas bei UAB „Jungtinis verslas“ turto vertinimo ataskaitos

53Lygiai taip pat j bylą yra pateikti duomenys, kad ginčo žemės sklypuose faktiškai nėra tokių automobilio stovėjimo aikštelių, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre statusu „formuojamas“ šias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertė (2017-03-21 teismo posėdžio garso įrašo 19:28 - 20:56 min.). Pažymėtina, jog pagal registro duomenis ginčo žemės sklypuose turėjo būti formuojamos akmens trinkelių automobilio stovėjimo aikštelės. Tuo tarpu tiek iš Teismo ekspertizės akto, tiek iš UAB „Jungtinis verslas“ turto vertinimo ataskaitų matyti, jog ginčo žemės sklypuose automobilių stovėjimo aikštelių iš akmens trinkelių nebuvo. Aplinkybė, kad buvo išduoti statybos leidimai vykdyti minėtų objektų statybos darbus ir kad ginčo žemės sklypuose buvo įrengtos žvyro/skaldos aikštelės, turto vertintojų buvo įvertinta parenkant lyginamuosius objektus ir nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę lyginamuoju metodu.. Nėra jokio pagrindo žvyro/skaldos aikšteles traktuoti savarankiškais objektais ir jų įrengimo kaštus pridėti prie ginčo žemės sklypų rinkos vertės, siekiant nustatyti ginčo turto rinkos vertę. Tokia pozicija nesuderinama ne tik su minėtomis CPK 681 str. 1 d. nuostatomis, bet ir su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, jog tokie „pagerinimai“ kaip išpiltas žvyras/skalda ginčo žemės sklypuose ar vielos tinklo tvora svarbūs tik tiek, kiek padidina paties ginčo žemės sklypo rinkos vertę (t. y. tokie „pagerinti“ žemės sklypai lyginamuoju metodu vertinami pasirenkant didesnės vertės lyginamuosius objektus bei taikant atitinkamus pataisos koeficientus, kas šiuo atveju ir buvo padaryta tiek teismo ekspertės, tiek turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ nustatant ginčo turto rinkos vertes), tačiau šių „pagerinimų“ kaštų verte negali būti padidinama ginčo žemės sklypų rinkos vertės. Pabrėžia, kad nėra pagrindo vadovautis patikslintame ieškinyje nurodoma Ieškovės užsakymu atlikta ir į bylą pateikta UAB „Negrita“ vertintojo K. K. parengta 2014-08- 20 Turto vertinimo ataskaita Nr. 14-08-20. Šioje vertinimo ataskaitoje išskirti visai kitokie „pagerinimai“ nei buvo nurodyti teismo ekspertės Teismo ekspertizės išvadose, be to, iš esmės prieštaraujantys teismo ekspertės byloje duotiems paaiškinimams, kas gali būti laikoma žemės sklypų pagerinimais. Dėl šių akivaizdžių vertintojo K. K. parengtos ataskaitos prieštaravimų kitiems byloje esantiems įrodymas ir teismo eksperto paaiškinimams, nėra pagrindo vadovautis jo 2014-08-20 Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 14-08-20 nustatytomis vertėmis kaip neobjektyviu dokumentu.

54Priešingai nei patikslintame ieškinyje įrodinėja Ieškovė, mano, kad jei šią bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir būtų konstatuoti Ieškovės akcentuojami Antstolės padaryti procedūriniai pažeidimai vykdomojoje byloje, šie pažeidimai turėtų būti laikomi formaliais, mažareikšmiais ir nesudarančiais pagrindo turto perdavimo išieškotojui aktus pripažinti negaliojančiais. CPK 602 str. 1 d. 7 p. reglamentuota, jog turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

55Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais tarp Banko ir UAB „Intractus“ sudarytus 2013-12- 03 akcijų pasirašymo sutartį bei 2013-12-03 priėmimo - perdavimo aktą atsakovai atsiliepime pasisakė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, jog Bankas nesąžiningai bylos nagrinėjimo metu ginčo turtą perleido dukterinei bendrovei UAB „Intractus“, dėl ko prašoma pripažinti negaliojančia 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutartį ir 2013-12-03 priėmimo - perdavimo aktą dalyje dėl ginčo žemės sklypų UAB „Intractus“ perdavimo. Atsakovai Bankas ir UAB „Intractus“ nesutinka su šiais nepagrįstais reikalavimais, nes pirmiausia šie reikalavimai kaip išvestiniai gali būti spręstini tik tuo atveju, jei būtų teismo pripažinti negaliojančiais 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktai. Galiojant šiems aktams, Ieškovė kaip skolininkė neturi teisės ginčyti ir nėra jokio teisinio pagrindo naikinti išieškotojo sudarytų paskesnių sandorių dėl šio turto. Net tuo atveju, jei pirmasis Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktus būtų tenkintas, tai savaime nesudaro pagrindo laikyti 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutartį bei 2013-12-03 priėmimo - perdavimo aktą negaliojančiais, nes sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik konkrečiai įstatymuose ir CK IV skyriuje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, kurių Ieškovė byloje nenurodė ir neįrodinėja, be to, taikytinos sąžiningų įgijėjų teises ginančios teisės normos (CK 4.96 str. 2 d., 6.153 str.).Bankas tapo ginčo žemės sklypų savininku 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktų Nr. ( - ) pagrindu, kas yra registruota viešame registre. Bankas kaip turto savininkas turėjo įstatymo jam garantuojamą teisę savo nuožiūra naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausančią nuosavybę (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Pagal CK 4.93 str. visiems savininkams garantuojama vienoda teisių apsauga. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Bankas, būdamas turto savininku, turėjo teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra, nes tokią teisę jam garantuoja konstitucinės bei civilinės teisės normos, ginančios savininkų nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 4.93 str.). Šiuo atveju jokių teisinių riboj imu/draudimų Bankui perleisti ginčo žemės sklypus nebuvo, todėl Bankas, perleisdamas sklypus, nepažeidė jokių teisės normų ir/ar kitokių reikalavimų ir kaip turto savininkas turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti, ką daryti su turtu. Bankas kaip žemės sklypų savininkas turėjo visišką teisę jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą perleisti kitiems asmenims, ir tokia teisia pasinaudojo. Taigi jokių neteisėtų veiksmų Bankas neatliko. Nėra pagrindo nei Banką, nei UAB „Intractus“ kaip sąžiningą turto įgįjėją pripažinti nesąžiningais. Atsakovas UAB „Intractus“ yra teisėtas turto savininkas, ginčo žemės sklypais yra apmokėtos UAB „Intractus“ akcijos, t.y. žemės sklypai įnešti kaip turtinis įnašas, apmokant naujai išleidžiamas UAB „Intractus“ akcijas. Jokių teisinių ribojimų šiems veiksmams atlikti nebuvo. CK 4.96 str. 2 d. draudžia išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą, išskyrus atvejus, kai daiktas prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Vien aplinkybė, kad turtas perleistas dukterinei bendrovei, pati savaime nereiškia, kad sandoris yra neteisėtas. Ginčijama akcijų pasirašymo sutartimi buvo susitarta dėl 57 890 paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo/išleidimo, bendra išleidžiamų akcijų kaina - 5‘789‘000 Lt. 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutarties 7.2 punkte numatyta, kad akcijos yra pilnai apmokėtos, kai Pirkėjas (Bankas) perduoda turtinius įnašus Bendrovės (UAB „Intractus“) nuosavybėn, tačiau 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutartyje nėra jokių tiesioginių sąlygų dėl ginčo žemės sklypų, todėl Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutartį, kuria yra didinamas atsakovo UAB „Intractus“ įstatinis kapitalas, yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė apskritai neturi teisės ginčyti 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutarties, nes įstatinio kapitalo didinimas, akcijų emisija ir kiti su akcijomis susiję klausimai yra išimtinai susiję su vidine Banko ir UAB „Intractus“ kaip juridinių asmenų autonomija, ir ieškovė neturi teisės jų ginčyti. Be to 2013-12- 03 Nekilnojamojo turto priėmimo - perdavimo aktu yra susitarta dėl 15 nekilnojamojo turto vienetų perdavimo UAB „Intractus“ nuosavybėn, apmokant turtiniu įnašu naujai išleistas UAB „Intractus“ akcijas. Ginčo žemės sklypai buvo perduoti UAB „Intractus“ nuosavybėn kaip įnašas už akcijas (akto 8-10 p.) už kainą, atitinkančią nepriklausomo turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ parengtose 2013-10-28 turto vertinimo ataskaitose Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) nustatytą žemės sklypų rinkos vertę: žemės sklypas ( - ) perduotas už 160‘000 Lt kainą; žemės sklypas ( - ) - už 160‘000 Lt; žemės sklypas ( - ) - už 500‘000 Lt. Ieškovė nenurodo jokio faktinio ir teisinio pagrindo 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutarčiai ir 2013-12-03 Nekilnojamojo turto priėmimo - perdavimo aktui pripažinti negaliojančiais, todėl reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

56Dėl reikalavimo taikyti restituciją atsakovai pasisako, kad visiškai pritaria ieškovei, kad restitucijos natūra taikymas esamoje faktinėje situacijoje yra absoliučiai negalimas. Nagrinėjamu atveju restitucijos natūra taikymas būtų itin komplikuotas ir neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina, jog restitucijos natūra taikymas būtų sudėtingas, faktiškai neįgyvendinamas ir neatitiktų protingumo reikalavimo dėl to, jog: (1) BUAB „Autodraugas“, kurios prievolės taip pat buvo užtikrintos ginčo turto įkeitimu, jau yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota; (2) ginčo žemės sklypai Banko 2013-12-03 buvo perleisti UAB „Intractus“, t. y. įnešti kaip turtinis įnašas apmokant naujai išleidžiamas šios įmonės akcijas; (3) grąžinus ginčo žemės sklypus Ieškovės nuosavybėn, vėl tęstųsi vykdomoji byla ir vyktų priverstinis išieškojimas iš šio turto, nes šio turto įkeitimu yra užtikrintos Ieškovės bei jau nebeegzistuojančios UAB „Autodraugas“ prievolės Bankui, o Ieškovės skolos suma Bankui žymiai padidėtų, nes už visą laikotarpį nuo 2013-05-30 (kada ginčo žemės sklypai buvo perduoti išieškotojui Bankui) iki naujo šio turto pardavimo būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo 880‘000 Lt (t. y. 254‘865,62 EUR) didesnės skolos sumos, be to, prisiskaičiuotų vykdymo išlaidos, o ir pats vykdymo procesas nusitęstų neprognozuojamai trukmei, nes vėl reikėtų šaukti turto varžytynes ir atlikti kitus vykdomoje byloje reikalingus veiksmus. Tokia situacija prieštarauja tiek pačios Ieškovės, tiek ir išieškotojo Banko turtiniams interesams. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų neatitiktų restitucijos natūra taikymas, dėl ko Ieškovė patikslintame ieškinyje pagrįstai prašo restitucijos natūra netaikyti. Tačiau Bankas nesutinka su Ieškovės pozicija, kad būtų nustatyta, jog Bankas 2013-05-30 ginčo turtą perėmė už 80 proc. teismo ekspertės nustatytos kainos, kurią apskaičiuoja ekspertė „pagerinimų“ kaštų atkuriamąja verte 2013-05-30 datai. Yra visiškai neaišku, kodėl Ieškovė, atlikdama savo skaičiavimus už kokią kainą Bankui turėtų būti perduodamas ginčo turtas, vadovaujasi teismo ekspertės nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis bei „pagerinimų“ kaštų atkuriamąja verte 2013-05-30 datai, o ne 2012-03-21, kada ginčo žemės sklypai buvo įkainojami vykdomosiose bylose, ir teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatė, kad žemės sklypai įkainoti tinkamai už ne per mažą kainą. Ginčo turtas vykdomojoje byloje buvo įkainotas pagrįstai ir teisėtai, ir bylas dėl antstolio veiksnių pagal Ieškovės skundus sprendę teismai nenustatė jokių antstolės atliktų ginčo turto įkainojimo pažeidimų, todėl skaičiuoti 80 proc. turto kainą nuo ekspertės nustatytos turto vertės nėra jokio pagrindo. Ginčo aktų negaliojimo pasekmių klausimas galėtų būti sprendžiamas pripažįstant Bankui nuosavybės teisę į ginčo turtą nuo 2013-05-30 teismo sprendimo pagrindu remiantis tokiomis pačiomis ginčo turto perdavimo išieškotojui Bankui kainomis, kurios buvo nurodytos Ginčo aktuose (t. y. pirmųjų varžytynių pradinė ginčo žemės sklypų pardavimo kaina - 80 proc. nuo 2012-03-21 Arešto aktuose nurodytos ginčo turto rinkos vertės

57Tuo atveju, jei Teismas, išnagrinėjęs bylą, spręstų tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais ginčijamus Turto perdavimo išieškotojui aktus (su kuo Bankas nesutinka, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo), tokiu atveju nustatytina, kad 2013-05-30 Bankas perėmė ginčo turtą tokiomis kainomis: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), už 176‘000 Lt (50‘973,12 EUR);žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), už 176‘000 Lt (50‘973,12 EUR); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), už 528‘000 Lt (152‘919,37 EUR).

58Teismo posėdžių metu atsakovų Luminor bank ir UAB „Intractus atstovė palaikė argumentus bei motyvus išdėstytus atsiliepime ir prašė ieškinio netenkinti visa apimtimi, o teismui nusprendus pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus, sutiko jog būtų netaikoma restitucija natūra, o piniginiu ekvivalentu taikoma, tačiau ne tokio dydžio kaip ieškovė nurodė ieškinyje, o tokio kaip atsakovai nurodo atsiliepime, atsižvelgiant į jų išdėstytus motyvus dėl turto vertės nustatymo ydingumo, taikant ne tik lyginamąjį metodą, bet ir „kaštų atkuriamąja verte metodą.

59Atsakovė Antstolė A. L. nesutinka su ieškovės reikalavimais ir teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad esminis ir pagrindinis ieškovės argumentas ir motyvas, jog turtas buvo parduotas už itin žemą kainą. Su tuo negalima sutikti. Ieškovė jau ne vieną kartą dar iki pradinio ieškinio pateikimo teismui momento teismine tvarka yra skundusi antstolės nustatytas ginčo žemės sklypų vertes bei pardavimo iš varžytynių kainas, tačiau kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (teismų procesinių sprendimų) Ieškovės skundai ir argumentai dėl tariamai per mažos sklypų kainos teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, iš esmės dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus dėl neva per mažos nustatytos ginčo žemės sklypų kainos, kurie kaip nepagrįsti jau yra atmesti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka 2013-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 28-413-259/2013 atmetė D. Š. atskirąjį skundą ir paliko galioti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį, kuria buvo atmesti D. Š. skundai dėl antstolio veiksmų, dėl ginčo žemės sklypų įkainavimo už per mažą kainą. Tiek Marijampolės rajono apylinkės teismas, tiek apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas atmetė kaip nepagrįstus D. Š. argumentus dėl per žemų žemės sklypų kainų nustatymo, bei išaiškino, kad neįvykusios turto varžytynės patvirtina, jog turto vertė nėra nustatyta per maža, nes turto už nustatytas kainas niekas nepirko, kad antstolė jokių pažeidimų, įkainodama ginčo žemės sklypus, nepadarė, ir konstatavo, kad "pareiškėjos argumentai, esą antstolė nepagrįstai nustatė mažą ginčo turto vertę, laikytini neįrodytais (CPK 12 str., CPK 178 str.. CPK 185 str.)." Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ginčo žemės sklypai vykdomojoje byloje buvo įkainoti teisėtai ir pagrįstai, taip pat nepažeidžiant CPK nuostatų buvo nustatytos ir pradinės ginčo žemės sklypų pardavimo kainos pirmosiose viešosiose varžytynėse.

60Nors ieškovė nurodo, kad parduodamo ginčo turto kaina buvo nustatyta itin maža, tačiau tenka pastebėti, jog paskelbus pirmąsias varžytines, kurių metu parduodamo turto kaina sudaro 80 proc. (CPK 718 str.) nustatytos turto kainos nebuvo registruotas nė vienas potencialus turto pirkėjas, norintis turtą įsigyti už siūlomą iš varžytinių kainą, kas akivaizdžiai parodo, kad antstolės nustatyta turto kaina atitiko realią rinkos kainą ir nebuvo per žema, nes priešingai vertinant esant akivaizdžiai mažesnei parduodamo turto kainai nei rinkos kaina, būtų tikrai atsiradę pirkėjų norinčių minėtą turtą įsigyti, tačiau taip neatsitiko, kas ir liudija kad kaina ne tik kad nebuvo per maža, tačiau greičiausiai priešingai per didelė, kadangi už tokia siūlomą kainą įsigyti neatsirado nė vieno potencialaus pirkėjo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2012-08-16 Marijampolės rajono apylinkės teismui priėmus D. Š. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų, kuriais buvo ginčijama turto įkainojimas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi, kuria buvo atmestas D. Š. skundas, papildomai D. Š. išaiškino, kad ji kaip skolininkė iki varžytinių pradžios turi teisę pati pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją ir parduoti turtą už maksimalią jos nuomone turto kainą. Kauno apygardos teismas 2013-02-11 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10- 16 nutartį palikdamas nepakeistą, o D. Š. atskirąjį skundą atmesdamas kaip nepagrįstą, tokią skolininko teisę išaiškino pakarotinai bei nurodė, kad skolininkė minėto skundo nagrinėjimo metu nebuvo praradusi tokios teisės ir ją gali įgyvendinti CPK nustatyta tvarka bei papildomai pažymėjo, kad antstolės veiksmai skolininkui nėra kliūtis kuo efektyviau įgyvendinti savo teises vykdymo procese.

61Antstolės manymu ieškovė nepagristai patikslintame ieškinyje teigia, jog antstolė pažeidžiant CPK nuostatas pasiūlė išieškotojui Luminor bank, AB perimti ginčo žemės sklypus. Antstolė 2012-10-30 patvarkymu Nr. 0140/12/00569 „Dėl varžytynių paskelbimo“ paskelbė ginčo žemės sklypų pardavimą iš pirmųjų varžytynių, nustatydama pradines žemės sklypų pardavimo kainas: žemės sklypą, adresu ( - ), už pradinę 176'000 Lt kainą, žemės sklypą, adresu ( - ), už pradinę 528'000 Lt kainą, ir žemės sklypą, adresu ( - ), už pradinę 176'000 Lt kainą. Kadangi paskelbtose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, joms neįvykus, priešingai nei teigia ieškovė, antstolė, vadovaudamasi CPK 719 str. 1 d., teisėtai ir pagrįstai 2012-12-11 priėmė patvarkymą "Dėl neįvykusių varžytynių" ir pasiūlė išieškotojui Luminor bank, AB perimti ginčo žemės sklypus už pradines jų pardavimo iš varžytynių kainas. Pažymėtina, kad antstolės 2012-12-11 patvarkymą ieškovė taip pat yra skundusi teismine tvarka, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 327- 5711/2013 D. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir antstolės 2012-12-11 patvarkymą „Dėl neįvykusių varžytynių“ paliko galioti. Dėl ko laikytina, kad antstolės atliktas minėtas procesinis veiksmas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o ieškovės patikslinto ieškinio motyvai dėl antstolės pažeidimų nepagrįsti

62Ieškovė nepagrįstai teigia, kad išieškotojas neva be jokio teisinio pagrindo iki 2013-05-30 svarstė perimti jam įkeistą turtą ar ne, o antstolė nesiėmė CPK įtvirtintų privalomų veiksmų skelbti antrąsias varžytynes. Pažymėtina, kad terminas Luminor bank, AB apsispręsti dėl turto perėmimo Luminor bank, AB prašymu antstolės buvo pratęstas iki 2013- 01- 31, vykdomoji byla Antstolės 2012- 12-19 patvarkymu "Dėl vykdomosios bylos sustabdymo" iki minėto termino buvo sustabdyta, tačiau ieškovės skundų pagrindu, iškeltose minėtose civilinėse bylose, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - vykdymo veiksmų sustabdymas, iki kol bus išnagrinėti ieškovės skundai dėl antstolio veiksmų (Kauno apygardos teismas 2013-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-795- 273/2013 nutraukė apeliacinį procesą pagal D. Š. atskirąjį skundą), todėl objektyviai tik po to, kai teismine tvarka buvo išspręsti ieškovės skundai ir išnyko vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, buvo galimas tolimesnių veiksmų atlikimas ar sprendimų (patvarkymų) priėmimas. Ieškovė kaltina antstolę, kad nepagrįstai ilgai buvo sustabdyta vykdomoji byla, tačiau kaip jau minėta ji buvo sustabdyta dėl to, kad buvo nagrinėjami pačios ieškovės pateikti skundai, iki jų išnagrinėjimo pabaigos. 2013-04-02 Luminor bank, AB raštu informavo antstolę apie tai kad išieškotojas nori perimti ginčo žemės sklypus. CPK nedraudžia antstoliui pratęsti terminą išieškotojui apsispręsti dėl iš pirmųjų varžytynių neparduoto turto perėmimo, o nagrinėjamu atveju antrosios ginčo žemes sklypų varžytynės CPK nustatytais terminais ir negalėjo būti sušauktos dėl ieškovės pradėtų teisminių procesų ir juose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - vykdymo veiksmų sustabdymo. Vykdymo veiksmus antstolė toliau tęsė išnykus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, t.y. nustojus galioti teismo nutartimis taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tad antstolei tik gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo pagrindas spręsti tolimesnius vykdymo veiksmus, dėl ko gavus išieškotojo prašymą dėl ginčo turto perėmimo, pagrįstai ginčijamais 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktais Nr. 303/2012 ginčo turtas ir buvo perduotas išieškotojui už pradinę jo įkainojimo kainą. Kaip jau minėta įsiteisėjusiais teismo sprendimu (2013-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 28- 413-259/2013) yra nustatyta, kad turto kaina nustatyta tinkamai. CPK 719 str. numatyta, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. Taigi įstatymas aiškiai nurodo, už kokią kainą privalo būti pasiūlyta perduoti turtą išieškotojui, o būtent už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. Antstolė 2012-12-11 ir priėmė patvarkymą dėl siūlymo perduoti turtą išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. 2012-12-11 priimtas patvarkymas "Dėl neįvykusių varžytynių" ir pasiūlymas išieškotojui Luminor bank, AB perimti ginčo žemės sklypus už pradines jų pardavimo iš varžytynių kainas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327- 5711/2013) pripažintas teisėtu. Esant aukščiau išdėstytai situacijai kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pradinė turto pardavimo kaina nustatyta teisingai, kai CPK 719 str. numato, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, esant teismo įsiteisėjusiam sprendimui, kuriuo nustatyta, kad antstolės pateiktas pasiūlymas išieškotojui yra teisėtas, pripažinti negaliojančiais 2013-05-30 Turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. 303/2012 nėra jokio teisinio pagrindo.

63CPK 602 str. 1 d. 7 p. reglamentuota, jog turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Minėtos aplinkybės, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra pripažinta, kad ginčo žemės sklypai vykdomojoje byloje buvo įkainoti teisėtai ir pagrįstai, taip pat teisėtu pripažintas ir Antstolės 2012-12-11 patvarkymas "Dėl neįvykusių varžytynių", kuriuo išieškotojui Luminor bank, AB buvo pasiūlyta perimti ginčo žemės sklypai už pradines jų pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainas, patvirtina, jog ginčo žemės sklypų perdavimas išieškotojui buvo teisėtas. Keliami ir kiti neva antstolės padaryti pažeidimai, tačiau pažymėtina, kad civilinis procesas labai aiškiai nustato, kad vykdymo proceso dalyvis, nesutikdamas su antstolio veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, turi teisę skųsti neteisėtus antstolio veiksmus. Kaip matyti ieškovė pakankamai aktyviai viso vykdymo proceso metu naudojosi savo teisėmis ir skundė antstolės veiksmus, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Antstolė taip pat nesutinka, su teismo ekspertės nustatyta ginčo turto kaina, kadangi ekspertė įvertinusi ginčo turto rinkos vertę, nepagrįstai dar papildomai įvertino ir tariamus pagerinimus kurių vertę dar kartą pridėjo prie ginčo turto rinkos vertės, t.y. tariamus pagerinimus įvertino kaip atskirą turto objektą, bei įvertinimą padarė neatlikus statybos ekspertizės bei nenustačius, realiai atliktų darbų kiekio, t.y. kainą grindė ne faktais, o prielaidomis, dėl ko tokia eksperto išvada remtis nėra galima.

64Teismo posėdžių metu atsakovės antstolės atstovas palaikė argumentus bei motyvus išdėstytus atsiliepime, nurodė, kad pridėtos prie nagrinėjamos civilinės bylos (toliau bylos), tame pačiame teisme išnagrinėtos , civilinės bylos pagal D. Š. skundus dėl antstolės veiksmų, turi prejudicinį ryšį nagrinėjamai bylai, tai yra jose nustatytų faktų iš nauijo nustatinėti nagrinėjamoje byloje nereikia. Antstolės atstovas nesutiko, kad D. Š. nežinojo apie antstolės atliekamus veiksmus ir tuo pačiu ginčo žemės sklypų (toliau turto) areštą, kadangi pati skundė antstolės veiksmus ir jos patvarkymus. Prašo ieškinio netenkinti.

65Trečiasis asmuo AB “Energijos skirstymo operatorius” (anksčiau AB Lesto) teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.111 str. nustato jog pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka . Taip pat nurodė, kad tuometinis AB Lesto 2007 m. gegužės 15 d. sudarė (pasirašė) su D. K. (dabar Švažiene) servituto nustatymo žemės sklype sutartį, kuria žemės sklypo 0,0003 ha daliai yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę statyti, eksploatuoti elektros įrenginius, jais naudotis bei juos prižiūrėti. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir atstovui nedalyvaujant.

66Trečiojo asmens atstovas j teismo posėdžius neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 247 str.

67Trečiasis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau INVEGA) pateiktame teismui atsiliepime nurodo, kad ji yra valstybės įsteigta garantijų institucija, teikianti paskolų garantijas kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteikiamas paskolas. INVEGA paskolų garantijų suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-255 patvirtinti Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai (toliau nuostatai), kuriais vadovaujantis pagal AB DNB bankas ir UAB „Autodraugas“ prašymą suteikti garantiją, išdavė garantiją Nr. ( - ), kuria garantavo AB DNB bankui už UAB „Autodraugas“ suteikiamos paskolos pagal 2007 m. sausio 9 d. kreditavimo sutartį (toliau sutartį) dalies iki 80 procentų paskolos grąžinimą. Pagal sutarties ir garantijos sąlygas turėjo būti įkeisti banko naudai komercinės paskirties žemės sklypai ( - ) bei gyvenamasis namas ( - ) bei pateiktas D. K. (dabar Š.) laidavimas visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Garantija yra antraeilė paskolos užtikrinimo priemonė. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

68Šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant.

69Trečiasis asmuo UAB „Tadesa“ į ieškovės D. Š. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus atsiliepimo neteikė. Pateiktame teismui atsiliepime į ieškovės ieškinį šis trečiasis asmuo nurodė, kad buvo sudaręs su ieškove Automobilių aikštelės nuomos sutartį Nr. l. 2010 m. rugpjūčio 31d. (toliau nuomos sutartis), kuria ieškovė perdavė UAB „Tadesa“ automobilių stovėjimo aikštelės teritoriją (toliau aikštelės), esančią ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose ( - ). Sutartis buvo sudaryta 5 metams, trečiasis asmuo aikštelėje „vykdo parkavimo veiklą ir laiko automobilius“. Nurodo jog jo nuomone yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį.

70Trečiasis asmuo UAB „Tadesa“, teismo prašymu, byloje teikė duomenis, kad UAB „Tadesa“ vienašališkai nutraukė 2010 m. rugpjūčio 31 d. Automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį Nr. 2015 m. liepos 30 dieną, prieš tai informavęs D. Š. apie sutarties nutraukimą 2015 m. sausio 30 d. Taip pat nurodė, kad neturi byloje jokių interesų ir pretenzijų (b.l. 87, t. 9).

71Šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant. Teismas pasisako, kad UAB „Tadesa“ procesiniai dokumentai (ir teismo šaukimai, pranešimai) buvo siunčiami buveinės adresu ir laikomi įteiktais, nes kito adreso jiems siųsti UAB „Tadesa“ nepranešė (CPK 121 str.).

72Ieškinys galutinai suformulavus reikalavimus netenkinamas.

73Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2012-02-21, pagal pateiktą AB DnB Nord banko raštą su priedais, pradėjo vykdymo veiksmus pagal 2009-05-12 Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dėl įkeistų nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės teise priklausančių D. Š., priverstinio pardavimo AB DnB Nord banko naudai.

742012-03-21 antstolė A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00469, pagal 2009-05-12 Hipotekos teisėjo nutartį Nr. ( - ), surašė turto arešto aktą ir areštavo žemės sklypą 1,0210 ha. ploto, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. ( - ), kurį įvertino 70000 litų, žemės sklypą 0,2493 ha. ploto, komercinės paskirties, unikalus Nr. ( - ), kurį įvertino 220000 litų, žemės sklypą 0,2492 ha. ploto, komercinės paskirties, unikalus Nr. ( - ), kurį įvertino 220000 litų, viso areštuoto turto vertė 510000 litų, o turto arešto mastas, pagal teismo nutartis 476246,54 litai (vykdomoji byla Nr. 0140/12/00469 b.l.18-16).

752012-03-21 antstolė A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00468, pagal 2009-05-12 Hipotekos teisėjo nutartį Nr. ( - ), surašė turto arešto aktą ir areštavo žemės sklypą 0,7885 ha. ploto, komercinės paskirties, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurį įvertino 660 000 litų ( vykdomoji byla Nr. 0140/12/00468).

76Turo arešto aktus antstolė siuntė skolininkei vykdymo procese – D. Š. ir išieškotojui tuometiniam AB DNB bankui (vykd. b. l.19, toliau skolininkė ir išieškotojas). Antstolė paskelbė pirmąsias varžytynes ir pranešimus taip pat išsiuntė skolininkei ir išieškotojui (vykd. b. l. 27). Apie varžytynes buvo paskelbta spaudoje.

77Vykdomojoje byloje yra duomenys jog skolininkė 2012 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą antstolei, jai skirtus dokumentus siųsti advokatų kontorai adresu Klaipėda, Šimkaus g. 12-12 (vykd. b. l. 22), o 2012 m. liepos 26 d. pateikė D. Š. prašymą antstolei, prašydama jai elektroniniu laišku ar faksu atsiųsti turto arešto aktą (vykd. b. l. 28).

782012 m. liepos 31 d. skolininkė padavė skundą dėl antstolės veiksmų (toliau skundą) Marijampolės rajono apylinkės teismui (toliau teismui), kuriuo prašė nustatyti areštuotų nekilnojamųjų daiktų, tai yra žemės sklypų kainą ir pripažinti antstolės pranešimą dėl pirmųjų varžytynių neteisėtu ( civ. byla Nr. 2-3686-570/2012) kartu su skundu pateikė turto arešto akto kopiją. 2012 m. rugpjūčio 3d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-3616-570/2012, vykd. b. l. 37,38) buvo netenkintas skolininkės prašymas ir netaikytos laikinos apsaugos priemonės bei nesustabdyti antstolės vykdymo veiksmai dėl žemės sklypų pardavimo varžytynėse.

79Civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 yra duomenys, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti antstolės vykdymo veiksmai vykdomojoje. byloje Nr. 0140/12/00469 kol bus išnagrinėtas D. Š. skundas 2012 m. liepos 30 d. dėl antstolės veiksmų. 2012 m. spalio 16 d. teismo nutartimi šis skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas. Nutartyje be kitų aplinkybių nurodyta, kad D. Š. turto arešto aktai buvo įteikti asmeniškai 2012 m. kovo 26 ir 2012 m. balandžio 20 d. , o vykd.omojoje byloje Nr. 0140/12/00468 pakartotinai ir 2012 m. rugpjūčio 7 d., tačiau skolininkė neprieštaravo dėl turto įkainojimo bei neteikė pasiūlymų dėl areštuoto turto perkainojimo, todėl buvo paskelbtos varžytynės. Teismas šia nutartimi pasisakė, kad skunde skolininkė nurodo jog jai nebuvo pasiūlyta iki varžytynių susirasti ir pasiūlyti savo pirkėją ir išaiškino jog dar ne vėlu tokia galimybe pasinaudoti ir tuo pačiu išaiškino, kad D. Š. iki varžytynių pradžios turi teisę pati pasiūlyti „ parduodamo daikto pirkėją ir parduoti turtą už maksimalią. jos nuomone, turto kainą“. D. Š. 2012 m. spalio 16 d. nutartį skundė atskiruoju skundu ir Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi atskirojo skundo netenkino, tai yra paliko pirmos instancijos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą ir be kitų motyvų pasisakė, „ jog pareiškėjos argumentai esą turto kaina šiuo metu yra žymiai aukštesnė, nei nustatė antstolė, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais. Teismas nevertina kaip turto vertė galimai kito . ... šalims buvo sudaryta galimybė pateikti su turto verte susijusius įrodymus antstolei. Žinodama tokį antstolės nurodymą pareiškėja (D. Š.) antstolei jokių duomenų nepateikė. Todėl pareiškėjos argumentai, esą antstolė nepagrįstai nustatė mažą ginčo turto vertę laikytini neįrodytais (CPK 12 str., 178 str., 185 str.)..... teismas nesutinka su apeliantės argumentais jog antstolė neužtikrino skolininkės teisių ... pareiškėja pagal CPK 704 str. dar ir šiuo metu turi teisę pati pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją ir parduoti daiktą už maksimalią jos nuomone turto kainą....tai reiškia, jog antstolės veiksmais pareiškėjai nėra sudarytos kliūtys kuo efektyviau įgyvendinti savo teises vykdymo procese.“

80Antstolė 2012 m. spalio 30 d. vykd. byloje Nr. 0140/12/00469 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, tai yra paskelbė jog areštuoti žemės sklypai esantys ( - ), pradinė pardavimo kaina 176 000 Lt, ( - ) - 176 000 Lt, ( - ) – 528 00 Lt, ( - ) – 56000Lt pirmosiose varžytynės bus parduodami 2012 m. gruodžio 11 d. Buvo nurodyta jog varžytynės vyks dėl kiekvieno žemės sklypo tą pačią dieną skirtingu laiku (9 val.15 min., 9 val. 30 min. ir taip toliau, vykd. b.l. 58,59). 2012 m. lapkričio 30 d. D. Š. teikė prašymą antstolei prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus arba atidėti varžytynes. Antstolė šio prašymo netenkino 2012 m. gruodžio 7 d. raštu, kuris 2012 m. gruodžio 13 d. įteiktas asmeniškai D. Š. adresu ( - ) (vykd. b.l. 90).

812012 m. gruodžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė žemės sklypų priklausančių D. Š. pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, siūlė išieškotojui perimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą bei nurodė pranešti iki 2012 m. gruodžio 27 d. ar išieškotojas paima turtą ar atsisako jį paimti. Šis patvarkymas 2012 m. gruodžio 12 d. įteiktas V. Š. (vykd. b. l. 108). Išieškotojas antstolei pateikė prašymą 2012 gruodžio 19 d. pratęsti terminą dėl turto paėmimo iki 2013 m. sausio 31 d., kadangi „bankui reikia laiko sprendimo šiuo klausimu priėmimui“ (vykd. b. l. 109). Antstolė 2012 m. gruodžio 19 d. patvarkymu sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 0140/12/00469 ir 0140/12/00468 iki 2013 m. sausio 31 d. (vykd. b.l. 111).

822013 m. sausio 31 d. antstolė priėmė kitą patvarkymą dėl minėtų vykdomųjų bylų sustabdymo iki bus išnagrinėtas D. Š. atskirasis skundas Kauno apygardos teisme ( vykd. b. l.112).

83D. Š. padavė skundą 2012 m. gruodžio 20 d. ir prašė antstolės patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių 2012 m. gruodžio 11 d. vykdomosiose bylose Nr. 0140/12 00469 ir 0140/12/00468 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antstolė jo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui ir skundas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-327-571/2013 bei 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atmestas. Nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą pobūdį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 18 str.).

842012 m. gruodžio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5657/2012, duomenys iš LITEKO, CPK 179 str. 3d.) buvo netenkintas D. Š. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti antstolės veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00469 ir 0140/12/00469 (toliau vykd. bylose). Ši nutartis buvo skundžiama atskiruoju skundu ir Kauno apygardos teismo nutartimi 2013 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 2S-795-273/2013 (vykd. b.l. 113-115) apeliacinis procesas pradėtas pagal D. Š. atskirąjį skundą nutrauktas. Kauno apygardos teismas nutartyje pasisakė jog pareiškėja prašė „sustabdyti 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių vykdymą kol bus išnagrinėtas D. Š. 2018 m. gruodžio 18 d. skundas dėl antstolės A. L. veiksmų vykd. bylose ir priimtas galutinis sprendimas (nutartis).“ Apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-5657-91/2012 Kauno apygardos teismas nutraukė dėl to, kad „ ... LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-327-571/2013 pareiškėjos D. Š. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnyko pareiškėjos D. Š. atskirojo skundo objektas.

85Išieškotojas vykdymo procese tuometinis AB DNB bankas 2013 m. balandžio 02 d. pateikė antstolei raštą (vyd. B. l. 118), kad sutinka perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą bankui įkeistą skolininkės D. Š. turtą, tai yra žemės sklypus, esančius ( - ) už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą 176 000 Lt, ( - ) už – 176 000 Lt, ( - ), už -528 00 Lt bei nesutinka perimti žemės sklypo esančio ( - ) ir prašo jį toliau pardavinėti varžytynėse. 2013 m. balandžio 8 d. antstolė paskelbė antrąsias varžytynes žemės sklypo ( - ) pardavimui, neatsiradus nei vienam pirkėjui šios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis ( vykd. b. l. 122, 125). Dėl žemės sklypo esančio ( - ) ieškovė D. Š. reikalavimų nėra pareiškusi ir teismas dėl jo daugiau (plačiau) nepasisako.

86Žemės sklypus esančius ( - ) už anksčiau minėtas sumas antstolė perdavė išieškotojui (bankui) 2013 m. gegužės 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktais Nr. ( - ) ( vykd. b. l. 127-129).

87Teismas pasisako, kad vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00469 išieškotoju yra nurodyta tuometinis AB DNB bankas, skolininke yra D. Š., o vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00468 išieškotoju yra nurodytas tas pats AB DNB bankas, o skolininku yra nurodyta UAB „Autodraugas“, vykd. byloje Nr. 0140/12/00468 yra AB DNB raštas antstolei į jos paklausimą, kad „... perėmus bankui nuosavybėn D. Š. priklausiusią namų valdą ( - ), buvo „dengiama“ D. Š. skola bankui pagal Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį Nr. ( - ), o skolų likučiai pagal hipotekos skyriaus nutartis Nr. ( - ) ir ( - ) nepasikeitė, todėl prašome vykdyti skolų išieškojimą pagal šias nutartis pilna apimtimi kaip ir nurodyta nutartyse.“ Nutartyje hipotekos skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. Nr. ( - ) nurodyta parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą ir namų valdą, esančius ( - ). 2013 m. rugsėjo 4 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo vykdomąją bylą Nr. 0140/12/00468 sustabdė ir užbaigė, iškėlus UAB „Autodraugas“ bankroto bylą, hipotekos skyriaus nutartį Nr. ( - ), 2009 m. gegužės 12 d. persiuntė Kauno apygardos teismui, iškėlusiam bankroto bylą UAB „Autodraugas“. Iš šių duomenų teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00468 buvo vykdoma hipotekos skyriaus nutartis Nr. ( - ), 2009 m. gegužės 12 d., o vykdmojoje byloje Nr. 0140/12/00469 buvo vykdoma hipotekos skyriaus nutartis Nr. ( - ), 2009 gegužės 12 d., kurioje buvo nutarta priverstinai parduoti varžytynėse ginčo žemės sklypus.

88Dėl turto, esančio ( - ) ginčas byloje nesprendžiamas ir dėl šio turto teismas daugiau (plačiau) nepasisako.

89Teismas pasisako, kad civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 buvo nagrinėjamas ne tik D. Š. 2012 m. liepos 30 d. skundas, bet ir jos 2012 m. rugsėjo 4 d. skundas dėl žemės sklypo, esančio ( - ) (civ. bylos Nr. 2-3686-570/2012, lapai 49-52) ir vykdymo veiksmai buvo sustabdyti ir pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartį (minėtos b. l. 21, 22). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė D. Š. skundus dėl antstolės A. L. veiksmų atmesti ir, kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi paliko nepakeistą teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą, vadinasi nebuvo patenkintas nei vienas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų įkainojant ginčo žemės sklypus.

90Dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais

91Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. ( - ) negaliojančiais. Šiais aktais antstolė tris žemės sklypus, esančius atitinkamai ( - ), neparduotus pirmosiose varžytynėse, perdavė išieškotojui ta verte, kuria turtas buvo pardavinėjamas ir nenupirktas varžytynėse (vykd. b. l. 127-129). Ieškovė įrodinėja jog antstolė netinkamai nustatė žemės sklypų vertę ir juos pardavinėjo varžytynėse bei perdavė išieškotojui, nustačius per mažą jų vertę (kainą).

92CPK 602 str. 1 d. nustatytos sąlygos kada Turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu ir viena tokių sąlygų nustatyta 6 punkte, o būtent jeigu turtas parduotas už kainą mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta CPK718 str. ir CPK 722 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.

93CPK 718 str. nustatyta, kad pirmosiose varžytynės parduodamo turto pradinė kaina nustatoma 80 procentų CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.

94CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad išieškotojas savo nuomonę dėl žemės sklypų vertės pareiškė, teikdamas hipotekos skyriaus nutartis vykdymui, o skolininkė vykdymo procese D. Š. tokios nuomonės nepareiškė. Teismas sutinka, kad ji nedalyvavo kaip ir išieškotojas areštuojant žemės sklypus, tačiau ji nepasinaudojo ir CPK 681 str. 3d. nustatyta galimybe reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo per tris darbo dienas nuo turto arešto gavimo dienos. Turto arešto aktas ieškovei šioje byloje įteiktas 2012 m. kovo 26 d.

95Ieškovė nesutinka, kad žemės sklypai buvo antstolės teisingai įkainoti juos areštuojant ir įrodinėja jog antstolė be pagrindo vadovavosi išieškotojo tuometinio AB DNB bankas nurodytomis kainomis teikiant hipotekos skyriaus nutartis vykdyti. Vykdomosiose bylose yra išieškotojo raštas 2012 m. sausio 30 d., kuriame jis ne tik prašo priimti vykdomuosius dokumentus, tai yra hipotekos teisėjo nutartis Nr. ( - ) ir ( - ) vykdyti, bet ir nurodo, kaip siūlo ginčo turtą įvertinti (vykd. b. l. 1) Iš turto arešto aktų, kuriais buvo areštuoti ginčo žemės sklypai matyti, kad antstolė juos areštuodama nurodė tokią kainą kaip siūlė išieškotojas vykdymo procese, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados jog turtas buvo areštuotas nepagrįstai ar netinkamai įvertintas (įkainotas).

96CPK 681 str. 1 d. taip nurodyta kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal tokią įstatymo leidėjo šio straipsnio formuluotę, teismas daro išvadą jog antstolis neprivalo visais atvejais skirti ekspertizės areštuojamo turto vertei nustatyti. Ekspertizė skiriama kai tam prieštarauja vykdymo proceso šalys ar viena šalis arba kai pačiam antstoliui kyla abejonės dėl areštuojamo turto vertės. Bylos duomenys patvirtina, kad nei D. Š., nei bankas (išieškotojas) prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nereiškė CPK 681 str. 3 d. nustatytu terminu, antstolei abejonių dėl turto vertės taip pat nekilo, todėl ekspertizė iki paskelbiant pirmąsias varžytinės nebuvo skiriama.

97Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu jog jai nebuvo žinoma ta aplinkybė jog žemės sklypai areštuojami ir kaip jie įvertinti, kadangi šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, o būtent tai, kad jau pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00469 yra duomenys jog turto arešto aktas ieškovei įteiktas 2012 m. kovo 26 d. (vykd. b.l. 19). Tai, kad D. Š. buvo žinoma apie prasidėjusį vykdymo procesą patvirtina ir jos raštas antstolei visą korespondenciją skirtą jai siųsti advokatų kontorai esančiai Klaipėda, Šimkaus 12-12 (vykd. b.l. 22), tai nustatyta ir įsiteisėjusia Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012, kurioje taip pat konstatuota jog turto arešto aktas dėl ginčo žemės sklypų arešto ieškovei įteiktas 2012 m. kovo 26 dieną. D. Š. civilinėje Nr. 2-3686-570/2012 skundė ne bet kokius antstolės veiksmus, o skundė būtent antstolės veiksmus dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo ir jos skundas buvo atmestas, pasisakant jog antstolės pažeidimų įkainojant areštuojamą turtą nenustatyta.

98Ieškovė ir jos atstovė nesutinka, kad civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 nustatyti faktai yra prejudiciniai faktai civilinei bylai Nr. 2-915-399/2018. Teismas su tokiu ieškovės teigimu nesutinka, kadangi CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 dalyvavo ir D. Š. (pareiškėja) ir išieškotojas vykdymo procese tuometinis AB DNB bankas (dabar Luminor bankas) bei antstolė A. L.. Įstatymo leidėjas nenustatė reikalavimo, kad prejudicinis faktas bus tik tuomet jeigu byla nagrinėta ta pačia teisena (ginčo ar ypatingąja) , o nustatė reikalavimą, kad byloje dalyvautų tie patys asmenys. Be to CPK 510 str. reglamentuojantis antstolio veiksmų apskundimą ir skirtas tam jog Vykdymo proceso šalys, teikdamos skundus dėl antstolio veiksmų, galėtų patikrinti antstolio atlikto procesinio veiksmo teisingumą. Bei teisėtumą Taigi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3686-570/2012 pagal D. Š. skundus dėl antstolės veiksmų įkainojant areštuotą turtą nustatyti faktai tikrai yra prejudiciniai faktai civilinei bylai pagal ieškovės ieškinį dėl Turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais (CPK 182 str. 2 d.). Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad areštuodama turtą (žemės sklypus ) antstolė jį įkainojo tinkamai ir, kad ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012.

99Tuo pačiu teismas pasisako dėl kitų ieškovės motyvų. Ieškovė įrodinėja, kad turto (žemės sklypų ) vertė pasikeitė nuo jų įkainojimo iki perdavimo išieškotojui ir todėl prieš juos perduodama išieškotojui antstolė turėjo skirti ekspertizė jų vertei nustatyti. Teismas su tuo nesutinka, kadangi CPK 681 str. 2 d. nustato, kad vykdymo metu įkainoto turto vertei pasikeitus turtas gali būti perkainotas antstolio patvarkymu. Ekspertizė skiriama tuo atveju jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Taigi antstolis turi teisę, bet ne privalo skirti ekspertizę, kuri skiriama CPK 682 str. nustatyta tvarka. Aplinkybę jog antstolė tinkamai įkainojo areštuotą turtą patvirtina ir tai, kad pardavinėjant turtą pirmose varžytynėse, jos neįvyko dėl tos priežasties, kad neatsirado nei vienas pirkėjas, tai reiškia, kad turtas nebuvo įkainotas per žema kaina. Turto vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d. nustatyta, kad turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma už kurią jis būtų parduotas jo vertinimo dieną. Turtas nebuvo parduotas pirmose varžytynėse neatsiradus nei vienam pirkėjui ir tai patvirtina aplinkybę jog antstolė jo neįvertino per maža kaina.

100CPK 644 str. reglamentuoja skolininko vykdymo procese pareigas ir viena jų yra aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.), kita – vykdyti kitas CPK jam nustatytas pareigas (CPK 644 str. 7 p.). Be pareigų vykdymo procese skolininkas be abejo turi ir teises, viena jų numatyta CPK 704 str., kuris suteikia teisę skolininkui iki varžytynių paskelbimo, siūlyti areštuoto turto pirkėją, kad turtas būtų parduotas be varžytynių ir už aukštesnę kainą nei varžytynėse. D. Š. šia teise nepasinaudojo ne tik iki varžytynių paskelbimo, bet ir vėliau, kai jai tokią teisę papildomai išaiškino Marijampolės rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jos skundus dėl antstolio veiksmų.

101Aplinkybę, kad antstolė netinkamai įkainojo areštuotą turtą ieškovė įrodinėja byloje esančiomis turto vertinimo ataskaitomis ir ekspertizės aktu, todėl teismas dėl šių įrodymų pasisako detaliau.

102Ekspertizė byloje buvo paskirta dar 2013 m. gruodžio 16 d. (b.l. 122, 123 t. 2) ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimą kokia ginčo turto (žemės sklypų) rinkos vertė buvo 2012 m. kovo 21 d. (turto arešto dieną) bei 2013 m. gegužės 30 d. (turto perdavimo išieškotojui dieną). Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti jog, neapmokėjus už ekspertizės atlikimą, jos aktas nebuvo teikiamas teismui (b.l. 130-146, t. 2). 2016 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nutarta, tenkinus ieškovės prašymą, ekspertams užduoti papildomą klausimą (b.l. 30, 31, t. 8), tai yra pavesta apskaičiuoti ginčo žemės sklypuose atliktus pagerinimo kaštus atkuriamąja verte 2013 m. gegužės 30 dienai.

103Ekspertizės akte Nr. ( - ) (išvadose) nurodyta, kad (b.l. 48, t. 8) taikant lyginamąjį metodą žemės sklypų rinkos vertė 2012 m. kovo 21 d. nustatyta tokia:

104Žemės sklypo 0,2492 ha, ( - ) - 47.400 EUR (arba 163 625 Lt),

105Žemės sklypo 0,2493 ha, ( - ) – 47 400 EUR (arba 163 690 Lt),

106Žemės sklypo 0,7885 ha, ( - ) - 150 000 EUR (arba 517 729 Lt) Tų pačių žemės sklypų rinkos vertė 2012 m. gegužės 30 d. nustatyta tokia:

107Žemės sklypo 0,2492 ha, ( - ) – 47 700 EUR,

108Žemės sklypo 0,2493 ha, ( - ) - 47 700 EUR

109Žemės sklypo, 0,7885 ha, ( - ) – 151 00 EUR Vadinasi nuo 2012 kovo 21 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. žemės sklypų rinkos vertė pakito, padidėjo pagal ekspertų išvadas nežymiai, o būtent:

110žemės sklypo 0,2492, ( - ) rinkos vertė padidėjo 300 EUR,

111žemės sklypo 0,2493, ( - ) rinkos vertė padidėjo 300 EUR,

112žemės sklypo 0,7885 ha, ( - ) rinkos vertė padidėjo 1000 EUR Turto arešto akte antstolė buvo nurodžiusi tokią žemės sklypų rinkos vertę:

113Žemės sklypo 0,2492 ha, ( - ) rinkos vertė - 220 000 Lt, pradinė pardavimo pirmose varžytynėse kaina nustatyta antstolės - 176 000 Lt, tai yra 80 procentų rinkos vertės (CPK 718 str.)

114Žemės sklypo 0,2493 ha, ( - ) rinkos vertė -220 000 Lt, pradinė pardavimo pirmose varžytynėse kaina nustatyta antstolės - 176 000 Lt, tai yra 80 procentų rinkos vertės,

115žemės sklypo, 0,7885 ha, ( - ) rinkos vertė 660 000 Lt, pradinė pardavimo pirmose varžytynėse kaina nustatyta antstolės – 528 000 Lt.

116Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolė ginčo žemės sklypų rinkos vertę nustatė netgi didesnę, nei ją nustatė nekilnojamojo turto teismo ekspertė G. B. ekspertizės akte Nr.( - ) (27), (toliau ekspertizės akte) ir tai paneigia ieškovės teiginį jog ginčo žemės sklypus antstolė įvertino itin žema kaina.

117Yra suformuota Teismų praktika jog orientacinis kainų skirtumas gali būti laikomas esmingai mažesniu tuomet, kai pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30-50 procentų mažesnė negu nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose 3K-7-90/2009, 3k-3-251/2011). Šioje byloje nenustatyta jog pardavimo iš varžytynių kaina būtų tiek procentų mažesnė nei nustatyta turto rinkos kaina ir tai taip pat leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo išvadai jog egzistuoja esmingai mažesnės pardavimo kainos aplinkybė kaip pagrindas Turto perdavimo išieškotojui aktams pripažinti negaliojančiais (CPK 602 str. 1 d.).

118Dėl ekspertei užduoto papildomo klausimo ir ekspertės išvadų atsakant į jį teismas pasisako, kad žemės sklypuose atliktų pagerinimų nustatymas išlaidų (kaštų) metodu 2013 m. gegužės 30 d. nėra aktualus šiai bylai, kadangi atkuriamoji turto vertė, tai yra apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių savybių turto objektui sukurti (atkurti, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. ) , šioje byloje sprendžiamas klausimas ar antstolė tinkamai nustatė turto kainą jį areštuodama., o ne dėl žemės sklypų ar juose esančių daiktų atkūrimo (sukūrimo).

119Ieškovė visą laiką įrodinėjo jog antstolė turėjo pardavinėti žemės sklypus kaip vieną žemės sklypą, tačiau iš byloje esančių VĮ Registrų centras duomenų (išrašų) matyti, kad žemės sklypai buvo ir yra įregistruoti kaip trys kitos paskirties - komercinės paskirties - žemės sklypai.

120Dėl skelbimo (b.l. 103, 104, t. 4), kad bankas, perėmęs žemės sklypus, juos pardavinėjo kaip vieną žemės sklypą, teismas pasisako, kad tai neturi reikšmės sprendžiant ginčą pagal D. Š. suformuluotus reikalavimus, kadangi tokio skelbimo nebuvo antstolei areštuojant turtą ir pardavinėjant jį pirmose varžytynėse ir žemės sklypai net ir pardavinėjant juos kaip vieną pagal skelbime nurodytą formuluotę, nebuvo parduoti, nes neatsirado pirkėjų.

121Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Remax nekilnojamojo turto brokeris R. B. liudijo, kad jis pagal banko dukterinės įmonės DNB būstas užsakymą pardavinėjo žemės sklypus, kaina užsakovo buvo nurodyta preliminari, kokią norėtų gauti, o toliau jis skelbimo tekstą ir kitus duomenis rašė savo nuožiūra, į kainą jis įtraukė ir tą sumą kurią norėti gauti (‚uždirbti“) iš sandorio, tačiau žemės sklypai nebuvo parduoti, keli asmenys jais domėjosi, tačiau iki rimtų derybų ar sutarčių sąlygų derinimo nebuvo prieita.

122Teismo posėdžių metu (nagrinėjant bylą kitai teisėjai) buvo apklausta ekspertė G. B., kuri palaikė savo išvadas nurodytas ekspertizės akte.

123Ieškovė tvirtina, kad žemės sklypai nebuvo tinkamai įkainoti, tai yra jų rinkos vertė nustatyta itin maža, nes antstolė neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypuose yra automobilių stovėjimo aikštelės (toliau aikštelės) ir pastatai ir nors pardavinėjo žemės sklypus, tačiau kartu su jais pardavinėjo ir aikšteles jų neįvertinusi.

124VĮ Registrų centras išrašuose yra duomenys, kad visuose trijuose žemės sklypuose yra rengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi jų statusas yra „formuojamas“ bei nurodyta danga akmens trinkelės taip pat nurodyta, kad žemės sklypuose, ( - ) gali būti statomi pastatai –parduotuvės (statusas formuojamas, išduotas leidimas statybai), o žemės sklype, esančiame ( - ) gali būti statomas sandėlis (statusas formuojamas). Byloje duomenų jog aikštelės pilnai įrengtos ir pastatai pastatyti nėra, kadangi ir ekspertė G. B. ekspertizės akte yra nurodžiusi, kad visi trys žemės sklypai aptverti vielos tinklo tvora, įvažos išasfaltuotos, aikštelės abipus įvažiavimo išklotos betono trinkelėmis, yra aptarnavimo vagonėlis, toliau nurodo, kad „aikštelė išpilta skalda.... atitverta betoniniais apvadais, “bordiūrais“, sklype sumontuoti vaizdo stebėjimo įrenginiai, apšvietimas“.

125Liudytoja apklausta E. K. liudijo, kad ji dirbo bendrovėje „Autodaugas“ direktoriaus pavaduotoja bei UAB „Tadesa“ direktoriaus pavaduotoja nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2015 m. liepos mėnesio ir jai žinoma jog aikštelėje, esančioje ( - ), danga daugiausia skalda, trinkelėmis išklota tik maža dalis, yra taip pat asfaltuota dalis bei skalda išpilta dalis, buvo mobilus vagonėlis (‚kemperis“) sandėlių nebuvo.

126Ieškovė prašymu išreikalautoje D. Š. kredito byloje (bylos 7 tomas) nėra duomenų kokia buvo žemės sklypų rinkos vertė 2012 m. kovo 21 d. kai žemės sklypai buvo areštuoti ar 2013 m. gegužės 30 d. kai žemės sklypai buvo perduoti išieškotojui bankui, esantys bylos 7 tome duomenys buvo reikšmingi teikiant ieškovei kreditą, byloje neginčijama kredito sutartis ar paskirtis ir teismas plačiau dėl 7 tome esančių įrodymų kaip neturinčių reikšmės ginčo sprendimui, nepasisako.

127Ieškovė byloje pateikusi Turto vertinimo ataskaitą (b.l. 125,126, t. 4), kurioje yra duomenys, kad žemės sklypus vertino nekilnojamojo turto vertintojas K. K. naudodamasis retrospektyviniu ir išlaidų (kaštų) turto vertinimo metodais, vertinimo data nurodoma 2013 m. gegužės 30 d., Turto vertinimo ataskaitos Nr. ( - ), data 2014 m rugpjūčio 20 d. (toliau ataskaita). Nekilnojamieji daiktai apžiūrėti 2014 m. rugpjūčio 14 d. Ataskaitoje pažymėta jog ji parengta ne dėl to, kad yra ginčas dėl vertinamo turto rinkos vertės. Vertinimo tikslas- kai to pageidauja užsakovas.

128Vertindamas šią ataskaitą teismas pasisako, kad joje fiksuoti duomenys apie ginčo žemės sklypų (toliau turto) būklę ir bendrą situaciją, kuri neatitinka faktinės būklės buvusios areštuojant turtą ir pardavinėjant jį pirmose varžytynėse, o būtent ataskaitoje fiksuojama, kad turtas neareštuotas, neįkeistas, nevyksta jokie teisminiai procesai dėl jo, galintys turėti įtakos turto vertei nustatyti. Turto vertintojas (toliau vertintojas) taip pat nurodęs, kad jo nuomonė galioja tik vertinamo turto apžiūrėjimo (vertės nustatymo) dienai. Turto rinkos vertė buvo nustatinėjama naudojant duomenis apie fiksuotus pirkimo –pardavimo sandorius (duomenų šaltinis – UAB „Negrita“ duomenų bazė formuojama iš VĮ Registrų centras duomenų). Vertintojas nurodęs, kad retrospektyvinis vertinimas tai yra vertinimas kai nustatoma praeityje buvusi turto vertė, vadovaujantis praeityje buvusiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, darant prielaidą jog turto būklė 2013 m. gegužės 30 d. buvo tokia kaip ir 2014 m. rugpjūčio 14 d., neatsižvelgiant į vykstantį šiuo metu teisminį procesą. Ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypuose parduotuvės ir sandėlio (sandėlių) pastatų nėra. Žemės sklypuose paklota tvirta žvyro danga, iš kraštų sudėti gelžbetoniniai bordiūrai, aptverti tvora, įrengtas apšvietimas, vaizdo kameros, akmens trinkelių nėra. Vertintojas K. K. nurodo ataskaitoje jog žemės sklypų su pagerinimais rinkos vertė yra :

1290,249 ha, esančio ( - ), - 327 000 Lt, ( be pagerinimų 232 000 Lt)

1300,2493 ha, esančio ( - ), - 327 000 Lt, (be pagerinimų 232 000 Lt

1310,7885 ha, esančio ( - ), - 934 000Lt (be pagerinimų 644 000 Lt).

132Teismas vertina K. K. ataskaitą kaip vieną iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tačiau nelaiko, kad ataskaitoje nurodyta turto rinkos vertė tokia ir buvo turto areštavimo metu, kadangi pats vertintojas nurodęs, kad objekto paradavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotos rinkos vertės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, pirkėjo lūkesčių, vertintojui nežinomų kitų aplinkybių. Joje neatsižvelgta į tai, kad antstolei areštuojant ir realizuojant turtą, jis (turtas) buvo apsunkintas įkeitimu (hipoteka), turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse, o ne laisvojoje rinkoje. Pats vertintojas nurodęs jog ataskaita skirta išimtinai tik užsakovei D. Š. ir jis nesutinka bei neprisiima atsakomybės jeigu kažkas kitas naudos ataskaitą.

133Civilinėje byloje yra ir išieškotojo AB DNB bankas užsakymu parengta vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ žemės sklypo 0,7885 ha , esančio ( - ), vertinimo ataskaita Nr. ( - ) (b.l. 30-56, t. 2), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu yra 500 000 Lt. Vertinimo ataskaita taip pat parengta kitu tikslu, kai to pageidauja užsakovas, šiuo atveju bankas.

134Ieškovė teigia jog ginčo turto vertė nuo jo areštavimo iki perdavimo išieškotojui pasikeitė ir antstolė privalėjo prie perduodant turtą bankui skirti ekspertizę ir jį perkainoti. Dėl aplinkybės jog turto vertė nuo 2012 m. kovo 21 d. iki 2013 m. gegužės 30 d. pasikeitė iš esmės, ieškovė nepateikė įrodymų ir teismas šią aplinkybę laiko neįrodyta (CPK 178 str.).

135Nėra nustatytos pareigos antstolei skirti turto rinkos vertei nustatyti ekspertizę prieš perduodant turtą išieškotojui. CPK 681 str. 2 d. nustatyta, kad vykdymo proceso metu turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainotas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Kaip jau minėta ekspertizę antstolis skiria tuomet kai vykdymo proceso šalys ar šalis prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui ar kai pačiam antstoliui kyla abejonės dėl turto vertės. Ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu, atsisakymas skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 681 str. 1 d., 2 d., 682 str. 1 d., 3 d.). Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkė D. Š. ar išieškotojas AB DNB bankas vykdymo proceso metu prašė skirti ekspertizę, o antstolė atsisakė ją skirti. D. Š. skundė antstolės veiksmus (civilinės bylos Nr. 2-3686-570/2012 ir 2-327-571/2013, tačiau ekspertizės turto vertei nustatyti taip pat neprašė skirti. Prašymą skirti ekspertizę D. Š. suformulavo jau bylą nagrinėjant teisme pagal jos ieškinį dėl Turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais.

136Teismas jau pasisakė jog bylos duomenys nepatvirtina, kad antstolė netinkamai įkainojo turtą jį areštuodama. Antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės ir vykdymo proceso šalys nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taigi antstolė neprivalėjo skirti ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti ir jos neskyrė. Nėra privaloma skirti ekspertizę ir perduodant turtą išieškotojui jeigu jis neparduotas pirmose varžytynėse. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų jog per tuos kelis mėnesius nuo turto areštavimo iki perdavimo išieškotojui turto vertė pasikeitė iš esmės.

137Yra suformuota Teismų praktika, kad Turto perdavimo išieškotojui aktas kaip ir Turto pardavimo varžytynėse aktas gali būti pripažinti negaliojančiais tik išimtinais atvejais, nustačius, kad toks akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti asmens teises net ir nustačius, kad buvo pažeistos vykdymo proceso šalių ar kitų asmenų teisės ir asmuo prašantis pripažinti aktą negaliojančiu privalo įrodyti esminius jo teisių pažeidimo faktus bei turto perdavimo išieškotojui akto neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-243-969/2015.Kaip jau minėta Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad orientacinis kainų skirtumas laikomas esmingai mažesniu kai turto iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30-50 procentų mažesnė nei nustatyta turto rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-90/2009 ir nutartis byloje 3K-3-251/2011). Teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad ginčo turto rinkos vertė tiek jo areštavimo metu, tiek pardavinėjimo pirmose varžytynės metu bei perduodant ieškotojui tiek nesiskyrė nuo turto rinkos vertės ir nėra pagrindo išvadai, kad turtas buvo pardavinėjamas ir perduotas išieškotojui už esmingai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė buvusi tuo metu (2012 m. kovo mėn., 2013 m. gegužės mėn.) ir tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti Turto perdavimo ieškotojui aktus negaliojančiais CPK 602 str. 1 d. išvardintais pagrindais ir teismas Turto perdavimo išieškotojui aktų 2013 m. gegužės 30 d. nepripažįsta negaliojančiais CPK 602 str. 1 d. pagrindais, jų nenustačius.

138Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į ekspertės G. B. paaiškinimus teismo posėdžio, vykusio 2017-03-21 (b.l. 105, t. 8) metu, kad 2013-12-16 ir 2016-03-30 teismo nutartimis buvo suformuluoti klausimai ekspertei. Atliekant ekspertizę taikytas lyginamosios vertės metodas nustatyti turto rinkos vertei, o turto pagerinimo kaštai apskaičiuoti atkuriamąja verte. Kadangi tai yra kitos paskirties sklypai, todėl lyginamosios vertės metodas yra pats aiškiausias ir tiksliausias, kad nustatyti rinkos vertę. Vertinta tik sklypų vertė, ekspertizės akte pažymėta, kad sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau jos vertė nebuvo nustatinėjama. Kadangi vertinant turtą lyginamuoju metodu, tuo laikotarpiu būtų buvęs sudėtinga rasti analogą Lietuvoje, kad būtų žemės sklype su tokia danga įrengta aikštelė, todėl buvo įvertinti sklypo vertė ir atskirai sklypo pagerinimo kaštai. Galima teigti, kad abiejuose ekspertizės aktuose nurodytų verčių suma atspindi tikrąją vertą (sklypo ir turto pagerinimo) Atkuriamoji vertė buvo skaičiuojama remiantis kadastrinių matavimų bylomis, kurios yra pridėtos, kuriose nurodyta koks žemės sklypuose yra turtas (tvoros, asfalto danga). Nėra galimybės nustatyti turto pagerinimo kaštų kitaip kaip atkuriamąja verte. Nustatinėjant žemės sklypo vertę nebuvo atsižvelgta į tai, jog jie yra areštuoti, yra servitutų. Nustatinėjant vertę, remiantis kadastrinių matavimų bylų duomenimis buvo nurodyta tvoros ilgis plotis, asfalto danga, o kas yra žemėje, nustato statybos ekspertai. Turto pagerinimas nurodytas kadastrinių matavimų bylose, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė, tvoros, asfalto danga, skaldos danga, betono trinkelės. Ekspertizės akte nurodyti tie patys skaičiai kaip ir kadastrinių matavimų bylose. Ekspertizei atlikti buvo pateikta UAB „Autodraugas“ kredito byla, šioje byloje buvo nurodytos kokios medžiagos kokiais kiekiai buvo naudojamos įrengiant automobilių aikštelę. Šiuo atveju statybos ekspertas turėtų nustatyti ar nurodyti kiekiai buvo tinkami. Pagerinimo kaštai buvo skaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, galiojusiomis tuo metu ir įvertinant nusidėvėjimą. Ekspertė nepatvirtino jog pagerinimo kaštus vertino nustatinėdama medžiagų kiekius ir kainas tų kokie buvo panaudoti minėtuose sklypuose atliekant tam tikrus darbus (pilant žvyrą, dedant bordiūrus ir pan., todėl teismas nelaiko jog žemės sklypų vertė jų areštavimo metu ir perdavimo išieškotojui metu buvo tokia kokią nurodo ekspertė G. B. ekspertizės akto išvadose paskaičiuotą išlaidų (kaštų) metodu.

139Teismas taip pat pasisako, kad kitu metu buvusi ginčo turto rinkos vertė, tai yra 2014 metais ir vėliau nėra reikšminga ginčo sprendimui, kadangi nekilnojamojo turto rinka nėra pastovi ir stabili, turto kainos kinta priklausomai nuo turto pasiūlos bei paklausos santykio ir ekonominių pokyčių vykstančių šalyje.

140Ieškovė nurodo, kad antstolė padarė kitus grubius pažeidimus vykdydama išieškojimą pagal Hipotekos skyriaus nutartis. Nurodo, kad varžytynes skelbė ne patvarkymu, o pranešimu, atliko vykdymo veiksmus sustabdytoje byloje ir pan.

141Teismas pasisako, kad antstolė siuntė skolininkei raginimą vykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą kaip tai numato CPK 746 str. 1 d., siuntė ir įteikė turto arešto aktą ir kitus dokumentus esančius vykdomojoje byloje skolininkei ir ieškotojui Vykdymo procese. Parduodamo turto pirmose varžytynėse pradinę kainą nustatė tinkamai pagal CPK 718 str. nuostatas, tai yra 80 procentų turto rinkos vertės. Skelbiant varžytynes ir jas vykdant esminių pažeidimų teismas nenustatė, tai, kad dėl varžytynių skelbimo ieškovės teigimu priimtas pranešimas, o ne patvarkymas kaip numato CPK 613 str. 1d. tikrai nėra esminis pažeidimas (CPK 115 str. 4d.). 2012 m. gruodžio 11 d. yra surašytas patvarkymas ir pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis bei siūloma išieškotojui perimti turtą už pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Dėl ieškovės tvirtinimo, kad antstolė turėjo skelbti antras varžytynes, o ne siūlyti turtą paimti išieškotojui nepardavus jo pirmose varžytynėse, teismas pasisako, kad CPK 719 straipsnyje nustatytos turto nepardavimo pirmosiose varžytynėse pasekmės ir yra tos, kad jeigu turtas neparduotas dėl to, kad jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę pardavimo iš varžytynių kainą, kaip ir pasielgė antstolė. Antrosios varžytynės skelbiamos tuomet jeigu išieškotojas atsisako paimti turtą arba antstolio nustatytu terminu nepraneša savo sutikimo paimti turtą (CPK 721 str. 1 d.). Antstolis buvo nustatęs terminą bankui dėl sutikimo paimti turtą pateikimo, vėliau banko prašymu terminą pratęsė ko nedraudžia CPK nuostatos. Vyko minėtų civilinių bylų pagal D. Š. skundus nagrinėjimas ir Turto perdavimo išieškotojui aktai buvo surašyti pasibaigus teisminiams procesams civilinėse bylose ( paskutinis baigėsi 2013 m. kovo 21 civilinėje byloje Nr.2S-795-273/2013). Teismas nenustatė esminių antstolės pažeidimų vykdant hipotekos skyriaus nutartis teismui pateiktose vykdomosiose bylose, kurie galėtų leisti daryti išvadą jog buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės (CPK 602 str. 1 d. 7 p.

142Turto perdavimo išieškotojui aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik specialioje normoje, o būtent CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose 3K-7-90/2009, 3K-3-578/2014), o tokių pagrindų, kaip jau minėta, teismas nenustatė.

143Dėl pagerinimų esančių žemės sklypuose teismas pasisako, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad žemės sklypuose pastatų, išskyrus kilnojamąjį namelį, nėra, tai yra nėra nei parduotuvės, nei sandėlių. Bylos duomenys patvirtina jog žemės sklypuose ruošiamos aikštelės, tai yra buvo pilamas žvyras, skalda, dalis yra asfaltuota, įvažos betoninėmis trinkelėmis išklotos, teritorija aptverta vielos tinklo tvora, tačiau aikštelės pilnai neįrengtos, jų statusas „formuojamas“, tai leidžia daryti išvadą, kad šie statiniai yra nebaigti ir negali būti naudojami pagal paskirtį, kadangi jie nepripažinti tinkamais naudoti ir tokių nebaigtų statinių buvimas nepadidina žemės sklypų vertės tiek kaip nurodo ieškovė. Gal ir galima daryti prielaidą jog jeigu žemės sklypai būtų buvę pardavinėjami laisvojoje rinkoje ar D. Š. pasiūlytam pirkėjui jai naudojantis CPK 704 str., tai, kad yra pradėtos rengti automobilių stovėjimo aikštelės galėjo turėti tam tikrą įtaką žemės sklypų kainai, tačiau antstolė žemės sklypų pardavinėti kitaip kaip komercinės paskirties žemės sklypų pagrindo neturėjo, kadangi statiniai (aikštelės) ar pastatai (parduotuvė, sandėliai) neįregistruoti kaip baigti ir tinkami naudoti pagal paskirtį statiniai, pastatai.

144Nenustačius, kad yra pagrindai Turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. ( - ) pripažinti negaliojančiais, ieškovės D. Š. reikalavimas juos (aktus Nr. ( - ) ) pripažinti negaliojančiais netenkinamas.

145Dėl restitucijos taikymo

146Ieškovė prašo pripažinus Turto perdavimo išieškotojui aktus negaliojančiais taikyti restituciją.

147CPK 602 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinus Turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu, gali būti taikoma restitucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nustatyta tvarka.

148Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai ar per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.).

149Teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl 2013 m. gegužės 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktų Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančiais, tai yra nenustato, kad bankas ginčo žemės sklypus gavo neteisėtai arba per klaidą bei nepanaikina sandorio kurio pagrindu žemės sklypai tapo banko nuosavybe, kitų sąlygų išvardintų CK 6.145 str. 1d. teismas nenustatė taip pat, tokiu būdu nėra teisinio pagrindo restitucijai taikyti, todėl ji netaikoma, taigi netenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo.

150Dėl akcijų pasirašymo sutarties Nr. 13 bei priėmimo - perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais

151Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3 d. Akcijų pasirašymo sutartį Nr. 13 bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą toje dalyje, kuria Luminor bankas perleido ir perdavė turtą UAB „Intractus“ nuosavybėn.

152Byloje esančioje Akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 13, 2013 m. gruodžio 3 d. (b.l. 18-20, t. 3) yra duomenys, kad tuometinis AB DNB bankas (dabar Luminor bankas), sutartyje įvardintas pirkėju, ir UAB „Intractus“, sutartyje įvardinta bendrove sudarė sutartį, kuria pirkėjas (toliau bankas) pasirašo 57 890 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, o bendrovė įsipareigojo pateikti pirkėjui (bankui) pasirašytą akcijų skaičių iš akcijų emisijos, išleidžiamos pagal 2013 m. spalio 16 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo išleidžiant akcijų emisiją. Pirkėjas (bankas) įsipareigoja apmokėti pasirašytas akcijas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1.2 sąlyga). Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad visas 57 890 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų 100 litų nominalios vertės (1 vnt. minimali emisijos kaina 100 Lt.) pirkėjas apmoka turtiniais įnašais, o sutarties 7.2 p. nurodyta, kad akcijos yra pilnai apmokėtos kai pirkėjas (bankas) perduoda turtinius įnašus nuosavybėn. Nekilnojamojo turto priėmimo- perdavimo akte (toliau akte), 2013 m. gruodžio 3 d. yra duomenys, kad vadovaujantis tuo jog bankas įsigis visas naujai bendrovės išleidžiamas akcijas, visas jas apmokėdamas turtiniu įnašu perduoda bendrovei nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudaro 5 789 000 litų, o bendrovė šį turtą priima. Akto 8- 10 punktuose yra duomenys, kad bankas perduoda bendrovei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) 160 000 Lt vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) 160 000 Lt vertės ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 500 000 Lt vertės, tai yra ginčo žemės sklypus šioje byloje. Šie žemės sklypai minėtos sutarties ir akto pagrindu nuo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosavybės teise registruoti Nekilnojamojo turto registre UAB „Intractus“ vardu (b.l. 7-13, t. 3).

153Ieškovė įrodinėja jog AB DNB bankas buvo nesąžiningas perleisdamas turtą – žemės sklypus UAB „Intractus“. Sandorį prašo pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pagrindu nurodo CK 1.80 str.

154Atsakovai UAB „Intractus“ ir AB Luminor su šiuo reikalavimu nesutinka.

155Teismas pasisako dėl šio reikalavimo, kad CK 6.156 str. 1 d. numato šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei sudaryti sutartis nenumatytas Civiliniame kodekse jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

156Akcinių bendrovių įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas pinigais ir/ar akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad nepiniginiu įnašu gali būti turtas, neišimtas iš civilinės apyvartos, įskaitant ir turtines teises, o 5 d. numato jog apmokant nepiniginiu įnašu, jis turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo. Akcinių bendrovių įstatymas taikomas ne tik akcinėms bendrovėms, bet ir uždaroms akcinėms bendrovėms ir jo 49 str. numatyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas, paskutinės laidos akcijų emisijos kaina.

157Teismas nenustatė, kad Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 13 prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo ar Civilinio kodekso normoms, kadangi turtas – žemės sklypai, kuriais tuometinis AB DNB bankas apmokėjo akcijas nepiniginiu įnašu neišimtas iš civilinės apyvartos, priklausė bankui nuosavybės teise, nebuvo tuo metu jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ar kiti suvaržymai. Turto savininkas turi teisę laisvai disponuoti savo turtu (CK 4.3 7 str. 1 d.). Ieškovė neįrodinėja jog UAB „Intractus“ buvo nesąžininga sudarant sutartį Nr. 13, pagal CK 496 str. 2 d. nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, išskyrus atveju , kai savininkas tokį turtą praranda dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ieškovė tokios aplinkybės neįrodinėja ir teismas jos taip pat nenustatė. Tai, kad turtu buvo apmokėta dukterinei banko įmonei nedaro sandorio - akcijų pasirašymo sutarties negaliojančia. Teismas nenustatė šios sutarties šalių nesąžiningumo, kadangi turtas ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Intractus“, taigi sutartis Nr. 13 nebuvo sudaryta tam, kad būtų siekiama išvengti šio turto grąžinimo ieškovei, pripažinus antstolės A. L. turto – žemės sklypų – perdavimo išieškotojui (bankui) aktus 2013 m. gegužės 30 d. negaliojančiais, nes jeigu būtų siekiama tokių tikslų turtas būtų perleistas dar kitiems asmenims. UAB „Intractus“ pagal viešus duomenis yra banko dukterinė (antrinė) įmonė, kuri rūpinasi nekilnojamojo turto valdymu (administravimu) vystymu ir pardavimu. Tokiu būdu sandoris neprieštarauja UAB „Intractus“ veiklai. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Nekilnojamojo turto priėmimo- perdavimo aktą 2013 m. gruodžio 3 d. negaliojančiu toje dalyje, kurioje buvo perduoti ginčo šioje byloje žemės sklypai. Nenustačius pagrindo pripažinti sutarčiai Nr. 13 negaliojančia nėra pagrindo ir Nekilnojamojo turto priėmimo- perdavimo akto daliai pripažinti negaliojančia. Teismas pasisako ir dėl to, kad net ir pripažinus aktą ar sutartį negaliojančiais turtas – žemės sklypai būtų grąžinami ne ieškovei, o bankui, kadangi sandorį pripažinus negaliojančiu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai tai ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.). Teismas pasisako, kad ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams sutarties Nr. 13 bei akto 2013 m. gruodžio 3d. dalyje pripažinimas negaliojančiais nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi viena teismas nepanaikina, nepripažįsta negaliojančiais Turto perdavimo išieškotojui aktų 2013 m. gegužės 30 d., antra ieškovė pati prašo, pripažinus Turto perdavimo aktus išieškotojui negaliojančiais, netaikyti restitucijos natūra, tai yra žemės sklypų jai natūra negrąžinti.

158Ieškovė šio reikalavimo neįrodė ir jis netenkinamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

159Dėl bylinėjimosi išlaidų

160Ieškovės ieškinys galutinai suformulavus reikalavimus netenkinamas visiškai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio valstybei, dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, teismas priimdamas galutinį sprendimą turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl teismas iš ieškovės priteisia žyminio mokesčio dalį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, tai yra 1307 EUR.

161Atsakovai vedė bylą per atstovus advokatus

162Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus, patvirtinančius jas, pateikęs atsakovas AB „Luminor“ (b.l.141, t.3, 57, t.4., 156, t.8, 133, t.8, 20. t.10). Kauno apygardos teismas 2017 gruodžio 14 d. nutartyje grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, panaikinus 2017 m. gegužės 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą, pasisakė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti pirmos instancijos teismui (22 p.), todėl teismas priteisia iš ieškovės ne tik banko turėtas atstovavimo išlaidas, bet ir turėtas išlaidas paduodant apeliacinį skundą bei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Turėtos išlaidos priteisiamos pilnai, atsižvelgiant į bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, į tai, kad ieškinys buvo kelis kartus tikslinamas, rašomi į patikslinimus atsiliepimai (CPK 98 str., 93 str.).

163Atsakovas UAB „Inbtractus“ taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymas tenkinamas (b.l. 73, t. 10)

164Atsakovė antstolė A. L. pateikusi duomenis apie patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas (b.l. 143, t. 3). 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas 204 m. spalio 27 d. sprendimas ir byla nagrinėti grąžinta iš naujo, pasisakant, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo, todėl antstolė turėtos atstovavimo išlaidos taip pat priteisiamos.

165Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 269-270 straipsniais teismas

Nutarė

166Ieškovės D. Š. ieškinio galutinai suformulavus reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais antstolės A. L. Turto perdavimo išieškotojui aktų Nr. ( - ), pripažinimo negaliojančia Akcijų pasirašymo sutarties Nr. 13, 2013 m. gruodžio 3 d. bei pripažinimo negaliojančiu Priėmimo-perdavimo akto dalyje , kuria AB DNB bankas (dabar AB Luminor) perleido ir perdavė turtą UAB „Intractus“ nuosavybėn ir restitucijos taikymo, netenkinti.

167Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 1307 EUR žyminio mokesčio Valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą, įmokos kodas 5660).

168Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas, ( - ) turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Intractus“, juridinio asmens kodas 302424698, buveinė J.Basanavičiaus g. 26, Vilnius 968 EUR.

169Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 290 EUR atsakovei (antstolei) Astai Lukšienei jos turėtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų.

170Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 7233 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovui Luminor bank AB (anksčiau AB DNB bankas), juridinio asmens kodas 112029270, buveinė Konstitucijos prospektas 21 A, Vilnius.

171Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 253,45 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą, įmokos kodas 5660).

172Sprendimui įsiteisėjus grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0140/12/0468 ir 0140/12/00469 antstolei Astai Lukšienei, o baigtas (išnagrinėtas) civilines bylas Nr. 2-327-571/2013 ir 2-3686-570/2012 - Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų raštinei.

173Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti tretiesiems asmenims nedalyvavusiems teismo posėdyje.

174Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina... 2. Teismas... 3. Galutinai suformulavusi reikalavimus, ieškovė D. Š. (toliau ieškovė)... 4. Pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3d. akcijų pasirašymo sutartį... 5. Ieškovė Ieškinyje nurodo šias aplinkybes: 2012-02- 21 išieškotojas AB DnB... 6. 2013-03-21 v. b. Nr. 0140/12/00468 surašytas turto arešto aktas, kuriuo... 7. V. b. Nr. 0140/12/00469 (toliau tekste - Nr. 469) tą pačia dieną kaip ir v.... 8. 2013-06-05 raštu išieškotojas pareikalavo ieškovę iki 2013-06-20 pasiimti... 9. 2013-06-14 ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti... 10. 2013-12-03 akcijų pasirašymo sutartimi ir priėmimo perdavimo aktu ginčo... 11. Dėl Turto perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais D. Š. ieškinyje... 12. Ieškovė pateikė į bylą savo lėšomis atliktą turto vertinimo ataskaitą,... 13. Ieškovė ėmė iš banko kreditą žemės sklypams įsigyti, taip pat... 14. . Iš bylos medžiagos matyti, kad areštuojant išieškotojui įkeistą... 15. Ekspertės atlikti skaičiavimai patvirtina, kad nors turtas Banko įkainotas... 16. Ieškovė taip pat pasisakė, kad parduodant iš varžytynių žemės sklypą... 17. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertė, kuri panaudojo kaštų... 18. Šioje byloje ginčo turtas buvo perduotas išieškotojui už akivaizdžiai... 19. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad antstolė padarė kitus itin grubius... 20. V. b. Nr. 468 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nei vėliau... 21. Nustačius, kad Antstolės veiksmai realizuojant ieškovei priklausiusį turtą... 22. Dėl restitucijos taikymo D. Š. nurodo, kad Įstatymų leidėjas Civilinio... 23. Pažymėtina, kad 2013-12-03 ginčo Turtas buvo perleistas su Banku susijusiai... 24. Teismui pripažinus turto perdavimo išieškotojui aktus negaliojančiais,... 25. Pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis ( - ), buvo įkeistas UAB... 26. CK 6.148 straipsnio 2 dalis nustato, kad išimtiniais atvejais teismas gali... 27. Įstatymas reglamentuoja, kad restituciją natūra keičiant į išmoką... 28. Posėdyje apklausiama dėl savo duotos išvados teismo ekspertė nurodė, kad... 29. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė argumentus bei... 30. Atsakovai Luminor bankas (buvęs Nord bankas) ir UAB “Intractus” pateiktame... 31. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs prejudicinių faktų... 32. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-10-16 nutartimi atmetė D. Š.... 33. (1)... 34. žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), antstolės 2012-03-21 turto arešto aktu... 35. (2)... 36. žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 37. (3)... 38. skolininkei D. Š. 2012-03-21 turto arešto aktai įteikti asmeniškai... 39. (4)... 40. skolininkės kartu su skundu dėl antstolės veiksmų pateiktas 2008 metų UAB... 41. Pažymėtina, jog pirmosiose varžytynėse ginčo turto pradinė pardavimo... 42. Atsakovai pasisako, kad ieškovė klaidingai nurodo, kad žemės sklypas,... 43. Bankas pasisako taip pat ir dėl Ieškovės patikslinto ieškinio argumentų,... 44. žemės sklypo, adresu ( - ), - 160‘000 Lt (šis žemės sklypas vykdomojoje... 45. žemės sklypo, adresu ( - ), -160‘000 Lt (šis žemės sklypas vykdomojoje... 46. žemės sklypo, adresu ( - ), - 500"000 Lt (šis žemės sklypas vykdomojoje... 47. Taigi, priešingai nei įrodinėja Ieškovė, vykdomojoje byloje ginčo žemės... 48. Nepagrįsti Ieškovės teiginiai, jog Antstolė nesiėmė CPK įtvirtintų... 49. Pagal CPK 681 str. 1 d., areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį... 50. Pažymėtina ir tai, jog būtent lyginamasis metodas yra naudotinas turto... 51. Nesutinka su Ieškovės argumentais, kad ginčo žemės sklypuose yra tokio... 52. Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypuose įregistruoti pastatai (t. y.... 53. Lygiai taip pat j bylą yra pateikti duomenys, kad ginčo žemės sklypuose... 54. Priešingai nei patikslintame ieškinyje įrodinėja Ieškovė, mano, kad jei... 55. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais tarp Banko ir UAB „Intractus“... 56. Dėl reikalavimo taikyti restituciją atsakovai pasisako, kad visiškai... 57. Tuo atveju, jei Teismas, išnagrinėjęs bylą, spręstų tenkinti patikslinto... 58. Teismo posėdžių metu atsakovų Luminor bank ir UAB „Intractus atstovė... 59. Atsakovė Antstolė A. L. nesutinka su ieškovės reikalavimais ir teismui... 60. Nors ieškovė nurodo, kad parduodamo ginčo turto kaina buvo nustatyta itin... 61. Antstolės manymu ieškovė nepagristai patikslintame ieškinyje teigia, jog... 62. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad išieškotojas neva be jokio teisinio... 63. CPK 602 str. 1 d. 7 p. reglamentuota, jog turto pardavimas iš varžytynių,... 64. Teismo posėdžių metu atsakovės antstolės atstovas palaikė argumentus bei... 65. Trečiasis asmuo AB “Energijos skirstymo operatorius” (anksčiau AB Lesto)... 66. Trečiojo asmens atstovas j teismo posėdžius neatvyko, pranešta tinkamai,... 67. Trečiasis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau INVEGA)... 68. Šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai,... 69. Trečiasis asmuo UAB „Tadesa“ į ieškovės D. Š. ieškinį galutinai... 70. Trečiasis asmuo UAB „Tadesa“, teismo prašymu, byloje teikė duomenis, kad... 71. Šio trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nebuvo... 72. Ieškinys galutinai suformulavus reikalavimus netenkinamas.... 73. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2012-02-21, pagal pateiktą AB DnB... 74. 2012-03-21 antstolė A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00469, pagal... 75. 2012-03-21 antstolė A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00468, pagal... 76. Turo arešto aktus antstolė siuntė skolininkei vykdymo procese – D. Š. ir... 77. Vykdomojoje byloje yra duomenys jog skolininkė 2012 m. gegužės 4 d. pateikė... 78. 2012 m. liepos 31 d. skolininkė padavė skundą dėl antstolės veiksmų... 79. Civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 yra duomenys, kad 2012 m. rugpjūčio 16... 80. Antstolė 2012 m. spalio 30 d. vykd. byloje Nr. 0140/12/00469 priėmė... 81. 2012 m. gruodžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė... 82. 2013 m. sausio 31 d. antstolė priėmė kitą patvarkymą dėl minėtų... 83. D. Š. padavė skundą 2012 m. gruodžio 20 d. ir prašė antstolės... 84. 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5657/2012, duomenys iš... 85. Išieškotojas vykdymo procese tuometinis AB DNB bankas 2013 m. balandžio 02... 86. Žemės sklypus esančius ( - ) už anksčiau minėtas sumas antstolė perdavė... 87. Teismas pasisako, kad vykdomojoje byloje Nr. 0140/12/00469 išieškotoju yra... 88. Dėl turto, esančio ( - ) ginčas byloje nesprendžiamas ir dėl šio turto... 89. Teismas pasisako, kad civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 buvo nagrinėjamas... 90. Dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais... 91. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui... 92. CPK 602 str. 1 d. nustatytos sąlygos kada Turto perdavimo išieškotojui aktas... 93. CPK 718 str. nustatyta, kad pirmosiose varžytynės parduodamo turto pradinė... 94. CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį... 95. Ieškovė nesutinka, kad žemės sklypai buvo antstolės teisingai įkainoti... 96. CPK 681 str. 1 d. taip nurodyta kad jeigu skolininkas ar išieškotojas... 97. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu jog jai nebuvo žinoma ta aplinkybė... 98. Ieškovė ir jos atstovė nesutinka, kad civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012... 99. Tuo pačiu teismas pasisako dėl kitų ieškovės motyvų. Ieškovė... 100. CPK 644 str. reglamentuoja skolininko vykdymo procese pareigas ir viena jų yra... 101. Aplinkybę, kad antstolė netinkamai įkainojo areštuotą turtą ieškovė... 102. Ekspertizė byloje buvo paskirta dar 2013 m. gruodžio 16 d. (b.l. 122, 123 t.... 103. Ekspertizės akte Nr. ( - ) (išvadose) nurodyta, kad (b.l. 48, t. 8) taikant... 104. Žemės sklypo 0,2492 ha, ( - ) - 47.400 EUR (arba 163 625 Lt),... 105. Žemės sklypo 0,2493 ha, ( - ) – 47 400 EUR (arba 163 690 Lt),... 106. Žemės sklypo 0,7885 ha, ( - ) - 150 000 EUR (arba 517 729 Lt) Tų pačių... 107. Žemės sklypo 0,2492 ha, ( - ) – 47 700 EUR,... 108. Žemės sklypo 0,2493 ha, ( - ) - 47 700 EUR... 109. Žemės sklypo, 0,7885 ha, ( - ) – 151 00 EUR Vadinasi nuo 2012 kovo 21 d.... 110. žemės sklypo 0,2492, ( - ) rinkos vertė padidėjo 300 EUR,... 111. žemės sklypo 0,2493, ( - ) rinkos vertė padidėjo 300 EUR,... 112. žemės sklypo 0,7885 ha, ( - ) rinkos vertė padidėjo 1000 EUR Turto arešto... 113. Žemės sklypo 0,2492 ha, ( - ) rinkos vertė - 220 000 Lt, pradinė pardavimo... 114. Žemės sklypo 0,2493 ha, ( - ) rinkos vertė -220 000 Lt, pradinė pardavimo... 115. žemės sklypo, 0,7885 ha, ( - ) rinkos vertė 660 000 Lt, pradinė pardavimo... 116. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolė ginčo žemės sklypų... 117. Yra suformuota Teismų praktika jog orientacinis kainų skirtumas gali būti... 118. Dėl ekspertei užduoto papildomo klausimo ir ekspertės išvadų atsakant į... 119. Ieškovė visą laiką įrodinėjo jog antstolė turėjo pardavinėti žemės... 120. Dėl skelbimo (b.l. 103, 104, t. 4), kad bankas, perėmęs žemės sklypus,... 121. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Remax nekilnojamojo turto brokeris... 122. Teismo posėdžių metu (nagrinėjant bylą kitai teisėjai) buvo apklausta... 123. Ieškovė tvirtina, kad žemės sklypai nebuvo tinkamai įkainoti, tai yra jų... 124. VĮ Registrų centras išrašuose yra duomenys, kad visuose trijuose žemės... 125. Liudytoja apklausta E. K. liudijo, kad ji dirbo bendrovėje „Autodaugas“... 126. Ieškovė prašymu išreikalautoje D. Š. kredito byloje (bylos 7 tomas) nėra... 127. Ieškovė byloje pateikusi Turto vertinimo ataskaitą (b.l. 125,126, t. 4),... 128. Vertindamas šią ataskaitą teismas pasisako, kad joje fiksuoti duomenys apie... 129. 0,249 ha, esančio ( - ), - 327 000 Lt, ( be pagerinimų 232 000 Lt)... 130. 0,2493 ha, esančio ( - ), - 327 000 Lt, (be pagerinimų 232 000 Lt... 131. 0,7885 ha, esančio ( - ), - 934 000Lt (be pagerinimų 644 000 Lt).... 132. Teismas vertina K. K. ataskaitą kaip vieną iš byloje esančių rašytinių... 133. Civilinėje byloje yra ir išieškotojo AB DNB bankas užsakymu parengta... 134. Ieškovė teigia jog ginčo turto vertė nuo jo areštavimo iki perdavimo... 135. Nėra nustatytos pareigos antstolei skirti turto rinkos vertei nustatyti... 136. Teismas jau pasisakė jog bylos duomenys nepatvirtina, kad antstolė netinkamai... 137. Yra suformuota Teismų praktika, kad Turto perdavimo išieškotojui aktas kaip... 138. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į ekspertės G. B.... 139. Teismas taip pat pasisako, kad kitu metu buvusi ginčo turto rinkos vertė, tai... 140. Ieškovė nurodo, kad antstolė padarė kitus grubius pažeidimus vykdydama... 141. Teismas pasisako, kad antstolė siuntė skolininkei raginimą vykdyti hipoteka... 142. Turto perdavimo išieškotojui aktai gali būti pripažinti negaliojančiais... 143. Dėl pagerinimų esančių žemės sklypuose teismas pasisako, kad bylos... 144. Nenustačius, kad yra pagrindai Turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. ( - )... 145. Dėl restitucijos taikymo... 146. Ieškovė prašo pripažinus Turto perdavimo išieškotojui aktus... 147. CPK 602 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinus Turto perdavimo išieškotojui... 148. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą,... 149. Teismas netenkina ieškovės reikalavimo dėl 2013 m. gegužės 30 d. Turto... 150. Dėl akcijų pasirašymo sutarties Nr. 13 bei priėmimo - perdavimo aktų... 151. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3 d. Akcijų... 152. Byloje esančioje Akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 13, 2013 m. gruodžio 3 d.... 153. Ieškovė įrodinėja jog AB DNB bankas buvo nesąžiningas perleisdamas turtą... 154. Atsakovai UAB „Intractus“ ir AB Luminor su šiuo reikalavimu nesutinka.... 155. Teismas pasisako dėl šio reikalavimo, kad CK 6.156 str. 1 d. numato šalims... 156. Akcinių bendrovių įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad akcijų apmokėjimas... 157. Teismas nenustatė, kad Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 13 prieštarauja... 158. Ieškovė šio reikalavimo neįrodė ir jis netenkinamas kaip neįrodytas ir... 159. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 160. Ieškovės ieškinys galutinai suformulavus reikalavimus netenkinamas... 161. Atsakovai vedė bylą per atstovus advokatus... 162. Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus,... 163. Atsakovas UAB „Inbtractus“ taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi... 164. Atsakovė antstolė A. L. pateikusi duomenis apie patirtas bylinėjimosi... 165. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 166. Ieškovės D. Š. ieškinio galutinai suformulavus reikalavimus dėl... 167. Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 1307 EUR žyminio mokesčio... 168. Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas, ( - ) turėtų bylinėjimosi... 169. Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 290 EUR atsakovei... 170. Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 7233 EUR turėtų... 171. Priteisti iš ieškovės D. Š., asmens kodas ( - ) 253,45 EUR bylinėjimosi... 172. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0140/12/0468 ir... 173. Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti tretiesiems asmenims... 174. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...