Byla 2-2460-910/2012
Dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo priėmimo klausimą
1Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovui Lietuvos Vyriausybei dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo priėmimo klausimą,
Nustatė
2ieškovas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas priteisti jam iš atsakingo asmens 200 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų teisėjos Dainos Kukalienės veiksmų, atlyginti, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo žalos padarymo dienos, taip pat pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie nurodytos teisėjos padarytą nusikaltimą.
3Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui
4Kiekvienas asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Tokia tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra ta, kad su atitinkamu ieškiniu turi būti kreipiamasi į teismą, kuriam tas ieškinys teismingas. Jeigu ieškinys pateikiamas teismui, kuriam toks ieškinys neteismingas, jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
5Nagrinėjamu atveju pateiktame ieškinyje ieškovas prašo priteisti jam iš atsakingo asmens 200 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų teisėjos Dainos Kukalienės veiksmų, atlyginti.
6Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, vadovaudamasi CK 6.273 straipsnio 1 dalimi, bylose, kuriose žala grindžiama neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais, atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.
7CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Aptariamu atveju valstybei tokio pobūdžio bylose atstovaujančios institucijos – Teisingumo ministerijos – buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 30. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalį Teisingumo ministerijos buveinės vieta priskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijai. Taigi pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę ieškovo ieškinys teismingas nurodytam apylinkės teismui.
8Be to, pagal CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvųjį teritorinį teismingumą ir įtvirtinančio ieškovo teisę tam tikrų kategorijų bylose pasirinkti vieną iš kelių galimų teismų, 7 dalies nuostatas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje savo gyvenamąją vietą nurodė Kaune, Studentų g. 22-12, todėl jis turi teisę kreiptis su ieškiniu ir į Kauno miesto apylinkės teismą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).
9Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas ieškinys dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, todėl negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas paaiškina ieškovui, kad su tokiu ieškiniu jis turi teisę kreiptis arba į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietos teismą, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, arba į savo gyvenamosios vietos teismą, t. y. Kauno miesto apylinkės teismą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis).
10Kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius (CPK 111, 113, 114 straipsniai), tiek specialiuosius (CPK 135 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus.
11Pateiktame ieškinyje nenurodytas ieškovo asmens kodas, ieškinio suma, pridėta nepatvirtinta Turto perdavimo išieškotojui 2004-09-16 akto kopija (CPK 111 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 114 straipsnio 1 dalis).
12Ieškinyje, be kita ko, turi būti aiškiai išdėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reiškiamas reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
13Iš siekiamo paduoti ieškinio turinio matyti, kad ieškovas žalą grindžia neteisėtais teisėjos veiksmais, patvirtinant Turto perdavimo išieškotojui 2004-09-16 aktą, kuris, ieškovo nuomone, yra niekinis „ex officio ab initio“, nes pagal CPK 694 straipsnį vykdymo proceso metu nekilnojamasis turtas gali būti parduotas tik iš varžytynių, bet koks kitoks turto realizavimo būdas draudžiamas.
14Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad pagal CPK 700 straipsnį ne tik turto pardavimas iš varžytynių, bet ir turto perdavimas išieškotojui be varžytynių CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ji taikoma, kai nepavyksta parduoti turto varžytynėse. Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui sąlygos ir tvarka reglamentuojamos CPK 719, 720 straipsnių. CPK 702 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti ginčijamas ir pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
15Dėl ieškovo argumentų, kad Turto perdavimo išieškotojui 2004-09-16 aktas yra niekinis „ex officio ab initio“ pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra išaiškinęs, jog teismas savo iniciatyva pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai tam tikro sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu. Jeigu teismas imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2012 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).
16Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais dėl CK 1.136 straipsnio 1 dalies, 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies, CPK 594, 694 straipsnių pažeidimo, tačiau, aiškiai neįvardyta, kokius reikalavimus, įstatymo nustatytus realizuojant skolininko turtą vykdymo procese, pažeidė nurodyta teisėja, patvirtindama Turto perdavimo išieškotojui aktą, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėtų aiškiai ir išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą.
17Kartu pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas yra jau ne kartą atsisakęs priimti kaip neteismingus šiam teismui ieškovo R. Ž. ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjų veiksmais, atlyginimo bei išaiškinęs ieškovui, jog su tokio pobūdžio ieškiniais jis turi teisę kreiptis į valstybei atstovaujančios institucijos buveinės ar savo gyvenamosios vietos teismą (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis) (pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1110-614/2012; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1058-910/2012; 2012 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109-862/2012; 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1266-910/2012; 2012 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186-130/2012; 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1403-614/2012; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1811-862/2012; kt.). Nepaisant to, ieškovas vis tiek teikia ieškinius Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, t. y. teismui, kuriam pagal įstatymą tokie ieškiniai neteismingi (pavyzdžiui, vien 2012 m. kovo 21 d. pateikti šeši nurodyto pobūdžio ieškiniai). Teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad toks elgesys gali būti pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą.
18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas
Nutarė
19atsisakyti priimti ieškovo R. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėjo veiksmais, atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
20Ieškinį grąžinti ieškovui.
21Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis su tokiu ieškiniu į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą arba į Kauno miesto apylinkės teismą.
22Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.