Byla I-120-414/2017
Dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys V. B., Akcinė bendrovė „Amber Grid“

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui G. A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P., Kauno rajono savivaldybės tarybos atstovei E. K., Akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovui advokatui J. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. B. patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės tarybai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji suinteresuoti asmenys V. B., Akcinė bendrovė „Amber Grid“.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas G. A. B. prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ- 1184-(14.7.2.) dalyje dėl 0,0013 ha ploto servituto (tarnaujantis daiktas) nustatymo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) ir nuostolių atlyginimo dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją - 2,00 Eur (du eurus), priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 134 Eur kasmet nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 7S-103 atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) priėmimo dienos iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priėmimo dienos, priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 90 Eur kasmet nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priėmimo dienos iki naujo administracinio akto, kuriuo bus nustatytas servitutas ir periodinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, priėmimo dienos.

5Jis paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 7VĮ-1184-( 14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui kadastro Nr. ( - ), esančiam ( - )“ (toliau – Ginčijamas įsakymas), buvo nustatytas 0,0013 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Nurodyta, kad viešpataujantis daiktas yra magistralinis dujotiekis, viešpataujančiojo daikto savininkas yra AB „Amber Grid“. AB „Amber Grid“ žemės sklypo savininkei O. B. atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją - 2,00 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad Ginčijamu įsakymu nustatytas netinkamas servituto plotas ir neteisinga nuostolių dėl servituto nustatymo kompensacijos suma. Nurodė, kad minimas žemės sklypas patenka į dviejų magistralinių dujotiekių apsaugos zonas. 1983 m. nutiesto magistralinio dujotiekio į Kaliningrado sritį apsaugos zona užima 0,0855 ha žemės sklypo ploto, t. y. daugiau kaip pusę 0,1647 ha žemės sklypo ploto, o planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zona užima 0,0272 ha žemės sklypo ploto. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-439 patvirtintame Kauno apskrities, Kauno rajono, Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nuosavybės teisės į jį atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 7S-103. Žemės reformos žemėtvarkos projekte jokie servitutai nebuvo projektuojami, o magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties apsaugos zona nustatyta pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 patvirtintą magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialųjį planą (toliau – Specialusis planas). Pagal Specialųjį planą žemės sklypui buvo suprojektuotas 0,0013 ha ploto servitutas. Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – AB „Amber Grid“) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui pateikė 2015 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 7-221-1332 dėl žemės servitutų administraciniu aktu nustatymo pagal patvirtintą Specialųjį planą, todėl Ginčijamu įsakymu žemės sklypui buvo nustatytas 0,0013 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintų Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių (toliau - Taisyklės) 22 p., 24 p., AB „Amber Grid“ įgijo teisę dujotiekio poreikiams naudotis ne tik 0,0013 ha žemės sklypo plotu, kuriame nustatytas servitutas, bet ir į dujotiekio apsaugos zoną patenkančiu 0,0842 ha žemės sklypo plotu, kuriame servitutas nebuvo nustatytas. Taigi dėl to, kad nebuvo pareikšta AB „Amber Grid“ valia dėl 0,0855 ha ploto servituto reikalingumo, toks servitutas teritorijų planavimo dokumente nebuvo numatytas ir periodinės kompensacijos žemės sklypo savininkui už šio ploto naudojimą dujotiekio poreikiams nebuvo nustatytos, t.y. AB „Amber Grid“ įgijo teisę naudoti 0,0842 ha jai nepriklausančio žemės sklypo plotą magistralinio dujotiekio poreikiams Taisyklių 22., 24., 44., 45 punktuose nustatytomis sąlygomis neatlygintinai. Pabrėžė, kad Ginčijamu įsakymu nustatytas servituto 0,0013 ha plotas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau - Žemės servitutų nustatymo taisyklės) 15 punkto reikalavimus. Netinkamo servituto ploto nustatymas sukuria prielaidas bendrovei „Amber Grid“ naudotis 0,0842 ha (po kadastro duomenų patikslinimo - 0,0562 ha) svetimos žemės plotu be servituto, sutarties ir neatlygintinai, o tai pažeidžia konstitucinę nuosavybės teisę ir prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Šiuo įsakymu nustatytos kompensacijos apskaičiuotos pagal netinkamą servituto plotą, todėl jos ekvivalentiškai nekompensuoja iš ribojimų kylančios žalos ir pažeidžia iš Konstitucijos kylantį reikalavimą dėl nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo. Atsižvelgiant į tai, Ginčijamas įsakymas dalyje dėl 0,0013 ha ploto servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją – 2 Eur, turėtų būti panaikintas. Nustatytos 2 eurų vienkartinės kompensacijos nėra ekvivalentinė nauda už neterminuotą naudojimąsi 0,0855 ha (po kadastro duomenų pakeitimo - 0,0575 ha) žemės sklypo plotu. Servituto suteikiamomis teisėmis bus naudojamasi neribotai ilgą laiką, todėl nuostoliai dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį nėra vienkartiniai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti mokamos periodinės kompensacijos.

6Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė skundą atmesti.

7Ji paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius gavo AB „Amber Grid“ prašymą vadovaujantis Servitutų nustatymo taisyklių 6.2 papunkčiu, 8 ir 9 punktais, nustatyti servitutus pagal patvirtintą specialųjį planą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas Ginčijamu įsakymu Nr. 7VĮ-1184-(14.7.2.) nustatė žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, 0,0013 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ginčijamu įsakymu taip buvo nustatyta AB „Amber Grid“ pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre ir pareiga žemės sklypo savininkei, pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją - 2 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, tiek Žemės servitutų nustatymo taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas — nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika). Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalys nuostolių atlyginimą sieja su nustatytu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu servitutu, todėl pareiškėjo pateikti nuostolių atlyginimo paskaičiavimai, kuriuose servituto plotas sutapatinamas su specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos plotu nėra teisingi, nes prieštarauja Metodikos reikalavimams. Pažymėjo, kad pareiškėjas žalą kildina iš jo manymu teisės aktų reikalavimų neatitinkančių teritorijų planavimo sprendinių, tačiau nei vienas iš tų dokumentų nėra nuginčytas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad jie neteisėti.

8Kauno rajono savivaldybės tarybos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atstovė paaiškino, kad pareiškėjas savo prašymus grindžia patikslintame skunde nurodydamas, kad Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano sprendiniai, kuriais suformuotas servitutas, patvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, yra neteisėti. Tačiau Specialusis planas ir jo sprendiniai yra galiojantys ir laikytini priimti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų. Specialiojo plano sprendiniais buvo suprojektuotas tokio dydžio servitutas, koks reikalingas užtikrinti viešpataujančio daikto, šiuo atveju dujotiekio, tinkamą naudojimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apskųsti minėtą sprendimą, teismas netenkino, todėl argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo ir iš to kylančios žalos atlyginimo klausimo yra atmestini.

10Akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Jis paaiškino, kad servitutų dydžių, kuriuos nurodo pareiškėjas, nėra patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniuose, pagal kuriuos administraciniu aktu yra nustatomi servitutai privačios žemės sklypams. Teisės aktai nenumato atsakovui teisės nustatyti didesnio ploto servitutą, nei suprojektuota teritorijų planavimo dokumentu. Teisės aktai neįtvirtina imperatyvo, jog magistralinio dujotiekio atveju servitutai turi būti nustatomi visame apsaugos zonos plote. Servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąvokos, turinys, tikslai bei teisinis reglamentavimas yra skirtingas, dėl to šios dvi sąvokos ir jų turinys negali būti sutapatintos. Specialiajame plane suprojektuoti ir atsakovo įsakymais nustatyti servitutų plotai neprieštarauja teisės aktų reikalavimas, nes: 1) pareiškėjas apie nustatytino jos žemės sklype servituto dydį buvo informuota vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, o su Specialiojo plano sprendiniais ji sutiko ir jų neginčijo; 2) pagal teisės aktus servitutai nustatyti tokio dydžio ir ploto, kad užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą bei eksploatavimą ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos pareiškėjo teisės naudotis žemės sklypu; 3) pareiškėjas neteko teisės ginčyti specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į pareiškėjo žemės sklypo paskirtį ir galiojančius teisės aktus, pareiškėjo nuostolių atlyginimas yra paskaičiuotas teisingai, dėl to jų perskaičiavimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodomi galimi nuostoliai, nepatenkantys į Metodikos reguliavimo sritį ir jų atlyginimo klausimai nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas ir yra nevertintini. Skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį.

12Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

13Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Gražvydas A. B. yra žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), bendrasavininkas.

14Byloje tai pat nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi, 39 straipsnio 3 dalimi ir Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1-187/D1 -599 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. Įsakymo Nr. 1-10/D1-61 „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 41 punkto 41.2 papunkčiu, 43 punktu, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano l-ojo pakeitimo tvirtinimo“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-821-(15.4), nusprendė 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties Specialųjį planą (1 t., b.l. 50-53). Specialiojo plano teritorija - Kauno r. sav. Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijos. Šio specialiojo plano tikslai: siekiant užtikrinti patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, numatyti bendro naudojimo ir inžinerinės infrastruktūros (energetikos tinklų) plėtrai reikalingas teritorijas; sudaryti sąlygas plėsti gamtinių dujų perdavimo sistemą - įgyvendinti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties projektą dujas tiekti abiem kryptimis: iš vakarų, pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, rytų Lietuvos gyventojams; vakarų kryptimi (esant poreikiui) transportuojant dujas iš Baltarusijos per Kotlovkos dujų apskaitos stotį (DAS), tiekiant jas pietvakarių, vakarų Lietuvos vartotojams ir užtikrinant tranzito į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį poreikius. Specialusis planas parengtas atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. TS-333 „Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“.

15Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo taip pat prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. TS-250 ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą patvirtinti naują specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, priimant sprendimą suprojektuoti žemės servitutus, suteikiančius teisę naudoti ir aptarnauti magistralinį dujotiekį Vilnius – Kaliningradas ir magistralinio dujotiekio Vilnius – Kaunas ir Kaunas – Šakiai jungtį, žemės juostoje išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis po 25 metrus abipus vamzdynų ašies, tame tarpe į šią juostą patenkančiame 0,0855 ha žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) plote ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šios sprendimo dalies panaikinimo. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo Gražvydo A. B. skundo reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. TS-250 ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą patvirtinti naują specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, priimant sprendimą suprojektuoti žemės servitutus, suteikiančius teisę naudoti ir aptarnauti magistralinį dujotiekį Vilnius-Kaliningradas ir magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungtį, žemės juostoje išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis po 25 metrus abipus vamzdynų ašies, tame tarpe į šią juostą patenkančiame 0,0855 ha žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) plote. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties atskirąjį skundą atmetė (2 t., b.l. 110-116, 154-158).

16Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 8 d. Ginčijamu įsakymu vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 2.4. papunkčiu ir 16 punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, atsižvelgdamas į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, į AB „Amber Grid“ 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymą nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam ( - ) - 0.0013 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas 222), nustatė, kad per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo, servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „Amber Grid“ lėšomis (1.3. punktas), ir nurodė, kad viešpataujantis daiktas yra centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai (magistralinis dujotiekis) (2.1 punktas); viešpataujančio daikto savininkas yra AB „.Amber Grid“ (2.2 punktas);?prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.3 punktas); prievolę statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėmis įgyvendinti, turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.4 punktas); AB „Amber Grid" žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 2,00 Eur per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2.5 punktas) (1 t., b.l. 23, 29).

17Ginčas kilo dėl žemės servituto dydžio nustatymo administraciniu aktu pareiškėjo, kaip O. B. teisių perėmėjo, nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame ( - ) ir nuostolių atlyginimo žemės savininkui dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją (jos apskaičiavimo), teisėtumo ir pagrįstumo.

18Pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad jo teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu būtų nepagrįstai ribojama administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu. Pareiškėjo teigimu, servituto plotas jo netenkina, kadangi jo dydis buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias servituto sąvoką, bei ją susiaurinant, t. y. į servituto plotą privalėjo būti įskaičiuota apsaugos zonų, nustatomų specialiaisiais teisės aktais magistraliniam dujotiekiui, plotai. Tokį savo reikalavimą grindė tuo, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į dviejų magistralinių dujotiekių apsaugos zonas. 1983 m. nutiesto magistralinio dujotiekio į Kaliningrado sritį apsaugos zona užima 0,0855 ha žemės sklypo ploto, t. y. daugiau kaip pusę 0,1647 ha žemės sklypo ploto, o planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zona užima 0,0272 ha žemės sklypo ploto. Pareiškėjas įsitikinęs, kad AB „Amber Grid“ įgijo teisę dujotiekio poreikiams naudotis ne tik 0,0013 ha žemės sklypo plotu, kuriame nustatytas servitutas, bet ir į dujotiekio apsaugos zoną patenkančiu 0,0842 ha (po kadastro duomenų patikslinimo - 0,0562 ha) žemės sklypo plotu, kuriame servitutas nebuvo nustatytas.

19Šiuo klausimu pažymėtina, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-914.7.2)-439 patvirtintame Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų, Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, kuriame buvo patvirtintos suprojektuoto žemės sklypo ribos, numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Suprojektuotas žemės sklypas 2013 m. gegužės 3 d. buvo paženklintas vietoje, o 2014 m. birželio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 7S-103 O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą Nr. 697 (0,1647 ha) (1 t., b.l. 28, 151-159). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ir toliau nepagrįstai kvestionuoja 2013 m. kovo 27 d. žemėtvarkos projekto sprendinius ir iš esmės siekia žemės servituto nustatymo šiuo metu esamam žemės sklype magistraliniam dujotiekiui Vilnius – Kaliningradas tokiame plote, kuriame yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau 2017 m. gegužės 5 d. įsiteisėjusia nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti (keisti ar koreguoti) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-439 patvirtinto Kauno apskrities, Kauno rajono, Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, suprojektuojant juose servitutą, suteikiantį teisę naudoti, aptarnauti magistralinį dujotiekį Vilnius – Kaliningradas žemės juostoje išilgai vamzdyno trasos, kurios plotis po 25 metrus abipus vamzdyno ašies, tame tarpe į šią juostą patenkančiame 0,0855 ha žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) plote (2 t., b. l. 110-116, 154-158).

20Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2 str. 13 p.).

21Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Žemės servitutų nustatymo taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 02 25). Galimybė nustatyti servitutus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu privatiems žemės sklypams numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 12 10) numatyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Žemės servitutų nustatymo taisyklių 2.4. punkte, kuriame numatyta, jog žemės servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 01 iki 2016 01 01) 13 straipsnio, numatančio žemės naudojimą gamtinių dujų sistemos objektams, 1 dalis numatė, kad tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant šias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalis sako, kad apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

22Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Svarbu pažymėti, kad servituto nustatymas administraciniu aktu yra viena iš galimų daiktinių teisių suvaržymo priemonių, kurią taikant neretai siekiama įgyvendinti tam tikrą visuomeninį interesą atitinkanti tikslą.

23Šiuo nagrinėjamu atveju žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu nulėmė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties Specialusis planas. Būtent, ginčo žemės servitutai buvo suformuoti Specialiajame plane, kuriame buvo pažymėta magistralinio dujotiekio vieta bei šio magistralinio dujotiekio tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą tiesimą, aptarnavimą, požeminių, antžeminių komunikacijų naudojimą (1 t., b.l. 57). Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. lS-1457 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-333 “Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“ rengiamas magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialusis planas, kurio sprendiniuose suprojektuotas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą ir eksploataciją ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu.

24Skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius, nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose, naudojimosi pareiškėjo žemės sklypais būdus ir pagrindus. Pažymėtina, jog specialusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 11 01) 2 str. 15 p.). Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d.).

25Taigi nepagrįstos pareiškėjo skundo aplinkybės dėl servituto užimamos padėties pareiškėjo žemės sklype, servituto ploto poreikio, magistralinio dujotiekio apsaugos zonos pločio ir jos įskaičiavimo į servitutų plotą, nes nurodyti servitutų parametrai nustatyti Specialiajame plane, bei nustatant žemės servitutą skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjo žemės sklype nebuvo keičiami, o magistralinio dujotiekio apsaugos zona (saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju po 25 metrus abipus vamzdyno ašies) pagrįstai buvo nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintomis Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėmis (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 10 16 iki 2017 07 01).

26Žemės servitutai buvo nustatyti pagal patvirtintą Specialųjį planą. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas kėlė ginčą dėl galiojančio Specialiojo plano sprendinių teisėtumo, tačiau jos skundo reikalavimą dėl Specialiojo plano sprendinių panaikinimo (servitutų nustatymo) buvo atsisakyta priimti. Taigi Specialusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjui (ABTĮ 16 str.). Kadangi Ginčijamu įsakymu servitutas buvo nustatytas tokio ploto, koks nurodytas Specialiojo plano sprendiniuose, pareiškėjo patikslinto skundo teiginiai, kad Ginčijamu įsakymu nustatytas netinkamas servituto plotas yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti Ginčijamą įsakymą.

27Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 12 10) 23 straipsnio 8 dalis numato, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

28Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 buvo patvirtinta Metodika (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 01 01 iki 2017 11 01). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas ir tokia praktika tiesiogiai susijusi su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą, atlyginimą už nustatytus nuosavybės teisės ribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-93/2014).

30Nurodytas reguliavimas lemia, kad administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015).

31Esant minėtam teisinių santykių dėl nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo teisiniam reglamentavimui, šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2829/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2955/2014).

32Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio, jo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl Metodikos atitinkamų punktų netinkamo taikymo ar netinkamos Metodikos formulės parinkimo, ne jo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad Ginčijamu įsakymu nustatyta nuostolių dėl servituto nustatymo vienkartinė kompensacija atitinka 0,0013 ha servituto plotą. Tačiau pareiškėjas prašo skaičiuojant jo nuostolių atlyginimą vietoje 0,0013 ha ploto servituto skaičiuoti 0,0575 ha žemės plotą, patikslintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (2 t., b. l. 174-176). Tačiau perskaičiuoti nuostolių atlyginimą remiantis Metodika, bet naudojant pareiškėjo nurodytą žemės sklypo plota (0,0575 ha), nėra jokio teisinio pagrindo.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamųjų nuostolių sąrašas), tuo tarpu yra galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai, išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančiojo daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiškai ir teisingai atlyginti. Todėl tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 367/2012).

34Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 134 Eur kasmet nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 7S-103 atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą kadastro Nr. ( - ) priėmimo dienos iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priėmimo dienos ir žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 90 Eur kasmet nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priėmimo dienos iki naujo administracinio akto, kuriuo bus nustatytas servitutas ir periodinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, priėmimo dienos.

35Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas prašomas priteisti 134 Eur ir 90 Eur dydžio nuostolių sumas apskaičiuoja pagal Metodiką. Tai reiškia, jog 90 Eur dydis apskaičiuojamas pritaikius po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pareiškėjo žemės sklype taikomą apsaugos zonų 0,0575 ha plotą, o 134 Eur dydis apskaičiuojamas pritaikius iki minėto sprendimo priėmimo taikytą 0,0855 ha apsaugos zonų plotą. Tačiau jau buvo anksčiau paminėta, kad nėra pagrįsto pagrindo nustatyti bei atitinkamai nuostolių apskaičiavimui taikyti kitokį nei 0,0013 ha ploto servitutą ir į jį įskaičiuoti apsaugos zonas. Perskaičiuoti nuostolių atlyginimą, remiantis Metodika, bet naudojant pareiškėjo nurodytą žemės sklypo plotą, nėra jokio teisinio pagrindo.

36Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad nurodytas 134 Eur ir 90 Eur dydžio sumas prašo priteisti kaip žalą, t. y. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas, pareiškėjas turi pagrįsti ir įrodyti ne tik nuostolių dydį, bet ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Kadangi viešoji atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas žalą kildina iš jo manymu teisės aktų reikalavimų neatitinkančių teritorijų planavimo sprendinių, t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-439 patvirtinto Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame jokie servitutai nebuvo suprojektuoti (1 t., b. l. 151-159) ir Specialiojo plano, tačiau nei vienas iš tų dokumentų nėra nuginčyti, byloje nėra teritorijų planavimo dokumento arba žemės valdos projekto, kuriame būtų numatytas kitoks nei 0,0013 ha ploto servitutas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad paminėti teisės aktai yra neteisėti (2 t., b. l. 110-116, 154-158).

37Pareiškėjas taip pat nepagrįstai reikalauja periodinės kompensacijos mokėjimo. Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad konkreti nuostolių suma pagal Metodiką apskaičiuojama už nuostolių faktą, todėl konkreti nuostolių suma gali būti išmokėta vienkartine suma arba periodinėmis išmokomis. Konkrečiu atveju buvo nuspręsta išmokėti vienkartinę išmoką, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti periodinių kompensacijų pagal Metodiką mokėjimo, kurios viršytų Metodikos pagrindu kompensuojamų nuostolių suma.

38Dėl nurodytų aplinkybių netenkintinas ir skundo reikalavimas priteisti 134 Eur ir 90 Eur dydžio nuostolių sumas.

39Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Nutarė

40Pareiškėjo Gražvydo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas G. A. B. prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie... 5. Jis paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė... 7. Ji paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno... 8. Kauno rajono savivaldybės tarybos atstovė prašė skundą atmesti kaip... 9. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjas savo prašymus grindžia patikslintame... 10. Akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovas prašė skundą atmesti kaip... 11. Jis paaiškino, kad servitutų dydžių, kuriuos nurodo pareiškėjas, nėra... 12. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Gražvydas A. B. yra žemės sklypo... 14. Byloje tai pat nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi... 15. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo taip pat prašė panaikinti... 16. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono... 17. Ginčas kilo dėl žemės servituto dydžio nustatymo administraciniu aktu... 18. Pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad jo teisė laisvai disponuoti... 19. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo... 20. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises... 21. Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Žemės... 22. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės... 23. Šiuo nagrinėjamu atveju žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu... 24. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Specialiuoju planu.... 25. Taigi nepagrįstos pareiškėjo skundo aplinkybės dėl servituto užimamos... 26. Žemės servitutai buvo nustatyti pagal patvirtintą Specialųjį planą. Kaip... 27. Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 12 10) 23... 28. Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog... 30. Nurodytas reguliavimas lemia, kad administraciniu aktu numatyta kompensacija... 31. Esant minėtam teisinių santykių dėl nustatyto žemės servituto nuostolių... 32. Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio, jo paaiškinimų bylos... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Metodikoje nurodytas... 34. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie... 35. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas prašomas priteisti 134 Eur... 36. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad nurodytas 134 Eur ir 90... 37. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai reikalauja periodinės kompensacijos... 38. Dėl nurodytų aplinkybių netenkintinas ir skundo reikalavimas priteisti 134... 39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjo Gražvydo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 41. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...