Byla I-434-609/2018
Dėl restitucijos taikymo panaikinus administracinius aktus

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. T., atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atstovui M. N. (M. N.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, atstovei V. V., atsakovei D. S., jos atstovui V. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl restitucijos taikymo panaikinus administracinius aktus.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimas dalyje dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalyje dėl 0,14 ha miesto miškams priskirto ploto įtraukimo į 0,2430 ha kitos paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 35VĮ-44 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ dalyje dėl 0,14 ha miško žemei priskirto ploto, patenkančio į 0,2430 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., ( - )“ dalyje, kuria S. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha miško žemę, esančią 0,2430 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) panaikinimo bei pripažintas negaliojančiu 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. ( - )) dalyje, kuria D. S. paveldėjo 0,14 ha miško žemės 0,2430 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), ir administracinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui kompensacijos atsakovei D. S. klausimui išspręsti.

5Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau - ir pareiškėjas) prašo taikyti restituciją natūra – įpareigoti D. S. Lietuvos valstybės nuosavybėn grąžinti 0,14 ha dalį 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), o D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Mažeikių skyriaus, priteisti 12 444 Eur kompensaciją.

6Pareiškime, kurį patikslino (5 t., b. l. 120-123), nurodė, jog pagal valstybės įmonės Registrų centras pateiktą paskaičiavimą 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 21400 Eur, todėl 0,14 ha žemės sklypo, esančio adresu ( - ), dalies vidutinė rinkos vertė yra 12444 Eur. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos atsakovei D. S. dydžio, būtina įvertinti aplinkybę, jog ginčas vyksta dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su valstybinės reikšmės mišku ir tokį žemės sklypą grąžinus valstybei, nebus galimas jo paleidimas į apyvartą, nebus galimas jo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimas. Pažymi, jog būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovė D. S. ginčo žemės sklypą įgijo neatlygintinai – paveldėjimo pagrindu. Nurodo, jog atsakovė D. S. dirba, yra kelių žemės sklypų valdytoja. Akcentuoja, jog valstybei prašoma grąžinti ne visą žemės sklypą, o jo dalį – 0,14 ha. Pažymi, jog yra reikšminga aplinkybė, kad klaida buvo pastebėta praėjus trims metams po administracinių aktų priėmimo ir nedelsiant buvo imtasi priemonių ją ištaisyti. Mano, jog įvertinus tai, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas teisė į visišką kompensaciją visais atvejais nėra užtikrinama, atsižvelgiant į visas aplinkybes, 12444 Eur kompensacija atsakovės patirtam praradimui yra adekvati.

7Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovė nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovei D. S. būtų išmokėta 17860 Eur kompensacija.

8Teismo posėdžio metu atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atstovas nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovei D. S. būti išmokėta 17860 Eur dydžio kompensacija, atsižvelgiant į individualaus vertinimo metu nustatytą 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) rinkos vertę.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą (5 t., b. l. 158-159) nurodė, jog pareiškėjo pareiškime nurodytas kompensacijos atsakovei D. S. dydis yra teisingas.

10Atsakovė D. S. atsiliepime (5 t., b. l. 160-163) nurodė, jog dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų suardytas jai priklausiusio 0,243 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), vientisumas ir jai palikta neracionalios formos 0,103 ha sudaranti žemės sklypo dalis. Akcentuoja, jog tokiu būdu sužlugdyti jos teisėti lūkesčiai žemės sklypą pardavus už protingą kainą, už gautus pinigus plėsti medelyną, paremti studijuojančią dukrą, tenkinti mažamečio sūnaus poreikius, investuoti į turimą namų valdą bei vystyti žemės ūkio verslą. Pažymi, jog dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ individualaus vertinimo pažymoje Nr. MŽ 18/01-012 pažymėta, jog jai priklausiusio 0,243 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), rinkos vertė yra 31000 Eur, kompensacija už tenkančią grąžinti valstybei 0,14 ha žemės sklypo dalį yra 17860 Eur. Žalą dėl nepateisintų lūkesčių vertina 2207 Eur suma, neturtinę žalą, pasireiškusią įtampa, stresu, prarastu pasitikėjimu valstybe bei valstybės institucijomis, taip pat dėl to, kad nebegalės tinkamai naudotis jai likusia 0,103 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), dalimi, vystyti verslo, negalės paremti dukros studijų, vertina 72000 Eur. Pažymi, jog patyrė 1003,14 Eur turtinę žalą, susijusią su transporto, pašto išlaidomis, žemės sklypo įsigijimu ir administravimu, individualiu turto vertinimu. Mano, jog jai likusio 0,103 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, šios žemės sklypo dalies teisinė registracija bei visi su kompensacijų išmokomis susiję mokesčiai turėtų būti atlyginti valstybės sąskaita.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Restitucija yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja – viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorj, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisetai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojanciu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento, kai restitucija taikoma ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, apskaičiavimo taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).

13Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 konstatuota, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

14Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 pažymėta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra.

15Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. ( - ) yra panaikinti administraciniai aktai, kuriais dėl netinkamo valstybės valdžios institucijų darbo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha žemės, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Kadangi administraciniai aktai buvo panaikinti dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikytina restitucija ir 0,14 ha sudaranti 0,243 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), dalis grąžintina valstybei natūra.

16S. K., kuriai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 35S-9 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste S. K., ( - )“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,2430 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2430 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir atsakovės D. S., kuriai 2012 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu įgijo 0,243 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), sąžiningumas nepaneigtas, todėl panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,14 ha žemės, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, restitucija taikytina taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, nes valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016).

17Pagal šios bylos aplinkybes restituciją pritaikius valstybei ir paskutinei turto įgijėjai atsakovei D. S., iš kurios paimamas turtas natūra grąžinamas valstybei, atsakovei D. S. iš valstybės priteistina kompensacija (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

18Dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, todėl ja būtina remtis ir šioje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. Č. ir kt., bylos Nr. 3K‑3-92/2015). Byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (par. 66) Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jeigu priteisiama mažesnė negu turto rinkos vertė, disproporcija negali būti pernelyg didelė.

19Sprendžiant kompensacijos, išmokėtinos atsakovei D. S., dydžio klausimą, pareiškėjas prašo vadovautis vidutine žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie pateikti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę nustatant Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523.

20Atsakovė D. S. į bylą pateikė žemės sklypo vertę patvirtinantį įrodymą (5 t., b. l. 167), iš kurio matyti, jog 2018 m. sausio 12 d. 0,243 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), rinkos vertė buvo 31 000 Eur.

21Kadangi administracinės bylos šalių atstovai šio vertinimo neginčija, teismui nėra pagrindo juo nesiremti, todėl atsakovei D. S. priteistina 17860 Eur kompensacija, proporcinga iš atsakovės nusavintos žemės sklypo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), dalies vertei.

22Atsakovė D. S. nurodė, jog dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto aktų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus.

23Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas kompensacijos už turto nusavinimą taikant restituciją natūra dydžio klausimas.

24Kadangi šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas civilinės atsakomybės bei žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas, atsakovės D. S. argumentai dėl jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nevertintini.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Prašymą tenkinti iš dalies.

27Taikyti restituciją natūra – įpareigoti D. S. grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,14 ha dalį iš 0,2430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ).

28Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 17860,00 Eur (septyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų) kompensaciją D. S..

29Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi... 5. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 6. Pareiškime, kurį patikslino (5 t., b. l. 120-123), nurodė, jog pagal... 7. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 8. Teismo posėdžio metu atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės tarybos... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos... 10. Atsakovė D. S. atsiliepime (5 t., b. l. 160-163) nurodė, jog dėl valstybės... 11. Teisėjų kolegija... 12. Restitucija yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80... 13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje... 15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo... 16. S. K., kuriai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 17. Pagal šios bylos aplinkybes restituciją pritaikius valstybei ir paskutinei... 18. Dėl kompensacijos dydžio nustatymo yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo... 19. Sprendžiant kompensacijos, išmokėtinos atsakovei D. S., dydžio klausimą,... 20. Atsakovė D. S. į bylą pateikė žemės sklypo vertę patvirtinantį... 21. Kadangi administracinės bylos šalių atstovai šio vertinimo neginčija,... 22. Atsakovė D. S. nurodė, jog dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto... 23. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas kompensacijos už turto... 24. Kadangi šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas civilinės... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 26. Prašymą tenkinti iš dalies.... 27. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti D. S. grąžinti Lietuvos... 28. Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 29. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...