Byla e2-1853-588/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė, sekretoriaujant Ingridai Šakickienei, dalyvaujant atsakovei L. Z., trečiajam asmeniui R. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės ( - ) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei L. Z., su trečiaisiais asmenimis ( - ) ir R. S. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ( - ) prašo priteisti iš atsakovės L. Z. 9503,85 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-02-12 buvo aplietos vandeniu ( - ) esančios patalpos, nuosavybės teise priklausančios ( - ). Šios patalpos apdraustos ( - ). Dėl apliejimo metu padarytos žalos ( - ) išmokėjo draudėjai 32814,90 Lt (9503,85 EUR ) dydžio draudimo išmoką. Virš ( - ) priklausančių patalpų yra pastato ( - ) patalpos, pastato plane pažymėtos numeriais 2-30, 2-31, 2-32, 2-33, 2-34, 2-35, 2-36. O 2-30, 2-31, 2-36 patalpos žalos padarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovei L. Z., 2-32, 2-33, 2-34, 2-35 patalpos nuosavybės teise priklausė J. U.. Nurodo, kad žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, juo laikomas asmuo, iš kurio valdomo buto liejosi vanduo. Žalą, padarytą dėl statinių ar įrenginių trūkumo, turi atlyginti šių statinių savininkas arba valdytojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str.). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei įrodomas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovo buto, o ne iš kitų šaltinių. Subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, reglamentuojančios nukentėjusio ir žalą padariusio asmens teisinius santykius.

5Ieškovės ( - ) atstovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

6Atsakovė L. Z. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute butas ( - ), nebuvo jokios vandentiekio avarijos ir ieškovas neįrodė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis jos butas, o ne kiti šaltiniai, t. y. ieškovas turi įrodyti, kad būtent atsakovei priklausančiame bute buvo žalos šaltinis. Turto apžiūros akte yra nurodyta, kad vanduo sunkėsi per perdangą, tačiau nėra įrodymų, kad į užlietą vandeniu butą, vanduo tekėjo iš jos buto vamzdžių. Pastatas, esantis ( - ) yra daugiabutis namas, todėl vanduo galėjo pratekėti iš bet kurio buto. Pagal jos bute suvartoto vandens kiekį už laikotarpį, kai įvyko avarija, nėra duomenų, kad buvo sunaudotas ženkliai didesnis vandens kiekis. Be to, jai žinoma, kad galimai trečiajam asmeniui R. S. priklausančiame bute įvyko vandentiekio avarija ir tai galėjo būti buto, kuriam padaryta žala, užliejimo vandeniu priežastis. Ieškovas turi įrodyti, kad gadinantis poveikis buvo būtent iš jos buto, o ne iš kitų pastato butų ar pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų ir būtent jos neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą (priežastinį ryšį). Ieškovas nepateikė įrodymų, iš kokio šaltinio ir dėl kieno kaltės buvo užlietos patalpos, nėra. Apie ieškinyje minimą įvykį ir ( - ) esančioms patalpoms padarytą žalą ji sužinojo praėjus nuo įvykio daugiau nei trims metams, kai telefonu susisiekęs( - ) atstovas paprašė pasirašyti susitarimą dėl bylos teismingumo. Daugiau nei tris metus su ja niekas nebuvo susisiekęs, kad informuoti apie patalpose, esančiose ( - ) atsiradusią žalą, išsiaiškinti įvykio priežastis ir kas dėl to kaltas, apžiūrėti jos butą ir išsiaiškinti žalos kilmės priežastis. Jai priklausantis butas ( - ) nuo pat jo įsigijimo yra apdraustas, tame tarpe ir civilinės atsakomybės draudimu, todėl sužinojusi apie jai galinčią kilti civilinę atsakomybę, atsiradusią žalą, ji būtų informavusi savo draudiką, ir tuomet būtų buvusi galimybė išsiaiškinti įvykio priežastis, įvertinti, ar tinkamai paskaičiuotas žalos atlyginimas.

7Trečiasis asmuo ( - ) atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad turto sugadinimo atveju (apliejant patalpas) ieškovas, įrodinėdamas atsakovo neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Taip pat, įrodyti žalos faktą ir dydį, bei priežastinį ryšį su gadinančiu vandens poveikiu iš atsakovo patalpų. Šių sąlygų ieškovė neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, jog virš ieškovės draudėjo ( - ) patalpų yra tik pastato ( - ) patalpos, pastato plane pažymėtos numeriais 2-30, 2-31, 2-32, 2-33, 2-34, 2-35, 2-36. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės L. Z. valdomas butas ( - ) yra vienas iš nurodytų patalpų ir jog vanduo į ieškovo draudėjo patalpą skverbėsi iš atsakovės patalpų. Įvykį galėjo lemti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų gedimai ar kitų patalpų savininkų neteisėti veiksmai. Byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos faktą ir dydį. Nėra pateikta apgadinto turto nuotraukų, nukentėjusiojo asmens pranešimo apie įvykį; žalos dydžio apskaičiavimo. Tariamas apliejimas įvyko 2014-02-12. Ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2017-02-15, t. y. praleidus sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl taikytina ieškinio senatis.

8Trečiasis asmuo R. S. palaiko atsakovės pusę, paaiškino, kad 2014 m. žiemą tuomet jam priklausančiame bute ( - ) įvyko vandentiekio avarija, buvo užlietas jo butas, taip pat atsakovės L. Z. butas, galimai dėl vandentiekio avarijos, vandeniu galėjo būti užpilti ir kiti butai, tame tarpe ir butas, kuriam padaryta žala. Įvykus vandentiekio avarijai, buvo atvykęs į savo butą, užsuko vandens sklendę, kurią atsuko pašalinęs avarijos priežastis.

9Ieškinys atmestinas.

10Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ( - ) su ( - ) sudarė Verslo draudimo sutartį Nr. 99671549, pagal kurią apdraudė įmonei priklausantį turtą – patalpas, esančias ( - )Vytauto. 2014-02-12 apdraustosios ( - ) patalpos buvo aplietos iš viršaus, dėl ko buvo sugadintos šių patalpų lubos, sienos bei parketas, deformuoti sieninės spintos bėgeliai, stumdomos durys, pažeista elektros instaliacija. Apie draudiminį įvykį 2014-02-14 draudėjo( - ) atstovas V. M. pranešė ieškovei( - ), kuri nustatė turto sugadinimus ir pažeidimus ir jų pagrindu 2014-02-14 surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. 2014-04-02 ir 2014-04-17 ieškovė atliko pakartotines patalpų, esančių ( - ), apžiūras bei surašė pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo aktus. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti apžiūros metu nustatyti sugadinimai.

11( - ) 2014-05-02 apskaičiavo 7000 Lt draudimo išmokos, o 2014-06-30 – 25214,90 Lt draudimo išmokos.

12Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ( - ) informavo, kad 2014-02-12, 9.50 val. buvo registruotas avarinis iškvietimas Vytauto g. 91, Palanga, dėl pastato viduje bėgančio vandens. Atvykus į įvykio vietą, kolektorinės apskaitos mazge buvo užsuktas ventilis prieš vandens skaitiklį. Jokių remonto darbų pastato viduje neatliko.

13Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad patalpos/butas ( - ), unik. Nr. ( - ), nuo 2005-08-04 iki 2016-12-16 priklausė J. U., o talpos/butas ( - ), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 1-30 (1/6 iš 12,13 kv.m), 2-18 (1/4 iš 14,97 kv.m), G-1(1/2 iš 28,72 kv.m), G-6 (1/4 iš 35,38 kv.m), R1-29 (1/2 iš 5,96 kv.m), unik. Nr.4400-0118-0727:5844, nuo 2005-04-20 priklauso L. Z..

142014-04-25( - ) ir ( - )sudaryta Rangos sutartis Nr. 21 dėl buto, esančio ( - ) remonto.

15Atsakovė L. Z. pateikė teismui Statinio dalies ekspertizės vadovo V. R. išvadas dėl butui ( - ), atsiradusios žalos ir remonto darbų po jų užpylimo 2014 m. vasario mėnesį, kuriose padarė išvadą, jog praėjus ketveriems metams po įvykio ir nesant galimybės realiai apžiūrėti užlieto buto ( - ) patalpų, negalima duoti vienareikšmiškų išvadų dėl priežastinio ryšio tarp patalpų užpylimo vandeniu 2014 m. vasario mėnesį ir apžiūros aktuose bei fotonuotraukose matomų patalpų defektų bei nustatyto žalos dydžio. Tačiau fotonuotraukose matomi defektai ir jų fiksavimo momentai kelia abejones ar visi patalpų defektai ir paskaičiuota žala buvo įtakota 2014 m. vasario mėnesį įvykusio užpylimo ir ar nesiekiama susiremontuoti didesnę buto dalį draudimo kompanijos lėšomis.

16Dėl ginčo esmės ir ieškovo reikalavimų

17CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės ( - ) ir atsakovės L. Z. sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo patalpų, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-611/2016).

19Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jos kaltės, bei priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, t. y. neįrodė aplinkybės, kad butas, kuriam padaryta žala ( - ) užlietas vandeniu, tekėjusiu iš atsakovei priklausančio buto( - ). Bylą išnagrinėjus iš naujo apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus pirmosios jnstancijos teismo sprendimą nustatytos aplinkybės, kad vandentiekio avarija įvyko bute ( - ) ir šią aplinkybę patvirtino šio turto savininkas, juo buvęs avarijos metu, trečiasis asmuo R. S.. Trečiasis asmuo R. S. įvykus jo bute vandentiekio avarijai, atvyko į savo butą, pamatė įvykusią vandentiekio avariją, užsuko vandens sklendę ir pašalino avarijos priežastis. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2014 m. vasario – balandžio mėnesiais nebuvo deklaruotas suvartotas vandens kiekies bute ( - ), ir tai įrodo, kad šiame bute nebuvo vandentiekio avarjios ir didesnio, nei įprastai vandens kiekio sunaudojimo, paneigė trečiasis asmuo R. S.. Šią ieškovo nurodytą ieškinio reikalavimus grindžiamą aplinkybę paneigė ir duomenys apie tai, kad sunaudotą vandens kiekį gyventojai deklaruoja ne kas mėnesį, o savo pasirinktu laiku, periodiškai. Atsakovę L. Z. 2014 m. deklaravo, kad vandens visiškai nesunaudojo, tuo tarpu buto ( - ), 2014 m. deklaruotas 22 m3, vandens suvartojimas. Šios aplinkybės įrodo ir patvirtina, kad atsakovė L. Z. ir pagal deklaruotą vandens kiekį 2014 m. (kai įvyko vandentiekio avarija), tai pat, pagal deklaruotą vandens kiekį 2015 m., negali būti susijusi su vandentiekio avarija, jos metu ištekėjusiu vandeniu, kuris tapo žalos atsiradimo priežastimi bute ( - ).

20Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. Z. regreso tvarka patirtos 9503,85 Eur žalos atlyginimą, nes atsakovė L. Z. yra atsakinga už žalos padarymą asmuo, kadangi( - ) priklausančios patalpos buvo aplietos iš viršaus atsakovei L. Z., priklausančių patalpų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nuostatos numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje ieškovė turi įrodyti, jog ( - ) nuosavybės teise valdomų patalpų užpylimo židinys yra būtent atsakovės valdomos patalpos, o atsakovė turi paneigti šią aplinkybę ir įrodyti, kad užliejimo priežastis yra ne netinkamas jos patalpose esančių sistemų ar įrenginių eksploatavimas, o kitos priežastys. Ieškovė neatskleidė kaip ir kokiomis priemonėmis buvo nustatyta, jog ( - ) žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės valdomose patalpose. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad virš ( - ) patalpų yra tik patalpos 2-30, 2-31, 2-32, 2-33, 2-34, 2-35, 2-36, ir kad bent vieną iš šių patalpų nuosavybės teise valdo atsakovė L. Z.. Atsakovė nurodė, jog namas yra daugiabutis, jame patalpas yra įsigiję ne vienas asmuo, ką patvirtina ir ieškovės pradinis ieškinys pareikštas atsakovams L. Z. ir J. U., tačiau dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta, kad ( - ) patalpos buvo užpiltos būtent iš vienos iš patalpų, esančių ( - ) ir pažymėtų Nr. 2-30, 2-31, 2-36, ir kad šios patalpos priklauso atsakovei, byloje nepateikta duomenų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei priklauso butas ( - ) su dalimis bendrojo naudojimo patalpų pažymėtų 1-30, 2-18, G-1, G-6 R1-29, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovei priklauso ir bent viena iš patalpų, pažymėtų 2-30, 2-31, 2-36. Byloje nėra duomenų, kad po šio įvykio atsakovės valdomose patalpose buvo atlikti kokie nors vandentiekio ar kitų inžinerinių sistemų tvarkymo darbai. ( - ) 2014-08-20 rašte nurodė, jog atvykus į įvykio vietą 2014-02-12, kolektorinės apskaitos mazge buvo užsuktas ventilis prieš vandens skaitiklį. Jokių remonto darbų, susijusių su 2014-02-12 avarija ( - ) neatliko. Vadinasi, namui atnaujinus vandens tiekimą, vandens pratekėjimas iš atsakovės patalpų taip pat būtų atsinaujinęs, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra, priešingai, yra duomenys, kad trečiojo asmens R. S. bute ( - ) buvo įvvkusi vandentiekio avarija, kurios padarinius pašalino pats R. S. ir tik jas pašalinus, atnaujino savo bute vandens tiekimą, nes turi atskirą vandens sklendę. Pažymėtina, kad ieškovei antra kartą bylą iš naujo iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinomos aplinkybės apie galimai trečiojo asmens R. S. bute ( - ) įvykusią vandentiekio avariją, kuri galėjo būti šios bylos dalyko kilmės priežastimi, tačiau į teismo posėdį atstovė neatvyko, šių aplinkybių nesiaiškino ir atsakovo byloje nekeitė. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, jos interesus atstovauja profesionalus teisininkas, todėl ieškovė turėjo visas sąlygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisės gynimą teisme.

21Paminėto pagrindu, teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl kilusios žalos, bei nustačius, kad žalos kilmė yra kito asmens bute įvykusios vandentiekio avarijos priežastimi, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai atsakovei L. Z., pareikšti nepagrįstai. Pažymėtina, kad teismui nepateikti įrodymai apie vandentiekio avariją bendros namo inžinierinėse sistemose, iš teismo surinktų įrodymų, tokie duomenys, taip pat, nepasitvirtino.

22Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

23Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis.

24Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

25Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės valdomose patalpose, todėl nenustačius šios aplinkybės, kad būtent atsakovė yra atsakingas subjektas, nebėra pagrindo spręsti ir kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kilusios žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir draudėjui padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nors pasekmės – nuostoliai – atsirado, tačiau nesant kaltės, negalima nei deliktinė, nei kitokia atsakomybės rūšis, todėl konstatuotina, kad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.

26Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą bei nesant visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27Dėl ieškinio senaties termino

28Trečiasis asmuo ( - ) atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovės nuomone ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-02-14, kai ieškovei buvo pranešta apie draudžiamą įvykį, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškinys Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas per EPP sistemą 2017-02-13.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-307-701/2016), todėl šiuo atveju trečiasis asmuo ( - ) turi teisę reikalauti byloje taikyti ieškinio senatį.

30CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

31Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2014 m. vasario 12 d. (diena, kurią įvyko užliejimas), kai nukentėjusysis (( - )) sužinojo apie padarytą žalą, o ne kai apie šią žalą buvo pranešta draudikui ( - ). Ieškovė pradinį ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė per EPP sistemą 2017-02-13, 23.31 val., o tai reiškia, kad ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2017-02-12 (CK 1.125 str. 8 d.) ir šio termino neprašė atnaujinti.

32Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovė jo neprašo atnaujinti, o trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ reikalauja ieškinio senatį taikyti, tai sudaro papildomą ir savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė L. Z. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas

Nutarė

36ieškinį atmesti.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė ( - ) prašo priteisti iš atsakovės L. Z. 9503,85 EUR žalos... 5. Ieškovės ( - ) atstovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas... 6. Atsakovė L. Z. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė,... 7. Trečiasis asmuo ( - ) atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti ieškinio... 8. Trečiasis asmuo R. S. palaiko atsakovės pusę, paaiškino, kad 2014 m.... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga... 11. ( - ) 2014-05-02 apskaičiavo 7000 Lt draudimo išmokos, o 2014-06-30 –... 12. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ( - ) informavo, kad 2014-02-12,... 13. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad... 14. 2014-04-25( - ) ir ( - )sudaryta Rangos sutartis Nr. 21 dėl buto, esančio ( -... 15. Atsakovė L. Z. pateikė teismui Statinio dalies ekspertizės vadovo V. R.... 16. Dėl ginčo esmės ir ieškovo reikalavimų... 17. CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita,... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo... 19. Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus teismas... 20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. Z. regreso tvarka patirtos 9503,85... 21. Paminėto pagrindu, teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovės... 22. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad... 23. Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra... 24. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra... 25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti... 26. Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus,... 27. Dėl ieškinio senaties termino... 28. Trečiasis asmuo ( - ) atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad solidariosios atsakomybės... 30. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio... 31. Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos... 32. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270... 36. ieškinį atmesti.... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...