Byla 2-9404-375/2012
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno m. apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui Mariui Bagdonui, atsakovo UAB „Beljana“ atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. M., BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių drasudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Beljana“, tretieji asmenys R. M., BTA Insurance Cpmpany SE filialas Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 46732,99 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išliadas. Reikalavimą grindžia tuo, jog 2010 06 19 Olandijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835, valst. Nr. ( - ) buvo apgadinta kelio infrastruktūra bei padaryta žala gamtai. Lietuvoje registruota transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės naudotojas pagal lizingo sutartį t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortos sistemos) dalyvė. Vienas iš šios sistemos tikslų yra užtikrinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Sistema pagrįsta tuo, jog eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Olandijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spęsti visus reikalus, susijusius su žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltą žalų atlyginimą. Olandijos nacionalinis draudikų biuras (NEDERLANDS BUREAU DER MOTORRIJGVERZ EKERAARS) vadovaudamasis Biurų tarybos Bendradarbiavimo nuostatais (3 ir 5 str.) sureguliavęs žalą išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą ir pateikė transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 13534,81 EU (46732,99 Lt) sumai. TPVCAPD 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių privalomuoju draudimu; taip pat ieškovas išmoka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatų reikalavimus. Ieškovas Olandijos nacionalinio draudikų biurui išmokėjo 13534,81 EU (46732,99 Lt). Ieškovas, sumokėjęs Olandijios draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas , remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo kaip atsakingo už draudimo sutarties sudarymą asmens. Atsakovas pateikė atsiliepimą (1 t. b.l.85-88), kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindžia tuo, jog transporto priemonė MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) buvo naudojama su priekaba Kaeebohrer ( - ) valst. Nr. ( - ), kuri eismo įvykio metu turėjo galiojantį draudimo poliusą, pagal kurį galimai ir turėjo būti atlyginta žala. Reikšdamas reikalavimą ieškovas nepateikė ieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų t.y. kad egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti : UAB “Beljana“ neteisėtus veiksmus, nukentėjusiajam padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei UAB „Beljana“ kaltę. Ieškovas remiasi LR CK 6.270 str., nustatančiu valdytojo atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, tačiau šio straipsnio 1 d. nustatyta išimtis dėl žalos atlyginimo, jei žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Iš 2011 02 17 rašto turinio darytina prielaida, kad įvykyje galėjo dalyvauti keli dalyviai, todėl šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai privalėjo atsakyti solidariai. Ieškinyje nėra pateikta duomenų apie nukentėjusius asmenis ir jų pareikštus reikalavimus, nepateiktas žalos apskaičiavimo ir/ar vertinimo mechanizmas. 2011 03 17 rašte neužsimenama apie žalą, nes reikalavimas susideda iš kompensacijos 11769,40 EUR ir aptarnavimo mokesčio 1765,41EUR. 2011 04 29 rašte „kompensacijos“ suma įvardijama „ kelių padarytos žalos atlyginimu“ -11300 EUR, o aptarnavimo mokestis suskirstytas į „papildomas teismo išlaidas - 170,17 EUR“, bei „įstatymo nustatytas palūkanas“ – 289,23 EUR. 2011 04 29 raštu Nyderlandų draudikų biuras, reaguodamas į ieškovo rašytinį užklausimą, sumažina mokėtinas sumas iki 11769,40 EUR, tačiau ieškovas pareiškė reikalavimą 13534,81 EUR. Reikalaujamos sumos keitimas kelia pagrįstų abejonių, kad sumos nėra pagrįstos dokumentais, nėra pateikta jokių nukentėjusiojo reikalavimų. Minėti raštai yra informacinio pobūdžio ir pagal juos nėra pateikto priimto galutinio sprendimo dėl žalos bei įrodymų apie Nyderlandų draudikų biuro žalos išmokėjimo faktus nukentėjusiajam. Jei po avarijos nebuvo pateiktas joks reikalavimas atlyginti žalą, negali būti reikalaujama ir administravimo mokesčio. Ieškovas turėjo įrodyti kokios pagrįstos išlaidos buvo išmokėtos nukentėjusiems asmenims už patirtus nuostolius. Ieškovas turėjo įrodyti kokie konkretūs veiksmai sąlygojo tiesioginio nukentėjusiojo išlaidų atsiradimą. Reikalavimas neturi remtis argumentu , kad eismo įvykis buvo Olandijoje ar tuo, kad transporto priemonė nebuvo drausta. Tretysis asmuo su ieškiniu sutinka ( 2 t. b.l.9,10). Sutikimą grindžia tuo, kad žala, padaryta užsienio valstybėje, „žalios kortos“ sistemos narėje, reguliuojama pagal toks valstybės , kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktus. Tais atvejais, kai žalą kitoje valstybėje sukelia civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės valdytojas, žalą atlygina ir administruoja tos valstybė, kurioje įvyko eismo įvykis, draudikų biuras. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras žalą administruoja ir atlygina visiškai savarankiškai, vadovaudamasis toje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Nyderlandų teisės aktai nustato, kad esant transporto priemonių junginiui (t.y. vilkikui ir priekabai) , žala atlyginama pagal velkančios transporto priemonės t.y. vilkiko sutartį. Šiuo atveju Lietuvoje registruoto vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl Biurui kilo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, kad priekaba buvo apdrausta trečiojo asmens BTA gali turėti esminės įtakos atsakovo prievolei atlyginti žalą. Šiuo atveju atsakomybė kyla vilkiko valdytojui , todėl nesudarydama transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, kuri galiotų ir Nyderlanduose, atsakovas pats išimtinai prisiėmė dėl galinčio kilti eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo riziką. Pagal Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str. nustatant eismo įvykių dalyvių civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Taikytinos teisės klausimus nustato ir Europos Parlamento ir tarybos 2007 07 11 reglamentas Nr.864/2007 „Dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės“. Šio Reglamento 4 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, jog iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies, kurioje atsirado žala, teisė, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado tiesioginių to vykių pasekmių. Šiuo atveju žala padaryta bei įvykis, sukėlęs žalą įvyko Nyderlanduose, todėl žalos atlyginimo klausimai pagrįstai buvo išspręsti pagal Nyderlandų teisę ir Nyderlandų draudikų biuras žalą reguliavo bei atlygino pagrįstai, kadangi vilkiko civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Atsakovas neginčija, kad vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Nyderlandų teisės aktai numato, kad „traukiančioji transporto priemonė (su priekaba ar be jos) privalo būti drausta ir , jeigu atsakinga, draudimo bendrovė privalo atlyginti nuostolius“. Šiuo atveju jokia atsakomybė trečiajam asmeniui BTA, apdraudusiam priekabos, bet ne vilkiko atsakomybę, negali būti taikoma. Tretysis asmuo R. M. palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2010 06 19 važiuojant iš priekabos pradėjo rūkti dūmai. Gaisro priežastis neišaiškinta. Vilkikas su priekaba buvo sukabinti. Ieškinys tenkintinas. Nustatyta, kad Olandijoje 2010 06 19 įvyko eismo įvykis , kurio metu Lietuvoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) buvo apgadinta kelio infrastruktūra ir padaryta žala gamtai. Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas su priekaba. Vilkikas įvykio metu nebuvo draustas, o priekaba buvo apdrausta privalomuoju draudimu „BTA draudimas“. Ieškovas išmokėjo Olandijos nacionalinio draudikų biurui 13534,81 EUR ir regreso tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovui ( 1 t. b.l.25-37, 51, 115-135). Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog žalą sukėlė ne vilkikas, o apdrausta priekaba, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui – atsakyti turi ne UAB „Beljana“, o priekabą apdraudusi bendrovė. Tačiau eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas (LR saugaus eismo automobilių keliais įst.2 str. 62 p.). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos ( žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas , o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jų valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu žalą iš pradžių administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Biuro tarybos Vidaus nuostatai , paskelbti su 2003 07 28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tikrinimu, taikymo (2003 /564EB, LR TPVCAPD įstatyme – Bendradarbiavimo nuostatai). TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. taip pat nurodo, jog Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos reguliavimu. Eismo įvykis buvo Olandijoje, todėl šiuo atveju žala buvo administruojama pagal šios valstybės teisės aktus. 2012 06 26 rašte ( 1t. b.l.130) Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras nurodė, jog „Nyderlanduose traukiančioji transporto priemonė (su priekaba ar be jos) privalo būti drausta ir, jeigu atsakinga, draudimo bendrovė privalo atlyginti nuostolius“. Olandijos nacionaliniam draudikų biurui, kaip rodo bylos medžiaga, buvo žinoma, jog užsidegusi ir eismo įvykį sukėlusi priekaba Kaessbohrer vals. Nr. ( - ) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet eismo įvykis įvyko vilkikui MERCEDES BENZ 1835 valst. Nr. ( - ) tempiant priekabą, todėl pagal Olandijos teisės aktus žala buvo administruojama pagal vilkikui suteiktą draudiminę apsaugą, o būtent vilkiko draudiminės apsaugos šiuo atveju ir nebuvo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė – kad kiekviena transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( TPVCAPDĮ 4 str.). Ieškovas, pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 ir 5 d. nuostatas, privalo atlyginti žalą Biurui kai :

  1. žala padaroma vairuojant transporto priemonę
  2. žala padaroma neapdrausta transporto priemone.
Atmestinas atsakovo argumentas, kad jam pagal TPVCAPDĮ 43 str. gali būti taikoma tik administracinė atsakomybė, nes ši teisės norma numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, atsakingi už draudimo sutarties sudarymą nesudarę įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė yra deliktinė. Deliktine atsakomybe paprastai laikoma pareiga atlyginti tam tikros pareigos, išskyrus sutartinės pareigos, pažeidimu padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareiga atlyginti žalą atsirado dėl to, kad jis nevykdė TPVCAPDĮ įtvirtinto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jeigu atsakovas būtų įvykdęs įstatymu nustatytą pareigą ir transporto priemonę apdraudęs, tai ieškovas nebūtų įtrauktas į 2010 06 19 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą, nes atsakinga būtų vilkiką apdraudusi draudimo bendrovė. Atsakovui pažeidus TPVCAPDĮ imperatyvą ieškovas privalėjo išmokėti žalą atlyginusiam Olandijos nacionaliniam draudikų biurui išmoką, o išmokėjęs šią išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovui netenkinti Olandijos nacionalinio draudikų biuro administruotos žalos atlyginimo reikalavimo ir neišmokėti šios institucijos administruotos žalos atlyginimo nebuvo teisinio pagrindo ( TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1p., 5 d., 6 d.). TPVCAPDĮ 23 str. 5 d. numato Biurui, išmokėjusiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingos už žalos padarymą asmens ar asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų leistinumo. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtinti CPK 14 str. 1 d. nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo pagrindu esančios aplinkybės gali būti patvirtinamos tik pateikiant originalius dokumentus ( CK 177 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka originalių dokumentų, todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma įrodyta, nes pagrįsta rašytiniais įrodymais. Olandijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sudarė 11769,40 EUR ( 11300 EUR dėl kelio apgadinimo padaryta žala, 170,17 EUR papildomos teisinės išlaidos, 289,23 EUR įstatymu nustatytos palūkanos) ir 1765,41 EUR žalos administravimo išlaidos. Nukentėjusiam išmokėta 11769,40 EUR patirta žala. Administravimo mokestis yra nustatytas Bendradarbiavimo nuostatų 5 str. 1.3p. (žalos administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Biurų Tarybos sprendimu Nr.2, kurį Biuras taip pat privalo atlyginti eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui). Ieškovas Bendradrabiavimo nuostatų pagrindu apmokėjęs Olandijos nacionalinio draudiko biuro pateiktą 13534,81 EUR reikalavimą turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 197, 185 str.). Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kelionės išlaidos, vertimo į valstybinę kalbą išlaidos, išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei pašto išlaidos ( CPK 88, str. 1 d. 9 p., 93, 96 str.). Vadovaudamasi LR CPK 259,260, 263-270 str. n u s p r e n dž i a: Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „Beljana“ įm.k. 135730095 ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui įm.k. 125709291 46732,99 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du litus 99 ct) nuostolių atlyginimo, 1402 Lt ( vieną tūkstantį keturis šimtus du litus) žyminio mokesčio, 344,60 Lt ( tris šimtus keturiasdešimt keturis litus 60 ct) už vertimą į valstybinę kalbą, 324,95 Lt (tris šimtus dvidešimt keturis litus 95 ct) už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 233,71 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus 71 ct) kelionės išlaidų . Priteisti iš atsakovo UAB „Beljana“ 75 Lt (septyniasdešimt penkis litus) pašto išlaidų valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. Teisėja Irena Poderienė

Proceso dalyviai
Ryšiai