Byla 2-1711-608/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant ieškovo atstovei I. M. , atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P. , atsakovo A. G. atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Burbienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir A. G. bei trečiajam asmeniui V. J. dėl draudimo išmokos priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovas uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Industrijos garantas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 809,74 Lt žalai atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-11 eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMV 320, valstybinis Nr. ( - ) priklausanti V. J. , kuri buvo apdrausta ieškovo Kelių transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Nors minėto eismo įvykio kaltininkas nenustatytas, ieškovo nuomone eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojai nesilaikė Kelių eismo taisyklių 125 str. reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo automobilį BMW 320, valstybinis Nr. ( - ) remontavusiai įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta auto“ 1619,49 Lt draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas pateikė atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl 809,74 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, atsisakymo priežastimi nurodė, kad negalima pagrįstai teigti, jog eismo įvykis įvyko dėl abipusės transporto priemonių valdytojų kaltės. Ieškovas laiko nepagrįstu atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, nes transporto priemonių vairuotojai nesilaikė taisyklės važiuoti kuo arčiau dešiniojo dalies krašto, tuo pažeisdami Kelių eismo taisyklių 125 str. Prasilenkdami automobiliai kliudė vienas kitą. Ieškovas nurodo, kad Aukščiausias Teismas išaiškino, jog sisteminis TPVCAPDĮ nuostatų bei įstatymo tikslų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Atsisakydamas tenkinti ieškovo pretenziją, atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Patikslintu ieškinio pareiškimu ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą ir atsakovui A. G. , prašo priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų.

3Atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad draudimo sutartimi, sudaryta su A. G. , atsakovas įsipareigojo atlyginti apdraustos transporto priemonės valdytojo eismo įvykio metu sukeltą žalą, esant CK 6.270 str. 5 d. nustatytoms sąlygoms ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygoms. Atsakovas laiko, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Ieškinys pareikštas kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, vadinasi jo pagrindas yra draudimo sutartis. Atsakovas nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, kas reiškia, kad draudiko civilinė atsakomybė nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, taip pat pagal draudimo sutartį. Atsakovas laiko, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš draudimo sutarties, o ne iš bendrųjų žalos atlyginimo pagrindų, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga AC-34-1 ir CK 1.127 str. 1 d. turėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas nuo reikalavimo teisės atsiradimo momento (eismo įvykio). Atsakovas prašo teismą taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes ir ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas turi būti reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 2 d. nustatyta tvarka: draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikyti teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą payręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Atsakovas laiko, kad tokiu atveju ieškovas privalėjo pareikšti atsakovui, kaip civilinės atsakomybės draudikui, pretenziją per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. Atsakovas laiko, jog ieškovas nepareiškė atsakovui pretenzijos nurodytais terminais, neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido, todėl baigėsi žalą padariusio asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis ir ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas nei vieno atsakovo atžvilgiu. Atsakovas tvirtina, kad jis atliko eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir nustatė, kad A. G. nekyla civilinė atsakomybė, todėl draudikas neturi prievolės išmokėti draudimo išmoką. Autoįvykis galėjo įvykti ir dėl ieškovo draudėjo V. J. kaltės, pastarajai išvažiavus į priešingą eismo juostą, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad A. G. būtų veikęs neteisėtai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Policija pažymoje nurodė, kad administracinė teisena A. G. atžvilgiu nepradėta.

4Atsakovas A. G. ieškinio nepripažino, prašė jį pakeisti tinkamu atsakovu akcine bendrove „Lietuvos draudimas“, nes atsakovas savo civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apsidraudęs minėtoje įmonėje.

5Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6Eismo įvykio, įvykusio 2010 m. gruodžio 11 d., metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausanti V. J. . Minėta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ Kelių transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, ką patvirtina draudimo liudijimas KT Nr. 33194. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Industrijos garantas“ išmokėjo 1619,49 Lt draudimo išmoką minėto eismo įvykio metu ieškovo draudėjai V. J. automobilio BMW 320, valstybinis Nr. ( - ) apgadinimu padarytai žalai atlyginti. Minėta draudimo išmoka išmokėta automobilį BMW 320, valstybinis Nr. ( - ) remontavusiai bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta auto“. Nagrinėjamu atveju ieškovas Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties pagrindu atlygino nukentėjusiam asmeniui V. J. dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, t. y. įvykdė prievolę už skolininką – žalą padariusį asmenį, todėl šiuo atveju žalos atlyginimo prievolė, siejanti skoliniką ir kreditorių nepasibaigė, tačiau pasikeitė viena prievolės šalis – kreditorius. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Industrijos garantas“ subrogacijos būdu įgijo buvusio nukentėjusio kreditoriaus V. J. teises ir pareigas toje pačioje jau egzistuojančioje žalos atlyginimo prievolėje LR CK 6.1015 str. 1 d.).

7Eismo įvykio metu kito eismo įvykio dalyvio – automobilio BMW 325, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pateikė pretenziją akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atlyginti žalą atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nėra atsakovo draudėjo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių eismo įvykį.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011 pasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai ginčas dėl žalos atlyginimo kyla tarp draudimo kompanijų, kurių viena, išmokėjusi draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį, įstojo į nukentėjusio vietą subrogacijos būdu (LR CK 6.1015 str.), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu atveju atsakovui, kaip civilinės atsakomybės draudikui, taikomas specialus teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 19 str. 16 d. numato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas be tų, kurias numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo teisės normos. Minėti teisės aktai įpareigoja civilinės atsakomybės draudiką ištirti eismo įvykio priežastis ir nustatyti žalos dydį bei per 30 dienų arba numatytais atvejais per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsisakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančius teisę mažinti draudimo išmokos dydį. Įstatymas nenumato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas eismo įvykio dalyvis. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovui reikalavimo teisė atsakovų atžvilgiu perėjo subrogacijos būdu, todėl asmens pasikeitimas prievolėje nekeičia nei taikytinos teisės, nei terminų reikalavimui pareikšti skaičiavimo tvarkos (LR CK 1.128 str., 6.1015 str. 2 d.). Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Industrijos garantas“ perėmė visas nukentėjusio kreditoriaus V. J. teises ir pareigas į žalą padarisuį asmenį. Taigi pagal aukščiau paminėtas spacialiąsias privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ieškovas kaip nukentėjusiojo asmens teisių perėmėjas neprivalo pateikti įrodymų, kad dėl žalos atsakingas kitas eismo įvykio dalyvis. Ištirti įvykį ir nustatyti žalą bei jos priežastis privalo atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovo draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovo privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų. Atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Nors atsakovas tvirtina, jog ištyrė eismo įvykį ir nustatė, kad atsakovo draudėjas A. G. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir žala atsirado ne dėl jo veiksmų, tačiau eismo įvykio tyrimo buvimą ir jo rezultatus patvirtinančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Tai, kad A. G. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepaneigia jo kaltės dėl eismo įvykio. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios, nagrinėjant civilinę bylą, ir jis vertinamas kaip vienas iš rašytinių įrodymų (LR CPK 182 str. 2 d.). Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 m. vasario 7 d. nutarime nėra konstatuota kito eismo įvykio dalyvio V. J. kaltė dėl eismo įvykio, o administracinė byla nutraukta dėl objektyvių įrodymų, kuris vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvimo. Taigi minėtas nutarimas nei patvirtina, nei paneigia nei vieno iš eismo įvykio dalyvių neteisėtų veiksmų buvimą. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat nepaneigia atsakovo draudėjo neteisėtų veiksmų buvimo. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2010 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio bylos medžiaga ir eismo dalyvių atžvilgiu priimtas nutarimas nepaneigia atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ draudėjo A. G. kaltės dėl eismo įvykio ir nepatvirtina, jog eismo įvykio priežastimi buvo kito eismo įvykio dalyvio V. J. neteisėti veiksmai. V. J. 2010 m. gruodžio 11 d. paaiškinime (b.l. 56) nurodė, kad kitas eismo įvykio dalyvis A. G. buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kas ir buvo eismo įvykio priežastimi. Analogiškas eismo įvykio priežastis nurodė ir kartu su V. J. važiavęs bendrakeleivis K. T. (b.l. 58). A. G. savo paaiškinimuose nenurodė, jog kitas eismo įvykio dalyvis V. J. buvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą, o eismo įvykio priežastimi nurodė abiejų vairuotojų važiavimą greta vienas kito (b.l. 57). Aplinkybės, jog V. J. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nepaminėjo savo paaiškinimuose ir A. G. bendrakeleivis K. K. (b.l. 59). Taigi eismo įvykio medžiaga nepaneigia atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ draudėjo kaltės dėl eismo įvykio, o priešingai, šioje medžiagoje esantys eismo dalyvių paaiškinimai ją patvirtina. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių eismo įvykio dalyvių nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir paneigiančių atsakovo draudėjo neteisėtų veiksmų buvimą. Pažymėtina, jog atsakovas A. G. šioje civilinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nors ir nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau jos ir neneigė.

9Todėl ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas žalos atlyginimas, sudarantis 50 proc. nuostolių, įvertinat tai, kad ieškovas pripažino, jog eismo įvykio kilimo priežastimi buvo abiejų eismo įvykio dalyvių neteisėti veiksmai.

10Atmestini atsakovo argumentai dėl pretenzijos pareiškimo ir ieškinio senaties terminų pasibaigimo pasekmių taikymo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. numato, kad atsakingas draudikas arba Draudikų biuras moka draudimo išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai nukentėjęs trečiasis asmuo zužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pareiškė atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ rašytinę pretenziją per įstatymo nustatytą vienerių metų nuo žalos atsiradimo terminą – 2011 m. kovo 3 d. (b.l. 23). Todėl jokių pagrindų atsakovo suteiktos draudimo apsaugos pasibaigimui nėra.

11Dėl ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos pasakytina, kad nei ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Industrijos garantas“, nei pradinio nukentėjusio kreditoriaus, iš kurio ieškovas subrogacijos būdu perėmė reikalavimo teisę, nesieja sutartiniai draudimo teisiniai santykiai su atsakovu akcine bendrove „Lietuvos draudimas“, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 7 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, netaikytinas. Ieškovo reikalavimo teisė kilo iš žalos atlyginimo deliktinių teisinių santykių, o reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl ieškovo reikalavimui taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šio termino ieškovas nepraleido: eismo įvykis įvyko ir žala atsirado 2010 m. gruodžio 11 d., o ieškinys teisme pareikštas 2012 m. vasario 13 d., nepraėjus trims metams nuo reikalavimo teisės atsiradimo. Atmestinas taip pat ir ieškovo argumentas, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, nors tai šioje byloje neturi reikšmės ieškovo reikalavimo patenkinimui. Kaip jau buvo minėta, ieškovas reikalavimo teisę iš pradinio nukentėjusio kreditoriaus perėmė subrogacijos būdu, todėl asmenų pasikeitimas prievolėje nekeičia ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarkos, nes ieškovui išmokėjus draudimo išmoką prievolė dėl žalos atlyginimo nepasibaigė. Ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui skaičiuojamas pagal taisykles, numatytas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, t. y. nuo eismo įvykio, sąlygojusio žalos atsiradimą, momento.

12Ieškovo reikalavimas atsakovo A. G. atžvilgiu netenkinamas, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir kiti teisės aktai nenumato civilinės atsakomybės draudiko ir transporto priemonės valdytojo solidarios nei dalinės atsakomybės. Nors nukentėjusio asmens reikalavimo teisė į atsakingą už žalą asmenį atsiranda dviem pagrindais – delikto ir civilinės atsakomybės sutarties, tačiau Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo paskirtis sąlygoja tai, jog privalomojo draudimo atveju civilinės atsakomybės draudikas yra pagrindinis skolininkas, o žalą padariusio asmens atsakomybė yra subsidiari: jis atsakingas už žalą tiek, kiek žalos neatlygina draudiko išmokėta draudimo išmoka, arba įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju (LR TPVCAPDĮ 13 str. 2 d., 19 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 str. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju nėra priežasčių mažinti draudimo išmoką ar įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, todėl priteisti žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens A. G. nėra pagrindo.

13Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Kadangi ieškinys atsakovo A. G. atžvilgiu atmestas, iš ieškovo priteisiamos atsakovo A. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 480,00 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 93 str. 2 d.). Išlaidų buvimą ir jų dydį patvirtina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 1 d. pažyma Nr. (4.22.)-TPA-676-12 (b.l. 91). Iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 70,00 Lt žyminis mokestis, valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

Nutarė

16Ieškinį patenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ naudai 809,74 Lt (aštuonis šimtus devynis litus, septyniasdešimt keturis centus).

18Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ naudai 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 809,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

20Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ naudai 70,00 Lt (septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ valstybės naudai 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 47,90 Lt (keturiasdešimt septynis litus, devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

23Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,... 2. Ieškovas uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Industrijos garantas“... 3. Atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažino.... 4. Atsakovas A. G. ieškinio nepripažino, prašė jį pakeisti tinkamu atsakovu... 5. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 6. Eismo įvykio, įvykusio 2010 m. gruodžio 11 d., metu buvo apgadinta... 7. Eismo įvykio metu kito eismo įvykio dalyvio – automobilio BMW 325,... 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje... 9. Todėl ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas žalos... 10. Atmestini atsakovo argumentai dėl pretenzijos pareiškimo ir ieškinio... 11. Dėl ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos pasakytina, kad nei... 12. Ieškovo reikalavimas atsakovo A. G. atžvilgiu netenkinamas, nes Lietuvos... 13. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas,... 14. Kadangi ieškinys atsakovo A. G. atžvilgiu atmestas, iš ieškovo priteisiamos... 15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 16. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 17. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo... 18. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo... 19. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 20. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškovo... 21. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos... 22. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybės... 23. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos...