Byla eI2-862-342/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

22020 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla” skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinių ir privačių įmonių profesinei sąjungai, V. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėja AB „Smiltynės perkėla” (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2019-10-10 sprendimą Nr. SD-03-12508 „Dėl nesutikimo nutraukti darbo santykius su V. L.” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjos 2019-09-12 prašymą Nr. 2R(1.12.)-586.

5Pareiškėja nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. dirba AB „Smiltynės perkėla” pamaininiu kapitonu nuo 2014-02-03, ir yra Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ( - ) skyriaus pirmininkas bei tarybos narys nuo 2017-11-27. Pažymi, jog siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą teisę nutraukti su darbuotoju darbo sutartį, kai per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, 2019-09-12 raštu Nr. 2R(1.12.)-586 kreipėsi į atsakovą pagal DK 168 straipsnio 3 dalį su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su V.L. ir atleisti jį iš darbo AB „Smiltynės perkėla”. Nurodo, kad 2019-10-10 sprendimu Nr. SD-03-12508 „Dėl nesutikimo nutraukti darbo santykius su V. L.” atsakovas minėto prašymo netenkino. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad per paskutinius dvylika mėnesių V.L. padarė du tokius pačius darbo pareigų pažeidimą, t. y. neužtikrino saugaus kelto eksploatavimo 2018-09-20 (2018-10-18 priimtas AB „Smiltynės perkėla” generalinio direktoriaus įsakymas Nr. P-268 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”) ir 2019-09-02 (2019-10-14 priimtas AB „Smiltynės perkėla” generalinio direktoriaus įsakymas Nr. P-280 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”), darbdavys turi teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Mano, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos.

6Paaiškina, kad 2019-09-02 22:45 val. į keltą „Baltija” atvyko laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas įsakymu Nr. 1V-49 sudaryta komisija dėl kelto „Baltija” bunkeravimo patikrinimo. Tvirtina, kad Technikos ir saugios laivybos direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, nustatęs eilę pažeidimų, įpareigojo pamaininį kapitoną V. L. nedelsiant sustabdyti kuro priėmimą ir apie tai informavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto dispečerinę tarnybą, kuri patikrinimui atsiuntė savo atstovus. Teigia, kad AB „Smiltynės perkėla” komisijos atliekamo patikrinimo metu nustatyta, kad buvo pažeistos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, kurios nurodo, kad draudžiama tiekti kurą iš laivo į laivą, jeigu viename iš laivų netvarkinga gaisrinė įranga arba nepasiruošta gesinti gaisro, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės ir AB „Smiltynės perkėla” gaisrinės saugos instrukcijos laivo bunkeravimo operacijos metu Nr. 282 reikalavimai. Nurodo nustatytus pažeidimus. Pažymi, kad vadovaujantis 2016-02-11 AB „Smiltynės perkėla” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-4 patvirtintų Pamaininio kapitono pareiginių nuostatų Nr. 163 1 punktu, pamaininis kapitonas privalo užtikrinti saugų kelto eksploatavimą, 8.25.6, 8.25.7 punktais - pamaininis kapitonas savo veikloje turi vadovautis darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės, civilinės saugos reikalavimais, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis. Daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teisės normų reikalavimų pažeidimus, pamaininis kapitonas V.L. neužtikrino saugaus kelto eksploatavimo, pažeisdamas aukščiau nurodytus gaisrinės saugos reikalavimus kelto „Baltija” bunkeravimo (kuro pildymo) metu, t.y. 2019-09-02. Nurodo, kad dėl nurodytų aplinkybių pateikė V. L. 2019-09-09 reikalavimą pasiaiškinti raštu Nr. 2R(2.19.)-581 (įteiktas 2019-09-10), o 2019-09-10 V. L. atsiuntė elektroninį laišką personalo vadovei L. P., pranešdamas, kad reikalavimą gavo ir nurodė, kad paaiškinimą pateiks, kai baigsis jo nedarbingumo laikotarpis. Pažymi, jog 2019-10-09 pamaininis kapitonas V.L.pateikė darbdaviui rašytinį paaiškinimą dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo, kuris, pareiškėjos manymu, nepaneigia jo darbo pareigų pažeidimo padarymo.

7Nesutinka su ginčijamu sprendimu ir, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), daro išvadą, kad VDI teritorinio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, turi vertinti tik tai, ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti (LVAT 2018-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018). Teigia, kad iki V. L. įstojimo į profesinės sąjungos tarybą (2017-11-27), jo ne kartą buvo prašyta pasiaiškinti dėl įvairaus pobūdžio darbo pareigų pažeidimų (2015-03-03, 2015-10-11, 2017-10-20-23, 2017-11-04, 2017-11-17), todėl nėra pagrindo sieti AB „Smiltynės perkėla” ketinimo atleisti darbuotoją ir kreipimosi j VDI Klaipėdos teritorinį skyrių dėl sutikimo atleisti darbuotoją suteikimo su 2019 m. rugsėjo mėnesį Bendrovėje įvykusiu VDI darbo sąlygų patikrinimu. Pažymi, kad VDI patikrinimas įmonėje buvo pradėtas ne V. L., o Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos 2019-08-06 pareiškimo Nr. 39, pasirašyto profesinės sąjungos pirmininko A. B., pagrindu, todėl pareiškėjai apskritai nėra žinoma, su kokio turinio prašymu V. L.kreipėsi į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą, ir kieno interesus - savo ar kitų įmonės darbuotojų - jis šiuo kreipimusi siekė apginti. Mano, kad aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį V. L. kreipėsi į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą, o ši į VDI dėl darbo sąlygų AB „Smiltynės perkėla” patikrinimo nėra pakankama konstatuoti, kad AB „Smiltynės perkėla” siekia darbo sutartį su V. L. nutraukti būtent dėl šios priežasties.

8Argumentuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. nepateikė, o VDI Klaipėdos teritorinis skyrius nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, jog trečiasis asmuo V. L. dėl aktyvios veiklos profesinės sąjungos veikloje būtų diskriminuojamas, o vien tik dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, jog trečiojo asmens darbo sutarties nutraukimas yra susijęs su jo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Pažymi, kad kreiptis į VDI dėl darbo sąlygų patikrinimo gali bet kuris įmonės darbuotojas, reikalavimo būti profesinės sąjungos skyriaus pirmininku, nariu ar tarybos nariu nėra, pareiškėjai nėra žinomas V. L. kreipimosi į profesinę sąjungą turinys, todėl negalima teigti, kad V.L. kėlė netinkamų darbo sąlygų klausimą kaip profesinės sąjungos skyriaus pirmininkas ir tarybos narys, o ne kaip įmonės darbuotojas, gindamas savo asmeninius interesus.

9Tvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. L. vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą darbuotoją atleisti. Darbdavys siekia atleisti darbuotoją dėl to, kad jis per paskutinius dvylika mėnesių padarė du tokius pat darbo pareigų pažeidimus (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas) - 2018-09-20 ir 2019-09-02, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojo daromi darbo pareigų pažeidimai yra kartotinio pobūdžio.

10Atkreipia dėmesį, kad po kreipimosi į VDI dėl sutikimo atleisti darbuotoją suteikimo, 2019-10-17 buvo užfiksuotas dar vienas darbuotojo V. L. darbo pareigų pažeidimas - darbuotojas nevykdė budinčio dispečerio teisėtų nurodymų (atlikti spec. reisą greitosios medicinos pagalbos automobiliui vežančiam dūstantį ligonį).

11Apibendrina, kad darbdavio prašyme atsakovui VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo, dėl kurio būsimo atleidimo buvo prašoma sutikimo, veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis darbdaviui ypač aktualiomis priežastimis.

12Pažymi, kad po 2019-09-02 vykusio patikrinimo, kurio metu nustatyti pažeidimai bunkeravimo operacijos metu, AB „Smiltynės perkėla” generalinio direktoriaus 2019-09-20 įsakymu Nr. P-249 pamaininis mechanikas L.G., taip pat buvo įspėtas dėl darbo pareigų pažeidimo, jam išaiškinant, kad per dvylikos mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Mano, kad nėra pagrindo išvadai, kad darbdavys fiksavo tik V.L. daromus darbo pareigų pažeidimus diskriminuodamas jį dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.

13Tvirtina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis nėra pagrįstas nei objektyviais duomenimis (faktais), nei teisės aktų normomis. Argumentuoja, jog 2019-09-12 kreipdamasi į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį nurodė aplinkybes, dėl kurių skundžiamame sprendime nepasisakoma – t. y. sprendime nevertinama aplinkybė, kad 2018-10-18 generalinio direktoriaus įsakymu buvo užfiksuotas 2018-09-20 padarytas trečiojo asmens V. L. darbo pareigų pažeidimas, dėl ko jis buvo įspėtas dėl galimo atleidimo iš darbo už tokį pat darbo pareigų pažeidimą, ir šis darbo pareigų pažeidimas negali būti siejamas su jo kreipimusi į VDI 2019 m. rugsėjo mėn., taip pat nevertintos aplinkybės, kad V. L. darbo pažeidimai yra kartotinio pobūdžio. VDI Klaipėdos teritorinis skyrius sutikimo nutraukti darbo sutartį nesuteikimą siejo su vienintele aplinkybe – V. L. iniciatyva VDI atliktu patikrinimu įmonėje dėl saugių darbo sąlygų sudarymo 2019 m. rugsėjo mėnesį, todėl išsamiai neįvertino pateiktų argumentų apie kitus pažeidimus, kurie vyko nuo 2017 m., taip pat visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2019-09-02 darbo pareigų pažeidimo, neatsižvelgė į aplinkybę, kad darbdavys siekia atleisti darbuotoją dėl dviejų tokių pačių pažeidimų, kurie buvo padaryti per 12 mėnesių laikotarpį, ir tai daro ginčijamą sprendimą nepagrįstu ir neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

14Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame prendime netyrė V.L. darbo pareigų pažeidimo faktų jokia apimtimi, apie juos sprendime nepasisakoma visiškai, nebuvo pasisakyta dėl AB „Smiltynės perkėla” prašyme VDI inspektoriui išdėstytų argumentų, todėl išvada, kad jog darbdavys siekia atleisti darbuotoją iš darbo dėl jo vykdomos veiklos profesinėje sąjungoje, yra nepagrįsta, o sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir neatitinkantis nei faktinių aplinkybių, nei teisės aktų reikalavimų.

15Atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti ginčijamą sprendimą.

16Teigia, jog V. L. vykdė darbuotojų atstovavimo veiklą, siekdamas darbuotojų darbo teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Pažymi, jog pareiškėjas skunde pateikė chronologinę V. L. darbo pareigų pažeidimų lentelę, kur pažeidimai sunumeruoti. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo minimas pažeidimas, susijęs su budinčio dispečerio teisėtų nurodymų nevykdymu (Nr. 1 – spec. reiso neatlikimu greitosios medicinos pagalbos automobiliui), šios bylos nagrinėjimui nėra aktualus, nes įvyko po ginčijamo sprendimo priėmimo (sprendimas priimtas 2019-10-10, o pareigų pažeidimas įvykdytas 2019-10-17). Pažymi, kad į lentelę įtraukti pažeidimai nuo 2015 m., tačiau pagal teisinį reglamentavimą laikoma, jog asmuo nėra pažeidęs darbo pareigų praėjus 12 mėnesių nuo pažeidimo padarymo. Daro išvadą, kad lentelėje nurodyti darbo pareigų pažeidimai nuo ketvirto iki dešimto numerio imtinai neaktualūs. Mano, jog aktualūs lentelėje Nr. 2 ir Nr. 3 nurodyti pažeidimai. Atkreipia dėmesį, kad iš pažeidimų nustatymo aplinkybių matyti, jog vienam iš pažeidimų fiksuoti (Nr. 2) buvo sudaryta speciali komisija, susidedanti iš paties pareiškėjo direktoriaus, vyr. mechaniko ir personalo vadybininkės. Pažymi, jog duomenų, kokiais atvejais ir kokiu tikslu sudaromos tikrinimo komisijos, pateikta nebuvo, t. y. pareiškėjo komisijos sudarymas bei jos veikla nėra reglamentuota; duomenų, jog speciali komisija būtų tikrinusi ir kitų kapitonų atliekamus darbus, nepateikta; taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie vykdomų patikrinimų laivuose reglamentavimą, jų tvarką, planavimą ir pagrindą; neaišku, kokiu pagrindu ir dėl ko buvo nuspręsta sudaryti komisiją ir atlikti būtent V. L. darbo funkcijų vykdymo patikrinimą. Daro išvadą, jog pareigų pažeidimų vardijimas, specialios komisijos sudarymas ir atliktas tikrinimas tik pagrindžia argumentą, jog V. L. buvo skiriamas padidintas dėmesys, lyginant su kitais darbuotojais. Tvirtina, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, tam kad išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su darbo sutarties nutraukimu, ir pašalinti abejones, buvo surengtas ne vienas susitikimas su pareiškėja ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Paaiškina, kad susitikimų metu visos šalys buvo aktyvios, reiškė savo pozicijas, nuomones, teikė dokumentus ir paaiškinimus; buvo vertintos visos aplinkybes, V. L. darbo pareigų pažeidimų pobūdis, jų nustatymo aplinkybės ir situacijos kontekstas.

17Atkreipia dėmesį, jog tai, kad V. L. ne pats asmeniškai kreipdavosi į darbdavį, o pasitelkdamas trečiąjį suinteresuotą asmenį -Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą, yra tik pasirinkta atstovavimo ir kreipimosi į darbdavį forma, tačiau nepaneigia pačios V. L. vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos. Nurodo, kad dar 2018 m sausio mėnesį buvo kreiptasi į pareiškėją dėl laivo įgulos darbo grafikų sudarymo ir pakankamo poilsio darbuotojams suteikimo. Tvirtina, kad 2019-08-06 gavo Valstybinių ir privačių įmonių profesines sąjungos pareiškimą dėl galimų darbo ir poilsio pažeidimų AB „Smiltynės perkėloje”. Atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinių ir privačių įmonių profesine sąjunga yra įkūrusi ( - ) savo skyrių, kurios pirmininku ir yra V. L. Skyrius yra Valstybinių ir privačių Įmonių profesines sąjungos padalinys, todėl visai nėra svarbu, kuris iš pirmininkų, teikdamas pareiškimą darbdaviui ar kontrolės institucijai, jį pasirašo. Tvirtina, kad svarbesnis yra pareiškimo turinys. Pažymi, kad minėtu pareiškimu atsakovo buvo prašoma atlikti patikrinimą del darbo ir poilsio režimo pažeidimų; apie atliekamą patikrinimą buvo rašyta spaudoje, V.L. savo komentarus apie pažeidimus bendrovėje teikė straipsnius rašiusiems ir reportažus televizijai ruošusiems žurnalistams. Mano, kad toks pažeidimų viešinimas dare neigiamą įtaką pareiškėjos reputacijai. Atkreipia dėmesį į tai, jog po atlikto patikrinimo dalis pareiškime nurodytų pažeidimų pasitvirtino, dėl ko buvo imtasi administracinio poveikio priemonių pareiškėjos direktoriaus atžvilgiu. Daro išvadą, kad V. L. vykdė darbuotojų atstovavimo veiklą, siekdamas darbuotojų darbo teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Atkreipia dėmesį, jog teises aktuose bei teismų praktikoje yra išaiškinta, kaip paskirstoma įrodinėjimo pareiga galimos diskriminacijos atvejais. Pažymi, kad darbdavys privalo objektyviais įrodymais pagrįsti, kad darbuotojo atžvilgiu buvo taikomi tokie patys kriterijai, tokios pačios tvarkos kaip ir kitiems darbuotojams Tvirtina, kad šiuo atveju atsakovui tokių duomenų pareiškėja nepateikė.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinių ir privačių įmonių profesinei sąjunga atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodo, kad atsakovas savo sprendimą nesuteikti sutikimo nutraukti darbo sutartį grindė ta aplinkybe, jog V.L. darbo sutarties nutraukimą siejo su jo naryste profesinėje sąjungoje bei darbuotojų atstovavimo veikla. Teigia, jog tokį sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis gauta medžiaga iš pareiškėjos bei įvertinęs V. L. ir profesinės sąjungos nuomones dėl pareiškėjos prašymo. Pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prie savo skundo pridėjo dokumentus, kurie atsakovui nebuvo pateikti ir kurie atsakovo nebuvo vertinami priimant ginčijamą sprendimą. Mano, kad toks ginčijamas sprendimas, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, nes akivaizdžiai matėsi, kad V. L. yra persekiojamas pareiškėjo dėl jo narystės profesinėje sąjungoje bei darbuotojų atstovavimo veiklos. Atkreipia dėmesį, jog negavęs atsakovo sutikimo, pareiškėjas už tariamą nusižengimą V. L. skyrė įspėjimą. Dėl nurodytos priežasties nesupranta ir teigia, kad yra nelogiškas pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su V. L., nes poveikio priemonė V. L., jau yra pritaikyta, t.y. jau yra skirtas įspėjimas.

20Pažymi, kad V. L. Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos nariu tapo 2017 m lapkričio mėnesį, o 2017-11-27 buvo išrinktas Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ( - ) skyriaus pirmininku. Teigia, kad aplinkybės, paskatinusios jį tapti profesinės sąjungos nariu buvo tos, jog manė, kad būdamas sąjungos nariu galės efektyviau ginti tiek savo, tiek savo įgulos narių darbo teise, nes įmonėje darbuotojų darbas buvo organizuojamas nesilaikant DK nuostatų dėl maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Tvirtina, kad po to, kai V. L. tapo profesinės sąjungos nariu ir pradėjo reikšti pretenzijas pareiškėjai dėl netinkamai sudarinėjamų darbo grafikų, jis buvo iškviestas į tuo metu generalinio direktoriaus pareigas ėjusio asmens kabinetą, kuriame generalinis direktorius grasino jam, kad jeigu jis neišstos iš profesinės sąjungos, jam bus negerai, kad direktorius darys viską, kad jam būtų kuo blogiau. Tvirtina, kad toliau sekę įvykai tai ir parodė - prasidėjo nuolatinis psichologinis smurtas ir persekiojimas siekiant V. L. nubausti ir atleisti iš darbo.

21Nurodo, kad 2018-05-15 profesinė sąjunga gavo pareiškėjos prašymą dėl sutikimo skirti įspėjimą V. L.už tai, kad jis, neva, neužtikrino tinkamo kelto prišvartavimo ir jo saugumo bei įgulos narių tinkamo savo pareigų vykdymo. Pagal laivo švartavimo taisykles, laivas turi būti prišvartuotas trimis skirtingomis kryptimis, pritvirtinant laivapriekį ir laivagalį išilginiais įtemptaisiais ir prispaudžiamaisiais lynais bei špringais. Argumentuoja, kad krantinėje Nr. 26, kurioje turėjo būti prišvartuotas laivas „Baltija”, pritvirtinti laivą tiksliai pagal švartavimosi taisyklių reikalavimus buvo neįmanoma, nes kniechtų išdėstymas neatitiko laivo matmenų. Laivo apgadinimai, kurie anot pareiškėjos atsirado dėl netinkamai prišvartuoto kelto, negalėjo atsirasti, nes tame aukštyje, kuriame buvo nurodyti kelto apgadinimai, keltas prie krantinės nesilietė, nes krantinės atmušos ir laivo tumbos apgadinimo vietos aukščiai nesutapo. Pažymi, kad susipažinusi su gauta medžiaga iš pareiškėjos, V. L. ir kitų įgulos narių paaiškinimais dėl šio įvykio, profesinė sąjunga nutarė neduoti sutikimo, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų V. L. tariamai padaryto darbo pareigų pažeidimo faktą bei jo kaltę.

22Nurodo, kad 2018-09-10 profesinė sąjunga gavo naują pareiškėjos prašymą dėl sutikimo skirti įspėjimą V.L. Pažymi, kad ir šiuo atveju profesinė sąjunga nedavė sutikimo skirti įspėjimo. Paaiškina, kad iš dokumentų, kurie buvo gauti iš pareiškėjos bei darbuotojų paaiškinimų akivaizdžiai matėsi, kad ir šiuo atveju jokio pareigų pažeidimo V. L. nebuvo padaręs. Atkreipia dėmesį, jog nutarime profesinė sąjunga net pažymėjo, kad pareiškėjos siekį nepagrįstai nubausti V. L. vertina kaip persekiojimą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, o tokias išvadas profesinė sąjunga padarė atsižvelgusi į tai, kad kelto plovimo, valymo, šiukšlių išnešimo darbus turi atlikti ne kelto kapitonas, o kiti įgulos nariai. Tvirtina, kad pareiškėja jokios atsakomybės iš tų darbuotojų, kurių tiesioginės pareigos yra atlikti valymo darbus, nereikalavo, jų niekaip nebaudė ir net nesiekė jų nubausti, net nereikalavo jų pasiaiškinti, o siekė nubausti tik V.L. Atkreipia dėmesį į tai, kad po darbo linijoje, kelto sutvarkymui lieka 30 minučių. Per šį laiką reikia ne tik išvalyti keltą, bet ir jį nuplukdyti į kitą vietą, jį prišvartuoti (uždėti 6 švartavimo lynus), pajungti elektros kabelį. Kad įsitikinti, jog visi įgulos nariai vykdo savo pareigas ir yra savo darbo vietose, V. L.išėjo į denį ir matė, jog pastarieji savo darbą dirba ir yra savo vietose. O jis, kaip kapitonas, tuo metu turi vykdyti ir kitas savo pareigas, t.y. pranešti eismo tarnybai apie kelto darbo pabaigą, taip pat pateikti duomenis AB „Smiltynės perkėla” dispečerinei apie atliktus žmonių ir mašinų pervežimus, užpildyti kelto dienyną, sutvarkyti savo, kaip kapitono, darbo vietą (laivo tiltelį), persirengti darbo rūbus. Tai, jog kai kurie įgulos nariai, galbūt, ir netinkamai atliko savo pareigas, yra tų įgulos narių atsakomybės klausimas, o ne pamaininio kapitono. Pažymi, kad profesinės sąjungos tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiškėjos prašymas duoti sutikimą skirti įspėjimą V. L., vyko 2018-09-21, o dieną prieš posėdį, t.y. 2018-09-20, V. L. vėl teko dirbti su keltu „Neringa”. Paaiškina, kad kadangi pareiškėja reiškė jam pretenzijas dėl šio kelto būklės, prieš darbo pradžią jis atkreipė dėmesį į tai, kaip atrodė kelto būklė jam pradedant dirbti, ypač tos vietos, kurios buvo užfiksuotos pareiškėjos nuotraukose, todėl pats pasidarė šių vietų nuotraukas, kurias pateikė tarybos nariams susipažinti. Nurodė, kad pareiškėjos ir V. L. pateiktos nuotraukos praktiškai nieku nesiskyrė, o kai kurios vietos, kurios buvo užfiksuotos V. L. nuotraukose, atrodė dar nešvariau, nei tose, kurias pateikė pareiškėja, ir šiukšlių buvo daugiau. Atkreipia dėmesį, jog šiukšlių buvo ne vienoje šiukšliadėžėje, o keliose.

23Nurodo, kad 2018-09- tuo metu technikos ir saugios laivybos direktoriaus pareigas ėjusio asmens tarnybiniu pranešimu pareiškėja vėl buvo informuota, kad V. L. netinkamai vykdė savo pareigas, t.y. kelto stovėjimo metu nebuvo išjungti laivo pagrindiniai varikliai. Pažymi, kad skirtingai nei anksčiau, šį kartą pareiškėja net nesikreipė į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti įspėjimą. Akcentuoja, jog 2018-10-18 įsakymu skyrė V. L. įspėjimą ir nurodė, kad už antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą jo darbo sutartis gali būti nutraukta. Pažymi, jog V. L., įvertinęs gautą informacija iš mechaniko dėl variklių būklės, priėmė sprendimą variklių neišjungti. Įmonės dokumentuose tokio reikalavimo, kad kelto stovėjimo metu varikliai turi būti išjungti, nėra. Įvykio metu visi kelto įgulos nariai buvo savo darbo vietose, o pastebėję variklio gedimą, iškart ėmėsi priemonių juos pašalinti, apie įvykį informavo dispečerinę. Daro išvadą, kad įvertinus buvusią situaciją bei turimus dokumentus dėl šio įvykio, akivaizdu, kad įspėjimas jam skirtas nepagrįstai.

24Paaiškina, kad V. L. konfliktas su pareiškėja kilo dėl netinkamai sudaromų darbo grafikų. Gavusi informaciją iš V. L. apie netinkamai sudarytus darbo grafikus, profesinė sąjunga kreipėsi į AB „Smiltynės perkėla” personalo vadovę L. P. ir prašė sudaryti darbo grafikus taip, kad įmonės darbuotojai turėtų galimybę tinkamai pailsėti. Nors ir buvo žadama, kad bus vykdomos institucijų, į kurias kreipėsi pareiškėjos atstovai, išvados, tačiau situacija negerėjo, todėl, gavus pakartotinę informaciją iš V. L.apie ir toliau daromus pažeidimus bei pareiškėjos grasinimus susidoroti, t.y. atleisti iš darbo darbuotojus, jeigu darbuotojai atsisakys dirbti, profesinė sąjunga 2019-08-06 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Atlikusi patikrinimą inspekcija nustatė, jog įmonėje pažeidinėjami darbo ir poilsio režimo reikalavimai. Nepaisant atlikto patikrinimo ir nustatytų pažeidimų, pareiškėja ir po patikrinimo toliau pažeidinėjo DK nuostatas dėl minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

25Nurodo, kad po to, kai V. L. kreipėsi į spaudą ir televiziją, ir darbo įstatymų pažeidimų faktą įmonėje iškėlė į viešumą, pareiškėja organizavo naują patikrinimą. Patikrinimas buvo organizuotas tą pačią dieną, kai pasirodė straipsnis spaudoje. 2019-09-02 V.L. buvo nurodyta atlikti kelto „Baltija” bunkeruotę (kuro užpylimą), nors kuro kelte buvo pakankamai - jo būtų užtekę 3 savaičių darbui. Nepaisant to, bunkeruotis buvo nurodyta V. L. įgulai, o ne įgulai, kuri pastoviai dirba ant šio kelto. Pastovus šio kelto įgulos narys vyr. mechanikas T. Š. net buvo paskirtas į komisiją, kuri tikrino V. L.o darbą, nors būtent jis turėjo minėtą dieną dirbti su šiuo keltu. Pažymi, kad kaip nurodyta Gaisrinės saugos instrukcijos bunkeravimo operacijos metu Nr. 282 (toliau - ir Instrukcija), V. L. paskyrė atsakingus už bunkeruotę įgulos narius. Pagal minėtos instrukcijos reikalavimus pravedė jiems instruktažą. Po to visi įgulos nariai pasirašė laivo žurnale, asmeniškai prisiimdami atsakomybę už jiems priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą. Pagal instrukcijos 4 punktą, bunkeravimo operacijos metu atsakingais darbuotojais yra vyr. mechanikas, pamaininis mechanikas, kurie turi vykdyti instrukcijos 5.1. - 5.5. punktuose nurodytas funkcijas, t.y. užtikrinti saugos priemonių paruošimą bunkeravimo operacijai vykdyti. Prasidėjus bunkeravimo operacijai, V. L. buvo viršutiniame kelto denyje (kaip reikalaujama instrukcijoje). V. L., pastebėjęs, kad neištiestos gaisrinės žarnos, kurias prieš tai buvo nurodęs ištiesti, skubiai nusileido į kelto pagrindinį denį išsiaiškinti, kas trukdo ištiesti gaisrines žarnas ir ar įgulos nariai tinkamai laikosi kitų saugos reikalavimų. Teigia, kad paaiškėjo, kad kai kurių saugos priemonių, kurios pagal instrukcijos reikalavimus turėtų būti bunkeruotės operacijos metu, laive aplamai nėra. V.L. pradėjus duoti nurodymus vietoje buvusiam atsakingam motoristui - upeiviui, pažeidžiant saugos reikalavimus, į keltą per bortą (o ne trapu) įšoko įmonės direktorius ir pradėjo patikrinimą. Mano, kad patikrinimas, kaip įgulos nariams paaiškino komisijos narys T. Š., buvo organizuotas dėl to, kad V.L.spaudoje paviešino įmonės nusižengimus. Šios aplinkybės parodo, kokie buvo tikrieji pareiškėjos tikslai. Daro išvadą, kad visas šis patikrinimas buvo atliktas siekiant bet kokiu atveju „rasti” pažeidimų bunkeruotės metu ir nubausti V. L. Atkreipia dėmesį, jog kai kurių saugos priemonių laive aplamai nebuvo. Už minėtas priemones atsako pagrindinis laivo kapitonas ir pagrindinis mechanikas, kuriems už tai mokamas priedas prie atlyginimo. Tvirtina, kad jokių klausimų šio kelto pagrindiniam mechanikui T.Š., kuris buvo paskirtas komisijos nariu, nebuvo užduota ir atsakomybėn nei jis, nei šio laivo pagrindinis kapitonas, nebuvo patraukti.

26Nurodo, kad dėl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto darbe, V. L. pablogėjo sveikata, todėl sekančia dieną po pareiškėjos organizuoto patikrinimo kreipėsi į medikus. Jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2019-09-09, tačiau ramiai gydytis V. L. negalėjo. Pažymi, kad nelaukdamas, kol V. L.grįš į darbą po ligos ir pateiks savo paaiškinimą dėl bunkeruotės, 2019-09-12 pareiškėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie

27Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (minėta, toliau – ir atsakovas) 2019-10-10 sprendimo Nr. SD-03-12508 „Dėl nesutikimo nutraukti darbo santykius su V.L.” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą nutraukti darbo santykius su trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. L., teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjos AB „Smiltynės perkėla” (minėta, toliau – ir pareiškėja) 2019-09-12 prašymą „Prašymas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį” Nr. 2R(1.12.)-586.

30Nustatyta, kad pareiškėja 2019-09-12 prašymu „Prašymas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį” kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su AB „Smiltynės perkėla” pamaininiu kapitonu V. L. ir atleisti jį iš darbo AB „Smiltynės perkėla”. Atsakovas ginčijamu sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjos 2019-09-12 prašymą „Prašymas sutekti sutikimą nutraukti darbo sutartį”, įvertinęs AB „Smiltynės perkėla” pamainos kapitono V. L.2019-10-08 pateiktą nuomonę „Atsakymas”, Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos 2019-10-10 nuomonę, neteikė sutikimo nutraukti darbo sutartį su AB „Smiltynės perkėla” pamainos kapitonu V. L., kuris yra Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ( - ) skyriaus pirmininkas.

31Iš ginčijamo sprendimo turinio iš esmės matyti, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 168 straipsnio 3 dalį dėl sutikimo atleisti darbuotoją suteikimo, nes per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojas V.L. padarė antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, t. y. neužtikrino saugaus kelto eksploatavimo 2018-09-20 (2018-10-18 priimtas įsakymas Nr. P-268 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”) ir 2019-09-02 (2019-10-14 priimtas įsakymas Nr. P-280 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”).

32Iš DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad 2017-01-01 įsigaliojus naujai DK redakcijai, įtvirtinta taisyklė, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

33Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Nurodyto įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo; nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

34Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT), atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui (žr., pvz., LVAT 2004-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012-11-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA2861-438/2017, 2017-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1372-492/2017 ir kt.).

35Pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl profesinių sąjungų atstovaujamųjų organų nesutikimo skirti nuobaudą jų nariui – valstybės tarnautojui, bei aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, garantiją, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018 ir kt.). LVAT, be kita ko, yra nurodęs, kad profesinei sąjungai suteikta teisė, sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų, patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių, atleidžiant juos iš darbo, apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT 2012-02-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015, 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018 ir kt.).

36Iš esmės analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) jurisprudencijoje, susijusioje su profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymu duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio DK 134 str. 2 d.). LAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus 2012-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 ir kt.). Vadovaujantis LAT praktika, nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 ir kt.).

37Pažymėtina, jog vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Minėtos teismų praktikos bei nurodytos teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka gali būti ginčijami tik Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu ginčų, kilusių iš Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, nagrinėjimas priskirtinas bendrosios instancijos teismų kompetencijai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LVAT 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018 ir kt.). Taigi šio administracinio ginčo rėmai – tik DK 168 straipsnio 3 dalies

38Įvertinus šios teisės normos turinį bei minėtą teismų praktiką, darytina išvada, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, turi vertinti tik tai, ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti. Tuo tarpu pagal LVAT praktiką išsamus bendrovės prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su darbuotojo darbo kokybe, terminų laikymusi, santykiais su kitų skyrių darbuotojais ir kt., vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., LVAT 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018 ir kt.).

39Minėta, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja atsakovo prašė suteikti sutikimą atleisti V. L. iš darbo, kadangi jis per paskutinius dvylika mėnesių antrą kartą padarė tokį pat darbo pareigų pažeidimą, t. y. neužtikrino saugaus kelto eksploatavimo 2018-09-20 (dėl šio pažeidimo 2018-10-18 priimtas įsakymas Nr. P-268 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”) ir 2019-09-02 (dėl šio pažeidimo 2019-10-14 priimtas įsakymas Nr. P-280 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”). Ginčijamame sprendime priimtas nesutikimas pritarti V.L. atleidimui iš darbo grindžiamas tuo, kad V. L. 2017-11-27 buvo išrinktas ( - ) profesinės sąjungos pirmininku ir vykdydamas savo funkcijas gynė save ir savo sąjungos narius, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Nurodyta, kad jo iniciatyva 2019 m. rugsėjo mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriai atliko patikrinimą AB „Smiltynės perkėla”. Pažymėta, kad po atlikto Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo V. L. nurodyti darbo teisinius santykius, darbuotojų saugą, sveikatą reglamentuojančių norminių teisės pažeidimai pasitvirtino, apie juos buvo pagarsinta spaudoje – V. L. savo komentarus apie pažeidimus bendrovėje teikė straipsnius rašiusiems ir reportažus televizijai ruošusiems žurnalistams. Įvertinęs kontekstą, atsakovas ginčijamame sprendime mano, jog V.L. darbo sutartį siekiama nutraukti dėl to, jog jis gynė savo ir profesinės sąjungos narių darbo teises, t.y. darbo sutarties nutraukimas siejamas su naryste profesinėje sąjungoje ir darbuotojų atstovavimo veikla.

40Vertinant ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad 2019-11-14 V. L. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu: 1) panaikinti 2018-10-18 įsakymą Nr. P-268, 2019-10-14 įsakymą Nr. P-280 ir 2019-10-29 įsakymą Nr. P-307 dėl įspėjimų skyrimo; 2) vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatų 43 punktu, prašė priteisti neišmokėtą kintamą atlygio dalį. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos 2020-01-07 sprendimu Nr. DGKS-356 išnagrinėta darbo byla Nr. APS-115-21710/2019 pagal V. L. prašymą atsakovui AB „Smiltynės perkėla” dėl įspėjimų panaikinimo ir kintamosios atlygio dalies priteisimo. Darbo ginčų komisijos 2020-01-07 (sprendime nurodyta 2019-01-07) sprendimu V. L. reikalavimas dėl kintamosios atlygio dalies priteisimo atmestas, o reikalavimus dėl įsakymų panaikinimo atsisakyta nagrinėti. Iš Darbo ginčų komisijos 2020-01-07 sprendimo turinio matyti, jog Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-115-21710/2019 pasisakė dėl 2019-10-17 bei 2019-09-02 galimai padarytų pažeidimų. Nagrinėjamai bylai aktuali Darbo ginčų komisijos 2020-01-07 sprendimo dalis dėl 2019-09-02 nustatytų pažeidimų. Šioje dalyje Darbo ginčų komisija įvertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. savo pareigą vykdė netinkamai, todėl šis darbo pareigų pažeidimas jam konstatuotas pagrįstai. Šioje administracinėje byloje nepateikta duomenų ir įrodymų, kad buvo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teiktas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos 2020-01-07 sprendimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis trečiojo suinteresuoto asmens V. L. ieškinys dėl minėto sprendimo nuginčijimo teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

41Nagrinėjamu atveju įvertinęs kontekstą, atsakovas mano, jog V. L. darbo sutarties nutraukimas siejamas su naryste profesinėje sąjungoje ir darbuotojų atstovavimo veikla (darbo sutartį siekiama nutraukti dėl to, jog jis gynė savo ir profesinės sąjungos narių darbo teises). Ginčijamame sprendime argumentuojama, kad V.L.yra ( - ) profesinės sąjungos pirmininkus ir vykdydamas savo funkcijas gynė save ir savo sąjungos narius, kad jo iniciatyva 2019 m. rugsėjo mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriai atliko patikrinimą AB „Smiltynės perkėla”, kurio metu nustatyti teisės aktų pažeidimai, apie kuriuos buvo pagarsinta spaudoje, V. L. teikiant komentarus žurnalistams. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien bendro pobūdžio teiginiai, jog darbuotojas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia savo nuomonę, teikia komentarus žurnalistams ir pan., negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, kad darbuotojas yra diskriminuojamas ir jo atžvilgiu taikomas darbo santykių nutraukimas kaip nors susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Pažymėtina aplinkybė, jog nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad už 2019-09-02 vykusio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, be V. L., AB „Smiltynės perkėla” generalinio direktoriaus 2019-09-20 įsakymu Nr. P-249, taip pat buvo įspėtas pamaininis mechanikas L.G., jam išaiškinant, kad per dvylikos mėnesių laikotarpį pakartotinai padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, gali būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Be kita ko, iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad iš esmės buvo vertintas tik 2019-09-02 vykęs patikrinimas bei jo metu nustatyti pažeidimai, kurie pagal ginčijamą sprendimą buvo priimti (atlikti) dėl V. L. iniciatyva atlikto patikrinimo 2019 m. rugsėjo mėnesį įmonėje dėl saugių darbo sąlygų sudarymo. Kita vertus, ginčijamame sprendime nėra vertinamos kito pažeidimo nustatymo aplinkybės, t. y. nepasisakyta, ar 2018-09-20 pažeidimo – neužtikrinto saugaus kelto eksploatavimo, patikrinimas atliktas ir priimtas 2018-10-18 įsakymas Nr. P-268 „Dėl V. L. padaryto darbo pareigų pažeidimo ir įspėjimo”, yra kokiu nors konkrečiu būdu siejami su V.L. naryste profesinėje sąjungoje ir darbuotojų atstovavimo veikla. Taigi, iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės įvertino tik galimas 2019-09-02 vykusio patikrinimo aplinkybes, tačiau nevertino, ar 2018-09-20 patikrinimas taip pat galimai buvo atliktas dėl pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje. Darytina išvada, jog atsakovas išsamiai nevertino to, kad pareiškėja prašė pritarti V. L.atleidimui dėl dviejų tokių pačių pažeidimų, kurie buvo padaryti per 12 mėnesių laikotarpį.

42Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors išsamus bendrovės prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su darbuotojo darbo kokybe, pažeidimais ir kt., vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo įvertinti, ar V. L. vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla buvo būtent tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą jį atleisti. Šiuo atveju sutikina su atsakovu, kad 2019-09-02 patikrinimo atlikimo laikas iš esmės sutapo su trečiojo suinteresuoto asmens V. L. aktyviais veiksmais ginant savo ir profesinės sąjungos narių darbo teises (2019 m. rugsėjo mėn. Valstybinės darbo inspekcijos atliktu patikrinimu AB „Smiltynės perkėla” bei V. L. teiktais komentarais žurnalistams). Kita vertus, tai, kad V. L. savo pareigas vykdė netinkamai yra nustatyta įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos 2020-01-07 sprendimu, kuriame padaryta išvada, kad pažeidimas jam konstatuotas pagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentai, susiję vien tik su V. L. inicijuotu 2019 m. rugsėjo mėn. Valstybinės darbo inspekcijos atliktu patikrinimu AB „Smiltynės perkėla” bei komentarais žurnalistams, nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja darbo sutartį su V. L. siekė nutraukti būtent dėl šių priežasčių. Ginčijamame sprendime nėra įvertinta tai, kad pareiškėja prašė pritarti V. L. atleidimui dėl dviejų tokių pačių pažeidimų, kurie buvo padaryti per 12 mėnesių laikotarpį, 2018-09-20 pažeidimo nustatymo aplinkybės (t. y., ar pažeidimas V. L. nustatytas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje), bei nepateikti argumentai ir įrodymai, patvirtinantys, kad V. L. vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, o ne padarytų pažeidimų faktas, jų pobūdis bei realumas, buvo būtent tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą jį atleisti.

43Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės išsamiai ir tinkamai nepagrindė argumentais bei įrodymais savo nuomonės, jog V. L. siekiama atleisti dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos, o ne dėl nustatytų pažeidimų.

44Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

45LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, reiškiančio, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018-0-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).

46LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016, 2018-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1028-556/2018 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2016-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-813-556/2016, 2016-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017-07-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015-01-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015 ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2017-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017 ir kt.). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., LVAT 2016-08-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejamas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012-12-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2016-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018 ir kt.).

47Apibendrindamas nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjos 2019-09-12 prašymą Nr. 2R(1.12.)-586.

49Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjos prašymą.

50Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju, pareiškėja ginčija viešojo administravimo subjekto priimto akto ir veiksmų (neveikimo) teisėtumą t. y. atsakovo atsisakymą duoti sutikimą atleisti V. L. iš darbo. Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovas privalo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti atitinkamą teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

51Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

52Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

54Pareiškėjos akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla” skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinių ir privačių įmonių profesinei sąjungai, V. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti iš dalies.

55Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2019-10-10 sprendimą Nr. SD-03-12508 „Dėl nesutikimo nutraukti darbo santykius su V. L.”

56Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių įstatymų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjos akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla” 2019-09-12 prašymą „Prašymas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį” Nr. 2R(1.12.)-586.

57Kitoje dalyje pareiškėjos akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

58Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija,... 2. 2020 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėja AB „Smiltynės perkėla” (toliau – ir pareiškėja) prašo... 5. Pareiškėja nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. dirba AB... 6. Paaiškina, kad 2019-09-02 22:45 val. į keltą „Baltija” atvyko laikinai... 7. Nesutinka su ginčijamu sprendimu ir, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo... 8. Argumentuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. nepateikė, o VDI... 9. Tvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. L. vykdoma darbuotojų... 10. Atkreipia dėmesį, kad po kreipimosi į VDI dėl sutikimo atleisti darbuotoją... 11. Apibendrina, kad darbdavio prašyme atsakovui VDI Klaipėdos teritoriniam... 12. Pažymi, kad po 2019-09-02 vykusio patikrinimo, kurio metu nustatyti... 13. Tvirtina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies... 14. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame prendime... 15. Atsakovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis... 16. Teigia, jog V. L. vykdė darbuotojų atstovavimo veiklą, siekdamas darbuotojų... 17. Atkreipia dėmesį, jog tai, kad V. L. ne pats asmeniškai kreipdavosi į... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinių ir privačių įmonių profesinei... 19. Nurodo, kad atsakovas savo sprendimą nesuteikti sutikimo nutraukti darbo... 20. Pažymi, kad V. L. Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos... 21. Nurodo, kad 2018-05-15 profesinė sąjunga gavo pareiškėjos prašymą dėl... 22. Nurodo, kad 2018-09-10 profesinė sąjunga gavo naują pareiškėjos prašymą... 23. Nurodo, kad 2018-09- tuo metu technikos ir saugios laivybos direktoriaus... 24. Paaiškina, kad V. L. konfliktas su pareiškėja kilo dėl netinkamai sudaromų... 25. Nurodo, kad po to, kai V. L. kreipėsi į spaudą ir televiziją, ir darbo... 26. Nurodo, kad dėl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto darbe, V. L.... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 28. Teisėjų kolegija... 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Lietuvos Respublikos... 30. Nustatyta, kad pareiškėja 2019-09-12 prašymu „Prašymas suteikti sutikimą... 31. Iš ginčijamo sprendimo turinio iš esmės matyti, kad pareiškėja į... 32. Iš DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad... 33. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose... 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT),... 35. Pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl profesinių sąjungų... 36. Iš esmės analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos... 37. Pažymėtina, jog vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu... 38. Įvertinus šios teisės normos turinį bei minėtą teismų praktiką,... 39. Minėta, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja atsakovo... 40. Vertinant ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį,... 41. Nagrinėjamu atveju įvertinęs kontekstą, atsakovas mano, jog V. L. darbo... 42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors išsamus... 43. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas iš... 44. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8... 45. LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra... 46. LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos... 47. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų... 48. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą -... 49. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi,... 50. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju,... 51. Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje... 52. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86... 54. Pareiškėjos akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla” skundą atsakovui... 55. Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie... 56. Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie... 57. Kitoje dalyje pareiškėjos akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla”... 58. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti...