Byla eI-477-342/2016
Dėl patikrinimo akto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovėms J. A., A. B. , J. K. – D. atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei advokatei Astai Bajorienei, 2016 m. birželio 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintą skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei ir Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėja, AB „Lietuvos geležinkeliai“) skundu ir patikslintu skundu prašo panaikinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – Klaipėdos VSC) 2015-08-17 patikrinimo aktą Nr. K3-331 (toliau – ir Skundžiamas aktas).

4Pareiškėja nurodo, jog Skundžiamu aktu jai suformuotas nurodymas iki 2015-11-17 įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto termino pabaigos raštu pranešti Klaipėdos VSC kokių buvo imtasi priemonių triukšmo ribinių dydžių sumažinimui bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Teigia, kad Skundžiamas aktas grindžiamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) Klaipėdos skyriaus 2015-08-17 akustinio triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-KL-T-129 (toliau – ir Tyrimo protokolas), 2015-08-03 akustinio triukšmo tyrimo aktu Nr. F-KL-T-A-129 (toliau – ir Tyrimo aktas Nr. 1) ir 2015-08-10 akustinio triukšmo tyrimo aktu Nr. F-KL-T-A-129.1 (toliau – ir Tyrimo aktas Nr. 2) (toliau kartu – ir Tyrimo aktai), kuriuose pateikti akustinio triukšmo matavimo, atlikto ( - ) rezultatai, pagal kuriuos ekvivalentinis garso slėgio lygis vakaro ir nakties metu viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau - ir HN 33:2011) nustatytas ribas.

5Pareiškėja teigia, kad Tyrimo aktai, Tyrimo protokolas ir jų pagrindu surašytas Skundžiamas aktas yra įforminti netinkamai ir netiksliai – nustatant triukšmo lygį nebuvo ištirtos visos triukšmo nustatymui svarbios aplinkybės, todėl mano, kad Skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde detaliau išdėstytais argumentais paaiškina, jog atliekant matavimą pažeista Standarto LST ISO 1996-2:2008 nustatyta matavimų atlikimo tvarka – minėtuose dokumentuose klaidingai nurodytas matavimų laikas, nefiksuotas liekamasis triukšmas, netinkamai fiksuotos meteorologinės sąlygos, neatsižvelgta į vėjo krypties įtaką matavimams, netinkamai vertinta aplinka, nepažymėti medžiai ir kt.

6Pareiškėja nurodo, jog patikrintas garsas buvo momentinis, o ne nuolatinis, todėl mano, kad maksimalus garsas nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Pažymi, kad Klaipėdos VSC 2012-10-24 statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. E16-210 nepateikė pastabų dėl triukšmą mažinančių priemonių adresu ( - ) taikymo, dėl ko daro išvadą, kad langų pakeitimą kaip triukšmą mažinančią priemonę suderino ir laikė ją pakankama. Teigia, kad Skundžiamu aktu suformuotas nurodymas yra praktiškai neįgyvendinamas per jame nurodytą terminą. Mano, jog Klaipėdos VSC siūlomas pareiškėjo veiklos ribojimas vakaro ir nakties metu pažeistų viešąjį interesą, pareiškėjo interesus bei teisėtus lūkesčius. Teigia, jog HN 33:2011 pradėjo galioti 2003 metais, todėl jos negalima taikyti veiklai, kuri ginčo vietoje pradėjo formuotis ir buvo vykdoma jau ženkliai anksčiau nei įsigaliojo HN 33:2011 bei buvo pastatytas gyvenamasis namas ( - ). Nurodo, kad savivaldybė taip pat turi imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės ir kad pareiškėja negali būti vieninteliu subjektu, atsakingu už susidariusią situaciją.

7Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015-09-18 įsakymu Nr. V-1060 Klaipėdos VSC nuo 2016-04-01 reorganizuotas, jungimo būdu prijungiant prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris po reorganizacijos tapo Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teismo 2016-05-03 nutartimi atsakovu laikytinas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Klaipėdos VSC atsiliepimu į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nurodo, jog su jais nesutinka ir prašo atmesti juos kaip nepagrįstus.

8Klaipėdos VSC teigia, kad Skundžiamame akte padarytas rašymo apsirikimas dėl nurodyto matavimų laiko, tačiau jis neturi jokios įtakos matavimų rezultatams. Taip pat nurodo, kad matavimų rezultatai gauti įvertinus liekamojo (aplinkos) triukšmo įtaką matavimo rezultatams taip, kaip tai numato standartas LST ISO 1996-2:2008-05/P:2010 ir kad šiuo atveju liekamojo triukšmo matavimų rezultatų pateikimas Tyrimo protokole neaktualus. Teigia, kad liekamasis triukšmas matuotas kiekvieną kartą po pravažiavusio lokomotyvo, išskyrus atvejus, kai iš karto vienas po kito važiavo keli lokomotyvai su sąstatu, be to, pateikta suvestinė liekamajam triukšmui, todėl teigti, kad liekamasis triukšmas nematuotas nėra jokio pagrindo. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju skirtumas tarp visuminio ir liekamojo triukšmo yra didesnis nei 10 dBA, todėl nei Laboratorijai, nei Klaipėdos VSC nekilo pareiga vertinti aplinkos triukšmą ar jį sukeliančius veiksnius, nes laikoma, kad aplinkos triukšmo įtaka matavimo rezultatui yra nereikšminga.

9Nurodo, kad pagal standarto LST ISO 1996-2:2008-05/P:2010 nuostatas, meteorologinės sąlygos apskritai nedarė įtakos matavimo rezultatams, o į vėjo kryptį ir stiprumą atsižvelgta vadovaujantis minėto standarto nuostatomis. Paaiškina, kad teisės aktais nenustato pareigos Tyrimo protokole ar Tyrimų aktuose žymėti medžių ar kitų daiktų, jei jie neturi įtakos matavimų rezultatams, be to, vertinant matavimų rezultatus, išskirti medžių sukeliamą triukšmą nebuvo tikslinga, ką įrodo nustatyti pakankamai dideli visuminio ir liekamojo garso lygių skirtumai. Nurodo, kad visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų vienas iš reguliavimo tikslų – apsaugoti gyvenamąją aplinką nuo bet kokios rūšies triukšmo, todėl argumentas, kad dalis matavimo imtyje įtrauktų objektų neatitiko Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose įtvirtintos traukinio sąvokos neturi teisinio pagrindo. Teigia, kad akustinio tyrimo akto išspausdinimo data ir matavimo atlikimo laikas gali nesutapti, kadangi akustinio triukšmo tyrimo aktai registruojami ir spausdinami prieš matavimų atlikimą, jog matavimo metu specialistas galėtų matavimo vietoje užpildyti reikalingą informaciją (vėliau jie gali būti papildomi priedais). Mano, kad matavimų vieta aiškiai nurodyta Tyrimo aktų tituliniame puslapyje, todėl nepagrįstas argumentas, jog ji turėtų būti pateikta Tyrimo aktų prieduose.

10Klaipėdos VSC nurodo, kad HN 33:2011 yra normuotas ne tik ekvivalentinis, bet ir maksimalus triukšmo lygis, todėl ir momentiniai triukšmo lygio viršijimai yra kenksmingi žmonių sveikatai. Mano, kad pareiškėjo veiklos daromi pažeidimai nėra mažareikšmiai ir daro neabejotiną ženklią žalą gyvenamojo namo adresu ( - ) gyventojų sveikatai. Paaiškina, jog Klaipėdos VSC nustatė maksimalų teisės aktais leidžiamą 3 mėnesių terminą triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms įgyvendinti, be to, motyvuotu pareiškėjos prašymu gali šį terminą pratęsti. Teigia, kad Klaipėdos VSC negali būti laikomas atsakingu už tai, kad faktinė triukšmo situacija skiriasi nuo tos, kurią prognozavo pareiškėja ir kad būtent triukšmo šaltinių valdytojai, pažeidę nustatytus triukšmo ribinius dydžius, privalo suplanuoti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones – kraštutiniu atveju, nesant galimybės įdiegti efektyvių priemonių, riboti teisės aktus pažeidžiančią veiklą vakaro ir nakties metu.

11Klaipėdos VSC paaiškina, kad triukšmo normų pažeidimą sąlygoja ne statinys – geležinkelio kelias, o pareiškėjo veikla eksploatuojant šį statinį. Teigia, kad įstatymai nenumato galimybės netaikyti HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių gyvenamojoje aplinkoje ūkinės veiklos vykdytojo ekonominio intereso tikslu, be to, aiškinimas, kad geležinkelio kelias pastatytas nesant teisinio reguliavimo dėl triukšmo normų, todėl eksploatuojant šį statinį negali būti fiksuojami šiuo metu galiojančių triukšmo normų viršijimai, yra nelogiškas, nes tai reikštų, kad bet koks naujas ūkinės veiklos ribojimas visuomenės sveikatos tikslais, yra neteisėtas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą sutinka su pareiškėjos pozicija ir mano, jog Skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas. Nurodo, jog gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ) nepatenka į triukšmo prevencijos zonas. Mano, jog triukšmo valdymo priemones gyvenamojo namo teritorijoje turėtų įgyvendinti valstybė. Teigia, jog atsiradus naujam teisiniam reguliavimui ir sugriežtėjus reikalavimams dėl gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje sukeliamo triukšmo, valstybė turėjo numatyti ir priemones šiems reikalavimams įgyvendinti. Teigia, jog Triukšmo prevencijos valdymo įstatymas įtvirtina triukšmo šaltinio valdytojo pareigą numatyti priemones triukšmo lygiams mažinti tik statant naujus objektus, galinčius tapti triukšmo šaltiniu, ar rekonstruojant esamus, todėl reikalavimas pareiškėjui įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones sukeltų nepagrįstai didelę naštą ūkio subjektui.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimo į pareiškėjos skundą ar patikslintą skundą nepateikė.

14Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės teismo posėdžio metu palaikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir argumentus bei prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pakako rašytinių duomenų, todėl byla nagrinėtina iš esmės šių šalių atstovams nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17Byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-08-17 patikrinimo akto Nr. K3-331 teisėtumo ir pagrįstumo.

18Iš Skundžiamo akto matyti, kad patikrinimą atliko Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja ir vyriausioji specialistė. Pavedimai: 2015-08-04 Nr. K2-406 ir 2015-08-10 Nr. K2-423. Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės rūšis: operatyvioji. Patikrinime taip pat dalyvavo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ Saugos skyriaus Saugos baro II kategorijos technikas (2015-08-10). Patikrinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio atkarpa šalia gyvenamojo namo adresu ( - ). Anksčiau įmonė buvo tikrinta 2015-07-07. Nurodyta, kad patikrinimas vietoje pradėtas 2015-08-04 18.00 val. ir baigtas vietoje 2015-08-04 20.30 val. Patikrinimas vietoje pradėtas 2015-08-10 22.00 val. ir baigtas vietoje 2015-08-11 23.35 val.

19Skundžiamame akte nustatyta, kad patikrinimo metu įvertinti skunde išdėstyti faktai pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, reikalavimus. Buvo skundžiamasi triukšmu, kuri sukelia šalia gyvenamojo namo adresu ( - ) pravažiuojantys bei manevruojantys traukiniai. Klaipėdos VSC užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistas gyvenamojo namo adresu ( - ) aplinkoje 2015-08-04 vakaro metu, ir 2015-08-10 nakties metu atliko akustinio triukšmo matavimus. Apie numatomus matavimus Klaipėdos VSC 2015-07-31 raštu Nr. (10.37) V4-2309 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2015-08-04 atliekant matavimus AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas nedalyvavo, 2015-08-10 nakties metu atliekant matavimus dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkeliu infrastruktūra“ Saugos skyriaus Saugos baro II kategoriios technikas. Matavimų rezultatai (Laboratorijos 2015-08-17 akustinio triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-KL-T-129): vakaro metu gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis 1,6 dBA (nustatyta 61,6 dBA, norma – 60 dBA), maksimalus garso slėgio lygis 34,4 dBA (nustatyta 99,4 dBA, norma – 65 dBA) viršijo HN 33:2011 didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius; nakties metu gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis 7,7 dBA (nustatyta 62,7 dBA, norma – 55 dBA), maksimalus garso slėgio lygis 44,3 dBA (nustatyta 104,3 dBA, norma 60 dBA) viršijo HN 33:2011 didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius. Matuota kiekvieno per stebėjimo trukme pravažiavusio krovininio lokomotyvo su sąstatu ir be sąstato garso ekspozicijos lygis. 2015-08-04 vakaro metu per stebėjimo trukme pravažiavo 24 krovininiai lokomotyvai, 10 iš jų lokomotyvai su sąstatu ir 14 lokomotyvų be sąstato. 2015-08-10 nakties metu per stebėjimo trukme pravažiavo 21 krovininis lokomotyvas, 6 iš jų lokomotyvai su sąstatu ir 15 lokomotyvų be sąstato. Mikrofono įrengimo vieta pateikta 1 priede. Matavimo metu vėjo greitis 2 m/s, santykinė oro drėgmė – 48-79 proc., oro temperatūra 26-21 laipsnių Celsijaus. Matavimai buvo atlikti prietaisu SVAN 948 Nr. 12605, patikros sertifikatas Nr. 1620665. 2014- 03-27, kalibravimo liudijimo Nr. 771039-AV3.3-00-1480, 2014-03-27.

20Skundžiamame akte padaryta išvada, jog nustatyti HN 33:2011 7 punkto (gyvenamojoje aplinkoje: vakaro metu ekvivalentinis garso slėgio lygis 1,6 dBA (nustatyta 61,6 dBA, norma – 60 dBA), maksimalus garso slėgio lygis 34,4 dBA (nustatyta 99,4 dBA, norma – 65 dBA), nakties metu ekvivalentinis garso slėgio lygis 7,7 dBA (nustatyta 62,7 dBA, norma – 55 dBA), maksimalus garso slėgio lygis 44,3 dBA (nustatyta 104,3 dBA, norma – 60 dBA) viršijo HN 33:2011 didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius) reikalavimu pažeidimai.

21Skundžiamu aktu pareiškėjai AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyta iki 2015-11-17 įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto termino pabaigos raštu pranešti Klaipėdos VSC kokių buvo imtasi priemonių triukšmo ribinių dydžių sumažinimui bei pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant); jei triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių sąnaudų ir ilgesnio laiko, palyginti su aukščiau nurodytu terminu, pateikti triukšmo mažinimo planus suderinimui Klaipėdos VSC.

22Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

23Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmiausia pažymėtina, kad Skundžiamame akte konstatuotas pažeidimas ir jame suformuluotas nurodymas pareiškėjai yra susiję su visuomenės sveikatos saugos užtikrinimu.

24Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (bylai aktuali 2015-05-14 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-05-26 iki 2015-10-28) (toliau – ir VSPĮ) 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad visuomenės sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetenciją nustatė VSPĮ 15 straipsnis, kurio 2 punktas nurodė, kad visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

25VSPĮ 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka. Vykdant šį įstatymų leidėjo pavedimą buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymas Nr. V-946, kuriuo patvirtintas Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas (bylai aktuali 2013-12-06 įsakymo Nr. V-1142 redakcija, galiojusi nuo 2014-08-22 iki 2015-10-29) (toliau – ir Reglamentas). Šis teisės aktas nustato tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės (toliau – ir kontrolė) tikslą, rūšis, objektus, pavedimų skyrimo, kontrolės vykdymo, patikrinimo dokumentų įforminimo, mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo ir laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo bei veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką (Reglamento 1 punktas).

26Reglamento 3 punkte nurodyta, kad kontrolė apima objektų konsultavimą visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, atlikimą, objektų patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie objektų veiklą vertinimą, poveikio priemonių taikymą įstatymų ir jų priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolės reglamentas nustato tris kontrolės rūšis: periodinę kontrolę (planinius patikrinimus), grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamas aktas buvo surašytas atliekant operatyviąją kontrolę, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios Kontrolės reglamento nuostatos dėl operatyviosios kontrolės vykdymo. Kontrolės reglamento 13.3 punktas apibrėžia, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) atliekama: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (Reglamento 13.3.1 punktas); turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (Reglamento 13.3.2 punktas); jeigu operatyviosios kontrolės atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas (Reglamento 13.3.3 punktas).

27Byloje nustatyta, kad Klaipėdos VSC operatyviąją kontrolę atliko gavęs gyvenamojo namo adresu ( - ) gyventojo skundą dėl šio gyvenamojo namo aplinkoje geležinkelio atkarpoje važiuojant pareiškėjos traukiniams keliamo triukšmo, galimai viršijančio didžiausius leidžiamus triukšmo lygius. Byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi VSPĮ 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta visuomenės sveikatos saugos prasme gyvenamojo namo adresu ( - ) gyventojo, kurio gyvenamajai aplinkai artimoje teritorijoje įrengta pareiškėjos geležinkelio atkarpa, pasijuto nesaugiai dėl pareiškėjos vykdomos veiklos (važiuojančių riedmenų – traukinių, lokomotyvų ir kt. keliamo triukšmo) ir kreipėsi į valstybės instituciją, prašydamas imtis teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta jo gyvenimo kokybė ir sveikatai saugi aplinka, o Klaipėdos VSC pagal kompetenciją sprendė, ar gyventojo skundas pagrįstas, ar minėta pareiškėjos veikla triukšmo ribinio dydžio gyvenamosiose patalpose bei jų aplinkoje prasme atitinka HN 33:2011 reikalavimus, o nustačiusi, kad neatitinka, Skundžiamame akte nurodė pareiškėjui pašalinti pažeidimą, t. y. iki 2015-11-17 įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

28Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas (toliau – ir TVĮ). TVĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad triukšmo šaltinio – tikrintos geležinkelio atkarpos ir joje važiuojančių riedmenų – traukinių, lokomotyvų ir kt. valdytoja yra pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, patikslinto skundo argumentas, kad už susidariusią situaciją taip pat atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė nepagrįstas.

29Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai taikoma ir stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato HN 33:2011 (HN 33:2011 1 punktas). HN 33:2011 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. HN 33:2011 1 lentelės „Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 3 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo ribiniai dydžiai yra: ekvivalentinis garso slėgio lygis nuo 6 iki 18 val. – 65 dBA, nuo 18 iki 22 val. – 60 dBA ir nuo 22 iki 6 val. – 55 dBA; maksimalus garso slėgio lygis nuo 6 iki 18 val. – 70 dBA, nuo 18 iki 22 val. – 65 dBA ir nuo 22 iki 6 val. – 60 dBA.

30Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės netaikyti Higienos normos HN 33:2011 nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių gyvenamojoje aplinkoje atsižvelgiant į tai kada buvo pradėta veikla, ūkinės veiklos vykdytojo ekonominio intereso tikslu ar dėl kitų priežasčių. HN 33:2011 nagrinėjamu atveju nėra taikoma laikotarpiui kai ji dar negaliojo. Pareiškėjos argumentai, kad HN 33:2011, kurios pažeidimas nustatytas, įsigaliojo vėliau nei pastatytas geležinkelio kelias, todėl jos taikymas pažeidžia lex retro non agit principą bei kad geležinkelio kelias pastatytas anksčiau nei gyvenamasis namas, kurio aplinkoje nustatyti triukšmo ribinių dydžių viršijimai, todėl pažeidimas neturėtų būti fiksuojamas, atmestini kaip nepagrįsti.

31TVĮ 7 straipsnio, kuriame apibrėžta sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija triukšmo valdymo srityje, 3 punktu įstatymų leidėjas šiai ministerijai suteikė įgaliojimus nustatyti pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūrėti, kaip ji įgyvendinama. Įgaliojimai šiuo aspektu buvo suteikti Visuomenės sveikatos centrams apskrityse, t. y. viešojo administravimo subjektams, kurie pagal VSPĮ 15 straipsnio ir Reglamento nuostatas vykdė valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

32Reglamento 45 punktas nustato, kad operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo. Reglamento 29 punktas nustato, kad kontrolės rezultatai įforminami Reglamento 10 priede nustatytos formos patikrinimo aktu dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, o 30 punktas – kad jeigu kontrolės metu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (matavimai), apie tai pažymima patikrinimo akte nurodant tyrimų (matavimų) rezultatus; laboratorinių tyrimų (matavimų) protokolai yra pridedami prie patikrinimo akto.

33Iš Skundžiamo akto turinio matyti, kad šis individualus administracinis aktas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Skundžiamame akte nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai, kaip reikalaujama pagal Reglamento 30 punktą. Pažymėtina, kad matavimų rezultatai Skundžiamame akte aptarti išsamiai nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai vakare ir naktį, konkretizuojant triukšmo šaltinius, nurodant triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais). Matavimų duomenys Skundžiamame akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant HN 33:2011 reikalavimų kontekste. Skundžiamo akto pabaigoje išvardyti ir pridėti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2015-08-17 akustinio triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-KL-T-129 bei Triukšmomačio mikrofono išdėstymo schema gyvenamojoje aplinkoje adresu ( - ). Šie dokumentai yra Skundžiamo akto sudedamoji dalis. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualiame administraciniame akte, kuris priimamas atitinkamų procedūrinių dokumentų pagrindu, nėra būtina pakartoti tų dokumentų duomenis, pakanka nurodyti tuos dokumentus ir juos pridėti prie individualaus administracinio akto. Skundžiamame akte nurodytas matavimų laikas nesutampa su Tyrimo protokole nurodyta matavimų pradžios ir pabaigos trukme, tačiau Klaipėdos VSC nurodo ir pripažįsta, jog Skundžiamame akte padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida. Teismo vertinimu pripažintas rašymo apsirikimas neturi jokios įtakos matavimų rezultatams, be to, ginčo dėl to, kada atlikti matavimai iš esmės nėra, todėl patikslinto skundo argumentas, kad dėl rašymo apsirikimo yra netikslūs ir matavimų duomenys, yra nepagrįstas.

34Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad standartizacija – veikla, skirta tam tikroje srityje (pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) nustatyti bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti. TVĮ 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. HN 33:2011 5 punkte išvardyti teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje (5.1-5.8 punktai), tarp jų nuorodos į Lietuvos standartus: Lietuvos standartą LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003) (HN 33:2011 5.7 punktas) ir Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (tapatus ISO 1996-2:2007) (HN 33:2011 5.8 punktas).

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad TVĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant kuo turi būti vadovaujamasi atliekant triukšmo matavimus, vartojama sąvoka „standartizacijos norminiai dokumentai“ ir su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu susijusios HN 33:2011 5 punkte nuorodos į teisės aktus ir dokumentus, nėra atsitiktinės, nes tokiu būdu pirmiausia įstatymo lygmens teisės akte (TVĮ) triukšmo matavimų standartizacijos norminiai dokumentai yra atskirti nuo norminių teisės aktų. Taigi ginčui aktualių norminių teisės aktų blanketinėse normose, t. y. TVĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendro pobūdžio nukreipimas į standartizacijos norminius dokumentus, o HN 33:2011 5 punkte ir V dalies „Triukšmo vertinimo bendrieji reikalavimai“ normose įtvirtintas nukreipimas į konkrečius Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008, reiškia tai, kad norminiuose teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas atliekant triukšmo matavimus vadovautis minėtais standartizacijos norminiais dokumentais (standartais).

36Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Visuomenės sveikatos centrams apskrityse vykdant visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkciją (šiuo atveju operatyviąją kontrolę) nesuteikta kompetencija patiems atlikti triukšmo matavimus, t. y. taikyti triukšmo matavimų standartizacijos norminius dokumentus. Reglamento VII skyriaus „Laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo tvarka“ 63 punkte nurodyta, kad fizikinius matavimus Matavimo (-ų) užsakyme (Reglamento 4 priedas) nurodytu patikrinimo metu turi atlikti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, t. y. kompetentingas atlikti tokius tyrimus pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 subjektas.

37Į bylą pateikti įrodymai, kad Laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota (Akreditaciją atliko Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos) kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus, užtikrinanti Laboratorijoje atliekamų tyrimų metodų atitiktį Europos Sąjungos reikalavimus. Laboratorijai 2015-02-20 išduotas akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.138. Laboratorija akredituota atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų LST ISO 1996-1:2004/P:2005 ir LST ISO 1996-2:2008/P:2010 reikalavimus (Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos 2015-02-20 akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.138 priedas). Skundžiamame akte, Laboratorijos Tyrimo protokole, 2015-08-03 akustinio triukšmo tyrimo akte Nr. F-KL-T-A-129 ir 2015-08-10 akustinio triukšmo tyrimo akte Nr. F-KL-T-A-129.1 nurodyta, kad triukšmo matavimai pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 buvo atlikti matavimo prietaisais, kuriems išduoti patikros liudijimai ir nėra duomenų paneigiančių šias aplinkybes ar patvirtinančių, jog šie liudijimai negaliojantys. Įvertinus ir išanalizavus Tyrimo protokolo, Tyrimo aktų turinį nenustatyta, kad Laboratorija netinkamai atliko triukšmo matavimus. Laboratorija triukšmo matavimus atliko laikydamasi Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teisėjų kolegijai leistų pagrįstai tuo abejoti. Pareiškėja nepateikė jokių kitų tyrimų rezultatų ar kitų duomenų, paneigiančių Laboratorijos atliktų matavimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad Laboratorija netinkamai fiksavo liekamąjį triukšmą, meteorologines sąlygas, vėjo kryptį, aplinką ir kt. atmestini kaip nepagrįsti.

38TVĮ 22 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus ir šiuos reikalavimus turi įvykdyti: juridiniai asmenys, užsiimantys gamyba, – ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų; juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; juridiniai asmenys, atliekantys statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus viešosiose vietose, miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, – ne vėliau kaip per 4 kalendorines dienas; fiziniai asmenys – ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas. Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 222, 12 punkte taip pat nurodyta, kad patikrinimo akte nurodomas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimų įvykdymo terminas; terminas nustatomas objektyviai atsižvelgiant į tai, kiek laiko reikia nurodytiems reikalavimams įvykdyti, bet šis laikotarpis negali būti ilgesnis už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnyje numatytus terminus.

39Reglamento 35 punkte nurodyta, kad nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. Reglamento 35-37 punktai nustato: „nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti“; „pažeidimų pašalinimo terminas (-ai) nustatomas objektyviai atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (pavojingumą) ir į tai, koks laikotarpis reikalingas jiems pašalinti; patikrinimą atliekantis pareigūnas gali nustatyti iki 3 mėnesių nuo patikrinimo akto surašymo dienos pažeidimų pašalinimo terminą, jeigu kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip“; „patikrinimo akte nurodoma, kad pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui asmuo, kuriam buvo nurodyta pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti kontrolės institucijai, kokių priemonių imtasi patikrinimo metu nustatytiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant)“. Taigi Klaipėdos VSC, pagrįstai nustatęs, kad pareiškėjos veikla pažeidžia HN 33:2011 7 punkto, 1 lentelės 3 punkto reikalavimus, Skundžiamame akte pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti nustatytą pažeidimą per maksimalų teisės aktuose nustatytą terminą.

40Kaip minėta, Skundžiamame akte, be kita ko, nurodyta pateikti triukšmo mažinimo planus suderinimui Klaipėdos VSC jei triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių sąnaudų ir ilgesnio laiko. Be to, TVĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad triukšmo kontrolės institucijos šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus terminus motyvuotu triukšmo šaltinių valdytojų prašymu gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino laiko. Taigi, pareiškėja, manydamas, kad jai nepakanka laiko triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonėms įgyvendinti, gali motyvuotai kreiptis į Klaipėdos VSC, prašydama pratęsti terminą dar 45 dienoms. Pareiškėja nepagrindė, kad jai nepakanka 135 dienų įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones arba bent jau pateikti triukšmo mažinimo planus suderinimui. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jai nurodytas terminas neprotingai trumpas.

41Apibendrinant, teismas nenustatė, kad priimant Skundžiamą aktą, būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Klaipėdos VSC būtų viršijęs kompetenciją, taip pat, kad Skundžiamas aktas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Klaipėdos VSC buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu nėra pagrindo naikinti Skundžiamą aktą. Pareiškėjos patikslintas skundas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

44Pareiškėja, be kita ko, skundu ir patikslintu skundu prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nelaikytina, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme, todėl toks prašymas atmestinas.

45Klaipėdos VSC atsiliepimuose į pareiškėjos skundą bei patikslintą skundą, taip pat Klaipėdos VSC, vėliau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) atstovė teismo posėdžių metu prašė pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad sprendimas priimtas atsakovo, t. y. Centro naudai.

46Centras 2016-06-14 prašymu prašo priteisti atsakovui iš pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2681,10 € bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 688,00 € už atsiliepimo į pradinį skundą parengimą, 430,00 € už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimas; 688,00 € už atsiliepimo į patikslintą prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl HN 33:2011 teisėtumo parengimo ir 875,10 € už pasirengimą ir atstovavimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžiuose.

47ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovui Klaipėdos VSC, vėliau Centrui, šioje administracinėje byloje atstovavo įgaliota atstovė advokatė Asta Bajorienė (išrašai iš teisinių paslaugų sutarčių Nr. B7-83/S-A19/2015 ir S-61(9.3.05)/S-13/2016). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-09-18 įsakymo Nr. V-1060 1 punktą visos reorganizuoto Klaipėdos VSC teisės, pareigos ir funkcijos nuo 2016-04-01 perėjo Centrui.

49Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos VSC bei Centras už atstovės advokatės Astos Bajorienės suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2681,10 €, t. y. 688,00 € už atsiliepimo į AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą parengimą (8 val., įkainis 86 €/val.), 172,00 € pasirengimą ir atstovavimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-12-09 posėdyje (2 val., įkainis 86 €/val.), 430,00 € už atsiliepimo į AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintą skundą parengimą (5val., įkainis 86 €/val.), 688,00 € už atsiliepimo į AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintą prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ teisėtumo parengimą ir pateikimą (8 val., įkainis 86 €/val.), 86,00 € už atstovavimą 2016-02-24 Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje (1 val., 86 €/val.), 617,10 € už atstovavimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-15 posėdyje administracinėje byloje Nr. el-477-342/2016 (valandų skaičius ir įkainis nenurodytas) (2015-11-12 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. A72/2015 nuorašas; 2015-11-20 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 129 nuorašas, 2016-01-04 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 1/2016 nuorašas, 2016-01-11 mokėjimo nurodymo (kontrolės Nr. 0240720160111001100032675) nuorašas, 2016-02-10 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 15/2016 nuorašas, 2016-02-19 mokėjimo nurodymo (kontrolės Nr. 0240720160219001000031553) nuorašas, 2016-06-09 PVM sąskaitos-faktūros Serija A Nr. 6/2016 nuorašas; 2016-06-14 mokėjimo nurodymo (kontrolės Nr. 0240720160614001000002444) nuorašas).

50Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

51Rekomendacijų 2 punktas nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

52Pagal Rekomendacijų (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą maksimalūs galimi priteisti užmokesčio dydžiai skaičiuotini taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). (2015 m. II ketv. - 713,90 €, 2015 m. III ketv. - 735,10 €, 2015 m. IV ketv. - 756,90 €, 2016 m. I ketv. - 748,00 €)

53Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas – ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5. Teismo vertinimu 2015-10-28 atsiliepimas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą prilygintinas ieškiniui, todėl maksimalus priteistinas dydis už šio dokumento parengimą yra 1784,75 € (2,5 koef. x 713,90 €). Atsižvelgiant į tai ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, laikytina, kad Centro prašymas priteisti 688,00 € už šio atsiliepimą parengimą yra pagrįstas.

54Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas – dubliką, tripliką rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5. Teismo vertinimu 2016-01-08 atsiliepimas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintą skundą prilygintinas dublikui ar triplikui, todėl maksimalus priteistinas dydis už šio atsiliepimo parengimą yra 1102,65 € (1,5 koef. x 735,10 €). Atsižvelgiant į tai ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, laikytina, kad Centro prašymas priteisti 430,00 € už šio atsiliepimą parengimą yra pagrįstas.

55Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas – už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4.

56Bylos duomenimis, teismas pasiūlė ir Klaipėdos VSC realizavo teisę teikti 2016-02-04 atsiliepimą į pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl HN 33:2011 nuostatų teisėtumo ištyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-05-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-699-492/2016 nurodė, kad „tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, <...> tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms“.

57Remiantis tuo, teismo vertinimu, 2016-02-04 atsiliepimas į AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintą prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl HN33:2011 nuostatų teisėtumo prilygintinas kitam dokumentui, kuriame pareikšti atsikirtimai ar paaiškinimai, todėl maksimalus priteistinas dydis už šio atsiliepimo parengimą yra 294,04 € (0,4 koef. x 735,10 €). Atsižvelgiant į tai ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, laikytina, kad Centro prašymas priteisti už šio atsiliepimą parengimą yra pagrįstas tik dalyje, kurią sudaro 294,04 €.

58Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktus už advokato teikiamas teisines paslaugas – už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą bei už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1, Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, o 10 punktas, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

59Bylos duomenimis (teismo posėdžių informacinės pažymos), atsakovui Klaipėdos VSC, vėliau Centrui, šioje administracinėje byloje atstovavusi įgaliota atstovė advokatė Asta Bajorienė dalyvavo teismo posėdžiuose: 2015-12-09, trukusiame 34 min; 2016-01-13, trukusiame 45 min.; 2016-02-24, trukusiame 41 min.; 2016-06-15, trukusiame 53 min. Taigi atstovė iš viso teismo posėdžiuose dalyvavo 173 min, t. y. 2 val. 53 min. Kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad atstovė 2015-12-09 posėdžiui, įskaitant pasirengimą, sugaišo 2 val., o 2016-02-24 posėdžiui sugaišo 1 val., apie kitus posėdžius tikslesnių duomenų nenurodyta. Vadovaujantis tuo ir Rekomendacijų 9 punktu, laikytina, kad atstovė 2015-12-09 posėdžiui iš viso sugaišo 2 val., 2016-01-13 – 1 val., 2016-02-24 – 1 val. ir 2016-06-15 – 1 val. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktu, maksimalus priteistinas dydis už tokį atstovavimą yra 378,45 € (0,1 koef. x 5 val. x 756,90 €), todėl Centro prašymas priteisti už tokį atstovavimą yra pagrįstas tik dalyje, kurią sudaro 378,45 €.

60Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Centrui iš pareiškėjos iš viso priteistina 1790,49 € (688,00 € + 430,00 € + 294,04 € +378,45 €) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas kaip nepagrįstas.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikslintą skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei ir Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl patikrinimo akto panaikinimo kaip nepagrįstą.

63Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

64Tenkinti iš dalies atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1790,49 € (tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt eurų, 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje prašymo netenkinti.

65Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir... 4. Pareiškėja nurodo, jog Skundžiamu aktu jai suformuotas nurodymas iki... 5. Pareiškėja teigia, kad Tyrimo aktai, Tyrimo protokolas ir jų pagrindu... 6. Pareiškėja nurodo, jog patikrintas garsas buvo momentinis, o ne nuolatinis,... 7. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015-09-18 įsakymu Nr.... 8. Klaipėdos VSC teigia, kad Skundžiamame akte padarytas rašymo apsirikimas... 9. Nurodo, kad pagal standarto LST ISO 1996-2:2008-05/P:2010 nuostatas,... 10. Klaipėdos VSC nurodo, kad HN 33:2011 yra normuotas ne tik ekvivalentinis, bet... 11. Klaipėdos VSC paaiškina, kad triukšmo normų pažeidimą sąlygoja ne... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė geležinkelio inspekcija prie... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimo į... 14. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė tenkinti patikslintą... 15. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. Byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-08-17... 18. Iš Skundžiamo akto matyti, kad patikrinimą atliko Klaipėdos VSC Visuomenės... 19. Skundžiamame akte nustatyta, kad patikrinimo metu įvertinti skunde... 20. Skundžiamame akte padaryta išvada, jog nustatyti HN 33:2011 7 punkto... 21. Skundžiamu aktu pareiškėjai AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyta iki... 22. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2... 23. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmiausia pažymėtina, kad... 24. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (bylai aktuali 2015-05-14... 25. VSPĮ 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybinė visuomenės sveikatos... 26. Reglamento 3 punkte nurodyta, kad kontrolė apima objektų konsultavimą... 27. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos VSC operatyviąją kontrolę atliko gavęs... 28. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises,... 29. Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai taikoma ir stacionarių... 30. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės netaikyti Higienos normos... 31. TVĮ 7 straipsnio, kuriame apibrėžta sveikatos apsaugos ministerijos... 32. Reglamento 45 punktas nustato, kad operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento... 33. Iš Skundžiamo akto turinio matyti, kad šis individualus administracinis... 34. Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad TVĮ 22 straipsnio 2 dalyje... 36. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Visuomenės... 37. Į bylą pateikti įrodymai, kad Laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota... 38. TVĮ 22 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad triukšmo kontrolę... 39. Reglamento 35 punkte nurodyta, kad nustačius visuomenės sveikatos saugą... 40. Kaip minėta, Skundžiamame akte, be kita ko, nurodyta pateikti triukšmo... 41. Apibendrinant, teismas nenustatė, kad priimant Skundžiamą aktą, būtų... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 44. Pareiškėja, be kita ko, skundu ir patikslintu skundu prašė iš atsakovo... 45. Klaipėdos VSC atsiliepimuose į pareiškėjos skundą bei patikslintą... 46. Centras 2016-06-14 prašymu prašo priteisti atsakovui iš pareiškėjos AB... 47. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sprendimas priimtas atsakovo... 48. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovui Klaipėdos VSC, vėliau... 49. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos VSC bei Centras už... 50. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso... 51. Rekomendacijų 2 punktas nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už... 52. Pagal Rekomendacijų (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktą... 53. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas –... 54. Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas –... 55. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas –... 56. Bylos duomenimis, teismas pasiūlė ir Klaipėdos VSC realizavo teisę teikti... 57. Remiantis tuo, teismo vertinimu, 2016-02-04 atsiliepimas į AB „Lietuvos... 58. Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktus už advokato teikiamas teisines... 59. Bylos duomenimis (teismo posėdžių informacinės pažymos), atsakovui... 60. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Centrui iš pareiškėjos... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45... 62. Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“... 63. Atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“... 64. Tenkinti iš dalies atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie... 65. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...