Byla eI-766-644/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiškėjo MB „Kamnis“ atstovui R. K., advokatui L. M. ir advokato padėjėjai R. K., atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei S. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo MB „Kamnis“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas MB „Kamnis“ teismui pateiktu skundu (e 1 t. p. 1-6) prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017-07-11 sprendimą Nr. T-421 dalyje, kurioje buvo nuspręsta apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. Kauno prekybos vietoje adresu ( - ).

5Pareiškėjo atstovai nurodė, kad MB „Kamnis“ vykdo viešojo maitinimo paslaugas kavinėje, esančioje adresu ( - ). Nors pareiškėjas visos veiklos vykdymo laikotarpiu atitiko ir atitinka visus šiai veiklai keliamus reikalavimus, turi visas reikiamas licencijas bei nėra jokių pareiškėjo pažeidimų, tačiau atsakovas skundžiamu 2017-07-11 sprendimu Nr. T-421 nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo kavinėje ( - ), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, taip pat toks sprendimas diskriminuoja pareiškėją prieš kitus tokią pačią ūkinę - komercinę veiklą vykdančius ūkio subjektus, pažeidžia LR Konstitucijos 46 str. įtvirtintą ūkinės veikos laisvę bei neapsaugo nuo nesąžiningos konkurencijos. Pareiškėjo teigimu, nors atsakovas apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., tačiau tai padarė išskirtinai tik pareiškėjo atžvilgiu, nesiekiant atsakovo deklaruojamų tikslų - mažinti alkoholio suvartojimą, nusikalstamumo lygį bei siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų ir kitų konstitucinių vertybių apsaugos.

6Pareiškėjas nurodė, kad jis sąžiningai vykdė ūkinę - komercinę veiklą, tačiau vis tiek buvo išskirtas iš kitų viešojo maitinimo paslaugas teikiančių bendrovių. Pareiškėjas nesupranta, kodėl jo veikla skiriasi nuo vos 35 metrus esančios ir tokias pačias paslaugas teikiančios bendrovės, tuo labiau nesupranta, kodėl šis laikas buvo apribotas nuo 14 val. iki 10 val., kai tuo tarpu įstatymų leidėjas net mažmeninės prekybos maisto produktais įmonėms yra leidęs prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 22 val. vakaro, o tokių įstaigų aplink pareiškėjo veiklos vykdymo vietą yra ne viena.

7Pareiškėjas mano, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino visų svarbių faktinių aplinkybių susijusių su pareiškėjo ūkine - komercine veikla. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturėjo duomenų, o juo labiau tokių duomenų faktiškai ir negali būti, kurių pagrindu būtų konstatuota, kad dėl pareiškėjui išduotos licencijos būtų kaip nors pažeistas viešasis interesas. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, būtų gavęs iš Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštų nuomonių ar pasiūlymų dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų būtent pareiškėjo vardu valdomoje kavinėje. Taip pat nėra jokių duomenų, analizės ar kitų argumentų, kurių pagrindu būtent pareiškėjui buvo apribotas laikas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10 val., kai tuo tarpu kitose šalia esančiose įstaigose, pareiškėjo duomenimis, toks ribojimas yra nuo 24 val. iki 08 val. ryto. Dėl išvardintų priežasčių vertina, kad atsakovo sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10.00 val. nėra pagrįstas objektyviai nustatytais konkrečiais faktais ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (e 1 t. p. 64-69) bei jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovo nuomone, skundžiamame sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi.

9Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją, gyventojų skundus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-06-30 rašte Nr. 20-S-72554(1.16E) nurodyta, kad dėl MB „Kamnis“ priklausančios prekybos vietos adresu ( - ), ir jos prieigų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-20 policijoje buvo registruoti 22 iškvietimai, iš jų 11 dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, 3 - dėl muštynių, 3 - dėl kūno sužalojimų, 2 - dėl vagysčių, 1 - dėl plėšimų, 1 - dėl turto sugadinimo, 1 - dėl narkotinių medžiagų platinimo. Iš pateiktos informacijos matyti, kad dominuoja iškvietimai dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, kūno sužalojimų, tai pakankamai sunkūs nusikaltimai, kas patvirtina, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei. Dainavos seniūnija 2017-07-03 rašte Nr. 07-12-50 ir 2017-07-10 rašte Nr. 07-12-52 nurodė, kad yra gauti gyventojų ir bendruomenės skundai dėl nuolat girtaujančių ir viešąją tvarką pažeidžiančių maitinimo įstaigų lankytojų bei prašė apriboti šioje maitinimo įstaigose prekybą alkoholiniais gėrimais bei pateikė gyventojos skundą ir Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ prašymą. Kauno pilietinės bendruomenės centras „Dainava“ 2017-07-04 prašyme nurodė, kad gauna nusiskundimų dėl visą parą veikiančių naktinių parduotuvių, gyventojai skundžiasi nesaugia aplinka, kadangi apgirtę asmenys kabinėjasi prie mažamečių, vykdomi apiplėšimai ir vagystės bei prašė riboti barų darbo laiką.

10Atsakovas nurodė, kad Taryba siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Teigia, kad pareiškėjo prekybos vietoje nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Atsakovo manymu, pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis bei susiklosčiusia teismų praktika ir prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tai, kad ši įstaiga funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais dėka, patvirtina ir pats pareiškėjas skunde nurodydamas, kokius nuostolius jis šiuo metu patiria apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Toks vartojimo būdas pritraukia atitinkamą klientų kontingentą, kuris nesugeba vartoti saikingai ir kultūringai. Tokie, dažnai priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys, turi traukos tašką, kuriame bet kuriuo paros metu gali įsigyti alkoholinius gėrimus, buriuotis apylinkėse esančių namų kiemuose, juose dergti ir triukšmauti. Pastebėjo, kad pareiškėjui priklausančios kavinės veikla ir prekyba alkoholiu visą parą pritraukia tiek asmenis dėl savo elgesio tampančius nusikaltimo aukomis, tiek ir linkusius nusikalsti asmenis. Prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėms, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Kauno miesto savivaldybės taryba negali ir neturi teisės rizikuoti žmonių saugumu, priešingai, turi pareigą rūpintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugią aplinką ir šią pareigą vykdo.

11Atsakovo manymu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio, t. y. dėl daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimu pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., nebeleido Kauno miesto savivaldybei nebereaguoti ir nepriimti sprendimo.

12Atsakovas vertina, kad Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti.

13Skundas tenkintinas.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. T-421, kuriuo apribojo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje ( - ), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. (e 1 t. p. 12).

15Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-421, kuriuo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje ( - ), buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 14 val. iki 10 val., teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.

16Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi, minėtoje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

17Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

18Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).

19Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamo akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – MB „Kamnis“) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

20Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant minėtų principų, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.

21Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

22Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Be to, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai), o teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

23Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

24Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ar tuo labiau pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės žlugdo pareiškėjo įmonę. Iš viešai prieinamos medžiagos matyti, kad 2017-07-04 Kauno miesto mero potvarkiu buvo sudaryta 2017-07-11 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje, nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017-07-11 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektas, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje, svarstymas. Be to svarbu pažymėti, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte, kuris buvo pateiktas Tarybai svarstyti, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus buvo parengtas 2017-07-05 Aiškinamasis raštas Nr. 27-19-47 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje ( - )“, kuriuo buvo motyvuojamas parengto sprendimo projektas dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Ir tik Tarybos posėdžio metu Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijoms pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val. (iš esmės be jokių motyvų), Taryba balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą su pakeitimais.

25Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Todėl ypač kritiškai vertintini atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir „pastatomas“ prieš įvykusį faktą – esminio jo veiklos apribojimo (pagal byloje pateiktus duomenis pajamos iš prekybos alkoholiu sudaro daugiau nei pusę visų gaunamų pareiškėjo pajamų) be jokio pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, kas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

26Šioje vietoje atsižvelgtina į tai, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kur 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82 ir 83 punktai). Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą, 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo M.prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktą). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, LVAT 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).

27Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) reikalavimų. Teismo nuomone, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymo - apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., negalima laikyti į darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų teikiamomis pataisomis (Reglamento 78 p. tvarka), nes šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas ginčijamo sprendimo projekto turinys, vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., buvo priimtas sprendimas dvigubai pailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.), paliekant galimybę prekiauti alkoholiu tik 4 valandas per parą. Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Pagal Reglamento 98 punktą alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams ir pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Dėl šių priežasčių vertintina, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, dėl ko sprendimas negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu, nes visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai daugiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųsto savivaldybės tarybos sprendimo motyvų. Pažymėtina, kad net ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. 07-12-50 ir 2017 m. liepos 10 d. rašte Nr. 07-12-52, kurie adresuoti Atsakovui, siūloma riboti prekybos laiką, tačiau nenurodoma kokiu paros metu. Iš prie seniūnijos raštų pridėtų priedų matyti, kad siūloma riboti prekybos alkoholiu laiką, būtent dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu ginčijamame sprendime atsiranda visiškai kitoks, sprendimo projekto esmę keičiantis ribojimas (paliekama galimybė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 val. iki 14 val.), kuris yra visiškai niekuo nemotyvuotas, neprotingas ir neproporcingas.

28Atsižvelgiant į tai, kad nei ginčijamame sprendime, nei ginčo sprendimą lydinčiuose dokumentuose motyvacijos, dėl ko priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val., nėra, šios aplinkybės pripažintinos esminėmis, vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

29Atsakovas nurodė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į 2017-06-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) rašte Nr. 20-S-72554(1.16E) nurodytus faktus. Šis Kauno AVPK raštas ginčijamo sprendimo preambulėje yra nurodytas kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas. Iš Kauno AVPK 2017-06-30 rašto Nr. 20-S-72554(1.16E) matyti, kad nuo 2016-01-01 iki 2017-06-20 dėl MB „Kamnis“ priklausančios prekybos vietos adresu ( - ), ir jos prieigų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-20 policijoje buvo registruoti 22 iškvietimai, iš jų 11 dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, 3 - dėl muštynių, 3 - dėl kūno sužalojimų, 2 - dėl vagysčių, 1 - dėl plėšimų, 1 - dėl turto sugadinimo, 1 - dėl narkotinių medžiagų platinimo. Be to, šiame rašte nurodyta, kad dauguma policijos iškvietimų gauti nakties metu (iš 22 iškvietimų 19 gauti nakties metu (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.)). Pažymėtina, kad iš šio rašto turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmės išvados, jog visi šie iškvietimai yra kaip nors susiję būtent su pareiškėjo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, ir tuo labiau konkrečiu laiku nuo 14 val. iki 10 val.

30Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas iš esmės neturint jokių objektyvių duomenų apie tariamą viešojo saugumo ar viešojo intereso pažeidimą ir negavus jokių konkrečių nusiskundimų. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos ir joje vykdomos prekybos alkoholiu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) ir pareiškėjo darbuotojai buvo bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Be to, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų gavęs kokias nors pretenzijas ar skundus dėl prekybos alkoholiu ar su tuo susijusiais pažeidimais, todėl daryti išvadas, jog įmonės veikla sukelia pavojų aplinkiniams gyventojams, nėra visiškai jokio pagrindo.

31Teismas vertina, kad ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta, taigi, ir tinkamas visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas nenustatytas. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju tokių faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, analizės savivaldybė neatliko, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdama pareiškėjui taikomų poveikio priemonių.

32Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, ginčijamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 14.00 val. iki 10.00 val. pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje priėmė, neatsižvelgus į konkrečią pareiškėjo vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, neigiamai įtakojusią viešosios tvarkos, rimties ir saugumo tiek teritorijoje, kurioje yra įsikūrusi ginčo kavinė, tiek ir pačioje kavinėje, t. y. nesant ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo.

33Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-07-11 sprendimas Nr. T-421 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimas. Įvertinus tai, kad nustatyti individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas (visas, o ne dalis, kaip prašo pareiškėjas) kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

35Teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams, pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

37Skundą tenkinti.

38Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-421 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MB „Kamnis“ priklausančioje kavinėje ( - )“.

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas MB „Kamnis“ teismui pateiktu skundu (e 1 t. p. 1-6) prašo... 5. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad MB „Kamnis“ vykdo viešojo maitinimo... 6. Pareiškėjas nurodė, kad jis sąžiningai vykdė ūkinę - komercinę... 7. Pareiškėjas mano, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (e 1 t. p. 64-69) bei... 9. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus... 10. Atsakovas nurodė, kad Taryba siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių... 11. Atsakovo manymu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir... 12. Atsakovas vertina, kad Taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio... 13. Skundas tenkintinas.... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m.... 15. Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto... 16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio... 17. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo... 18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų... 19. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero... 22. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo... 23. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo... 24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas visiškai nebuvo informuotas... 25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju... 26. Šioje vietoje atsižvelgtina į tai, kad galimybė išreikšti savo poziciją... 27. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą,... 28. Atsižvelgiant į tai, kad nei ginčijamame sprendime, nei ginčo sprendimą... 29. Atsakovas nurodė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais... 30. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Teismas vertina, kad ginčo atveju jokių objektyvių faktinių duomenų,... 32. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir apibendrinus nurodytus duomenis,... 33. Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017-07-11... 34. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės... 35. Teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui,... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 37. Skundą tenkinti.... 38. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą... 39. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...