Byla 2-1661-807/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Diana Savickienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei B. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. B. 26706,73 Lt skolos (sumą sudaro 14473,16 Lt nesugrąžinto kredito, 3083,87 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 9149,70 Lt delspinigių), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2006-01-09 tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0250618050006-04 (toliau Kredito sutartis) pagrindu suteikė atsakovei 35000 Lt sumos kreditą, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2011-01-08. Nors prievolės terminas baigėsi 2011-01-08, tačiau atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui 26706,73 Lt skolos (b.l. 1-2).

3Atsiliepime į ieškinį atsakovė I. B. su ieškiniu sutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra per dideli, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,1 procento delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas ieškinyje sutinka, kad netesybos turi atlikti nuostolių kompensavimo funkciją, tačiau nepateikia įrodymų, kokių nuostolių ieškovas patyrė. Iš to darytina išvada, jog gali būti priteisiama tokia delspinigių suma, kuri kompensuotų minimalius nuostolius. Atsakovė taip pat nurodo, kad vertine išraiška prašomi priteisti delspinigiai beveik lygūs visai likusiai paskolos sumai, todėl akivaizdu, jog toks reikalaujamų priteisti delspinigių dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 str. 4 d.), jie yra aiškiai per dideli. Atsakovė atsiliepime taip pat paaiškina, kad tokio dydžio delspinigiai labai ją apsunkintų finansiškai, nes šiuo metu turiu didelių finansinių sunkumų - kreditinių įsipareigojimų ir nedideles pajamas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti baudinius delspinigius pablogintų atsakovės finansinę padėtį, labai apsunkintų atsiskaitymą su kitais kreditoriais, dėl ko patirtų dar didesnius nuostolius. (b.l. 23-24).

4Ieškovo AB „SEB banko“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byloje gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l. 25).

5A. I. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Apie neatvykimo priežastis atsakovė nepranešė, prašymų nagrinėti bylą jai nedalyvaujant arba bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė.

6Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėtina ieškovo AB „SEB bankas“ atstovui ir atsakovei I. B. nedalyvaujant (CPK 246 str.).

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (CK 6.38 str.).

9Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2006-01-09 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0250618050006-04, kuria ieškovas suteikė atsakovei 35000 Lt kreditą, o atsakovė už naudojimąsi kreditu įsipareigojo mokėti 4,9 % palūkanų bei už laiku nesumokėtas įmokas 0,1 % delspinigių (b. l. 9-15).

10Pagal CK 6.886 str. 1 d. vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama, CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia teisę kredito davėjui reikalauti prieš terminą grąžinti visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovė tinkamai nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų Kredito sutartyje numatytomis dalimis, todėl buvo įspėta apie Kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raštais, tačiau atsakovė Kredito sutarties pažeidimų nepašalino (b.l. 16-19). Kadangi atsakovė savo atsiliepime į ieškinį neginčijo nesugrąžinto kredito bei priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų dydžio, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14473,16 Lt nesugrąžinto kredito ir 3083,87 Lt palūkanų yra tenkintinas.

11Taip pat iš atsakovės priteistinos procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.

12Atsakovė iš jos prašomų 9149,70 Lt delspinigių dydžiu nesutinka, teigia, kad jie yra akivaizdžiai per dideli, neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

13Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009) išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „F. L.“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

14Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius, o reikalauja netesybų už netinkamą prievolės įvykdymą. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr.0250618050006-04 5.3, 5.4 punktus, ieškovas prašo priteisti 0,1 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šiuo atveju teismas turi atsižvelgti į tai, kad ginčas byloje yra kilęs iš vartojimo sutarties, atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis. Taip pat neaišku kodėl ieškovas negalėjo kreiptis ankščiau į teismą dėl priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo. Todėl remiantis CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatomis, šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, priteistina delspinigių suma procentine išraiška mažintina iki 0,05 proc., o sumine išraiška – iki 4574,85 Lt.

15Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 663,80 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

16Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279, 284 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti iš dalies.

18Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. ( - ), gyv. ( - ), ieškovui akcinei bendrovei „SEB bankas“, į. k. 112021238, buveinės adresas Gedimino pr. 12, Vilniuje, b. s. Nr. ( - ), naudai 14473,16 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt tris litus 16 ct) nesugrąžinto kredito, 3083,87 Lt (tris tūkstančius aštuoniasdešimt tris litus 87 ct) palūkanų ir 4574,85 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis litus 85 ct) delspinigių, t. y. iš viso 22131,88 Lt (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną litą 88 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2012-08-13) iki pilno teismo sprendimo įvykdymo ir 663,80 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt tris litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

19Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

20Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai