Byla 2-179-877/2013
Dėl kelio servituto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Guliverio kelionės“ atstovei advokatei G. G., atsakovėms N. B., T. G., atsakovių atstovei advokatei V. N., teismo ekspertui V. Č., nedalyvaujant atsakovei L. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Guliverio kelionės“ ieškinį atsakovėms L. D., N. B., T. G., V. S. dėl kelio servituto nustatymo ir

Nustatė

2Ieškovė UAB „Guliverio kelionės“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms L. D., N. B., T. G., V. S., kuriuo prašo nustatyti ieškovui UAB „Guliverio kelionės“, įmonės kodas 135046834, nuolatinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis (bendras servituto plotas 169 m² privažiavimas iki servituto per valstybei priklausantį esamą įvažiavimą) per atsakovėms nuosavybės teise visą priklausančią sklypo (nekilnojamojo turto registre registro įrašas numeris 19/753, unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ), adresas ( - )) dalį tarp esamo pastato ( - ) ir sklypo ribos (plotas 103 m²), o sklypo dalyje prie pastato ( - ), nustatyti 4 m pločio kelio servitutą (plotas 66 m²) privažiavimui prie ieškovui priklausančio buto - Patalpos Nr. 3, (pažymėjimas plane: 3, buto unikalus Nr. ( - ), 76,42 kv. m. ploto, esančio antrame aukšte pastato ( - ), lA2p, adresu ( - )) pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą, priteisti iš ieškovės 5850 Lt vienkartinę kompensaciją atsakovėms proporcingai joms priklausančiai tarnaujančio daikto daliai nustatant nuolatinį kelio servitutą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė patikslintame ieškinyje (95-99 b.l., 2 tomas), jos atstovė advokatė G. G. teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Guliverio kelionės“ nuosavybės teise priklauso 2008-02-22 sutarties pagrindu iš G. S., gyvenančios adresu ( - )s, įsigytas butas - patalpa Nr. 3, pažymėjimas plane: 3, buto unikalus Nr. ( - ), 76,42 kv. m. ploto, esanti antrame aukšte pastato ( - ) lA2p, adresu ( - ). Ieškovė atliko minėto buto rekonstrukciją, pakeitė buto paskirtį, pritaikė jį turizmo agentūrai. Ieškovės Patalpa yra žemės sklype, kurio kadastrinis adresas ( - ), unikalus numeris ( - ), ( - ). Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), 0,0834 ha ploto, esantis ( - ), nuosavybės teise po G. S. mirties priklauso atsakovėms. Ieškovė negali tinkamai įgyvendinti savininko teisių, kadangi atsakovės nemotyvuotai ir nepagrįstai kliudo ieškovei pabaigti balkono apdailos darbus. Visiems darbams atlikti buvo gauti reikiami sutikimai bei leidimai iš atitinkamų institucijų, gautas daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), savininkų sutikimas dėl šios Patalpos paskirties keitimo į negyvenamąsias patalpas. Tuo metu, kai ieškovei dabar priklausanti Patalpa buvo parduodama, tuometinė savininkė G. S. žadėjo nesudaryti jokių kliūčių tinkamai jomis naudotis, įskaitant naudotis žeme (keliu), privažiavimui prie ieškovui priklausančios Patalpos. Sandorio metu ji taip pat išreiškė tokią savo valią, tačiau dabar akivaizdu, kad ji neįspėjo ir nepaaiškino ieškovui aplinkybių, kad priėjimui prie Patalpos iš lauko pusės ji nebuvo tinkamai sutvarkiusi dokumentų, t.y. nebuvo nustačiusi servituto teisės laikiniems ir (arba) nuolatiniams bei būtiniesiems remonto, rekonstrukcijos ir kitiems svarbiems darbams atlikti (remonto, avarijos ar pan. atvejais). Atsakovės piktnaudžiauja savo teisėmis ir be jokio teisėto pagrindo atsisako suteikti ieškovei UAB „Guliverio kelionės“ servituto teisę, t. y. teisę naudotis žemės (kelio) sklypo dalimi, kuri leistų ieškovei nekliudomai patekti į savo nuosavybę siekiant ją: tinkamai prižiūrėti, remontuoti, dažyti pastato fasadines sienas, atlikti bet kokius kitus šios Patalpos priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos darbus, langų, palangių keitimo ir pan. Šiuo metu ieškovas verčiasi turizmo agentūros veikla, o ieškovui verslo požiūriu yra svarbus faktorius ne tik firmos prestižas bet ir Pastato įvaizdis, kaip sudėtinis prestižo elementas, firmos prekinio ženklo bei įvaizdžio dalis (o nebaigti stiklinio balkono apdailos darbai kenkia šiam įvaizdžiui), todėl, kad tuometinė savininkė G. S., o dabar ir atsakovių gera valia nesprendžia servituto nustatymo klausimo, o nenustačius servituto ieškovas negali naudotis jam priklausančia Patalpa pilnai bei rūpintis jos priežiūra įstatymų nustatyta tvarka, todėl servitutas nustatytinas teismo tvarka. UAB „Kauno komprojektas“ pagal ieškovo užsakymą ir pasiūlymus parengė žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas ( - ), unikalus numeris ( - ), sklypo dalies siūlomą servitutą ieškovui nuosavybės teise priklausančio Pastato eksploatacijai ir priežiūrai. Siūlomas servitutas yra tik tokio dydžio, koks yra būtinas ieškovui nuosavybės teise priklausančios Patalpos iš lauko pusės eksploatacijai ir priežiūrai. Toks servitutas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams nepažeidžia tarnaujančiojo daikto savininkų interesų. Siūlomas servitutas yra parengtas atsižvelgiant ir į atsakovių interesus: jis ekonomiškas, praktiškas bei parengtas vadovaujantis nusistovėjusia naudojimosi sklypu tvarka. Servitutas, suteikiantis teisę ieškovui naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu, sudarytų sąlygas laisvai ir nekliudomai patekti prie ieškovui nuosavybės teise priklausančios Patalpos jos priežiūrai ir eksploatacijai, prieiti prie jos, privažiuoti, esant poreikiui keisti Patalpos paskirtį, remontuoti Patalpą, esant avarinėms situacijoms privažiuoti atitinkamoms tarnyboms sutvarkyti komunikacijas (vandens, lietaus ar vandentiekio) bei atlikti kitokius veiksmus, kurie susiję su statinių savininko teisėmis valdyti ir naudoti statinius yra objektyviai būtinas. Iš esmės, nenustačius servituto ieškovas ne tik negali pabaigti stiklinio balkono apdailos darbų, bet ir nuolat susiduria su įvairiais nepatogumais ir problemomis (problemos pasireiškia tuo, kad ieškovui atsiranda niekuo nemotyvuota pareiga nuolat įrodinėti, kad jis turi teisę privažiuoti keliu iki savo Patalpos, tvarkyti kanalizacijos, atlikti jam priklausančių patalpų išorinio fasado būtinųjų priežiūros darbų). Taip pat dabar ieškovas turi aiškintis ir gilintis, ar buvusi savininkė G. S. pagrįstai ar be jokio teisėto pagrindo ir sutikimų užsitvėrė tvorą, kadangi inspekcija konstatavo, kad pastatyta 2 m aukščio aklina metalinio karkaso ir cinkuotos profiliuotos skardos tvora per žemės sklypą ( - ), o prie pastato lA2p įėjimo į kiemą įrengtas cinkuotos profiliuotos skardos atitvaras, uždarantis patekimą į sklypą ( - ). 2010-01-15 raštas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtina, kad atsakovė neturėjo teisės statyti tvoros. Ji galėjo įrengti tvorą tik gavusi gretimos valdos savininkų sutikimą arba ažūrinę tvorą, pagal suderintą projektinę schemą. Inspekcija pažymėjo, kad neįvykdžius reikalavimo ši institucija bus priversta imtis teisės aktais numatytų priemonių dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei patraukti minėtą pilietę administracinėn atsakomybėn LR ATPK nustatyta tvarka. Paskutinis įvykis galutinai leido suprasti ieškovui, kad buvusios savininkės G. S., o ir dabartinių atsakovių neteisėti veiksmai gali sukelti ne tik labai rimtų rūpesčių, bet ir pasekmių, t.y. gali padaryti žalos ne tik ieškovui, bet ir kitiems Pastato gyventojams, kadangi užsikimšus vandentiekio vamzdynui buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri, deja, dėl buvusios savininkės sudarytos situacijos negalėjo privažiuoti iki ieškovui Priklausančios patalpos (užklausimas UAB „Kauno vandenys“ tarnybai, pateiktas byloje). Dėl kompensacijos nustatant servitutą. Atsižvelgiant į tai, jog civilinėje byloje Nr. Nr. 2-577-877/2012 buvo atlikta žemės sklypo, esančio ( - ), ekspertizė, kurios išvadoje yra nustatyta, jog įvertinant žemės sklypo vertės sumažėjimą, teismui nustačius ieškovo prašomą servitutą pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą žemės sklypo savininkas patirtų nuostolius dėl sklypo vertės sumažėjimo 5850 Lt sumai, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovės papildomų nepatogumų nustačius servitutą nepatirs ieškovė mano, kad 5850 Lt vienkartinė kompensacija atsakovėms proporcingai joms priklausančiai tarnaujančio daikto daliai būtų teisingas ir racionalus atlyginimas.

4Atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį (126-130 b.l., 2 tomas), jų atstovė advokatė V. N. bei N. B., T. G. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Jos nurodė, kad kaip savo dėstyme nurodo pati ieškovė, servituto nustatymas jam reikalingas užbaigti stiklinio balkono rekonstrukcijos darbus, užbaigti balkono apdailos darbus, dėl kurių ieškovė negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia Patalpa, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, dažyti pastato fasadines sienas, atlikti bet kokius kitus šios Patalpos priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos darbus, langų, palangių keitimo ir pan. darbus. Tokie ieškovės teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, prieštaringi, melagingi, neturintys tokio teisinio pagrįstumo ir neatitinkantys paties ieškovės nurodomų aplinkybių. Atsakovių velionė mama G. S. sudarė su ieškove pirkimo – pardavimo sutartį: pardavė ieškovei Patalpą Nr. 3, esančią ( - ), pastato 2-jame aukšte. Tai reiškia, kad ieškovė pirko tik patalpas ir jokio įsipareigojimo dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris įsigijimo metu nuosavybės teise priklausė atsakovių mamai, tarp atsakovių mamos ir ieškovės nebuvo. Taigi, ieškovė žinojo, kad įsigyja tik patalpas, matė jų buvimo vietą ir jokios apgaulės nebuvo. Įsigijusi patalpas, ieškovė jose pradėjo vykdyti turizmo įmonės veiklą ir nuo to momento prasidėjo konfliktai tarp G. S. ir ieškovės. Ieškovė pageidavo G. S. priklausančiame žemės sklype įsirengti automobilių stovėjimo vietas, nes pas ją atvyksta klientai ir jie pageidauja automobilius pasistatyti prie pastato, esančio ( - ). Pradžioje G. S. buvo davusi ieškovei sutikimą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio unik. Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Kauno mieste būtų įrengtos 3 automobilių parkavimo vietos, darbuotojų parkuojamiems automobiliams, tačiau vėliau šį sutikimą ji atšaukė, nes ieškovas nesutiko kompensuoti žemės sklypo vertės. Visi ieškovės argumentai apie tai, kad jai šiuo metu naudojimuisi patalpomis, jų remontui, tinkamai priežiūrai, balkono rekonstrukcijos užbaigimui reikalingas servitutas, yra melagingi ir neatitinkantys tikrosios servituto nustatymo paskirties. Iš tiesų, ieškovė atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame sklype siekia įsirengti tas pačias automobilių parkavimo vietas, dėl kurių kažkada savo sutikimą buvo davusi atsakovių mama, tačiau neesant teisinio mechanizmo to padaryti svetimame žemės sklype be savininko sutikimo, siekia tai padaryti teisminiu keliu nusistatydama kelio servitutą. Ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo yra neaiškus, nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti „nuolatinį kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis“, kai tuo tarpu servituto nustatymo reikalingumą grindžia būtinybe užbaigti nebaigto stiklinio balkono rekonstrukcijos bei apdailos darbus. Tačiau byloje ieškovė yra pateikusi 2010 05 27 pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(PTN-20-100524-00309) nuorašą, iš kurio matosi, kad rekonstrukcija administracinėse patalpose adresu ( - ) yra baigta, pastatas pripažintas tinkamu naudoti, rekonstrukcija apėmė ir balkono įrengimo darbus, todėl šis aktas įrodo, kad balkonas yra pilnai įrengtas ir užbaigtas. Be to šis aktas įrodo, kad po rekonstrukcijos yra tinkama ir visų ieškovei priklausančių administracinių patalpų, esančių ( - ) būklė, pastatas atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir ji yra gera, todėl jokie remonto, fasado būklės priežiūros ir užbaigimo darbai nėra reikalingi. Be to, pažymėtina, kad pastatas, esantis ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keletui bendrasavininkių, todėl sutinkamai su CK 4.83 str. 3 dalimi, visi patalpų (butų) savininkai privalo bendrai valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, (šiuo atveju bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros ir kitokia įranga) yra tvarkoma visų bendrasavininkių bendru susitarimu (CK 4.85 str. 1 d.). Ieškovė nepateikia įrodymų, kas jai visi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai būtų suteikę įgaliojimus vienam tvarkyti viso pastato, esančio ( - ) remonto, bendrosios nuosavybės išlaikymo, gerinimo, priežiūros darbus, todėl visi ieškovės argumentai, kad servituto nustatymas šiuo atveju būtinas namo fasado remontui, priežiūrai, yra neįrodyti ir atmestini. Sutinkamai su CK 4.83 str. 3 dalies nuostatomis, patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Šiuo metu yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir jos pagrindu bendroji dalinė nuosavybė yra tvarkoma bei prižiūrima, tai įrodo 2012 04 27 pastato, esančio ( - ), bendrasavininkių susirinkimo nuorašas, kuris įrodo, kad bendroji nuosavybė yra tvarkoma ir prižiūrima jungtinės veiklos pagrindais. Jokių teisinių pagrindų dėl vandentiekio, dujotiekio vamzdyno, kitų komunikacijų tvarkymo ieškovė ieškinyje nenurodo, todėl atsakovės negali motyvuotai į tai atsikirsti, tačiau ieškovei neturint į šiuos objektus nuosavybės teisių, akivaizdu, kad ji viena neturi pareigos jų ir prižiūrėti, todėl kelio servituto nustatymas tam nėra reikalingas. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausanti administracinė patalpa Nr. 3, unik. Nr. ( - ), 76,42 kv. m. ploto, esanti adresu ( - ) yra antrajame pastato aukšte, todėl ieškovė turi visas galimybes tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia administracine patalpa, realizuoti visas savo kaip savininko teises, naudojantis šia patalpa ir kelio servituto nustatymas tam nėra reikalingas. Vertinant ieškovės motyvus, kad ji negali tinkamai naudotis jai priklausančiomis administracinėmis patalpomis, esančiomis antrajame pastato aukšte, akivaizdu, kad kelio servituto nustatymas su patalpų naudojimusi antrajame statinio aukšte niekaip negali būti siejamas, nes kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis juo kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 str. 1 d.), todėl ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai, kuriais ji grindžia servituto nustatymo būtinybę, niekaip negali būti siejami su negalėjimu naudotis patalpa, esančiame 2-jame aukšte, nenustačius kelio servituto. Ieškovė užsiima turizmo organizavimo veikla, todėl akivaizdu, kad jai yra reikalinga automobilių parkavimui vietos, todėl kelio servituto nustatymo pagalba, ieškovė siekia šią problemą išspręsti, tačiau toks ieškovės poreikis nėra pagrindas nustatyti kelio servitutą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nori nepagrįstai automobilių parkavimui naudotis svetimu žemės sklypu, nes jai taip yra patogiau, o ne todėl, kad tai yra objektyviai būtina. Toks servituto nustatymas, neatitiktų LAT praktikos bei servituto, kaip instituto, teisinės paskirties. Be to pažymėtina, kad kelio servitutas šiuo atveju negali būti nustatomas, nes sklypas, esantis ( - ), ribojasi su žemės sklypu, esančiu ( - ), kuris esant savininko sutikimui, yra atitvertas tvora, todėl ieškovo prašomas servitutas yra ne kelias, o įvažiavimas į privačią teritoriją, suteikiantis teisę įsirengti nemokamą stovėjimo aikštelę. Pažymėtina, kad kelio servitutas yra nustatytas gretimuose sklypuose, nustatant įvažiavimą iš ( - ) pusės, per sklypus, esančius ( - ). Šis servitutas nustatytas ten, kur yra objektyviai reikalingas ir jam techniškai yra reikiamas plotas, pravažiavimas. Ieškovo prašomu atveju, nustačius kelio servitutą atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pagal ieškovo prašymu parengtą UAB „Kauno komprojektas“ projektą, sklypo dalyje prie pastato ( - ), nustatant 4 m. pločio kelio servitutą privažiavimui prie ieškovui priklausančio buto -Patalpos Nr. 3, esančios antrajame pastato aukšte, akivaizdu, kad keliu būtų užimtas visas ieškovėms nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, plotas ten yra mažas ir kelio įrengti, neužimant sklypo, nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimu, nes servituto nustatymui nėra teisinių pagrindų ir objektyvios būtinybės, norint ieškovei naudotis jam priklausančia Patalpa, kelio servitutas šiuo atveju nėra būtinas. Nesutinka ir su ieškovės prašymu priteisti pagal ekspertizės išvadą 5850 Lt vienkartinę kompensaciją, proporcingai priklausančiai tarnaujančio daikto daliai nustatant kelio servitutą, nes kompensacijos paskaičiavimas nėra objektyvus ir aiškus, formulė, pagal kurią išvesta ši kompensacija kelia eilę klausimų, susijusių su sklypo vertės, servitutui skiriamo sklypo vertės nustatymu ir aplamai sklypo vertės sumažėjimu.

5Ieškinys atmestinas.

6Pagal Civilinio Kodekso 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

7Tarp ieškovės ir atsakovių yra kilęs ginčas dėl kelio servituto atsakovėms priklausančiame žemės sklype nustatymo.

8Nustatyta, kad 2008 m. vasario 22 d. sutartimi ieškovė UAB „Guliverio kelionės“ iš pradinės atsakovės G. S. įsigijo butą - Patalpą Nr. 3, (pažymėjimas plane: 3, buto unikalus Nr. ( - ), 76,42 kv. m. ploto, esantį antrame pastato ( - ), lA2p, adresu ( - ) aukšte (19-24, 27 b.l.; 1 tomas). Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) 0,0834 ha ploto, ant kurio stovi pastatas su ieškovės įsigytu butu, sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė pradinei atsakovei, o šiuo metu (pradinei atsakovei mirus- 70 b.l., 1 tomas)- jos teisių perėmėjoms atsakovėms (25-26, 76, 83 b.l., 1 tomas). Notaro patvirtintoje nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartyje nėra aptartos jokios žemės sklypo naudojimo sąlygos. 2008-12-22 parengtos projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti Nr. AS-40-6-1752, kuriose taip pat buvo numatyta įrengti ir įstiklinti kiemo pusėje balkoną (180-181 b.l., 1 tomas), 2009-01-05 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas (178 b.l., 1 tomas). 2009 m. rugsėjo 2 d. išduotas statybos leidimas (173-177 b.l., 1 tomas). 2009 m. vasario 5 d. sutikimu G. S. sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų įrengtos trys automobilių parkavimo vietos UAB „Guliverio kelionės“ darbuotojų darbo metu parkuojamiems automobiliams (31 b.l., 1 tomas). 2009 m. liepos 1 d. šį savo sutikimą G. S. atšaukė (32 b.l., 1 tomas). Ieškovė 2010-06-28, 2010-11-17, 2010-12-02 pareiškimais kreipėsi į G. S. užtikrinti jai galimybę patekti į kiemą ( - ) balkono remonto darbams atlikti (38-47 b.l., 1 tomas). 2010-05-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. PTN-20-100527-00308 administracinės patalpos po rekonstrukcijos gyvenamajame name 1A2p ( - ), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (170-172 b.l., 1 tomas). Šį faktą patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011-11-10 rašte teismui Nr. (15.24)-2D-14762 (3 b.l.; 2 tomas). UAB „Įrąža“ ekspertas J. R. 2010-12-01 parengė išvadą, kuria konstatavo, kad administracinių patalpų daugiabučiame gyvenamajame name 1A2/p ( - ), balkono įrengimo darbai nebaigti. Nebaigus statybos darbų yra neužtikrintos statinio eksploatacinės charakteristikos bei konstrukcijų ilgaamžiškumas: į balkoną pateks atmosferiniai krituliai; sudrėks balkono grindų šilumos izoliacija, atmosferinių poveikių bus ardomos balkono laikančios konstrukcijos ir pastato sienos. Įstiklinto balkono įrengimo darbai gali būti atlikti tik naudojant statybinius pastolius arba statybinį bokštelį, todėl būtinas priėjimas prie pastato iš pietinėje pusėje esančio sklypo. Išvadoje ekspertas taip pat konstatavo, kad priėjimas prie pastato iš pietinės pusės būtinas ir vykdant statinio priežiūrą pagal STR 1.12.01:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ reikalavimus (48-49 b.l., 1 tomas). Kad dar nepabaigti kai kurie balkono rekonstrukcijos darbai pastato išorėje, teismo posėdyje apklausta liudytoja patvirtino projekto autorė architektė G. Š., nurodydama, kad dar reikia pagražinti tinką, uždėti skardą ant kraštų ir stogelio, nes šiuo metu yra tik plėvelė. Ieškovas 2010-12-17 skundu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl atsakovės tvoros ( - ), teisėtumo (52-53 b.l., 1 tomas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-01-15 rašte Nr. 2D-275 nurodė, jog G. S. 2009-12-28 pateikus planą dėl tarpsklypinės tvoros įrengimo, ji buvo įpareigota tvorą įrengti pagal Miesto plėtros departamento suderintą projektinę schemą, gaunant gretimos valdos savininkų sutikimą arba įrengti ažūrinę tvorą (59-60 b.l., 1 tomas). Pagal ieškovės 2010-12-21 prašymą (54 b.l., 1 tomas) UAB „Kauno komprojektas“ parengė projektą nuolatinio kelio servituto nustatymui (priedas prie 1 bylos tomo). Iš 2011-02-01 UAB „Kauno vandenys“ rašto Nr. (15-09.31) 8-321 matyti, kad 2011-01-11 buvo gautas pranešimas dėl nuotekų užsikimšimo ( - ), tačiau apžiūrėjus nuotekų šulinius gatvėje, gedimų nerasta, o patikrinti kontrolinį šulinį šio gyvenamojo namo kieme nebuvo galimybės, kadangi kiemas užtvertas aklina tvora, o gyventoja, prisistačiusi kiemo savininke, įmonės darbuotojų neįleido (68 b.l., 1 tomas).

9Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Taikant servituto instituto normas, pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007;2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009; 2011-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

10Byloje nustatyta, kad ieškovė į savo antrajame aukšte esančias patalpas patenka iš ( - ) pusės. Atsakovėms nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kiemas) yra aptvertas tvora, todėl į jį be atsakovių sutikimo patekti nėra galimybės. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą nustatyti kelio servitutą važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis prie jai priklausančio balkono, esančio antrame aukšte, nurodo, kad būtent toks servitutas reikalingas užbaigti balkono rekonstrukcijos darbus bei nuolat prižiūrėti pastatus pagal įstatymuose nurodytus reikalavimus, taip pat prižiūrėti kanalizacijos šulinį.

11Ieškovė butą įgijo sandorio pagrindu, jai buvo žinoma, kad gyvenamasis namas, kuriame yra įsigytos patalpos, stovi ant atsakovėms nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, šio ir gretimų sklypų naudojimo sąlygos bei tai, kad žemės sklypas nesuvaržytas servitutų. Ieškovė, įsigijusi tokiomis sąlygomis nekilnojamąjį turtą, keisdama jo naudojimo paskirtį į negyvenamąsias patalpas ir planuodama jose verslą bei įsirengdama įstiklintą balkoną virš atsakovėms priklausančio žemės sklypo, prisiėmė riziką, kad balkono rekonstrukcijos darbai sąlygos tam tikrus nepatogumus ir išlaidas. Atmestini ieškovės argumentai dėl neužbaigtų balkono rekonstrukcijos darbų kenkimo jos verslo įvaizdžiui ir prestižui, kadangi į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad į ieškovės patalpas patenkama iš kiemo pusės bei kad toje pastato pusėje būtų kokie nors užrašai ar nuorodos, identifikuojančios ieškovės verslo vietą. Liudytoja architektė G. Š., turinti ilgalaikę patirtį statybų srityje, paaiškino, kad balkono rekonstrukcijos darbams užbaigti galima naudoti arba statybinį bokštelį, arba pastolius, tačiau negalėjo tiksliau nurodyti, kuris būdas yra racionaliausias ir kokios sąnaudos šioje situacijoje laikytinos normaliomis. Ieškovės atstovė paaiškino, kad vėtrai nuplėšus apsauginę plėvelę, jai atstatyti buvo naudojamas autobokštelis, kurio pagalba balkonas buvo pasiektas ne iš atsakovių sklypo. Šis atvejis patvirtina, kad ieškovė prie savo patalpos gali patekti ne tik iš atsakovių žemės sklypo, t.y. servituto nustatymas nėra vienintelis būdas rekonstrukcijos darbams užbaigti. Kaip nurodė liudytoja G. Š., kitas būdas patekti prie ieškovės patalpos yra statybiniai pastoliai. Ieškovė į bylą yra pateikusi tik sąskaitas už autobokštelio paslaugas (143, 144 b.l., 2 tomas). Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kokios sąnaudos būtų pastolių pastatymui, nors liudytoja ir nurodė, kad šios sąnaudos gali būti ir mažesnės, ir didesnės už autobokštelio naudojimą. 2010-05-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. PTN-20-100527-00308 administracinės patalpos po rekonstrukcijos gyvenamajame name 1A2p ( - ), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Šis valstybės institucijos dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 262.4 punkte numatyta, kad turi būti užtikrintas įvažiavimas į sklypą, priėjimas iki pastato ir pastato vidaus komunikacijų laisvas naudojimas pertvarkymo metu. Iš vėlesnės 2010-12-01 eksperto J. R. išvados, ieškovės atstovės, liudytojos paaiškinimų matyti, kad neužbaigta tik nedidelė dalis balkono rekonstrukcijos darbų pastato išorėje, darbai ir išlaidos rekonstrukcijai yra vienkartinio pobūdžio ir kuriuos atlikus rekonstrukcija bus baigta, nuolatinio (kasdienio) poreikio patekti prie balkono nebebus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį – ieškovė naudoja savo patalpas komercinei veiklai, nesutinka, kad būtų nustatytas mažesnės apimties servitutas pastato priežiūrai, todėl teismas sprendžia, kad šiam tikslui nustačius nuolatinį kelio servitutą, būtų neproporcingai suvaržytos atsakovių teisės savo nuožiūra naudotis savo žemės sklypu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo ieškinį grįsdama poreikiu baigti rekonstrukcijos darbus ir prižiūrėti bendrąja daline nuosavybe priklausančias pastato konstrukcijas bei kanalizacijos tinklus, prašo nustatyti ne mažesnės apimties servitutą pastato eksploatacijai, bet kelio servitutą. UAB „Kauno komprojektas“ parengtame plane remiamasi STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 2 punktu „Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės“, motyvuojant tuo, kad atsakovių sklype nėra galimybės įrengti apsisukimo aikštelės, servitutas nustatomas visai sklypo daliai tarp esamo pastato ( - ) ir sklypo ribos. Atsakovių kiemo vertinimas kaip akligatvio neatitinka faktinės padėties, kadangi akligatvis yra gatvė, neturinti išvažiavimo viename gale, o šioje situacijoje tai yra atsakovių žemės sklypas, kuris nuo kito sklypo atskirtas tvora, todėl nesutiktina su ieškovės argumentu, jog planas servitutui nustatyti parengtas objektyviai ir nešališkai. Teismas pripažįsta, kad apie namą turi būti galimybė jį apeiti, siekiant užtikrinti pastato išorės priežiūrą ir eksploataciją teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau sutiktina su atsakovių argumentais, kad ieškovė, siekdama didelio ploto kelio servituto nustatymo, galimai siekia nuolat parkuoti automobilius atsakovių žemės sklype. Šią atsakovių poziciją patvirtina 2009 02 09 G. S. duotas, bet 2009 07 01 atšauktas notaro patvirtintas sutikimas (31, 32 b.l., 1 tomas). Be to, atsakovių pateikti rašytiniai įrodymai (157-165 b.l., 1 tomas) patvirtina, kad G. S. buvo davusi leidimą tiek kanalizacijos šulinio, tiek pastato išorėje esančių vamzdynų remonto darbams atlikti bei patekti į jos žemės sklypą transporto priemonėmis. Tai paneigia ieškovės liudytojo A. M. parodymus, jog nebuvo leidžiama be policijos pagalbos patekti prie namo ir kanalizacijos vamzdyno. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas iš esmės užima didžiąją ieškovėms priklausančio neužstatyto žemės sklypo dalį, todėl jį nustačius visa apimtimi, būtų de facto panaikinta atsakovių teisė savo nuožiūra naudotis 169 m² žemės sklypo dalimi.

12Iš 2011-02-01 UAB „Kauno vandenys“ rašto Nr. (15-09.31) 8-321 matyti, kad 2011-01-11 buvo gautas pranešimas dėl nuotekų užsikimšimo ( - ), tačiau apžiūrėjus nuotekų šulinius gatvėje, gedimų nerasta, o patikrinti kontrolinį šulinį šio gyvenamojo namo kieme nebuvo galimybės, kadangi kiemas užtvertas aklina tvora, o gyventoja, prisistačiusi kiemo savininke, įmonės darbuotojų neįleido (68 b.l., 1 tomas). Byloje nėra duomenų, kad šiame rašte minimu atveju avarijos priežastis pašalinti buvo galima būtent kontroliniame šulinyje atsakovių kieme. Be to, nėra duomenų, kad darbuotojams norint patekti ir patikrinti šulinį, kuris UAB „Kauno vandenys“ yra įvardintas kaip kontrolinis, prie šulinio būtina važiuoti transporto priemonėmis. Ieškovės parengtame plane servitutui nustatyti nei šis šulinys, nei nuotekų šalinimo trasa nepažymėta, be to, ieškovė ieškinyje nepareiškė atskiro reikalavimo nustatyti servitutą ir kanalizacijos šulinio priežiūrai. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų interesų proporcingumo; tarnaujančiam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs kasacinis teismas, servitutu suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis); nors ši teisė nėra absoliuti, gali būti ribojama, jeigu to reikia užtikrinti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarioms priežastims. Tokia nuostata išplaukia iš CK 4.126 straipsnyje nustatyto reglamentavimo. Dėl to, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, negali būti suvaržoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, priešingu atveju tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio. Nors ieškovės noras nevaržomai patekti į atsakovių kiemą ir iš jo mažiausiomis sąnaudomis pasiekti savo antrame aukšte esantį balkoną bei šiame kieme laikyti darbuotojų automobilius suprantamas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas atsakovių teisėms suvaržyti tokia apimtimi.

13Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į atsakovių žemės sklypo plotą ir servituto turinį, teismas sprendžia, jog servituto nustatymas ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teises labiau, nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti. Tokiu būdu būtų pažeisti proporcingumo ir turto savininkų interesų derinimo principai.

14Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė neįrodė, jog nenustačius kelio servituto, ji objektyviai negali naudotis negyvenamomis patalpomis, esančiomis antrame aukšte, ( - ). Ji taip pat neįrodė, kad kliūčių naudotis patalpomis pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir kelio servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis jomis naudotis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

15Atsakovės turto nuvertėjimui prašė skirti turto vertės ekspertizę, tačiau nei su ekspertizės akte nurodyta turto nuvertėjimo suma, nei su eksperto teismo posėdyje duotais paaiškinimais dėl metodų, kuriuos ekspertas taikė turto vertei nustatyti nesutiko. Teismui nusprendus ieškovės prašomo kelio servituto nenustatyti, nuostolių atlyginimo dydžio klausimas byloje tampa teisiškai nereikšmingu ir dėl jo teismas nepasisako.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

17Ieškinį atmetus, atsakovėms iš ieškovės priteistinos jų patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 1500 Lt ekspertizės išlaidos (75, 160-162 b.l., 2 tomas; CPK 93 str. 1d.; 98 str., „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“). Iš byloje esančių mokėjimo nurodymo ir kvito matyti, kad šias išlaidas apmokėjo T. G., todėl jos iš ieškovės priteistinos šiai atsakovei.

18Nagrinėjant bylą susidarė 68,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį atmetus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).

19Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

20Ieškinį atmesti.

21Priteisti T. G., a.k( - ) iš UAB „Guliverio kelionės“, įmonės kodas 135046834, 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti valstybei iš „Guliverio kelionės“, įmonės kodas 135046834, 68,80 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752); biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovė UAB „Guliverio kelionės“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės... 3. Ieškovė patikslintame ieškinyje (95-99 b.l., 2 tomas), jos atstovė... 4. Atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį (126-130 b.l., 2 tomas), jų... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Pagal Civilinio Kodekso 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas... 7. Tarp ieškovės ir atsakovių yra kilęs ginčas dėl kelio servituto... 8. Nustatyta, kad 2008 m. vasario 22 d. sutartimi ieškovė UAB „Guliverio... 9. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovė į savo antrajame aukšte esančias patalpas... 11. Ieškovė butą įgijo sandorio pagrindu, jai buvo žinoma, kad gyvenamasis... 12. Iš 2011-02-01 UAB „Kauno vandenys“ rašto Nr. (15-09.31) 8-321 matyti, kad... 13. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į atsakovių žemės sklypo... 14. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 15. Atsakovės turto nuvertėjimui prašė skirti turto vertės ekspertizę,... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 17. Ieškinį atmetus, atsakovėms iš ieškovės priteistinos jų patirtos ir... 18. Nagrinėjant bylą susidarė 68,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 19. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas... 20. Ieškinį atmesti.... 21. Priteisti T. G., a.k( - ) iš UAB „Guliverio kelionės“, įmonės kodas... 22. Priteisti valstybei iš „Guliverio kelionės“, įmonės kodas 135046834,... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...