Byla 2-17897-779/2012

Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo byloje D. R

1Vilniaus miesto I apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Sigitai Savickienei, atsakovo Seesam Insurance As, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą atstovei Sandrai Novikaitei-Želvei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau–VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Seesam Insurance As, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo byloje D. R., ir

Nustatė

22008 m. kovo 1 d. įvykusio eismo įvykio metu D. R. vairuojamas automobilis Toyota Avensis, v.n. ( - ) susidūrė su Toyota Yaris, v.n. ( - ) vairuojamu S. M.. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas D. R.. Apdraustasis S. M. dėl patirtų sužalojimų laikinai, nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gegužės 10 d. buvo nedarbingas, todėl iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų jam buvo skirta 4 466,07 Lt ligos pašalpa, t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. kovo 26 d. buvo skirta 1488,69 Lt ligos pašalpa, už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. balandžio 24 d. buvo skirta 2074,17 Lt ligos pašalpa ir už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. gegužės 10 d. buvo skirta 893, 21 Lt ligos pašalpa. Eismo įvykio metu D. R. vairuotas automobilis Toyota Avensis, v.n. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo Seesam Insurance As (ankstesnis pavadinimas UADB „SEESAM Lietuva“), tačiau atsakovas atlyginti ieškovui patirtą žalą atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas dėl padarytos žalos atlyginimo praleido vienerių metų senaties terminą pretenzijai pareikšti. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui skirta ligos pašalpa buvo išmokėta kaip valstybinio socialinio draudimo išmoka, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas yra kilęs dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo. Ieškovas nurodo, kad jo ir atsakovo nesieja draudiminiai santykiai, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo turi būti taikomas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas esą nepagrįstai atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą, išmokėjus ligos pašalpą S. M., todėl ieškovas prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovo 4 466,07 Lt žalos atlyginimą.

3Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui atlyginus dalį transporto priemonės Toyota Yaris valdytojo S. M. patirtos žalos, perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, t.y. įvyko asmenų pasikeitimas prievolėje. Kai už žalą atsakingam transporto priemonės valdytojui kyla atsakomybė, pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas įstojęs į žalos atlyginimo prievolę, perėmė visas teises ir pareigas, kurias turėjo nukentėjęs asmuo, ieškovui perėjusi žalos atlyginimo prievolė įgyvendinama vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) nuostatomis, priešingu atveju, ieškovas įgytų daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, o tai prieštarautų subrogacijos instituto esmei.

5Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė buvusią teismų praktiką ir išaiškino, jog tarp valstybinio socialinio draudimo ir draudimo bendrovės susiklosto draudiminiai teisiniai santykiai ir šiems santykiams taikoma CK 1.125 str. 7 dalyje numatyta norma. Kadangi ieškovas ligos pašalpas nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 2008 m. gegužės 29 d., o į teismą kreipėsi tik 2011 m. vasario 17 d., todėl praleido vienerių metų senaties terminą. Prašė ieškinį atmesti.

6Trečiasis asmuo D. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai- viešo paskelbimo būdu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

7Ieškinys tenkintinas.

8Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 1 d., apie 02.40 val., Vilniaus raj., kelyje Vilnius-Švenčionys, 17 km, įvykusio eismo įvykio metu D. R. vairuojamas automobilis Toyota Avensis, v. n. ( - ) susidūrė su Toyota Yaris, v. n. ( - ) vairuojamu S. M.. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas D. R.. Apdraustasis S. M. dėl patirtų sužalojimų laikinai, nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gegužės 10 d. buvo nedarbingas, todėl iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų jam buvo skirta 4 466,07 Lt ligos pašalpa (b. l. 5-11). Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius savo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 6-12-136549 S. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2008 m. kovo 26 d. paskyrė 1488,69 Lt ligos pašalpą, 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 6-12-136551 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. kovo 27 d. iki 2008 m. balandžio 24 d. paskyrė 2074,17 Lt ligos pašalpą, 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 6-12-136552 S. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2008 m. gegužės 10 d. paskyrė 893,21 Lt ligos pašalpą, t.y. iš viso už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2008 m. gegužės 10 d. paskyrė 4466,07 Lt ligos pašalpos. Tokiu būdu, ieškovas, išmokėdamas S. M. 4466,07 Lt ligos pašalpos, dėl D. R. kaltės patyrė 4466,07 Lt žalą, kurią LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 redakcija) 18 str. pagrindu privalo atlyginti kalti juridiniai ar fiziniai asmenys.

9Bylos duomenimis, vairuotojo D. R. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas atsakovo draudimo bendrovėje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl 2010 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (9.52)3-75996 ieškovas kreipėsi į draudiką, šioje byloje atsakovą, dėl 4466,07 Lt žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo, tačiau pastarasis 2010 m. gruodžio 27 d. raštu informavo, kad sprendimą dėl išmokos priims gavęs iš teisėsaugos institucijų duomenis apie eismo kaltininką, o 2011 m. sausio 14 d. raštu informavo, kad atsisako mokėti draudimo išmoką, nes ieškovas praleido vienerių metų pretenzinį terminą, numatytą LR TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. (b. l. 14-15).

10Draudikas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlygina nukentėjusiajam žalą, padarytą jo turtui, sveikatai, taip pat žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 23, 24 dalys). Tačiau ne visada žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtą žalą atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad yra apribojama žalą padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią, visų pirma, turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Minėta, kad nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, – iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi, kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas – socialinio draudimo įstaiga – nukentėjusiajam S. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-05-10 išmokėjo 4466,07 Lt ligos pašalpą. Eismo įvykio, kurio metu sužalotas S. M., kaltininku pripažintas D. R., kurio civilinę atsakomybę, kaip jau minėta, buvo apdraudęs atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajam S. M. socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, TPVCADĮ 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi D. R. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą ir tarp jo ir atsakovo (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų normos.

13Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

14Nagrinėjamu atveju eismo (draudžiamasis) įvykis atsitiko 2008 m. kovo 1 d., apie eismo įvykio kaltininką D. R. ieškovas informuotas 2010 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 4), ieškovas į žalą padariusio asmens D. R. draudiką – atsakovą, su pretenzija kreipėsi 2010 m. lapkričio 23 d. (b. l.12-13), atsakovas atsisakė mokėti 2011 m. sausio 14 d. pranešimu, kurį ieškovas gavo 2011 m. sausio 20 d. (b. l. 15), paskutinė išmoka S. M. sumokėta 2008 m. gegužės 27 d. ( b. l. 11), o ieškinys teismui pateiktas - 2011 m. vasario 21 d. (b. l. 1), taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir draudikas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas visiškai.

15Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 134 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 3 p., 96 str. 1 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., 259-270 str. str., teismas

Nutarė

17Ieškinį tenkinti.

18Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance As, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, į. k.111631975, 4466,07 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus 07 cnt) žalos atlyginimo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, į. k. 191683350, naudai bei 134 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.