Byla 1-34-416/2020
Dėl kaltinimo pakeitimo šioje baudžiamojoje byloje klausimus

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant S. Š., dalyvaujant prokurorei L. B., kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui A. S., nukentėjusiajam L. B., jo gynėjai advokatei L. B.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sprendė nukentėjusiojo L. B. prašymų dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-34-416/2020 perdavimo kitam teismui bei dėl kaltinimo pakeitimo šioje baudžiamojoje byloje klausimus.

3Teismas

Nustatė

4Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2017 m. gruodžio 01 d. apie 18.50 val., reguliuojamoje Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryžoje, Marijampolėje, neatsargiai vairuodamas automobilį BMW 5er Reihe, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 34 p., 35 p., reikalavimus, tai yra važiuodamas R. Juknevičiaus gatve, Marijampolės m., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą ir sukdamas iš R. Juknevičiaus gatvės į kairę – į Kauno gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido Kauno gatve per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui ėjusio pėsčiojo L. B. ir jį partrenkė, tuo pėsčiajam L. B. dėl dešinio kelio kryžminių raiščių plyšimo, medialinio kolateralinio raiščio dalinio plyšimo, blauzdikaulio užpakalinio krašto kompresinio intrasąnarinio lūžimo, lateralinio menisko kibiro rankenos plyšimo, medialinio menisko horizontalaus išilginio plyšimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

52020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas nukentėjusiojo L. B. prašymas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-34-416/2020 perdavimo kitam teismui, kuriuo prašoma minėtą baudžiamąją bylą iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, bet ne kitiems Marijampolės apylinkės teismo rūmams. Prašyme pažymėta, kad bylą nagrinėjančio teisėjo Laimondo Noreikos veiksmai ir procesiniai sprendimai nagrinėjant ir išsprendžiant teismui nukentėjusiojo ir jo atstovės pateiktus prašymus (visi trys prašymai dėl tinkamo kaltinamojo nusikalstamų veikų kvalifikavimo atmesti, nutartys dėl jų atmetimo priimtos nesilaikant įstatymų leidėjo nurodytos tvarkos, klaidingai išaiškinta nutarčių apskundimo teisė), apklausiant liudytojus (nukentėjusiojo atstovės klausimai palydimi kandžiomis replikomis arba šalinami), taikant laikinąją apsaugos priemonę (nors Kauno apygardos teismas nukentėjusiojo prašymą dėl kaltinimo pakeitimo byloje grąžino spręsti iš naujo, kas suponuoja, kad nusimato pertrauka byloje papildomiems įrodymams rinkti ir pasirengti gynybai, teisėjas MB „( - )“ priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimą pratęsė tik 3 mėnesių terminui), bei aplinkybės, kad teisėjas siekė atlikti proceso veiksmus byloje, kol neišspręstas nukentėjusiojo aukštesniam teismui pateiktas prašymas dėl jo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui, yra pakankamas faktinis pagrindas manyti, kad teisėjas yra šališkas, palaiko kaltinamojo pusę bei yra suinteresuotas bylos baigtimi kaltinamojo naudai. Aplinkybė, kad šis teisėjas yra Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas, kelia nepasitikėjimą ir visais Marijampolės apylinkės teismo teisėjais. Teigiama, jog vien dėl to, kad visi visų Marijampolės apylinkės teismo rūmų teisėjai yra tiesiogiai pavaldūs bylą nagrinėjančiam teisėjui, teismo pirmininkui, kurio faktiniai procesiniai veiksmai suponuoja apie jo interesą byloje, kyla abejonių, kad byloje bus tinkamai įvykdytas teisingumas, tai yra nustatyta tikroji tiesa ir priimtas teisingas sprendimas, jei bylą nagrinės bet kuris šio teismo teisėjas. Yra tikimybė, kad ir kiti šio teismo teisėjai turės išankstinį nusistatymą dėl bylos nagrinėjimo. Visų pirma, jiems gali būti tiesiog nepatogu laikytis kitokios, nei teismo pirmininko, pozicijos byloje. O atsižvelgiant į tai, kad teismo pirmininką ir kaltinamojo gynėją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai (nuo 1991 m. liepos mėnesio iki 2000 m. balandžio mėnesio teismo pirmininkas buvo Marijampolės miesto-rajono policijos kriminalinės policijos komisaras, o kaltinamojo gynėjas A. S. – šios kriminalinės policijos kriminalistas, iš teisėjo procesinių veiksmų akivaizdu, jog juos siejo tiesioginio tarnybinio pavaldumo ir draugiški santykiai, kad jie yra draugai), kad gynėjo sutuoktinė yra Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė, kuriai tenka palaikyti valstybinį kaltinimą bylose, nagrinėjamose visuose Marijampolės apylinkės teismo rūmuose, o kaltinamasis – gynėjo giminaitis, nėra jokių garantijų, kad bylą nagrinėjantis bet kuris kitas Marijampolės apylinkės teismo teisėjas nebus trikdomas prašymais dėl bylos nagrinėjimo ir baigties.

6Pažymėtina, kad visos nukentėjusiojo prašyme išdėstytos aplinkybės, dėl kurių nepasitikima bylą nagrinėjančiu teisėju jau buvo išdėstytos nukentėjusiojo pareiškime dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo ir aptartos 2020-05-25 dienos teismo nutartyje, kuria bylą nagrinėjantis teisėjas pareiškimą atmetė ir nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

7Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229 straipsnyje reglamentuota baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai, pirmininkas ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui. Ši įstatymo norma suponuoja, kad siekiant realizuoti nukentėjusiojo prašymą dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardos teismo teritorijoje veikiančiam teismui, reikalinga kreiptis į Kauno apygardos teismo pirmininką ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad prašymas būtų išspręstas.

8Kaip matyti iš aukščiau cituotos baudžiamojo proceso įstatymo normos, joje įtvirtintas imperatyvas, jog bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamoji byla Nr. 1-34-416/2020 pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, jau yra įpusėjęs įrodymų tyrimas, todėl sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu, ji negali būti perduota kitam teismui. Todėl vykdant šį imperatyvą bei siekiant proceso greitumo ir ekonomiškumo, atsisakytina kreiptis į Kauno apygardos teismo pirmininką ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką pagal nukentėjusiojo L. B. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-34-416/2020 perdavimo kitam teismui.

9Taip pat 2019 m. spalio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo L. B. atstovė advokatė L. B. pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, t. y. kaltinamojo D. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne tik pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 144 straipsnį.

102019 m. spalio 18 d. metu, teismas, vadovaujantis BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio, BPK 257 straipsnio nuostatomis, protokoline nutartimi nutarė atmesti minėtą nukentėjusiojo L. B. atstovės prašymą dėl kaltinimo pakeitimo šioje baudžiamojoje byloje. Teismas nurodė, jog tokiu prašymu yra prašoma kaltinamajam inkriminuoti naują, papildomą nusikalstamą veiką, tačiau BPK 256 straipsnis teismui tokios galimybės nenumato. Tenkinus minėtą prašymą, tai nebūtų kaltinimo pakeitimas, byla būtų nagrinėjama pagal antrą nuskalstamą veiką, dėl kurios nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu, įstatyme yra įtvirtinta, kad tiek dėl BK 281 straipsnio 1 dalies, tiek dėl prašomo naujai inkriminuoti BK 144 straipsnio, privalo būti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl prašomos inkriminuoti veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas atliktas nebuvo.

112019 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nukentėjusiojo L. B. skundas tenkintas, panaikinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 18 d. protokolinė nutartis ir 2019 m. spalio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą dėl minėtos protokolinės nutarties, prašymas dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje grąžintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams spręsti iš naujo.

12Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. BPK 256 straipsnio 1 dalis reglamentuoja rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, teisme. Taigi, teismas gavęs tokius prašymus turi juos prijungti prie bylos, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją. Įstatymo leidėjas aiškiai reglamentavo kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą teisme, nurodė šios teisės realizavimo tvarką, galinčių pasinaudoti šia teise subjektų ratą ir tuo pačiu nenumatė atsisakymo priimti tokį rašytinį prašymą mechanizmo. Vien formuluotė, kad įstatymas įpareigoja subjektus pateikti rašytinius prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme, rodo tokio prašymo esmę ir įpareigoja teismą priimti dėl to motyvuotą nutartį. Nagrinėjamu atveju, nepriėmus nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo keitimo (papildymo) ir atsisakius priimti nukentėjusiojo skundą, teismas užkirto kelią nukentėjusiajam į savo teisių realizavimą baudžiamajame procese.

13Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi prašymas dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje grąžintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams spręsti iš naujo, šioje nutartyje taip pat sprendžiamas ir šio prašymo klausimas.

14Kaip minėta, baudžiamoji byla Nr. 1-34/416/2020 pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis prašo kaltinamojo padarytą veiką kvalifikuoti ir pagal kitą, t. y. BK 144 straipsnį (palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei).

15BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma, kokie asmenys, kokiomis nusikalstamomis veikomis yra kaltinami, ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje, pagal kurią pradinis kaltinimas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos gali būti keičiamas, jeigu: 1) iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; 2) faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota.

16Taigi, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ar pakeistas veikos kvalifikavimas. Tokiu būdu matyti, kad prašyme dėl kaltinimo keitimo, įstatymo leidėjo nėra numatytas reikalavimas kartu nurodyti analogiškus duomenis kaip ir kaltinamajame akte, kaip antai bylos duomenis (įrodymus), jeigu jie iš esmės nesikeičia grindžiant prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl, vien toks prašymo pakeisti kaltinimą pakeitimas, nurodant (patikslinant) tik keičiamas dalis, pažeidimu nelaikomas.

17Kita vertus, nors BPK numato galimybę teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nenumatytos galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, nors kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau kaltinimo keitimo galimybėms procese įstatymas nustato tam tikrus ribojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-487/2020).

18Teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014). Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-44-648/2016, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-262/2014, 2K-102/2014).

19Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Apie tai, kaip svarbu atriboti kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimą nuo kaltinimo dėl naujos nusikalstamos veikos pareiškimo pasisakyta ir kitose kasacinės instancijos teismo nutartyse. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018 išaiškinta, kad apie tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-8-696/2016, 2K-265-693/2015, 2K-197/2014, 2K-262/2014, 2K-282/2013, 2K-651/2012, 2K-381/2011, 2K-233/2008, 2K-7-304-976/2016). Toks įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimo keitimas yra susijęs su jau esančio kaltinimo papildymu, praplėtimu, tačiau turi būti išlaikoma riba, kad toks kaltinimo keitimas netaptų kaltinimu dėl visiškai kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tą asmenį nebuvo atliktas, nes tokios galimybės BPK nenustato. Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-66-648/2018 išaiškinta, kad toks prašymas negali būti vertinamas kaip kaltinimo keitimas, atitinkantis BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas. Iš esmės toks kaltinimo keitimas reiškia ne prašymą keisti kaltinimą, bet prašymą reikšti naują kaltinimą dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, o tai neatitinka BPK nuostatos, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, esantis byloje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

202019 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju byla pirmos instancijos teisme nagrinėjama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis prašė kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal kitą, t. y. BK 144 straipsnį (palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei). Iš to seka, kad abi prašomos inkriminuoti veikos yra susijusios su vienu ir tuo pačiu eismo įvykiu, dėl įvykio aplinkybių įrodymai surinkti ir pateikti teismui tirti ir vertinti. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad siekiant operatyvumo ir ekonomiškumo būtų netikslinga vieną procesą pabaigus inicijuoti kitą procesą, kaip tai buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje.

21Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismui patenkinus prašymą ir faktiškai ne pakeitus kaltinimą, o pareiškus jį dėl naujos papildomos nusikalstamos veikos, būtų pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, nes būtų nesilaikyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų. Nors byloje nukentėjusiojo atstovė pateikė prašymą keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio pagrindu, tačiau jos prašymo turinys iš esmės yra susijęs ir su naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, kaltinamajam D. S. inkriminavimu. Dėl minėtos nusikalstamos veikos kaltinamojo D. S. atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla nebuvo perduota į teismą. Tokiu atvejus teismas neturi teisinio pagrindo tokį prašymą vertinti kaip kaltinimo keitimą, atitinkantį BPK 256 straipsnyje įtvirtinto instituto prasmę ir kaltinimo keitimo ribas.

22Analogiška situacija dėl kaltinimo keitimo buvo nagrinėjama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-487/2020. Jame pažymėta, kad po to, kai byla dėl konkrečių kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų yra perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimo metu teisme kaltinimas nustatyta tvarka gali būti keičiamas tik pagal nagrinėjamos bylos ribas. Jeigu byloje pareiškiamas prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos veikos faktinės aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, tai reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą. Tokia situacija pirmosios instancijos teisme yra negalima, kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia byloje surašytas kaltinamasis aktas.

23Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tenkinus nukentėjusiojo atstovės prašymą kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal kitą, t. y. BK 144 straipsnį (palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei), būtų suvaržoma kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimo keitimu įvardintas faktiškai naujo ir papildomo kaltinimo pareiškimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra galimas, toks nukentėjusiojo prašymas netenkintinas.

24Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis L. B. 2018 m. birželio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai buvo pateikęs prašymą kaltinamojo D. S. veikas kvalifikuoti kaip realią nusikalstamų veikų, apibrėžtų BK 144 straipsnyje 281 straipsnio 1 dalyje, sutaptį (2 t., b. l. 55).

25Prokuroras procesinio sprendimo dėl pareikšto prašymo nepriėmė. Klausimas tebuvo sprendžiamas nukentėjusiam pateikiant rašytinį atsakymą „Dėl prašymo byloje Nr. 01-1-62893-17“, informuojant pareiškėją, jog ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, galutinis pranešimas apie įtarimą įtariamajam D. S. neįteiktas. Jis bus įteiktas atlikus būtinus tyrimo veiksmus bei įvertinus surinktus faktinius duomenis. Taip pat nurodyta, kad vieni iš būtinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti nustatyti – grėsmė nukentėjusiojo gyvybei, galimybės suteikti pagalbą turėjimas. Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iš šių požymių, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos. Dėl netenkinto prašymo nepriėmus procesinio sprendimo (rašytinis atsakymas pareiškėjui negali būti laikomas procesiniu sprendimu), iš nukentėjusiojo buvo atimta galimybė jį netenkinantį procesinį sprendimą apskųsti BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo stadijoje. Todėl akivaizdu, kad tokiu būdu buvo pažeistos nukentėjusiojo procesinės teisės.

26Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad baudžiamajame procese teisme turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, rungimosi ir kitų principų, kad būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje; Konstitucija įpareigoja įstatymų leidėją reguliuojant baudžiamojo proceso santykius nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintos baudžiamojo proceso dalyvių teisės: procesas turi būti toks, kad būtų užtikrinta veiksminga asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, teisių apsauga ir kad toks asmuo galėtų naudotis visomis iš Konstitucijos kylančiomis teisėmis (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai).

27Kaip jau buvo minėta, šioje byloje yra pradėtas įrodymų tyrimas ir ją nagrinėjant nustatyta teisinė situacija, kuomet dar ikiteisminio tyrimo stadijoje dėl nukentėjusiojo prašymo nepriėmus procesinio sprendimo buvo pažeistos nukentėjusiojo teisės. Šias teises nukentėjusysis bando ginti jau bylos nagrinėjimo teisme stadijoje teikdamas prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, kuris faktiškai reiškia ne kaltinimo keitimą, o kaltinimo pareiškimą dėl naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, galiojantis teisinis reguliavimas bei teismų praktika tai kategoriškai draudžia, nes būtų pažeistos šiuo atveju jau kaltinamojo teisės. Tai suponuoja teisinę situaciją, kuomet bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės apginti nukentėjusiojo pažeistų teisių tuo pačiu nepažeidžiant kaltinamojo teisių. Konstatuotina situacija, jog nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą, teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje jų ištaisyti negalima. BPK 234 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokiais atvejais byla perduodama prokurorui. Todėl siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo tiek ir kaltinamojo tinkamą teisų įgyvendinimą baudžiamajame procese, baudžiamoji byla Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nustatytinas dviejų mėnesių terminas ikiteisminio tyrimo papildymui.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi, 255 straipsniu, teismas

Nutarė

29Netenkinti nukentėjusiojo L. B. prašymo ir atsisakyti kreiptis į Kauno apygardos teismo pirmininką ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-34-416/2020 perdavimo nagrinėti kitam teismui.

30Netenkinti nukentėjusiojo L. B. atstovės advokatės L. B. prašymo dėl kaltinimo pakeitimo ir D. S. veikos papildomo kvalifikavimo pagal BK 144 straipsnį.

31Baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir kaltinamajam aktui, atitinkančiam BPK 219 straipsnio reikalavimus, surašyti.

32Nustatyti 2 (dvejų) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo bylos gavimo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje dienos, ikiteisminiam tyrimui papildyti.

33Nutartis dalyje dėl bylos perdavimo kitam teismui neskundžiama, kitoje dalyje skundžiama per 7 dienas nuo jos gavimo Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sprendė nukentėjusiojo L. B.... 3. Teismas... 4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama... 5. 2020 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose... 6. Pažymėtina, kad visos nukentėjusiojo prašyme išdėstytos aplinkybės, dėl... 7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 229... 8. Kaip matyti iš aukščiau cituotos baudžiamojo proceso įstatymo normos, joje... 9. Taip pat 2019 m. spalio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu... 10. 2019 m. spalio 18 d. metu, teismas, vadovaujantis BPK 255 straipsnio, BPK 256... 11. 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nukentėjusiojo L. B.... 12. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad BPK 256 straipsnio 2... 13. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d.... 14. Kaip minėta, baudžiamoji byla Nr. 1-34/416/2020 pirmosios instancijos teisme... 15. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl... 16. Taigi, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, prokuroras ir... 17. Kita vertus, nors BPK numato galimybę teisme pakeisti kaltinime nurodytos... 18. Teismų praktikoje pateikiamas aiškinimas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu... 19. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš... 20. 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad šiuo... 21. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismui... 22. Analogiška situacija dėl kaltinimo keitimo buvo nagrinėjama Lietuvos... 23. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tenkinus nukentėjusiojo... 24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis L. B. 2018 m.... 25. Prokuroras procesinio sprendimo dėl pareikšto prašymo nepriėmė. Klausimas... 26. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad... 27. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje yra pradėtas įrodymų tyrimas ir ją... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229... 29. Netenkinti nukentėjusiojo L. B. prašymo ir atsisakyti kreiptis į Kauno... 30. Netenkinti nukentėjusiojo L. B. atstovės advokatės L. B. prašymo dėl... 31. Baudžiamąją bylą Nr. 1-34-416/2020, kurioje D. S. kaltinamas pagal BK 281... 32. Nustatyti 2 (dvejų) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo bylos gavimo Kauno... 33. Nutartis dalyje dėl bylos perdavimo kitam teismui neskundžiama, kitoje dalyje...