Byla 1-184-634/2011

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, Gitanai Žitinevičienei, Astai Šliužaitei, Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiųjų E. B., E. P., M. P. ir J. P. atstovei advokatei E. M., nukentėjusiajam Valdui S. L., kaltinamojo gynėjui advokatui E. L., kaltinamajam E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ( - ), aukštesniojo išsilavinimo, neteistas , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir

Nustatė

2kaltinamasis E. V. 2009 m. gegužės 17 d. apie 4.30 val. Kaune, K.Donelaičio g. vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas nuo A.Mickevičiaus g. link Gedimino g. ties namu Nr. 24 pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, vairavo neblaivus (kraujyje rasta 1,37 promilės etilo alkoholio), nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir dešine automobilio puse trenkėsi į medį, ko pasėkoje žuvo keleivė I. P., o keleiviams V. S. L. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, o R. J. – kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3Kaltinamasis E. V. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-05-16 Vilniuje susitiko su I. P.. Važinėjosi po miestą, bendravo ir nusprendė važiuoti į naktinį klubą „Exit“, esantį Kaune. Kartu važiuoti pakvietė ir R. J. bei V. S. L.. Atvažiavę į klubą ten prabuvo apie 3 val., paskui važiuoti namo. Iš pradžių jie buvo nutarę likti Kaune pernakvoti, tačiau paskui I. P. apsigalvojo ir pasakė, kad jai reikia namo. I. P. paaiškinęs, jis yra išgėręs alaus ir negali vairuoti bei pasiūlė jai važiuoti į viešbutį pernakvoti. I. P. reikalavo važiuoti namo, todėl jie išvažiavo. Kad vežtų į Vilnių, prašė I. P. ir R. J.. Kai išėjo iš klubo, lijo lietus, kelio danga buvo šiek tiek šlapia. Jis vairavo automobilį, I. P. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, V.S. L. sėdėjo už jo, o R. J. sėdėjo už I. P.. Prieš važiuojant jis gėrė nedaug, bet gėrė. Atrodo, važiavęs antra eismo juosta. Kaune mažai būna ir miestą nelabai pažįsta, todėl priekyje važiavo taksi automobilis, kuris lydėjo juos iki išvažiavimo iš Kauno. Šiek tiek atsilikęs nuo jo, bandė prisivyti ir padidino greitį. Greitis nebuvo didelis, maždaug apie 60-70 km/h. Iš klubo dar išsinešė butelį tekilos, kurią I. P. automobilyje pilstė R. J. bei V.S. L.. Ji buvo atsisukusi į automobilio galą ir pilstė gėrimus. Jis tekilos negėrė. I. P. diržo prisisegusi nebuvo. Kai išvažiavo nuo klubo, tada ir pliaukštelėjo I. P. per užpakalį. Kai I. P. pilstė gėrimus, jis bandęs sudrausminti ją, sakęs, kad ji taip nesielgtų, nes ji kišo jam savo sėdmenis. Jie visi kvailiojo, todėl sakęs, kad taip nesielgtų, nes priešingu atveju jie visi turės eiti namo pėsčiomis. Pilstydama gėrimus I. P. tiesiog užkrito ant jo ir išmušė jam iš rankų vairą. I. P. sėdmenimis užkrito ant jo gal būt dėl to, kad neišlaikė pusiausvyros ar gal būt jos koja slystelėjo. I. P. užkrito ant jo dešinės rankos, vairą jis laikęs abiem rankom. I. P. užkritusi gulėjo ant jo, jis ją atstūmė nuo savęs. Kai nustūmė I. P. nuo savęs, nematė kokioje padėtyje ji atsidūrė. Nustūmė ją ant keleivio sėdynės, tai mano, kad ji turėjo vėl atsidurti ant keleivio sėdynės. Automobilis pradėjo slysti. Galiniai automobilio ratai yra varomi, jis staigiai pasuko vairą į kairę, priešingą slydimui pusę, nestabdė. Kai bandė ištiesinti slystantį automobilį, jis apsisuko ir tiesiai, keleivio durimis, trenkėsi į medį. Paskui prisimena tik tai, kad S. Z. ištraukė jį iš automobilio ir atvažiavo greitoji. I. P., kai važiavo iš klubo namo, jam nesakiusi „ką tu darai, kam taip greitai važiuoji“. Pripažįsta pažeidęs tas kelių eismo taisykles, kurios draudžia važiuoti išgėrus alkoholio. Greičio didelio tikrai nebuvo. Girtumas įtakos eismo įvykiui neturėjo, mano, kad įtakos tam turėjo šlapia kelio danga. Kiek gali padėti nukentėjusiajai E. B., tiek ir padeda, tačiau su jam pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Po šio įvykio kalbėjosi su E. B. ir I. P. vyru J. P., sakė, kad nori atlyginti laidotuvių išlaidas, taip pat sakė, kad padės išlaikyti vaikus bei pasiūlė sudaryti sutartį. Jie pasakė, kad tokiuose reikaluose nenusimano, todėl pasiūlęs jiems susirasti advokatą ir pasakęs, kad bendraus su jų advokatu. Tačiau daugiau jie neskambino. I. P. vyras J. P. pasakė, kad jiems reikia 300 000 Lt, jis atsakęs, kad tokios sumos iš karto neturi. Žino, kad E. B. trūksta pinigų, todėl nusprendė jai padėti, pervedė 2000 litų. 2000 Lt pervesdamas E. B., pavedimo paskirtį nurodęs kaip žalos atlyginimas, mokėjo dėl to, kad vaikų turtinė padėtis yra sunki. Prieš porą mėnesių nusprendė, kad kiekvieną mėnesį gavęs atlyginimą šiek tiek pinigų perves E. B..

4Nukentėjusysis V. S. L. parodė, kad kalinamasis yra jo draugas, o I. P. bei R. J. iki tos dienos nepažinojo. 2009-05-16 vakare jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad yra dvi merginos, todėl galima važiuoti pasilinksminti į naktinį klubą. Jis sutikęs ir kaltinamasis atvažiavo jo paimti. Jis atsisėdo automobilyje gale už kaltinamojo. I. P. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, R. J. atsisėdo už I. P. ir jie išvažiavo. Jau važiuodami į klubą pradėjo gerti. Nuvažiavo į klubą, ten taip pat gėrė. Jis su R. J. šoko kitoje šokių salėje, todėl nematęs, kad kaltinamasis klube gertų. Kelias valandas pabuvę klube, nusprendė važiuoti atgal į Vilnių, kadangi merginos pasakė, kad joms reikia grįžti namo. Kaltinamasis pasiūlė likti nakvoti Kaune, viešbutyje, tačiau jos prašė, kad važiuotų atgal į Vilnių. Apie 4 val. 30 min. atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į Vilnių. Kai sėdo važioti į Vilnių, lietus lašnojo. Greičio didelio nebuvo. Į automobilį iš klubo pasiėmę butelį tekilos. Važiavo paskui taksi automobilį, kuris jiems rodė kelią iki išvažiavimo į Vilnių. Jis vėl atsisėdo į automobilio galą už E. V., o I. P. atsisėdo į priekį į keleivio vietą, R. J. atsisėdo už I. P. į automobilio galą. Važiuojant nuo klubo pradėjo pilstyti gėrimus, kaltinamasis negėrė. Pavažiavus apie du kilometrus nuo klubo įvyko autoįvykis. I. P. buvo atsisukusi daugiau į jį ir pylė jam į puodelį tekilą. Staiga I. P. kažkaip nuslydo ir užkrito ant kaltinamojo, o mašina pradėjo slysti. Negalintis pasakyti dėl ko ji užkrito ant kaltinamojo. Ji automobilyje mosikavosi, jie visi linksminosi. I. P. pastoviai tai atsiguldavo ant kaltinamojo, tai jį pabučiuodavo. Kai I. P. užkrito ant kaltinamojo, jis bandė ją nustumti nuo savęs. Viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu jam buvo sužalota kaukolė ir kojos. Civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų kaltinamajam neturi.

5Nukentėjusiųjų E. B., E. P., M. P. ir J. P. atstovė advokatė E. M. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad I. P. eismo įvykio metu žuvo, jos mama E. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja, nes jai buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, taip pat nukentėjusiuoju buvo pripažintas ir I. P. vyras J. P. bei vaikai. Prieš įvykį I. P. gyveno Anglijoje kartu su vaikais ir vyru, bet prieš šią nelaimę ji buvo grįžusi į Lietuvą ir gyveno pas mamą E. B.. Dėl šio eismo įvykio visi nukentėjusieji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Visiems buvo didelis emocinis sukrėtimas, nerimas, išgyvenimai, taip pat skaudi artimo žmogaus netektis. Dėl visų šių priežasčių yra pareikštas civilinis ieškinys, po 100 000 Lt vaikams ir po 50 000 Lt E. B. bei J. P.. J. P. papildomai patyrė išlaidas už lėktuvo bilietus 1151,16 Lt, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo E. P. naudai 100 000 Lt neturtinę žalą, M. P. naudai 100 000 Lt neturtinę žalą, E. B. 50 000 Lt neturtinę žalą, J. P. 50 000 Lt neturtinę žalą ir 1151,16 Lt turtinę žalą. E. B. sakiusi, kad ji gavo perlaidą iš kaltinamojo, todėl mano, kad tie 2000 Lt, kuriuos E. B. persiuntė kaltinamasis, reiktų išskaičiuoti iš prašomos vaikams priteisti neturtinės žalos, kadangi kaltinamasis nurodė, kad pinigus pervedė vaikams. Į draudimo bendrovę buvo kreiptasi, nes žalą patyrė ir E. B. sesuo už laidojimo išlaidas, draudimo bendrovė žalą jai atlygino, o dėl neturtinės žalos su draudimo bendrove susitarta nebuvo. J. P. į draudimo bendrovę nesikreipė. I. P. Anglijoje nedirbo, ji gaudavo socialinę pašalpą už vaikus, tačiau Anglijos institucijos neišduoda pažymų su darbuotojų parašais, o gautus faksu dokumentus teismui buvo pateikę, tačiau teismas nurodė, kad pateikti dokumentai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, todėl buvo atsisakyta prijungti juos prie bylos. Mano, kad nėra pagrindo abejoti, jog I. P. Anglijoje gavo tas pajamas - už vieną vaiką I. P. gaudavo po 20 svarų sterlingų per savaitę, už kitą 13,20 svarų sterlingų per savaitę.

6Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka perskaitytų nukentėjusiosios R. J. parodymų, duotų 2010 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, matyti, jog nukentėjusioji parodė kaltinamojo iki šio įvykio nepažinojusi. 2009-05-16 jai paskambino I. P. ir jos susitarė susitikti, nes ši buvo neseniai grįžusi iš Anglijos. Ji išėjusi į kiemą, kieme I. P. jos laukė su E. V.. Jie pasiūlė važiuoti į Kaune esantį naktinį klubą. Pakeliui į Kauną paėmę V. S. L. ir visi keturiese išvažiavę. Kaune prie jų prisijungė S. Z. su žmona. Su I. P. taip ir neturėjo progos pabendrauti, nes ji buvo su kaltinamuoju, o ji šokusi su V. S. L.. Pasilinksminę

Nutarė

7važiuoti į Vilnių, nes iš ryto turėjusi vykti į susitikimą, o I. P. reikėjo grįžti namo pas vaikus. Kaltinamasis siūlė likti nakvoti Kaune, tačiau jos nusprendė važiuoti į Vilnių. Kelio danga tą vakarą buvo drėgna, nes buvo paliję. Mačiusi, kad priekyje važiuoja taksi. Klube visi šiek tiek išgėrė, taip pat gėrusi ir automobilyje. Iš pradžių I. P. sėdėjo normaliai, vėliau ji pilstė gėrimus ir pakabino kaltinamojo grandinėlę ant veidrodėlio. I. P. atsisukusi į ją ir V.S. L. įpylė jiems gėrimų, rankoje ji laikė tekilos butelį. Kaip ji sėdėjo paskui, nemačiusi. Kad kaltinamasis yra neblaivus, ji nepastebėjusi, nemačiusi, kad kaltinamasis gertų alkoholinius gėrimus. Ji su V. S. L. klube šoko kitoje šokių salėje, todėl kaltinamojo su I. P. klube beveik nematė. Automobilyje kaltinamasis negėrė. Nežino kokiu greičiu važiavo kaltinamasis, nepajutusi, kad kaltinamasis būtų padidinęs greitį. Ji neprisimenanti, kad iš ligoninės būtų skambinusi E. B. ir sakiusi, kad kaltinamasis greitai važiavo, o I. P. sakė jam „ką tu darai“, tačiau gali būti, kad taip pasakiusi. Paskui prisimena tik tai, kad automobilis pradėjo slysti. Ji pabudusi tik tada, kai gelbėtojai pjovė automobilio stogą. Jai buvo prispausta koja, sutraiškyta dalis blauzdos raumenų (t. II, b. l. 51).

8Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka perskaitytų nukentėjusiosios E. B. parodymų, duotų 2010 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu, matyti, jog nukentėjusioji parodė kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, tačiau buvo girdėjusi, kad toks asmuo egzistuoja. 2009-05-16 I. P. jai pasakė, kad su draugais nori nuvykti į klubą, nes ji iš namų beveik niekur neišeidavo. Į kokį klubą ji vyko nežinojusi. Apie tai, kad I. P. negyva, ryte jai pranešė R. J. mamos draugė. Santykiai tarp J. P. ir I. P. jai atrodo buvo normalūs, jie gyveno pas juos (t.y. pas E. B.), paskui išvyko į užsienį. I. P. į Angliją buvo išvykusi prieš pusantrų metų iki autoįvykio, o J. P. buvo išvykęs prieš tris metus. Iki autoįvykio I. P. dirbo Lietuvoje, o būdama Anglijoje ji nedirbo, būdavo namuose su vaikais. Į Lietuvą I. P. grįžo 2009 m. balandžio 29 d., norėjo per vasarą palikti vaikus pas ją, kadangi su J. P. ketino kraustytis į kitą būstą. R. J. jai paskambino iš ligoninės, ji paklaususi kaip įvyko autoįvykis ir R. J. pasakė, kad kaltinamasis labai greitai važiavo, o I. P. jam sakė „ką tu darai“. Civilinį ieškinį palaikanti. Ji gavusi tik tai, ką išmokėjo draudimas. Ji globoja I. P. vaikus ir tam, kad galėtų juos išlaikyti, nori, kad kaltinamasis atlygintų žalą, be to, mamos netektis vaikams yra labai skausminga. Vaikus ši netektis labai paveikė, per miegus jie šaukiasi mamą ir visą laiką apie ją klausinėja. jai taip pat labai sunku, to skausmo negalima apibūdinti žodžiais Jos santykiai su I. P. buvo artimi, kai ji buvo Londone jos kiekvieną dieną kalbėdavosi per „Skype“. Kai grįždavo į Lietuvą, su vaikais apsistodavo pas ją. J. P. Londone bando gauti socialinį būstą, tuomet jis ketina pasiimti vaikus. Su J. P. bendraujanti, jis taip pat labai išgyvena dėl to kas įvyko. Su kaltinamuoju buvo susitikę praėjus dviem savaitėm po autoįvykio, jis sakė, kad gali padėti materialiai, bet tuo viskas ir pasibaigė. Kaltinamasis atsiprašė, tačiau materialinės paramos neteikė, kaltinamasis sakė, kad labai gailisi (t. II, b. l. 53-54).

9Civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovas M. A. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad nukentėjusieji prašo solidariai priteisti žalą tiek iš kaltinamojo, tiek iš draudimo bendrovės. Civiliniame ieškinyje neįvardinta kaip civilinis atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo, o kaip matyti iš bylos, civilinis atsakovas prie žalos atsiradimo neprisidėjo, todėl prievolė yra ne solidarioji, o dalinė. Atsakomybė kyla iš draudimo sutarties, tačiau draudimas prie žalos atsiradimo nėra prisidėjęs. Nukentėjusiajai E. B. draudimas atlygino 3452,80 Lt neturtinę žalą. Civilinis atsakovas išmokėjo maksimalų įstatymų numatytą neturtinės žalos dydį. Taip pat buvo atlygintos ir laidojimo išlaidos. Dėl periodinių išmokų, norintis pasakyti, kad byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad I. P. gaudavo pajamas už vaikus bei kokia tų lėšų kilmė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų patvirtinančių I. P. pajamas, civilinis ieškinys dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo atmestinas. J. P. į draudimo bendrovę nesikreipė kaip numato įstatymas ir neteikė jokių žalą patvirtinančių dokumentų, o tas pagrindas, kad asmuo gyvena kitoje valstybėje, neužkerta jam kelio kreiptis į draudimo bendrovę.

10Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės prie jo patvirtina, kad eismo įvykio vieta yra Kaune, K.Donelaičio g., ties namu Nr. 24. Kelio danga – asfaltas, danga drėgna, važiuojamoji dalis – tiesus, horizontalus kelio ruožas. Automobilis BMW 520, valst. Nr. ( - ) stovi priekiu link A.Mickevičiaus gatvės, užvažiavęs ant šaligatvio ir dešine automobilio puse atsitrenkęs į medį. Užfiksuota šoninio slydimo žymės 26,7 m. ilgio. Moteriškos lyties lavonas užspaustas automobilio detalių priekinėje keleivio sėdynėje (t. I, b.l. 4-12).

11Lavono apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo užfiksuoti gelbėjimo tarnybos iš automobilio BMW 520, valst. Nr. ( - ) priekinės keleivio sėdymės išimto ir ant šaligatvio paguldyto moteriškos lyties lavono išorės požymiai (t. I, b.l. 13,14).

12Lavono parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad žuvusi eismo įvykio metu moteris – I. P. (t. I, b.l. 27-29).

13Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio BMW 520, valst. Nr. ( - ) išoriniai apgadinimai bei techninė būklė po eismo įvykio (t.I, b.l. 15,16).

14Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M-533/09(02) patvirtina, kad I. P. mirė nuo kūno sumušimo (automobilinės traumos), pasireiškusio muštine žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimais galvoje, klubuose, abiejose kojose, kairėje plaštakoje, krūtinkaulio, dubens kaulų, šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kepenų, blužnies, šlapimo pūslės plyšimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis autoavarijos metu susižalojant automobilio salono viduje kontaktuojant su ten esančiomis detalėmis bei dalimis po automobilio susidūrimo su kliūtimi neužilgo prieš mirtį. I. P. kraujyje rasta 0,65 promilės etilo alkoholio (t. I, b.l. 36-42).

15Specialistas D. T., pateikęs specialisto išvadą (t. I, b. l. 36-42) parodė, kad jis apie I. P. padėtį iki automobilio susidūrimo su medžiu, nieko negalintis pasakyti. Smūgio metu I. P. kontaktavo su automobilio detalėmis priekine kūno dalimi, tačiau būtent smūgio metu. Jis negali pasakyti, ar I. P. galėjo sėdėti tokioje pozoje kaip nurodė kaltinamasis, tai yra ar ji buvo atsiklaupusi ant sėdynės ir nugara nusisukusi į priekinį automobilio stiklą, kadangi per kelias sekundes ji galėjo atsisėsti į savo vietą. I. P. galvoje buvo žaizda, tai yra žaizda buvo dešinėje galvos pusėje. Smūgis į medį buvo šoninis, todėl smūgio metu I. P. negalėjo klūpėti atsisukusi krūtine į sėdynės atlošą. Jei I. P. sėdmenimis užgriūtų vairuotoją, tai ji atsidurtų priekine kūno dalimi pasisukusi į keleivio durelių pusę ir tada, priekinė kūno dalis kontaktuotų su automobilio detalėmis. Jei I. P. būtų virtusi nugara į vairuotoją, tai nebūtinai jos keliai turėtų būti sužaloti. Konstatuoti, kad smūgio metu I. P. sėdėjo normalioje padėtyje negalintis. Gal būt I. P. ir sėdėjo normalioje padėtyje, tačiau jos krūtinkaulis vis tiek turėjo būti pasisukęs į dešinę pusę, kad atitiktų konstatuotus sužalojimus. Smūgio metu viršutinė I. P. kūno dalis turėjo būti pasisukusi į dešinę pusę, tai galima spręsti pagal jai konstatuotus sužalojimus. Sužalojimas galvoje I. P. buvo padarytas kontaktuojant su automobilio rėmo dalimi, o krūtinė ir dubuo su automobilio durelėmis. Susidūrimo metu I. P. turėjo sėdėti liemeniu pasisukusi į dešinę pusę, būtų logiška manyti, kad ji žiūrėjo į priekį, kadangi smūgis buvo šoninis. I. P. padėties iki automobilio susidūrimo su medžiu nustatyti yra neįmanoma.

16Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2382/09(02) patvirtina, kad V. S. L. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, abiejose blauzdose, dešinio kaktikaulio bei dešinės akiduobės viršutinės sienelės (priekinės kaukolės duobės) lūžiai, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu, dešinės kaktinės, kairės smilkininės skilčių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti 2009-05-17 autoįvykio metu, V.S. L. susižalojant į automašinos viduje esančius kietus bukus daiktus bei salono dalis. Sužalojimas dėl dešinės kaklinės, kairės smilkininės skilčių sumušimo, dešinės akiduobės viršutinės sienelės (priekinės kaukolės duobės) lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. I, b.l. 51-52).

17Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2451/09(02) patvirtina, kad R. J. konstatuota muštinė žaizda kairio momens srityje, dešinės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti 2009-05-17 autoįvykio metu R. J. susižalojant į automobilio viduje esančius kietus bukus daiktus bei salono dalis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės blauzdos sumušimo su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje R. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui (t. I, b.l. 62-63).

18Specialisto išvada Nr. T-A 1361/09(02) patvirtina, kad E. V. kraujyje rasta 1,37 promilės alkoholio (t. I, b.l. 109).

19E. V. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (t. I, b.l. 137).

20Automobilis BMW 520, valst. Nr. ( - ) registruotas Ž. V. vardu, apdraustas UADB „Seesam Lietuva“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltinamasis E. V. registruotas kaip šio automobilio naudotojas (t.I, b.l. 18-19).

21Aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog E. V., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles dėl ko žuvo žmogus, dar dviems asmenims buvo sutrikdyta sveikata. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamasis E. V. eismo įvykio priežastimi nurodo tai, kad žuvusioji I. P., jam vairuojant automobilį, užgriuvo iš jo ir išmušė automobilio vairą iš rankų, todėl automobilis tapo nevaldomas. Analogiškus parodymus davė ir nukentėjusysis V. S. L., tačiau teismas šiuos parodymus atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji E. B. parodė, kad nukentėjusioji R. J. po įvykio jai paskambino iš ligoninės, ji paklaususi kaip įvyko autoįvykis ir R. J. pasakė, kad kaltinamasis labai greitai važiavo, o I. P. jam sakė „ką tu darai“. Šių E. B. parodymų nukentėjusioji R. J. nepaneigė, patvirtino galėjusi taip pasakyti. Ji taip pat nepatvirtino, jog būtų mačiusi kaip I. P. užgriuvo ant E. V.. Specialistas D. T. paaiškino, jog neįmanoma nustatyti I. P. padėties iki automobilio susidūrimo su medžiu, tačiau nurodė, kad susidūrimo metu I. P. turėjo sėdėti liemeniu pasisukusi į dešinę pusę, taigi būtų logiška manyti, kad ji žiūrėjo į priekį, kadangi smūgis buvo šoninis. Teismo posėdžio metu byloje esantiems įrodymams patikrinti BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo S. Z., kuris įvykio metu važiavo taksi ir rodė iš paskos važiuojančiam E. V. kelią, parodymai. Liudytojas parodė, kad „E. buvo labai mažu atstumu nuo taksi galo. Artėjant prie sankryžos su Gedimino g., BMW staiga metėsi į pirmą juostą, mus aplenkė ir ėmė slysti skersas priekiu link kairios važiuojamosios dalies krašto. Po to dar pasisuko ir ir dešiniu šonu trenkėsi į medį (...) BMW greitis prieš smūgį galėjo būti apie 80 km/h“ (t. I, b.l. 44). Šie parodymai atitinka E. B. ir R. J. parodymams ir prieštarauja E. V. ir V.S. L. parodymams, kadangi nelogiška būtų manyti, kad ant vairuotojo užgriuvus keleiviui, dėl šių priežasčių E. V. būtų staiga padidinęs greitį ir aplenkęs priešais važiuojantį automobilį. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis.

22Kadangi tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš paties kaltinamojo duotų paaiškinimų matyti, jog automobilio BMW greitis prieš eismo įvykį buvo apie 70-80 km/h, kelio danga buvo šlapia, konstatuotina, jog būtent automobilio vairavimas neblaiviam ir saugaus bei leistino miesto ribose greičio viršijimas buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. E. V. neblaivumo faktą, nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų sunkumą bei pobūdį, I. P. mirties priežastis patvirtina aukščiau aptartos specialistų išvados.

23Kelių eismo taisyklių 9 p. nustato, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 p. - „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų”; 19 p. - „Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti”; 133 p. - „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties”.

24Sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp padarytų kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, akivaizdu, kad būtent aukščiau aptarti kaltinamojo padaryti KET 9, 14, 19 ir 133 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai tiesiogiai sąlygojo tai, kad jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, trenkėsi į medį. To pasekoje vienas žmogus žuvo, o dviems asmenims buvo padaryti įvairūs sužalojimai. Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad I. P. mirties priežastis – eismo įvykio metu patirti daugybiniai kūno sužalojimai, V.S. L. ir R. J. nustatyti sužalojimai taip pat padaryti eismo įvykio metu. Konstatuotina, jog būtent kaltinamojo E. V. veiksmai buvo kilusių padarinių sąlyga ir vienintelė šių padarinių priežastis.

25BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratą, o tai yra vienas iš nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių. Kaltinamasis E. V. suvokė, kad sėda vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, suvokė, kad viršija leistiną greitį, šiais pažeidimais keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių, taigi jo veika padaryta dėl neatsargumo - nusikalstamo pasitikėjimo.

26Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kadangi E. V., būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

27Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

28Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (žuvo vienas žmogus, vienam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, vienam – nesunkus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, padarytas dėl neatsargumo, į kaltininko asmenybę (baustas administracine tvarka (t. I, b.l. 119-131), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (t. I, b.l. 133), vedęs, turi du vaikus (t. I, b.l. 134), UAB „7 SEAS SHIPPING“ charakterizuojamas teigiamai (t. II, b.l. 22), į tai, kad kaltininkas atlygino dalį padarytos žalos (2000 Lt). Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kadangi padarytas neatsargus nusikaltimas, bausmę atlikti paskirtina atvirojoje kolonijoje ( BK 50 str. 3 d., BVK 90 str. 1 d.).

29Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė neblaivus naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, veika sukėlė sunkius padarinius, todėl E. V. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 3 metų laikotarpiui (BK 68 str.).

30Teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.), nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Aplinkybių, kurios rodytų pagrindą kitaip vertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir dėl to atidėti bausmės vykdymą, byloje nėra.

31Patikslintu civiliniu ieškiniu (t. II, b.l. 33-35) prašoma priteisti solidariai iš civilinių atsakovų E. V. ir UADB „Seesam Lietuva“: nukentėjusiosios E. P. naudai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki Enrikos pilnametystės turtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiojo M. P. naudai 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki Makar pilnametystės turtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiosios E. B. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo J. P. naudai 1151,16 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

32Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusieji E. P. ir M. P. yra žuvusios eismo įvykio metu I. P. nepilnamečiai vaikai. Dėl motinos mirties vaikai patyrė neturtinę žalą, ieškinyje į vertintą po 100 000 Lt kiekvienam. Kadangi žuvusiajai esant gyvai, nepilnamečiai vaikai gavo išlaikymą iš jos maždaug po 100 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (t.y. po 500 Lt) kiekvienam vaikui per mėnesį, šias netektas vaikų pajamas prašoma kompensuoti kasmėnesinėmis 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam. Nukentėjusioji E. B. yra žuvusiosios motina, dėl dukros netekties patirta neturinė žala įvertinta 50 000 Lt. Nukentėjusysis J. P. yra žuvusiosios sutuoktinis, jo patirta dėl netekties neturtinė žala įvertinta 50 000 Lt, o jo turėtos išlaidos skubiam lėktuvo bilieto įsigijimui iš jo gyvenamosios vietos D.Britanijoje į Lietuvą (žmonos laidotuves) 298,26 GBP, t.y. 1151,16 Lt (pagal 2009-05-18 oficialų lito ir svaro sterlingų valiutų kursą) prašomos priteisti kaip patirta turtinė žala.

33Nors neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, susijusi su asmeniu tiesiogiai nukentėjusiu nuo neteisėtos veikos, tačiau įstatymas numato teisę tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardyti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Taigi teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiojo išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, pripažįstama, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Be to, atsižvelgtina į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žuvusioji I. P. gyveno kartu su nukentėjusiuoju J. P., su vaikais E. P. ir M. P., taigi juos siejo nuolatiniai šeimos santykiai. I. P. taip pat artimai ir nuolat bendravo su savo motina E. B.. Taigi šie asmenys turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

34Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

35CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

36Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

37Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. I. P. augino savo vaikus, artimai bendravo tiek su savo sutuoktiniu, tiek su motina. Taigi civilinius ieškovus su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Neabejotina, kad netikėta I. P. mirtis jos mažamečiams vaikams E., gim. 2004 m., ir M., gim. 2005 m., sukėlė ypač sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė jų tolimesnį gyvenimą. Šias pasekmes patyrė ir E. B. (žuvusiosios motina) bei J. P. (žuvusiosios sutuoktinis), tačiau teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų patirta neturtinė žala yra didesnė, nei kitų nukentėjusiųjų.

38Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, kadangi neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai. tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus. Nors kaltinamasis E. V. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau padarytas KET pažeidimas, t. y. automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, buvo susijęs su itin dideliu kaltininko neatsargumu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo bei žalos padarymo tikimybę, tačiau lengvabūdiškai buvo tikimasi pavojingų padarinių išvengti.

39Baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Kaltinamasis. yra sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog jis turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti žymiai mažinamas.

40Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Kadangi šiuo atveju buvo pažeista tokia vertybė, kaip žmogaus gyvybė ir sveikata, padarytos turtinės žalos dydis nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes šiuo konkrečiu atveju turtinė ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (2006 m. sausio 31 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-63/2006).

41Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Nors kaltinamasis nurodo, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad žuvusioji užgriuvo ant jo jam vairuojant automobilį, tačiau teismas, ištyręs surinktus įrodymus, tokių aplinkybių nenustatė, todėl teigti, kad žalai kilti įtakos turėjo nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, nėra pagrindo.

42Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t.y. siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 180 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šią sumą paskirstant taip : E. P. - 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, M. P. - 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, J. P. - 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. B. - 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

43Grynųjų pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad E. V. į E. B. sąskaitą 2010-06-22 pervedė 1000 Lt kaip žalos atlyginimą, 2010-07-11 pervedė 1000 Lt kaip žalos atlyginimą (t. II, b.l. 86-87). Kadangi kaltinamasis atlygino 2000 Lt žalos, E. B. ir E. V. nurodė, kad tie pinigai buvo skirti vaikams, atitinkamai mažintinas iš jo priteistinas neturtinės žalos dydis E. P. ir M. P. naudai. Civilinis atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ patiekė įrodymus, kad nukentėjusiajai E. B. išmokėta 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. I, b.l. 173), todėl jos naudai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas jai išmokėtos sumos dydžiu.

44Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

45Pagal 2008-10 21 tarp UADB „Seesam Lietuva“ ir E. V. sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300/0110294 civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ civilinė atsakomybė dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ribojama 1000 eurų išmoka dėl neturtinės žalos. Ši maksimali išmoka dėl neturtinės žalos buvo išmokėta nukentėjusiajai E. B. (t. I, b.l. 173), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atmestinas kaip nepagrįstas.

46Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis, kurį sudaro ir konkrečios nepilnamečių vaikų išlaikymo išmokos, gali būti nustatomas tik ištyrus šio klausimo išsprendimui reikšmingus įrodymus apie nukentėjusiųjų turėtas turtines išlaidas, apie žuvusiosios I. P. teikto vaikams išlaikymo aplinkybes, realiai turėtas pajamas, taip pat duomenis, apie tai, ar buvo išmokėtos ar neišmokėtos socialinio draudimo įstaigų išmokos vaikams (CK 6.290), ar apima padarytą turtinę žalą civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

47Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 2 d. numato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 5 d. (2001-06-14 įstatymas Nr. IX-378) taip pat numato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiam esant gyvam. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. (2001-06-14 įstatymas Nr. IX-378) numato, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, o nukentėjęs trečias asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus. Teismui nepateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių žuvusiosios turėtas pajamas – nei apie jos gautą darbo užmokestį, kitokias gautas pajamas, nei metinės pajamų deklaracijos ir pan. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 11 p. numato, kad mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama vadovaujantis šių Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, ar kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo. CK 6.284 str. antrojoje dalyje yra nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi, skaičiuojant žalos atlyginimą netekus maitintojo, įstatymas nereikalauja būtinai nustatyti, kokią žuvusiojo pajamų dalį asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, faktiškai gavo, bet pakanka nustatyti, kokią tokių pajamų dalį jie turėjo teisę gauti. Pagal minėtos teisės normos prasmę, apskaičiavus žuvusiojo gautas pajamas, jos dalijamos iš asmenų, kuriuos žuvusysis išlaikė arba kurie turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, skaičiaus, įskaitant ir patį žuvusįjį. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, teismui turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žuvusiojo gautų pajamų dydį, išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu, o tokių įrodymų teismui nepateikta.

48Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nurodyta, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi minėta įstatymo nuostata reikalauja įrodyti ieškinio dydį. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nustato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis civiliniams ieškovams E. P. ir M. P. perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą.

49Sprendžiant nukentėjusiojo J. P. pareikštą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad jo nurodomos turėtos išlaidos nepagrįstos leistinais įrodymais. Pateikta dokumento kopija nėra išversta į lietuvių kalbą, todėl nėra galimybės spręsti, ar šis dokumentas laikytinas įrodymu, patvirtinančiu turėtas išlaidas (t. I. b.l. 95). Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui J. P., perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažįstant ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą.

50Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-05-26 pažyma Nr. (4.22.)-TPA-467 patvirtina, kad advokato išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiesiems J. P., E. P., M. P. bei nukentėjusiajai E. B. sudaro 5653 Lt 36 ct. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

51Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

52E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteisti 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, tai yra uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

54Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

55Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V., asmens kodas ( - ) 16547,20 Lt (šešiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus 20 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo E. B., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), naudai.

56Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V., asmens kodas ( - ) 69000 Lt (šešiasdešimt devynis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo E. P., asmens kodas ( - ) gyvenančios ( - ), naudai.

57Nukentėjusiosiojo M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V., asmens kodas ( - ) 69000 Lt (šešiasdešimt devynis tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo M. P., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), naudai.

58Pavesti E. B., kaip nepilnamečių E. P. ir M. P. globėjai, nepilnamečiams vaikams priteistą neturtinės žalos atlyginimą tvarkyti uzufrukto teise.

59Nukentėjusiosiojo J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V., asmens kodas ( - ) 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. P., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), naudai.

60Civiliniams ieškovams E. P., M. P. ir J. P. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

61Civilinių ieškovų E. B., E. P., M. P. ir J. P. civilinį ieškinį civiliniam atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

62Priteisti iš E. V., asmens kodas ( - ) 5653,36 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris litus 36 ct) į valstybės biudžetą nukentėjusiesiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

63Daiktinį įrodymą automobilį BMW 520, valst. Nr. ( - ) saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Draugystės g. 14, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui ar kitam teisėtam valdytojui.

64Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant... 2. kaltinamasis E. V. 2009 m. gegužės 17 d. apie 4.30 val. Kaune, K.Donelaičio... 3. Kaltinamasis E. V. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir... 4. Nukentėjusysis V. S. L. parodė, kad kalinamasis yra jo draugas, o I. P. bei... 5. Nukentėjusiųjų E. B., E. P., M. P. ir J. P. atstovė advokatė E. M. dėl... 6. Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka perskaitytų... 7. važiuoti į Vilnių, nes iš ryto turėjusi vykti į susitikimą, o I. P.... 8. Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. tvarka perskaitytų... 9. Civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovas M. A. dėl civilinio... 10. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės prie jo... 11. Lavono apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo užfiksuoti gelbėjimo... 12. Lavono parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad žuvusi eismo įvykio metu... 13. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole... 14. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M-533/09(02) patvirtina, kad I. P.... 15. Specialistas D. T., pateikęs specialisto išvadą (t. I, b. l. 36-42) parodė,... 16. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2382/09(02) patvirtina, kad V. S. L.... 17. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2451/09(02) patvirtina, kad R. J.... 18. Specialisto išvada Nr. T-A 1361/09(02) patvirtina, kad E. V. kraujyje rasta... 19. E. V. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (t. I, b.l. 137).... 20. Automobilis BMW 520, valst. Nr. ( - ) registruotas Ž. V. vardu, apdraustas... 21. Aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia... 22. Kadangi tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš paties kaltinamojo duotų... 23. Kelių eismo taisyklių 9 p. nustato, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis... 24. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp padarytų kelių transporto eismo... 25. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo... 26. Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal... 27. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas... 28. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės... 29. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė... 30. Teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių,... 31. Patikslintu civiliniu ieškiniu (t. II, b.l. 33-35) prašoma priteisti... 32. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusieji E. P. ir M. P. yra žuvusios... 33. Nors neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, susijusi su... 34. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis... 35. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra... 36. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK... 37. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 38. Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko... 39. Baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas... 40. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė,... 41. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti... 42. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo,... 43. Grynųjų pinigų pervedimo kvitai patvirtina, kad E. V. į E. B. sąskaitą... 44. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir... 45. Pagal 2008-10 21 tarp UADB „Seesam Lietuva“ ir E. V. sudarytą transporto... 46. Nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis, kurį sudaro ir... 47. Lietuvos Respublikos CK 6.284 str. 2 d. numato, kad asmenims, turintiems teisę... 48. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nurodyta, jog priimdamas apkaltinamąjį... 49. Sprendžiant nukentėjusiojo J. P. pareikštą reikalavimą dėl turtinės... 50. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 51. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d... 52. E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., E. V. paskirti baudžiamojo... 54. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 55. Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 56. Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 57. Nukentėjusiosiojo M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 58. Pavesti E. B., kaip nepilnamečių E. P. ir M. P. globėjai, nepilnamečiams... 59. Nukentėjusiosiojo J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 60. Civiliniams ieškovams E. P., M. P. ir J. P. pripažinti teisę į civilinio... 61. Civilinių ieškovų E. B., E. P., M. P. ir J. P. civilinį ieškinį... 62. Priteisti iš E. V., asmens kodas ( - ) 5653,36 Lt (penkis tūkstančius... 63. Daiktinį įrodymą automobilį BMW 520, valst. Nr. ( - ) saugomą automobilių... 64. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo...