Byla 2-729-329/2019
Dėl iškeldinimo iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, nuomos mokesčio priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trapukas“ priešieškinį ieškovui J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė G. S

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

2sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

3dalyvaujant ieškovo J. K. atstovams advokatui Vyteniui Gubavičiui ir pagal įgaliojimą R. J.,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trapukas“ atstovams direktoriui D. V. ir advokatui Tadui Račiui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trapukas“ dėl iškeldinimo iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, nuomos mokesčio priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trapukas“ priešieškinį ieškovui J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė G. S..

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas J. K. prašo iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „( - )“ su visais daiktais iš ieškovui asmeninės nuosavybės teisę priklausančio pastato - kultūros namų su parduotuve, unikalus numeris ( - ).; priteisti ieškovui iš atsakovės 1500 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.; priteisti ieškovui iš atsakovės nuomos mokestį po 900 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 2 d. iki pastato - kultūros namų su parduotuve, unikalus numeris ( - ), visiško atlaisvinimo; priteisti ieškovui iš atsakovės 117 Eur netesybų ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 tomo b. l. 1–3).

8Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - kultūros namai su parduotuve, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ). 2018 m. sausio 11 d. jis su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei išnuomojo dalį patalpų pastate - kultūros namai su parduotuve, unikalus numeris ( - ), t. y. šias patalpas: 1) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-6, plotas 13,96 kv. m.; 2) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-7, plotas 4,67 kv. m., 3) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-8, plotas 3,81 kv. m,; 4) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-9, plotas 198,79 kv. m.; 5) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-10, plotas 19,18 kv. m.; 6)

9patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-11, plotas 3,45 kv. m.; 7) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-12, plotas 1,00 kv. m.; 8) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-13, plotas 1,03 kv. m.; 9) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-14, plotas 6,07 kv. m.; 10) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-15, plotas 56,42 kv. m.; 11) patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-16, plotas 1,66 kv. m. Atsakovė įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti 300 Eur nuomos mokestį, sutartyje buvo nustatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d. Po sutarties sudarymo atsakovė nuomos mokesčio nesumokėjo nė už vieną mėnesį. Ieškovas, pasinaudodamas nuomos sutarties 49 punkte numatyta galimybe nutraukti sutartį, 2018 m. gegužės 17 d. pranešimu įspėjo atsakovę, kad nutraukia 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2018 m. birželio 1 d. Po įspėjimo atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio ir iki šiol neišsikėlė iš nuomojamų patalpų. Tokiu elgesiu atsakovė pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, todėl ieškovas prašo iškeldinti atsakovę iš nuomotų patalpų su visais jos daiktais ir priteisti įsiskolinimą už visą naudojimąsi patalpomis laikotarpį nuomos mokestį : pagal nuomos sutarties 28 punktą 1500 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2018 m. birželio 1 d. ir pagal nuomos sutarties 42 punktą – po 900 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. birželio 2 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo, o taip pat 117 Eur delspinigius ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl su pareikštu ieškiniu atsakovė nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nurodydamas tokias faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės, ir nepateikė teismui visų su ieškinyje išdėstytais ginčo reikalavimais susijusių faktinių aplinkybių, kurios betarpiškai turi įtakos teisingo teismo sprendimo priėmimui (1 tomo b. l. 35).

11Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4820, sudarytą tarp atsakovės UAB „( - )“ ir ieškovo J. K. bei D. K.; pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“; pripažinti negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“; priteisti iš ieškovo atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 tomo b. l. 111–115).

12Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad nekilnojamasis turtas, t. y. 0,5000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir pastatas – kultūros namai su parduotuve, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), ieškovui nuosavybės teise priklauso tik formaliai, kadangi faktiškai šis nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei. 2013 m. gruodžio 9 d. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris tarp ieškovo, jo sutuoktinės D. K. (mirusi) ir atsakovės buvo fiktyvus, sudarytas tik dėl akių neketinant sukurti teisinių pasekmių. Sandoris sudarytas turint tikslą išsaugoti šį nekilnojamąjį turtą atsakovės bankroto atveju, kadangi tuo metu atsakovės finansinė padėtis buvo bloga. Nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui reikalingą pinigų sumą ieškovas ir tuo metu dar gyva buvusi jo sutuoktinė gavo iš atsakovės, kadangi patys reikalingos pinigų sumos neturėjo. Pasirašant sandorį atsakovę atstovavo tuometinė direktorė R. J., kuri yra ieškovo duktė. R. J. iniciatyva buvo suorganizuotas ir, pasinaudojus šeimos nariais, juridiškai įformintas fiktyvus ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, realiai neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis taip pat yra neteisėta, todėl ji negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes ji buvo sudaryta 2018 m. balandžio 12 d., o ne 2018 m. sausio 11 d., ir ši sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, kadangi atsakovės direktoriaus D. V. tuometinė partnerė R. J. su ieškovu buvo susitarusi, kad atsakovė su ieškovu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudarys negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, kurios reikėjo norint pagrįsti, kokiu pagrindu atsakovė naudojasi ieškovui formaliai priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, kai atsakovę tikrino valstybinės institucijos, tačiau atsakovės direktoriui D. V. pasirašant ginčo 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, antras negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties egzempliorius buvo ne identiškas pirmajam, o pakeistas į ginčo 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovės direktorių D. V. apgavo jo tuometinė partnerė R. J., paduodama pasirašyti ginčo negyvenamųjų patalpų panaudos ir nuomos sutartis, nors turėjo duoti pasirašyti du identiškus negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties egzempliorius. R. J. su teisininko pagalba parengė ginčo negyvenamųjų patalpų panaudos ir nuomos sutartis, nors turėjo parengti tik negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, ir ji nusprendė, kokias atgalines datas nurodyti sutartyse. Atsakovės direktorius D. V., pasitikėdamas savo partnere, pasirašė ant ginčo sutarčių jų neskaitęs. Teigia, kad ginčo negyvenamųjų patalpų panaudos ir nuomos sutartys buvo parengtos ir pasirašytos tą pačią dieną, ir 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis tą pačią dieną buvo pateikta atsakovę tikrinančioms institucijoms. 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis yra neteisėta, kadangi ji buvo sudaryta atgaline data ir tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, siekiant formaliai pagrįsti, kokiu pagrindu atsakovė naudojasi ieškovui priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, kai atsakovę tikrino valstybinės institucijos. Todėl atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais minėtus sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies ir 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

13Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų dėl savo priešieškinyje reiškiamų reikalavimų, todėl mano, kad atsakovė nesiekia operatyvios ir civilinio proceso normomis reglamentuotos savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o tiesiog stengiasi vilkinti procesą. Nurodė, kad turtas 2013 m. gruodžio 9 d. sutartimi buvo parduotas su tikslu padidinti UAB „( - )“ apyvartines lėšas ir užtikrinti įmonės tęstinumą. Tai patvirtina teikiamos su atsiliepimu įmonės veiklos ataskaitos už 2013 metus. Atsakovės teiginys, kad ieškovas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui reikalingą pinigų sumą gavo iš atsakovės, yra melagingas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas nurodė, kad už 2013 m. gruodžio 9 d. įsigytą nekilnojamąjį turtą apmokėjo iš savo šeimos santaupų, tai patvirtina piniginių lėšų pervedimo kopija. Ieškovas teigė, kad atsakovės ginčijami pirkimo–pardavimo ir panaudos sandoriai nebuvo sudaryti tik dėl akių, jie buvo realiai vykdomi, tai patvirtina nuomos sutartis su UAB „( - )“, pagal kurią dalis patalpų, įsigytų pagal ginčijamą 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorį, yra ieškovo išnuomota ne tik atsakovei ir jis gauna pajamas, o 2017 m. sausio 1 d. sudarytą panaudos sandorį atsakovė pati išviešino, įregistruodama valstybės įmonėje Registrų centras. Nurodo, kad prieš ginčijamas nuomos ir panaudos sutartis tarp ginčo šalių buvo sudaryta dar viena nuomos sutartis, kurią šalys vykdė, atsakovė mokėjo ieškovui nuomos mokestį (1 tomo b. l. 128–129).

14Trečiasis asmuo notarė G. S. pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Marijampolės 3-jame notaro biure 2013 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 4820, kuria UAB „( - )“, atstovaujama direktorės R. J., pardavė D. K. ir J. K. žemės sklypą ir pastatą – kultūros namus su parduotuve, adresu ( - ), už 52 000 Lt, kuriuos pirkėjai pervedė į pardavėjo sąskaitą prieš minėtos sutarties sudarymą. Notarė nurodė, kad kitos priešieškinyje nurodytos aplinkybės jai nėra žinomos, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ginčą spręsti teismo nuožiūra (1 tomo b. l. 127).

15Teismo posėdyje ieškovas (dalyvavo 2019 m. balandžio d. vykusiame teismo posėdyje) ir jo atstovai paaiškino, kad ieškinį palaiko visa apimtimi, o priešieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės argumentas nelogiškas, jog vienu metu buvo pasirašytos dvi sutartys - nuomos ir panaudos, kadangi šias sutartis skiria metai laiko. Ginčijama patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo vykdoma, nes jos pagrindu buvo sudaryta eilė sandorių, kurie vykdomi iki šiol, įskaitant ir su UAB „( - )“ sudarytą nuomos sutartį. Pateikta 2013 m. lapkričio mėnesio pinigų judėjimo išklotinė patvirtina, kad ieškovo sąskaitoje buvo pinigų sumą, kurią reikėjo sumokėti už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir kuri buvo pervesta UAB „( - )“ prieš sandorio sudarymą, todėl visos prašomos nuginčyti sutartys yra veikiančios, galiojančios. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad pinigai, kuriuos reikėjo sumokėti atsakovei už perkamus pastatus ir žemę, buvo gauti, pardavus ieškovo turėtą kitą nekilnojamąjį turtą : sodybas Kidoliškės ir Igliaukos kaimuose, taip pat buvo panaudoti sutaupyti šeimos pinigai iš gaunamos su žmona pensijos, iš žemės sklypų nuomos. Teigė, kad didžiąją dalį santaupų įvairia valiuta laikė namuose, nes nepasitikėjo bankais dėl praeityje buvusių bankų krizių. Prieš 2013 m. gruodžio 9 d. sandorio sudarymą per kelis kartus įnešė pinigus į sąskaitą ir vėliau pavedimu apmokėjo už įsigytą turtą iš atsakovės. Teigė, kad sandorį sudarė, norėdamas investuoti pinigus ir gauti iš nuomos papildomų pajamų pragyvenimui. Įsigytame pastate išnuomavo patalpas ne tik atsakovei, bet ir UAB „( - )“. Atsakovė tas pačias patalpas nuomoja nuo 2014 metų. Nuompinigius pagal 2014 metų nuomos sutartį jam atveždavo R. J. arba D. V. po 200 Lt, o jis pasirašydavo ant kasos orderio. 2017 m. sausio 1 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, esant sunkiai įmonės būklei, o 2018 m. sausio 11 d. abipusius susitarimu buvo sudaryta nuomos sutartis, siekiant gauti papildomų pajamų ginčo pastato remontui atlikti. Ieškovo atstovė R. J. paaiškino kad nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ji buvo UAB „( - )“ direktore. 2013 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, todėl buvo nuspręsta parduoti ginčo pastatus, buvo atliktas turto vertinimas, turtas buvo įvertintas 52 000 Lt. 2013 m. gruodžio 9 d. jos tėvai iš asmeninių lėšų įsigijo ginčo pastatus. Pagal pardavimo sandorį gautus pinigus panaudojo įmonės skolų dengimui. 2014 m. sausio 2 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės. Pagal nuomos sutartį atsakovė turėjo mokėti po 235,29 Lt nuomos mokesčio, tačiau faktiškai mokėjo po 200 Lt nuompinigių kas mėnesį. 2014 m. liepos 1 d. direktoriumi tapo D. V., kuris vykdė nuomos sutartį, nuomos mokestį ieškovui grynaisiais pinigais perduodavo tiek ji pati, tiek ir D. V., kas yra užfiksuota kasos knygoje, buhalterinėje apskaitoje. Pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, 2017 m. sausio 1 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, o vėliau, esant poreikiui remontuoti patalpas ir gauti lėšas, 2018 m. sausio 11 d. ieškovas sudarė nuomos sutartis su UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. Jai būnant direktore, visos lėšos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Nurodė, kad įmonės kasoje tuo metu grynųjų pinigų sumos, kurios nurodytos buhalteriniuose dokumentuose (kasos knygoje), realiai buvo. Atstovė neigė atsakovės atstovo D. V. nurodytas aplinkybes, kad nuo 2013 metų iki 2018 m. balandžio mėnesio jie gyveno kartu R. J. name, buvo partneriai. Atstovė teigė, kad judviejų su D. V. santykiai buvo draugiški, bet jie nebuvo sugyventiniai, o nuo 2018 m. balandžio mėnesi atstovė nutraukė asmeninius santykius su D. V.. Paaiškino, kad atsakovė nuo pat 2018 m. sausio 11 d. nuomos sandorio sudarymo iki šiol nėra sumokėjusi ieškovui nuomos mokesčio nė už vieną mėnesį. Iki 2018 m. gegužės mėnesio ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl nuomos mokesčio išreikalavimo, nes ieškovas gera valia laukė, kol bus sumokėta. Ieškovo atstovai nurodė, kad D. V., būdamas įmonės direktoriumi nuo 2014 m. liepos mėn., pripažino nuomos sutarties galiojimą, tokiu būdu pripažino pirkimo-pardavimo sutartį ne kaip fiktyvią ir mokėjo nuomos mokestį. Kasos išlaidų orderiai pasirašyti direktoriaus D. V., o tai reiškia, kad sutartį atsakovė vykdė. Kad sandoris apsimestinis, nes patalpos buvo pirktos iš įmonės lėšų, nėra jokių įrodymų, atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad tai buvo įmonės pinigai.

16Teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sprendimai parduoti įmonės pastatus su žemės sklypu buvo priimti tuometinės direktorės R. J.. Tuo laiku įmonės finansinė būklė buvo sunki, direktorė siekė išsaugoti turtą, todėl ginčo nekilnojamąjį turtą nusprendė perleisti žmonėms iš artimos aplinkos, kad jo neprarastų. Kadangi įmonės sąskaitoje buvo grynųjų nelegalių pajamų, todėl iš įmonės buvo paimti 52 000 Lt, įnešti į ieškovo sąskaitą 2013 m. lapkričio mėnesį ir paskui formaliai pervesti į UAB „( - )“ sąskaitą kaip už ginčo nekilnojamąjį turtą sumokėta suma. Tokiu būdu direktorė legalizavo įmonės pinigus. Teigė, kad įmonė neturėjo realių ekonominių priežasčių parduoti pastatą ir žemės sklypą, vertinant pagal tai, kokios sumos buvo įmonės kasoje 2013 metais. Tuometinė direktorė R. J. neieškojo kitų potencialių pirkėjų, nesikreipė į turto pardavimo brokerius, taip atimdama galimybę kitiems įsigyti šį turtą ir įmonei gauti kuo didesnę kainą. 2013 m. pirkimo-pardavimo sutartimi turtas buvo parduotas už neprotingai mažą kainą, kuri buvo nustatyta pagal tai, kiek buvo „juodųjų“ pinigų įmonės seife, tam, kad būtų sudaryta galimybė išgryninti „juoduosius“ pinigus ir bankroto atveju išsaugoti patalpas įmonės žinioje. Panaudos ir nuomos sutartys nebuvo pasirašytos, kadangi turto savininkas realiai nepasikeitė, turtą visą laiką valdė tuometinė direktore R. J., ieškovas niekada turto netvarkė. 2014 metų nuomos sutartis taip pat buvo fiktyvi, šis sandoris buvo reikalingas, siekiant tvarkyti įmonės buhalteriją, mažinti „juodųjų“ pinigų sumą, realiai tos sutarties nevykdė niekas, jokių pinigų už patalpų nuomą nemokėjo ir negavo. 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo ir 2017 m. sausio 1 d. panaudos sutartys yra negaliojančios, nes jos buvo sudarytos tik dėl akių, o 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartis taip pat negaliojanti kaip apgaulės būdu sudarytas sandoris. Mokesčių inspekcijai atlikus patikrinimą, buvo nuspręsta sudaryti nuomos sutartį, kad būtų pateisintas įmonės buvimas patalpose ir sumažinti pinigai kasoje. Ieškovas realių nuomos pinigų niekada negavo, tik gaudavo pasirašyti ant kasos orderio, tokiu būdu buvo mažinamas kasos likutis. Atsakovės atstovai nurodė, kad 2018 m. sausio 11 d. direktorius D. V. negalėjo pasirašyti nuomos sutarties, kadangi tuo metu buvo išvykęs į komandiruotę. 2017 m. sausio 1 d. panaudos ir 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartys buvo pasirašytos vienu metu apie 2018 m. balandžio 12 d., kai įmonėje buvo atliekamas patikrinimas pagal darbuotojų pateiktus skundus. 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta apgaulės būdu, R. J., piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgavo direktorių D. V., paduodama jam pasirašyti tą pačią dieną panaudos ir nuomos sutartis, o jis, pasitikėdamas savo partnere R. J., neskaitęs sutarčių jas abi pasirašė, manydamas, kad pasirašo du panaudos sutarties egzempliorius. Nurodo, kad apie 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartį sužinojo tik perskaitęs ją, kai prasidėjo teisminis ginčas. 2014 m. sutarties tikslas buvo mažinti fiktyvius kasos pinigus, o 2018 m. pasirašytų sutarčių tikslas pagrįsti buvimą fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose, nes darbuotojai kreipėsi su skundais į valstybės institucijas. Jei nebūtų skundų, nebūtų sudaryta nei nuomos sutartis, nei panaudos sutartis. Nebuvo tikslo sukurti realių teisių ir pareigų, sutartys sudarytos tik dėl akių. Panaudos sutartį išviešino, nes tokia sąlyga buvo numatyta pačioje sutartyje.

17Liudytojas R. B. paaiškino, kad jis yra UAB „( - )“ direktorius. Iš R. J. 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartį gavo el. laišku 2018 m. sausio 16 d. Sutartis buvo pasirašyta maždaug po vieno ar kelių mėnesių po jos gavimo, kadangi netiko keli sutarties punktai, vėliau juos suderinus, sutartis buvo pasirašyta pas R. J. namuose. Iš R. J. tik birželio mėnesį gavo nurodymą mokėti nuomos mokestį, nes savo lėšomis darė nuomos patalpų remontą, į remontą investuotos lėšos buvo užskaitomos kaip nuomos mokestis. Viską koordinavo R. J.. Kada ieškovas pasirašė nuomos sutartį su UAB „Trapukas“ nežino.

18Liudytoja R. A. paaiškino, kad ji dirbo UAB „( - )“ vyriausiąja buhaltere. Neatsimena, kokia įmonės finansinė padėtis buvo 2013 m. Prie grynųjų pinigų, prie banko sąskaitų ji neprieidavo, juos valdė įmonės vadovas. Ji pildydavo tik buhalterinius dokumentus, išrašinėdavo pajamų išlaidų orderius, tvarkė buhalterinę programą. Dėl grynųjų pinigų sumų įmonės kasoje buvimo 2013 metais pasakyti negali. Nurodė, kad įmonėje buhalterijos duomenys buvo teisingi. Avansinius mokėjimus vairuotojams mokėjo direktorius. Ji grynųjų pinigų už nuomą ieškovui neperduodavo, nes grynuosius pinigus valdė ir savo žinioje turėjo įmonės vadovas. Pinigus faktiškai išmokėdavo vadovas. Buhalterė tik suvesdavo duomenis į programą. Nurodė, kad ieškovui buvo išmokami pinigai už patalpų nuomą, atskaičius gyventojų pajamų mokestį, nes šį mokestį įmonė privalomai pervesdavo valstybinei mokesčių inspekcijai už fizinį asmenį. Teigė, kad įmonėje neapskaitytų pinigų nebuvo. Visos įmonės veiklos buvo apskaitytos. Pati nedalyvavo perduodant grynuosius pinigus ieškovui.

19Liudytojas E. B. paaiškino, kad pas atsakovę dirbo vairuotoju. Išvykstant į komandiruotes, gaudavo grynųjų pinigų kurui, kelių mokesčiams. Didelių sumų, kelių dešimčių tūkstančių neduodavo. Grynuosius pinigus duodavo įmonės vadovas, perduodant pinigus pasirašyti niekur nereikėjo. Buhalterė duodavo pasirašyti kartą per mėnesį, bet ne tada kai jie faktiškai būdavo išduodami. Iš darbo išėjo, nes įmonė nemokėjo atlyginimo.

20Liudytojas D. P. paaiškino, kad dirbo pas atsakovę vairuotoju, vežė panaudotus automobilius iš Vokietijos. Važiuodamas į komandiruotę gaudavo grynųjų pinigų išlaidoms - kurui, kelių mokesčiui. Gaudavo po 800-1000 Eur. Kai gaudavo grynus pinigus, niekur nepasirašydavo. Pasirašinėdavo dokumentus dėl grynųjų pinigų gavimo vėliau, maždaug kartą per mėnesį buhalterė liepdavo pasirašyti pluoštą kasos orderių, juos pasirašydavo nesigilindamas ir jų neskaitydamas. Susiradęs geriau apmokamą darbą išėjo iš atsakovės.

21Teismas

konstatuoja:

22Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis netenkinamas.

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės 3-jame notaro biure 2013 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 4820, kuria atsakovė UAB „( - )“, atstovaujama direktorės R. J., pardavė ieškovui J. K. ir jo sutuoktinei D. K. 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir pastatą – kultūros namus su parduotuve, unikalus numeris ( - ), esančius adresu ( - ), už 52 000 Lt (1 tomo b. l. 67–71). Mirus ieškovo sutuoktinei D. K. ( - ), ieškovas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ir pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės liudijimo pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į visus 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4820, nupirktus daiktus : 0,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), ir pastatą – kultūros namus su parduotuve, unikalus numeris ( - ), esančius adresu ( - ) (1 tomo b. l. 173–181, 183–191). Ieškovo nuosavybės teisės į minėtus daiktus įregistruotos valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ RC) Nekilnojamojo turto registre (1 tomo b. l. 9).

242017 m. sausio 1 d. tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių pastate – kultūros namai su parduotuve, unikalus numeris ( - ), esančius adresu ( - ), panaudos sutartis. Pagal šią sutartį ieškovas perdavė atsakovei neatlygintinai laikinai valdyti ir naudotis 11 patalpų, esančių pastate – kultūros namai su parduotuve, inventorizacijos byloje pažymėtų indeksais nuo 1–6 iki 1-16. Sutarties 37 punkte buvo numatyta, kad ji šalių santykiams taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (1 tomo b. l. 53–57). Šią panaudos sutartį atsakovė įregistravo VĮ RC 2018 m. gegužės 31 d. (1 tomo b. l. 58–59).

252018 m. sausio 11 d. tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių pastate – kultūros namai su parduotuve, unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei dalį patalpų pastate - kultūros namai su parduotuve, inventorizacijos byloje pažymėtų indeksais nuo 1–6 iki 1-16. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti 300 Eur nuomos mokestį, sutartyje buvo nustatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d. (1 tomo b. l. 4–8).

26Ieškovas teigia, kad atsakovė 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutarties tinkamai nevykdė – naudodamasi patalpomis nemokėjo sutarties 28 punkte nustatyto nuomos mokesčio. Ieškovas, pasinaudodamas nuomos sutarties 49 punkte numatyta galimybe nutraukti sutartį, 2018 m. gegužės 17 d. registruotu pranešimu įspėjo atsakovę, kad nutraukia 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2018 m. birželio 1 d. Po įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio ir iki šiol neišsikėlė iš nuomojamų patalpų. Ieškovas prašo iškeldinti atsakovę iš nuomotų patalpų su visais jos daiktais, kadangi tokiu elgesiu atsakovė pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, ir priteisti nuomos mokestį už visą naudojimąsi patalpomis laikotarpį : pagal nuomos sutarties 28 punktą 1500 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2018 m. birželio 1 d. ir pagal nuomos sutarties 42 punktą – po 900 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. birželio 2 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo, o taip pat 117 Eur delspinigius ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. (1 tomo b. l. 4–8).

27Atsakovė neginčija aplinkybės, kad naudojasi ieškovo vardu registruotomis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu ( - ), ir nemoka ieškovui nuomos mokesčių. Atsakovė nurodė, kad neketina mokėti nuomos ir kraustytis iš patalpų, kadangi ginčo patalpos priklauso atsakovei UAB „( - )“, o sandoriai, kurių pagrindu pareikšti ieškinio reikalavimai, yra fiktyvūs, sudaryti tik dėl akių. Todėl, gindama savo pažeistas teises, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4820, sudarytą tarp atsakovės UAB „( - )“ ir ieškovo J. K. bei D. K.; pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“, nes šie sandoriai yra tariami; pripažinti negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“ apgaule (1 tomo b. l. 111–115). Atsakovė teigia, kad 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tikslas buvo įmonės bankroto atveju išsaugoti pastatus ir žemės sklypą, o taip pat legalizuoti įmonės „juoduosius“ pinigus, todėl pastatai buvo parduoti tuometinės įmonės direktorės R. J. artimiesiems ir sandoris buvo apmokėtas atsakovės pinigais, kurie dalimis per kelis kartus iki sandorio sudarymo buvo įnešti į ieškovo sąskaitą, o paskui pervesti į atsakovės sąskaitą. 2014 m. patalpų nuomos sutarties tikslas buvo mažinti fiktyvius įmonės kasos pinigus, o 2017 m. ir 2018 m. pasirašytų panaudos ir nuomos sutarčių tikslas – pagrįsti įmonės buvimą fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose, nes darbuotojams kreipiantis su skundais į valstybės institucijas, įmonėje buvo atliekami patikrinimai. Nurodo, kad nebuvo tikslo sukurti realių teisių ir pareigų pagal ginčijamas sutartis, sutartys sudarytos tik dėl akių, realiai tų sutarčių niekas nevykdė, ieškovas įsigyto turto niekada nevaldė, realių nuomos pinigų ieškovas niekada negavo, tik gaudavo pasirašyti ant kasos išlaidų orderio, siekiant sumažinti įmonės kasos grynųjų pinigų likutį. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovė rėmėsi pateiktais į bylą buhalteriniais dokumentais (kasos knyga, kasos išlaidų orderiais, įsakymais), liudytojų R. B., R. A., E. B. ir D. P. parodymais.

28Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimais, nepripažino nė vienos atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sandorių fiktyvumo, jų tariamumo ar sudarymo apgaulės įtakoje. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, paneigiančius atsakovės teiginius, neva už 2013 m. gruodžio 9 d. ieškovo įsigytą turtą buvo apmokėta atsakovės pinigais, ir patvirtinančius ieškovo teiginius, kad ginčijami sandoriai buvo realiai vykdomi, atsakovė, o taip pat ir kitas nuomininkas (UAB „( - )“) mokėjo nuomos mokestį ieškovui.

29CK 1.86 straipsnyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

30CK 1.91 straipsnis reglamentuoja, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris taip pat gali būti pripažintas negaliojančiu.

31Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytą teismo praktiką, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 14 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-305-236/2019).

33Atsakovės aiškinimas, kad 2013 m. gruodžio 9 d. tarp šalių sudaryta pastato – kultūros namų su parduotuve ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir 2017 m. sausio 1 d. sudaryta panaudos sutartis buvo fiktyvios, tikrasis jų tikslas buvo legalizuoti įmonės kasoje buvusius „juoduosius“ pinigus, išsaugoti įmonės nekilnojamąjį turtą įmonės bankroto atveju ir valstybės tarnybų atliekamo patikrinimo metu pareigūnams pagrįsti atsakovės buvimą fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose, o 2018 m. sausio 11 d. sutartis sudaryta apgaulės būdu, nepagrįstas jokiais įrodymais byloje. Atsakovės atstovų nurodytas faktines aplinkybes dėl ginčijamų sandorių sudarymo neigė ieškovas ir jo atstovė pagal įgaliojimą R. J..

34Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės kasoje buvo grynųjų nelegalių pajamų, kurias tuometinė direktorė R. J. panaudojo apmokėti už tėvų įsigytą iš atsakovės nekilnojamąjį turtą. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad už nusipirktus daiktus iš atsakovės jis sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus jam ir sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, ir iš santaupų, laikytų grynaisiais namuose, kuriuos dalimis įnešė į savo sąskaitą iki sandorio sudarymo, o paskui pavedimu sumokėjo atsakovei, sandorį sudarė, norėdamas investuoti pinigus ir gauti iš nuomos papildomų pajamų pragyvenimui. Ieškovo teiginius patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : notarės N. U. liudijimas (2 tomo b. l. 5), grynųjų pinigų išėmimo iš ieškovo sąskaitos kvitas (2 tomo b. l. 5 antra pusė), rankpinigių gavimo raštelis (2 tomo b. l. 6), išrašas iš ieškovo sąskaitos (2 tomo b. l. 7), pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (2 tomo b. l. 8–13), mokėjimo nurodymas (1 tomo b. l. 182)

35Atsakovės atstovo teiginius apie įmonės kasoje buvusius neapskaitytus grynuosius pinigus, kurių legalizavimui ir buvo sudaromos ginčijamos sutartys, paneigė teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi įmonės buhalterė R. A..

36Kad atsakovės ginčijami pirkimo–pardavimo ir panaudos sandoriai nebuvo sudaryti tik dėl akių, o jie buvo realiai vykdomi, patvirtina dar iki ginčijamų sandorių 2014 m. sausio 2 d. sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės nuomos sutartis dėl patalpų, ieškovo įgytų pagal 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį (2 tomo b. l. 22–23). Prie šios sutarties pateiktas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas abiejų sandorio šalių, patvirtina, kad sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. Pagal 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties sąlygas (7.1 punktas) ši sutartis galiojo iki 2016 m. sausio 2 d., t. y. sutartis galiojo ir buvo vykdoma atsakovės atstovo D. V. vadovavimo įmonei (nuo 2014 m. liepos 1 d.) laikotarpiu; joje buvo numatyta, kad nuomininkas už patalpų nuomą moka nuomotojui po 235,29 Lt per vieną mėnesį. Nors atsakovės atstovas teigė, kad visos su ieškovu sudarytos sutartys buvo fiktyvios ir realiai ieškovas jokių nuomos pinigų negaudavo, ieškovas tik pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių, kad gavo pinigus, tačiau tokius atsakovės atstovo teiginius neigė ieškovas ir jo atstovė R. J., nurodydami, kad nuompinigiai buvo mokami, juos ieškovui kas mėnesį atveždavo arba R. J., arba atsakovės atstovas D. V.. Taip pat šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai, pasirašyti ieškovo, atsakovės buhalterės ir direktoriaus (2 tomo b. l. 24–31). Atsakovės atstovas teigė, kad minėti įmonės buhalteriai dokumentai, kaip ir atsakovo pateikti į bylą žiniaraščiai (2 tomo b. l. 109–120.), kasos knygos kopijos (2 tomo b. l. 32–41, 49) neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, tačiau teismas netikėti ieškovo parodymais ir kasos išlaidų orderiais neturi pagrindo.

37Aplinkybę, jog 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sandoris ir jo pagrindu sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės patalpų nuomos ir panaudos sutartys buvo realiai vykdomos, jos sukėlė sandorio šalims civilines teises ir pareigas, patvirtina ir byloje pateikta 2018 m. sausio 11 d. ginčo patalpų nuomos sutartis ir jos 2018 m. birželio 1 d. pakeitimas, sudaryti tarp ieškovo ir UAB „( - )“, pagal kurią dalis patalpų, įsigytų pagal ginčijamą 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorį, yra ieškovo išnuomota ne tik atsakovei, bet ir UAB „( - )“, ir ieškovui yra mokamas nuomos mokestis, tą patvirtino ne tik liudytoju apklaustas UAB „( - )“ direktorius R. B., bet ir pateikti į bylą mokėjimo nurodymai (1 tomo b. l. 167–169, 170–171). Atsakovės veiksmai išviešinant 2017 m. sausio 1 d. panaudos sutartį taip pat patvirtina, kad nors atsakovė šį sandorį laiko fiktyviu, apsimestiniu, tačiau pati realiai jį vykdo (1 tomo b. l. 58–59).

38Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ginčijami sandoriai 2017 m. sausio 1 d. panaudos sutartis ir 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartis realiai buvo pasirašyti ne jose nurodytomis datomis, o abi kartu tą pačią dieną – 2018 m. balandžio 12 d., nepatvirtina jokiais įrodymais. Teismas sprendžia, kad galimai 2018 m. sausio 11 d. ginčijama nuomos sutartis ir nebuvo pasirašyta joje nurodytą dieną, tačiau tai nedaro sandorio negaliojančiu, kadangi sutarties 33 punkte aiškiai nurodyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., o ne nuo sutarties pasirašymo dienos (1 tomo b. l. 6).

39Atsakovės atstovai nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta dėl apgaulės, todėl ji pripažintina negaliojančia. Paaiškino, kad atsakovės direktoriui D. V. pasirašant ginčo 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, antras negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties egzempliorius buvo ne identiškas pirmajam, o pakeistas į ginčo 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Atsakovės direktorių D. V. apgavo jo tuometinė partnerė R. J., paduodama pasirašyti ginčo negyvenamųjų patalpų panaudos ir nuomos sutartis, nors turėjo duoti pasirašyti du identiškus negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties egzempliorius. Atsakovės direktorius D. V. abi sutartis pasirašė jų neperskaitęs, nes pasitikėjo R. J.. Teismas sprendžia, kad tokie atsakovės argumentai neįtikinami, jie nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Būdamas atsakingas ir apdairus įmonės vadovas, D. V. privalėjo perskaityti pasirašomų sutarčių tekstą, išsamiai susipažinti su sutarčių sąlygomis prieš pasirašydamas sutartis. Teigti, kad dėl paties atsakovės vadovo neapdairaus elgesio jis buvo apgautas kitos sandorio šalies, nėra pagrindo.

40Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovai, aiškindami ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes ir nurodydami tikruosius šių sandorių sudarymo tikslus, nebuvo nuoseklūs, jų parodymai dėl kai kurių bylos aplinkybių buvo prieštaringi. Atsakovės atstovas D. V. teigė, kad 2017 m. sausio 1 d. panaudos sutartis buvo sudaryta 2018 m. balandžio 12 d., t. y. atbuline data, vykstant įmonėje Mokesčių inspekcijos ir kitų tarnybų patikrinimams, siekiant pateisianti įmonės buvimą fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose. Kaip matyti iš byloje pateiktų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, Aplinkos ministerijos patikrinimo akto, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patikrinimo akto, įmonėje patikrinimas buvo atliktas 2018 m. kovo 30 d. – balandžio 23 d. laikotarpiu, o 2017 m. sausio 1 d. panaudos sutartį VĮ RC atsakovė įregistravo tik 2018 m. gegužės 31 d., t. y. pasibaigus patikrinimas ir po to, kai atsakovei buvo įteiktas registruotas 2018 m. gegužės 17 d. ieškovo pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą (2 tomo b. l. 42, 43, 1 tomo b. l. 11, 58–59).

41Taip pat atsakovo atstovas nebuvo nuoseklus, aiškindamas ginčijamo 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo tikruosius tikslus. Vienu atveju teigė, kad minėtas sandoris buvo sudarytas, siekiant išsaugoti įmonės nekilnojamąjį turtą įmonės bankroto atveju, nes įmonėje buvo labai sunki finansinė padėtis, kitu atveju nurodė, kad įmonėje buvo daug nelegaliai gautų grynųjų pinigų ir šiuo sandoriu buvo siekiama tuos pinigus legalizuoti, apmokant už pirkėjus iš atsakovės lėšų už įgyjamą turtą.

42Taigi, toks atsakovo atstovų nenuoseklumas kelia teismui pagrįstas abejones jų parodymų tikrumu, teisingumu.

43CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savo priešieškinio reikalavimų, todėl jos priešieškinis ir argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo atmestini.

44Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo ir 2017 m. sausio 1 d. panaudos sutartys buvo realiai vykdomos, nėra jokio pagrindo šiuos sandorius laikyti sudarytus tik dėl akių, neketinant sukurti teisių ir pareigų.

45Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

46Taigi, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad labiau yra tikėtina, jog atsakovės ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti tik dėl akių ar apgaulės, jie buvo realiai vykdomi. Todėl atsakovei neįrodžius, kad 2013 m. gruodžio 9 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2017 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), o 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartis sudaryta dėl apgaulės, priešieškinis atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

47Pagal nenuginčytos ir galiojančios 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutarties 28 punktą atsakovė įsipareigojo nuomotojui J. K. kas mėnesį mokėti 300 Eur nuomos mokestį. Sutarties 33 punkte buvo nustatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d. Nuomininkė buvo įsipareigojusi nuomos mokestį nuomotojui už einamąjį mėnesį sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 d. (sutarties 32 punktas). Nuomininkė, laiku nesumokėjusi nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigojo mokėti po 0,1 proc. delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio (sutarties 36 punktas). Sutarties 49 punkte buvo įtvirtinta nuomotojo teisė nutraukti sutartį raštu įspėjus apie tai kitą sutarties šalį prieš penkiolika dienų. Sutarties 42 punkte buvo nustatyta, kad jei nuomininkas negrąžina patalpų šios sutarties 23 punkte nustatytu terminu, nuomininkas už naudojimąsi patalpomis privalo mokėti trigubo dydžio nuomos mokestį už uždelstą patalpas grąžinti laikotarpį bei apmokėti visas kitas pagal šią sutartį mokėtinas sumas taip pat atlyginti visus nuomotojo dėl uždelsimo patirtus nuostolius.

48Atsakovė pripažįsta, kad ji iki šiol naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis ir po nuomos sutarties nutraukimo 2018 m. birželio 1 d., nemoka nuomos mokesčio. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, nes ieškovas negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu. CK 4.95 straipsnis numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Todėl atsakovei be jokio teisinio pagrindo atsisakant perduoti ieškovui priklausančias patalpas, siekiant apginti pažeistas ieškovo teises, atsakovė iškeldintina su visais jos daiktais iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato – kultūros namų su parduotuve, unikalus numeris ( - ), adresas ( - ).

49Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartį – nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2018 m. birželio 1 d. ir liko skolinga ieškovui 1500 Eur (300 Eur x 3 mėn.). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1500 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. yra pagrįstas ir tenkinamas.

50Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2018 m. birželio 2 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo, skaičiuojant po 900 Eur už mėnesį, kaip ir buvo numatyta 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutarties 42 punkte.

51Už netinkamą sutarties vykdymą ieškovui iš atsakovės priteistini ir 2018 m. sausio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 36 punkte numatyti delspinigiai 117 Eur.

52Apibendrinęs išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, o atsakovės priešieškinis netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

55Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 473 Eur žyminį mokestį, o už advokato ir advokato padėjėjų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ieškovas turėjo 1320 Eur išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (1 tomo b. l. 12, 21, 2 tomo b. l. 129; 1 tomo b. l. 13–16, 27, 2 tomo b. l. 75, 76, 83–85).

56Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės priteistina ieškovui iš viso 1793 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (473 Eur + 1320 Eur).

57Nagrinėjant bylą valstybė turėjo 10,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus, o priešieškinio netenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

58Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

59Ieškinį tenkinti visiškai.

60Iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), su visais daiktais iš ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato – kultūros namų su parduotuve, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ).

61Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.

62Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ), nuomos mokestį po 900 Eur (devynis šimtus eurų) per mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 2 d. iki pastato – kultūros namų su parduotuve, unikalus numeris ( - ), visiško atlaisvinimo.

63Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ), 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) netesybų.

64Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ), 1793 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

65Priešieškinio netenkinti.

66Priteisti iš atsakovės ( - ), valstybei 10,90 Eur (dešimt eurų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

67Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija... 2. sekretoriaujant Eglei Valinčienei,... 3. dalyvaujant ieškovo J. K. atstovams advokatui Vyteniui Gubavičiui ir pagal... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trapukas“ atstovams direktoriui... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. Ieškovas J. K. prašo iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę... 8. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso... 9. patalpą, inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu 1-11, plotas 3,45 kv. m.;... 10. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio... 11. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 12. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad nekilnojamasis turtas, t. y. 0,5000 ha... 13. Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su... 14. Trečiasis asmuo notarė G. S. pateiktame atsiliepime į priešieškinį... 15. Teismo posėdyje ieškovas (dalyvavo 2019 m. balandžio d. vykusiame teismo... 16. Teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, o... 17. Liudytojas R. B. paaiškino, kad jis yra UAB „( - )“ direktorius. Iš R. J.... 18. Liudytoja R. A. paaiškino, kad ji dirbo UAB „( - )“ vyriausiąja... 19. Liudytojas E. B. paaiškino, kad pas atsakovę dirbo vairuotoju. Išvykstant į... 20. Liudytojas D. P. paaiškino, kad dirbo pas atsakovę vairuotoju, vežė... 21. Teismas... 22. Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis netenkinamas. ... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės 3-jame notaro biure 2013 m.... 24. 2017 m. sausio 1 d. tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“ buvo... 25. 2018 m. sausio 11 d. tarp ieškovo J. K. ir atsakovės UAB „( - )“ buvo... 26. Ieškovas teigia, kad atsakovė 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutarties tinkamai... 27. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad naudojasi ieškovo vardu registruotomis... 28. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimais, nepripažino nė vienos... 29. CK 1.86 straipsnyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių... 30. CK 1.91 straipsnis reglamentuoja, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 31. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių... 33. Atsakovės aiškinimas, kad 2013 m. gruodžio 9 d. tarp šalių sudaryta... 34. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės kasoje buvo grynųjų... 35. Atsakovės atstovo teiginius apie įmonės kasoje buvusius neapskaitytus... 36. Kad atsakovės ginčijami pirkimo–pardavimo ir panaudos sandoriai nebuvo... 37. Aplinkybę, jog 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sandoris ir jo... 38. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ginčijami sandoriai 2017 m. sausio 1 d.... 39. Atsakovės atstovai nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutartis buvo... 40. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovai, aiškindami ginčijamų... 41. Taip pat atsakovo atstovas nebuvo nuoseklus, aiškindamas ginčijamo 2013 m.... 42. Taigi, toks atsakovo atstovų nenuoseklumas kelia teismui pagrįstas abejones... 43. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 44. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamos 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo... 45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 46. Taigi, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį... 47. Pagal nenuginčytos ir galiojančios 2018 m. sausio 11 d. nuomos sutarties 28... 48. Atsakovė pripažįsta, kad ji iki šiol naudojasi ieškovui priklausančiomis... 49. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų... 50. Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iš... 51. Už netinkamą sutarties vykdymą ieškovui iš atsakovės priteistini ir 2018... 52. Apibendrinęs išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi... 55. Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 473 Eur žyminį mokestį, o už... 56. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės... 57. Nagrinėjant bylą valstybė turėjo 10,90 Eur išlaidų, susijusių su... 58. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 59. Ieškinį tenkinti visiškai.... 60. Iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „( - )“, juridinio... 61. Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios... 62. Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios... 63. Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios... 64. Priteisti ieškovui J. K., asmens kodas ( - ) iš atsakovės uždarosios... 65. Priešieškinio netenkinti.... 66. Priteisti iš atsakovės ( - ), valstybei 10,90 Eur (dešimt eurų 90 ct)... 67. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...