Byla 3K-3-179-611/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus

2(kolegijos pirmininkas),

3Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

4teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto tradicija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto tradicija“ ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Group Europa Investment“, „Europa Group“ ir R. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę paduoti apeliacinį skundą, naujų įrodymų apeliacijos instancijos teismui pateikimą, procesinių dokumentų įteikimą advokatui elektroninių ryšių priemonėmis, teisę pateikti paaiškinimus dėl kitos šalies pateiktų naujų įrodymų, actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygas (kreditoriaus turėjimas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kreditoriaus teisių pažeidimas), įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė:
    1. pripažinti negaliojančiais atsakovių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sudarytus šiuos 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimus: 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 07/08 pakeitimą; 2008 m. kovo 17 d. paskolos sutarties Nr. PS-0317/08 pakeitimą; 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties pakeitimą; 2008 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. PS-08/12-30 pakeitimą; 2009 m. sausio 28 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/01-28 pakeitimą; 2009 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/08-28 pakeitimą; 2009 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/09-30 pakeitimą; 2009 m. spalio 27 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/10-27 pakeitimą; 2010 m. vasario 17 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-18 pakeitimą; 2010 m. vasario 18 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-18 pakeitimą; 2010 m. vasario 19 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-19 pakeitimą; 2010 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/09-13 pakeitimą;
    2. pripažinti negaliojančiomis R. B. ir UAB „Europa Group“ sudarytas 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis: reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP01; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP02; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP03; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP04; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP05; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP06; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP07; pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 8 d. R. B. ir UAB „Europa Group“ sudarytą susitarimą dėl atsiskaitymo; taikyti restituciją;
    3. pripažinti negaliojančiu UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sudarytą 2013 m. sausio 8 d. susitarimą dėl įskaitymų ir taikyti dvišalę restituciją.
  3. Ieškovė nurodė, kad yra atsakovių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ kreditorė ir mano, kad sudaryti sandoriai pažeidžia jos teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis). 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimais UAB „Group Europa Investment“, būdama skolinga ieškovei daugiau nei 11 mln. Lt (3,19 mln. Eur), taip pat turėdama ne mažiau kaip 29 090 016 Lt (8 425 050,97 Eur) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, atidėjo savo skolininkei UAB „Europa Group“ paskolų grąžinimo terminus 16–23 metams, t. y. akivaizdžiai neprotingam terminui. Dėl šių sandorių atsiskaitymas su ieškove užtruks. Po 2013 m. sausio 8 d. susitarimų dėl reikalavimo teisų perleidimo ir įskaitymo sudarymo UAB „Group Europa Investment“ (kurios finansinė padėtis bloga) nebeturi 3 mln. Lt (0,87 mln. Eur) vertės reikalavimo teisės į UAB „Europa Group“ (kurios finansinė padėtis gera). Be to, visi šie sandoriai buvo sudaryti bendrovių vadovui viršijant savo kompetenciją, t. y. nebuvo gautas akcininkų pritarimas sandorių sudarymui. Šiais sandoriais atsakovas R. B. taip pat pažeidė CK 2.87 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įtvirtintas savo, kaip bendrovės valdymo organo, pareigas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino:
    1. Pripažino negaliojančiais 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sudarytus paskolos sutarčių pakeitimus: 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 07/08 pakeitimą; 2008 m. kovo 17 d. paskolos sutarties Nr. PS-0317/08 pakeitimą; 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties pakeitimą; 2008 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. PS-08/12-30 pakeitimą; 2009 m. sausio 28 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/01-28 pakeitimą; 2009 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/08-28 pakeitimą; 2009 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/09-30 pakeitimą; 2009 m. spalio 27 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/10-27 pakeitimą; 2010 m. vasario 17 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-17 pakeitimą; 2010 m. vasario 18 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-18 pakeitimą; 2010 m. vasario 19 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-19 pakeitimą; 2010 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/09-13 pakeitimą.
    2. Pripažino negaliojančiomis R. B. ir UAB „Europa Group“ 2013 m. sausio 8 d. sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, t. y. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP01; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP02; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP03; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP04; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP05; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP06; reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP07.
    3. Pripažino negaliojančiu 2013 m. sausio 8 d. R. B. ir UAB „Europa Group“ sudarytą susitarimą dėl atsiskaitymo.
    4. Taikė dvišalę restituciją ir atsakovui R. B. grąžino reikalavimo teises bei su šiomis reikalavimo teisėmis susijusias teises į skolininkę UAB „Europa Group Investment“ pagal paskolos sutartis 2005 m. gruodžio 19 d. Nr. 24-PS; 2005 m. spalio 5 d. Nr. 22-PS; 2005 m. liepos 8 d. Nr. 21-PS; 2005 m. gegužės 5 d. Nr. 17-PS; 2005 m. balandžio 6 d. Nr. 15-PS; 2005 m. kovo 23 d. Nr. 14-PS; 2005 m. kovo 22 d. Nr. 13-PS.
    5. Pripažino negaliojančiu UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ 2013 m. sausio 8 d. susitarimą dėl įskaitymų, kuriuo UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ susitarė įskaityti UAB „Europa Group“ reikalavimo į UAB „Group Europa Investment“ dalį – 2 973 666,50 Lt (861 233,35 Eur), taip dengdamos dengiant UAB „Europa Group“ paskolas, nurodytas šiame susitarime.
    6. Taikė dvišalę restituciją ir atsakovei UAB „Europa Group“ grąžino 1 111 256,10 Eur reikalavimo teises į UAB „Group Europa Investment“ (pagal 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis); nustatė, kad UAB „Europa Group“ yra skolinga UAB „Group Europa Investment“ pagal susitarime išvardytas paskolos sutartis 2 973 666,50 Lt (861 233,35 Eur).
  2. Teismas nurodė, kad A. B. ir atsakovė UAB „Group Europa Investment“ sudarė 2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 01/27.05.2011, kuria UAB „Group Europa Investment“ buvo suteikta 2 896 200 Eur paskola, nustatyta, kad palūkanos – 10 proc., o grąžinimo terminas – 2012 m. gegužės 27 d.
  3. A. B. ir UAB „Amatas“ sudarė 2013 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013-01-22/AB-AM-RP16, kuria A. B. perleido UAB „Amatas“ visus reikalavimus į UAB „Group Europa Investment“ pagal A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ 2011 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį. UAB „Amatas“ ir ieškovė UAB „Auto tradicija“ sudarė 2013 m. kovo 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Amatas“ perleido ieškovei 3 205 128 Eur (2 896 200 Eur + 193 080 Eur sutartinės palūkanos + 115 848 Eur palūkanos pagal įstatymą).
  4. A. B. ir ieškovė UAB „Auto tradicija“ sudarė 2013 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. AB-AT/2013-03-02/01, kurios pagrindu ieškovė įgijo 219 590,70 Eur reikalavimo teisę į UAB „Europa Group“ pagal A. B. ir UAB „Europa Group“ sudarytą 2006 m. vasario 13 d. paskolos sutartį.
  5. Atsakovės UAB „Europa Group“ (paskolos gavėja) ir UAB „Europa Investment Group“ (paskolos davėja) sudarė šiuos 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimus: 1) 2007 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 07/08 pakeitimą, kuriuo 100 000 Eur paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2035 m.; 2) 2008 m. kovo 17 d. paskolos sutarties Nr. PS-0317/08 pakeitimą, kuriuo 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2028 m.; 3) 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo 100 000 Eur paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2028 m.; 4) 2008 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. PS-08/12-30 pakeitimą, kuriuo 123 000 Eur paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2030 m.; 5) 2009 m. sausio 28 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/01-28 pakeitimą, kuriuo 345 280 Lt (100 000 Eur) paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2031 m.; 6) 2009 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/08-28 pakeitimą, kuriuo 25 000 Eur paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2032 m.; 7) 2009 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/09-30 pakeitimą, kuriuo 24 688,60 Eur paskolos grąžinimas pratęstas iki 2032 m.; 8) 2009 m. spalio 27 d. paskolos sutarties Nr. PS-09/10-27 pakeitimą, kuriuo 50 000 Eur paskolos sutarties grąžinimas pratęstas iki 2032 m.; 10) 2010 m. vasario 17 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-18 pakeitimą, kuriuo 24 000 Eur paskolos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2034 m.; 11) 2010 m. vasario 18 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-18 pakeitimą, kuriuo 5400 Eur paskolos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2034 m.; 12) 2010 m. vasario 19 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/02-19 pakeitimą, kuriuo 9200 Eur paskolos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2034 m.; 13) 2010 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties Nr. PS-10/09-13 pakeitimą, kuriuo 898 387,86 Lt (260 191,11 Eur) paskolos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2034 m.
  6. Atsakovai R. B. ir UAB „Europa Group“ sudarė šias 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis pradinis kreditorius R. B. perleido reikalavimo teises į skolininkę: reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP01 dėl 93 500 Eur; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP02 dėl 100 000 Eur; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP03 dėl 249 635,78 Eur; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP04 dėl 139 791,69 Eur; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP05 dėl 144 333 Eur; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP06 dėl 371 720 Eur; reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 01-08/13-RB-EG-RP07 dėl 22 694 Eur. Iš viso perleistų reikalavimų suma – 1 111 256,17 Eur.
  7. Atsakovai UAB „Europa Group“ ir R. B. sudarė 2013 m. sausio 8 d. susitarimą dėl atsiskaitymo, kuriuo UAB „Europa Group“ įsipareigojo R. B. sumokėti už įgytas reikalavimo teises į 1 111 256,10 Eur pagal kreditoriaus pareikalavimą.
  8. Atsakovės UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ sudarė 2013 m. sausio 8 d. susitarimą dėl įskaitymų, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Europa Group“ 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių sutarčių pagrindu turi 1 111 256,10 Eur reikalavimą į UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Group Europa Investment“ turi 2 973 666,50 Lt (861 233,35 Eur) reikalavimą į UAB „Europa Group“ pagal paskolų sutartis, susitarė įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir nustatyti, kad UAB „Group Europa Investment“ lieka skolinga 863 278,50 Lt (250 022,74 Eur).
  9. Atsakovas R. B. ir A. B. yra UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ akcininkai (po 50 proc. akcijų).
  10. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra atsakovių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ kreditorė.
  11. Teismas dėl pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sudarytus paskolos sutarčių pakeitimus nustatė, kad ieškovė turi 3 205 128 Eur neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę į UAB „Group Europa Investment“, skola jai turėjo būti grąžinta iki 2012 m. gegužės 27 d. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad paskolos sutarčių pakeitimai pažeidžia ieškovės, kaip UAB „Group Europa Investment“ kreditorės, interesus, nes iš UAB „Group Europa Investment“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad turto dydis 2011 m. pabaigoje siekė 43 665 481 Lt (12 646 397,42 Eur), iš kurių net 41 120 633 Lt (11 909 358,49 Eur) buvo paskolos patronuojamosioms ir asocijuotosioms įmonėms. Įmonės nuostolis metų pabaigoje sudarė 194 517 Lt (56 336,02 Eur). Įmonė, būdama skolinga ieškovei daugiau nei 11 mln. Lt (3,19 mln. Eur), taip pat turėdama ne mažiau kaip 29 090 016 Lt (8 425 050,97 Eur) mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, atidėjo UAB „Europa Group“ paskolų grąžinimo terminus 16–23 metų laikotarpiui, kuris yra neprotingas terminas, neįprastas verslo santykiams, taip sumažino savo trumpalaikį ir vidutinės trukmės mokumą, pažeisdama ieškovės interesus. Iš 2013 m. įmonės balanso teismas nustatė, kad įmonė veikia nuostolingai, nuostoliai sudarė 88 254 Lt (25 560,13 Eur), iš atsakovių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ atstovo paaiškinimų teismas nustatė, kad įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, įsipareigojimai viršija realų turimą bei tikėtiną atgauti iš skolininkų turtą. Teismas sprendė, kad paskolos sutarčių pakeitimai pažeidžia ieškovės, kaip UAB „Group Europa Investment“ kreditorės, interesus.
  12. Teismas sprendė, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes abiejų sutarties šalių akcininkas (50 proc. akcijų) ir vadovas buvo atsakovas R. B. (CK 6.67 straipsnio 7 punktas). Teismas konstatavo, kad sutarties šalys neabejotinai žinojo apie tai, kad jie turi didelės vertės neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Teismas sprendė, kad ginčijami paskolos sutarčių pakeitimai pripažįstami negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
  13. Nagrinėdamas reikalavimą dėl UAB „Europa Group“ ir R. B. sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas, įvertinęs atsakovių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ turtinę padėtį tiek sandorių sudarymo, tiek šiuo metu, konstatavo, kad sudaręs reikalavimo teisių perleidimo sutartis atsakovas R. B. įgijo reikalavimo teises (pagal pareikalavimą) į UAB „Europa Group“, kurios finansinė padėtis, lyginant su UAB „Group Europa Investment“, buvo akivaizdžiai geresnė (2011 m. UAB „Europa Group“ gavo daugiau nei 837 264 tūkst. Lt (242 488,42 tūkst. Eur) pelno, o UAB „Group Europa Investment“ patyrė 200 tūkst. Lt (57,92 tūkst. Eur) nuostolių). Taip buvo pažeisti ieškovės interesai, nes UAB „Europa Group“ perėmė iš savo akcininko R. B. reikalavimo teises į bendrovę, kurios turtinė padėtis buvo bloga. Teismas nenustatė, kad UAB „Europa Group“ būtų privalėjusi sudaryti minėtus sandorius. Teismas sprendė, kad UAB „Europa Group“ ir R. B. buvo nesąžiningi (CK 6.67 straipsnio 3 punktas). Teismas reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir susitarimus dėl atsiskaitymo pripažino negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
  14. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ 2013 m. sausio 8 d. sudaryto tarpusavio skolų įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nustatė, kad šiuo susitarimu UAB „Europa Group“, perėmusi reikalavimo teises iš atsakovo R. B. į UAB „Group Europa Investment“, ir UAB „Group Europa Investment“ įskaitė tarpusavio skolas, dėl ko UAB „Group Europa Investment“, turėjusi į UAB „Europa Group“ beveik 3 mln. Lt (0,87 mln. Eur) reikalavimo teises, liko skolinga UAB „Europa Group“ 863 278,50 Lt (250 022,74 Eur). Taigi šiuo sudarytu susitarimu bendrovės suteikė pirmenybę atsakovo R. B. interesams prieš kitų kreditorių, tarp jų ieškovės, interesus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad sandoris buvo privalomas sudaryti. Teismas sprendė, kad šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 7 punktas). Teismas tarpusavio skolų įskaitymo sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.
  15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
  16. Kolegija nurodė, kad atsakovas R. B. pateiktuose 2016 m. kovo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „Group Europa Investment“, kadangi 2 750 000 Eur (iš 3 205 128 Eur) reikalavimo teisių dalį yra perleidusi A. B., o kitą 1 350 000 Eur dalį yra atgavusi iš hipoteka įkeisto turto. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Taip pat atsakovo R. B. 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog ieškovė nuslėpė nuo teismo aplinkybę, kad 2014 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. AT-AB/20141231/01 perleido 1 400 000 Eur reikalavimą į UAB „Group Europa Investment“ A. B. ir yra atsisakiusi 1 350 000 Eur reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Group Europa Investment“. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Atsakovo R. B. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai priimti teisėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. rezoliucija. Ieškovė UAB „Auto tradicija“ teismo nustatytais terminais nepateikė atsiliepimo į atsakovo R. B. rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Kadangi pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai susiję su nagrinėjamu ginču, todėl kolegija šiuos dokumentus vertino kartu su kitais bylos įrodymais.
  17. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, jog turi 3 205 128 Eur reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Group Europa Investment“; šią reikalavimo teisę ieškovė perėmė iš UAB „Amatas“.
  18. Kolegija sprendė, kad ieškovė 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sandoriais yra perleidusi A. B. 2 750 000 Eur dydžio (1 350 000 Eur + 1 400 000 Eur) reikalavimo teises į skolininkę UAB „Group Europa Investment“.
  19. Dėl ieškovės 219 590,70 Eur reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Europa Group“ kolegija, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 3 d. specialisto išvada „Dėl uždarųjų akcinių bendrovių „Europa Group“, „Group Europa Investment“ ir „Aderas“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-1/68 (toliau – Specialisto išvada), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad atsakovės UAB „Europa Group“ skola A. B. 2012 m. gruodžio 31 dienai buvo 801 957,26 Eur (2 768 998,03 Lt). Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas patvirtino, kad 2015 m. gegužės 15 d. A. B. reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Europa Group“ sudarė 801 957,26 Eur. Kolegijos vertinimu, šie duomenys suteikia teisę abejoti, ar ieškovė yra atsakovės UAB „Europa Group“ kreditorė.
  20. Kolegija nustatė, kad atsakovas R. B. ir A. B. yra pasirašę subordinavimo susitarimus su AB „Swedbank“; pagal subordinavimo susitarimą pradinis kreditorius A. B. turėjo suvaržytą 801 957,26 Eur reikalavimą į UAB „Europa Group“, todėl ši reikalavimo teisė gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai bus įvykdyta AB „Swedbank“ pagal 2004 m. kredito sutartis (2010 m. rugsėjo 20 d.). Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, taip pat paneigia galiojančią ieškovės reikalavimo teisę.
  21. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pirmosios būtinosios actio Pauliana egzistavimo sąlygos – ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakoves, todėl negali naudotis įstatymo suteikiama jos reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais.
  22. Dėl UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sudarytų 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir įvertinęs tik 2011 m. UAB „Group Europa Investment“ finansinės atskaitomybės dokumentus, neteisingai nustatė blogą UAB „Group Europa Investment“ finansinę padėtį, besitęsiančią nuo 2011 m. Akivaizdu, jog dėl įmonės blogos finansinės būklės nukenčia kreditorių interesai, nes skolininkė neturi finansinių išteklių savo kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, atitinkamai ir dėl ginčo paskolos sutarčių sudarymo atsiskaitymas su kreditore UAB „Europa Group“ truks itin ilgą laiką (16–23 metų).
  23. Dėl UAB „Europa Group“ ir R. B. sudarytų 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių kolegija nurodė, kad, atsižvelgdama į aplinkybes, jog atsakovas R. B. (dviejų įmonių vadovas ir akcininkas) ginčo reikalavimo perleidimo sutartimis 1 111 256,17 Eur reikalavimo teisę perkėlė iš vienos įmonės, kurios finansinė padėtis buvo bloga, į kitą įmonę, kuri šio sandorio sudaryti negalėjo be banko sutikimo, ir šios aplinkybės atsakovui R. B. buvo žinomos, gali konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo atvejį, tačiau tai neleidžia padaryti byloje esanti Specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tyrimo metu dėl 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 3 836 945,16 Lt (1 111 256,13 Eur) (beprocenčių paskolų grąžinimo R. B.) sudarymo ir jų vykdymo teisės aktų pažeidimų ir nuostolio padaryto bendrovėms, kitiems kreditoriams nenustatyta. Kreditorės teisių pažeidimo neleidžia konstatuoti ir aplinkybė, kad įmonės „Europa Group Towers“ bankroto procese atsakovė UAB „Group Europa Investment“ atgavo apie 1 350 000 Eur sumą, todėl jos turtinė padėtis nėra ypač sunki (atsakovės prokuristo V. D. 2016 m. sausio 29 d. paaiškinimai). Kolegija sprendė, kad dėl UAB „Europa Group“ ir R. B. sudarytų 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių kreditorių interesai nenukentėjo.
  24. Dėl UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sudaryto 2013 m. sausio 8 d. susitarimo dėl įskaitymų kolegija, įvertinusi Specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes, kad tyrimo metu bendrovių „Europa Group“, „Group Europa Investment“ tarpusavio kreditavimo įskaitymo būdu teisės aktų pažeidimų ir nuostolio padaryto bendrovėms, kitiems kreditoriams nenustatyta, nepripažino, jog ginčo 2013 m. sausio 8 d. susitarimu dėl įskaitymų buvo pažeistos ieškovės teisės. Kolegija pažymėjo ir tai, kad UAB „Group Europa Investment“ nėra iškelta bankroto byla, todėl atsakovių tarpusavio skolų įskaitymas yra leidžiamas įstatymo net ir esant neįvykdytiems kitiems kreditorių reikalavimams.
  25. Kolegijos vertinimu, atsakovas R. B., sudarydamas 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Europa Group“, buvo sąžiningas, nes 1 111 256,17 Eur reikalavimo teisės negali įgyvendinti (ir neįgyvendina) iki bus įvykdyta 2004 m. Kredito sutartis. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo R. B. teiginius, jog įmonėse buvo nusistovėjusi praktika sudaryti sandorius be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimų, sprendė, kad ieškovė atsakovo R. B. nesąžiningumo neįrodė.
  26. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra (neįrodyta) visų actio Pauliana taikymo sąlygų (ieškovė neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės; ginčo sandoriais ieškovės interesai negalėjo būti pažeisti; atsakovas R. B. nebuvo nesąžiningas), ir sprendė, kad ieškinys atmestinas.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

11

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti

    12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo R. B. apeliacinio skundo dalį, kuria jis prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimų ir 2013 m. sausio 8 d. susitarimo dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje pateikė tik vienas iš trijų atsakovų – atsakovas R. B., kuris yra reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, sudarytų su UAB „Europa Group“, šalis ir nėra kitų ginčijamų sandorių šalis. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimai ir 2013 m. sausio 8 d. susitarimas dėl įskaitymų neturi jokios įtakos atsakovo R. B. teisių ir pareigų apimčiai, t. y. atsakovas R. B. neturi jokio savarankiško materialinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo dėl nurodytų sandorių ir neturėjo teisės pareikšti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje pastarieji sandoriai, sudaryti kitų savarankiškų civilinių teisinių santykių subjektų, buvo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.
    2. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti atsakovo R. B. kartu su 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus, nes atsakovas neįrodė, kad egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodytos sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai buvo sudaryti ir atsakovas R. B. juos turėjo dar šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (išskyrus Specialisto išvadą). Atsakovas R. B. nurodė, kad dalį įrodymų teikia, atsižvelgdamas į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nors teisės atsikirsti į atsiliepimą į apeliacinį skundą CPK nenustato.
    3. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus ieškovei siuntė ieškovės advokato elektroninio pašto adresu, nors tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo teisės aktai nenustato (CPK 1751 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21, 24 punktai). Šių elektroninių laiškų ieškovės atstovas į savo pašto dėžutę dėl nežinomų priežasčių negavo.
    4. Apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė neprotingą terminą susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę. 2016 m. rugpjūčio 26 d. teismo pranešimu buvo siūloma pateikti nuomonę iki rašytinio teismo posėdžio pradžios, t. y. 2016 m. rugpjūčio 30 d. 9 val. Jeigu pagal įstatymo analogiją būtų taikoma CPK 1751 straipsnio 10 dalis, tai apeliacinės instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. siųsti elektroniniai laiškai laikytini įteiktais 2016 m. rugpjūčio 29 d. Tai reiškia, kad teismas suteikė tik vienos darbo dienos terminą. Net jeigu terminas būtų skaičiuojamas nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d., tai jis taip pat laikytinas nepagrįstai trumpu. Atsakovo R. B. pateikti dokumentai yra itin didelės apimties: rašytiniai paaiškinimai sudaro 11 lapų, o pateikti nauji rašytiniai įrodymai – 50 lapų. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Nenustačius protingo termino paaiškinimams pateikti, ieškovei buvo užkirstas kelias pateikti savo nuomonę, taip pažeidžiant rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
    5. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė yra perleidusi A. B. 2 750 000 Eur (2014 m. liepos 3 d. – 1 350 000 Eur ir 2014 m. gruodžio 31 d. – 1 400 000 Eur) dydžio reikalavimo teises į skolininkę UAB „Group Europa Investment“, nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta neabejotina ir galiojanti ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Group Europa Investment“. Nors reikalavimo teisės dalis buvo perleista, ieškovei (kreditorei) reikalavimo teisės dalis į UAB „Group Europa Investment“ (skolininkę) liko. Ieškovei civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015 atsisakius reikalavimų dalies dėl 2 750 000 Eur, nes šiuos reikalavimus perleido A. B., ieškovės reikalavimas buvo atitinkamai sumažintas ir 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu teismas ieškovės naudai iš UAB „Group Europa Investment“ priteisė 1 966 938 Eur ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013 m. vasario 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, jokios aplinkybės dėl reikalavimo teisių perleidimo nebesikeitė, t. y. ieškovei priklausančios reikalavimo teisės (jų dalis) nebuvo perleistos (perleista) jokiems kitiems tretiesiems asmenims.
    6. Byloje dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinus ieškovės reikalavimo teisę į UAB „Group Europa Investment“, o šioje byloje palikus galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriame ta pati teisė yra paneigta, bus galiojantys du priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), nagrinėjamoje situacijoje turėjo tik dvi alternatyvias galimybes: 1) nustatyti, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „Group Europa Investment“, jeigu teismui abejonių dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės nekilo; 2) teismui vis dėlto kilus abejonėms dėl ieškovės turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės UAB „Group Europa Investment“, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki galutinio sprendimo byloje dėl skolos priteisimo priėmimo dienos.
    7. Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas įrodymų pakankamumo taisykle, suteikdamas įrodymui, neatitinkančiam CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, pirmenybę, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyta sąlyga dėl kreditoriaus turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką, vien tik remdamasis atsakovo paaiškinimais ir ikiteisminiame tyrime priimta specialisto išvada ir atmesdamas galiojančią ir byloje pateiktą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovių atstovo paaiškinimus, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad juos teikia ginčo šalies atstovas, akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi.
    8. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Europa Group“ dar ir dėl to, jog A. B. (pradinis kreditorius) yra pasirašęs subordinavimo susitarimą su AB „Swedbank“, pagal kurį pradinis kreditorius turėjo suvaržytą 801 957,26 Eur reikalavimą į UAB „Europa Group“, todėl ši reikalavimo teisė gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai bus įvykdyta prievolė AB „Swedbank“ pagal 2004 m. kredito sutartis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Actio Pauliana pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
    9. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad 2013 m. sausio 8 d. R. B. ir UAB „Europa Group“ reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ 2013 m. sausio 8 d. susitarimas nepažeidė ieškovės teisių, nepagrįstai vadovavosi Specialisto išvada, kuri nėra oficialusis įrodymas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė ir priešingą išvadą, kad ginčo susitarimo dėl įskaitymo sudarymas neatitinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartų, nes UAB „Group Europa Investment“, kurios finansinė padėtis nuo 2011 m. bloga, sumažino savo reikalavimo teisę į UAB „Europa Group“, kurios finansinė padėtis gera.
    10. Spręsdamas, kad UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ 2013 m. sausio 8 d. susitarimas nepažeidžia ieškovės teisių, apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad UAB „Group Europa Investment“ nėra iškelta bankroto byla, todėl atsakovių tarpusavio skolų įskaitymas yra leidžiamas įstatymo net ir esant neįvykdytiems kitiems kreditorinių reikalavimams, nors tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015). Byloje, kurioje ginčijamas įskaitymas, nustačius šalių skubėjimą įskaitymo metu, jų nesąžiningumą, siekį pažeisti kito kreditoriaus interesus (kaip yra nagrinėjamoje byloje), sudarytas sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).
    11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė šalių (R. B. ir UAB „Europa Group“) nesąžiningumo, sudarant 2013 m. sausio 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Visi ginčijami sandoriai yra susiję, leidžiantys išvengti prievolių vykdymo UAB „Group Europa Investment“ kreditoriams ir pagerinti R. B. turtinę padėtį. Tiek R. B., tiek UAB „Europa Group“ tą žinojo. Pripažinęs, kad dalies sandorių šalys (UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“) buvo nesąžiningos, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti vienos sandorių grupės šalių (R. B. ir UAB „Europa Group“) sąžiningumo. Be to, konstatavus, kad atsakovas R. B., eidamas bendrovių vadovo pareigas, sudarė sandorius, negavęs akcininkų pritarimo, būtino pagal bendrovių įstatus, negalima teigti, kad R. B. veikė teisėtai ar sąžiningai.
  2. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovės UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
  3. Atsakovas R. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo nutraukti dalies apeliacinio proceso. Atsakovas R. B. teisiškai suinteresuotas, kad visi ginčijami sandoriai galiotų, nes sudarant sandorius jis buvo bendrovių vadovas, akcininkas ir UAB „Europa Group“ kreditorius. Dėl teismo sprendimo prejudicinės galios atsakovui R. B. nebereikėtų įrodinėti ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumo ir nebūtų pagrindo jo, kaip buvusio vadovo, civilinei atsakomybei kilti.
    2. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą nestabdyti civilinės bylos, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovės reikalavimo teisės į UAB „Group Europa Investment“, t. y. tik dėl vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį ne tik dėl to, kad jam kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovė turi reikalavimo teises, bet ir dėl to, kad ieškovė neįrodė savo, kaip kreditorės, teisių pažeidimo.
    3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėmė naujus įrodymus. 2015 m. liepos 3 d. Specialisto išvada negalėjo būti pateikta anksčiau, nes surašyta tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teismui buvo pateikti ieškovės nesąžiningai nuslėpti įrodymai, kad ieškovė yra perleidusi 2 750 000 Eur reikalavimus 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sandoriais, todėl ieškovė nepagrįstai įrodinėjo turinti 3 205 128 Eur reikalavimo teisę į UAB „Group Europa Investment“. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Europa Group“. Šiuos įrodymus atsakovas R. B. gavo tik 2016 m. liepą, todėl negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovui R. B. nebuvo teikiama jokia informacija apie bendroves iki 2016 m. liepos mėn., todėl buvo apsunkinta jo galimybė gintis nuo ieškinio. Draudimas priimti įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
    4. Teismas, priėmęs papildomus įrodymus, neprivalo nustatyti termino kitai proceso šaliai pateikti nuomonę dėl įrodymų, nes vertinti įrodymus yra teismo pareiga. Teisę teikti savo argumentus dėl naujų įrodymų ieškovė galėjo įgyvendinti ir įgyvendino pateikdama kasacinį skundą, todėl rungtyniškumo principas nepažeistas. Be to, ieškovė teismui nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo. Teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 6 d., todėl ieškovė teismui iki 2016 m. rugsėjo 6 d. turėjo pakankamai laiko savo nuomonei pateikti.
    5. Atsakovo R. B. apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nėra UAB „Europa Group“ kreditorė, todėl negali ginčyti 2013 m. sausio 8 d. UAB „Europa Group“ ir R. B. reikalavimo teisių perleidimo sutarčių actio Pauliana pagrindu. 801 957,26 Eur reikalavimo teisę į UAB „Europa Group“ tiek 2012 m., tiek 2016 m. turi A. B.. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliamas fakto klausimas, nes kasacinis teismas faktinių aplinkybių iš naujo nenustato, o įrodymų vertinimo pažeidimų ieškovė neįrodė. Net jeigu Specialisto išvada būtų laikoma paprastu rašytiniu įrodymu, tai ieškovė nepaneigė šioje išvadoje nustatytų aplinkybių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas 2009 m. – 2014 m. lapkričio 3 d. laikotarpio ūkinės finansinės veiklos tyrimas, todėl jei reikalavimo teisių perleidimas būtų faktiškai įvykęs, jis būtų buvęs nustatytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar A. B. būtų informavę UAB „Europa Group“ apie reikalavimo teisių perleidimą.
    6. UAB „Europa Group“ kreditorių teisės nebuvo pažeistos. A. B. reikalavimo teisės į UAB „Europa Group“ yra suvaržytos subordinavimu, todėl, net jei ieškovė būtų perėmusi reikalavimo teises į UAB „Europa Group“, jos taptų vykdytinomis tik atsiskaičius su banku 2020 m. Be to, ir ieškovė laikėsi pozicijos, kad

      13UAB „Europa Group“ finansinė padėtis gera. Ieškovė teigia, kad turi 219 590,70 Eur reikalavimą į

      14UAB „Europa Group“, bet lyginant su bendrovės turimu turtu, ši suma yra labai maža, todėl kreditorės teisės nepažeistos. Atsakovas R. B. veikė įmonių grupės „Europa Group“, o ne asmeniniais interesais. Jokios finansinės naudos R. B. negavo, į UAB „Europa Group“ įgytą reikalavimą jis galės įgyvendinti tik kai UAB „Europa Group“ atsiskaitys su banku. Užuot pareikalavęs, kad UAB „Group Europa Investment“ grąžintų skolą, tokią teisę R. B. perleido UAB „Europa Group“, kuri buvo suinteresuota atsiskaityti su banku ir nenaudoti apyvartinių lėšų. R. B., nereikalaudamas, kad UAB „Europa Group“ atsiskaitytų už perleistą reikalavimą į UAB„Group Europa Investment“, veikė kaip rūpestingas akcininkas ir kreditorius, suprasdamas įmonių grupės „Europa Group“ strateginius tikslus. Tą patvirtina ir Specialisto išvada. Šios aplinkybės taip pat patvirtina UAB „Europa Group“ ir R. B. sąžiningumą.

    7. Byloje įrodyta, kad 2013 m. birželį UAB „Group Europa Investment“ turėjo 9 140 879,19 Eur (31 561 627,66 Lt) reikalavimo teisių į dukterines įmones, kurių grąžinimo terminai buvo suėję arba buvo apibrėžti pagal pareikalavimo momentą. Byloje nenustatyta, kad UAB „Group Europa Investment“ 2013 m. būtų turėjusi pradelstų įsipareigojimų, kurie viršytų 9 140 879,19 Eur likvidžias reikalavimo teises į dukterines įmones. Ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Group Europa Investment“ sudaro tik 455 128 Eur (3 205 128 Eur – 2 750 000 Eur). 2013 m. sausio 8 d. UAB „Group Europa Investment“ neturėjo kreditorių, kurie nebūtų įmonių grupės „Europa Group“ nariai, t. y. UAB „Group Europa Investment“ įsipareigojimai buvo iš esmės akcininkų investicijos į įmonę paskolų forma, UAB „Group Europa Investment“ neturėjo skolų bankams ar kitiems tretiesiems asmenims, nesusijusiems su įmonių grupe „Europa Group“. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ sąžiningai įskaitė tarpusavio skolas ir trečiųjų asmenų teisių nepažeidė.
    8. Minėta, kad ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Group Europa Investment“ yra 455 128 Eur (3 205 128 Eur – 2 750 000 Eur). Ginčijami sandoriai yra vidiniai įmonių grupės „Europa Group“ sandoriai, sudaryti susijusių asmenų, UAB „Group Europa Investment“ ginčijamų sandorių sudarymo dieną neturėjo kitų kreditorių, išskyrus „Europa Group“ įmones. Paskolų sutarčių pakeitimus lėmė verslo logika ir būtinybė užtikrinti įmonių grupės „Europa Group“ interesus, kad UAB „Europa Group“ turėtų pakankamai apyvartinių lėšų atsiskaityti su pagrindine kreditore AB „Swedbank“. Pažymėtina, kad ne tik UAB „Group Europa Investment“, bet ir kita kreditorė AB „Swedbank“ 2011 m. lapkričio 17 d. išdėstė UAB „Europa Group“ kredito grąžinimo terminus iki 2020 m. rugsėjo 30 d., taią lėmė ekonominės priežastys. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Group Europa Investment“ 455 128 Eur skolos negali grąžinti ar kad yra nemoki. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad UAB „Group Europa Investment“ atgavo 1 350 000 Eur sumą įmonės „Europa Group Towers“ bankroto byloje, todėl UAB „Group Europa Investment“ finansinė padėtis nėra ypač sunki. Ieškovė neįrodė, kad jos teisės buvo pažeistos ar kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė, būdama rūpestinga, atidi ir sąžininga sandorio šalis, turėjo pasidomėti, kokį reikalavimą įgyja, kokia yra UAB „Group Europa Investment“ finansinė padėtis, juo labiau kad šį reikalavimą įgijo iš A. B. (UAB „Group Europa Investment“ akcininko).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl teisės paduoti apeliacinį skundą

  1. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė vienas iš trijų atsakovų – R. B. – ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, ir pripažinti negaliojančiais 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ paskolos sutarčių pakeitimai, 2013 m. sausio 8 d. R. B. ir UAB „Europa Group“ reikalavimo teisių perleidimo sutartys, 2013 m. sausio 8 d. R. B. ir UAB „Europa Group“ susitarimas dėl atsiskaitymo, 2013 m. sausio 8 d. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ susitarimas dėl įskaitymų, taikyta restitucija, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
  3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo R. B. apeliacinio skundo dalį, kuria jis prašė peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ 2012 m. gruodžio 27 d. paskolos sutarčių pakeitimų ir 2013 m. sausio 8 d. susitarimo dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais.
  4. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Nors visi dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi; tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas (CPK 37 straipsnis), tačiau ne kiekvienas jų turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus. Skundžiamo teismo sprendimo nepalankumas asmeniui neturėtų būti aiškinamas siaurai, t. y. kad tuo teismo sprendimu atmetami tam tikri jo reikalavimai ar tenkinti tam tikri reikalavimai, pareikšti jam. Aiškinimas, kad teisinis suinteresuotumas skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu galimas tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti to asmens reikalavimai ar patenkinti reikalavimai, pareikšti šiam asmeniui, reikštų, kad tretieji asmenys gali paduoti apeliacinį skundą tik dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti jų pareikšti savarankiški reikalavimai ar kuria iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos arba priteistos jiems ne visos jų patirtos išlaidos ar pan.
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas R. B. yra UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ akcininkas ir sudarant sandorius buvo šių bendrovių vadovas, konstatuoja, kad atsakovas turi teisinį suinteresuotum ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą ne tik dėl to sandorio, kurio šalis yra jis, bet ir dėl tų sandorių, kurių šalys buvo UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“, todėl, vadovaudamasis CPK 305 straipsniu, jis turėjo teisę paduoti skundą dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo.
  6. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio teismo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas privalėjo nutraukti apeliacinį procesą dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo, nepagrįsti.

18Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
  2. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CPK 314 straipsnio taikymo, byloje nesant duomenų, kad atsakovas, pateikdamas naujus įrodymus, piktnaudžiavo procesu, kad naujų įrodymų pateikimas užvilkino bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką sprendžiant šalių ginčą, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad apie dalį įrodymų atsakovas priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą akivaizdžiai nežinojo ir jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme (pvz., 2015 m. liepos 3 d. Specialisto išvada, 2016 m. gegužės 20 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas).
  4. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnį.

19Dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų priėmus naujus įrodymus

  1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, kuri užtikrina šalių lygybės principą, reikalaujantį, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei priešinga šalis, padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, par. 21; 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, par. 30, ir kt.). Šiuo atžvilgiu svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu: šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Kitaip tariant, ginčo šalys gali pagrįstai tikėtis, kad su jomis bus pasitarta/jų bus pasiteirauta dėl to, ar konkretus dokumentas ar argumentas reikalauja jų pastabų (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Krčmar ir kiti prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 35376/97, par. 43).
  2. Atsižvelgdamas į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus įrodymus, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 22 punktą).
  3. Nagrinėjamu atveju nors apeliacinės instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir nustatė terminą iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. 9 val. pateikti atsiliepimą, bet, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad 2016 m. rugpjūčio 27–28 d. buvo nedarbo dienos, kad, pagal analogiją taikant CPK 1751 straipsnio 10 dalį, šie įrodymai būtų laikomi įteiktais tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., į naujų įrodymų apimtį, toks terminas negali būti laikomas protingu terminu, užtikrinančiu, kad nebus suvaržyta kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų.
  4. Kadangi nagrinėjamu atveju pateikti nauji įrodymai iš esmės lėmė apeliacinio teismo sprendimą, priešingą negu pirmosios instancijos teismo sprendimas, tai toks CPK normų pažeidimas pripažintinas esminiu, sudarančiu pagrindą naikinti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Dėl procesinių dokumentų įteikimo advokatui elektroninių ryšių priemonėmis

  1. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas išsiuntė procesinius dokumentus su naujais įrodymais ieškovės advokatui teisės aktais neįtvirtintu būdu, t. y. išsiuntė el. paštu.
  2. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
  3. Remiantis teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 2 ir 23 punktais, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą, ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.
  4. Taigi vadovaudamasis nurodytais teisės aktais apeliacinės instancijos teismas ieškovės advokatui kitos šalies procesinius dokumentus turėjo įteikti išsiųsdamas juos į ieškovės advokato LITEKO VEP posistemio paskyrą, o ne elektroniniu paštu.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors procesiniu dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (pvz., jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstus dokumentus advokatas gavo, ir pan.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisės buvo suvaržytos nustatant per trumpą terminą susipažinti su naujais įrodymais ir savo nuomonei dėl jų pareikšti, nepasisako, ar nagrinėjamu atveju ir įteikimo būdas pažeidė jos teises.

21Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

  1. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.
  4. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.
  5. Apibendrindama nurodytą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui.
  6. Nagrinėjamos bylos ypatybė yra ta, kad ieškovė kaip kreditorė, ginčijanti skolininkių sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, perėmė reikalavimo teises į skolininkes UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ iš pradinio kreditoriaus, kuris buvo ir yra skolininkių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ akcininkas.
  7. Reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Skolininko teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
  8. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: kai naujasis kreditorius ginčija sudarytus skolininko sandorius actio Pauliana pagrindu, tai vertinant, ar šie sandoriai nepažeidžia kreditoriaus teisių, visų pirma vertinama, ar šie sandoriai nepažeidė pradinio kreditoriaus teisių, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus teisinę padėtį. Jeigu būtų nustatyta, kad tokie sandoriai pradinio kreditoriaus teisių nepažeidė, tai nebūtų pagrindo konstatuoti ir naujojo kreditoriaus teisių pažeidimo.
  9. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar sudaryti sandoriai nepažeidžia ieškovės kaip kreditorės teisių CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti aplinkybę, kad pradinis kreditorius yra tiek UAB „Group Europa Investment“, tiek UAB „Europa Group“ akcininkas, analizuoti abiejų bendrovių ir jų akcininkų sudarytų sandorių visumą.
  10. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė, siekdama įrodyti, jog skolininkių sudaryti sandoriai pažeidė jos kaip kreditorės teises, turi įrodyti pradinio kreditoriaus (UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ akcininko) teisių pažeidimą sudarytais sandoriais.

22Dėl reikalavimo teisės turėjimo kaip actio Pauliana sąlygos

  1. Kita būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra ta, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 60 punktą).
  2. Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo sudarant ginčijamus sandorius, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismui priimant sprendimą. Kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimas svarbus ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visą kreditoriaus teisių gynimo laiką. Kreditoriui nebeturint galiojančios reikalavimo teisės, negalima konstatuoti, kad yra tenkinama actio Pauliana sąlyga dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nebelikus reikalavimo teisės, kreditorius netenka teisinio kreditoriaus statuso ir vienos iš kreditoriui suteikiamų priemonių jo pažeistoms teisėms ginti.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, ar ieškovė tebeturi galiojančią neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir teismo sprendimo priėmimo metu, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.
  4. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė neturi 219 590,70 Eur reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Europa Group“, atsižvelgė į tai, kad pagal subordinavimo susitarimą pradinis kreditorius A. B. turėjo suvaržytą 801 957,26 Eur reikalavimą į UAB „Europa Group“, todėl ši reikalavimo teisė gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai bus įvykdytos prievolės AB „Swedbank“ pagal 2004 m. kredito sutartį.
  6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja nutarties 65 punkte nurodytai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią actio Pauliana pareiškimo metu nereikalaujama, kad kreditoriaus reikalavimo teisė būtų vykdytina.

23Dėl įrodymų vertinimo

  1. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais, kad ieškovė 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. yra perleidusi A. B. 2 750 000 Eur dydžio (1 350 000 Eur + 1 400 000 Eur) reikalavimo teises į skolininkę UAB „Group Europa Investment“, sprendė, kad ieškovė nebeturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Group Europa Investment“ teismo sprendimo priėmimo metu.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo 3 205 128 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Group Europa Investment“, t. y. kas reiškia, kad net iš 3 205 128 Eur reikalavimo atėmus perleistą 2 750 000 Eur dydžio reikalavimą lieka 455 128 Eur reikalavimas, nevertindamas to, kad 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovės naudai iš UAB „Group Europa Investment“ priteista 1 966 938 Eur ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos (jau po to, kai teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 2 750 000 Eur skolos priteisimo, nes šis reikalavimas buvo perleistas A. B.), nenurodydamas, kodėl atmeta šiuos įrodymus, pažeidė pirmiau nurodytas taisykles dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo.
  4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neturi 219 590,70 Eur reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Europa Group“, remdamasis Specialisto išvada, kad atsakovės UAB „Europa Group“ skola A. B. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 801 957,26 Eur (2 768 998,03 Lt), ir atsakovių atstovo paaiškinimais, kad 2015 m. gegužės 15 d. A. B. reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Europa Group“ sudarė 801 957,26 Eur.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas kitų įrodymų ir nenurodymas, kodėl juos atmeta, būtent A. B. ir ieškovės 2013 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. AB-AT/2013-03-02/01, kurios pagrindu ieškovė įgijo 219 590,70 Eur reikalavimo teisę į UAB „Europa Group“ pagal A. B. ir UAB „Europa Group“ sudarytą 2006 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, pažeidė pirmiau nurodytas taisykles dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo.
  6. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir reikalavimo teisės, rėmėsi Specialisto išvada kaip oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Teisėjų kolegija dėl šio įrodymo vertinimo, pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ikiteisminio tyrimo metu surinktas įrodymas – specialisto išvada – nelaikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 33 punktą). Specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje – tai tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris civilinę bylą nagrinėjančio teismo turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
  7. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakoves ir kad kreditorės teisės nepažeistos, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, teismo sprendimo motyvavimo ir nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.
  8. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodam teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24Dėl bylos procesinės baigties

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, nenustatydamas byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamo termino nuomonei dėl naujų įrodymų pareikšti ir suvaržydamas šių asmenų teisę teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų, padarė esminį CPK normų pažeidimą ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. (kolegijos pirmininkas),... 3. Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,... 4. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas... 11.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016... 13. UAB „Europa Group“ finansinė padėtis gera. Ieškovė teigia, kad turi 219... 14. UAB „Europa Group“, bet lyginant su bendrovės turimu turtu, ši suma yra... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl teisės paduoti apeliacinį skundą
          18. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme 19. Dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų priėmus naujus įrodymus 20. Dėl procesinių dokumentų įteikimo advokatui elektroninių ryšių... 21. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos 22. Dėl reikalavimo teisės turėjimo kaip actio Pauliana sąlygos
            23. Dėl įrodymų vertinimo
            1. Kasacinis teismas ne... 24. Dėl bylos procesinės baigties
              1. Kadangi... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                1. Kadangi byla... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...