Byla 2S-743-254/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl anstolio vieksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. O. ir V. L. S. skundus dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, UAB „Hamiltonas“, G. G., UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“,

Nustatė

2P. V. O. ir V. L. S. pateikė skundus dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų (T.1, b.l. 3-5, 111-113, T.2, b.l. 15), kuriais prašė: 1) panaikinti areštą pareiškėjos V. O., a.k. ( - ) sąskaitai Nr. ( - ), AB „Swedbank“; 2) pripažinti antstolio S.Užkuraičio 2010-08-31 patvarkymą Nr. 0034/10/01487 neteisėtu; 3) įpareigoti antstolį S.Užkuraitį užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488, jas nutraukiant dėl neteisėtų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti; 4) priteisti pareiškėjoms bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėjos nurodė, kad pagal Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą Nr. 2-212-435 ir 2009-07-09 papildomą sprendimą Nr. 2-212-435 kreditoriui UAB „Hamiltonas“ V. O. privalėjo sumokėti 19853,46 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, o V.L. S. - 13706,71 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų. Pareiškėjos pažymėjo, kad 2010-08-04 joms įteiktas antstolio R.Stanislausko patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis, kuriuo areštuojama 34164,23 Lt priklausantys UAB „Hamiltonas“, nurodant, jog patvarkymas galioja iki atskiro antstolio R.Stanislausko patvarkymo.

4P. V. O. nurodė, kad 2010-08-12 iš antstolio S.Užkuraičio gavo raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodoma, jog išieškotojas G. G. 2010-08-06 pateikė jam vykdyti Kauno m. apylinkės teismo 2010-05-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-212-435 dėl skolos išieškojimo iš V. O. išieškotojo G. G. naudai ir kuriuo ji buvo raginama sumokėti 19853,46 Lt skolą bei 337,70 Lt vykdymo išlaidų. 2010-08-19 nuvykusi pas antstolį S.Užkuraitį, ji sužinojo, kad 2010-08-06 jis priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-212-435 išduotą 2010-05-13 išieškotojui UAB „Hamiltonas“ bei tuo pačiu jai susipažinimui buvo pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Hamiltonas“ perleido G. G. reikalavimo teisę į jos skolą pagal Kauno m. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-212-435/2009. Kaip nurodė pareiškėja, ji antstolį S.Užkuraitį informavo, kad antstolis R.Stanislauskas jau 2010-08-04 nukreipė išieškojimą į lėšas pagal aukščiau nurodytą teismo sprendimą bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjos teigimu, susipažinusi su vykdomąja byla Nr. 0034/10/01487 ji rado Kauno m. apylinkės teismui adresuotą 2010-08-09 teikimą dėl išieškotojo pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti išieškotoją vykdymo procese iš UAB „Hamiltonas“ į G. G., tačiau vykdomojoje byloje teismo nutarties, kuria būtų pakeistas išieškotojas nebuvo, todėl darytina išvada, kad G. G. nebuvo išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/01487. Pareiškėja skunde pabrėžė, kad antstolis S.Užkuraitis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti pažeisdamas imperatyvią CPK 650 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2010-08-23 jai įteiktas antstolio R.Stanislausko patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis, keičiantis 2010-08-04 patvarkymą, kuriuo areštuoti 48177,76 Lt priklausantys UAB „Hamiltonas“, reikalaujant juos pervesti į antstolio R.Stanislausko depozitinę sąskaitą, ko pasekoje ji 2010-08-23 įmokėjo į antstolio R.Stanislausko depozitinę sąskaitą 23386,09 Lt pagal Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą Nr. 2-212-435 ir pagal 2009-07-09 papildomą sprendimą Nr. 2-212-435 bei apie tai nedelsdama informavo antstolį S.Užkuraitį, pateikdama tai patvirtinančią antstolio R.Stanislausko 2010-08-23 pažymą. Be to, pareiškėjos nurodymu, Kauno m. apylinkės teismo nutartis, kurios pagrindu vykdomojoje byloje išieškotoju tapo G. G., įsiteisėjo 2010-08-25, kuomet ji jau buvo pilnai atsiskaičiusi pagal turėtą prievolę UAB „Hamiltonas“. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tęsdamas jau sumokėtos skolos išieškojimą, antstolis S.Užkuraitis areštavo pinigines lėšas 19853,46 Lt sumoje, esančias jai priklausančioje sąskaitoje AB banke „Swedbank“, iš kurios pagal Vartojimo kredito sutartį yra nurašinėjamos lėšos kredito grąžinimui ir palūkanų mokėjimui, todėl ji negali dengti banko paskolos, tačiau nors ir kreipėsi į antstolį dėl arešto sąskaitai panaikinimo, jis 2010-08-31 patvarkymu atsisakė panaikinti areštą. Be to, kaip pažymėjo pareiškėja V. O., antstolis yra areštavęs ir jos nekilnojamąjį turtą 40000 Lt apimtyje, kas gerokai viršija turto arešto akte nurodytą išieškojimo mastą - 20191,16 Lt, todėl taikytas piniginių lėšų areštas sąskaitoje Nr. ( - ), AB „Swedbank“ naikintinas.

5P. V. L. S. nurodė, kad 2010-08-19 iš antstolio S.Užkuraičio ji gavo raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodoma, jog išieškotojas G. G. 2010-08-06 pateikė jam vykdyti Kauno m. apylinkės teismo 2010-05-13 vykdomąjį raštą Nr. 2-212-435 dėl skolos išieškojimo iš V.L. S. išieškotojo G. G. naudai ir kuriuo ji buvo raginama sumokėti 13706,71 Lt skolą bei 337,70 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėja pažymėjo, kad G. G. ji jokių skolinių įsipareigojimų neturėjo, apie reikalavimo perleidimo faktą jai nebuvo pranešta, jokių dokumentų, suteikiančių pagrindą žinoti, jog UAB „Hamiltonas“ perleido savo reikalavimą į jos skolą pagal Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą Nr. 2-212-435 ir 2009-07-09 papildomą sprendimą Nr. 2-212-435/2009, jai neįteikė nei ankstesnis kreditorius, nei antstolis, nei naujasis kreditorius. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2010-08-23 jai įteiktas antstolio R.Stanislausko patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis, keičiantis 2010-08-04 patvarkymą, kuriuo areštuoti 48177,76 Lt priklausantys UAB Hamiltonas“, reikalaujant juos pervesti į antstolio R.Stanislausko depozitinę sąskaitą, ko pasekoje ji 2010-08-23 įmokėjo į antstolio R.Stanislausko depozitinę sąskaitą 16208,21 Lt pagal Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą Nr. 2-212-435 ir pagal 2009-07-09 papildomą sprendimą Nr. 2-212-435 bei apie tai nedelsdama informavo antstolį S.Užkuraitį, pateikdama tai patvirtinančią antstolio R.Stanislausko 2010-08-23 pažymą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tęsdamas jau sumokėtos skolos išieškojimą, antstolis S.Užkuraitis areštavo jai priklausančią sąskaitą AB banke „Swedbank“, tačiau nors ir kreipėsi į antstolį dėl arešto sąskaitai panaikinimo, jis 2010-08-31 patvarkymu atsisakė panaikinti areštą.

6Kaip nurodė pareiškėjos, nepaisant faktinės aplinkybės, kad antstolis R.Stanislauskas yra išieškojęs iš jų visus pinigus, kuriuos buvo skolingos UAB „Hamiltonas“, antstolis S.Užkuraitis tęsia išieškojimą iš jų turto pagal tą patį teismo sprendimą, tik jau kreditoriaus G. G. naudai, tuo grubiai pažeisdamas jų teises. Pareiškėjos skunduose taip pat pabrėžė, kad 2010-08-31 patvarkymu antstolis S.Užkuraitis netenkino ir jų prašymo užbaigti vykdomąsias bylas, motyvuodamas, kad skolos mokėjimo dieną, t.y. 2010-08-23, skolininkėms buvo žinoma, jog prievolę jos turi įvykdyti naujajam kreditoriui G. G.. Pareiškėjų teigimu, pervesdamos pinigines lėšas į antstolio R.Stanislausko depozitinę sąskaitą, jos vykdė antstolio patvarkymą ir tai nebuvo skolos mokėjimas savo pasirinkimu ankstesniajam kreditoriui, ko pasekoje antstolio S.Užkuraičio 2010-08-31 patvarkymas, kuriuo atsisakoma užbaigti vykdomąsias bylas ir panaikinti taikytas priverstinio vykdymo priemones yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o antstolis įpareigotinas užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488, jas nutraukiant dėl neteisėtų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundus tenkino.

8Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymo. Teismas dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti antstolį S.Užkuraitį užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488, jas nutraukiant dėl neteisėtų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti, konstatavo, jog 2010-12-06 prašymu pareiškėjos patikslino tik vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindą, kuris paduoti skundą dėl antstolio veiksmų terminų skaičiavimui reikšmės neturi, tuo tarpu pats reikalavimas, kuris buvo pareikštas pirminiuose 2010-09-06 skunduose iš esmės išliko nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad CPK 512 straipsnyje numatytas 90 dienų naikinamasis terminas nėra praleistas, todėl civilinę bylą nei iš dalies, nei visą nutraukti nebuvo teisinio pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos V. O. ir V.L. S. 2010-09-06 pateikdamos skundus (T.1, b. l.3, 111), kuriais skundė antstolio S.Užkuraičio 2010-08-31 patvarkymą Nr. 0034/10/01487, ir reikalaudamos įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąsias bylas nepraleido ir CPK 512 straipsnyje nustatyto 20 dienų termino.

9Dėl CPK normų, reglamentuojančių vykdomųjų dokumentų priėmimą vykdyti ir procesinių teisių perėmimą. Teismas konstatavo, kad Kauno m. apylinkės teismo 2010-05-13 civilinėje byloje Nr. 2-212-435 vykdomieji raštai išduoti išieškotojo UAB „Hamiltonas“ naudai, todėl pagal CPK 650 str. 1 d. nuostatą, minėtus vykdomuosius raštus pateikti antstoliui vykdyti turėjo teisę tik jis pats arba jo atstovas. Teismas iš antstolio S.Užkuraičio pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488 konstatavo, jog jose nėra duomenų, kad G. G. būtų įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atstovauti išieškotoją UAB „Hamiltonas“ vykdymo procese, todėl padarė išvadas, kad jis neturėjo teisės pateikti antstoliui vykdyti vykdomuosius raštus. Teismas nustatė, kad 2010-08-04 tarp UAB „Hamiltonas“ ir G. G. buvo sudarytos Reikalavimo perleidimo sutartys. Kauno m. apylinkės teismas 2010-05-13 civilinėje byloje Nr. 2-212-435 buvo išdavęs vykdomuosius raštus, tačiau vykdymo procesas jų pagrindu dar nebuvo pradėtas, todėl naujasis kreditorius G. G., siekdamas pasinaudoti savo kaip išieškotojo teisėmis ir pradėti vykdymo procesą, privalėjo kreiptis į teismą dėl procesinių teisių perėmimo CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik teismui pakeitus išieškotoją kreiptis į antstolį dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog antstolis S.Užkuraitis pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą, kad vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti gali pateikti tik išieškotojas ar jo atstovas.

10Taip pat teismas, remiantis LAT formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika bei CPK 594 str. nuostatomis, panaikino antstolio Sauliaus Užkuraičio 2010-08-06 patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip teismui realizuojant apsauginę funkciją vykdymo procese (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 594 straipsnis). Taip pat konstatavus, kad vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti neteisėtai, teismas padarė išvadą, jog ir visi antstolio procesiniai veiksmai nuo vykdomųjų raštų priėmimo vykdyti yra neteisėti, todėl antstolį S.Užkuraitį įpareigojo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488, jas nutraukiant dėl neteisėtų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11Dėl antstolio S.Užkuraičio 2010 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymo Nr. 0034/10/01487 pripažinimo neteisėtu. Dėl arešto V. O. sąskaitai panaikinimo. Teismui konstatavus, jog antstolis S.Užkuraitis priėmė vykdomuosius dokumentus vykdymui neteisėtai, teismas padarė išvadas, jog negali būti laikomas teisėtu ir 2010-08-31 patvarkymas Nr. 0034/10/01487, nes pagal fundamentalų teisės principą iš neteisėtumo teisė neatsiranda. Todėl teismas sprendė, kad antstolio S.Užkuraičio 2010-08-31 patvarkymas Nr. 0034/10/01487 naikintinas kaip neteisėtas (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas iš vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/01487 esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad nurodyta V. O. priklausanti sąskaita yra areštuota antstolio S.Užkuraičio 2010-08-24, todėl atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuota, jog anstolis neteisėtai priėmė vykdomuosius dokumentus vykdymui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas, todėl areštą pareiškėjos V. O., sąskaitai Nr. ( - ), AB „Swedbank“ panaikino.

12Dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių vertinimo ir kitų argumentų. Teismas išnagrinėjo skundus dėl antstolio S.Užkuraičio veiksmų ir nustatęs jų neteisėtumą, skundžiamus antstolio S.Užkuraičio veiksmus panaikino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškino, kad manydami, jog dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose yra nusikaltimo požymių, galimai nusikalstamais veiksmais jiems buvo padaryta žala, jie turi teisę kreiptis į prokuratūrą ar kitą ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (BPK 166 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat teismas remiantis CPK 443 str. 6 d. iš antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškėjai V. O. priteisė 800 Lt, o pareiškėjai Vladislovai L. S. – 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens G. G. interesai tapatūs antstolio Sauliaus Užkuraičio interesams sprendė, kad suinteresuotam asmeniui G. G. priteisti jo patirtų 1700 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nėra teisinio pagrindo.

14Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010-12-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjų skundus atmesti.

15Dėl 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą panaikinimo apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė LR CPK 265 str. 2 d., nes priimdamas nutartį peržengė pareikštus pareiškėjų reikalavimus. Teismas panaikino 2010-08-06 patvarkymus dėl kurių pareiškėjai nebuvo pareiškę reikalavimo. Remiantis CPK 443 str., nei 510 str. ir 513 str., teismas nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų negali peržengti pareiškėjo pareikštų reikalavimų. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi LAT 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007, nes nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje yra priimta nurodyta nutartis yra skirtingos faktinės aplinkybės, o be to, tokio pobūdžio nutartis yra viena ir tuo nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos dėl vadovavimosi Aukščiausiojo teismo nutartimis kasacine tvarka išnagrinėtose bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio mėn. 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007)

16Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neturėjo teisės pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Jo nuomone, teisių perleidimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir procesinis bendrininkavimas, kuris galimas ir vykdymo procese. Reikalavimo perleidimo sutartimi išieškotojas UAB „Hamiltonas" perduodamas kartu vykdomąjį raštą išreiškė savo valią dėl visų teisių perleidimo tuo pačiu ir dėl vykdomojo rašto pateikimo. Be to, remiantis CPK 596 str. nuostata, išieškotojas gali būti pakeistas tik vykdymo procese, o tai reiškia išieškotoją galima pakeisti ne kaip nurodo teismas iki vykdymo proceso pradžios, o po vykdomojo rašto pateikimo, nes vykdymo procesas prasideda su vykdomojo rašto pateikimu. Apelianto manymu, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis pakeitęs išieškotoją vykdomosiose bylose, jau atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę.

17Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymo. Nurodė, kad iš pareiškėjų skundo ir antstoliui adresuoto prašymo matyti, kad pareiškėjos skundė antstolio veiksmus tuo pagrindu, kad jos skolą yra sumokėjusios, dėl ko vykdomoji byla užbaigtina. Todėl teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pareiškėjų pareikštas reikalavimas nėra naujas, o tik pareikšto reikalavimo patikslinimas. Be to, jo teigimu, jau pati nurodyta teismo formuluotė reikalavimo patikslinimas reiškia ne ką kitą, o naujai formuluojamą reikalavimą.

18Taip pat nurodė, kad remiantis CPK 512 str., teismas, pareiškėjų skundo reikalavimą dėl vykdomojo rašto priėmimo, turėjo atsisakyti priimti, kadangi apie vykdomųjų dokumentų priėmimą pareiškėja V. O. sužinojo 2010-08-12, o pareiškėja V.L. S. 2010-08-19, kai joms buvo įteikti raginimai skolą sumokėti gera valia, t.y. teismas turėjo taikyti naikinamąjį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2008).

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Saulius Užkuraits prašo apelianto G. G. atskirąjį skundą patenkinti. Nurodė, jog sutinka su visais atskirąjame skunde išdėstytais argumentais.

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB “Gelgaudiškio Gelžbetonis“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą atmesti.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos V. O., V. L. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22Pareiškėjos nurodė, kad atskirojo skundo argumentai, jog teismas išėjo už pareiškėjų skunde išdėstytų reikalavimų ribų, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą. Teismas, nustatęs, jog antstolio veiksmai neatitinka CPK bei kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, ar antstolio veiksmai neatitinka Antstolių veiklos principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje, tokius antstolio veiksmus panaikina, taip realizuodamas jam priskirtą apsauginę funkciją, užtikrindamas suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą vykdymo procese. Taip pat teismas tinkamai vadovavosi ir pagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, kur LAT analizuoja analogiško pobūdžio teisės taikymo klausimą.

23Taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai vertino, kad UAB „Hamiltonas" reikalavimo perleidimo sutartimi nesuteikė apeliantui įgalinimų atstovauti jį vykdymo procese, o antstolio bei apelianto samprotavimai šiais klausimais yra tik jų ir jų atstovų pasirinkta gynybinė pozicija, neįrodanti galimybės atstovauti vykdymo procese kitaip, nei tai įtvirtina atstovavimą vykdymo procese reglamentuojantis CPK 599 str.

24Be to, pareiškėjos nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad 2010-12-06 prašymu pareiškėjos patikslino tik vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindą, kuris paduoti skundą dėl antstolio veiksmų terminų skaičiavimui reikšmės neturi, tuo tarpu pats reikalavimas, kuris buvo pareikštas pirminiuose 2010-09-06 skunduose iš esmės išliko nepakitęs.

25Atskirasis skundas atmestinas.

26Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27Vykdant teismo sprendimus vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

28Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007).

29Nagrinėjamoje byloje iš vykdomųjų bylų Nr. 0034/10/01487 ir 0034/10/01488 nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. antstolio S.Užkuraičio kontoroje vykdymui buvo gauti ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymais (vykdomosios bylos Nr. 0034/10/01487 lapas 12 ir vykdomosios bylos Nr. 0034/10/01488 lapas 10) priimti vykdymui Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-212-435 išduoti vykdomieji raštai dėl 19853,46 Lt išieškojimo iš skolininkės V. O. išieškotojo UAB „Hamiltonas“ naudai ir dėl 13706,71 Lt išieškojimo iš V. L. S. išieškotojo UAB „Hamiltonas“ naudai. Vykdomuosius raštus Nr. 2-212-435 antstoliui S.Užkuraičiui 2010 m. rugpjūčio 6 d. vykdyti pateikė ne išieškotoju juose nurodytas UAB „Hamiltonas“, o G. G.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą ar G. G. turėjo teisę pateikti antstoliui vykdomuosius raštus vykdyti, kai jis juose nebuvo nurodytas išieškotoju ir ar antstolio S.Užkuraičio veiksmai 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymais priimti juos vykdyti buvo teisėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, priėmus vykdyti vykdomuosius dokumentus, neatitiko įstatymo keliamų teisėtumo reikalavimų.

30Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d. 1 p., antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo patikrinti, ar jį pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Skundžiamoje nutartyje žemesnės instancijos teismas pažymėjo, jog vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti galėjo pateikti išieškotojas ar jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). CPK 638 str. 1 d. išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis raštas. Šiuo atveju antstoliui pateikti prašymai priimti vykdyti 2010 m. gegužės 13 d Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą nėra pasirašyti išieškotojo UAB “Hamilton“ (vykd. byla Nr. 0034/10/01488, b. l. 1, .vykd. byla Nr.0034/10/01487, b.l.1), todėl konstatuotina, kad priimdamas vykdyti vykdomąjį rašą antstolis neįsitikimo, ar vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str. 1 d., 651 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog G. G. neturėjo teisės pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai išaiškino teisės normų, reglamentuojančių procesinį teisų perėmimą. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas pakeičiant išieškotoją ar skolininką, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola ar kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 596 str.). Įvykus teisių perėmimui iki vykdymo proceso pradžios, kas ir įvyko ginčo atveju, procesinių teisių perėmimas reglamentuojamas CPK 48 straipsnio nuostatų dėl procesinių teisių perėmimo. Pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. tarp UAB „Hamiltonas“ ir G. G. Reikalavimo perleidimo sutartį, naujasis kreditorius G. G., siekdamas pasinaudoti savo kaip išieškotojo teisėmis ir pradėti vykdymo procesą, privalėjo kreiptis į teismą dėl procesinių teisių perėmimo CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri numato procesinių teisių perėmimą iki vykdymo proceso pradžios, ir tik teismui pakeitus išieškotoją bei išdavus naujajam išieškotojui vykdomąjį dokumentą, kreiptis į antstolį dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias procesinių teisių perėmimą, taip pat atsižvelgė į nuosekliai formuojamą teisminę praktiką šiuo klausimu ( Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397/2009, Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2S-449-198/2010).

31Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai dėl atstovavimo yra teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisė atstovauti atsiranda ne visų sandorių pagrindu, o tik tų, kuriais atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas savo valią, suteikia teises atstovui pagal sandorį, tuo tarpu tarp UAB „Hamiltonas“ ir G. G. 2010 m. rugpjūčio 4 d. sudaryti sandoriai nėra sandoriai dėl atstovavimo, kadangi tai yra sandoriai dėl reikalavimo teisių perleidimo (CK 6.101 straipsnis). Iš vykdomųjų bylų nustatyta, jog ir antstolis S.Užkuraitis tiek 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymuose priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek 2010 m. rugpjūčio 6 d. raginimuose G. G. nurodė ne UAB „Hamiltonas“ atstovu, o išieškotoju, todėl akivaizdu, kad klausimas dėl atstovavimo santykių priimant pirmiau nurodytus ginčijamus patvarkymus net nebuvo sprendžiamas.

32Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2007, nes apelianto nuomone šioje byloje skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009.). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2007 turinio matyti, jog nurodytoje byloje ta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas prašė panaikinti tik tuos antstolio procesinius veiksmus, kurie, kaip neteisėti, pareiškėjo požiūriu, sukėlė jam neigiamas pasekmes, tačiau tiek skunde, tiek patikslintame skunde dėl antstolio veiksmų kaip faktinį skundo pagrindą nurodė aplinkybę, kad antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą, buvo teisiškai reikšminga – į ją atsižvelgta formuluojant teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kuria remiantis buvo priimtas procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamų bylų teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra tapačios ar esmingai panašios, šia teismine praktika teismas pagrįstai rėmėsi, panaikindamas antstolio S.Užkuraičio 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, realizuodamas apsauginę funkciją vykdymo procese (CPK 513 str. 1 d., 594 str.) bei padarė pagrįstą išvadą, kad visi antstolio procesiniai veiksmai nuo vykdomųjų raštų priėmimo vykdyti yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-225/2009). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei paminėtą teisminę praktiką atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog teismas, panaikindamas 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymus, peržengė pareikštus reikalavimus.

33Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pareiškėjos, pateikdamos 2010 m. gruodžio 6 d. prašymą, pateikė naują reikalavimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjos V. O. ir V. L. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į teismą su skundais dėl antstolio S.Užkuraičio veiksmų (T.1, b.l. 3-5, 111-113) ir teismo prašė: 1) panaikinti areštą pareiškėjos V. O. sąskaitai Nr. ( - ), AB „Swedbank“; 2) pripažinti antstolio 2010-08-31 patvarkymą Nr. 0034/10/01487 neteisėtu; 3) įpareigoti antstolį S.Užkuraitį užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488; 4) priteisti pareiškėjoms bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos 2010 m. gruodžio 6 d. prašymu (t.2, b.l. 15) sutikslino reikalavimą dėl įpareigojimo antstolį užbaigti vykdomąsias bylas ir prašė įpareigoti antstolį S.Užkuraitį užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488, jas nutraukiant dėl neteisėtų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti. CPK 632 straipsnyje toks pagrindas yra numatytas kaip vienas iš vykdomosios bylos užbaigimo atvejų. Pagal CPK 629 str. 1 d. 9 p. vykdomoji byla nutraukiama kai vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjų pateikto 2010 m. gruodžio 6 d. prašymo, jos savo pirminį reikalavimą užbaigti vykdomąsias bylas tik detalizavo, nurodydamos faktinį pagrindą, kuris, kaip minėta aukščiau, yra numatytas įstatyme. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pareiškimuose išdėstytų aplinkybių (faktinio pareiškimo pagrindo) aišku, jog jos siekė užbaigti vykdomąsias bylas. Pareiškėjų suformuluotas reikalavimas – 2010 m. rugsėjo 6 d. pareikštuose skunduose buvo prašymas įpareigoti antstolį S.Užkuraitį užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0034/10/01487 ir Nr. 0034/10/01488, faktiniu skundo pagrindu nurodant ir aplinkybę, jog antstolis neteisėtai bei nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, reiškia ne ką kitą, kaip reikalavimą užbaigti vykdomąsias bylas, o teisinė ginčo santykio kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

34Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pareiškėjos praleido CPK 512 str. nustatytą naikinamąjį terminą. CPK 512 str. nustatyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Iš byloje esančių duomenų, teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-212-435 dėl 19853,46 Lt išieškojimo iš skolininkės V. O. ir dėl 13706,71 Lt išieškojimo iš V. L. S. antstolio S.Užkuraičio kontoroje buvo priimti vykdyti 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymais. Vykdomosiose bylose esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. O. antstolio raginimą gavo 2010 m rugpjūčio 12 d., o V.L. S. - 2010 m rugpjūčio 19 d., todėl apie 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, jos sužinojo raginimų įteikimo dieną. Pareiškėjos skundus pateikė 2010 m. rugsėjo 6 d., todėl CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimt dienų naikinamasis terminas nėra praleistas, kaip ir dvidešimt dienų terminas, skundžiant 2010 m. rugpjūčio 31 d. antstolio patvarkymą Nr. 0034/10/01487. Ryšium su tuo civilinę bylą nei iš dalies, nei visą nutraukti nebuvo teisinio pagrindo.

35Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

36Atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto G. G. pareiškėjai V. O. priteistina ½ dalis jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kadangi tik tokia suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.15 punktas, CPK 98 str., 443 str. 6 d.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

38Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš apelianto G. G. (a.k. ( - ) pareiškėjos V. O. a.k. ( - ) naudai 500 (penkis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. V. O. ir V. L. S. pateikė skundus dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio... 3. Pareiškėjos nurodė, kad pagal Kauno m. apylinkės teismo 2009-06-11... 4. P. V. O. nurodė, kad 2010-08-12 iš antstolio S.Užkuraičio gavo raginimą... 5. P. V. L. S. nurodė, kad 2010-08-19 iš antstolio S.Užkuraičio ji gavo... 6. Kaip nurodė pareiškėjos, nepaisant faktinės aplinkybės, kad antstolis... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi skundus... 8. Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymo. Teismas dėl... 9. Dėl CPK normų, reglamentuojančių vykdomųjų dokumentų priėmimą... 10. Taip pat teismas, remiantis LAT formuojama teisės aiškinimo ir taikymo... 11. Dėl antstolio S.Užkuraičio 2010 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymo Nr.... 12. Dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių... 13. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat teismas remiantis... 14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo panaikinti pirmosios... 15. Dėl 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą... 16. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis... 17. Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymo. Nurodė, kad iš... 18. Taip pat nurodė, kad remiantis CPK 512 str., teismas, pareiškėjų skundo... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Saulius Užkuraits prašo... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB “Gelgaudiškio Gelžbetonis“ prašo... 21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjos V. O., V. L. S. prašo... 22. Pareiškėjos nurodė, kad atskirojo skundo argumentai, jog teismas išėjo už... 23. Taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai vertino, kad UAB „Hamiltonas"... 24. Be to, pareiškėjos nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad 2010-12-06... 25. Atskirasis skundas atmestinas.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų,... 27. Vykdant teismo sprendimus vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra... 28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 29. Nagrinėjamoje byloje iš vykdomųjų bylų Nr. 0034/10/01487 ir 0034/10/01488... 30. Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d. 1 p., antstolis, priimdamas vykdomąjį... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai dėl atstovavimo yra... 32. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto skundo argumentą, jog... 33. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pareiškėjos, pateikdamos... 34. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog... 35. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 36. Atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto G. G. pareiškėjai V. O.... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.... 38. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti... 39. Priteisti iš apelianto G. G. (a.k. ( - ) pareiškėjos V. O. a.k. ( - ) naudai...