Byla e2A-2147-340/2016
Dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams V. P. ir J. P. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 31,75 Eur skolos, 211,90 Eur delspinigių, 3,18 Eur baudos, 17,69 Eur už Gyventojų registro pažymas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir V. P., būdamas santuokoje su J. P., jai žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 603442546, kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną SAMSUNG E330. Pažymėjo, kad sutartimi atsakovas kartu su atsakove įsipareigojo per 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal sutartimi suderintą mokėjimų grafiką sumokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas (626,00 Lt sumą). Sutartimi taip pat atsakovas įsipareigojo pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, o pažeidus pareigą – mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertes (Sutarties 11.2 p.). o vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nurodė, kad atsakovai nuo 2007-01-20 įmokų už turtą nemoka ir yra skolingi už 31,75 Eur sumą. Pažymėjo, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teises į atsakovus pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. UAB „Ūkio banko lizingas“ atsakovams išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti perduotą neįvykdytą prievolę, tačiau nei atsakovai gera valia įsipareigojimų nevykdė, nesikreipė į kreditorių dėl įsipareigojimų vykdymo dalimis.

5Atsakovams teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 str.). Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė solidariai iš atsakovų V. P. ir J. P. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 31,75 Eur skolos, 11,56 Eur delspinigių, 3,18 Eur baudos, iš viso – 46,49 Eur įsiskolinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir po 3,11 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno skolininko; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovui perėmus visus duomenis iš UAB ,,Ūkio banko lizingas“, jam nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, telefonu, atsakovas nepranešė ieškovui apie savo turtinės padėties pasikeitimą, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos turto vertės ir sudaro 3,18 Eur. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi už suteiktas paslaugas, ieškovo reikalavimą tenkintino ir iš atsakovų solidariai priteisė 31,75 Eur dydžio skolą ir 3,18 Eur baudą (CK 6.38, 6.63, 6.71, 6.200, 6.205, 6.256 str.). Pažymėjo, kad nei pradinis kreditorius, nei ieškovas į teismą nesikreipė beveik dešimt metų, todėl spręsdamas dėl netesybų priteisimo, teismas konstatavo, jog pats ieškovas nepagrįstai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo daugiau nei šešis kartus didesnės už pačią neįvykdytą prievolę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, delspinigių dydį sumažino ir priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 182 dienas, t.y. 11,56 Eur (31,75 Eur x 0,2 proc. x 182 d.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str., 6.72 str., 6.101 str. 1 d.). Teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinęs ieškinį iš dalies, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidos paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti solidariai iš atsakovų 0,2 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo 31,75 Eur skolos sumos už visas pradelstas 3 337 dienas, t.y. 211,90 Eur, taip pat proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti 20,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo. Teismo išvada, kad ieškovas delsė reikalauti įvykdyti prievolę, yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms;
  2. Teismas nepagrįstai sumažino ir ieškovo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos buvo realiai patirtos, teismui pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

13Bylos duomenimis, UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. P. 2006-03-20 sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl mobiliojo telefono Samsung E330 įsigijimo ir įsipareigojo iki 2007-03-20 sumokėti lizingo įmonei sutartyje nustatytais terminais 628,00 Lt, taip pat pagal sutarties 11.1 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,2 procentų delspinigius už vėluojamas sumokėti sumas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Sutarties 5.5 p. atsakovas įsipareigojo per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia jo adresas, telefono, fakso numeriai ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Sutarties 11.2 p. nustatyta, kad, pažeidęs šį reikalavimą, atsakovas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas gera valia savo įsipareigojimų nevykdė, nesikreipė į kreditorių dėl skolos įsipareigojimų vykdymo dalimis. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovus pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai pagal 2006-03-20 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tačiau kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Taigi būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

15Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas 2006-03-20 išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl Sutarties sąlygų arba jo galimybės buvo labai apribotos, kadangi ieškovas naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtina vadovautis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, kurios saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja šiuo atveju paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris pagrįstai pripažino ieškovo prašomus priteisti 211,90 Eur delspinigius nepagrįstai dideliais, neatitinkančiais šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, ir sumažino netesybas iki 11,56 Eur, konstatuodamas, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra šešis kartus didesni už pačią skolą, kuri sudaro 31,75 Eur.

16Aplinkybė, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, yra svarbi šiame ginče, ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino šią aplinkybę šio ginčo silpnesniosios šalies – atsakovo naudai ir sumažino netesybas iki 11,56 Eur. Ieškovo argumentai, kad jis ėmėsi visų priemonių išieškoti skolą iš atsakovų ikiteisminiu būdu, abiems šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, yra nepagrįsti įrodymais teiginiai, kadangi pats ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą (jo teigimu, ilgą laiką bandė ikiteisminiu būdu atgauti skolą) ir laiką, tačiau tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t.y. už 3 337 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

17Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį, nors teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį ir sutrumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 6 mėnesių. Nesutiktina su ieškovo argumentais. Paaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, o tiesiog sumažino prašomas priteisti netesybas, jo manymu, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančia suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jei netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos ir pripažįstamos per didelėmis. Apeliantui taip pat nurodytina, jog aplinkybė, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas, mažindamas netesybas, nurodė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, nustatantį ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų priteisimo, per se nereiškia, jog teismas savo iniciatyva pritaikė ieškinio senatį šiam reikalavimui, kadangi teismas rėmėsi ir kitais įstatymo straipsniais, suteikiančiais teisę teismui mažinti netesybas (CK 6. 71 str., 6.72 str., 6.101 str. 1 d. ir pan.).

18Dėl aukščiau išdėstytų argumentų taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto reikalavimas perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

20Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti... 5. Atsakovams teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu už akių... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pakeisti Vilniaus rajono... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 13. Bylos duomenimis, UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. P. 2006-03-20... 14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp šalių susiklostė... 15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas,... 16. Aplinkybė, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik... 17. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė... 18. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų taip pat atmestinas kaip nepagrįstas... 19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 22. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių...