Byla eI-7059-289/2018
Dėl 1062 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės atstovo pareiškėjo naudai

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiškėjui M. B. ir jo atstovui advokatui S. Š., dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo atstovams J. B. ir S. V.,

2žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo M. B. patikslintą skundą dėl 1062 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės atstovo pareiškėjo naudai.

3Teismas

Nustatė

42018 m. rugsėjo 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 59-67), kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pareiškėjo naudai 1062 Eur turtinę žalą ir visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad 2018 m. kovo 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2290-2018. Šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B. paskirta 362 eurų bauda už tai, kad jis, 2017 m. lapkričio mėn. 8 d. 14 val. 15 min. Šiauliuose, Dubijos gatvėje prie 20 namo, vairavo transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones 2016 m. gruodžio 15 d. buvo atimta 1 (vienam) mėnesiui Vokietijoje, ir asmuo neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų – neatliko medicininio ir psichologinio egzaminų Vokietijoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šio nutarimo pareiškėjas M. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kuris, išnagrinėjęs bylą, skundą atmetė. Atsižvelgdamas į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui. 2018 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-300/2018 kurioje konstatavo, jog „iš skundo turinio matyti, kad M. B. prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 271 straipsnio (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų) nuostatas, ir atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčus dėl valdžios institucijų padarytos žalos atlyginimo sprendžia specializuoti teismai, prašymas netenkintinas. Išaiškintina, kad M. B. turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl žalos atlyginimo“. LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir kt., taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Tuo tarpu terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį sprendžiama ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju, analizuojant priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų VĮ „Regitra“ veiksmų, atsižvelgtina į sekančias aplinkybes. Pareiškėjui M. B. teisė vairuoti transporto priemones atimta Vokietijoje, vieno mėnesio terminui (skaičiuojant terminą nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio mėnesio). 2017 m. liepos mėnesio 27 d., pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones apribojimo terminui, pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. VĮ „Regitra“ į pareiškėjo M. B. prašymą atsakė tik 2017 m. lapkričio 22 d. t. y., praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, nors remiantis 2007 m. rugpjūčio 22 d. LRV nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., toliau tekste - Nutarimas), 34 ir 35 punktais, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. VĮ „Regitra“ yra viešasis juridinis asmuo, todėl šis nutarimas jai taikomas privalomai. Taigi, VĮ „Regitra“ darbuotojai pareiškėjo prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą turėjo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jo gavimo institucijoje dienos (nuo 2017 m. liepos 27 d.). Tam tikrais atvejais prašymų nagrinėjimas viešojo administravimo institucijose užtrunka ilgiau nei 20 darbo dienų, tačiau ir tokiu atveju įstatymai numato institucijų pareigą informuoti asmenis apie priežastis dėl kurių laiku atsakyti į pateiktą prašymą nėra galimybės. Pavyzdžiui, aukščiau nurodyto Nutarimo 35 punkte pažymėta, jog jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar tais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo institucijoje, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Tačiau pratęsus Nutarimo 34 punkte nustatytą terminą, institucija nedelsdama išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Išskirtina ir tai, kad tais atvejais kai asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija (Nutarimo 36 punktas). Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, papildoma informacija negaunama, prašymas nenagrinėjamas, dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas. Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ pareiškėjui neatsiuntė jokio pranešimo apie jo prašymo nagrinėjimo pratęsimą ar apie būtiną pateikti papildomą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, jog jokių pagrindų pratęsti pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminą net trimis mėnesiais ilgiau nei numatyta Nutarime nebuvo. Taigi, VĮ „Regitra“ neteisėtai laiku neatsakė į pareiškėjo M. B. prašymą ir neišdavė naujo vairuotojo pažymėjimo, kuris, remiantis aukščiau nurodytu Nutarimu turėjo būti išduotas dar iki 2017 m. rugsėjo mėnesio. Svarbu tai, jog jei VĮ „Regitra“ būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą ir atsakiusi į pareiškėjo prašymą per 20 darbo dienų, kaip tai nurodyta aukščiau aptartame Nutarime, tai bauda pareiškėjui už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo nebūtų paskirta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teikiant prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo M. B. atitiko visas sąlygas keliamas vairuotojo pažymėjimui gauti. Tokia išvada darytina atsižvelgus į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad teisė vairuoti transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemones vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones apribojimo terminui asmuo turi teisę kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir toks pažymėjimas jam turi būti išduotas. Vis dėlto, svarbu ir tai, jog Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos nedraudžia Lietuvos kompetentingoms institucijoms išduoti kitą vairuotojo pažymėjimą net ir tais atvejais kai toks pažymėjimas buvo atimtas kitoje valstybėje narėje. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju, tokio pažymėjimo Vokietija turėtų teisę nepripažinti, tačiau tai negali daryti įtakos asmens teisei vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse. Todėl šiuo atveju, M. B. veikė sąžiningai ir pasinaudodamas aukščiau nurodytame įstatyme nustatyta teise, pasibaigus draudimui vairuoti transporto priemones Vokietijoje terminui, ir Lietuvai tapus nuolatine jo gyvenamąja vieta, 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“, tačiau iš įmonės atsakymo nesulaukė. Jei VĮ „Regitra“ būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir laiku suteikusi informaciją apie tai, kokius veiksmus būtina atlikti siekiant užbaigti vairuotojo pažymėjimo atsiėmimo / išdavimo procedūrą, M. B. vairuotojo pažymėjimą būtų atgavęs jau 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog vairuotojo pažymėjimą M. B. atsiėmė 2018 m. sausio 18 d., iš karto po to kai gavo 2018 m. sausio 5 d. VĮ „Regitra“ raštą Nr. (1.24)-24/18/87, kuriame buvo tiksliai įvardinti reikalingi pateikti dokumentai, kuriuos pateikus vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas. Taigi, šiame kontekste turi būti įvertinta kuo remiantis M. B. nebuvo suteikta galimybė atsiimti vairuotojo pažymėjimą dar 2017 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį. Svarbu pažymėti tai, kad VĮ „Regitra“ neįvykdė savo pareigos bei nesurinko ir neįvertino visų reikalingų dokumentų per protingą terminą, todėl iš pradžių savo 2017 m. lapkričio 22 d. rašte M. B. klaidingai nurodė, kad Vokietijos Federacijoje teisė vairuoti transporto priemones jam atimta neribotam terminui. Tik po šio atsakymo, gauto praėjus beveik 4 mėnesiams nuo prašymo pateikimo, pačiam M. B. kreipusis į advokatą Vokietijos Federacijoje ir pastarajam tarpininkaujant, pats M. B. gavo visus reikalingus dokumentus, kuriuos 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė VĮ „Regitra“ ir po jų pateikimo, 2018 m. sausio 5 d. VĮ „Regitra“ informavo pareiškėją, kad vairuotojo pažymėjimas jam bus išduotas bei kokiomis sąlygomis tai bus padaryta. Minėti faktai patvirtina aplinkybę, kad VĮ „Regitra“ veiksmai po M. B. 2017 m. liepos 27 d. prašymo pateikimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei nustatyto „vieno langelio principo“, kadangi įmonė, atstovaujanti valstybės interesams santykyje su pareiškėju, iš esmės neįvykdė savo pareigos, nesurinko visų būtinų dokumentų, reikalingų pareiškėjo prašymui išspręsti, nepadarė to per protingą ir teisės aktuose nustatytą terminą, kas tiesiogiai sąlygojo tai, kad M. B. buvo nubaustas kaip vairavęs transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad M. B. jau kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu nurodyti už aukščiau analizuotus pažeidimus atsakingą asmenį. Tačiau 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. (1.19)-24-18/465 VĮ „Regitra“ nurodė, kad „Asmenų aptarnavimo taisyklių 25 straipsnio nuostatos netaikomos prašymams, į kuriuos galima atsakyti tą pačią darbo dieną, t. y. vertinant Jūsų 2017 m. liepos 27 d. pateiktą prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, Įmonės įgalioti darbuotojai vadovavosi Taisyklių 23 punktu, t. y. tą pačią dieną (2017 m. liepos 27 d.) grąžino Jūsų pateiktus dokumentų originalus ir žodžiu Jus informavo apie tai, kad bus išsiųstas paklausimas Vokietijos kompetentingai institucijai dėl Jums Vokietijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo statuso, kaip tai numato Taisyklių 37 punktas. Duomenys iš Vokietijos, tinkamai įvertinti Jūsų 2017 m. liepos 27 d. prašyme nurodytas aplinkybes, VĮ „Regitra“ gauti tik 2017 m. lapkričio mėn.“. Šie VĮ „Regitra“ teiginiai vertintini kritiškai. Nesuprantama, kaip VĮ „Regitra“ galėjo tą pačią dieną atsakyti į pareiškėjo prašymą ir jį išnagrinėti, jei atsakymui parengti buvo būtini duomenys iš Vokietijos, kuriuos, kaip pažymi pati institucija gavo tik 2017 m. lapkričio mėnesį. Tokie VĮ „Regitra“ teiginiai prieštarauja ir Nutarimo 34-36 punktams, aptartiems šio skundo 14.4 ir 14.5 punktuose, kadangi tokiu atveju jei prašymui nagrinėti būtina papildoma informacija pranešimą apie šią informaciją institucija privalo išsiųsti raštu, kas rodo, jog žodžiu į pareiškėjo prašymą negalėjo būti atsakyta. Inter alia, akcentuotina tai, jog VĮ „Regitra“ gauti duomenys iš Vokietijos institucijų buvo nepakankamai atidžiai įvertinti bei VĮ „Regitra“ neįvykdė pareigos gauti visus klausimo išsprendimui aktualius dokumentus, kuo remiantis vairuotojo pažymėjimas M. B. nebuvo išduotas. Jei VĮ „Regitra“ darbuotojai būtų tinkamai vykdę savo pareigas pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas per įstatyme nustatytus terminus ir prašyme nurodytos aplinkybės būtų įvertintos teisingai. Tokios nuostatos laikosi ir Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Šiuo atveju iš institucijos atsakymo matyti, jog VĮ „Regitra“ darbuotojai net neįvertino to, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas M. B. jau yra suėjęs, kuo vadovaujantis naujas vairuotojo pažymėjimas jam turėjo būti išduotas. Taigi, VĮ „Regitra“ darbuotojai nevykdė savo pareigos laiku ir tinkamai informuoti pareiškėją apie tai, kokių duomenų, dokumentų reikia siekiant kad jam būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, laiku neatsakė į jo 2017 m. liepos 27 d. prašymą, kuo remiantis pareiškėjui buvo skirta bauda, kurią pareiškėjas vertina kaip tiesioginius nuostolius dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-630 buvo patvirtinti Valstybės įmonės „Regitra“ įstatai, kurių 10 punkte nustatyti įmonės tikslai, veiklos sritys ir rūšys. Įstatų 10.1 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindinių VĮ „Regitra“ tikslų yra išduoti bei keisti vairuotojo pažymėjimus. Įstatų 10.2 punkte nustatyta, kad vienas iš pagrindinių VĮ „Regitra“ tikslų yra ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro tvarkytojo funkcijų atlikimas. Įstatų 10.5.11 ir 10.5.15 punktuose įtvirtinta, kad įgyvendindama savo pagrindinius tikslus, VĮ „Regitra“, be kita ko atlieka vartotojų poreikių ir problemų analizę ir taip pat teikia bendruosius patarimus ir konsultacijas, rengia teisinius dokumentus. Minėtų teisės normų kompleksinė analizė leidžia daryti išvadą, kad VĮ „Regitra“ yra viešojo administravimo subjektas, o vairuotojų pažymėjimų išdavimas ir keitimas, vartotojų poreikių ir problemų analizė bei patarimų ir konsultacijų teikimas yra laikomi administracinių paslaugų teikimu, kaip tai numatyta atitinkamai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punkte ir 2 straipsni 17 punkte. Analogiškai pagal Įstatų 10.5.11 punktą darytina išvada, kad VĮ „Regitra“ teikiamomis paslaugomis besinaudojantys asmenys yra laikomi vartotojais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 punkte. Pagal LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris inter alia reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Be to, pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 punktą ir 13 punktą, VĮ „Regitra“ veiklai taip pat taikytini ir objektyvumo bei išsamumo principai, kurie numato, kad institucijos veiksmai turi būti objektyvūs, o asmenims teikiami atsakymai – išsamūs, aiškiai ir argumentuotai atsakyti, nurodant visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis remtasi vertinant prašymo ar skundo turinį. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių - vartotojo - teisių apsaugą, taisyklės. Neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo santykio šalies - pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento (šiuo atveju – valstybės institucijos) siūlomas paslaugų teikimo sąlygas arba apskritai minėtų paslaugų teikimo, kadangi analogiškų paslaugų Lietuvos Respublikoje daugiau neteikia joks kitas juridinis asmuo. Nurodytos aplinkybės lemia, kad santykiuose su vartotojais būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Šiuo konkrečiu atveju, M. B., kaip administracinės paslaugos (vairuotojo pažymėjimo išdavimo) gavėjui, VĮ „Regitra“ administracinę paslaugą suteikė netinkamai, nekokybiškai, nesilaikydama Vyriausybės nutarimo nuostatų, nevykdydama savo pareigų pagal viešojo administravimo įstatymą. Tai yra, VĮ „Regitra“ nepagrįstai per ilgai nagrinėjo M. B. prašymą, nepratęsė termino prašymo nagrinėjimui ir nevykdė pareigos konsultuoti bei informuoti M. B. VĮ „Regitra“ kompetencijos klausimais dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, operatyviai ir apskritai nesurinko visų reikšmingų klausimo išsprendimui dokumentų, todėl iš pradžių priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, o dėl nesavalaikio klausimo išsprendimo ir nepagrįstai praleistų visų įmanomų terminų prašymui įvykdyti sukėlė M. B. interesams žalingas pasekmes. M. B. įsitikinimu, aukščiau minėtas nutarimas pagal ( - ) straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu priimtas tik dėl valstybės įgaliotos institucijos VĮ „Regitra“ netinkamai vykdytų pareigų, institucijai delsiant veikti bei veikus neprofesionaliai ir nekompetentingai, pažeidžiant LR teisės aktų reikalavimus, todėl M. B., jo nuomone, neturėtų būti perkeliama visa atsakomybė už pačios valstybės, veikusios per VĮ „Regitra“ Šiaulių filialą, klaidas. Svarbu pabrėžti tai, kad, kaip jau minėta, pareiškėjas santykyje su VĮ „Regitra“ turėtų būti laikomas silpnesniąja šalimi, kadangi pareiškėjo teisėms apginti taikytina padidinta vartotojo teisių apsauga (žr. pavyzdžiui, 2010 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-749-109/2010). Aukščiau nurodytos aplinkybės, M. B. nuomone, sudaro pagrindą priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų VĮ „Regitra“ veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos konstatuoti, kuo remiantis M. B. reikalavimas dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo turėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad dėl aukščiau minėto VĮ „Regitra“ netinkamo veikimo M. B., jo nuomone, buvo nepagrįstai skirta 362 eurų dydžio piniginė bauda, be to, pareiškėjas patyrė 700 eurų išlaidas teisinei pagalbai gauti (pažymi, kad pareiškėjo pateiktame pirmajame skunde buvo padaryta techninė klaida, todėl klaidingai buvo nurodyta, jog pareiškėjo išlaidos teisinei pagalbai sudarė 600 eurų). Šias išlaidas pareiškėjas vertina kaip tiesioginę turtinę žalą dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Viso pareiškėjas patyrė 1062 eurų turtinę žalą, kuri paskaičiuota taip: 362 eurų bauda + 700 eurų teisinės pagalbos išlaidos dėl pareiškėjo atstovavimo teisminėse institucijose (administracinio nusižengimo byloje) = 1062 Eur. Pažymėtina, kad neturtinės žalos pareiškėjas nepatyrė, todėl jos atlyginti neprašoma. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjui padarytos turtinės žalos dydį pagrindžiantys dokumentai yra sekantys: 1) 2018 m. kovo 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-2290-2018; 2) 2018 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-123-914/2018; 3) 2018 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-300/2018 bei 4) pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis pareiškėjo išlaidas už suteiktas teisines paslaugas administracinio nusižengimo byloje. Išskirtina tai, kad pareiškėjo patirtos 700 eurų teisinės išlaidos paskaičiuotos tik dėl suteiktų teisinių paslaugų administracinio nusižengimo bylose (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir Šiaulių apygardos teisme), todėl bylinėjimosi išlaidos, kilsiančios dėl šio skundo nagrinėjimo, į turtinės žalos dydį neįtrauktos (reikalavimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reiškiamas atskirai). Papildomai atkreipia teismo dėmesį į tai, jog dėl VĮ „Regitra“ netinkamo veikimo M. B. patirta žala gali padidėti, kadangi jį pripažinus kaltu byloje dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, jo interesai nebus apsaugoti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

6Teismo posėdyje pareiškėjas M. B. nurodė, kad gyveno Vokietijoje ir skambino iš Vokietijos. Valstybės įmonėje „Regitra“ bendravo su Bujausku, o atėjus į valstybės įmonę „Regitra“ informacijos jam nesuteikė. Valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas nesugebėjo surinkti dokumentų. Pareiškėjos turėjo važiuoti į Vokietiją, samdyti advokatą ir surinkti dokumentus. Po laiško gavimo, vyko į Vokietiją ir surinkęs dokumentus vertė iš vokiečių kalbos. Nesutinka mokėti už atsakovo atstovo atliktus vertimus.

7Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas S. Š. nurodė, kad M. B. 2016 m. gruodžio 15 d. buvo atimta teisė vairuoti vienam mėnesiui Vokietijoje. Po vieno mėnesio jis atgavo teisę vairuoti. Grįžęs į Lietuvą, 2017 m. liepos 27 d. pateikė prašymą valstybės įmonei „Regitra“ išduoti vairuotojo pažymėjimą. Jis nebuvo išduotas, valstybės įmonė „Regitra“ į jo prašymą atsakė tik po keturių mėnesių, nors asmenų prašymai per dvidešimt darbo dienų turi būti išnagrinėti. Tam tikrais atvejais užtrunka nagrinėjimas. Institucijos vadovas gali pratęsti terminą ir nurodyti jo pratęsimo priežastis. Valstybės įmonė „Regitra“ nepateikė jokio pranešimo. Pareiškėjas teiravosi telefonu apie prašymo nagrinėjimą, siūlėsi pats surasti tam tikrus dokumentus. Pareiškėjui automobilis reikalingas darbui. Įvyko eismo įvykis ir M. B. buvo pripažintas kaltu. Apskundus aukštesnės instancijos teismui, šis nurodė, kad buvo pažeisti M. B. interesai dėl neveikimo. M. B. turėjo sumokėti baudą, kadangi jis buvo pripažintas kaltu. Valstybės įmonė „Regitra“ nenurodė reikalavimų, kuriuos jis turėtų atlikti, kad pažymėjimas būtų grąžintas. Jis patyrė 1062 Eur turtinę žalą. M. B. pažeidė įstatymą, nes jam nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. VĮ „Regitra“ tinkamai, laiku neišnagrinėjo prašymo. Valstybinė institucija turėjo vadovautis aukštesniais reikalavimais, kadangi turėjo numanyti, kad bus reikalingi visi dokumentai ir dar iki eismo įvykio galėjo vairuotojo pažymėjimą išduoti. Vairuotojo pažymėjimo neturėjimas nelygus teisės vairuoti neturėjimui. Teisė vairuoti jam buvo atimta vienam mėnesiui. Lietuvoje pateikus prašymą, asmuo teisę vairuoti jau turėjo ir tas pažymėjimas galėjo būti išduotas. Tai nulėmė visas pasekmes, kurios aprašytos jo skunde. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 30 punkte numatyta, kad gavęs informaciją, darbuotojas per tris darbo dienas privalo atsakyti. Valstybės įmonė „Regitra“ pripažįsta, kad gavusi atsakymą, ji sprendimą priėmė praėjus beveik mėnesiui nesilaikydama termino. Nagrinėjant prašymą nebuvo laikytasi terminų, Prašymas atlyginti išlaidas už vertimus nepagrįstas.

8Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo atsiliepime (b. l. 73-79) nurodoma, kad 2017 m. liepos 27 d., pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones apribojimo terminui, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti naują vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas į pareiškėjo prašymą atsakė tik 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos, nors remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių”, patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau - Asmenų aptarnavimo taisyklės) 34 ir 35 punktais, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl jam šios Asmenų aptarnavimo taisyklės taikomos privalomai. Konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą turėjo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jo gavimo institucijoje dienos (2017 m. liepos 27 d.) arba pratęsus terminą dar iki 20 darbo dienų, privalėjo išsiųsti pareiškėjui pranešimą raštu ir nurodyti prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Atsakovas nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, kadangi Asmenų aptarnavimo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose (toliau -institucijos). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Valstybės įmonė „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduoda vadovaudamasi Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (toliau -Taisyklės), nuostatomis. Šios Taisyklės priimtos įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18). Vienas iš šios direktyvos tikslų yra suteikti galimybę valstybėms narėms taikyti savo nacionalines vairuotojų pažymėjimų atėmimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo nuostatas. 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išavimo. Nors iš pareiškėjo prašyme suformuluoto reikalavimo buvo pakankamai sudėtinga nustatyti, kuriuo vairuotojo pažymėjimų išdavimo pagrindu, nustatytu Taisyklių 7 punkte, pareiškėjas prašo jam išduoti vairuotojo pažymėjimą, tačiau išanalizavę prašymo turinį, atsakovo darbuotojai nustatė, kad nagrinėjant šį prašymą būtina vadovautis Taisyklių III skyriuje reglamentuota kitose valstybėse išduotų vairuotojų pažymėjimų keitimo procedūra. Taisyklių 34 punktas nustato, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai keičiami vadovaujantis Taisyklių 8-10, 13-20, 22-24, 27-30 ir 32-33 punktų bei III skyriaus nuostatomis. Taisyklių 37 punktas numato, kad prieš keičiant Europos Sąjungos valstybės narės (toliau - ES) ar Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą, ES vairuotojo pažymėjimų tinkle (toliau - RESPER) patikrinama ar jis galioja. Jei vairuotojo pažymėjimas (ar vairuotojo pažymėjime nurodytos kategorijos) jį išdavusioje ES valstybėje ar EEE valstybėse nebegalioja, atsakovas ES valstybės narės ar EEE valstybės kompetentingai institucijai siunčia paklausimą dėl informacijos, ar vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas. Taisyklių 38 punktas nustato, kad paklausimai ES valstybės narės ar EEE valstybės kompetentingoms institucijoms siunčiami Taisyklių 33 punkte nustatyta tvarka (per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos), papildomai užklausiant ar šiose valstybėse nėra taikomi Taisyklių 39 punkte įvardinti apribojimai. Iš rašytinių įrodymų, pateiktų atsiliepimo prieduose, matyti, kad VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas 2017 m. liepos 27 raštu Nr. (1.24)-24-407), Įmonės administracijoje registruotu 2018 m. liepos 28 d., prašo tarpininkauti išsiunčiant paklausimą į Vokietijos atitinkamą tarnybą ar buvo pareiškėjui išduotas Vokietijos nacionalinis vairuotojo pažymėjimas ir ar nėra jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įmonės administracija, laikydamasi Taisyklių 33 punkte nustatyto 5 dienų termino, t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė kompetentingai Vokietijos institucijai paklausimą dėl duomenų apie pareiškėjui nacionalinio (vokiško) vairuotojo pažymėjimo išdavimą / neišdavimą bei jo statusą (galiojantis / negaliojantis), pateikimą. Nesulaukus atsakymo, 2017 m. spalio 17 d. bei 2017 m. spalio 20 d. minėtai institucijai buvo išsiųsti analogiški paklausimai. Atsakymas buvo gautas tik 2017 m. spalio 25 d. Toliau, iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo tikslinami duomenys, kurių pagrindu atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 33 punktu, 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė administracinį sprendimą neišduoti vairuotojo pažymėjimo. Pažymėtina, kad Taisyklių 61 punktas nustato, jog atsakovo įgaliotų darbuotojų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Kad pareiškėjas nesiruošė minėto sprendimo skųsti bei neįžvelgė atsakovo kaltų veiksmų / neveikimo, patvirtina pareiškėjo atsakovui pateiktas 2017 m. gruodžio 19 d. prašymas išduoti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam Lietuvos Respublikos piliečiui (atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau buvo įvykdęs neteisėtą veiką, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kaip kad buvo nustatyta teismų). Šiame prašyme pareiškėjas informavo, kad „Vokietijos įstaiga (KBA) galimai nepersiuntė Institucijai pilnos bylos medžiagos ir procesinio sprendimo, todėl VĮ ,,Regitra“ tikriausiai negalėjo priimti korektiško ir pagrįsto sprendimo“. Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. Bavarijos policijos valdybos Centrinės baudų skyrimo tarnybos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo byloje Nr. D-5425-016550-16/8 kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Atsakovas 2018 m. sausio 5 d. raštu informavo, kad priimtas sprendimas išduoti vairuotojo pažymėjimą bei nurodė kokius dokumentus būtina pateikti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui pateikus minėtame rašte nurodytus dokumentus, vairuotojo pažymėjimas jam išduotas 2018 m. sausio 18 d. Ši aplinkybė patvirtinta ir 2018 m. sausio 31 d. rašte Nr. (1.19)-24-l 8/465, atsakant į pareiškėjo 2018 m. sausio 9 d. prašymą. Toliau, pareiškėjas nurodo, kad teikiant prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, jis atitiko visas sąlygas keliamas vairuotojo pažymėjimui gauti, analizuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 22 straipsnio 1 ir dalių nuostatas ir daro išvadą, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones apribojimo terminui asmuo turi teisę kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir toks pažymėjimas jam turi būti išduotas. Atsakovas pabrėžia, kad tiek 2018 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje (administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-123-914/2018), tiek 2018 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-135-300/2018) nustatytas faktas, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 8 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti. Šis faktas pagrįstas teismų išsamia vairavimo teisės įgijimą reglamentuojančių teisės aktų analize. Šie teismų priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi, pareiškėjas, kuriam minėtos teismų nutartys turi res judicata galią, negali kvestionuoti jose nustatytų nei faktinių, nei teisinių pagrindų. Toliau, pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas bei nesurinko ir neįvertino visų reikalingų dokumentų per protingą terminą, analizuoja atsakovo pareiškėjui rašytus 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 5 d. raštus bei daro niekuo nepagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai po pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašymo pateikimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei nustatyto „vieno langelio principo“, kadangi įmonė, atstovaujanti valstybės interesams santykyje su pareiškėju, iš esmės nevykdė savo pareigos, nesurinko visų būtinų dokumentų, reikalingų pareiškėjo prašymui išspręsti, nepadarė to per protingą ir teisės aktuose nustatytą terminą, kas tiesiogiai sąlygojo tai, pareiškėjas buvo nubaustas kaip vairavęs transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Taigi, šioje byloje pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė jo nurodomą turtinę žalą. Kaip jau buvo minėta, vienas iš civilinės atsakomybės elementų - neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (2005 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Atsakovas pažymi, kad šiame ginče svarbus laikotarpis yra nuo 2017 m. liepos 27 d. (kai pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo) iki 2017 m. lapkričio 8 d. (kai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti bei galimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito vairuotojo sveikata), kadangi, kaip matyti, iš skundo išdėstytų motyvų, neteisėtus atsakovo veiksmus / neveikimą - nepagrįstai ilgą prašymo nagrinėjimą, sieja su 2017 m. lapkričio 8 d. įvykusiu eismo įvykiu (priežastinis ryšys), dėl ko patyrė 1062 Eur turtinę žalą (pasak pareiškėjo 362 Eur dydžio bauda, paskirta teismo nutartimi nepagrįstai ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos dėl pareiškėjo atstovavimo teisminėse institucijose (pasekmė). Dėl teismų sprendimų kvestionavimo atsakovas jau pasisakė ankstesniuose atsiliepimo motyvuose. Kaip jau atsakovas minėjo vairuotojo pažymėjimų išdavimo procedūros išsamiai reglamentuotos Taisyklėse, kurių atsakovo darbuotojai griežtai laikosi. Pareiškėjui 2017 m. liepos 27 d. prašyme nurodžius, jog lietuviškas vairuotojo pažymėjimas buvo pakeistas į vokišką, be to, Vokietijoje buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę vienam mėnesiui, atsakovo darbuotojai, vadovaudamiesi Taisyklių 33 punktu, t. y. norėdami patikslinti prašyme nurodytą informaciją, 2018 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė paklausimą Vokietijos kompetentingai institucijai. Nesulaukus atsakymo, atsakovas, savo iniciatyva, 2017 m. spalio 17 d. bei 2017 m. spalio 20 d. minėtai institucijai išsiuntė analogiškus paklausimus. Atsakymas iš Vokietijos buvo gautas tik 2017 m. spalio 25 d. Toliau iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo tikslinami duomenys, kadangi pagal pateiktą informaciją atsakovas neturėjo galimybės priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais Taisyklės nenustato termino, per kurį skirtingų valstybių kompetentingos institucijos privalo keistis informacija. Atsakovas nėra įpareigotas skatinti ar kitais būdais versti kitas valstybės institucijas operatyviai keistis informacija. Šis procesas vyksta bendradarbiavimo principu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimo) akivaizdžiai matyti, kad iš atsakovo pusės buvo siekis kuo greičiau gauti reikalaujamą informaciją (papildomi raštai). Kaip jau minėta, galutinis atsakymas, kurio pagrindu atsakovas priėmė sprendimą ir jį 2017 m. lapkričio 22 d. išsiuntė pareiškėjui, iš Vokietijos buvo gautas tik 2017 m. lapkričio 16 d. Tai reiškia, kad atsakovas, nesulaukęs minėto atsakymo ir priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą, būtų pažeidęs Taisyklių 33 punktą, kuris nustato imperatyvą priimti sprendimą tik įvertinus gautą informaciją. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas veikė tiksliai laikydamasis jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (teismų procesinių sprendimų) matyti, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 8 d. 14.15 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones 2016 m. gruodžio 15 d. buvo atimta vienam mėnesiui ir jis neįvykdė teisės vairuoti transporto susigrąžinimo sąlygų - neatliko medicininio ir psichologinio egzaminų Vokietijoje. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose išsamiai išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas ar ne, asmuo neatgauna šios teisės automatiškai pasibaigus teisės atėmimo terminui. Kad atgautų šią teisę, asmuo turi įvykdyti jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Gi, pareiškėjas, 2017 m. liepos 27 d. pateikęs prašymą gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, nesulaukęs atsakovo vienokio ar kitokio sprendimo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, pažeisdamas įstatymų imperatyvias normas, numatančias, kad „Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą“ (SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalis), 2017 m. lapkričio 8 d. nebūdamas teisėtas viešojo eismo dalyvis, vairavo transporto priemonę, ko pasėkoje, galimai sukėlė eismo įvykį. Atsakovas pažymi, kad teismai negali ginti neteisėtų subjektinių teisių, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Tai reiškia, kad pareiškėjas pats savo neteisėtais veiksmais patyrė atsiradusias išlaidas, kurias siekia prisiteisti iš atsakovo. Taigi, turtinė žala negali būti priteista iš atsakovo, nes ji atsirado dėl pareiškėjo paties kaltų (neteisėtų) veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas atlikdamas neteisėtus veiksmus (vairuodamas transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti), turėjo numatyti tokios žalos (išlaidų) susidarymo galimybes ir veikdamas neteisėtai prisiėmė jų atsiradimo riziką. Pažymėtina, kad pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus principus neleidžiama piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti tik teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo turi pagrindą tikėti, kad veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tik tam tikrų tikslų, ir tik tokio asmens lūkesčiai gali būti apsaugoti. Taigi, teisėtų lūkesčių principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad paties pareiškėjo atlikti veiksmai buvo neteisėti, nesilaikant galiojančios tvarkos, todėl pareiškėjui nebuvo ir pagrindo teisėtiems lūkesčiams dėl jam susidariusios žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nei vienos iš privalomų sąlygų, kurioms esant gali kilti civilinė atsakomybė, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Atsakovas ruošdamas atsiliepimą į skundą patyrė bylinėjimosi išlaidas, t. y. 166,98 Eur už dokumentų vertimo iš anglų ir vokiečių kalbų paslaugas, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

9Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo atstovė S. V. teismo posėdyje nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo keitimą reglamentuoją specialus teisės aktas - Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės. Pateikė visus rašytinius įrodymus, pareiškėjo prašymą, iš kurio sudėtinga suprasti. Gavę prašymą, užklausė Vokietijos instituciją dėl turimo vairuotojo pažymėjimo, kuris buvo išduotas Vokietijoje. Ten atsakymai užtrunka, valstybės įmonė „Regitra“ neturi pareigos skubinti. Nėra numatyta, per kiek laiko kitos institucijos privalo atsakyti. Žala kilo dėl pareiškėjo veiksmų. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo pasakyta, kad turi užklausti Vokietijos institucijų. Jis buvo informuotas tą pačią dieną. Minėta direktyva įgalioja valstybės įmonę „Regitra“ užklausti institucijas. Jei pačiai nėra galimybių gauti duomenis, priima iš pareiškėjo. Trukdė informacijos nebuvimas iš Vokietijos. Pareiškėjas galėjo kreiptis į institucijas, tą jis padarė tik po to, kai padarė eismo įvykį. Nėra nei vienos sąlygos kilti atsakomybei. Prašo priteisti išlaidas iš pareiškėjo.

10Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo atstovas J. B. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami pagal taisykles ir ES direktyvas. M. B. lietuvišką vairuotojo pažymėjimą pakeitė į vokišką. Vokišką pažymėjimą atėmė policija dėl narkotikų vartojimo. Yra atvejų, kad tuomet, kai asmenys baudžiami dėl vartojimo, nagrinėjimas užtrunka. Vokiečiai valstybės įmonei „Regitra“ pateikė informaciją tik spalio 19 d. Vokiečiai pasakė, kad jam atimta teisė vairuoti dėl vartojimo. Atsakovo atstovui buvo neaišku, kuriam terminui. Su jais susirašinėjimas užtrunka. Teisę vairuoti jis galėjo susigrąžinti Vokietijoje, bet jis grįžo į Lietuvą, nes čia susigrąžinti paprasčiau. Lietuvoje nėra psichologinių testų. Darbuotojas jam žodžiu pasakė kai tik gaus, informuos. Vokietijos atsakymas nepilnas, nenurodyta iki kada atimta teisė vairuoti. Tikslino, susirašinėjo, jie nepateikė kuriam laikui. Kada nėra pažeidimų, tada greitai gauna atsakymą. Kai yra problemos, užtrunka. Informacija nepilna dėl Vokietijos institucijų pasyvumo. Vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti išduotas, kadangi atimta teisė. Spalio mėnesį informacija buvo nepilna. O gavus paskutinę informaciją, priėmė sprendimą.

11Pareiškėjo M. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

12Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo veiksmų.

13Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-697-662/2017 nurodoma, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

14Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

15Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

16Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

17Iš pareiškėjo patikslinto skundo ir pareiškėjo / jo atstovo pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo (CK 6.271 str. taikymo prasme – institucijos) veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad operatyviai ir apskritai nebuvo surinkta visų reikšmingų klausimo išsprendimui dokumentų, todėl iš pradžių atsakovo atstovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, o dėl nesavalaikio klausimo išsprendimo ir nepagrįstai praleistų visų įmanomų terminų prašymui įvykdyti sukėlė M. B. interesams žalingas pasekmes. Taip pat pareiškėjo skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimo) 34 ir 35 punktais, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje dienos; pagal Nutarimo 36 punktą galimas prašymo nagrinėjimo sustabdymas, kuomet prašymo išnagrinėjimui būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo; pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 30 punktą įvertinę gautą informaciją VĮ „Regitra“ padalinio įgaliotasis darbuotojas per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją raštu, kartu išsiųsdamas sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.

182017 m. liepos 27 d. pareiškėjas VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui pateikė prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, kuriame nurodoma, kad 2015 metais pasikeitė dokumentą į vokišką; Vokietijoje buvo atimta teisė vairuoti mėnesio laikotarpiui; dabar gyvena Lietuvoje ir norėtų atgauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą (b. l. 80).

192017 m. liepos 27 d. valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo rašte valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui D. P. (b. l. 89) nurodoma, kad „2017 m. liepos 27 d. į valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialą dėl naujo vairuotojo pažymėjimo gavimo kreipėsi pil. M. B., a.k. ( - ) Asmuo teigė, kad buvo pasikeitęs Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Vokietijos nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jį prarado.“

20Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašyme buvo nurodytos konkrečios aplinkybės, t. y., jog Vokietijoje pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti mėnesio laikotarpiui, pareiškėjo prašyme nebuvo minima, jog jis pažymėjimą „prarado“. Taigi atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo 2017 m. liepos 27 d. rašte dėl paklausimo išsiuntimo nebuvo nurodytos jau žinomos, esminės, paties pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į klaidinantį 2017 m. liepos 27 d. valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo rašto valstybės įmonės „Regitra“ generaliniam direktoriui D. P. (b. l. 89) turinį, 2017 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. spalio 20 d. raštuose, siųstuose į Vokietiją (b. l. 100-102), buvo nurodoma, kad pareiškėjas pametė / prarado savo vokišką pažymėjimą, tačiau nenurodoma svarbi faktinė aplinkybė, paminėta paties pareiškėjo prašyme, t. y. jog buvo atimta teisė vairuoti mėnesio laikotarpiui.

212017 m. spalio 25 dieną gautame Flensburgo biuro atsakyme (iš Johanna Witteck) (b. l. 103) informuojama, kad ponas B. neturi vokiško vairuotojo pažymėjimo. 2016 m. gruodžio 15 d. jo vokiškas vairuotojo pažymėjimas buvo panaikintas dėl jo polinkio į narkotikus. Jo vairuotojo pažymėjimo statusas automatiškai nepasikeičia į galiojančio pažymėjimo statusą. Tam, kad galėtų gauti naują vairuotojo pažymėjimą ponas B. turi pateikti prašymą vairuotojo pažymėjimus išduodančioje institucijoje. Taip pat 2017 m. spalio 25 dieną gautame rašte prašoma patikrinti aplinkybes atsižvelgiant į Europos Bendrijos ir Lietuvos teisę ir reglamentus (Direktyva 91/439/EEB ir 2006/126/EB).

22Prie minėto laiško buvo pridėti 9 priedai. Teismui pateikti 6 pranešimai Vokietijos federalinei motorinių transporto priemonių tarnybai ir 6 pranešimų vertimai (b. l. 104-109).

23Administracinės tarnybos pranešime Vokietijos federalinei motorinių transporto priemonių tarnybai (b. l. 108) nurodoma sprendimo priėmimo data, sprendimas: „neginčijamas leidimo vairuoti konfiskavimas“, nurodoma, kad sprendimą priėmė Baudų rinkimo tarnyba, Erlangen Höchstadt rajonas (b. l. 108).

24Po 2 savaičių, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. valstybės įmonė „Regitra“ pateikė klausimą „kokie reikalavimai turi būti įvykdyti tam, kad būtų galima atkurti teisę vairuoti motorines transporto priemones Vokietijoje?“.

252017 m. lapkričio 10 d. atsakyme iš Johanna Witteck (b. l. 110) nurodoma, kad ponas B. turi išlaikyti medicininį ir psichologinį egzaminą, taip pat pateikti įrodymus dėl susilaikymo nuo narkotikų 12 mėnesių.

262017 m. lapkričio 14 d. valstybės įmonės „Regitra“ el. laiške, skirtame Johanna Witteck (b. l. 111), teiraujamasi, ar yra panaikinimo pabaigos data.

272017 m. lapkričio 15 d. Johanna Witteck atsakyme (b. l. 111) nurodoma, kad „atšaukimui netaikoma jokia administracinė pabaigos data. Sprendimas yra galutinis ir galios iki tol, kol vairuotojo pažymėjimus išduodanti institucija patvirtins pono B. prašymą išduoti naują Vokietijos vairuotojo pažymėjimą. Ponui B. leidžiama tokį prašymą pateikti nuo 2016 m. gruodžio 16 d.“

28Valstybės įmonė „Regitra“ 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. (1.22)-S-712 (b. l. 112) informavo Šiaulių filialo direktorių, kad „Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimus išduodanti įstaiga (KBA) informavo, kad M. B. (a.k. ( - ) Vokietijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja; M. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2016 m. gruodžio 15 d.“

29Valstybės įmonė „Regitra“ 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (1.22)-S-738 (b. l. 113) informavo Šiaulių filialo direktorių, kad „Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimus išduodanti įstaiga (KBA) papildomai informavo, kad M. B. (a. k. ( - ) Vokietijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja, kadangi buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2016 m. gruodžio 15 d. Teisės vairuoti atėmimo termino pabaiga nėra nustatyta. Siekiant susigrąžinti teisę vairuoti M. B. turi atitikti medicininį ir psichologinį egzaminus Vokietijoje.“

30Valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas (b. l. 114) 2018 m. lapkričio 22 d., atsižvelgdamas į pateiktą valstybės įmonės „Regitra“ informaciją, priėmė sprendimą neišduoti vairuotojo pažymėjimo ir nurodė, kad naują vairuotojo pažymėjimą pareiškėjas galėtų gauti tik įvykdęs nustatytas sąlygas.

31Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turtinę žalą sieja su baudos skyrimu dėl to, jog 2017 m. lapkričio 8 d. vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones 2016 m. gruodžio 15 d. buvo atimta vienam mėnesiui Vokietijoje, ir asmuo neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų – neatliko medicininio ir psichologinio egzaminų Vokietijoje, nagrinėtinas atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo veikimas (neveikimas) nuo pareiškėjo prašymo padavimo dienos 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d.

32Visų pirmiausia, atsakovės atstovas valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas nurodo, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašymas neturėjo būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo” nuostatas. Nutarimo (aktuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.) Preambulės 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria patvirtinti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles ir rekomenduoti viešiesiems juridiniams asmenims, neturintiems viešojo administravimo įgaliojimų, nagrinėjant asmenų prašymus ir organizuojant jų aptarnavimą, vadovautis šiuo nutarimu patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

33Valstybės įmonės „Regitra“ interneto svetainės https://www.regitra.lt/ skiltyje „Teisės aktai“ pateikiamos nuorodos į tris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo” redakcijas.

34Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo 17 punkte (aktuali nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojusi punkto redakcija) numatyta, kad įstaigos interneto svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srityje „Teisės aktai“ turi būti skelbiami įstaigos reguliavimo sričiai priskiriamų galiojančių teisės aktų pavadinimai su nuorodomis į teisės aktų aktualias redakcijas, esančias Lietuvos Respublikos Seimo ar kitose teisės aktų bazėse, arba galiojančias suvestines redakcijas, esančias Teisės aktų registre, įstaigos teisės aktai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnį yra Teisės aktų registro objektas, taip pat kiti šios įstaigos teisės taikymo aktai.

35Taigi atmestini atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo argumentai, kad Nutarimas neturėjo būti taikomas nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

36Nutarimo 36 punktas numato, kad jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti papildomą informaciją, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta papildoma informacija.

37Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punktas numato, kad įvertinęs iš užsienio valstybės gautą informaciją VĮ „Regitra“ padalinio įgaliotasis darbuotojas per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją raštu, kartu išsiųsdamas sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.

38Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB „Dėl vairuotojo pažymėjimų” (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 5 įtraukoje numatoma, kad: a) nė vienas asmuo negali turėti daugiau kaip vieno vairuotojo pažymėjimo; b) valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą, kai ji nustato, kad pareiškėjas jau turi vairuotojo pažymėjimą; c) valstybės narės imasi reikalingų priemonių pagal b punktą. Reikalingos priemonės, susijusios su vairuotojo pažymėjimo išdavimu, nauju išdavimu, atnaujinimu ar pakeitimu, yra patikrinimas kitoje valstybėje narėje, ar yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad pareiškėjas jau yra kito vairuotojo pažymėjimo savininkas; d) Siekiant sudaryti sąlygas tikrinimams pagal b punktą, valstybės narės naudojasi ES vairuotojo pažymėjimų tinklu, jam pradėjus veikti. Nepažeisdamos 2 straipsnio, vairuotojo pažymėjimą išduodančios valstybės narės išsamiai tikrina, siekdamos užtikrinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei nacionalines nuostatas dėl teisės vairuoti panaikinimo arba atėmimo, jeigu nustatoma, kad vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas nesilaikant reikalavimų. Direktyvos 11 straipsnio „Įvairios vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, atėmimo, naujo pažymėjimo išdavimo ir pripažinimo nuostatos“ 4 dalyje numatyta, jog valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas arba atimtas kitoje valstybėje narėje; valstybė narė atsisako pripažinti galiojančiu kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas ankstesnės valstybės teritorijoje; valstybė narė taip pat gali atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimas yra panaikintas kitoje valstybėje narėje.

39Byloje neturima rašytinių duomenų, kad valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas gavęs 2017 m. spalio 30 d. raštą iš valstybės įmonės „Regitra“, numatantį, kad pareiškėjui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2016 m. gruodžio 15 d., bet priešingai, nei buvo nurodyta pareiškėjo prašyme, nenurodančio, kad teisė vairuoti transporto priemones atimta 1 mėn., būtų atlikęs kokius nors veiksmus – padaręs papildomą užklausą, paprašęs papildomų duomenų iš valstybės įmonės „Regitra“ ar būtų informavęs pareiškėją apie gautus duomenis, pasiūlęs pareiškėjui pateikti duomenis, patvirtinančius, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta terminuotai, t. y. 1 mėn. Taip pat pareiškėjas nebuvo informuotas, kad kitas vairuotojo pažymėjimas jam nebus išduodamas. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad vadovavosi Taisyklėmis, tačiau pagal taisyklių 30 punktą per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nepriėmė sprendimo išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos neinformavo pareiškėjo raštu, kartu išsiųsdamas sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka. Kartu pareiškėjas pagal Nutarimo 36 punktą nebuvo informuotas, kad jo prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija, kurią privalo pateikti prašymą atsiuntęs asmuo, ir institucija tokių duomenų pati gauti negali. Taip pat, kaip jau buvo minėta, atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo 2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. (I.24)-24-407 dėl paklausimo išsiuntimo buvo suformuluotas netinkamai užklausimą vykdžiusiai valstybės įmonei „Regitra“.

40Iš aptartų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo veiksmų visetas (neveikimas) prieštarauja gerojo viešojo administravimo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

41Taigi įvertinus atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo veiksmus nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo pirmos dienos (2017 m. liepos 27 d.) iki 2017 m. lapkričio 8 d., darytina išvada, kad nebuvo pasinaudota visomis galimomis teisinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis, registro tvarkymo įstaiga neveikė taip, kaip privalėjo veikti atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo pažeisti Nutarimo 36 punkto ir Taisyklių 30 punkto reikalavimai, nebuvo laikomasi gero viešojo administravimo principo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai kaip būtinoji atsakomybės sąlyga.

42CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

43CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjai turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

44Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018 nurodoma, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

45Primintina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. Nr.A520-1673/2013; 2011 m. lapkričio 21 d. Nr.A525-3063/2011 ir kt.).

46Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017 nurodoma, kad priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

47Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nors ir pareiškėjo teisė dalyvauti eisme buvo ribojama kol prašymas buvo nagrinėjimas valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filiale, prašymo nagrinėjimas truko pernelyg ilgai, pareiškėjas nebuvo laiku / tinkamai informuotas apie iš Vokietijos / valstybės įmonės „Regitra“ gautus duomenis, iš pareiškėjo (suinteresuoto asmens) nebuvo pareikalauta kitų reikiamų / papildomų dokumentų, vis dėlto, valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo uždelstas veiksmų atlikimas (vairuotojo pažymėjimo išdavimas tik 2018 m. sausio mėn.) negali paneigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-123-914/2018 ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-300/2018) revizuoto baudos paskyrimo pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje teisėtumo. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis (vairuoti transporto priemonę esant nepabaigtai prašymo dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo nagrinėjimo procedūrai, neturint išduoto vairuotojo pažymėjimo) nebuvo pakankamai rūpestingas, pareiškėjas galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių (baudos ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje). Pareiškėjui bauda buvo skirta ne už pažymėjimo neturėjimą de facto, o už tai, jog vairavo transporto priemonę, kuomet teisė vairuoti transporto priemones nustatyta tvarka nebuvo grąžinta. Taigi pažeidimas buvo padarytas paties pareiškėjo aktyviais veiksmais nesulaukus atsakymo (sprendimo) iš valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo. Atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo veiksmų neteisėtumas nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašymą neeliminuoja pareiškėjo veiksmų neteisėtumo kituose teisiniuose santykiuose.

48Taigi nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kad dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens – VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo – veiksmų žala pareiškėjui atsirado tiesiogiai. Kaip jau buvo minėta VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal aukščiau aptartus teisės aktus, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatytas faktinis priežastinis ryšys, nes nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad yra nustatytas teisinis priežastinis ryšys, nes neteisėto neveikimo tikėtini padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo. Taigi nagrinėjamoje byloje negalima tvirtinti, kad VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo veiksmai (neveikimas) buvo žalos priežastis, kuri pakankamai prisidėjo prie turtinės žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė dėl tokių veiksmų (neveikimo). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo / jo atstovo manymu, atstovo atstovas privalėjo išnagrinėti prašymą iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio, nustatančio administracinių teismo kompetenciją, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei turėjo teisę operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus).

49Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų dviejų šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

50Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

51Atsakovės atstovas valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas prašo priteisti iš pareiškėjo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą teismui - 166,98 Eur už vertimus iš anglų ir vokiečių kalbų.

52Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikta tik PVM sąskaita faktūra Nr. 4349 (b. l. 115), tačiau nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šios sąskaitos faktūros apmokėjimą, t. y., jog atsakovės atstovas patyrė šias išlaidas, prašymas nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

53Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

54Pareiškėjo M. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

55Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus... 2. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo M. B.... 3. Teismas... 4. 2018 m. rugsėjo 4 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių... 5. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad 2018 m. kovo 26 d. Šiaulių... 6. Teismo posėdyje pareiškėjas M. B. nurodė, kad gyveno Vokietijoje ir... 7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas S. Š. nurodė, kad M. B. 2016... 8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“... 9. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“... 10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo valstybės įmonės „Regitra“... 11. Pareiškėjo M. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 12. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios... 13. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 14. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė... 15. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš... 16. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad... 17. Iš pareiškėjo patikslinto skundo ir pareiškėjo / jo atstovo pasisakymų... 18. 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjas VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui... 19. 2017 m. liepos 27 d. valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialo rašte... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 27 d. prašyme buvo... 21. 2017 m. spalio 25 dieną gautame Flensburgo biuro atsakyme (iš Johanna... 22. Prie minėto laiško buvo pridėti 9 priedai. Teismui pateikti 6 pranešimai... 23. Administracinės tarnybos pranešime Vokietijos federalinei motorinių... 24. Po 2 savaičių, t. y. 2017 m. lapkričio 7 d. valstybės įmonė „Regitra“... 25. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakyme iš Johanna Witteck (b. l. 110) nurodoma, kad... 26. 2017 m. lapkričio 14 d. valstybės įmonės „Regitra“ el. laiške,... 27. 2017 m. lapkričio 15 d. Johanna Witteck atsakyme (b. l. 111) nurodoma, kad... 28. Valstybės įmonė „Regitra“ 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. (1.22)-S-712... 29. Valstybės įmonė „Regitra“ 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr.... 30. Valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas (b. l. 114) 2018 m.... 31. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turtinę žalą sieja su baudos... 32. Visų pirmiausia, atsakovės atstovas valstybės įmonės „Regitra“... 33. Valstybės įmonės „Regitra“ interneto svetainės https://www.regitra.lt/... 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480... 35. Taigi atmestini atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių... 36. Nutarimo 36 punktas numato, kad jeigu asmens prašymui išnagrinėti būtina... 37. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu... 38. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB „Dėl vairuotojo... 39. Byloje neturima rašytinių duomenų, kad valstybės įmonės „Regitra“... 40. Iš aptartų faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo galima daryti... 41. Taigi įvertinus atsakovės atstovo valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių... 42. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 43. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje... 45. Primintina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir / ar jų... 46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje... 47. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nors ir pareiškėjo teisė dalyvauti... 48. Taigi nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kad... 49. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo reikalavimo... 50. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo... 51. Atsakovės atstovas valstybės įmonės „Regitra“ Šiaulių filialas prašo... 52. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje... 53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 54. Pareiškėjo M. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 55. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas...