Byla I-1143-739/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (už 220 dienų, po 100 Eur už kiekvieną kalinimo, kankinimo nesuteikiant jam reikalingos medicininės pagalbos dieną), bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno klinikos medicinine išvada ir medicinos dokumentų išraše pateikta rekomendacija, jam yra reikalingas korsetas, kaip gydomoji priemonė. Teigė, kad jis šešis kartus kreipėsi raštu į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, prašydamas nupirkti jam korsetą, taip pat rašė prašymą, kad jam leistų nupirkti korsetą už savo lėšas, daug kartų raštu kreipėsi į Alytaus PN direktorių K. J., kad jam nupirktų korsetą iš nuteistųjų fondo lėšų, pateikdamas pažymą, kad jis yra invalidas (50 procentų), ir pažymą, kad iš jo uždarbio į nuteistųjų fondą buvo atskaičiuota 170,20 Eur. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. Č., gydytojai V. M. ir P. R. pasirašė po jo pateiktu raštišku prašymu, kad jam reikalingas korsetas, kaip gydomoji priemonė. Alytaus PN direktorius, piktnaudžiaudamas savo padėtimi, atsisakė nupirkti jam korsetą. Dėl to, kad Alytaus PN direktorius ignoravo jo pateiktus prašymus per Sveikatos priežiūros tarnybą ir neteikė jam raštiškų atsakymų, pareiškėjas per 2-o būrio viršininką A. R. 2017 m. birželio 15 d. pateikė prašymą, 2017 m. birželio 26 d. pateikė skundą, 2017 m. liepos 4 d. pateikė prašymą dėl jam būtinos gydomosios medicinos priemonės – korseto. Jis pateikė prašymus M. Č. su reikalingais dokumentais dėl šio korseto įgijimo per Alytaus PN vaistinę iš nuteistųjų fondo. 2017 m. kovo 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos medicinos dokumentų išraše yra nurodyta, kad jis buvo konsultuotas 3-o lygio (aukštesnio lygio Lietuvoje nėra) gydytojo G. V., kuris ir paskyrė jam būtinąją gydomąją medicinos priemonę – korsetą. 2017 m. spalio 28 d. jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ir šios ligoninės gydytojas neurologas A. R. patvirtino, kad jam yra reikalingas korsetas, paskirdamas jam korsetą. 2017 m. lapkričio 6 d. jis buvo etapuotas į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, pas gydytoją traumatologą Š. B., kuris patvirtino, kad pareiškėjui reikalingas korsetas, kaip medicininė gydomoji priemonė. Tik 2017 m. lapkričio 29 d. Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. Č. pareiškėjui įgijo korsetą. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN direktorius, piktnaudžiaudamas savo pareigomis, asmeniškai atmetė visus jo prašymus, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo pat atvykimo į Alytaus PN daug kartų kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus M. Č., P. R., vėliau kreipėsi į gydantį gydytoją dėl didelių skausmų nugaroje, dėl sutrikusio miego nuo skausmo, adaptacijos sutrikimų, patiriamos nervinės įtampos dėl negaunamo gydytojo, dėl negalėjimo susikaupti, nervingumo, skausmų nugaroje, nugaros nelaikymo. Teigė, kad daug kartų nurodė, kad labai išgyvena dėl savo sveikatos – stuburo, ir dėl negaunamo korseto, tačiau ir šiais atvejais jam nebuvo skirtas gydymas, motyvuojant tuo, kad Alytaus PN direktorius uždraudė pirkti pareiškėjui korsetą. Pabrėžė, kad jam būtina medicinos priemonė – korsetas – buvo nupirkta tik 2017 m. lapkričio 29 d., taigi, nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. jam nebuvo suteikiama teisė gauti medicinos pagalbą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas teigė, kad dėl negaunamos medicinos pagalbos jis patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, fizinį skausmą, papildomą diskomfortą, didelį psichologinį sukrėtimą, nervinę įtampą, emocinę depresiją, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 79–80) pareiškėjas, be kita ko, prašė tenkinti jo skundą.

5Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 21–24) nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d. raštu kreipėsi į Alytaus PN, prašydamas nupirkti juosmens korsetą, kuris jam reikalingas, kad neblogėtų sveikatos būklė, o Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. A. Č. rezoliucija patvirtino, kad pareiškėjui reikalingas korsetas stuburo palaikymui ir sveikatos blogėjimo sustabdymui. Alytaus PN 2017 m. birželio 22 d. raštu atsakė į šį pareiškėjo prašymą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –Vyriausybė) nutarimu Nr. 430 Alytaus pataisos namai nėra įpareigojami pataisos namų fondo lėšas naudoti juosmens korseto nupirkimui, ir kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. gavo 270,51 Eur pajamų, tad galėjo korsetą pats įsigyti už savo lėšas. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į Alytaus PN, pakartotinai prašydamas nupirkti korsetą, o gydytojas rezoliucija patvirtino, kad pareiškėjui reikalingas korsetas. Alytaus PN 2017 m. balandžio 18 d., raštu-atsakymu į šį pareiškėjo prašymą, informavo, kad minėtu Vyriausybės nutarimu Alytaus PN nėra įpareigojami pataisos namų fondo lėšas naudoti juosmens korseto nupirkimui, ir kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d. gavo 330,51 Eur, tad galėjo korsetą įsigyti už savo lėšas. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, įvertinus, kad jis asmeninėje sąskaitoje turėjo piniginių lėšų korseto pirkimui. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo ortopedinį diržą stuburui. Atsakovės atstovas 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. 8-1683 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 81) nurodė, kad korseto nupirkimą turėjo organizuoti Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba. Korseto nupirkimas priskiriamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Korseto pirkimas yra finansuojamas iš sveikatos priežiūrai skirtų lėšų, kai korsetas yra perkamas pirmą kartą (pareiškėjas jau turėjo korsetą (diržus)). Teigė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl korseto nupirkimo iš asmeninių lėšų. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 23) teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

6Teismas konstatuoja:

7Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus pataisos namų administracija netenkino jo prašymų nupirkti jam ortopedijos priemonę – juosmens korsetą, dėl to laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. jis patyrė neturtinę žalą.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydantis gydytojas G. V. pareiškėjo medicinos dokumentuose 2017 m. kovo 8 d. padarė įrašą, kad pareiškėjui rekomenduojamas korsetas (b. l. 56, 14).

10Pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus atlikti bausmę 2017 m. balandžio 19 d. (b. l. 57, 2).

11Pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas nupirkti jam iš nuteistųjų fondo juosmeninį korsetą stuburo prilaikymui, kuris jam reikalingas tam, kad neblogėtų sveikatos būklė. Ant šio prašymo Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas M. A. Č. užrašė, kad pareiškėjui dėl turimų stuburo pakitimų reikalingas korsetas stuburo prilaikymui ir sveikatos blogėjimo trukdymui (b. l. 32).

12Alytaus PN direktorius 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 363-989 atsakė į šį pareiškėjo prašymą, kad Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. Alytaus pataisos namuose Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašas yra parengtas, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (išdėstytu nauja redakcija 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430). Atsakė, kad šis Vyriausybės nutarimas neįpareigoja pataisos namų administracijos Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas naudoti pareiškėjo prašomo juosmeninio korseto nupirkimui. Taip pat informavo, kad iš pareiškėjo (nuteistojo) pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjas disponavo pakankamomis piniginėmis lėšomis, tam, kad galėtų pinigus panaudoti juosmeninio korseto įsigijimui, todėl jam nebus suteikta galimybė iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų įsigyti juosmeninį korsetą (b. l. 33, 9).

13Pareiškėjas rašytiniu skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių (skundas gautas 2017 m. birželio 26 d.), be kita ko, prašydamas pateikti jam pilną informaciją apie minėtą Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 430, apie tai, kas yra bazinė socialinė išmoka, ir teigdamas, kad jis yra invalidas (50 procentų), kad jis mokėdavo pinigų sumas į nuteistųjų fondą, kad nuteistieji pagal BVK turi gauti medicinines paslaugas nemokamai (b. l. 34–35).

14Alytaus PN direktorius 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. 363-1148 atsakė į šį pareiškėjo skundą, kad minėtas Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 430 neįpareigoja pataisos namų administracijos Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas naudoti pareiškėjo prašomo juosmeninio korseto nupirkimui. Paaiškino, kad Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis yra 38 Eur (b. l. 36, 10).

15Pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas nupirkti jam iš nuteistųjų fondo gydomąją priemonę – korsetą, kuris jam būtinas dėl didelių problemų su stuburu. Ant šio prašymo gydytojai V. M. ir P. R. užrašė, kad pareiškėjui dėl turimų stuburo pažeidimų reikalingas juosmens korsetas (b. l. 39).

16Alytaus PN direktorius 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. 363-1140 atsakė į šį pareiškėjo prašymą, kad minėtas Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 430 neįpareigoja pataisos namų administracijos Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas naudoti pareiškėjo prašomo juosmeninio korseto nupirkimui. Taip pat informavo, kad iš pareiškėjo (nuteistojo) pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjas disponavo pakankamomis piniginėmis lėšomis, tam, kad galėtų pinigus panaudoti juosmeninio korseto įsigijimui, todėl jam nebus suteikta galimybė iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų įsigyti juosmeninį korsetą (b. l. 41, 11).

17Alytaus pataisos namų gydytojas V. M. pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2017 m. rugsėjo 19 d. padarė įrašą: Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui – prašau spręsti klausimą dėl korseto KRO-20 nupirkimo (b. l. 72, 54)

18Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydantis gydytojas A. A. R. pareiškėjo medicinos dokumentuose 2017 m. spalio 28 d. padarė įrašą, kad pareiškėjui rekomenduojamas korsetas (b. l. 7).

19VšĮ Alytaus apskrities V. Kudirkos ligoninėje gydantis gydytojas Š. B. pareiškėjo medicinos dokumentuose 2017 m. lapkričio 6 d. įrašė rekomendaciją: tikslingas ortopedinis įtvaras (b. l. 8).

20Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis buvo parašęs prašymą, kad jam leistų nupirkti korsetą už savo lėšas (b. l. 2), tačiau Alytaus PN 2019 m. vasario 13 d. rašte teismui paaiškino, kad pareiškėjas nesikreipė dėl korseto nupirkimo iš asmeninių lėšų (b. l. 81). Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis Alytaus pataisos namų administracijai buvo pareiškęs prašymą nusipirkti korsetą už savo lėšas.

21Pareiškėjo teigimu, 2017 m. lapkričio 29 d. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas M. A. Č. jam nupirko (įgijo) korsetą (b. l. 3, 4).

22Vyriausybė, vadovaudamasi BVK kodekso 132 straipsnio 1 dalimi, 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (išdėstytu nauja redakcija Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430) yra patvirtinusi Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Alytaus PN direktorius, vadovaudamasis šiuo Vyriausybės nutarimu, 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-306 yra patvirtinęs Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašą (b. l. 55) (toliau abu vadinami ir aprašais). Šiuose aprašuose numatytas pašalpų skyrimas nuteistiesiems tam tikrais atvejais (būtiniausiems reikmenims įsigyti; paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietos nuteistiesiems; mirus nuteistųjų artimiems asmenims; įvykus nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą nuteistiesiems ar jų artimiems asmenims; besimokantiems nuteistiesiems), jeigu šie nuteistieji asmeninėse sąskaitose turi mažiau nei 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, mažiau nei 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo 7.5 papunktyje numatyta, kad parama medikamentams ir kitoms priemonėms, gerinančioms nuteistųjų socialines ar buities sąlygas, gali būti skiriama, jeigu Socialinės paramos nuteistiesiems fonde lieka lėšų, išmokėjus Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraše nurodytas pašalpas. Iš pareiškėjo (nuteistojo) pinigų apskaitos žiniaraščių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. į asmeninę sąskaitą gavo 270,51 Eur pajamų, šio laikotarpio pabaigoje turėjo 115,40 Eur (b. l. 44), o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d. į asmeninę sąskaitą gavo 330,51 Eur pajamų, šio laikotarpio pabaigoje turėjo 18,81 Eur (b. l. 45). Iš Vyriausybės nutarimu patvirtinto aprašo ir iš Alytaus PN direktoriaus įsakymu patvirtinto aprašo nuostatų (atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas gavo pajamų ir asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų) daroma išvada, kad Alytaus PN direktorius neturėjo pareigos tenkinti pareiškėjo rašytinį prašymą ir nupirkti jam aptariamą korsetą iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo 50 procentų darbingumą, ir kad iš jo darbo užmokesčio į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą buvo atskaitomos pinigų sumos (b. l. 2, 12–13), neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į korseto įgijimo iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų, kadangi nei Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas, nei Alytaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintas aprašas šiais klausimais jokių išimčių nenustato. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus PN veiksmus (neveikimą) dėl to, kad Alytaus PN administracija nenupirko pareiškėjui korseto iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-460-492/2018). Geras administravimas, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), savyje talpinantis eilę įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvų, tame tarpe – pareigą motyvuoti, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą, teisę būti informuotam ir išklausytam ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3223-858/2018, 2017 m. liepos 4 d. administracinėje byloje Nr. eA-681-624/2017). Nagrinėjamu atveju, iš aptartų bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi raštu į Alytaus PN administraciją (2017 m. birželio 15 d. prašymu (b. l. 32), 2017 m. birželio 26 d. skundu (b. l. 34–35), 2017 m. liepos 4 d. prašymu (b. l. 39)), prašydamas nupirkti jam korsetą, tačiau Alytaus pataisos namų administracija raštuose-atsakymuose į šiuos pareiškėjo prašymus, skundą (2017 m. m. birželio 22 d. rašte (b. l. 33), 2017 m. liepos 20 d. rašte (b. l. 36), 2017 m. liepos 18 d. rašte (b. l. 41)) tik atsakydavo pareiškėjui, kad Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 430 neįpareigoja Alytaus pataisos namų administracijos Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas naudoti korseto nupirkimui, ir kad pareiškėjas disponuoja pakankamomis piniginėmis lėšomis korseto įsigijimui, tačiau nesuteikė pareiškėjui jokios informacijos, kokiu būdu (už kokias lėšas) ir kokia tvarka (kur kreipdamasis, kam pateikdamas atitinkamą prašymą) pareiškėjas galėtų įsigyti jam reikalingą korsetą. Ant pareiškėjo prašymų, pateiktų Alytaus pataisos namų administracijai dėl korseto nupirkimo, buvo ir Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo, gydytojų užrašai (b. l. 32, 39), kad pareiškėjui reikalingas korsetas. Alytaus PN administracija neatsižvelgė ir į gydytojų užrašus. Alytaus PN administracija nesiėmė jokių priemonių tam, kad padėtų pareiškėjui įsigyti jam reikalingą korsetą ar, kad išaiškintų pareiškėjui, kokia tvarka jis galėtų korsetą įgyti. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą. Todėl byloje yra pagrindas konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų veiksmus (neveikimą). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus valstybės deliktinės civilinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

24Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

25Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).

26Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo nupirktas korsetas 2017 m. balandžio 19 d. - 2017 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu (b. l. 4), o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. balandžio 27 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 m. balandžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi iš pradžių į Kauno apylinkės teismą, kuris nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13831-894/2018 jo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą). Tad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik pusei metų nuo jo nurodyto teisės pažeidimo pabaigos. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, kad patirta skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

27Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi dėl korseto įgijimo iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų (pareiškėjas savo 2017 m. birželio 15 d. prašyme, 2017 m. birželio 26 d. skunde, 2017 m. liepos 4 d. prašyme Alytaus PN administracijai akcentavo tik Socialinės paramos fondo lėšas). Prieš tai aptarta, kad Alytaus Pataisos namų administracija teisės aktais nebuvo įpareigota tenkinti tokio pobūdžio pareiškėjo prašymus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus pataisos namų administracijos veiksmus. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją dėl korseto įgijimo kitokiu būdu, iš savo asmeninių ar kitų lėšų.

28Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į gerą administravimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą administravimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

29Kadangi pareiškėjui žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui procesines palūkanas.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

31Skundą tenkinti iš dalies.

32Pripažinti, kad Alytaus pataisos namai pažeidė A. K. teisę į gerą administravimą.

33Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia... 2. Teismas... 3. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą,... 4. Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos... 5. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu... 6. Teismas konstatuoja:... 7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos... 8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto... 10. Pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus atlikti bausmę 2017 m.... 11. Pareiškėjas 2017 m. birželio 15 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Alytaus... 12. Alytaus PN direktorius 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 363-989 atsakė į... 13. Pareiškėjas rašytiniu skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių (skundas... 14. Alytaus PN direktorius 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. 363-1148 atsakė į šį... 15. Pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Alytaus PN... 16. Alytaus PN direktorius 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. 363-1140 atsakė į šį... 17. Alytaus pataisos namų gydytojas V. M. pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje... 18. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydantis gydytojas A. A. R. pareiškėjo... 19. VšĮ Alytaus apskrities V. Kudirkos ligoninėje gydantis gydytojas Š. B.... 20. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis buvo parašęs prašymą, kad jam... 21. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. lapkričio 29 d. Alytaus PN Sveikatos... 22. Vyriausybė, vadovaudamasi BVK kodekso 132 straipsnio 1 dalimi, 2003 m.... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešojo... 24. Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos... 25. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines... 26. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo nupirktas korsetas 2017 m.... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Alytaus pataisos namų... 28. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje... 29. Kadangi pareiškėjui žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, nėra... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 31. Skundą tenkinti iš dalies.... 32. Pripažinti, kad Alytaus pataisos namai pažeidė A. K. teisę į gerą... 33. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti... 34. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...