Byla e2-1263-1021/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė ,,M. Lt“

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

2sekretoriaujant L. D.,

3dalyvaujant: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ atstovei advokatei L. S.,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,K.“ atstovui advokato padėjėjui K. Ž.,

5nedalyvaujant: trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,M. LT“ atstovui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,K.“ dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė ,,M. Lt“.

7Teismas

Nustatė

8I.

9Bylos šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

10Ieškovė UAB ,,L.“(toliau - ieškovė) ieškiniu prašo iš atsakovės UAB ,,K.“ (toliau - atsakovės) priteisti ieškovei 3601,70 Eur nuostolių; 91,76 Eur palūkanų; 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017-06-02 tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB ,,M..LT“ (toliau - trečiojo asmens) ir atsakovės buvo sudaryta automobilio BMW 730, identifikacinis numeris ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ( - ). Šios sutarties 1.3.1. punktas numato, jog: „Lizingo gavėjas (šiuo atveju ieškovė) turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties dėl transporto priemonės kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt., taigi UAB „L.“ yra tinkamas ieškovas reikalavimams į atsakovą pareikšti. Sutarties 1.2.3. punktu pardavėjas (atsakovė) patvirtino, jog: „po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimai yra arba jei transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino transporto priemonės gedimus ir transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti (t.y. dalyvauti kelių arba vandens eisme) galima pilnoje apimtyje“. Kitą dieną po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovės kaip pardavėjo patvirtinimai buvo iš esmės klaidingi ir automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų, o pardavėjo garantijos dėl automobilio tinkamos būklės yra klaidingos. 2017-06-03 ieškovės įsigytas automobilis sugedo dėl esminių techninių trūkumų (teigtina, jog paslėptų trūkumų, apie kuriuos pirkėjas niekaip negalėjo žinoti sutarties sudarymo metu), ko pasekmėje pirkėjas buvo priverstas pakeisti automobilio variklį bei atlikti kitus automobilio remonto darbus, dėl kurių patyrė 3601,70 Eur nuostolių. Apie automobilio variklio esminį gedimą, įvykusį kitą dieną po jo įsigijimo, ieškovė nedelsiant informavo pardavėją atsakovę, tačiau pardavėjas pareigos nedelsiant pašalinti parduoto automobilio defektus neįvykdė. Ieškovė neketindama nutraukti pirkimo – pardavimo sutarties, pasirinko sutvarkyti automobilį savo lėšomis, kad kuo greičiau galėtų jį eksploatuoti įmonės reikmėms. Pirkėjas po esminio automobilio variklio gedimo, turėdamas pagrindo manyti, kad automobilis galimai turi ir kitų dar neišaiškėjusių trūkumų, atliko papildomą automobilio patikrą autorizuotame BMW automobilių salone UAB „Krasta auto Vilnius“, po kurios buvo priverstas atlikti papildomą automobilio remontą ir pakeisti priekinės dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštuką; priekinės dešinės pusės viršutinę svirtį; priekines apatines svirtis; vairo dešinės pusės traukės antgalį; pakeisti permirkusią tepalais APD dugninę nauja; bei atlikti kitus, su tuo susijusius, automobilio remonto darbus . Visi šie automobilio gedimai (techninei būklei keliamų reikalavimų neatitikimai) patvirtina, jog automobilis neatitiko techninių reikalavimų ne tik sutarties sudarymo metu, tačiau ir techninės patikros (apžiūros) metu jo būklė nebuvo techniškai tvarkinga, kas dar kartą parodo, jog pardavėjo garantijos buvo klaidingos, o UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras“ atliko aplaidų automobilio techninės būklės įvertinimą. Ieškovė 2017-08-14 pateikė pretenziją UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centrui“, kurioje nurodė, jog automobilio techniniai reikalavimai buvo įvertinti aplaidžiai, tačiau UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras“ 2017-08-22 atsakymu vien tik formaliai nurodė, jog nesutinkant su techninės apžiūros kontrolieriaus įvertinimu, neišvykus iš techninės apžiūros vietos ieškovė turėjo pateikti raštišką prašymą techninės apžiūros vadovui pakeisti kontrolieriaus sprendimą, kas iš esmės nėra logiškai pagrįsta, nes šiuo atveju pirkėjas nėra turintis specialių techninių žinių, jog galėtų pats įvertinti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo pagrįstumą ir iš karto jį apskųsti. Taigi šiuo atveju pirkėjas pasitikėdamas techninės apžiūros kontrolieriaus įvertinimu sutiko su tuo, jog automobilio techninė būklė yra tinkama, nors, kaip paaiškėjo vėliau, jau techninės apžiūros metu automobilio būklė vis tik nebuvo teigiama, o apžiūra atlikta visiškai aplaidžiai ir neatsakingai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 str. 2 d. pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau ( 6.327 str. 3 d.). Pagal CK 6.327 str. 4 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant ir tinkamumą naudotis, pažeidimo pasekmė. CK 6.333 str. 1 d. nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkėjas suvokė, jog perka naudotą automobilį, tačiau nepaisant to, jo būklė turėjo būti tinkama jį eksploatuoti pagal paskirtį atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau paaiškėjo priešingai – kitą dieną po automobilio įsigijimo nepataisomai sugedo variklis, kurį teko pakeisti kitu ir toks gedimas negali būti laikomas normaliu nusidėvėjimu, ar juo labiau gedimu, atsiradusiu dėl pirkėjo kaltės, kadangi pirkėjas įsigyto automobilio visai neeksploatavo iki šiam sugendant. Siekdamas kuo greičiau pašalinti esminius automobilio gedimus pirkėjas savo lėšomis atliko automobilio remontą ir vadovaujantis CK 6.334 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta pirkėjo teise 2017-08-14 dieną raštu su pretenzija kreipėsi į pardavėją dėl visų patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo, atsiradusių šalinant paaiškėjusius automobilio defektus. 2017-08-31 atsakovė raštu paprašė pateikti papildomus dokumentus. Ieškovė siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią padėtį nedelsiant pateikė atsakovei prašomus papildomus dokumentus. Ieškovė ne kartą dar bandė susisiekti su atsakovės atstovais ir išspręsti situaciją taikiai, deja iki šios dienos nėra gautas joks atsakovės atsakymas, į skambučius nebeatsako, el. paštu susisiekti taip pat nepavyksta, todėl ieškovė nemato kitų būdų ir galimybių gauti nuostolių atlyginimą, kaip tik kreipiantis į teismą su šiuo ieškiniu. Remiantis CK 6.317 str. 2 d. pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau ( CK 6.327 str. 3 d.).Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatytos CK 6.333 str. normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 str. 1 d. nurodytų būdų. Sutarties 1.2.3. punktu pardavėjas (atsakovė) patvirtino, jog: „po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimai yra arba jei transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino transporto priemonės gedimus ir transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti (t.y. dalyvauti kelių arba vandens eisme) galima pilnoje apimtyje.“ Tarp pirkėjo, pardavėjo ir lizingo davėjo (trečiojo asmens) sudarytoje automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje taip pat yra įtvirtintos nuostatos, kurioms pasireiškus šalys sutarė laikyti, jog yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties 7.3.2. punktas numato, jog pardavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, jei paaiškėja, kad parduota transporto priemonė yra netinkamos pagal sutartį kokybės arba paaiškėja transporto priemonės trūkumai, kurie negali būti pašalinami, arba kurių pašalinimo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina būtų didesnė nei 30 Eur (trisdešimt eurų) (Sutarties 7.3.3. punktas). Šiuo atveju teigtina, kad pardavėja atsakovė iš esmės pažeidė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį parduodamas ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkantis pirkėja UAB „L.”. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Visomis šiomis įstatymo normomis siekiama apsaugoti sąžiningo pirkėjo, įsigijusio nekokybišką daiktą, teises ir teisėtus interesus. Pardavėjas nenurodė jokių sutarties sudarymo metu egzistuojančių parduodamo automobilio trūkumų, taip aiškiai pažeisdamas įstatymuose numatytas pardavėjo pareigas, o tuo pačiu ir šalių sudarytą sutartį. Ieškovė, remdamasis CK 6.334 str. 1 d. 3 p. reiškia reikalavimą atsakovei dėl visų patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo, atsiradusių šalinant paaiškėjusius įsigyto netinkamos kokybės automobilio defektus. Pažymėtina, kad ieškovė nėra profesionalus automobilių rinkos dalyvis ir užsiima iš esmės skirtinga veikla, o tuo tarpu atsakovė yra profesionalus pardavėjas užsiimantis automobilių verslu, kuris gali ir privalo pateikti visą reikiamą informaciją apie parduodamą daiktą bei pilnai atsakyti dėl tokių prekių netinkamos kokybės. Šio ginčo atveju, ieškovės nuomone, atsakovė kaip pardavėjas pažeidė sutartį ir sutarties sudarymo metu perdavė netinkamos kokybės daiktą, ko pasekmėje ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, atsiradusius pačiam pirkėjui taisant netinkamos kokybės automobilį, kuriuo gedimai pasireiškė iš karto po jo įsigijimo, taigi niekaip negali būti laikomi kilusiais dėl netinkamos automobilio eksploatacijos, todėl pirkėjo patirtus nuostolius dėl šių trūkumų privalo atlyginti pardavėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2005-06-29 konsultacijoje yra išaiškinęs, kad skolininkas pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Atsižvelgiant į tai, jog sutartiniai santykiai susiklostė tarp juridinių asmenų ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentus palūkanų, atsiradusių vengiant savalaikiai atlyginti nuostolius ieškovei. Vadovaudamasi CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e.b. 1 t., b. psl. 1-6).

12Atsakovė į ieškinį pateikė atsiliepimą kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad CK 6.363 str. 7 d. numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per CK 6.338 str. nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Taigi, teisės aktai numato, kad pasirinkimo teisė reikšti vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų yra suteikiama būtent vartotojui, tačiau pažymėtina, kad ši teisė nėra absoliuti. Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Ieškovė nepasinaudojo nei vienu iš CK 6.363 str. 7 d. numatytų teisės gynimo būdų tinkamai – automobilį įsigijęs 2017-06-02 į atsakovę kreipėsi tik 2017-08-14 pretenzija. Tos pačios datos pretenzija ieškovė kreipėsi ir į UAB „Marijampolės techninės apžiūros centrą“. UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ ieškovės pretenziją atmetė tokiais motyvais, nurodydama, kad vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-07-20 dienos įsakymu Dėl techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 2B-168 3 punktu: transporto priemonės valdytojas nesutikdamas su techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimu turi iš karto po techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo, neišvykęs iš techninės apžiūros atlikimo vietos, techninės apžiūros įmonės vadovui pateikti raštišką prašymą pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą. Šiuo atveju, transporto priemonės BMW, v/n ( - ), valdytojas, techninės apžiūros metu 2017-06-02 dieną dėl techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo, kurio pagrindu buvo išrašyta techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 300-0408260, pastabų nepateikė. Patikrinimo metu t. y. 2017-06-02 transporto priemonė BMW v/n ( - ) atitiko techninės būklės reikalavimus numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ieškovė kaip pirkėjas, kaip jau minėta, tinkamai nepasinaudojo savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.363 str. 7 d.. Dar daugiau, atsakovės pirminiais duomenimis, ieškovė pirktą transporto priemonę galimai remontavo visai kitoje automobilių transporto remontu užsiimančioje įmonėje nei nurodo, ar pateikia mokėjimo dokumentus. Dėl šių aplinkybių atsakovas rašytinius įrodymus surinks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ir prašys apklausti liudytojus, kuriuos nurodys parengiamajame teismo posėdyje. Apklausus šiuos liudytojus, tikėtina, norint išsiaiškinti tiesą, reikės apklausti ir UAB „Žygisa“ darbuotojus, susijusius su minėtomis aplinkybėmis. Dėl UAB „Žygisa“ įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu, atsakovo nuomone spręsti dar per anksti. Vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, toks prašymas galėtų būti teismui teiktinas (e.b. 1 t., psl.76-78).

13Pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų pagalba (e.b. 1 t., psl. 83-84 ).

14Ieškovė į atsakovės atsiliepimą pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad ieškovės nuomone, atsakovės pateikiami atsikirtimai į pareikštą ieškinį nesudaro prielaidų šalinti atsakovės atsakomybę už parduoto daikto trūkumus. Atsiliepimu atsakovė nurodo, jog ieškovė kaip pirkėjas tinkamai nepasinaudojo savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.363 str. 7 d.., kas nelaikytina teisiškai pagrįstu. Ieškovė šio ginčo atveju negalėtų būti laikoma vartotoju, ir atsakovės nurodomi CK 6.363 str. įtvirtinti vartotojų teisių gynimo būdai negali būti taikomi. CK 6.2281 str. 2 d. įtvirtinta: „vartotojas - fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės nepatenka į vartojimo sutarčių kategoriją. Atsiliepimu atsakovė reikšdamas atsikirtimus į ieškinį nurodo, jog ieškovė techninės apžiūros metu 2017-06-02 dėl techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo, kurio pagrindu buvo išrašyta techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 300-0408260, pastabų nepateikė, o techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimu automobilis atitiko techninės būklės reikalavimus. Nesutiktina su tokiais atsakovės argumentais, kadangi: a) ieškovė nėra profesionalas, galintis savarankiškai įvertinti automobilio būklę, kuomet šis neturi išoriškai matomų apgadinimų, pastebimų defektų, b) techninės apžiūros metu nėra tikrinami visi automobilio techniniai parametrai (šias aplinkybes, jog techninės apžiūros metu nėra tikrinamas viso automobilio stovis savo atsakymu į pretenziją pažymėjo ir UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras"; c) pardavėjas atsakovė atsako už visus parduoto automobilio trūkumus, kurie yra atsiradę ne dėl ieškovės kaltės (CK 6.327 str. 3 d.) „Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau". Ieškovė įgydamas automobilį iš savo srities profesionalo atsakovės, kurio pagrindinė ir vienintelė veikla pagal viešai prieinamus duomenis yra prekyba automobiliais ir transporto paslaugos (vien šiai dienai portale autoplius.lt yra patalpinęs 56 skelbimus apie parduodamus automobilius ), nematė poreikio vykti į pasirinktą autoservisą papildomai automobilio patikrai, kuomet pardavėjas sutartyje patvirtino tinkamą automobilio būklę, kurios pagrįstai tikėjosi pirkėjas. Ta aplinkybė, kad techninės patikros metu automobilis atitiko techninės būklės reikalavimus, nešalina atsakovo atsakomybės už perduoto daikto trūkumus, kurie, akivaizdu, egzistavo sutarties sudarymo metu. Techninė automobilių patikra atliekama vadovaujantis techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, patvirtintais 2008 m. liepos 28 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290, pagal kuriuos matyti, jog atliekant techninę transporto priemonės patikrą nėra nustatomi transporto priemonės variklio defektai, kurie šiuo konkrečiu atveju, paaiškėjo kitą dieną po automobilio pirkimo - pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Akivaizdu, jog esminiai automobilio variklio defektai egzistavo sutarties sudarymo metu, kadangi akivaizdžiai pasireiškė jau kitą dieną po sutarties sudarymo, sugedus automobiliui, ko pasekmėje pirkėjui teko pakeisti transporto priemonės variklį. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, jog ieškovė neskundė techninės patikros rezultatų, nesudaro prielaidų šalinti atsakovės kaip pardavėjo atsakomybę dėl parduoto automobilio trūkumų, kadangi, kaip jau minėta, ieškovė nėra profesionalas galintis savarankiškai įvertinti automobilio būklę, taigi su techninės patikros rezultatais patikros atlikimo dieną sutiko. Sugedus automobiliui ieškovė pateikė pretenziją UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras" manydama, jog techninė apžiūra vis tik buvo atlikta aplaidžiai, nes, galimai, tam tikrus automobilio važiuoklės defektus, manytina, jog buvo galima nustatyti ir techninės apžiūros metu, techninės apžiūros specialistams vertinant automobilio atitiktį techniniams reikalavimams. Nepaisant to, ieškovės nuomone, net ir nustačius, jog techninė automobilio apžiūra buvo atlikta pažeidžiant tam tikrus teisės aktų keliamus reikalavimus tokio tipo automobilių patikroms, teigtina, kad dėl parduoto daikto trūkumų yra atsakingas būtent pardavėjas atsakovė, tačiau ne UAB „Marijampolės techninių apžiūrų centras", kuris galimai aplaidžiai vykdė techninę patikrą ir tuos trūkumus nuslėpė. Atsiliepimu atsakovė neįrodinėja, kad automobilio trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės (tinkamos automobilio nepriežiūros ar pan.), taigi, manytina, jog sutinka su ieškovės nurodytais parduoto automobilio trūkumais ir ta aplinkybe, jog šie trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu. Ieškovė pažymi, kad nuo sutarties sudarymo iki automobilio gedimo praėjo itin mažai laiko, jog būtų galima teigti, kad gedimą sąlygojo ieškovės kaltė, taigi faktas, jog automobilis sutarties sudarymo metu turėjo paslėptų trūkumų (defektų apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma) yra įrodytas, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė visas prielaidas atsakovės atsakomybei už sutarties pažeidimą pagrįsti (e.b. 1 t., psl.88-91).

15Atsakovė į ieškovės dubliką pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad ieškovė nurodo, kad 2017-06-03 ieškovės įsigytas automobilis sugedo dėl esminių techninių trūkumų, ko pasekmėje ieškovė buvo priversta pakeisti automobilio variklį bei atlikti kitus automobilio remonto darbus, dėl kurių patyrė 3601,70 Eur nuostolių, kuriuos remiantis sutarties nuostatomis ir CK 6.334 str. 1 d. 3 p. prašo priteisti iš atsakovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2017-10-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad „Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 str.; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).“ Ieškovė teigia, kad „kitą dieną po automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad atsakovės kaip pardavėjo patvirtinimai buvo iš esmės klaidingi ir automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų, o pardavėjo garantijos dėl automobilio tinkamos būklės yra klaidingos. 2017-06-03 ieškovės įsigytas automobilis sugedo dėl esminių techninių trūkumų (teigtina, jog paslėptų trūkumų, apie kuriuos pirkėjas niekaip negalėjo žinoti sutarties sudarymo metu), ko pasekmėje pirkėjas buvo priverstas pakeisti automobilio variklį“, tačiau savo teiginiui patvirtinti ieškovė nepateikia jokių įrodymų. Variklio gedimas kad ir sekančią dieną po automobilio įsigijimo, dar savaime nereiškia, kad tokį gedimą pardavėjas nuslėpė. Ieškovė pažeidė prievolių vykdymo principus (CK.6.38 str.): 1) nebendradarbiavo su atsakove- apie tariamą ieškovės patirtą žąlą atsakovė sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio pabaigoje – praėjus beveik trims mėnesiams po parduoto automobilio remonto, gavęs ieškovės pretenziją; jeigu pirkėjas būtų sudaręs galimybę pardavėjui įsitikinti, kad jis galimai pardavė sutarties sąlygų neatitinkantį daiktą, tai yra būtų bendradarbiavęs su pardavėju, ginčo dėl patirtos žalos tarp pirkėjo ir pardavėjo apskritai nebūtų kilę; 2) nors prievolės turėtų būti vykdomos sąžiningai, ieškovės elgesį sąžiningu tikrai nepavadinsi – visų pirma dėl to pačio bendradarbiavimo su atsakove stokos, na ir taip pat dėl pateikiamų žalai pagrįsti dokumentų pagrįstumo - ieškovė variklį keičia vienoje vietoje, dokumentus pateikia iš kitos vietos. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.248 str. 1 d.). Žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą ir jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių (CK 6.295 str.). CK 6.363 str. 7 d. numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per civilinio kodekso 6.338 str. nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Taigi, teisės aktai numato, kad pasirinkimo teisė reikšti vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių reikalavimų yra suteikiama būtent pirkėjui, tačiau pažymėtina, kad ši teisė nėra absoliuti. Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2017-08-14 pretenzija. Tos pačios datos pretenzija ieškovė kreipėsi ir į UAB „Marijampolės techninės apžiūros centrą“. UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ ieškovės pretenziją atmetė tokiais motyvais - nurodydamas, kad vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-07-20 dienos įsakymu Dėl techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 2B-168 3 punktu: transporto priemonės valdytojas nesutikdamas su techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimu turi iš karto po techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo, neišvykęs iš techninės apžiūros atlikimo vietos, techninės apžiūros Įmonės vadovui pateikti raštišką prašymą pakeisti techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą. Šiuo atveju, transporto priemonės BMW v/n ( - ) valdytojas, techninės apžiūros metu 2017-06-02 dieną dėl techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimo, kurio pagrindu buvo išrašyta techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 300-0408260, pastabų nepateikė. Patikrinimo metu 2017-06-02 transporto priemonė BMW v/n ( - ) atitiko techninės būklės reikalavimus numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Toks UAB „Marijampolės techninės apžiūros centro“ atsakymas tik patvirtina, kad daikto perdavimo pirkėjui metu daikto trūkumų nebuvo – arba jis atitiko techninės būklės reikalavimus numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ieškovė dublike teigdama, kad atsiliepimu atsakovę neįrodinėja, kad automobilio trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės (tinkamos automobilio nepriežiūros ar pan.), taigi, manytina, jog sutinka su ieškovo nurodytais parduoto automobilio trūkumais ir ta aplinkybe, jog šie trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu“, klaidina teismą siekdamas perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovui. Ieškovas dublike net nesureagavo į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovo duomenimis, ieškovas pirktą transporto priemonę remontavo visai kitoje automobilių transporto remontu užsiimančioje įmonėje, nei jis nurodo ar pateikia mokėjimo dokumentus. Ieškovui variklis buvo keičiamas Marijampolėje pagal verslo liudijimą dirbančio D. B., kurį atsakovas prašys apklausti kaip liudytoją. D. B. dirba drauge su E. N., kuris taip pat paliudys analogiškas aplinkybes. Kadangi atsakovui yra žinomos kitos aplinkybės, nei nurodo ieškovas, tikslinga išreikalauti iš UAB „Ž.“ automobilio remonto paslaugos užsakymo paraišką ir jų registracijos žurnalą bei parduoto variklio įsigijimo dokumentus. Kadangi variklio keitimo darbai buvo atlikti kitur, nei nurodo ieškovas – kyla pagrįstos abejonės ir dėl variklio įsigijimo iš tos pačios įmonės. Atsakovui taip pat nesuprantama, kad ieškovas į savo galimus nuostolius traukia UAB „K. A. Vilnius“ PVM sąskaitą – faktūrą, pagal kurią apmokėjo už naujai įdėto variklio numerio patikrą bei už patikrą prieš perkant automobilį. Ar tai reikėtų suprasti, kad Ieškovas rengėsi parduoti automobilį? Ieškovo tariamiems nuostoliams pagrįsti pateikta K. PĮ „A.“ PVM sąskaita faktūra, nurodant „medžiagų remontui“ ir „remonto darbų“ vertę, tai nedetalizuojant, tačiau ieškovas netgi neargumentuoja savo reikalavimo šioje dalyje. Atsakovas mano, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo nei vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo ieškinys laikytinas neįrodytu ir atmestinu. Apklausus aukščiau išvardytus liudytojus, tikėtina, norint išsiaiškinti tiesą, reikės apklausti ir UAB „Ž.“ darbuotojus, susijusius su minėtomis aplinkybėmis. Dėl UAB „Žygisa“ įtraukimo byloje trečiuoju asmeniu, atsakovo nuomone spręsti dar per anksti. Vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, toks prašymas galėtų būti teismui teiktinas. Paaiškėjus galimai nusikalstamos veikos požymiams, būtų teismo prašoma taikyti CPK 300 str.(e.b. 1 t., 95-98 psl.).

16Tretysis asmuo byloje jokių atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

17II.

18Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

19Ieškovės atstovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės paaiškino, kad savo poziciją nuosekliai išdėstė ir pagrindė procesiniais dokumentais, ieškinio reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais, kurie yra aktualūs ir svarbūs nagrinėjamai bylai. Būtent 2017-06-02 susiklostė sutartiniai teisniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kurio pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovo BMV 730 automobilį. Šiuos įsigijimo dokumentus ir sutartį ieškovas pateikė į bylą. Po automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad pardavėjo UAB „K.“ pareiškimai ir patvirtinimai, kad automobilis atitinka normalią techninę būklę ir jį galima eksploatuoti, savaime suprantama atsižvelgiant į tai , kad automobilis nėra naujas ir į natūralų automobilio nusidėvėjimą ir rida, kurią yra pravažiavęs, neatitinka tikrovės. Pardavėjas patvirtino, kad automobilis jokių trūkumų neturi. Kai įvyko automobilio esminis gedimas, o būtent automobilio variklio gedimas, sekančią dieną po įsigijimo paaiškėjo ta aplinkybė, kad UAB „K.“ pareiškimai neatitiko tiesos ir automobilis nebuvo tinkamas eksploatuoti. Tikėtina, kad pardavėjui, kuris yra profesionalus automobilių rinkos dalyvis, užsiima automobilių prekyba, tam tikri gedimai turėjo būti žinomi ir suprantami parduodant automobilį. Ieškovės atstovės nuomone šias aplinkybes pardavėjas nuslėpė. Geranoriškai iš karto po gedimo ieškovas kreipėsi į pardavėją t. y. įmonės atstovą su juo bendravo telefonu ir nurodė kas yra įvykę, tačiau atsakovas šiuo atveju nesutiko spręsti problemos geranoriškai ir atsisakė atlyginti nuostolius, atsisakė remontuoti. Šiuo klausimu su atsakovu dar buvo ne kartą bandyta bendrauti. Nesant kitos išeities UAB „L.“, kadangi įmonės automobilis naudojamas įmonės reikmėms, negalėdamas laikyti neeksploatuojamos transporto priemonės ir matydamas, jog nepavyks susitarti geranoriškai su įmone UAB „K.“, kreipėsi į Jonavos įmonę UAB „Žygisa“ dėl automobilio remonto, būtent dėl variklio keitimo ir pačių detalių užsakymo t. y. paties variklio kaip detalės užsakymo. Į bylą ieškovas yra pateikęs automobilio remonto duomenis pagrindžiančiu dokumentus. Su pretenzija ieškovas kreipėsi į Marijampolės techninių apžiūrų centrą, nurodydami, jog techninė apžiūra buvo atlikta aplaidžiai. Kadangi techninę apžiūrą iniciavo pats pardavėjas UAB „K.“, tikėtina, kad techninė apžiūra buvo atliekama „per pirštus“. Po variklio keitimo, ieškovas norėdamas apsidrausti ir išsiaiškinti kitus galimus defektus, automobilį nuvarė į autorizuotą centrą ,,K. auto“, esantį Vilniuje patikrai, kad būtų patikrinta važiuoklė, taip pat generalinei patikrai, išsiaiškinti dar kitus gedimus, kurie egzistuoja. Byloje yra pateikta pažyma iš kurios matyti , kad automobilyje buvo aibė kitų gedimų, taigi nedelsiant, kadangi autorizuoto centro ,,Krasta auto“ kainos ypatingai aukštos, UAB „L.“ veikdama sąžiningai ir protingai, kreipėsi į K. įmonę, būtent dėl remonto darbų atlikimo, duomenys taip pat yra pateikti byloje. Įmonė neremontavo automobilio ,,Krasta auto“ vien dėl pateiktos sąmatos, matydama pardavėjo nebendradarbiavimą ir suvokdama tai, kad pardavėjas neatlygins šitų patirtų išlaidų. Taigi veikdami protingai stengėsi išlaidas susimažinti ir automobilį remontavo minimaliomis sąnaudomis. Atlikus visus šiuos darbu, automobilis yra važiuojantis, šiai dienai jau eksploatuojamas. Tačiau visi šie duomenys po automobilio įsigijimo patvirtina, jog automobilį UAB „K.“ pardavė netinkamos techninės būklės, neatitinkančių pardavėjų pareiškimų, tokiu būdu pardavėjas pažeidė savo pareigą. Patyręs šias išlaidas dar geranoriškai raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą su pridėtais dokumentais, prašydami geranoriškai atlyginti patirtas išlaidas. Pirmiausia dar bendravo su įmonės UAB „K.“ atstovu, kuris nurodė, kad viską spręs taikiai , dėl to ieškovas laukė, laikas bėgo. Ieškovas kreipėsi pakartotinai, atsakovas nurodė, kad spręs klausimą. Vėliau ieškovas gavo užklausimą, kad pateiktų atsakovui papildomus dokumentus. Ieškovas pateikė papildomus dokumentus, detalizacijas, apmokėjimus, tačiau UAB „K.“ dingo kaip į „vandenį“. Į elektroninius laiškus neatsakinėjo net ir atstovas profesionalus teisininkas, nebendradarbiavo į skambučius neatsakė. Iš tokio elgesio ieškovas suprato, kad taikiai išspręsti nieko nepavyks, todėl buvo priverstas kreiptis į teismą. Visi teisiniai motyvai ir reikalavimo pagrindas yra pagrįstas pridėtais rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas neginčija, kurie yra oficialūs ir galiojantys. Ieškovas pilnai palaiko reikalavimą atlyginti nuostoliu ir priteisti prašomas sumas iš nesąžiningo pardavėjo UAB „K.“. 2017-06-18 automobilį atgavo po remonto darbų, o kada buvo pakeistas variklis negalinti pasakyti. Šiai dienai automobilis yra eksploatuojamas, įmonė neužsiima automobilio perpardavimu, remonto darbai įmonę tenkina. Kreipėsi ne į vieną auto servisą išsiaiškinti, kiek kas kainuoja, pasiūlyta kaina tiko, nes neturėjo iš ko rinktis. Automobilis įsigytas pirkimo - pardavimo pagrindu, lizingo bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu. Procentų atstovė negali pasakyti, duomenys yra byloje. Ar tokia praktika įprastinė, ar ne įvertinti negalima. 585 eurų sumai pateikta sąskaita medžiagos remonto darbams, nenurodyta kokios medžiagos koks remontas. Procesiniuose dokumentuose nebuvo keliamas klausimas dėl pagrįstumo. Sąskaitoje nėra išskaidymo. 2017-06-18 pasiimtas iš įmonės, duomenys Žygisa po mėnesio 2017-07-07 automobilio remonto užsakymas 2017- 07-19 po 2 savaičių. Paslaugas užsakė įmonė, sąskaitą pateikė po automobilio remonto, nebuvo išankstinės sąskaitos . Žygisa nurodė, kad užsakymo lapai apskaitos programoje, 2017-07-09 užsakymas uždarytas, tada gavo mokėjimą iš L.. Mokėjimas gautas 2017-07-07, sąskaita buvo apmokėta po remonto. Kada turi būti automobilio remonto užsakymas paaiškinti negalinti, nes tai yra įmonės sistema, kada ji fiksuoja atliktus darbus, apskaitos forma elektroninė. Kas dalyvavo perkant automobilį nežinanti, direktorius pasirašė sutartį, techninę apžiūrą atliekant dalyvavo pats direktorius. Variklio gedimas neaišku dėl kokių priežasčių, nes ekspertizės nedarė, variklis nebuvo remontuojamas. Variklis saugomas įmonės patalpose. Duomenys, ar tas būtent variklis, matyti rida pagal pirkimo –pardavimo sutartį, vėliau fiksuota kita rida. Variklis turi būti saugomas, esant poreikiui nustatyti ekspertizę. Dėl ko sugedo nustatyta nebuvo. Nustačius, kad variklis sugedo, buvo bendrauta telefonu, rašytinių įrodymų nėra. Tų aplinkybių niekas neginčija, kad buvo informuotas. Įrodymų nėra, pateiksiantys. Raštiška pretenzija buvo po remonto. Pirmiausiai tvarkė variklį, paskui tikrino, ar nėra gedimų, nuvyko su nauju varikliu. Variklio patikra atlikta tuo metu, tikrino kompleksiškai. Ar buvo nurodyti kaip trūkumai, nuodugni patikra, būtent apie automobilio važiuoklę, traukes, pakabą, kurie nėra suprantami pirkėjui, kuris neužsiima automobilių patikra. Jie buvo užfiksuoti ,,Krasta auto“. Rugpjūčio mėnesį pateikė pretenziją iki remonto nepateikė, tačiau žodžiu buvo informuotas. Buvo bendrauta ne kartą. Darbai atlikti 2017-06-22. Kas buvo keista dėl kokių priežasčių keista, įmonė detalizuos remonto darbus. Žygisa atliko variklio keitimą. Rašytinių įrodymų, kad iš viso reikėjo variklį keisti nepateikta. Pateiks dokumentus kokiam automobilyje variklis buvo įdėtas, kuris saugojamas įmonėje – nebus sudėtinga įrodyti.

20Atsakovės atstovas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės prašė ieškinį atmesti bei paaiškino, kad atsakovas praeitų metų rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į ieškovą gavęs pretenziją. Vien tai, kad automobilis buvo pirktas per „M.“ atsakovui sukėlė tam tikrų abejonių, todėl buvo papildomai užklausti dokumentai iš ieškovo. Tiesiog buvo įsitikinta jog bendrauti su ieškovu šiuo atžvilgiu yra beprasmiška. Dėl pačio M., kadangi yra žinoma, kad lizingo paslaugas teikia ir kitos įmonės ir visai kitokiais procentais. M. įmonėje – greitųjų kreditų įmonėje kreditus gali imti tik tokie asmenys arba įmonės, kurie neturi pasitikėjimo kituose bankuose, tai iš tikrųjų padidino atsakovo riziką, ar ieškovas ateityje gali nusipirkti automobilį. Atsakovo teigimu ši pozicija vėliau iš esmės pasitvirtino. Atsakovas iš esmės elgėsi sąžiningai. Parduodant automobilį 2017-06-02 dieną automobilis buvo nuvarytas į patikros centrą, ten atlikta patikra, tačiau vėliau ši patikra buvo skųsta, tuo pačiu metu kai ir parašyta pretenzija, t. y. gerokai vėliau, kaip ir atsiliepime ir triplike pažymėjo atsakovas, kad ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo. K. M. nėra didelis miestas, gavus pretenziją atsakovo atstovas pradėjo domėtis. Šį faktą galės patvirtinti ir atsakovo atstovas A. su kuriuo pasirašyta sutartis. Atsakovui buvo pateiktos dėl nuostolių atlyginimo sąskaitos, iš kurių matėsi, kad kainos yra nerealios. Nebuvo iš ieškovo pusės bendraujama su atsakovu savo laiku, nes jis tikrai būtų bendradarbiavęs su ieškovu, kadangi įmonė yra prekiaujanti automobiliais, turi pakankamai praktikos ir tokių problemų kaip šita neturi, bent iki šios dienos daugiau. Atsakovui buvo svarbu pristatyti tą laikotarpį, visgi kada variklis buvo pakeistas, nes iš dokumentų kas pateikta prie bylos to padaryti neįmanoma. Tuo tikslu buvo užklausta UAB ,,Krasta auto“ ir ji pateikė papildančią versiją dokumentų, nes pasiskaičius iš tos sąskaitos, kur buvo reikalaujama apmokėti kaip žalą buvo ir variklio tikrinimas, tačiau duomenų apie patikrintą variklį jokių nebuvo. Taigi mano, jog kaip tik buvo siekiama įsitikinti, kad variklis buvo pakeistas. Praeitame teismo posėdyje buvo užsiminta apie ekspertizę, tačiau ieškovo atstovei pripažinus, jog variklis buvo pakeistas kitu laiku negu byloje esantys duomenys (dokumentai), praktiškai tokios ekspertizės atlikimas tapo nereikšmingas. Kadangi dabar turimais duomenimis matyti koks automobilio (pažyma 2017-06-21) variklio numeris buvo, koks variklis dabar yra, skirtumas yra, matosi nuvažiuoti kilometrai iš tikrųjų galima rasti tą atskaitos tašką. Ir dėl ko nesutinka atsakovas, kad dėl jo veiksmų yra patirta žala. Pirmiausia jeigu iš tikrųjų būtų patirta žala dėl atsakovo nepranešimo, manoma, kad ieškovas iš karto būtų bendravęs, tačiau kaip ir matyti iš kitokių konkliudentinių veiksmų greta surinktų dokumentų, matosi, kad variklis buvo nupirktas už 200 eurų iš kažkokio užsieniečio, tačiau turint pinigų išmokėjimo kvitą 2017-05-22 Nr. 0001 kur pinigus ir gavo ir išmokėjo Ž. B. t. y. UAB „Ž.“ direktorius. Pats variklis parduotas už 2300 eurų beveik 12 kartų brangiau, tai akivaizdžiai byloja, kad šie duomenys esantys civilinėje byloje prašosi, CPK 300 str. numatyto ikiteisminio tyrimo, išsiaiškinti kas iš tikrųjų čia vyksta. Akivaizdu, kad variklis iš tikrųjų pirmiausia, tai dėl atsakovo kaltės, jeigu ir buvo keistas, tačiau keitimo aplinkybės pačio variklio yra pakankamai labai keistos. Toliau iš 500 eurų sąskaitos, visiškai neaišku, kokios dalys, koki darbai buvo atlikti, tiesiog pagal tokią sąskaitą neįmanoma įrodinėti kažkokios tai kaltės, t. y. kaltų veiksmų, žalos, tyčios ir tuo labiau priežastinio ryšio. Manytina, kad byloje pateikti tariami įrodymai dėl patirtos žalos, kuri susideda iš tam tikrų dokumentų turėtų būti teismo atmestini, nes bent jau iki šio momento ieškovas dėl to įrodymų neteikė. Atsakovas teismo prašo ieškinį atmesti. Atsakovo pozicija buvo išdėstyta atsiliepime. Gyvenime visko būna, tačiau sunkiai tikėtina , kad kitą dieną automobilis sugestų. Atsakovo atstovo nuomone įrodinėti turi ieškovas, tačiau jis tik teigia, bet neįrodinėja. Automobilis gali sugesti ir be atsakovo kaltės, tačiau ieškovas būtų skambinęs. Pirma ieškovas viską susitvarkė, o paskui su pretenzija kreipėsi į atsakovą. Čia buvo ko gero nesąžiningi veiksmai. Atsakovo nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai. Pirkėjo atstovas techninės apžiūros metu dalyvavo. Pardavėjas galvojo, kad jis pardavė automobilį tinkamą iki rugpjūčio mėnesio t. y. kada sužinojo, kad automobilis sugedo. Atsakovo pozicija, kad ieškovo nesąžiningi veiksmai jo atžvilgiu. Ši išvada daroma dėl pateiktų duomenų. Ieškinys pareikštas norint nesąžiningai praturtėti. Kad ieškovas remontavo automobilį sužinota iš pretenzijos. D. Ž. dokumentų, kas konkrečiai sukėlė abejones, variklis įsigytas už 200 eurų, pagal pajamų orderį tas pats asmuo priėmė, tas pat išdavė pinigus. Atsakovui nėra normalu, kad variklis įsigytas už 200 eurų, o parduodamas 2300 eurų. Kokia variklio rinkos kaina atsakovo atstovas nesidomėjo. Atsakovas prideda dokumentus, kurie įrodo, kad šios mašinos variklis buvo keistas Marijampolėje. Atsakovo atstovas pripažįsta faktą, kad variklis buvo keistas, tačiau neaiški keitimo priežastis, buvo keistas po 4 dienų. Tačiau, ar jis sugedo, ar taip buvo keistas niekas negali pasakyti, kadangi nėra jokių duomenų. Šį faktą sužinojo atsakovo atstovas A..

21Taip pat teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovo prašymu 2018-07-25 teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai D. A. , D. B., K. M..

22III.

23Dėl ginčo esmės.

24Byloje kilęs ginčas dėl šalių taikytinos pirkėjo teisių gynimo teisės normų; faktinių aplinkybių – automobilio variklio, pakabos, vairo sistemos ir kitų trūkumų.

25IV.

26Dėl teisinių santykių tarp šalių pobūdžio.

27Šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, jų procesiniais dokumentais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. trišale sutartimi, dalyvaujant ieškovei, atsakovei, trečiajam asmeniui, atsakovė ieškovei pardavė automobilį BMW 730, VIN ( - ) (e.b., psl.52-54). Atsakovė prašo šiam ginčui taikyti CK 6.363 str.7 d., kurioje numatyti vartotojo teisių gynimo būdai, tuo pačiu prilygindamas sudarytą sutartį vartojimo pirkimo pardavimo sutarčiai. Ieškovė nesutinka, kad sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, ir ginčo sprendimui būtų taikomos teisės normos reglamentuojančios klausimus, susijusius su vartojimo sutartimis. CK 6.3510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. CK 6.228 1 str.1 d. nurodoma, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK 6.2281 str.2 d. nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Kadangi pirkėjas nėra fizinis asmuo, o juridinis asmuo, vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis darytina išvada, kad tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis nėra vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, ir jai vartotojo teisių gynimo būdai, numatyti CK 6.363 str.7 d. netaikytini.

28V.

29Dėl ginčui taikytinų teisės normų.

30Teismas nustatė, kad šalis sieja pirkimo-pardavimo sutartis, kurios abi šalys yra juridiniai asmenys. Ieškovė prašo taikyti CK 6.317 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą), CK 6.327 straipsnio 3 dalį., kurioje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau; CK 6.327 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą, CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatoma, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Remdamasis nurodytomis teisės normomis ieškovė gina savo teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu, prašydama atlyginti nuostolius, susidariusius pirkėjui ištaisius parduoto automobilio trūkumus. Ieškovė taip pat remiasi sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis: šios sutarties 1.3.1. punktas numato, jog: „Lizingo gavėjas (šiuo atveju ieškovė) turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties dėl transporto priemonės kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt. Sutarties 1.2.3. punktu pardavėjas (atsakovė) patvirtino, jog: „po paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimai yra arba jei transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino transporto priemonės gedimus ir transporto priemonė yra ne blogesnės būklės nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros metu, ir su šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti (t.y. dalyvauti kelių arba vandens eisme) galima pilnoje apimtyje“, sutarties 7.3.2. punktas numato, jog pardavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, jei paaiškėja, kad parduota transporto priemonė yra netinkamos pagal sutartį kokybės arba paaiškėja transporto priemonės trūkumai, kurie negali būti pašalinami, arba kurių pašalinimo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina būtų didesnė nei 30 Eur (trisdešimt eurų). Ieškovė galėjo savo teises ginti taip pat kitais teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.334 str. 1 d., reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau pasirinko teisių gynimo būdą reikalauti, kad atlygintų jos išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.

31VI.

32Dėl įrodinėtinų byloje aplinkybių, bei įrodinėjimo naštos pasiskirstymo.

33Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad ieškovės įsigytas automobilis pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo buvo netinkamos kokybės, dėl ko jai reikėjo taisyti daikto trūkumus, ir kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, kas reiškia, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Ieškovė galėjo savo teises ginti taip pat kitais teisių gynimo būdais, numatytais CK 6.334 str. 1 d., reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau dispozityviai pasirinko teisių gynimo būdą reikalauti, kad atlygintų jos išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, todėl turi procesinę pareigą šiuos trūkumus (automobilio nekokybiškumą) įrodyti. Šioje byloje atsakovas pardavė ieškovei ne naują daiktą, o naudotą automobilį, kurio pirmos registracijos metai yra 2011 metai. Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartyje Nr.e3K-3-307-10/75 nurodoma, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Taigi ieškovė teigdama, kad įsigytas daiktas neatitiko kokybės reikalavimo, turėjo įrodyti jo trūkumus, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turėjo įrodinėti pardavėjas, šioje byloje atsakovė.

34VII.

35Dėl automobilio variklio keitimo.

36Šalys byloje pripažįsta ieškovės įsigyto automobilio BMW 730 variklio pakeitimo faktą, tik nurodydami skirtingai laiką ir vietą, kur variklis buvo pakeistas. Ieškovė tik rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad variklis buvo pakeistas UAB ,,Žygisa“, kur variklis ir įsigytas, o atsakovas įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, kad variklis buvo keistas D.B. M..

37Ieškovė, įrodinėdama savo teiginius, pateikė 2017 m. liepos 7 d. UAB ,,Žygisa“ išrašytą ieškovei PVM sąskaitos - faktūros ZYG Nr.000179 kopiją, pagal kurią ieškovės automobiliui BMW 7, v/nr ( - ) buvo pakeistas variklis, kurio vertė be PVM 1951 Eur., variklio keitimo kaina 425 Eur be PVM, iš viso remonto suma 2874,96 Eur (e.b.1 t., psl. 23). Iš automobilio remonto užsakymo 2017 m. liepos 9 d. matyti, kad užsakovas - ieškovė, remontuojamas automobilis BMW ( - ) variklio keitimas be PVM 514,25 Eur, variklis 2360,71 Eur be PVM, bendra suma su PVM 2874,96 Eur, užsakovo parašo nėra (e.b.1 t., psl. 118). Iš UAB ,,Žygisa“ 2017 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvito EK Nr.0000326 matyti, kad ieškovės direktorius T. K. sumokėjo UAB–ei ,,Žygisa“ pagal sąskaitą - faktūrą Nr. ZYG 000179 2874,96 Eur. (e.b. 1 t., psl. 38). Iš į bylą pateiktos pirkimo - pardavimo sutarties 2017 m. gegužės 22 d. matyti, kad UAB ,,Žygisa“ iš Ž. B. pirko automobilio variklį už 200 Eur, kokio automobilio nenurodyta, kaip pirkėjas ir pardavėjas pasirašė tas pats Ž. B. (e.b., 1 t., psl.115-116). Iš UAB ,,Žygisa“ pinigų išmokėjimo kvito ZYG Nr.0001 2017 m. gegužės 22 d. matyti, kad Ž. B. pats sau iš bendrovės kasos išsimokėjo 200 Eur (e.b., 1 t., psl.117-116). Iš vokiškos pirkimo - pardavimo sutarties kopijos matyti, kad Ž. B. 2017-05-11 pirko už 200 eurų automobilio variklį automobiliui BMW 730 (e.b. 1 t., psl.120-121).

38Atsakovės atstovas pateikė rašytinius įrodymus: verslo liudijimo Nr. ( - ) 2017 m. kopiją, iš kurio matyti, kad D. B., vertėsi variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu nuo 2017-04-03 Vasaros g.44, Marijampolėje (e.b.1 t., psl.157), pateikė D. B., įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopiją, iš kurios matyti, kad jis gavo pajamas 2017 m. birželio 9 d., iš viso 650 Eur., tačiau iš ko nepažymėta (e.b.1 t., psl. 158-159), pateikė suteiktų paslaugų pirkimo –pardavimo kvito kopiją, kurioje ranka parašyta, kad 2017-06-09 variklio pakeitimas 650 Eur, atliko D. B., yra parašas, pirkėjas T. K., parašo nėra ( e.b.1 t., psl. 160), pateikė D. B. automobilio remonto paslaugos užsakymo paraišką 2017 m. birželio 6 d. dėl variklio automobiliu keitimo, automobilis nurodytas BMW 730, v/nr ( - ) remontas pradėtas 2017-06-06, orientacinė kaina 650 Eur, paslaugų tiekėjas yra parašas, paslaugų užsakovas parašo nėra (e.b.1 t., psl.161), UAB ,,Akramas“ įvažiavimo taloną automobiliui BMW ( - ) kuriame nurodyta įvažiavimo data 2017-06-03, išvažiavimo data 2017-06-06 (e.b.1 t., psl. 162), automobilių registracijos – išvažiavimo žurnalo kopiją, iš kurios matyti, kad yra įrašas Nr. 26, nurodyta automobilis BMW juoda, apačioje v/nr ( - ) A., 2017-06-03-2017-06-06, apmokėta, kituose įrašuose niekur automobilio valstybiniai numeriai nėra nurodyti (e.b.1 t., psl.163), D. B. metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus kopiją, iš kurios matyti, kad jo metinės darbinės pajamos 2017 m. 4660 Eur (e.b.1 t., psl.164-168). Taip pat teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovo prašymu 2018-07-25 teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai D. A., D. B., K. M., kurie patvirtino atsakovės pateiktus faktus, kad automobilio variklis buvo keičiamas pas D. B..

39Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovės išsikviestais liudytojais nustatyta, kad automobilio variklis sugedo kitą dieną po automobilio pirkimo - pardavimo, dėl to ginčo nėra, tačiau nėra aišku kur automobilio variklis ir kada buvo keistas. Atsakovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, kuriais jis įrodinėja faktą, kad automobilio variklis buvo keičiamas pas D. B., nėra jokių duomenų, kad automobilį variklio keitimui būtų pateikęs ieškovės atstovas, niekur tokių parašų ar antspaudų nėra. Pateikti dokumentai nėra griežtos atskaitomybės, objektyviai vertinant jie galėjo būti surašyti bet kuriuo momentu. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilių pastatytų į saugojimo aikštelę žurnalo registracijos lape ties kitais automobiliais jų numeriai nenurodyti, o tik ginčo automobilio. D. B. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijoje nurodyta, kad jis 2017-06-09 gavo pajamų 650 Eur, tačiau iš ko ir už ką nenurodoma. Ieškovė neigė, kad automobilis buvo remontuotas pas D. B.. Ieškovės pateikti UAB ,,Žygisa“ dokumentai yra su jiems suteiktais numeriais: 2017 m. liepos 7 d. PVM sąskaita - faktūra ZYG Nr.000179, automobilio remonto užsakymas 2017 m. liepos 9 d. PAU Nr. 002541, 2017 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvitas EK Nr.0000326, taip pat PVM sąskaitoje- faktūroje yra spaudas ,,direktorius T. K.“, parašas. Iš pateiktų UAB ,,Krasta“ dokumentų nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. automobilis jau buvo pristatyta su pakeistu varikliu, ką patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje, t.y. automobilį UAB ,,Žygisa“ jau buvo pakeitusi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nepašalino atsakovės atstovo abejonių dėl šių dokumentų, kodėl PVM sąskaita-faktūra ZYG Nr.00179 buvo išrašyta ne ūkinės operacijos metu, o daug vėliau 2017 m. liepos 9 d., kurią suformintas ir automobilio remonto užsakymas PAU Nr. 002541, kuriama nurodyta dar vėlesnė data registracijos -2017-07-19, bei pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus T. K.“, sumokėjo grynais 2874,96 Eur.. Kadangi ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos įrodyti ieškinį, teismas 2018 m. liepos 25 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovės atstovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus: dokumentus apie keisto variklio numerį ir nustatytus defektus, jų priežastis, dokumentus patvirtinančius tai, kokios detalės buvo keistos įmonėje (e.b. 1 t., psl.145). Vykdydama teismo protokolinę nutartį, ieškovė pateikė ,,Žygisa“ automobilio remonto rekomendacijos ieškovei 2017-06-12 serija PAU Nr.006374-R kopiją, kurioje nurodoma, kad atlikus transporto priemonės būklės vertinimą nustatyta (rekomenduojama): duslus kalimas apatinėje variklio dalyje, nuėmus dugninę apsaugą, permirkusi tepalais, variklio bloke matomas įtrūkimas, pro kurį leidžia tepalus, priežastis, prasuktas švaistiklio indėklas, variklis neremontuojamas dėl stambių pažeidimų, rekomenduojamas variklio keitimas, reikalingas priekinės važiuoklės remontas, yra neleistinų laisvumų svirčių jungtyse, dokumentas be parašų, antspaudų (e.b.2 t., psl. 2), tačiau šiame dokumente nėra jokių duomenų apie tai kas tokią išvadą padarę, nei vardo, nei pavardės, parašų ir t.t, duomenų apie keisto variklio numerį nepateikė. Iš šio dokumento matyti, kad variklio gedimo priežastis yra švaistiklio indėklo prasukimas, dėl ko atsiradęs duslus kalimas apatinėje variklio dalyje, įtrūkimas variklio bloke per kurį bėga tepalas. Ir teismui kyla pagrįstos abejonės, kodėl automobilis buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 12 d., o paraiška jos remontui užpildyta 2018 m. liepos 9 d., kada surašyta ir PVM sąskaita-faktūra, bei atliktas mokėjimas.

40Atsižvelgdamas į minėtus prieštaravimus, teismas daro išvadą, kad pagal šalių pateiktus raštiškus įrodymus ir liudytojų parodymus nepaneigta, kad variklis galėjo būti keičiamas du kartus, pirmiausia pas D. B., po to UAB ,,Žygisa“, tačiau kadangi abi šalys pripažįsta, kad automobilio variklis sugedo kitą dieną po jo nusipirkimo, teisiškai svarbu pirmiausia nustatyti, ar ieškovė įrodė, kad pirkdama automobilį jį įsigijo su variklio defektu, ar variklis sugedo dėl jo natūralaus susidėvėjimo ar pašalinių veiksnių, ar dėl paties pirkėjo kaltės. Automobilis nebuvo nenaudotinas pagal paskirtį nuo jo pat įsigijimo momento, jis buvo eksplotuojamas kurį laiką. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, ne ieškovės atstovė teismo posėdyje nenurodė konkrečios variklio gedimo priežasties, nurodydama, kad variklio gedimas neaišku dėl kokių priežasčių, nes ekspertizės nedarė. Nors teismo posėdžiuose buvo kalbama apie galimą ekspertizę, tačiau jokio prašymo šalys nepateikė. Teismui pasiūlius pateikti įrodymus, ieškovė pateikė tik ,,Žygisa“ automobilio remonto rekomendacijos ieškovei 2017-06-12 serija PAU Nr.006374-R kopiją, kuri nepasirašyta jokio asmens, bei joje nurodytas tik automobilio variklio gedimas - prasuktas švaistiklio indėklas, o ne jo priežastis, bet nepateikė jokio įrodymo, kad varikliui buvo pakenkta iki pirkimo–pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo, o ne gedimas atsirado dėl natūralaus variklio nusidėvėjimo, todėl atsirado esminis daikto kokybės trūkumas. UAB ,,Žygisa“ yra juridinis asmuo siekiantis pelno, kaip matyti iš pateiktų jos dokumentų, ji keičiamą variklį prieš keitimą buvo įsigijusi už 200 Eurų, ieškovei pardavė už beveik 12 kartų didesnę kainą, kas rodo, jog ji turėjo ryškų turtinį interesą variklį pakeisti, iš to gerai uždirbo, kas leidžia abejoti jos išvadų pagrįstumu ir teisingumu. Tokioms išvadoms daryti reikalingos specialios mokslo ir technikos žinios, be to, būtina ištirti pakeistą variklį. Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Civilinėje byloje šalys veikdamos dispozityvumo principu pačios pasirenka įrodinėjimo priemones, teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, ieškovė pateikė minėtą remonto rekomendaciją, taip manydama, kad jos užtenka, o ekspertizės skirti neprašė. Teismas, remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad ieškovė pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad atsakovė jai pardavė automobilį su nekokybišku varikliu, t.y. variklis jau pardavimo metu turėjo trūkumą, dėl ko vėliau sugedo, ir ieškovei reikėjo jį pakeisti, dėl ko ieškinys dėl nuostolių susijusių su variklio keitimu atmestinas.

41VIII.

42Dėl kitų automobilio trūkumų - vairo mechanizmo, pakabos ir kitų.

43Ieškovė vykdydama savo procesinę pareigą įrodyti kitus automobilio trūkumus, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, pateikė rašytinius įrodymus, liudytojų į teismo posėdį jokių nekvietė. Pateikdama ieškinį ji pateikė K. PĮ ,,A.“ 2017 m. birželio 22 PVM sąskaitos - faktūros AA Nr.0297 kopiją, kurioje nurodoma, kad ši įmonė ieškovei suteikė remonto paslaugas, medžiagos be PVM sudarė 483,47 Eur, remonto darbai sudarė 137 Eur. iš viso su PVM remonto kaina 585 Eur. ( e.b.1 t., psl.22). Prie ieškinio ieškovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 14 d. pretenziją atsakovei, kurioje nurodo, kad 2017 m. birželio 3 d. automobilis sugedo, dėl ko jie pakeitė variklį; buvo priversta pakeisti priekinės dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštuką, priekinės dešinės pusės viršutinę svirtį, priekines apatines svirtis, vairo dešinės pusės traukęs antgalį, APD dugninę nauja, bei atlikti kitus darbus. 2017 m. birželio 21 d., atlikus variklio keitimą, bei kitą būtinąjį remontą, kreipęsi į UAB ,,Krasta auto“. ( e.b. 1 t., psl.10-12). Atsakovė į pretenziją pateikė 2017-08-31 atsiliepimą, kurio 3 ir 4 punkte prašė ieškovės detalizuoti tiek remonto medžiagas, tiek remonto darbus, atliktus pagal sąskaitą faktūrą bendrai 585,00 Eur sumai, pateikti apmokėjimų pagal šią sąskaitą ir PVM sąskaitą-faktūrą ZYG Nr.00179 dokumentus (e.b.1 t., psl. 25). Iš ieškovės atstovės elektroninio laiško atsakovei 2017-09-07 matyti, kad ji nurodo, kad ieškovė buvo priversta pakeisti variklį, priekinės dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštukus, priekinės dešinės pusės viršutinę svirtį, priekines apatines svirtis, vairo dešinės pusės traukės antgalį, pakeisti permirkusią tepalais APD dugninę nauja, bei atlikti kitus, su tuo susijusius darbus (e.b. 1 t., 40 psl.). K. įmonės 2017-06-22 darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr.PPAA-0297, kuriame nurodoma, kad perduodamos remonto paslaugos –šakės priekinės apatinės kaina ir pakeitimas- 84,85 Eur be PVM, stabdžių trinkelių kaina ir pakeitimas -48,74 Eur be PVM, vožtuvų dangtelis, tarpinė ir jos pakeitimas- 27,26 Eur be PVM, priekinės ašies rato svirtis ir jos pakeitimas 103,96 Eur be PVM, priekinės ašies apatinė rato svirtis, 2 kompl. ir pakeitimas 173,61 Eur., vairės traukės antgalis ir jo pakeitimas 38,17 Eur., aušinimo skystis ir jo pakeitimas 483,47 Eur., iš viso 585 Eur. su pakeitimu, apačioje yra K. įmonės atspaudas, parašas, paslaugas priėmė Losrita direktorius T. K. (e.b.2 t., psl. 3), K. PĮ A. panaudotų remontui detalių detalizacija pagal sąskaitą-faktūrą AA0, AA0297, ieškovei, kur nurodytos detalės –šakė priekinė apatinė, kaina be PVM 57,85 Eur., stabdžių trinkelių komplektas -24,74 Eur be PVM, vožtuvų dangtelis-tarpinė -15,26 Eur be PVM, priekinės ašies rato svirtis -80,96 Eur. be PVM, priekinės ašies rato svirtis, 2 vn., kaina 141,55 Eur be PVM, vairo traukės antgalis -20,17 Eur be PVM, aušinimo skystis G11, kaina 4,88 Eur be PVM, iš viso 345,41 Eur be PVM ( e.b.2 t., psl. 4).

44Kadangi ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos įrodyti ieškinį, teismas 2018 m. liepos 25 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovės atstovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus: dokumentus apie keisto variklio numerį ir nustatytus defektus, jų priežastis, dokumentus patvirtinančius tai, kokios detalės buvo keistos įmonėje (e.b. 1 t., psl.145). Vykdydama teismo protokolinę nutartį, ieškovė pateikė K. įmonės 2017-06-22 darbų perdavimo - priėmimo aktą Nr.PPAA-0297, kuriame nurodoma, kad perduodamos remonto paslaugos – šakės priekinės apatinės kaina ir pakeitimas - 84,85 Eur be PVM, stabdžių trinkelių kaina ir pakeitimas -48,74 Eur be PVM, vožtuvų dangtelis, tarpinė ir jos pakeitimas- 27,26 Eur be PVM, priekinės ašies rato svirtis ir jos pakeitimas 103,96 Eur be PVM, priekinės ašies apatinė rato svirtis, 2 kompl. ir pakeitimas 173,61 Eur., vairės traukės antgalis ir jo pakeitimas 38,17 Eur., aušinimo skystis ir jo pakeitimas 483,47 Eur., iš viso 585 Eur. su pakeitimu, apačioje yra K. įmonės atspaudas, parašas, paslaugas priėmė Losrita direktorius T. K. (e.b.2 t., psl. 3). Taip pat pateikė K. PĮ A. panaudotų remontui detalių detalizaciją pagal sąskaitą-faktūrą AA0, AA0297, ieškovei, kur nurodytos detalės – šakė priekinė apatinė, kaina be PVM 57,85 Eur., stabdžių trinkelių komplektas -24,74 Eur be PVM, vožtuvų dangtelis - tarpinė -15,26 Eur be PVM, priekinės ašies rato svirtis -80,96 Eur. be PVM, priekinės ašies rato svirtis, 2 vn., kaina 141,55 Eur be PVM, vairo traukės antgalis -20,17 Eur be PVM, aušinimo skystis G11, kaina 4,88 Eur be PVM, iš viso 345,41 Eur be PVM ( e.b.2 t., psl. 4).

45Atsakovas pateikė UAB ,,Krasta auto“ automobilio BMW 2018-10-20 patikrą, kurioje matyti, kad neplaunamas priekinis dešinės pusės žibintas, kliba viso keturios priekinės pakabos svirtys, kliba dešinės pusės vairo traukės antgalis, trūksta APD apsaugos ir jos kronšteino laikiklio, APD karteris šiek tiek lašnoja, automobilio apačioje yra senos alyvos likučiai, begalė klaidų dauguma fiksuota ties 244579 km., tokios kaip AKB srovės kritimas ir variklio valdymo klaidos (e.b. 1 t., psl. 173-175), UAB ,,Krasta auto“ 2017-06-21 pažymą Nr.KAV-S17-925, kurioje nurodoma, kad neatitinka unikalus variklio numeris, sumontuotas ( - ), gamykloje buvo sumontuotas Nr. ( - ), kliba visos 4 priekinės pakabos svirtys, nuplyšusios priekinių amortizatorių apsaugos, kliba dešinės pusės vairo traukės antgalis, nefunkcionalios abi variklio pagalvės, įplyšusi galinio reduktoriaus įvorė, trūksta automatinės pavarų dėžės apsaugos ir jos kronšteino laikiklis, neveikia abi kairės pusės komfortinio atidarymo rankenėlės, nedega kairės pusės priekinis žibintas, nefunkcionuoja dešinės pusės žibinto apiplovimas, sulaužyta vairuotojo sėdynė bei praplyšusi jos oda, pažeisti abu priekiniai posparniai, kairės pusės ortakis, priekinis bamperis, galinis bamperis ties duslintuvu, priekinių slenksčių apdailos ( e.b. 1 t., 176 psl.). Iš UAB ,,Krasta auto Vilnius“ 2017 m. birželio 20 pasiūlymo ieškovei matyti, kad visų automobilio trūkumų sutvarkymo kaina yra 7643,41 Eur ( e.b. 1 t., psl. 51).

46Iš pateikto automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis BMW 7, V.Nr. ( - ) VIN ( - ), ieškovės vardu įregistruotas 2017-06-02, variklio numeris nenustatytas (e.b.1 t., psl. 26). UAB ,,Marijampolės techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr.300-0408260 nurodyta, kad 2017 m. birželio 2 d. 14:50 val. apžiūra atlikta automobiliui BMW 7, registracijos liudijimas ( - ) VIN ( - ), kurio rida 244219, techninių trūkumų nenustatyta (e.b.1 t., 27 psl.). Iš 2017 m. birželio 2 d. PVM sąskaitos - faktūros KRA Nr.011051 matyti, kad automobilis įsigytas už 15000 Eur (e.b. 1 t., psl. 28). Iš 2017-06-02 pažymos - sąskaitos KRA Nr. 013115 matyti, kad parduoto automobilio rida yra 244219 km., joje pirkėjo vietoje parašęs su būkle susipažinau direktorius T. K. (e.b. 1 t., psl. 29). Iš ieškovės pateikto UAB ,,K. A. Vilnius“ pasiūlymo matyti, kad 2017 m. birželio 20 d. jiems buvo pateiktas automobilis BMW 730LD, v/nr ( - ) VIN ( - ), kurio rida 62098 km, variklio numeris nenurodytas, kuriam nustatyti įvairūs trūkumai ( e.b. 1 t., psl.13-21), tačiau šiame dokumente nėra nurodyta dėl kokių automobilio trūkumų jo tolimesnis eksplotavimas - naudojimas pagal paskirtį nėra galimas. Iš UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. SIV 1711199 matyti, kad už automobilio BMW 730LD, v/nr ( - ) VIN ( - ), kurio rida 62098 km, variklio numeris nenurodytas, patikrą prieš pirkimą automobiliui su dyzeliniu varikliu bei variklio numerio patikrą išrašyta sąskaita 141,74 Eur su PVM (e.b.1 r., 34 psl.). Iš mokėjimo nurodymo Nr.541 2017 m. liepos 4 d. matyti, kad ieškovė UAB - ei ,,Krasta auto“ pagal sąskaitą faktūrą SIV 171119 sumokėjo 141,74 Eur ( e.b. 1 t., psl.36).). Iš 2017 m. birželio 22 d. kasos pajamų orderio kvito KRU Nr. 17-10 kopijos nustatyta, kad iš ieškovės direktoriaus T. K. pagal sąskaitą-faktūrą AA0297 priimta 585 Eur (e.b.1 t., psl. 35-36).

47Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovė teismo posėdyje teigė, kad ji automobilį įsigijo jau su trūkumais, kuriuos įrodinėja ieškinyje, ką patvirtina tas pats faktas, kad ji kreipėsi su pretenzija į Marijampolės techninės apžiūros centrą, ginčydama automobilio 2017 m. birželio 2 d. techninės apžiūros rezultatus, tačiau jos pretenzija nebuvo priimta ir nagrinėjama, taigi ji įrodinėja, kad įsigijo nekokybišką automobilį, kurio trūkumai buvo jau iki jo įsigijimo 2017 m. birželio 2 d.. Privalomąją automobilių techninę apžiūrą reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai, galioję automobilio BMW 730 privalomosios techninės apžiūros metu 2017 m. birželio 2 d., t.y. motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.3-106 ( 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.3-267-(E) redakcija), bei techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.2B-209 (2013 m. sausio 16 d. įsakymo Nr.2B-14 redakcija). Minėtų reikalavimų 10 p. nurodyta, kad atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu ir (ar) valdytojo išreikštu pageidavimu patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, kai transporto priemonės atitiktis tiems papildomiems reikalavimams privaloma tvarka neatliekama. 1 priedo 2.6 p. nustatyta, kad vairo mechanizmo sujungimuose neturi būti padidėjusio laisvumo dėl detalių susidėvėjimo, netinkamo sujungimo ar pažeidimų. 2 priedo 2.1.3 punkte ,,vairo traukių ir svirčių būklė“ nustatyta, kad privalomas patikrinti ( yra trūkumas) lankstų ir jungčių susidėvėjimas( klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas), 5.3.4 nurodoma, kad turi būti tikrinamas (yra trūkumas) lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje). Ieškovė neįrodė, kad automobilio techninę apžiūrą Marijampolės techninės apžiūros centras atliko aplaidžiai, nesilaikydamas ją reglamentuojančių paminėtų teisės aktų reikalavimų, ar automobilio techninės apžiūros protokole surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio būklę, todėl teismas daro išvadą, kad atliekant automobilio techninės apžiūros metu tokie automobilio trūkumai, kuriuos įrodinėja ieškovė – priekinės ašies svirčių laisvumas, vairo traukės laisvumas nebuvo nustatyti, ir tokių automobilio kokybės trūkumų parduodant automobilį nebuvo. Taip pat atmestina galimybė, kad šie trūkumai galėjo būti paslėpti, ar netikrinami, kadangi paminėti trūkumai yra esminiai, ir jie visada tikrinami atliekant techninę apžiūrą, ir jiems esant nustatomi dideli trūkumai, dėl ko techninė apžiūra nėra praeinama. Ar galėjo šie trūkumai paaiškėti tik ieškovei eksplotuojant automobilį, ir būti automobilio pirkimo - pardavimo momentu, teismo vertinimu –ne. Visų pirma kaip paminėta aukščiau, šie trūkumai būtų buvę nustatyti automobilio techninės apžiūros metu, tačiau to nebuvo padaryta. Automobilis yra eksplotuojamas nuo 2011 metų, yra dėvėtas, nuvažiavęs ne mažiau kaip 244 tūkstančius kilometrų, todėl akivaizdu, kad jo visos pakabos ir vairo sistemos detalės yra pasidėvėję. Automobilis yra parvežtas iš Vokietijos Respublikos Federacijos, kur visiems žinomas faktas yra tai, kad kelių kokybė yra daug geresnė negu Lietuvos keliuose, ir automobilio važiuoklės būklė labai tikėtina buvo gera. Ieškovė automobilį įsigijo 2017-06-02, kai jo rida buvo 244219 km., ir jį eksplotavo, kadangi atstovė paaiškino, kad automobilis ieškovei buvo reikalingas, todėl ji jį remontavosi pati. Bet to automobilio variklis buvo sugedęs, automobilis be abejonės buvo transportuojamas, remontuojamas, keičiamas variklis, kas galėjo turėti jo važiuoklei įtakos. Važiuoklės, vairo sistemos gedimus konstatavo UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 20 d., praėjus apie 18 dienų nuo automobilio įsigijimo, tačiau, kadangi visuose dokumentuose nurodė aiškiai neteisingą automobilio ridą - 62098 km, todėl, nėra galimybės nustatyti kiek ieškovė su automobiliu nuvažiavo po jo įsigijimo. Remiantis UAB ,,Krasta auto“ automobilio BMW 2018-10-20 patikros duomenimis, kurioje įrašyta, kad automobilio kompiuterio begalė klaidų dauguma fiksuota ties 244579 km., tokios kaip AKB srovės kritimas ir variklio valdymo klaidos (e.b. 1 t., psl. 173-175), darytina labai tikėtina išvada, kad ties šiais kilometrais sugedo automobilio variklis, ir automobilis iki to laiko nuvažiavo 360 km. Tai atliko iki 2018-06-03, kadangi ieškovė nurodo, kad automobilio variklis sugedo - užkalė kitą dieną. Tiek UAB ,,Krasta auto“, tiek K. įmonė yra suinteresuoti pelnu, kas matyti akivaizdžiai iš UAB ,,Krasta auto“ 2017 m. birželio 20 pasiūlymo ieškovei, kad visų automobilio trūkumų sutvarkymo kaina yra 7643,41 Eur ( e.b. 1 t., psl. 51), kai tuo tarpu ieškovė atliko remonto darbus K. įmonėje tik už 585 Eur, ne visus nurodytus UAB ,,Krasta auto“ pažymoje, todėl remtis jų dokumentais dėl automobilio trūkumų nustatymo nėra pagrįsta. Sutiktina su atsakovės teiginius, kad nėra pagrįstas reikalavimas atlyginti ieškovei už stabdžių kaladėlių keitimą, antifrizo keitimą, kadangi tai yra einamais automobilio remontas susiję su jo eksplotavimu. Be to buvo pakeista APD dugninė, permirkusi tepalu, šis trūkumas taip pat nepagrįstas, kadangi jis susijęs su variklio gedimu, dėl kurio teismas pasisakė aukščiau. Taip pat ieškovė nepagrindė dėl ko turėjo būti keičiama vožtuvų dangtelis – tarpinė, ir kuo su tuo susijusi atsakovė.

48Teismo vertinimu ieškovė savo teises, remdamasi CK 6.334 str. 1 d.3 p., gynė ne visiškai tinkamai, iš dalies nesąžiningai, dėl ko pati apsunkino savo teisių gynimą, bei apsunkino galimybę atsakovei ginti savo teises. CK 6.334 str. 1 d.3 p. nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Teismo vertinimu ieškovė turėjo kreiptis į atsakovę, kad ji pašalintų pati daikto trūkumus, arba atlygintų būsimas išlaidas jiems ištaisyti, tačiau ji pati, oficialiai neinformavusi atsakovės, kaip juridinio asmens apie daikto trūkumus (tokio informavimo neįrodžiusi) reikalaudama juos pašalinti arba atlyginti išlaidas jų taisymui, juos pašalino, taip panaikindama daiktinius įrodymus apie tokių trūkumų egzistavimą, ir taip užkirsdama kelią atsakovei įrodinėti, kad šie trūkumai atsirado būtent dėl ieškovės, o ne atsakovės kaltės. Tokiais savo veiksmais ieškovė prisiėmė riziką įrodinėti savo ieškinį tik rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atmestinas. .

49IX.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieškinį, šalių patirtos atstovimo, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

522018-05-09 prašymu ieškovės atstovė prašo priteisti 1140 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.b.1 t., psl. 122). Pateikė 2018-03-19 sąskaitą-faktūrą LS Nr.18/10 , kurioje nurodyta už procesinių dokumentų parengimą 19 valandų po 60 Eur, iš viso 1140 Eur (e.b.1 t., psl.123). Pateikė ataskaitą apie byloje suteiktas paslaugas 2018-09-26, kurioje nurodo, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui 2018-07-24 -4 val., 2018-07-25 atstovavimas teismo posėdyje - 2 val., 2018-09-26 pasiruošimas teismo posėdžiui 2 val., 2018-09-28 atstovavimas teismo posėdyje -1 val., iš viso 540 Eur (e.b.2 t., psl. 7), bei 2018-09-26 ieškovės sąskaitos išrašą apie šios sumos apmokėjimą atstovei (e.b. 2 t., psl.8), bei sąskaitą-faktūrą LS Nr.18/42 2018-09-26 (e.b.2 t., psl.9), kurias prašo atlyginti.

53Atsakovės atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą 2018-05-09 LAT Nr.907439, pagal kurį jam už atstovavimą byloje sumokėta 400 Eur. (e.b.1 t., psl.179, pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.2018-09-04, pagal kurį sumokėjo 300 Eur (e.b.1 t., psl.180).

54Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.). Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistinos atstovavimo išlaidos visoje apimtyje.

55Procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 8,75 Eur.. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės visoje apimtyje (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

56Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Nutarė

57Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ ieškinį atmesti visiškai.

58Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinės adresas Veiverių g. 9B-41, Vilnius atsakovei uždarajai bendrovei ,,K.“, juridinio asmens kodas ( - ), adresas Giedrių g.145, Bučiūnų k., Vilkaviškio r. sav., advokato atstovavimo išlaidas - 700 (septynis šimtus) eurų.

59Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“, juridinio asmens kodas ( - ), buveinės adresas Veiverių g. 9B-41, Vilnius 8,75 Eur. (aštuonių eurų 75 euro centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinti, kad šios bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byla Nr.e2-1263-1021-2018.

60Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti jo paskelbime nedalyvavusiems bylos dalyviams - šalių atstovams, tretiesiems asmenims, jų atstovams.

61Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,... 2. sekretoriaujant L. D.,... 3. dalyvaujant: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ atstovei... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,K.“ atstovui advokato... 5. nedalyvaujant: trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,M. LT“... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. I.... 9. Bylos šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų... 10. Ieškovė UAB ,,L.“(toliau - ieškovė) ieškiniu prašo iš atsakovės UAB... 11. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017-06-02 tarp ieškovės, trečiojo asmens... 12. Atsakovė į ieškinį pateikė atsiliepimą kuriame su pareikštu ieškiniu... 13. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų... 14. Ieškovė į atsakovės atsiliepimą pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad... 15. Atsakovė į ieškovės dubliką pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad... 16. Tretysis asmuo byloje jokių atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 17. II.... 18. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.... 19. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės paaiškino,... 20. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės prašė... 21. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovo prašymu 2018-07-25... 22. III.... 23. Dėl ginčo esmės.... 24. Byloje kilęs ginčas dėl šalių taikytinos pirkėjo teisių gynimo teisės... 25. IV.... 26. Dėl teisinių santykių tarp šalių pobūdžio.... 27. Šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, jų procesiniais dokumentais... 28. V.... 29. Dėl ginčui taikytinų teisės normų.... 30. Teismas nustatė, kad šalis sieja pirkimo-pardavimo sutartis, kurios abi... 31. VI.... 32. Dėl įrodinėtinų byloje aplinkybių, bei įrodinėjimo naštos... 33. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad ieškovės įsigytas automobilis... 34. VII.... 35. Dėl automobilio variklio keitimo.... 36. Šalys byloje pripažįsta ieškovės įsigyto automobilio BMW 730 variklio... 37. Ieškovė, įrodinėdama savo teiginius, pateikė 2017 m. liepos 7 d. UAB... 38. Atsakovės atstovas pateikė rašytinius įrodymus: verslo liudijimo Nr. ( - )... 39. Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovų paaiškinimais, pateiktais... 40. Atsižvelgdamas į minėtus prieštaravimus, teismas daro išvadą, kad pagal... 41. VIII.... 42. Dėl kitų automobilio trūkumų - vairo mechanizmo, pakabos ir kitų.... 43. Ieškovė vykdydama savo procesinę pareigą įrodyti kitus automobilio... 44. Kadangi ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos įrodyti ieškinį, teismas... 45. Atsakovas pateikė UAB ,,Krasta auto“ automobilio BMW 2018-10-20 patikrą,... 46. Iš pateikto automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis BMW 7,... 47. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovė teismo posėdyje... 48. Teismo vertinimu ieškovė savo teises, remdamasi CK 6.334 str. 1 d.3 p., gynė... 49. IX.... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas žyminis... 52. 2018-05-09 prašymu ieškovės atstovė prašo priteisti 1140 Eur bylinėjimosi... 53. Atsakovės atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą 2018-05-09 LAT Nr.907439,... 54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 55. Procesinių dokumentų išlaidos byloje sudaro 8,75 Eur.. Kadangi ieškovės... 56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 57. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ ieškinį atmesti visiškai.... 58. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“, juridinio... 59. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“, juridinio... 60. Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...