Byla 2-4354-887/2012

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui S. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui S. J., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei, atsakovei D. J., atsakovės atstovei advokatei Eglei Grucytei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui S. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2Ieškovas S. J. (toliau ieškovas), grįsdamas savo ieškinį tuo, kad nutraukiant santuoką nebuvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, o šalims šiuo metu nesutariant dėl bendravimo su vaiku, ieškiniu teismo prašo nustatyti S. J. ir jo nepilnamečio sūnaus M. J., gim. ( - ), bendravimo tvarką: antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. S. J. paimant M. J. iš vaiko priežiūros įstaigos (lopšelio - darželio) ir parvežant į M. J. gyvenamąją vietą; antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., S. J. paimant M. J. iš vaiko priežiūros įstaigos ir parvežant į M. J. gyvenamąją vietą; poriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną bei rugsėjo mėn. 20 d., neporiniais metais - antrąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną bei rugsėjo 21 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. S. J. paimant M. J. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą; kiekvienais metais gegužės mėn. 6 d. ir Tėvo dieną nuo 9.00 val. iki 20.00 val. bei nuo rugpjūčio mėn. 1 d. 9.00 val. iki rugpjūčio mėn. 30 d. 20.00 val. S. J. paimant M. J. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą; Atsakovė D. J. privalo pranešti S. J. apie M. J. gyvenamosios vietos pasikeitimą bei vaiko priežiūros įstaigos pakeitimą ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jei numatytą S. J. bendravimo su sūnumi M. J. dieną jis nelanko vaiko priežiūros įstaigos, atsakovė D. J. privalo iki 12.00 val. pranešti tikslų adresą, iš kurios S. J. 17.00 val. galės paimti M. J.; Atsakovė D. J., ketindama išvežti M. J. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalo prieš išvykstant gauti rašytinį S. J. sutikimą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t. 3-6 b. l.).

3Atsakovė D. J. (toliau atsakovė), nesutikdama su ieškiniu pateikė priešieškinį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovė priešieškinį grįsdama ieškovo sveikatos būkle, savo pablogėjusia turtine padėtimi, o atsakovo pagerėjusia turtine padėtimi ir padidėjusiais vaiko poreikiais, teismo prašo nustatyti minimalią ieškovo S. J. su nepilnamečiu sūnumi M. J., gim. ( - ), bendravimo tvarką – t. y. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalius ieškovui pasiimant nepilnametį vaiką šeštadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 11 val. iki grąžinant nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau 20.00 val.; pakeisti 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2411-260/2011 nustatytą išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J., gim. ( - ), išlaikymo mokamo po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą mokamą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės iš ieškovo S. J., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko lėšų tvarkytoją paskiriant D. J. bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 85-89 b. l.).

4Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo kreipėsi todėl, kad negalėjo matytis su sūnumi. Savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo palaiko, tačiau sutinka su teismo jau nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri jį tenkina. Su atsakovės reikalavimu padidinti priteistą išlaikymą nesutinka, neturi pajamų, gyvena tėvams priklausančiame trijų kambarių bute už kurį komunalinius mokesčius moka (vasarą apie 300 Lt, o žiemą apie 500 Lt), savo nekilnojamojo turto neturi, automobilio neturi, nedirba, jo pajamos per mėnesį apie 500 Lt iš kurių dar atskaito antstoliai. Darbo biržoje neregistruotas. Anksčiau dirbo ( - ) direktoriumi. Iš darbo išėjo todėl, kad kita įmonė laimėjo konkursą. Neįgalumas ieškovui nustatytas neterminuotai, dėl ligos jis gali dirbti be kokį darbą, liga darbui nekenkia. Jis serga epilepsija, pastoviai vartoja vaistus. Jo išsilavinimas aukštesnysis, specialybė – verslo administravimas. Anksčiau dirbo ( - ), kiek gaudavo atlyginimo neatsimena, iš darbo išėjo savo noru, norėjo pradėti savo verslą. Vėliau pradėjo dirbti ( - ). Darbo biržoje neregistruotas, darbo ieško per pažįstamus, kitos šeimos ir daugiau išlaikytinių neturi, kreditorių taip pat neturi. Ieškovui materialiai padeda jo tėvai: nuperka maisto, užpila automobiliui kuro, duoda pinigų pragyvenimui, sumoka vaikui išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymą vaikui ir toliau sutinka teikti, be to, papildomai vaikui teikia išlaikymą daiktais, o ir atsakovei papildomai skiria. Prieš 8 mėnesius iš tėvų paimdavo ir atsakovei duodavo po 200 Lt už vaiko mokyklėlę. Esant tokiai situacijai mano, kad 250 Lt yra pakankama išlaikymo suma vaikui (2 t. 157-158 b. l.).

5Ieškovo atstovė advokatė Inesa Arbočienė paaiškino, kad 2011-12-06 sprendimu nutraukta šalių santuoka, išspręstas vaiko išlaikymo klausimas. Nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šalys turi nurodyti esminius pasikeitimus. Atsakovė pati patvirtino, kad vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė. Apygardos teismas įvertino bendruosius kriterijus, esminių pasikeitimų šiuo klausimu nėra. Pagrindinis akcentas, kad atsakovė neteko darbo. Atsakovė darbo neteko savo noru, bei 2012-12-06 Apygardos teismas rėmėsi dokumentais, kad jos pajamos 1000 Lt, šiandieną ieškovė nurodė, kad pajamos 1400 Lt, tai yra trečdaliu padidėjusios. Teiginiai, kad pablogėjo jos turtinė padėtis, neįrodyti. Dėl ieškovo turinės padėties - pati atsakovė patvirtino, kad situacija nepasikeitusi, Apygardos teismas įvertino ieškovo turtinę padėtį, įvertino, kad negali jis dėl savo nedarbingumo gauti didesnių pajamų. Kitokių dokumentų apie ieškovo pasikeitusią turtinę padėtį, nėra, todėl nėra pagrindo keisti priimto sprendimo (2 t. 160 b. l.).

6Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ją tenkina šiuo metu nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Priešieškiniu ji prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį, nes po Apygardos teismo sprendimo pablogėjo jos turtinė padėtis, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, šiek tiek pakito vaiko poreikiai. Apygardos teismui priimant sprendimą ji dirbo dviejuose darbuose, pajamos buvo apie 1500 Lt. Iš vieno darbo išėjo savo noru, o iš kito dėl to, kad sumažino algą. Šiuo metu pusę metų nedirba, gauna 650 Lt bedarbio pašalpą, ieškojo darbo. Gyvena kartu su tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, prie komunalinių mokesčių šiuo metu neprisideda. Nekilnojamojo turto, automobilių, kreditorių neturi. Vaikas lanko mokyklėlę, mėnesio mokestis 160 Lt ir dar papildomos priemonės. Mėnesio išlaidas sudaro: apie 100 Lt kurui, vaikui maistui išleidžia 300 Lt, maitina vegetariškai, 100 Lt - 200 Lt išleidžia rūbams, 50 Lt – 100 Lt higienos reikmėms, 50 Lt vaistams, 50 Lt nenumatytos išlaidos. Sūnų išlaikyti jai padeda tėtis, jo atlyginimas apie 1200 Lt, jis duoda pinigų, prisideda maistu, ji papildomai kepa tortus, pajamos už tai 100 Lt - 300 Lt per mėnesį. Iš atsakovo kas mėnesį gauna po 107 Lt kompensaciją pagal teismo sprendimą. Vaikui atsakovas moka tik po 250 Lt, papildomai lėšų neduoda. Ieškovas vaikui yra nupirkęs botus, žieminius batus, striukę. Ji pati gyvena iš santaupų, kol gaudavo pašalpą iš darbo biržos jos pajamos buvo apie 1300 Lt. Vaiko poreikiai po Apygardos teismo sprendimo pakito tiek, kad jis prašo vertingesnių daiktų. Ieškovas nei anksčiau, nei dabar nekilnojamojo turto neturėjo, jis visą laiką dirbo pas savo motiną, gaudavo 800 Lt. Prasidėjus procesui buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Pagal dokumentus ieškovo turtinė padėtis nepakito, bet jei ieškovas nežino kiek išleidžia savo poreikiams, mano, kad tuo ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Mano, kad vaiko pilnaverčiam gyvenimui reikia 1000 Lt, tačiau galėtų sutikti ir su 400 Lt suma (2 t. 159 b. l.).

7Atsakovės atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu paaiškino, jog po 2011-12-06 Kauno apygardos teismo sprendimo atsakovės turtinė padėtis pakito, atsakovė tuo metu dirbo, pajamos sudarė apie 1500 Lt, šiuo metu atsakovė nedirba, jos gaunamos pajamos - išmokos iš darbo biržos ir socialinės išmokos. Atsakovės turtinė padėtis pakito. Kada buvo priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas, ieškovas irgi buvo atleistas iš darbo. Pateikus priešieškinį, ieškovas dirbo direktoriumi, jis prie socialinės pašalpos, gaudavo ir atlyginimą. Tai buvo nemažos pinigų sumos, paskaičiavus ieškovo mokėtus mokesčius, ieškovas už butą mokėjo apie 1000 Lt, automobiliui išleidžia nemažas pinigų sumas. Yra pagrindas manyti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, turėjo didesnes pajamas, nei pašalpa. Vaiko poreikiai nepakito, tačiau vaikui reikia daugiau nei 500 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo po 400 Lt. Teismų praktika numato, kad išlaikymas priteisiamas ir iš minimalias pajamas gaunančių, bei tėvai turi įvertinti savo turtinę padėtį. Ieškovas išimtinių sąlygų neįrodė, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą (2 t. 160 b. l.).

8Institucijos duodančios išvadą byloje atstovas savo išvadoje nurodė: kadangi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra ginčo, dėl to nepasisako, o dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį (2 t. 160 b. l.).

9Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

10Iš byloje esančių įrodymų, paaiškinimų, nustatyta, kad šalims santuokoje ( - ) gimė sūnus M. J. (1 t. 15 b. l.). Šalių santuoka nutraukta 2011-08-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (2 t. 151-155 b.l.). Minėtu teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, šalims paliktos santuokinės pavardės, nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. J., iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, ieškovei D. J. iš atsakovo priteista 16725 Lt kompensacija už parduotą santuokoje įgytą turtą, ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką paliktas nenagrinėtas, ieškovei atsisakius šio reikalavimo. 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2411-260/2011 2011-08-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo S. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gim. ( - ), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės pakeista ir priteista iš atsakovo S. J. nepilnamečio sūnaus M. J. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2011-04-15 iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant įstatyminę atstovę motiną D. J.. Kitoje dalyje teismo sprendimas paliktas nepakeistas (1 t. 9-14 b. l.). Priteistas išlaikymas vaikui yra mokamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

11Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

12CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. pažymėtina, kad bendravimo tikslas - dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3. 175 str.).. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja ir geranoriškai, be nustatytos konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, susitarti negali. Ieškovas į teismą kreipėsi prašydamas nustatyti tokią bendravimo su sūnumi M. tvarką: antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. S. J. paimant M. J. iš vaiko priežiūros įstaigos (lopšelio - darželio) ir parvežant į M. J. gyvenamąją vietą; antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., S. J. paimant M. J. iš vaiko priežiūros įstaigos ir parvežant į M. J. gyvenamąją vietą; poriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną bei rugsėjo mėn. 20 d., neporiniais metais - antrąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną bei rugsėjo 21 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. S. J. paimant M. J. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant į jo gyvenamąją vietą; kiekvienais metais gegužės mėn. 6 d. ir Tėvo dieną nuo 9.00 val. iki 20.00 val. bei nuo rugpjūčio mėn. 1 d. 9.00 val. iki rugpjūčio mėn. 30 d. 20.00 val. S. J. paimant M. J. iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant jį į gyvenamąją vietą; Atsakovė D. J. privalo pranešti S. J. apie M. J. gyvenamosios vietos pasikeitimą bei vaiko priežiūros įstaigos pakeitimą ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Jei numatytą S. J. bendravimo su sūnumi M. J. dieną jis nelanko vaiko priežiūros įstaigos, atsakovė D. J. privalo iki 12.00 val. pranešti tikslų adresą, iš kurios S. J. 17.00 val. galės paimti M. J.; Atsakovė D. J., ketindama išvežti M. J. už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalo prieš išvykstant gauti rašytinį S. J. sutikimą. Atsakovė taip pat prašė nustatyti ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, tačiau prašė ją nustatyti minimalią. Bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečio sūnaus M. J., gim. ( - ), bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, kurioje aptarta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka savaitės darbo dienomis ir savaitgaliais, taip pat švenčių dienomis ir atostogų metu (1 t. 77-79 b. l.). Nustatyta laikina bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka vėliau, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių prašymus, pakeista (2 t. 132-136 b. l.). Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovas su nepilnamečiu sūnumi M. bendrauja taip:

131. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., S. J., a. k. ( - ), bendrauja su sūnumi M. J., gim. ( - ), pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą;

142. poriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, rugsėjo 20 d., neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną bei rugsėjo 21 d., nuo 11 val. iki 20 val. S. J., a. k. ( - ), pasiima sūnų M. J., gim. ( - ), iš jo gyvenamosios vietos ir parveža į jo gyvenamąją vietą. Jei nustatytomis rugsėjo 20 arba 21 d. M. J. turi užsiėmimų lavinimo įstaigoje, S. J., a. k. ( - ), pasiima M. J., gim. ( - ), pasibaigus užsiėmimams ir grąžina nustatytu laiku;

153. kiekvienais metais gegužės 6 d. ir Tėvo dieną nuo 11 val. iki 20 val. S. J., a. k. ( - ), pasiima sūnų M. J., gim. ( - ), iš jo gyvenamosios vietos ir parveža į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku. Jei gegužės 6 d. yra M. J. užsiėmimų lavinimo įstaigoje diena, S. J., a.k. ( - ), pasiima M. J., gim. ( - ), pasibaigus užsiėmimams ir grąžina nustatytu laiku;

164. kiekvienais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki 14 d. imtinai, nepilnametis vaikas M. J., gim. ( - ), praleidžia atostogas su S. J., a. k. ( - ) (2 t. 135 b. l.).

17Nors teismo posėdžio pradžioje kiekviena šalis palaikė savo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino, kad teismo nustatyta pirmiau nurodyta laikina bendravimo tvarka juos tenkina. Atsižvelgiant į tai, kad laikinoji bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta įvertinus šalių santykius, vaiko interesus, taip pat į tai, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pakankamai išsami ir konkreti, t.y. apimanti bendravimą su vaiku švenčių bei atostogų dienomis, šalys, o taip pat ir nepilnametis vaikas yra pripratę prie nustatytos bendravimo tvarkos, į tai, kad esama bendravimo tvarka tenkina abi šalis, nustatytina tokios pat apimties nuolatinė ieškovo S. J. ir nepilnamečio vaiko M. J., gim. ( - ), bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka (CK 3.175 str., CPK 185 str. ).

18Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

19Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystymusi ir auklėjimu. Įstatymas numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Todėl toliau nagrinėjamas šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių pasikeitimas nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. nuo Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, kuria įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius iš S. J. nepilnamečiam sūnui M. J. buvo priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Priešieškinis pareikštas praėjus 4 mėnesiams po išlaikymo priteisimo – 2012-04-05. Atsakovė priešieškiniu prašo padidinti priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, pablogėjusia savo turtine padėtimi bei pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Iš 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių matyti, jog išlaikymo priteisimo metu D. J. buvo darbinga, jos gaunamos mėnesinės pajamos sudarė apie 1.007,50 Lt, atsakovui S. J. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, jis gavo 537.04 Lt netekto darbingumo pensiją, atsakovas iki 2011 metų liepos mėnesio dirbo ( - ), bei gaudavo 705,50 Lt darbo užmokestį, tačiau nutarties priėmimo metu nebedirbo, abi šalys registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo. Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes konstatavo, jog D. J. turtinė padėtis yra geresnė, teigti, jog atsakovas turėtų imtis priemonių gauti didesnes pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes, nėra pagrindo, nes atsakovas yra tik iš dalies darbingas, o atsakovui jam teikiamą jo tėvų finansinę paramą negalima prilyginti iš atsakovo veiklos gaunamoms pajamoms, kadangi tokios paramos tėvai neprivalo teikti, ir tai priklauso nuo atsakovo tėvų geranoriškumo (1 t. 9-14 b. l.).

20Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalys savo vardu neturi nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ( 1 t. 96-99 b. l., 2 t. 123, 124 b. l.), santaupų banko sąskaitose taip pat neturi (1 t. 104-106 b. l., 2 t. 2, 36-46, 49, 50, 52, 125-128 b. l.), kreditorių neturi, papildomų išlaikytinių neatsirado. Ieškovas S. J. gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ), atsakovė gyvena savo tėvams priklausančiame bute ( - ). Šiuo metu nei ieškovas, nei atsakovė oficialiai nedirba, oficialių darbinių pajamų negauna (2 t. 93, 94, 95 b. l.). Ieškovui neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (1 t. 67 b. l.), jis gauna 537,04 Lt netekto darbingumo pensiją (2 t. 94 b. l.). Atsakovė yra darbinga, registruota darbo biržoje, bylos nagrinėjimo metu gavo nedarbo draudimo išmoką (1 t. 94-95 b. l., 2 t. 47 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kurį laiką dirbo ( - ) direktoriumi, tačiau iš darbo išėjo (2 t. 107-108 b. l.). Atsakovė išlaikymo priteisimo metui dirbo dviejose darbovietėse, tačiau iš darbo taip pat išėjo. Nurodė, kad iš vieno darbo išėjo, o kitame sumažino darbo užmokestį (2 t. 159 b. l.). Teismui įrodymų, kad darbo užmokestis buvo sumažintas ir kiek sumažintas, nepateikė. Pažymėtina, kad abi šalys, t.y. ir ieškovas, ir atsakovė iš darbo išėjo savo noru. Nors teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, kad aktyviai ieškosi darbo, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas nemano, kad registracija darbo biržoje reiškia aktyvias darbo paieškas. Taigi išlaikymo priteisimo metu, priešieškinio padavimo metu ir šiuo metu oficialios ieškovo pajamos buvo ir yra 537,04 Lt, jokio turto per šį laikotarpį jis neįsigijo. Atsakovė šiuo metu oficialių pajamų, darbo biržai nustojus mokėti nedarbo draudimo išmoką, negauna, išskyrus 107 Lt ieškovo mokamą kompensaciją pagal 2011-08-11 teismo sprendimą (2 t. 159 b. l.). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kepa tortus ir kas mėnesį už tai gauna apie 100-300 Lt. Pažymėtina, kad priešieškinio padavimo metu, t.y. pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovės pajamos kartu su darbo biržos išmoka buvo apie 1300-1400 Lt. Šią aplinkybę nurodė pati atsakovė (2 t. 159 b. l.). Ji taip pat nurodė, kad ankstesnėse darbovietėse jos darbo užmokestis buvo apie 1500 Lt (2 t. 159 b. l.). Vadinasi priešieškinio padavimo metu atsakovės pajamos su papildomomis pajamomis buvo praktiškai tokios pat, kokios buvo priteisiant išlaikymą. Akivaizdu, kad iš gaunamų oficialių pajamų abi šalys pačios nepragyventų, ir juo labiau nepajėgtų išlaikyti vaiko. Abi šalys nurodė, kad jiems finansiškai padeda tėvai (2 t. 158-159 b. l.). Kauno apygardos teismas 2011-12-06 nutartyje yra konstatavęs, kad teikiamos tėvų finansinės paramos negalima prilyginti iš atsakovo (šiuo metu ieškovo) veiklos gaunamoms pajamoms, kadangi tokios paramos tėvai neprivalo teikti, ir tai priklauso nuo atsakovo (šiuo metu ieškovo) tėvų geranoriškumo. Tas pats pasakytina ir apie atsakovę. Nors ji įrodymų apie tai, kad jai finansiškai padeda jos tėvai, ir kad jie turi tokias galimybes tai daryti, atsakovė nepateikė, tačiau net ir esant teikiamai tėvų finansinei pagalbai, tai negali būti prilyginta iš jos veiklos gaunamoms pajamoms. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą vertintina tik šalių turtinės padėties ir jų galimybių išlaikyti savo nepilnametį vaiką pasikeitimas. Išnagrinėjus ir įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis po 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas, iki priešieškinio padavimo dienos (2012-04-05) iš esmės nepasikeitė, t.y. nei ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nei atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo. Sprendimo priėmimo metu atsakovės oficialios pajamos yra sumažėjusios, tačiau jos sumažėjo dėl pačios atsakovės kaltės, kadangi atsakovė savo noru nusprendė išeiti iš darbo, ir kaip jau pirmiau minėta, abi šalys nepateikė įrodymų, kad aktyviai ieško darbo. Iš to darytina išvada, kad abi šalis esama situacija tenkina. Kitas pagrindas, kuriuo remiantis atsakovė prašė pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės padidėję vaiko poreikiai. Santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas vaiko išlaikymo priteisimo klausimas, atsakovė (tuo metu ieškovė) nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1000 Lt (2 t. 151 b. l.). Pažymėtina, kad tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, tokie vaiko poreikiai (1000 Lt) priteisiant išlaikymą buvo įvertinti. Priešieškinyje, kuriuo atsakovė prašo pakeisti išlaikymo dydį taip pat nurodo, kad nepilnamečio M. J. poreikiai per mėnesį sudaro apie 1000 Lt (1 t. 88 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovė dar kartą patvirtino, kad pilnaverčiam vaiko gyvenimui reikia 1000 Lt (2 t. 159 b.l.), t. y. tokios pat sumos, kokios reikėjo priteisiant išlaikymą santuokos nutraukimo byloje. Iš šių aplinkybių matyti, kad vaiko poreikiai nėra padidėję, todėl išsamiau neanalizuojama kiek ir kokiems vaiko poreikiams skiriama pinigų, taip pat neanalizuojami šalių įrodymai apie vaiko poreikiams išleidžiamas sumas. Teismui atsakovės paklausus kaip pakito vaiko poreikiai po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ji nurodė, kad vaiko poreikiai pakito tiek, kad jis prašo vertingesnių daiktų. Teismo nuomone, ši aplinkybė tikrai nėra pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad išlaikymas yra skiriamas protingiems vaiko poreikiams, o ne vaiko norams ir užgaidoms tenkinti. Be to, abejotina, ar penkerių metų vaikas aiškiai suvokia daiktų vertę. Todėl įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad iš esmės nepasikeitė nei tėvų turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai, todėl nėra pagrindo keisti priteistą išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d., CPK 185 str.). Nors teismas nustatė, kad nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį priešieškinyje nurodytais pagrindais, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas sutiktų sūnui teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (2 t. 159 b. l.). Teismo nuomone, nors ir nesant pagrindo keisti išlaikymo dydį priešieškinyje nurodytais pagrindais, tačiau esant galimybei vaikui gauti didesnį išlaikymą, jam turi būti leista tokia galimybe pasinaudoti, kadangi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. O vaiko interesus, teismo nuomone, atitiktų toks išlaikymas, kuris leistų patenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet leistų jam visapusiškai vystytis ir tobulėti. Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2411-260/2011 priteistas išlaikymo dydis keistinas, jis didintinas nuo 250 Lt iki 300,00 Lt per mėnesį.

21Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio M. J., gim. ( - ), atstovė D. J., a. k. ( - ), išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

22CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 175,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 139,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (1 t. 7 b. l.) bei 36,35 Lt kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (2 t. 5, 120, 124 b. l.), o atsakovė byloje patyrė 160,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100,00 Lt žyminis mokestis (1 t. 111 b. l.) bei 60,00 Lt kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (1 t. 101 b. l., 2 t. 48, 51, 53 b. l.). ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteistina 87,68 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 56,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

23Teismas šioje byloje turėjo 48,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo S. J. ir atsakovės D. J. priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno po 24,44 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinas ir žyminis mokestis valstybei už priteistą išlaikymą – 18,00 (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str.1 d. 3 p.).

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Nutarė

25Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

26Pakeisti 2011-12-06 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2411-260/2011 priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš ieškovo S. J., a. k. ( - ), gyv. ( - ), M. J., gim. ( - ), išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-05 (priešieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės.

27Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

28Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio M. J., gim. ( - ), atstovė D. J., a. k. ( - ) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

29Nustatyti S. J., a. k. ( - ), gyv. ( - ), su sūnumi M. J., gim. ( - ), bendravimo tvarką:

301. kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., S. J., a. k. ( - ), bendrauja su sūnumi M. J., gim. ( - ), pasiimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas nustatytu laiku į vaiko gyvenamąją vietą;

312. poriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, rugsėjo 20 d., neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų dieną ir pirmąją Šv. Velykų dieną bei rugsėjo 21 d., nuo 11 val. iki 20 val. S. J., a. k. ( - ), pasiima sūnų M. J., gim. ( - ), iš jo gyvenamosios vietos ir parveža į jo gyvenamąją vietą. Jei nustatytomis rugsėjo 20 arba 21 d. M. J. turi užsiėmimų lavinimo įstaigoje, S. J., a. k. ( - ), pasiima M. J., gim. ( - ), pasibaigus užsiėmimams ir grąžina nustatytu laiku;

323. kiekvienais metais gegužės 6 d. ir Tėvo dieną nuo 11 val. iki 20 val. S. J., a. k. ( - ), pasiima sūnų M. J., gim. ( - ), iš jo gyvenamosios vietos ir parveža į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku. Jei gegužės 6 d. yra M. J. užsiėmimų lavinimo įstaigoje diena, S. J., a.k. ( - ), pasiima M. J., gim. ( - ), pasibaigus užsiėmimams ir grąžina nustatytu laiku;

334. kiekvienais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki 14 d. imtinai, nepilnametis vaikas M. J., gim. ( - ), praleidžia atostogas su S. J., a. k. ( - ).

34Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovui S. J., a. k. ( - ), gyv. ( - ), 87,68 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 68 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo S. J., a. k. ( - ), gyv. ( - ), atsakovei D. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 56,00 Lt (penkiasdešimt šešis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

35Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybei 24,44 Lt (dvidešimt keturis litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

36Priteisti iš ieškovo S. J., a. k. ( - ), gyv. ( - ), valstybei 24,44 Lt (dvidešimt keturis litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 18,00 Lt (aštuoniolika litų) žyminio mokesčio, iš viso 42,44 Lt (keturiasdešimt du litus 44 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

37Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.