Byla 2-27-866/2013

Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus m.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė, sekretoriaujant

3Artūrui Kinkevičiui,

4dalyvaujant atsakovo UAB „FF Lizingas“ atstovui Zigmui Vaišvilai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Irenai Mickevičiūtei, Jurgitai Petravičiūtei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Palangos miesto savivaldybės ieškinį pareikštą atsakovui UAB „FF Lizingas“, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Nustatė

6ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ valstybinės žemės nuomos nepriemoką – 7 080, 24 Lt, delspinigius – 316, 46 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. balandžio 12 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija su atsakovu 2002 m. sausio 14 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/2002-3, pagal kurią iki 2099 m. sausio 14 d. iš valstybės atsakovas išsinuomojo 0, 2128 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 2501-0032-0165, esantį adresu Vytauto g. 64, Palanga. Atsakovui nuomos mokestis už 2011 metus buvo apskaičiuotas remiantis teisiniu reglamentavimu bei VĮ Registrų centras duomenimis apie valstybinės žemės sklypų mieste vidutines rinkos vertes, galiojančias 2011 m. sausio 1 d. (pagal sutarties datą nuomojamo žemės sklypo vertė perskaičiuojama kas trys metai: 2005-01-14, 2008-01-14, 2011-01-14). Ieškovas pažymi, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, nustatančia nuomotojo teisę kas tris metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo vertę, pagal LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8. punktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapio sudarymo taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515. Pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 38. 11 punktą išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3. punkte taip pat nurodyta, kad be aukciono išnuomojamų žemės sklypų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo šių žemės sklypų vertės, apskaičiuotos LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka.

8Atsakovas neginčija, jog pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį turi prievolę mokėti nuomos mokestį. Tačiau nesutinka su ieškovo nurodytu nuomos mokesčio dydžiu ir jo apskaičiavimu. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog valstybė ar ją atstovaujančios institucijos turi užtikrinti nuomininko informavimą apie žemės nuomos mokestį ir jo pasikeitimus. Tačiau ieškovas nepranešė apie metinio žemės nuomos mokesčio pasikeitimą. Ieškovas atsakovui nepateikė nei 2011 m. žemės nuomos deklaracijos, nei 2012 m. vasario 2 d. priminimo Nr. 4250009914. Tik 2012 m. vasario 2 d. atsakovas iš ieškovo gavo 2012 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą. 2012 m. vasario 9 d. UAB „FF Lizingas“ prašymu Nr. 01-85 kreipėsi į ieškovą dėl informacijos, deklaracijos pateikimo ir delspinigių neskaičiavimo. Taip pat, nurodė, jog ieškovo pateikto 2012 m. balandžio 18 d. Nekilnojamo turto registro duomenys apie nuomojamo sklypo rinkos vertę, - 91 314 Lt ir indeksuotą vertę 146 102 Lt ir atsakovo pateikto 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamo turto registro išrašo (sklypo rinkos vertė – 91 314 Lt, indeksuota vertė – 146 102 Lt) žemės sklypo vertės sutampa. Kitų viešai skelbiamų Nekilnojamo turto registro duomenų apie šio žemės sklypo vertę nėra, o ieškovo pateikta kompiuterio ekrano fotografija nėra nei tinkamas įrodymas, nei viešai skelbiami duomenys, kurie būtų privalomi visiems. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui 484, 06 Lt skolos.

9Išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.5. punktą, galiojusį iki 2008 m. sausio 31 d. žemės įvertinimo metodika buvo taikoma žemės nuomos mokesčiui už valstybinę žemę apskaičiuoti, o nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punktu konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 38.11 punkte tai pat reglamentuota, kad savivaldybės tarybos patvirtina tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, pagal kurį nuomininkas moka žemės nuomos mokestį. Išnuomojant valstybinę žemę, valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Pagal nutarimo Nr. 1798 1.3 punktą nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. 2501/0032:165), išnuomoto be aukciono, nuomos mokestis 2002 – 2008 metais turėjo būti skaičiuojamas nuo vertės, paskaičiuotos pagal Nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, tai yra nuo vertės nurodytos Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. 25/2732) – 146 102 Lt. Pagal einamųjų metų 2011 m. sausio 1 d. patvirtintus žemės verčių žemėlapius žemės sklypo adresu Vytauto g. 64, Palanga, vidutinė rinkos vertė yra 2 137 000 Lt. Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktame ieškinyje žemės nuomos mokesčio, registracijos Nr. (19.4)-D3-2013, ginčo valstybinės žemės sklypo Palangos mieste Vytauto g. 64, 0, 2248 ha, 0, 2128 ha dalies nuomos mokesčio apskaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas teisiniu reglamentavimu.

10Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

11Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus į ieškinį. Papildomai prašė skirti mažiausiai 5000 Lt baudą ieškovui už proceso vilkinimą bei iki 1000 Lt baudą išvadą duodančiai institucijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, už šališką nuomonę. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui 484, 06 Lt skolos.

12Išvadą duodančios institucijos atstovės palaikė išvadoje išdėstytus argumentus.

13Ieškinys tenkinamas visiškai.

14Tarp ieškovo Palangos savivaldybės administracijos ir atsakovo UAB „FF lizingas“ susiklostė sutartiniai žemės nuomos santykiai. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalis). 2002 m. sausio 14 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir atsakovo (buvęs pavadinimas UAB „Parex lizingas“) sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės nuomos Nr. N25/2002-3. Pagal šią sutartį nuomotojas išnuomojo nuomininkui 0, 2248 ha ploto žemės sklypo Nr. 2501/0032:165 (kadastrinis numeris), Vytauto g. 64/ L. Vaineikio g. 2, Palangos mieste 0, 2128 ha dalį. Žemės sklypo tikslinė paskirtis ir veikos būdas – komercinė teritorija, galima papildoma aptarnavimo veikla. Nuomos sutartis sudaryta devyniasdešimt septyniems metams skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (b . l. 3). Sutarties 11 punkte nustatyta, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos vertės. Nuomininkas įsipareigoja žemės nuomos mokestį mokėti Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis. (b. l. 3 antra pusė). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ v. Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-286/2010). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės pradedamos taikyti apskaičiuojant 2011 metų nuomos mokestį už valstybinę žemę (b. l. 26 ). Pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 560, 38. 11 punktą išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Šio nutarimo 5.8. punkte nurodyta, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog aiškindamas teisės akto normą, teismas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Į šiuos principus turi atsižvelgti ne tik teismas, bet ir teisės norminius aktus priimantys subjektai, kad jų priimami teisės aktai neprieštarautų principams. Aiškindamas konkrečią teisės normą, teismas preziumuoja, kad civilinius santykius reglamentuojantį norminį aktą priėmęs subjektas suderino tokio akto nuostatas su teisės principais (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ v. Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-286/2010). Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 22 punkte numatyta, jog Valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis nuo 2009 m. sausio 1 d., nuomininkams, sudariusiems žemės nuomos sutartis iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypo vertė kas trys metai perskaičiuojama, asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. (b. l. 26 antra pusė). Atsakovui mokėtina Valstybinės žemės nuomos mokesčio suma, apskaičiuota ir nurodyta Deklaracijoje Nr. 425000000055442, sudaro 7 080, 24 Lt. Deklaracija sudaryta 2011 m. spalio 17 d. adresatu deklaracijoje nurodytas atsakovas UAB „FF Lizingas“ (b. l. 4). 2012 m. vasario 1 d. atsakovui išsiųstas priminimas Nr. 4250009914 dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo (b. l. 6).

15Atsakovas ginčija ieškovo apskaičiuotą nuomos mokestį. Sutinka su 484, 06 Lt suma, kurią gavo atlikęs skaičiavimus. Tačiau atsakovo atlikti skaičiavimai vertintini kritiškai, atsakovas atlikdamas skaičiavimus rėmėsi VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių paieška pagal žemės sklypo unikalų numerį 2501-0032-0165 (b. l. 67). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog atsiradus teisiniam pagrindui ir poreikiui perskaičiuoti išnuomoto sklypo vertę, tai turi būti atliekama laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (pastaroji nuo 2012 m. gegužės 1 d. neteko galios, žr. Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 417, kuriuo nauja Turto ir verslo vertinimo metodika pavesta tvirtinti finansų ministrui) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje E. M., R. K., K. K., R. Š. ir A. K. v. UAB „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-225/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (1.5 punktas); Analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2, 3, 4, 7, 8 punktai). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvioji ir reiškia, kad nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Žiedų pasaulis“ bylos Nr. 3K-3-163/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 15, 45 punktas numato, jog patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Šiuo atveju fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 procentų, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo. Žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų ginčijęs žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo verte byloje nėra. Todėl atsakovo argumentai, jog skaičiavimai atlikti ieškovo yra nepagrįsti ir neteisingi, atmestini.

16Išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Ūkio ministerijos Palangos skyriaus išvadoje nurodyta, jog atsakovui Valstybinės žemės mokestis buvo paskaičiuotas teisingai ir pagrįstas teisiniu reglamentavimu (b. l. 84 – 86). Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Šadienė v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus teismui pateikta 2011 m. lapkričio 14 d. išvada atitinka visus reikalavimus, keliamus oficialiems rašytiniams įrodymams, turintiems didesnę įrodomąją galią. Teismas, remdamasis pateikta išvada, konstatuoja, jog ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atlikti skaičiavimai yra teisingi, pagrįsti ir teisėti.

17Atsakovas atskirsdamas į ieškinį nurodo, jog ieškovas neinformavo atsakovo apie žemės nuomos mokestį ir jo pasikeitimus. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog pagal Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą „Dėl žemės mokesčio“ žemės mokestį apskaičiuoja ir suformuoja deklaracijas mokesčių administratorius – šiuo atveju ieškovas. Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ 5.8 p. nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nepateikus įrodymų, kad ieškovas būtų taikęs klaidingą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ar vidutinę apelianto naudojamos žemės 1 a. rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio netenkinti, nes byloje nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti suma viršija realią apelianto mokestinės prievolės apimtį. (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracija v. SB „Žaluma“ bylos Nr. 2A-1123-115/2012). Sutiktina su tuo, kad byloje nebuvo pateikti tiesioginiai įrodymai apie tai, kad deklaracija buvo atsakovui įteikta, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo prievolės mokėti jam paskaičiuota valstybinės žemės nuomos mokestį. Pagal Nuomos sutarties Nr. N25/2002-3, sudarytos 2002 m. sausio 14 d., 11 punktą, jis įsipareigojo mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis (b l. 3 antra pusė). Į bylą atsakovas pateikė 2012 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą Nr. 4250009543 (b. l. 39), todėl labiau tikėtina nei netikėtina, jog atsakovas apie susidariusią skolą žinojo. Atsakovas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl deklaracijos pateikimo (b. l. 40). Ieškovas yra pateikęs raštus, siųstus atsakovui (b. l. 53 - 54; 56; 58 - 59). Atsakovui buvo paruošta ir 2011 m. Deklaracija Nr. 425000000055442 (b. l. 4), taip pat 2012 m. vasario 1 d. priminimas Nr. 4250009914) (b. l. 6). Tai įrodo, jog vyko bendradarbiavimas ir atsakovas gavo jį dominančią informaciją. Atsakovas turėjo pareigą mokėti ieškovui nuomos mokestį, ta pareiga atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovas prisiimtą prievolę turėjo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6. 38 straipsnio 1 dalis.). Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovas UAB „FF Lizingas“ yra juridinis asmuo jam, kaip profesionaliam rinkos dalyviui taikomi aukštesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo standartai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas.

18Ieškovas vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-165 už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį prašo priteisti iš atsakovo 316, 49 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. Pagal Civilinio kodekso 6. 71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis).

19Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaujantis paminėtomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo pagal 2002 m. sausio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/2002-3 priteistina - 7 080, 24 Lt skola, 316, 49 Lt delspinigių, viso 7 396, 73 Lt. (Civilinio kodekso 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnis, 6.545 straipsnis, 6.552 straipsnio 2 dalis).

20Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo ieškovas prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų tenkintinas ir šioje dalyje, iš atsakovo priteisiant 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 7 396, 73 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, 2012 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Atsakovo atstovas 2013 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu prašė bausti ieškovą mažiausiai 5 000 Lt bauda, nurodė, jog ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą. Taip pat prašė atkreipti teismo dėmesį, jog jo nuomone, išvadą teikiančios institucijos atstovas yra šališkas ir skirti išvadą teikiančiai institucijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 litų baudą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudų skyrimo netenkintinas.

22Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 222 Lt žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

24Ieškinį tenkinti visiškai.

25Priteisti ieškovui Palangos miesto savivaldybės administracijai j. a. k. 125196077, buveinės adresas Vytauto g. 73, Palanga, iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ j. a. k. 110774988, buveinės adresas Žirmūnų g. 84, Vilnius, 7 080, 24 Lt (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt Lt 24 ct) skolos už valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 316, 49 Lt (tris šimtus šešiolika Lt 49 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 396, 73 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Priteisti iš atsakovo UAB „FF Lizingas“ j. a. k. 110774988, buveinės adresas Žirmūnų g. 84, Vilnius, 222 Lt (du šimtus dvidešimt du Lt) žyminio mokesčio (mokamo į sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.