Byla 2A-552-436/2017
Dėl žalos už sutarties pažeidimą bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-217/2016 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei A. K., institucijai teikiančiai išvadą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl žalos už sutarties pažeidimą bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė E. S. teismo posėdyje patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė iš atsakovės E. K. priteisti 289,62 Eur turtinei ir 375,95 Eur neturtinei žalai atlyginti.
    2. Nurodė, kad norėdama įsigyti veislinį Abisinijos veislės kačiuką su kilmės dokumentais, kreipėsi į pardavėją A. K., kuriai už kačiuką sumokėjo 724,05 Eur. Veisėja A. K. perspėjo, kad kačiukas šiek tiek viduriuoja, reikės laiko, kad pasveiktų, nurodė, kokius vaistus nusipirkti. Vėliau kilo komplikacija – pūlinys po kačiuko kastracijos, kuri buvo padaryta iki kačiuko perdavimo. Pagal veisėjos rekomendacijas ieškovė gydė kačiuką dvi savaites, viduriavimas nesibaigė, prasidėjo kraujavimai ir išmatų nelaikymas. Vėliau kreipėsi į dar dvi veterinarines gydymo įstaigas dėl kačiuko nusilpimo, viduriavimo ir svorio mažėjimo, buvo atlikti tyrimai, nustatyta sunkios formos „hemobolizuojanti e-colit“, lašinamos lašelinės, skirti antibiotikai. Ieškovė siūlė patirtas 260,66 Eur gydymo išlaidas pasidalinti su veisėja per pusę, tačiau ji į ieškovės vyro sąskaitą sumokėjo tik 72,41 Eur.
    3. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu padėti išspręsti ginčą, nes kačiukas buvo be kilmės dokumentų. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikusi tyrimą, nustatė, kad veislynas neįregistruotas, atsakovei už tai buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2015 m. balandžio 20 d. nutarė iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą, t. y. grąžinti vartotojai dalį už prekę sumokėtų pinigų – 289,62 Eur ir pateikti katino veislę patvirtinančius dokumentus. Pardavėjai A. K. šį nutarimą buvo pasiūlyta įvykdyti iki 2015 m. gegužės 11 d. Pastarajai šio nutarimo neįvykdžius, ieškovė prašė priteisti patirtą 289,62 Eur turtinę žalą pagal Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 10-1024, kaip dalį pinigų už parduotą nekokybišką prekę. Taip pat ieškovė prašė priteisti 375,95 Eur neturtinės žalos dėl patirto streso gydant kačiuką, baimės ir išgyvenimų, dėl tikimybės užsikrėsti sunkia infekcine liga ir namų apyvokos (baldų) sugadinimo dėl gyvūno ligos.
    4. Atsakovė E. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė norėjo įsigyti kastruotą kačiuką. Su atsakove laisva valia pasirašė sutartį, jog ieškovė pirks 2014 m. liepos 6 d. gimusį rudos spalvos Abisinijos veislės kačiuką už 724,05 Eur. Kačiukas buvo paženklintas, paskiepytas, sterilizuotas. Kačiuką ir jo veterinarinį pasą E. S. priėmė, žinodama, jog jis tik ką po kastracijos operacijos ir dėl streso viduriuoja, nereiškė jokių pretenzijų.
    5. Šalys sutartyje numatė, kad paaiškėjus, jog kačiukas serga bet kokia liga, ieškovė prisiima pareigą grąžinti kačiuką į veislyną ir įgyja teisę susigrąžinti visus sumokėtus pinigus. Taigi, buvo suteikta 10 dienų kačiuko sveikatos garantija, kuri baigėsi 2014 m. lapkričio 18 d. Ieškovė sutartinės pareigos grąžinti įsigytą kačiuką į veislyną nevykdė. Namuose ieškovė nesilaikė higienos reikalavimų, todėl tai ir galėjo būti gyvūno negalavimų priežastis.
    6. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nubaudė atsakovę po kačiuko perdavimo ieškovei momento už tai, kad ji neįregistravo veislyno, bet ne dėl antisanitarinių gyvūnų laikymo sąlygų. Po kačiuko perdavimo, VMVT atliko išsamų atsakovės namų patikrinimą, surašė pažymą apie tai, kad higienos sąlygos atitinka gyvūnų gerovės interesus ir veislynas buvo įregistruotas, todėl atsakovės nubaudimo faktas neįrodo nekokybiško gyvūno pardavimo fakto. Ieškovė prašydama priteisti neturtinę žalą, jos nepagrindė įrodymais.

5II

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

    1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. K. 289,62 Eur turtinės žalos, 75 Eur neturtinės žalos ir 20 Eur už advokato pagalbą.
    2. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo parduotas kilmingas Abisinijos veislės katinas. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlikusi tyrimą pagal ieškovės skundą 2015 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad veislynas neįtrauktas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sąrašą, todėl nutarė iš dalies patenkinti E. S. reikalavimą ir pasiūlė pardavėjai A. K. iki 2015 m. gegužės 11 d. grąžinti pirkėjai dalį už prekę sumokėtų pinigų – 289,62 Eur ir pateikti katino veislę patvirtinančius dokumentus.
    3. Teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovės 2014 m. spalio 20 d. sudaryta katino pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 8–9) patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad sudarydama sutartį Abisinijos veislės kačiukui įsigyti už 724,05 Eur, ieškovė sumokėjo 173,77 Eur rankpinigių, tačiau atsakovė pinigų priėmimo kvito neišdavė, veisėja E. S. žadėjo kvitą įteikti atsiimant kačiuką. Sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamas veislinis kačiukas, bus perduotas iki 2014 m. spalio 20 d., tačiau veisėja delsė kačiuką perduoti. Kačiuką perdavė 2014 m. lapkričio 8 d., tada ieškovė sumokėjo likusią 550,28 Eur sumą, t. y. iš viso 724,05 Eur.
    4. Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis nustato, kad daiktai turi būti tinkamos kokybės. To paties straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Šis straipsnis taip pat nustato vartotojo teisių gynimo būdus, kuriais pastarasis gali pasinaudoti, jeigu jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalį, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
    5. Teismas pažymėjo, kad veisėja neneigė, jog parduotas katinas turėjo sveikatos sutrikimų, sutiko priimti katiną atgal ir perdavimo momentu grąžinti likusius 651,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vartotoja prašyme ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog nesutinka grąžinti nekokybiško gyvūno pardavėjui, komisija sprendė, kad vartotojos reikalavimas vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti visus už gyvūną sumokėtus pinigus yra pagrįstas iš dalies. Atsižvelgdama į tai, kad vartotojai parduotas gyvūnas buvo nekokybiškas, o vartotoja nesutiko grąžinti katino pardavėjai, Komisija įvertino, kad vartotojos teisių pažeidimo mastui yra proporcingas 50 % (362,03 Eur) už gyvūną sumokėtos sumos grąžinimas, o atsižvelgiant į tai, kad pardavėja jau grąžino vartotojai 72,41 Eur, vartotoja turi teisę susigrąžinti dar 289,62 Eur.
    6. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes konstatavo, kad atsakovė A. K. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo 2015 m. balandžio 20 d. Nr.10-1024 iki šiol neįvykdė. Todėl nustačius, kad buvo parduota nekokybiška prekė – sergantis kačiukas, o ieškovė nesutinka grąžinti pirktą kilmingą kačiuką atsakovei, teismas laikė, jog ieškovė pasirinko Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą vartotojo teisių gynybos būdą, reikalauti už parduotą sergantį gyvūną iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą.
    7. Nustatęs, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė nepatogumų, teismas sprendė, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pirkėja nesutiko grąžinti sergantį katiną pardavėjai, tuo pačiu prisiėmė riziką dėl keliamo sergančio gyvūno pavojaus, sprendė, kad ieškovei priteistina 75 Eur neturtinės žalos.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Ieškovė niekada neteigė, jog nepalaiko reikalavimo dėl 624,05 eurų priteisimo. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji nereikalauja įsigyto kačiuko kilmės dokumentų, nes 2016 m. balandžio 1 d. gavo kačiuko kilmės kortelę. Tai, kad byloje nebuvo tinkamai atskleista ieškovės pozicija dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, buvo suvaržyta atsakovės teisė tinkamai atsikirsti.
      2. Teismas nurodė, jog A. K. sutartimi įsipareigojo kačiuką perduoti iki 2014 m. spalio 20 d., tačiau remiantis vien tik E. S. paaiškinimais konstatavo, jog A. K. delsė kačiuką perduoti, nenurodydamas, kuo būtent pasireiškė A, K. delsimas. E. S. nuo 2014 m. spalio 20 d. iki lapkričio 8 d. jokių reikalavimų dėl sutarties vykdymo termino nereiškė, byloje ieškovė neįrodė priešingai. Teismas neanalizavo, ar E. S. ėmėsi kokių nors veiksmų dėl sutarties termino nepaisymo.
      3. Sutartyje buvo numatyta pirkėjos pareiga per 10 dienų grąžinti kačiuką atgal veisėjai, jeigu paaiškėtų, kad kačiukas yra sergantis bet kuria liga. Su šia sutarties sąlyga E. S. sutiko ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog 10 dienų garantinis terminas dėl objektyvių priežasčių jai buvo per trumpas pasitikrinti kačiuko sveikatą. Teismas nevertino, jog pirkėja nevykdė sutartimi prisiimtos pareigos grąžinti kačiuką veisėjai, jei manė, jog jis serga.
      4. Byloje E. S. nepateikė objektyvių įrodymų, jog A. K. parduotas kačiukas sirgo kokia nors liga 2014 m. lapkričio 8 d.. Viduriavimas dėl jautrumo nepreziumuoja ligos. A. K. negali būti atsakinga ir už kačiuko kastracijos kokybę, ji negalėjo numatyti pūlinio, nes operaciją darė gydytojas. E. S. nepateikė įrodymų, kad kačiukas nekontaktavo su kitomis katėmis per garantinį laiką, nors ji prisiėmė sutartinę pareigą neleisti kačiuko prie kitų jos laikomų gyvūnų.
      5. Teismas laikė nustatytomis aplinkybėmis, jog savaitę kačiukui buvo leidžiami antibiotikai, tačiau rašytiniais įrodymais nėra patvirtinta nei leidžiamų konkretaus pavadinimo antibiotikų skyrimas, įsigijimas, nei tai, kad jie buvo leidžiami dvi savaites. Išraše ( b. l. 16), apie kurį kalba teismas, tokie duomenys nėra nurodyti. Visos teismo laikytos įrodytomis aplinkybės, konstatuojant A. K. kaltę, pardavus sergantį kačiuką, nepagrįstos jokiais medicininiais dokumentais, išskyrus ieškovės paaiškinimus.
      6. Teismo nuomone, atsakovės kaltę patvirtina tai, kad administracinis teismas atmetė jos skundą dėl VVTAT nutarimo. Administracinis teismas skundą ne atmetė, bet jo nepriėmė.
      7. Ieškovė byloje prašė priteisti žalą, tačiau neformulavo reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, ar dėl sutarties sąlygos dėl kačiuko kainos pakeitimo.
      8. Teismas savo išvadą, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, grindė tik ieškovės aiškinimais, o ne objektyviais įrodymais. Ieškovė neįrodė, jog iš atsakovės įsigytą kačiuką gydė pusę metų ( nėra tai pagrindžiančių ligos istorijų išrašų), nėra įrodymų dėl kačiuko nuolatinio vežiojimo į klinikas, gydymo vaistais, ar organizmą stiprinančių papildų pirkimo (nei vaistų, nei papildų pavadinimai nenurodyti, nepateikti tokių medikamentų skyrimą ir įsigijimą patvirtinantys dokumentai). Nėra įrodymų, jog pusės metų gydymas reikalavo nepertraukiamos priežiūros, finansinių išlaidų, laiko ir kuro sąnaudų, nemigo naktų, baimės pačiai ir vyrui užsikrėsti virusine liga.
      9. Teismo sprendime nurodyta, jog E. S. reikalavimas patenkinamas iš dalies ir jai priteisiama 75 eurai neturtinės žalos ir 289,62 eurai turtinės žalos bei 20 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismo nuomone, E. S. nepalaikė reikalavimo priteisti už parduotą nekilmingą kačiuką pinigus, tačiau įstatymo nustatytą tvarka išreikšto raštiško reikalavimo atsisakymo byloje nėra. Buvo patenkinta ieškovės reikalavimų 364,62 eurų sumai, t. y. 28,27 proc. nuo reikštų reikalavimų sumos. Teismas neišsprendė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, priteisiant atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 1107,82 eurų.
    2. Ieškovė E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
      1. Iki ieškinio pateikimo teismui atsakovė A. K. neįvykdė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 10-1024. Atsižvelgiant į tai buvo suformuotas vienas iš ieškinio reikalavimų. Atsakovė, pardavusi kačiuką, nepateikė ieškovei kačiuko kilmę patvirtinančių dokumentų. Todėl pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo grąžinti kainos skirtumą tarp kačiuko su kilmės dokumentais ir kačiuko panašaus į jo veislę, jeigu atsakovė nepateiks kačiuko kilmę patvirtinančių dokumentų. Kilmės dokumentai ieškovei buvo pateikti jau bylą nagrinėjant teisme, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje buvo patenkintas.
      2. Atsakovės atstovė teismo proceso metu pripažino, kad kačiuką perdavė sergantį. Šį faktą atsakovė pripažino, nes į V. S. sąskaitą sumokėjo 72,50 eurus (250 litų).
      3. Atsakovė nepateikė ieškovei pinigų sumokėjimo kvito už įsigytą kačiuką, nors ir buvo primygtinai reikalaujama jį pateikti. Atsakovė klaidina teismą, iškreipia tikrąsias faktines aplinkybes. Atsakovė dėl savo pačios kaltės patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė ginčą norėjo išspręsti taikiai, be teismo. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas įrodymais.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Apeliantė savo skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovei parduotas kačiukas buvo nekokybiškas, o teismas išvadas padarė remdamasis tik ieškovės paaiškinimais.
    3. Nustatyta, kad ieškovė su veislyno „Mažoji arka“ veisėja (apeliante) A. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Abisinijos veislės kačiukui už 2500 Lt (724,05 Eur) įsigyti (t. 1, b. l. 8–9). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti 600,00 Lt (173,77 Eur) rankpinigių, o likusią dalį įsipareigojo sumokėti atsiimant kačiuką. Taip pat šalys susitarė, kad kačiukas parduodamas neveisimui, todėl veisėja (apeliantė) įsipareigojo atlikti kačiukui kastraciją iki 3,5 mėnesių. Kačiukas pirkėjai turėjo būti perduotas 3,5 mėnesių amžiaus iki 2014 m. spalio 20 d.
    4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė kačiuką jai perdavė 2014 m. lapkričio 8 d., ( - ), o ieškovė sumokėjo likusią sutartyje numatytą 1900 Lt (550,28 Eur) sumą, kartu jai buvo perduotas ir gyvūno pasas Nr. 00093754 (t. 1, b. l. 11–13).
    5. Byloje esanti UAB „Veterinarinės medicinos centras“ 2014 m. gruodžio 3 d. pažyma apie gyvūno augintinio ženklinimą elektronine tapatybės nustatymo priemone, patvirtina, kad katinas kilmingas (t. 1, b. l. 15).
    6. Byloje esantys šalių elektroninio susirašinėjimo laiškai patvirtina, kad perdavimo metu kačiukas viduriavo (t. 1, b. l. 14). Susirašinėjimo laiškai taip pat patvirtina, kad atsakovė konsultavo ieškovę dėl vaistų, antibiotikų skyrimo kačiukui. Ieškovė apie atsiradusį pūlinį kačiuko kastracijos vietoje atsakovę informavo 2014 m. lapkričio 13 d., t. y. po kelių dienų nuo perdavimo. Kačiuką 2014 m. lapkričio 13 d. apžiūrėjo UAB „Vetvila“ veterinarijos gydytojas, kuris konstatavo kačiukui kilusias komplikacijas po kastracijos, skyrė leidžiamus antibiotikus (ampiciliną). Sekančią dieną tas pats gydytojas konsultavo ir nurodė, kad katinas jaučiasi gerai, pūliavimas liovėsi (t. 1, b. l. 16).
    7. Dėl nesveikstančio kačiuko ieškovė kreipėsi į kitas veterinarijos klinikas. UAB „Veterinarinės medicinos centras“ už suteiktas paslaugas ieškovė sumokėjo 100,00 Lt (t. 1, b. l. 18). Veterinarijos klinika IĮ „Korsa“ 2015 m. sausio 6 d. atliko išsamius biocheminius kraujo tyrimus, mikrobiologinius tyrimus ir diagnozavo kačiukui sunkios formos išaugusią „hemobolizuojanti e-colit“ (t. 1, b. l. 19). Ieškovė nurodė, kad kačiukui skubiai buvo lašinami antibiotikai ir už šį gydymą ieškovė klinikai sumokėjo 149,73 Eur (t. 1, b. l. 20).
    8. Ieškovė nurodė, kad bandė ginčą išspręsti geruoju ir 2015 m. sausio 20 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę prašydama atlyginti 184,49 Eur žalą (t. 1, b. l. 81). Iš apeliantės atstovės advokatės Ritos Petručionytės paaiškinimų matyti, kad veisėja A. K. pasiūlė ieškovei gražinti kačiuką veislynui ir už kačiuko grąžinimą ieškovei pervedė 72,41 Eur (250,00 Lt). Likusią ieškovės sumokėtą sumą (651,65 Eur (2250,00 Lt) pažadėjo grąžinti ieškovei, kai ji grąžins kačiuką veislynui (t. 1, b. l. 22–23).
    9. Ieškovė kačiuko neketino grąžinti, tačiau dėl ieškovei parduoto sergančio kačiuko 2015 m. vasario 19 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (t. 1, b. l. 85–86). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTAT komisija) atlikusi tyrimą 2015 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1024, kuriame padarė išvadą, jog tarp šalių susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos. Komisija pažymėjo, kad vartotoja pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytą vartotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visą už katiną sumokėtą sumą – 2500,00 Lt (724,05 Eur). Komisija, įvertinusi pateiktus abiejų šalių dokumentus, sprendė, kad ieškovei parduotas katinas yra nekokybiškas. Tačiau atsižvelgusi į tai, kad vartotoja E. S. nenori grąžinti katino veislynui, jos prašymą laikė pagrįstu iš dalies ir sprendė, kad vartotojos pažeistų teisių pažeidimo mastui proporcingas 50 procentų (362,03 Eur) už gyvūną sumokėtos kainos grąžinimas vartotojai. Taip pat įvertino, kad ieškovei jau grąžinta 72,41 Eur. Todėl komisija sprendė, kad atsakovė ieškovei turi grąžinti 289,62 Eur ir pateikti katino veislę patvirtinančius dokumentus bei pasiūlė šį nutarimą įvykdyti iki 2015 m. gegužės 11 d. (t. 1, b. l. 26–29).
    10. Apeliantė šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti prieš tai minėtą administracinio teismo nutartį (t. 1, b. l. 88–90). Teismai konstatavo, kad A. K. nesutikdama su VVTAT komisijos nutarimu turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. Byloje duomenų, jog VVTAT komisijos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 10-1024 būtų nuginčytas, nėra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė minėto VVTAT komisijos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimo neįvykdė (t. 1, b. l. 34–35).
    11. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. kovo 9 d. taip pat priėmė nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovei paskyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nėra pateikusi prašymo dėl gyvūnų augintinių veisėjų veiklos įregistravimo (t. 1, b. l. 100–101).
    12. Ieškovė į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. spalio 21 d. (t. 1, b. l. 2). Patikslinusi reikalavimus 2015 m. gruodžio 15 d. patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 289,62 Eur pagal VVTAT komisijos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 10-1024, ir 624,05 Eur už tai, kad parduotas kačiukas be kilmės dokumentų. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 375,95 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 63–68).
    13. Kačiuko kilmės dokumentus atsakovė pateikė tik 2016 balandžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 109–110).
    14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusią CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
    15. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014).
    16. CK 6.350 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties samprata, kurioje nurodyta, kad pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.
    17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai, nes prekę (kačiuką) įsigijo fizinis asmuo iš asmens, veikiančio verslo tikslais, t. y. iš gyvūnų veisėjos A. K., kuri sutarties sudarymo metu neturėjo dokumentų, suteikiančių jai teisę užsiimti gyvūnų veisimu. Be to, ieškovė kačiuką įsigijo ne veisimui. Todėl teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams taikė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančias Civilinio kodekso normas.
    18. Pagal CK 6.363 straipsnio 2 dalį parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
    19. Šalys kačiuko pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė, kad paaiškėjus, jog kačiukas yra sergantis bet kuria liga, pirkėja privalo grąžinti kačiuką atgal veisėjai, o suėjus 10 dienų laikotarpiui nuo įsigijimo momento pretenzijos pagal šį sutarties punktą nebus priimamos (t. 1, b. l. 8). Apeliantė nurodė, kad ieškovė per sutartyje nurodytą 10 dienų laikotarpį kačiuko negrąžino, jį gydė, todėl neturi teisės reikšti pretenzijų.
    20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalį, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
    21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vartotojui suteikiama absoliuti diskrecija rinktis netinkamos kokybės daikto pagaminimu pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).
    22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014, išaiškinta, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.
    23. Pažymėtina, kad VVTAT komisija 2015 m. balandžio 20 d. nutarime taip pat vadovavosi suformuota minėta kasacinio teismo praktika ir padariusi išvadą, jog pirkėjai parduotas kačiukas yra nekokybiškas, sprendė, kad veisėja pirkėjai turi grąžinti 50 procentų pirkėjos sumokėtos kainos, kas sudarė 352,03 Eur. Tačiau įvertinusi, kad atsakovė jau yra grąžinusi 72,41 Eur, priėmė nutarimą, jog veisėja turi grąžinti 289,62 Eur (t. 1, b. l. 29). Ieškovė vadovaudamasi minėtu nutarimu ir prašė iš atsakovės nurodytą sumą priteisti, kadangi atsakovė gera valia nutarimo neįvykdė.
    24. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo parduotas nekokybiškas (sergantis) gyvūnas, o vartotoja turėdama teisę įsigyti nepriekaištingos kokybė pirkinį, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja atitinkamai sumažinti kainą ir priteisti iš atsakovės pusę už gyvūną sumokėtos sumos. Teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimas visiškai teisėtas ir pagrįstas, atitinka įstatymų reikalavimus, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės ieškinio reikalavimą patenkino.
    25. Apeliantė nurodo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 624,05 Eur priteisimo dėl to, kad nebuvo pateikti kačiuko kilmę įrodantys dokumentai, tačiau juos pateikus teismo posėdžio metu, ieškovė šio reikalavimo nebepalaikė, nors turėjo tokio reikalavimo atsisakyti.
    26. Vadovaujantis CK 6.317 6.318 straipsnio l dalimi pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas. Jeigu dokumentai reikalingi pačiam pardavėjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisėms įgyvendinti, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.
    27. Byloje nustatyta, kad vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų – pateikti kačiuko kilmės dokumentus arba priteisti 624,05 Eur kaip už nekilmingą kačiuką, buvo patenkintas jau bylą nagrinėjant teisme. Todėl ieškovė, paaiškėjus aplinkybei, kad jos įsigytas iš atsakovės katinas yra kilmingas, antrojo ieškinio reikalavimo nebepalaikė. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinio reikalavimas buvo nepagrįstas. Priešingai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikdama gyvūno kilmę patvirtinančius dokumentus, minėtą ieškinio reikalavimą pripažino ir jį patenkino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino.
    28. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė 75,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl to, kad atsakovė jai pardavė sergantį gyvūną, turėjo jį gydyti, vežioti į veterinarijos klinikas, gydyti vaistais, pirkti organizmą stiprinančius papildus. Todėl sutiktina, kad gyvūno gydymas reikalavo nepertraukiamos priežiūros ir finansinių išlaidų, laiko, kuro sąnaudų, o tai reiškia, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nepatogumus. Todėl pagrįstai teismas sprendė, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
    29. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
    30. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 375,95 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžią, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 75 Eur. Teismas pagrįstai vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad pirkėja nesutiko grąžinti sergantį katiną pardavėjai, tuo pačiu prisiėmė riziką dėl keliamo sergančio gyvūno pavojaus.
    31. Apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas sudarė 1289,62 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei.
    32. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad patenkinus ieškinio reikalavimą iš esmės, iš atsakovės ieškovei priteistina patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, t.y. į tai, kad nebuvo vykdomas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr.10-1024. Todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepaskirstė.
    33. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė kaip vartotoja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau ji nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo priešingai šaliai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
    34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškovė buvo pareiškusi tris savarankiškus materialinius reikalavimus, kurie kiekvienas sudaro po 33,3 procentus: pirmas reikalavimas dėl 289,62 Eur priteisimo buvo patenkintas 100 procentų, antras reikalavimas buvo pareikštas dėl 624,05 Eur priteisimo kaip už nekilmingą gyvūną, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad gyvūnas kilmingas, šio reikalavimo ieškovė nebepalaikė. Teismo nuomone šis reikalavimas vertintinas kaip neturtinis. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad atsakovė nevykdė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr.10-1024, kuriuo ji buvo įpareigota ieškovei pateikti kačiuko kilmės dokumentus. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo pakankamą pagrindą abejoti įsigyto gyvūno kilme ir dėl to prašyti grąžinti dalį sumokėtų pinigų. Teismas šio reikalavimo netenkino. Trečią ieškinio reikalavimą teismas patenkino 6,6 procentais (33,3 % x 75 Eur / 375,95 Eur). Taigi iš viso ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 40 procentų, o atmestų – 60 procentų. Atsakovė nurodė, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 1107,82 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovei turėjo priteisti visą sumą.
    35. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
    36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Visų pirma, atsakovė gera valia neįvykdė įsiteisėjusio Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr.10-1024. Dėl šios priežasties ieškovei teko savo teises ginti teisme. Antra, pirmosios instancijos teismas pritarė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarime nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstas.
    37. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios veiksmų, netinkamo elgesio proceso metu, dėl ko pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepaskirstyti.
    38. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovės A. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai