Byla 1A-450-376-2010

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno, teiseju Lauretos Ulbienes, Sigitos Vainauskienes, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei, dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, gynejui adv. P. B., nuteistajam T. V., nukentejusiajai J. C., vertejai Ingridai Kaplun, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. V., a. k. ( - ) gim. ( - ), gimusio Vilkaviškyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliecio, gyv. ( - ), Elektrenuose, turincio aukštaji išsislavinima, vedusio, dirbancio UAB „(duomenys pakeisti)“, eksporto vadybininku, neteisto, apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausta T. V. naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones 1 (vienerius) metus. Priteista iš T. V. 4608,90 Lt (keturi tukstanciai šeši šimtai aštuoni litai 90 ct) turtines žalos nukentejusiosios J. C. naudai. Priteista iš T. V. 20000 Lt (dvidešimt tukstanciu litu) neturtines žalos nukentejusiosios J. C. naudai.

2Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

3n u s t a t e :

4T. V. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2008 m. lapkricio 21 val. apie 08.05 val. Elektrenuose, Šviesos g. T. V., vairuodamas jam priklausanti automobili „N. P.“, valst. Nr. ( - ) artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nepasirinko saugaus greicio, kad bet kuriuo momentu galetu sustabdyti vairuojama automobili, tuo pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu LR Vyriausybes 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija (toliau - KET) 37 ir 133 punktu reikalavimus, partrenke per pesciuju pereja ejusia ir i jo važiuojamaja kelio dali ižengusia pesciaja J. C., ko pasekoje J. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010-02-17 nuosprendi, ji išteisinti ir byla nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendi pagrinde liudytoju parodymais ir specialistu išvadomis, kurie teismo vertinimu patvirtino, jog buvo padaryta LR BK 281 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, taciau netyre nukentejusiosios veiksmu, kurie galejo buti pagrindine priežastis eismo ivykiui kilti. Taip pat nuteistasis nurodo, jog teismas, skirdamas bausme, neindividualizavo bausmes, taip pat nuosprendyje nera pagristas ir neturtines žalos dydžio nustatymas.

6Nuteistasis atkreipia demesi i faktine aplinkybe, užfiksuota byloje esanciame automobilio „N. P.“ valst. Nr. ( - ) apžiuros protokole, kuriame nurodoma, kad apžiuros metu buvo nustatyti šie išores apgadinimai: ilenktas variklio dangtis ties priekinio stiklo kairiuoju kampu, sudaužytas priekinis stiklas kaireje puseje. Ši aplinkybe pagristai leidžia abejoti, ar nukentejusioji laikesi Keliu eismo taisykliu, kyla abejoniu, kad ne vairuotojo, o butent pesciosios nukentejusiosios padaryti keliu eismo taisykliu pažeidimai sukele eismo ivyki. Pirmosios instancijos teismas vertino tik kaltinimo pateiktas aplinkybes. Teismas privalejo analizuoti eismo ivykio mechanizma, kadangi jis lemia T. V. kaltes nustatyma bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmu ir kilusiu eismo ivykio pasekmiu buvima. Skunde nurodoma, jog Elektrenu miesto Šviesos gatveje yra keturios eismo juostos. Pescioji pradejo eiti iš kaires važiuojamosios kelio puses i dešine, eismo ivykis ivyko 7,8 m atstumu nuo kairiosios važiuojamosios kelio dalies, t.y. treciojoje eismo juostoje. Vadovaujantis LR aplinkos ministerijos 1999-03-02 isakymu, vienos kelio eismo juostos plotis – 3,5 m., todel pescioji buvo partrenkta 0,8 m atstumu nuo treciosios eismo juostos kairiojo krašto. Specialisto išvadoje nurodoma, o T. V. tai patvirtina, kad pescioji galejo buti patrenkta už pesciuju perejos. Iš to skunde daroma išvada, jog galimai pescioji iženge i važiuojamosios kelio dalies treciaja eismo juosta tuomet, kai automobilis jau buvo ivažiaves i pesciuju pereja. Ši eismo ivykio mechanizmo versija pagristai leidžia teigti, kad pescioji pažeide KET 51 ir 52 punktuose ivardintus reikalavimus, kurie buvo susije tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tai yra jos pacios sužalojimais, o automobilio vairuotojas neturejo jokios galimybes išvengti susidurimo.

7Skunde nurodoma, jog tuo atveju, kai Keliu eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, butina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Pirmosios instancijos teismas nevertino pesciosios veiksmu, kurie galimai sukele eismo ivyki, nevertino priežastinio ryšio tarp jos veiksmu ir sužalojimo. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo butinoji padariniu kilimo salyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Padaryta veika(keliu eismo taisykliu pažeidimas) pripažistama butina padariniu kilimo salyga tuo atveju, kai analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimu, o kitam jas pažeidus, keliu eismo ivykis neivyktu. Pirmosios instancijos teismas netaike butinosios salygos taisykliu, neteisingai nustate BK 281 str. numatyta priežastinio ryšio nusikaltimo sudeties požymi ir padare išvadas, prieštaraujancias faktinems bylos aplinkybems.

8Taip pat skunde nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas paskyre per griežta bausme, išdestydamas bausmes skyrimo motyvus, neatsižvelge i padarytos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, nuteistojo asmenybe ir i tai, kad jis teisiamas pirma karta, kitas aplinkybes ir tuo pažeide bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas turejo ivertinti ir tai, kad T. V. padare neatsargu nusikaltima, byloje yra duomenu, patvirtinanciu, kad jis vairavo budamas blaivus ir neviršijo leistino greicio, eismo ivyki sukele ne itin šiukšciai pažeisdamas Keliu eismo taisykles, susikloscius nepalankioms aplinkybems, pasekmes nera itin skaudžios, todel nuosprendis keistinas, panaikinant T. V. draudima naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones vienerius metus. Nuteistasis nurodo, kad bausme neturi pažeisti kaltinamojo teisiu daugiau negu ju reikia bausmes tikslams pasiekti. Šiuo atveju nebuvo nagrineta ir atsižvelgta i aplinkybe, kad nuteistojo darbas yra tiesiogiai susijes su galimybe vairuoti transporto priemones, jis yra eksporto vadybininkas imoneje UAB (duomenys pakeisti) kuri užsiima produkcijos iš medienos gamyba ir pardavimu. Teises vairuoti atemimas lems T. V. darbo netekima, kas salygos pragyvenimo šaltinio praradima ir visiškai sumažins galimybe atlyginti galimai nusikalstama veika padaryta žala. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti pinigine bauda ir teises vairuoti transporto priemones atemima, nepakankamai išsamiai motyvuotas, todel neteisetas.

9Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iš T. V. priteise 4608,90 lt dydžio turtine žala ir 20 000 lt dydžio neturtine žala J. C. naudai, taciau savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Nors teismas nuosprendyje ir nurode neturtines žalos viena iš nustatymo ir irodinejimo kriteriju, taciau nuosprendyje apsiribojo tik formaliu savo sprendimo motyvavimu. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vienoda teismu praktika neturtines žalos dydžio nustatymo klausimu yra nurodes, kad civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio privalo atsižvelgti i CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo atveju teismas nepagristai neatsižvelge i tai, kad nukentejusiosios sveikatos sutrikdymas yra nesunkus, kuris sukele tik laikina dalini nedarbinguma. Todel nukentejusiosios neturtines žalos pasekmes vienareikšmiškai negalejo buti ivertintos 20 000 lt suma, ypac del to, kad T. V. turtine padetis yra patenkinama tik del to, kad jis turi nuolatini pajamu šaltini – dirba UAB (duomenys pakeisti). Skunde pažymima, kad nuteistasis išlaiko du nepilnamecius vaikus (vienas iš ju auga ne kartu), o kitu pajamu šaltiniu T. V. neturi. Eismo ivykio metu padarytos turtines žalos dydis (nukentejusiosios patirtos išlaidos) nera itin didelis, taciau turtines žalos atlyginimas gali buti komplikuotas del teismo paskirtos sankcijos kilsianciu pasekmiu – darbo netekimo ir ipareigojimo sumoketi 20 000 lt dydžio neturtine žala. Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad nukentejusiosios veiksmai taip pat galejo buti eismo ivykio metu jai atsiradusiu pasekmiu priežastis, todel neivertinus pacios pesciosios nukentejusiosios veiksmu teisetumo, neteisetai ir nemotyvuojant buvo priteistas 20 000 lt dydžio neturtines žalos atlyginimas. Kitos neturtines žalos dydžiui reikšmingos aplinkybes yra tos, kad T. V. nera teistas, jo veiksmai eismo ivykio metu buvo netyciniai bei sieke padeti išsiaiškinti tikrasias ivykio aplinkybes. Nuosprendyje nera pasisakyta del padaryto pažeidimo aplinkybiu ir jo pavojingumo, kilusius padarinius, žala padariusio asmens kalte, turtine padeti ir galimybes realiai atlyginti padaryta žala, nukentejusiosios išgyvenimus. Taip pat nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtines žalos dydis prieštarauja teismu praktikai tokio pobudžio bylose (pvz. Nr. 2K-129/2009, 2K-465/2009 ir kt.).

10Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokuroras ir nukentejusioji - atmesti.

11Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

12Nuteistasis skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir ji išteisinti. Byloje surinktais ir ištirtais irodymais yra visiškai irodyta, kad T. V., vairuodamas transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2008 m. lapkricio 21 val. apie 08.05 val. Elektrenuose, Šviesos g. T. V., vairuodamas jam priklausanti automobili „N. P.“, valst. Nr. ( - ) artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nepasirinko saugaus greicio, kad bet kuriuo momentu galetu sustabdyti vairuojama automobili, tuo pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu LR Vyriausybes 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija (toliau - KET) 37 ir 133 punktu reikalavimus, partrenke per pesciuju pereja ejusia ir i jo važiuojamaja kelio dali ižengusia pesciaja J. C., ko pasekoje J. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d.

13Nuteistasis pripažista, kad partrenke nukentejusiaja, taciau gincija aplinkybe, kad partrenke ja pesciuju perejoje. Toki jo teigini paneigia byloje esanciu irodymu visuma. Nera jokio pagrindo netiketi nukentejusiosios parodymais, kad ji, ivykio diena, kaip ir kiekviena diena ejo Šviesos g. Elektrenuose iki pesciuju perejos, kuri veda i magistralini kelia. Priejusi pesciuju pereja ji pamate, kad keliu nuo Pergales g. važiuoja keturi automobiliai. Noredama saugiai pereiti i kita gatves puse, J. C. stovedama ant šaligatvio, praleido minetus keturis automobilius. Kai ji isitikino, jog mineti automobiliai pravažiavo kelia ir saugiai gales pereiti per kelia. Ji ejo per kelia pesciuju perejai ženklais pažymetuose ribose. Kelyje nebuvo ne vieno automobilio. Viena kelio juosta pesciuju pereja pažymetose ribose ji perejo ir buvo ipusejusi kita kelio juosta, buvo like tik pora žingsniu iki šaligatvio, kai pajuto stipru smugi i savo kuno dešine puse. Daugiau nieko J. C. neprisimena. Nukentejusiosios parodymus visiškai patvirtina liudytojos I. M. parodymai, kuriuose ji parode, jog ivykio diena pamate inteligentiška apie 45 metu moteri, kuri ejo pesciuju perejos link. I. M. ja dažnai matydavo einancia butent ta pacia pesciuju pereja, vedancia link magistralinio kelio. 2008-11-21 moteris buvo apsirengusi šviesiu paltu. I. M. jau ilipo i autobusa ir išgirdo stipraus smugio garsa. Per autobuso veidrodeli pamate ant asfalto gulincia moteri, ta pacia su šviesiu paltu, ir suprato, kad ja partrenke automobilis. Ja numušes automobilis buvo pilkos spalvos. Ji parode, kad toji moteris visa laika eidavo per kelia, pesciuju pereja pažymetuose ribose, del to mano, kad ja partrenke butent pesciuju perejoje. Taigi šios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybe, kad nukentejusioji ejo butent per pesciuju pereja.

14Be to, priešingai, nei teigia nuteistasis, kad liudytoja D. K. paeme ant gatves gulejusius nukentejusiosios akinius ir perneše juos i kita vieta, liudytoja D. K. parode, kad pamate, kad ant kelio guli moteris, vilkejo šviesios spalvos pusilgi palta. Kai D. K. prie jos galvos ant kelio kraujo deme, tuomet suprato, kad ta moteri galejo partrenkti automobilis. Ji taip pat mate, kad šalikeleje dešineje kelio puseje stovejo automobilis, kurio spalvos ji neprisimena, o šalia to automobilio stovejo vyras, veliau iš šio automobilio išlipo ir moteris. D. K. suprato, kad moteris gulinti ant žemes yra be samones, del to nenorejo moters judinti, kad jai nebutu dar blogiau. D. K. paskambino i ligonine ir praneše apie ivyki, taip pat paskambino policijai. D. K. nusivilko savo palta ir užklojo ant kelio gulincia moteri. Šalia moters gulejo juodos spalvos rankinukas, D. K. ji paeme su tikslu perduoti policijos pareigunams. Rankineje suskambo telefonas, D. K. atsiliepe ir praneše skambinusiajam, kad ivyko nelaimingas atsitikimas. D. K. taip pat mate tarp moters ir perejos gulincius sulaužytus akinius, ji lenkesi juos paimti, tiksliai neprisimena, galejo juos ir paliesti, bet tikrai ju nepajudino iš vietos, nes jos vyras jai pasake, kad akinuku neimtu ir ju neliestu. Kitu daiktu šalia moters D. K. nemate. Juolab, butu visiškai nelogiška ir nesuprantama, jei liudytoja perkeltu gulejusius akinius i kita vieta.

15Del nukentejusiosios sveikatos sutrikdymo jokiu abejoniu nera. Byloje esancioje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 976/09(01)-R869/09 nurodyta, kad J. C. nustatyta dvi muštines žaizdos kaktoje, pakauškaulio dešines puses linijinis lužis su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenu dangalu dešineje smilkinineje pamatineje dalyje, abieju raktikauliu lužis. Sužalojimu visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

16Be to, teisiamajame posedyje pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas T. Š. patvirtino specialisto išvada Nr. 11-970(09), kurioje nurodyta, kad pescioji buvo partrenkta pesciuju perejoje arba ne didesniu kaip 3,20 m. atstumu už jos. Šio eismo ivykio mechanizmo elementai buvo tokie: T. V. vairuojamas automobilis „N. P.“ važiavo Šviesos g. link žiedo ir automobiliui artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos i važiuojamaja kelio dali automobiliui iš kaires puses iženge pescioji J. C.. Pesciajai nuejus ne mažesni kaip 7,8 m. atstuma nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto minetas automobilis ja partrenke kairiaja puse. Nuo smugio pescioji J. C. turejo buti bloškiama i prieki, automobilio važiavimo kryptimi, bei smailiu kampu i kaire puse. Automobilio vairuotojas T. V. artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, kurioje gali atsirasti iš anksto numatoma kliutis, laiku nemažino automobilio greicio, kad isitikintu, ar pesciuju perejoje nera pesciuju, kuriems jis gali trukdyti, del to partrenke i jo eismo juosta ižengusia pesciaja J. C.. Šie veiksmai techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui.

17Taigi kaip nustatyta byloje esanciais duomenimis, žiurint iš nuteistojo važiavimo krypties, nukentejusioji ejo iš kaires puses i dešine per pesciuju pereja, tai patvirtina nuteistojo automobilio „N. P.“, valst. Nr. ( - ) apžiuros metu nustatyti išores apgadinimai: ilenktas variklio dangtis ties priekinio stiklo kairiu kampu, sudaužytas priekinis stiklas kaireje puseje. Be to, kaip nustatyta apžiuros protokolu, ivykio vietoje esancio kelio plotis yra 15 metru, nukentejusioji buvo partrenkta ne mažesniame atstume kaip 7,8 metro nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tai yra, perejusi ne mažiau kaip puse kelio.

18Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, T. V. teiginys, kad nukentejusiaja partrenke jau už pesciuju perejos neatitinka ištirtoms bylos faktinems aplinkybems bei prieštarauja paties T. V. parodymams toje dalyje, kad jis pats teige, kad nukentejusiosios einancios per kelia nemate, todel jis negalejo teigti ir konkreciai nurodyti nukentejusios J. C. partrenkimo vietos. Taigi nuteistojo parodymai vertintini kaip gynybine taktika. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad teismas privalejo nustatyti kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo butinoji padariniu kilimo salyga ir buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, bet to nepadare, pažymetina, kad ištirtu irodymu visuma yra irodyta, jog butent vieno T. V. veiksmai sukele padarinius, tai yra, jo KET pažeidimas buvo butina padariniu kilimo salyga, kadangi nukentejusioji ejo per pesciuju pereja, laikesi eismo saugumo taisykliu. Veika nuteistasis padare del nusikalstamo nerupestingumo – jis nenumate, kad del jo keliu eismo taisykliu pažeidimo gali ivykti eismo ivykis, kurio pasekme nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, taciau pagal visas aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti.

19Pirmosios instancijos teismas, kruopšciai ištyres visus byloje esancius irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada, kad T. V., vairuodamas automobili nebuvo pakankamai atidus, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekiltu pavojus kitu asmenu saugumui, artedamas prie pesciuju perejos, nestabde vairuojamo automobilio, neisitikino, kad pesciuju perejoje nera pesciosios, per vielai sureagavo i kelyje atsiradusia kliuti bei partrenke per pereja ejusi J. C. t.y. jis pažeide keliu eismo taisykliu 37 ir 133 punktus ir del to ivyko eismo ivykis kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. C. sveikata.

20Apylinkes teismas išsamiai motyvavo civilinio ieškinio del turtines žalos priteisima nukentejusiajai, pagristai išanalizaves visas aplinkybes, iš dalies tenkino nukentejusiosios civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo, pagal teismui pateiktus irodymus del turetu išlaidu.

21Nuteistasis gincija neturtines žalos priteisima, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo. Šis apeliacinio skundo teiginys yra iš dalies teisingas. Pirmosios instancijos teismas, pilnai tenkindamas nukentejusiosios civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo, savo sprendimo iš esmes nemotyvavo, tik apraše teises normas, reglamentuojancias civiliniu ieškiniu priteisima. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtines žalos samprata ir jos apskaiciavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i nusikaltimo pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apskaiciuojant neturines žalos dydi, esmine reikšme taip pat turi nusikalstamos veikos pasekmes ir del ju nukentejusio asmens patirti dvasiniai bei fiziniai išgyvenimai. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentejusiajai teko iškesti didelius skausmus, ilgai gydytis. Taciau kolegija pažymi, kad nukentejusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas yra nesunkus, kiles del T. V. neatsargiai padarytos veikos. Atsižvelgtina ir i tai, jog nukentejusiajai yra priteista ir turtine žala - 4608,90 Lt. T. V. anksciau nera teistas, dirba, išlaiko du nepilnamecius vaikus. Be to, taip pat atsižvelgtina i teismu praktika del priteistinos neturtines žalos dydžio analogiškose bylose: 8000 Lt (2K-465/2009), Nr. 2K-207/2009 skundas buvo paduotas siekiant sumažinti 4000 Lt priteistos neturtines žalos dydi. Tuo tarpu kitoje byloje Nr. 2K-129/2009 bendras iš nuteistojo priteistos neturtines žalos dydis yra 7000 Lt. Todel vienareikšmiškai teigti, jog 20 000 Lt yra tinkamas neturtines žalos ivertinimas, negalima. Todel kolegija, išanalizavusi aukšciau aptartas aplinkybes, vadovaudamasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvada, kad nukentejusiajai priteistos neturtines žalos dydis mažintinas iki 12 000 Lt.

22Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme T. V., atsižvelge i visas reikšmingas aplinkybes, i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma, T. V. asmenybe, i tai, kad atsakomybe lengvinanciu ar atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera. Skirdamas bausme pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad T. V. padare neatsargu nusikaltima, kad jis neteistas, stebimu ligoniu grupei nepriklauso, taciau pripažindamas kalte tik iš dalies nukentejusiajai žalos neatlygino, yra viena karta baustas administracine tvarka. Apylinkes teismas, ivertines visas aplinkybes, padare pagrista išvada, kad BK 41 str. numatyti bausmes tikslai T. V. atžvilgiu bus pasiekti su laisves atemimu nesusijusios bausmes paskyrimu, skiriant baudos bausme. Todel nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeide bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus, nes neatsižvelge i T. V. asmenybe, veikos pavojinguma ar kalte. Taigi teismas T. V. paskyre viena iš švelniausiu straipsnio sankcijoje numatytu bausmiu.

23Taciau kolegija atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, motyvavo tik baudos bausmes skyrima, visiškai nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones vienerius metus skyrimo. Pažymetina, kad bausme neturi pažeisti kaltinamojo teisiu daugiau negu reikia bausmes tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas neivertino baudžiamojo poveikio priemones pasekmiu nuteistajam. Atkreiptinas demesys, jog baudžiamojo poveikio priemones skyrimas teismui nera privalomas. T. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivas, anksciau nera teistas. Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti keliu transporto priemones, T. V. atima pagrindini pragyvenimo šaltini, jo darbas yra tiesiogiai susijes su galimybe vairuoti transporto priemones – nuteistasis yra eksporto vadybininkas UAB (duomenys pakeisti), užsiimancios produkcijos iš medienos gamyba ir pardavimu. Teises vairuoti atemimas lemia T. V. darbo netekima, tai salygoja pragyvenimo šaltinio praradima, butu apsunkinta galimybe atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Be to, prie apeliacinio skundo pridetas UAB (duomenys pakeisti) direktoriaus prašymas, kad T. V. butu gražinta teise vairuoti keliu transporto priemones, nes dirbant savo pareigose, jam yra privaloma tureti vairuotojo pažymejima, priešingu atveju su nuteistuoju darbdavys turetu nutraukti darbo santykius. T. V. charakterizuojamas tik teigiamai. Ivertinusi visas aplinkybes kolegija daro išvada, kad nuteistajam T. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones yra nemotyvuota ir nepagrista, nebus teisinga ir efektyvi siekiant bausmes tikslu, todel naikintina.

24Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

Nutarė

25Nuteistojo T. V. apeliacini skunda tenkinti iš dalies: pakeisti 2010 m. vasario 17 d. Traku rajono apylinkes teismo nuosprendi: panaikinti T. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone uždraudima naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Priteistos iš T. V. J. C. naudai neturtines žalos dydi sumažinti iki 12 000 Lt (dvylikos tukstanciu litu). Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

26Nuosprendis isiteiseja nuo jo paskelbimo, yra galutinis ir neskundžiamas.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,... 3. n u s t a t e :... 4. T. V. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto... 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo panaikinti... 6. Nuteistasis atkreipia demesi i faktine aplinkybe, užfiksuota byloje esanciame... 7. Skunde nurodoma, jog tuo atveju, kai Keliu eismo taisykles pažeidžia keli... 8. Taip pat skunde nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas paskyre... 9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iš 10. Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o... 11. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas iš dalies... 12. Nuteistasis skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir... 13. Nuteistasis pripažista, kad partrenke nukentejusiaja, taciau gincija... 14. Be to, priešingai, nei teigia nuteistasis, kad liudytoja 15. Del nukentejusiosios sveikatos sutrikdymo jokiu abejoniu nera. Byloje esancioje... 16. Be to, teisiamajame posedyje pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas... 17. Taigi kaip nustatyta byloje esanciais duomenimis, žiurint iš nuteistojo... 18. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, 19. Pirmosios instancijos teismas, kruopšciai ištyres visus byloje esancius... 20. Apylinkes teismas išsamiai motyvavo civilinio ieškinio del turtines žalos... 21. Nuteistasis gincija neturtines žalos priteisima, teigdamas, jog pirmosios... 22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme T. V.,... 23. Taciau kolegija atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 24. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p.,... 25. Nuteistojo T. V. apeliacini skunda tenkinti iš dalies:... 26. Nuosprendis isiteiseja nuo jo paskelbimo, yra galutinis ir neskundžiamas....