Byla e2-224-549/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei, dalyvaujant atsakovei S. N., jos atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutavusios V. Š. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankrupta“, ieškinį atsakovėms V. Š. ir S. N. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė Bankrutavusi V. Š. įmonė ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašo iš atsakovių V. Š. ir S. Š. N. (likvidatorės) priteisti 3 848,38 Eur žalos atlyginimo, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, l 400,00 Eur administratoriaus atlyginimą, nustatytą 2018-02-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ir patirtas administravimo ir su šiuo civiliniu ieškiniu susijusias išlaidas.

4Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė V. Š. įmonei bankroto bylą ir įmonės vadovei bei savininkei V. Š. nustatė 15 dienų terminą, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, viso turimo turto sąrašą bei visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Pradėdamas vykdyti bankroto procedūras administratorius nustatė, kad 2007 m. birželio 1 d. V. Š. dukra S. Š. N. tapo V. Š. įmonės likvidatore, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. raštu kreipėsi į atsakoves, pranešdamas apie iškeltą įmonei bankroto bylą, įskaitant buvusios vadovės ir likvidatorės prievolę perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovės savo prievolių ir teismo įpareigojimų nevykdė, t. y. bankroto administratoriui neperdavė visų įmonės veiklos dokumentų ir turto. Klaipėdos apygardos teismas 2018

5m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino 3 848,38 Eur V. Š. įmonės finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Administratoriaus duomenimis, V. Š. įmonė neturi įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. 2018 m. balandžio 17 d. administratoriaus prašymu VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė informaciją apie įsiskolinimo Fondo biudžetui augimą nuo įmonės veiklos pradžios iki bankroto bylos teisme iškėlimo. 2007-08-07 Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas V. Š. įmonės teisinis statusas – likviduojama, tačiau, jokių likvidavimo veiksmų imtasi nebuvo. S. Š. (N.) 2007 m. birželio 1 d. tapus V. Š. įmonės likvidatore, ji yra atsakinga už atsiradusią žalą dėl pavėluoto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, nes savo neveikimu pažeidė rūpestingumo pareigą likviduojamai įmonei. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus informaciją, nuo 2007-06-01 (S. Š. N. tapus V. Š. įmonės likvidatore) dienos įmonės įsiskolinimas Fondo biudžetui padidėjo 679,52 Eur. V. Š. nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatytos pareigos ir bankroto administratoriui neperdavė įmonės veiklos dokumentų ir įmonės turto ir tokiu neveikimu stabdo bankroto proceso vykdymą bei trukdo bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Remiantis bankroto administratoriaus surinktais duomenimis nustatyta, kad bankrutavusi V. Š. įmonė turi du kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai – 3 848,38 Eur. Administratoriaus nuomone, būtent atsakovių veiksmai (neveikimas), lėmė kreditoriaus finansinių reikalavimų susidarymą. Taip ieškovė prašo priteisti ir patvirtinta sumą skirtą bankroto administravimo išlaidoms, įskaitant ir 1400 Eur bankroto administratoriaus atlyginimui.

6Atsakovė S. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pripažinus likvidatorės pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo V. Š. įmonei, šios pareigos atsiradimo momentas yra 2007-08-07, kuomet atsakovė S. N. likvidatorės pareigas priėmė ir įregistravo Juridinių asmenų registre. Atsakovė žinojo, kad įmonei atsiradusios skolos VSDFV ir jų padengimui įmonė neturi jokio turto, pajamų. Atsakovė atlikti veiksmai buvo būtini: įregistruota įmonės teisinis statusas – likviduojama ir tokiu būdu išvengta didesnės skolos kreditoriui, užkirstas kelias naujų kreditorių atsiradimui. Atsakovė, būdama likvidatore, nuo 2007-08-07 iki 2017-08-23 atliko visus įmonės savininkės pavedimus, nurodytus 2001-06-01 sprendime dėl įmonės likvidavimo, o nuo 2017-08-23 atsakovės nėra susijusi su įmone nei darbo teisiniais santykiais, nei prievoliniais teisiniais santykiais. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-23 nutartimi V. Š. įmonei iškelta bankroto byla (civ. byla Nr.eB2-1647-513/2017). Teismas neįtraukė atsakovės S. N. dalyvauti bankroto byloje, todėl atsakovė nėra bankroto bylos proceso dalyvė. Pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos individualių įmonių savininkams skaičiuojamos nuo 1995-01-01, tačiau skoloms susidariusioms nuo 2005-01-01 taikoma penkerių metų senaties lengvata. Vadinasi, bankroto bylos iškėlimo metu, bankroto administratorius, atstovaudamas įmonės interesus privalo ginčyti reiškiamus kreditorių reikalavimus, kurie negali būti reiškiami dėl galiojančio penkerių metų senaties termino. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių Klaipėdos apygardos teismo įpareigojimo įvykdymą – atlikti įmonės likvidatoriaus funkcijas ir nustatyti įmonės ir įmonės savininkės kreditorius atskirai. Atsakovė nesutinka, kad jai kyla civilinė atsakomybė dėl to, jog 2007-06-01 tapus V. Š. įmonės likvidatore, sužinojo apie nesumokėtas VSDFV įmokas ir nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pareiškimo nepateikimas teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nelėmė kreditoriaus VSDFV finansinių reikalavimų padidėjimo ir nesąlygojo įmonės nemokumo atsiradimo, neapribojo įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriumi. Nuo 2007-06-01 iki bankroto bylos iškėlimo įmonės kreditorinė skola nepadidėjo, nes 692,52 eurų suma yra delspinigiai, priskaičiuoti laikotarpiu 1995-12-14 iki 2007-05-31, kurių atsakovė neįtakojo. Įmonių bankroto įstatymas nesuteikia teisės kreditoriams kelti naujų reikalavimų bankroto procedūroje dalyvavusiems asmenims, kreditoriai negali pareikšti naujų reikalavimų įmonės savininkui už įmonės skolas, bet nestabdo skolų išieškojimo iš fizinio asmens – įmonės savininko skolų. 2009m. atsirado prievolė kiekvienam Lietuvos gyventojui mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD). Ieškovė neatribojo įmonės ir įmonės savininkės skolų, kurių kilmė – nesumokėtos PSD ir VSD įmokos. Nuo 2007-06-01 Juridinių asmenų registre S. N. įregistravo V. Š. įmonės likvidavimo statusą, kuris apsaugojo įmonę nuo skolinių įsipareigojimų augimo, nutraukė įmonės Valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą įmonei ir nutraukė įmonei delspinigių skaičiavimą už nesumokėtas VSD įmokas. Tačiau išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro, įmonės savininko skolos nepasibaigia, išieškojimas tęsiamas iki visiško atsiskaitymo su skolomis. Laikotarpiu nuo 1995-10-26 iki 2007-05-31 įmonės skola VSDFV Klaipėdos skyriui (kreditoriaus duomenimis) sudarė 2352,03 eurų nesumokėtų VSD įmokų ir 692,52 eurų delspinigių ir l98,80 eurų PSD. Ši suma nekito nuo atsakovės S. N. paskyrimo likvidatore nuo 2007-06-01 iki 2017-10-23. Priskaičiuota 198,80 eurų PSD už laikotarpį nuo 2010-07-03 iki 2011-04-01 ir 430,50 eurų PSD už laikotarpį nuo 2015-02-03 iki 2016-04-01 bei 26,94 eurų delspinigių, sudaro 656,24 eurų sumą nesumokėtą V. Š., kaip fizinio asmens kreditoriui VSDFV, bet įmonė nėra atsakinga už šią skolą. Atsakovės elgesys negali būti pripažintas neteisėtu veikimu ar neveikimu, nes mano, kad nebūtų pakitusi kreditoriui VSDFV skolos suma, jeigu atsakovė būtų pateikus teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė nuo 1995-10-31 veiklos nevykdo, socialiniu draudimu apdraustų asmenų neturi, piniginių lėšų ir turto neturi, įmonės savininkė našlė, asmeninio turto ir piniginių lėšų – neturi. Atsakovei negali kilti atsakomybė už dokumentų neperdavimą, nes jai nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir ji jokių įmonės dokumentų neturėjo. Pareiškus ieškinį teisme dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2017-10-23 Klaipėdos apygardos teisme priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė nebuvo įmonės likvidatore. V. Š. įmonei taikoma supaprastinto bankroto procesas ir jo metu taikoma procedūra – likvidavimas, įmonė neturi turto ir lėšų administravimo išlaidom apmokėti. Nors formaliai atsakovė pažeidė pareigą inicijuoti bankroto bylą nuo to momento, kai įregistravo įmonės likvidavimo statusą ir suprato, kad įmonė nemoka priskaičiuotų įmokų, tačiau pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės reikalaujamą sumą 3848,38 eurų sumą, kaip atsakovės veiksmais padarytą žalą, nėra. 2018-02-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskyrė administratoriui atlyginimą bankroto byloje. Administratoriaus išlaidos nėra materialinis V. Š. įmonės reikalavimas, o ieškovo atstovas nėra bylos šalimi, todėl reikalavimas priteisti administratoriui atlyginimą atmestinas.

7Atsakovei V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė. Ieškovės atstovas bankroto administratorius UAB „Bankrupta“ įgaliotas asmuo Robertas Becenskas pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą administratoriaus atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama šiems asmenims nedalyvaujant.

8Teismo posėdyje atsakovė S. N. ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, nurodydamos, kad jis yra nepagrįstas, nėra pagrįsta žala, kurią padarė atsakovė S. N.. Turi būti nustatytos 4 sąlygos: žala, kalti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė. Šių sąlygų nebuvo nustatyta S. N. veiksmuose. Paaiškino, kad atsakovės S. N. mama V. Š. su sese išvažiavo iš Lietuvos, kai ji dar mokėsi mokykloje (2002 m.), ir su ja nebendrauja. Po kelių metų, kai jos išvažiavo, ją pasikvietė „Sodra“, pasakė, jog skaičiuojasi įmokos, reikia skolą sustabdyti. Ji paaiškino, kad nėra susijusi su įmone, bet jai pasakė, kad mamai reikia padėti. Susiskambinus su sese, papasakojus situaciją, sesė atsiuntė kažkokį raštą. Ji pradėjo įmonę likvidavimą. Tačiau po kurio laiko gavo iš „Sodros“ pranešimą, kad reikia sumokėti skolą. Buvo skaičiuojama tik privalomo sveikatos draudimo įmoka, tai nėra įmonės skola, tai yra asmens skola. Kreditoriniai reikalavimai paskaičiuoti V. Š. įmonei. Įmokos, kurios yra paskaičiuotos valstybės socialinio draudimo fondo rašte, nekito paskelbus likvidacijos statusą. Įregistravus likvidacijos statusą, įmokas turi mokėti pati V. Š., S. N. nėra atsakinga, tai nėra įmonei padaryta žala. S. N. savo veiksmais jokių skolinių įsipareigojimų įmonei nepadarė.

9Teismas konstatuoja

10ieškinys tenkinamas iš dalies.

11Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi V. Š. įmonei iškelti bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta UAB „Bankrupta“. Atsakove byloje patraukta įmonės savininkė ir likvidatorė V. Š., įpareigojant ją per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei UAB „Bankrupta“ įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi nuspręsta V. Š. įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą ir patvirtintas įmonės ir jos savininkės V. Š. 3 848,38 Eur kreditorių sąrašas, iš kurių įmonės kreditoriai sudaro 3394,60 Eur, o įmonės savininkės kreditoriai – 453,78 Eur. Šio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi bankrutuojanti V. Š. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant, kad įmonė turi būti likviduota iki 2018-05-10 įskaitytinai. Įmonės likvidatoriaus funkcijas pavesta atlikti bankroto administratorei UAB „Bankrupta“. Patvirtinta 2 000 eurų administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui. Iš Valstybės įmonės Registrų centras duomenų ir 2007-08-07 pranešimo Nr. 2050/05-4172 matyti, kad V. Š. įmonės savininkė nuo 1995-03-22 yra V. Š.. Nuo 2017-06-01 įmonės teisinis statusas – likviduojama. 2007-08-07 iki 2017-08-30 įmonės likvidatore paskirta S. N., o nuo 2017-08-30 – V. Š.. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. informacijos nustatyta, kad V. Š. įmonės skola 2007 m. liepos 4 d. buvo 2352,03 Eur VSD įmokų, 692,52 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo laiku nesumokėtos VSD įmokos. Nuo 2010 m. rugpjūčio 3 iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. skaičiuojama PSD įmokų skola, kuri yra 198,40 Eur. Įmonės savininkės V. Š. skola yra 430,50 Eur PSD įmokų, paskaičiuotų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., ir 23,28 EUR delspinigių už pavėluotą PSD įmokų pervedimą už laikotarpį 2015 m. vasario 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d.

12Dėl žalos

13V. Š. įmonei tapus nemokia, atsakovė V. Š., būdamas šio juridinio asmens savininku ir vadovu, bei S. N., būdama įmonės likvidatore, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė - bankrutavusi V. Š. įmonė prašo priteisti iš atsakovių 3848,38 Eur žalos atlyginimą, 1400,00 Eur atlyginimą ir administravimo išlaidas.

14Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovai neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

15Atsakovė V. Š. atsiliepimo į ieškinį neteikė, todėl spręstina, kad neginčijo savo kaltės dėl nesikreipimo laiku iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Tačiau S. N. nesutinka, kad ji yra kalta dėl įmonei padarytos žalos, nes ji buvo tik įmonės likvidatore, o visa skola susidarė dar iki to laiko, kai ji ja tapo, be to, pareiškimo nepateikimas teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nelėmė kreditoriaus VSDFV finansinių reikalavimų padidėjimo ir nesąlygojo įmonės nemokumo atsiradimo. Taip pat, atsakovė nurodo, jog ieškovė neatriboja įmonės ir asmeninių V. Š. skolų, kurias sudaro įmonės savininkės V. Š. nesumokėta privalomojo sveikatos draudimo įmoka ir valstybinio socialinio draudimo įmoka, o bankroto administratorius neginčijo kreditoriaus reikalavimų, nors tam buvo pagrindas.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 2.110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo, o pagal nurodyto straipsnio 2 dalį likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas. Nuo 1995 m. kovo 22 d. iki 2007 m. rugpjūčio 7 d. įmonės vadove ir savininke buvo V. Š., o nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. įmonės likvidatore paskirta S. N.. Taigi, po paskyrimo likvidatore S. N. tapo įmonės vadove.

17Ieškovė ieškiniu prašo išieškoti iš atsakovių bendrą 3848,38 eurų žalos atlyginimo.

18Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymas nepreziumuoja ir vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį (CPK 12 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, jog turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-215/2012).

19Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju žala pasireiškė tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, kadangi laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo didėjo V. Š. įmonės skolos, didėjo skolos kreditoriams bei mažėjo jų atgavimo tikimybė.

20Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

21Nors atsakovė S. N. tvirtino, kad jos, kaip įmonės likvidatorės laikotarpiu, skola kreditorei nepadidėjo, tačiau kreditorės VSDFV 2018 m. balandžio 17 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad S. N. tapus įmonės likvidatore, skola VSDFV jau buvo 3044,55 Eur ir likvidatorė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei į teismą nesikreipė. O laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., iki 2011 m. balandžio 16 d. skola padidėjo dar 198,80 Eur dėl nemokėtos PSD įmokos. Be to, teismas pažymi, kad įmonės vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo todėl, kad geriausiai žino įmonės finansinę būklę. Pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Atsakovė S. N. nurodė, jog įmonė veiklos nevykdė, nors teigia, kad jai nebuvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai, tačiau įmonės padėtis jai buvo žinoma, ir nepaisant to, ji sutiko būti įmonės, kurios finansinė padėtis yra sunki, vadove (likvidatore). Nepaisant to, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Taigi, V. Š. įmonei tapus nemokia, tiek atsakovė V. Š., būdama įmonės savininke ir vadove, tiek S. N., būdama įmonės likvidatore, nesikreipė į teismą ir laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, dėl ko VSDFV yra padaryta žala. Vadinasi nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, kadangi atsakovėms rūpestingai atliekant teisės aktuose priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip išvengusi nemokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovių kaltė sutapatinama su neteisėtais veiksmais (neveikimu), tai reiškia, kad tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

22Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties matyti, kad patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai 3394,60 Eur sumai ir 453,78 Eur įmonės savininkės V. Š. kreditorių reikalavimų. Kaip nurodoma šioje apygardos nutartyje, įmonės ir jos savininkės kreditoriai nustatyti atskirai, nes įmonės bankrotas ir išregistravimas nėra kliūtis tęsti įmonės savininkės skolų išieškojimą įstatymo nustatyta tvarka.

23Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinusi įmonės kreditorių reikalavimus 3394,60 Eur sumai ir nustačius, kad 453,78 Eur yra asmeniniai įmonės savininkės V. Š. kreditorių reikalavimai, darytina išvada, jog pastarieji reikalavimai yra ne įmonės, bet atsakovės V. Š. asmeninės prievolės, todėl nelaikytina įmonei padaryta žala. Dėl šios priežasties prašomos priteisti žalos dydis mažintinas iki 3394,60 Eur.

24Nors atsakovė S. N. teigia, kad bankroto administratorius privalėjo ginčyti kreditorės VSDFV pareikštą kreditorinį reikalavimą, reikalaudamas taikyti senatį, tačiau šis klausimo turėtų būti sprendžiamas bankroto byloje ir nėra šios bylos dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovei padarė keli asmenys savo neteisėtais veiksmais, dėl to kyla klausimas dėl jų prievolės nukentėjusiam asmeniui (ieškovei) rūšies.

26Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

27Nagrinėjamoje byloje pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo yra tik vienas iš atsakovių atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovė įrodinėja, jog žalos atsiradimą lėmė ne tik nesavalaikis bankroto bylos iškėlimas, tačiau ir tai, jog bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės turtas ir dokumentai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartyje nurodoma, kad V. Š. įmonei pareikšti kreditiniai reikalavimai nustatyti pagal vykdomuosius dokumentus ir kreditorių skaičiavimus, kas reiškia, jog atsakovės įmonės finansinių dokumentų bankroto administratoriui nepateikė, nors tai buvo įpareigotos padaryti 2017 m. spalio 23 d. nutartimi. Tokia situacija lėmė tai, kad objektyviai negalima išsiaiškinti su ieškovės finansine padėtimi susijusių aplinkybių, kas, atitinkamai, tiesiogiai lemia negalėjimą patenkinti ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad tiek atsakovė V. Š., tiek atsakovė S. N., daugiau nei dešimt metų būdama įmonės likvidatore, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriui nepateikė jokių dokumentų ir turto. Nors atsakovė S. N. tvirtino, kad buvusi vadovė jai jokių įmonės dokumentų nepateikė, tačiau įrodymų, jog pati ėmėsi aktyvių veiksmų turtui ir dokumentams surasti taip pat nepateikė. Dėl nepateisinamai ilgo pareigos kreiptis į teismą nevykdymo susiklostė situacija, kai nebegalima išsiaiškinti tikrosios ieškovės finansinės padėties, jos turto.

28Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes kiekvienos iš atsakovių byloje nustatyti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti, todėl nustatyta žala iš atsakovių priteistina atlyginti solidariai.

29Dėl bankroto administravimo išlaidų

30Teismų praktikoje pažymima, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė ar kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017). Taigi administravimo išlaidos iš buvusio įmonės vadovo gali būti priteisiamos ne visais atvejais, kai jos yra patirtos, o tik esant Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms sąlygoms. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės (ĮBĮ 36 str. 5 d.).

31Ieškovė prašo priteisti 1400,00 Eur administratoriaus atlyginimą, kuris patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, įvertinus bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir teismo jau patvirtintą sąmatą.

32Administratoriaus atlyginimas nustatomas pagal Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415. Rekomendacinis administratoriaus atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę: A = Amin + Pį + Pb + Pt, kur: A – rekomendacinis administratoriaus atlyginimas; Amin – minimalus administratoriaus atlyginimas; Pį – priemoka už bankroto metu gautas įplaukas – lėšas iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, – kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais; Pb – priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių; Pt – priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas (toliau – priemoka už sėkmingą turto pardavimą).

33Bankroto proceso pradžioje, tvirtinant įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, minimalus administratoriaus atlyginimas (Amin) nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Atrankos taisyklėse, reikšmes.

34Bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-09 nutarimu Nr. 647 (TAR, 2014-07-11, Nr. 10141) reikšmę.

35Bankrutuojanti V. Š. įmonė yra maža įmonė (Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10 punktas). Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse mažos įmonės administravimui numatytas minimalus administratoriaus atlyginimas sudaro 6 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Tokiu atveju minimalus atlyginimas administratoriui sudarytų 2 400 Eur (400 Eur (MMA dydis bankroto bylos iškėlimo metu) x 6). Kadangi byloje nėra pateikta jokių kitų duomenų, kurie lemia administratoriaus atlyginimo dydį, administratoriaus atlyginimas grindžiamas tik minimalaus administratoriaus atlyginimo kriterijumi. Todėl teismas vertina, kad paskaičiuotas administratoriaus atlyginimo dydis 1 400,00 Eur yra pagrįstas ir priteistinas (CPK 178 straipsnis).

36Nors ieškovė prašė priteisti ir patirtas administravimo išlaidas, tačiau jų nedetalizavo, nenurodė, kokius administravimo veiksmus atliko ir kokios konkrečios išlaidos buvo patirtos, apskritai nenurodė, kokio jos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bankroto administravimo išlaidas, šių išlaidų priteisti nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).

37Atsakovėms praleidus terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės prašymu iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą žalos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

40Ieškovė Bankrutavusi V. Š. įmonė bei atsakovės duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

41Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl iš atsakovių į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis, mokėtinas už tenkintų reikalavimų dalį, t. y. 108,00 Eur, t.y. po 54,00 Eur iš kiekvienos atsakovės.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

43ieškovės Bankrutavusios V. Š. įmonės ieškinį tenkinti iš dalies.

44Priteisti solidariai iš atsakovių V. Š. ir S. N. 3394,60 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 60 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3394,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) administratoriaus atlyginimą ieškovės Bankrutavusios V. Š. įmonės naudai.

45Likusią ieškinio dalį atmesti.

46Priteisti iš atsakovių V. Š. ir S. N. po 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

47Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida... 2. Teismas... 3. ieškovė Bankrutavusi V. Š. įmonė ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašo... 4. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi... 5. m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino 3 848,38 Eur V. Š. įmonės finansinius... 6. Atsakovė S. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 7. Atsakovei V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukimas į teismo... 8. Teismo posėdyje atsakovė S. N. ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko,... 9. Teismas konstatuoja... 10. ieškinys tenkinamas iš dalies.... 11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų... 12. Dėl žalos... 13. V. Š. įmonei tapus nemokia, atsakovė V. Š., būdamas šio juridinio asmens... 14. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę,... 15. Atsakovė V. Š. atsiliepimo į ieškinį neteikė, todėl spręstina, kad... 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 2.110 straipsnio 1... 17. Ieškovė ieškiniu prašo išieškoti iš atsakovių bendrą 3848,38 eurų... 18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais... 19. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 20. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8... 21. Nors atsakovė S. N. tvirtino, kad jos, kaip įmonės likvidatorės... 22. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties matyti, kad... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinusi... 24. Nors atsakovė S. N. teigia, kad bankroto administratorius privalėjo ginčyti... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žalą ieškovei padarė keli asmenys savo... 26. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės... 27. Nagrinėjamoje byloje pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo... 28. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą,... 29. Dėl bankroto administravimo išlaidų... 30. Teismų praktikoje pažymima, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos... 31. Ieškovė prašo priteisti 1400,00 Eur administratoriaus atlyginimą, kuris... 32. Administratoriaus atlyginimas nustatomas pagal Atlyginimo administratoriui už... 33. Bankroto proceso pradžioje, tvirtinant įmonės bankroto administravimo... 34. Bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio,... 35. Bankrutuojanti V. Š. įmonė yra maža įmonė (Bankroto administratorių... 36. Nors ieškovė prašė priteisti ir patirtas administravimo išlaidas, tačiau... 37. Atsakovėms praleidus terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę,... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK... 40. Ieškovė Bankrutavusi V. Š. įmonė bei atsakovės duomenų apie patirtas... 41. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 43. ieškovės Bankrutavusios V. Š. įmonės ieškinį tenkinti iš dalies.... 44. Priteisti solidariai iš atsakovių V. Š. ir S. N. 3394,60 Eur (trijų... 45. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 46. Priteisti iš atsakovių V. Š. ir S. N. po 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis... 47. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...