Byla e2-6-503/2019
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atstovei Kristinai Panavaitei, atsakovei R. Š., jos atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š.

3Teismas

Nustatė

4ieškovės atstovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovei 7 519,53 Eur skolą, 676,76 Eur delspinigius, 7,86 procento dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 7 519,53 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 41–43).

5Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2009 m. vasario 10 d. atsakovė su pradine kreditore AB Luminor Bank (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – kreditavimo sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 10 320,03 Eur dydžio vartojimo kreditą, skirtą vartojimo reikmėms. Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki 2014 m. sausio 31 d., jis turėjo būti grąžinamas dalimis, kartu mokant palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu kiekvieną mėnesį. Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų laiku nemokėjo, todėl liko skolinga AB Luminor Bank 7 519,53 Eur. Tinkamai ir laiku negrąžinant vartojimo kredito, yra pažeidžiamos sutarties sąlygos bei įmokų mokėjimo grafike pagal kreditavimo sutartį nurodyti mokėjimo terminai, kas laikoma kreditavimo sutarties neįvykdymu. 2017 m. birželio 15 d. pradinė kreditorė AB Luminor Bank Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 punktas nurodo, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Todėl iš atsakovės prašo priteisti 676,76 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už 180 dienų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 19 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1–2 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu, nuo pradelstų grąžinti 7 519,53 Eur priteistinos 7,86 procento dydžio palūkanos bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., e. b. l. 41–43). Santuokos nutraukimo byloje tarp atsakovės ir M. Š. sudarytoje taikos sutartyje solidari prievolė nebuvo modifikuota, tačiau bendraskoliai tarpusavyje susitarė dėl solidarios prievolės vykdymo. Apie prievolės modifikavimą pasisakyta nebuvo. Jei būtų bandoma aiškinti kitaip, toks susitarimas, nesant kreditoriaus sutikimo, nėra galimas. Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu. Kreditorė neteikė į santuokos nutraukimo bylą sutikimo dėl prievolės modifikavimo, o toks sutikimas privalomas. Tai išplaukia iš šalių lygiateisiškumo principo. Solidarūs bendraskoliai negali reikalauti dalinti prievolę, nes tai pažeistų kreditoriaus teises. Šiuo klausimu pasisakęs ir LAT byloje Nr. 3K-7-173/2010 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje. Kreditoriaus tylėjimas negali būti laikomas sutikimu. Kreditas imtas, kai atsakovė ir jos buvęs sutuoktinis nebuvo išsiskyrę, vedė bendrą ūkį, kas leido kreditoriui vertinti kredito grąžinimo galimybes kaip efektyvesnes. Vartojimo kreditas imamas vartojimo reikmėms, tai buvo kreditavimo sutartyje paminėta, atsakovė susipažino su kreditavimo sutarties sąlygomis. Tai, kad buvę sutuoktiniai gali susitarti dėl kredito naudojimo paskirties, negali lemti jų atsakomybės klausimo. LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-482/2008 nurodė, kad solidarumas nesibaigia, jei vienas sutuoktinis šeimos paskolą panaudoja savo interesams. Nepaisant to, kad buvo sudaryta taikos sutartis, kad galimai vartojimo kreditas buvo panaudotas ne vartojimo reikmėms, o trečiojo asmens darbiniams reikalams, tai neturėtų nulemti kreditoriaus galimybių įgyvendinti savo teises. Ieškovė atsakovę apie reikalavimo perleidimą informavo iki ieškinio pareiškimo paprastu laišku, kuris neišlikęs. Dėl to ieškovė su ieškiniu teikė Reikalavimo perleidimo sutartį kaip informavimą apie reikalavimo perleidimą. Vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš M. Š. nepradėti, skolos nesusigrąžinta nei kiek. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje nedalyvavo. Ieškovė, gavusi santuokos nutraukimo dokumentus, taikos sutartį interpretavo ne kaip prievolės modifikavimą, o kaip tarpusavio susitarimą dėl vykdymo. Ieškovės darbuotojai siųstas laiškas dėl teismo posėdžio Kauno apygardos teisme (toliau – KAT), bet jie neįstojo į bylą, nes neprieštaravo taikos sutarčiai, nes tai suprato, ne kaip prievolės modifikavimą. Iš KAT dokumentų negavo, teismas jų į bylą neįtraukė (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 30 sek. – 38 min. 15 sek.).

6Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu ji bei jos atstovė papildomai paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka. Ji neskolinga ieškovei, nes KAT 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtino taikos sutartį santuokos nutraukimo byloje, pagal kurią visus įsipareigojimus kreditavimo sutartį įsipareigojo asmeniškai vykdyti M. Š.. Todėl ji neturi neįvykdytų įsipareigojimų ieškovei. Ieškovė, jeigu yra nevykdoma KAT patvirtinta taikos sutartis, gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl M. Š., o ne iš naujo pradėti teisminius procesus ir prisiteisti skolą iš jos. KAT nebūtų tvirtinęs jų taikos sutarties, jeigu jos tai būtų prieštaravę imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taikos sutarties šalims nustačius asmeninę M. Š. prievolę sumokėti UAB „Lindorff Lietuva“, nėra teisinio pagrindo nepaisyti taikos sutarties šalių teisių ir pareigų paskirstymo bei konstatuoti solidariąją M. Š. ir jos atsakomybę, ko pasėkoje vėl iš naujo priteisinėti iš jos M. Š. skolą. 2017 m. lapkričio 24 d. ji ir M. Š. pasirašė taikos sutartį, kuria pasidalino turtą ir prievoles. Taikos sutarties 9 punkte jie susitarė, kad prievolę UAB „Lindorff Lietva“, kuri 2017 m. spalio 1 d. perėmė Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą, kur buvo perimta negrąžinta paskola DNB Nord bankui pagal kreditavimo sutartį, įsipareigoja asmeniškai grąžinti M. Š.. 2017 m. lapkričio 24 d. išsiųstas elektroniniu paštu pranešimas „Dėl R. Š. ir M. Š. santuokos nutraukimo, turto ir prievolių pasidalinimo“, kuriuo ieškovė buvo informuotas, kad M. Š. asmeniškai įsipareigoja grąžinti skolą. Jos advokatė gavo elektroniniu paštu iš ieškovės darbuotojos patvirtinimą, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 24 d. siųstus procesinius dokumentus gavo. Ieškovė iki 2017 m. gruodžio 7 d. KAT civilinės bylos nagrinėjimo momento nepareiškė prieštaravimo dėl taikos sutarties tvirtinimo, prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu ar prašymo atidėti teismo posėdį. KAT taikos sutartį patvirtino. Ieškovė pagal darbuotojų skaičių turėjo būdų ir galimybių ginti savo pažeistas teises, jeigu manė, kad jos pažeistos, skųsti KAT nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, atnaujinti procesą. Ieškovė kaip juridinis asmuo, išmanantis skolų išieškojimą ir su tuo susijusius teisės aktus, turėjo žinoti, kad įsigydama reikalavimo teisę į skolą, turėjo kreiptis į teismą ir prieštarauti, kad prievolė būtų modifikuota, praleidęs terminą, turi suprasti, jog neturi teisinio pagrindo piktnaudžiauti savo padėtimi ir nebandyti teismo sprendimu padalintos prievolės vėl iš naujo prisiteisti. Teismų praktikoje tokiais atvejais konstatuojama, kad skolininkas teisiniuose santykiuose su kreditoriumi yra vartotojas, esantis nelygiavertėje padėtyje, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. LAT praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (LAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs LAT, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (LAT 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Ji vartojimo kredito negavo, nes visą kreditą gavo jos buvęs sutuoktinis M. Š., lėšos buvo skirtos jo verslo, dabar jau bankrutavusios bendrovės ( - ) veiklos vykdymui. Ji todėl ir manė, kad kreditorė, tai žinodama, nes turėjo visus skolos pirkimo dokumentus, nereikalavo nieko jų santuokos nutraukimo byloje (I t., e. b. l. 87–90). Ji sudarė sutartį kartu su M. Š., nes jos parašas yra. Suprato kreditavimo sutartį, kurią pasirašė. Ji negali pasakyti, kas grąžino dalį kredito. Ji kreipėsi dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena. Teismas išskyrė turtinius reikalavimus ir perdavė juos spręsti KAT, nagrinėjančiam M. Š. individualios įmonės bankroto bylą. Tada ji sužinojo apie visus įsiskolinimus. Visiems kreditoriams, kuriems prievolės buvo solidarios ir kurie prieštaravo, prievolės buvo paliktos solidarios. Jos atstovė 2017 m. lapkričio 24 d. informavo „Lindorff Lietuva“ apie taikos sutartį ir numatytą posėdį. Ieškovė turėjo 12 dienų teikti prieštaravimus, pastabas. Ieškovė neatliko jokių veiksmų. Taikos sutartyje jos pavardės nebėra. Ieškovė po pusės metų pareiškė ieškinį šioje byloje ir prašo priteisti skolą, kuri KAT nutartimi priteista M. Š., tai nesąžiningas elgesys. Jei ji būtų numačiusi, kad ieškovė reikš reikalavimus, tai būtų atsižvelgta taikos sutartyje. Jei teismas tenkins ieškinį, tai ji neturės pagrindo išieškoti 1/2 dalies iš M. Š., nes jie nėra sutuoktiniai, o skolos pagrindu taps ne kreditavimo sutartis, o teismo sprendimas. Ji visada dirbo biudžetinėje įstaigoje, visada gavo atlyginimą, iš to gyveno. Sudarant taikos sutartį, Š. dėl šios skolos jai sakė, kad rašyti jam ir jis grąžins, nes tai buvo naudojama verslo vystymui. 2017 m. gruodžio 7 d. KAT posėdyje M. Š. dalyvavo, prieš tvirtinant taikos sutartį, teisėjas klausė jo, ar laisva valia pasirašyta sutartis. M. Š. argumentai dėl nesupratimo apie taikos sutartį neteisingi (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 30 sek. – 1 val. 05 min. 00 sek.; 1 val. 37 min. 00 sek. – 1 val. 39 min. 30 sek.).

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovės pozicija nesutinka, ieškinį palaiko. Atsakovė visą gyvenimą dirbo valdiškame darbe. Jis visą gyvenimą dirbo dėl šeimos, jie važiuodavo į keliones, jis rūpinosi vaikais. Atsakovė dėl jo įmonės žinojo, kas vyksta. Apie paimtą kreditą atsakovė žinojo, jis buvo įvardintas kaip vartojimo. Pinigus naudojo jis, pinigai buvo naudoti šeimos labui, namų išlaikymui, vaikam, t. y. šeimai ir verslui. Jis dalį kredito sumokėjo. Buvo imta ir namo įrengimui, namas parduotas. Jis nemano, kad atsakovė nėra atsakinga. Atsakovė naudojosi visais pinigais lygiagrečiai. Atsakovė iš savo atlyginimo galėjo tik save išlaikyt, bet daugiau nieko. Iš skolintos sumos į verslą įdėjo 1 000,00 Eur, visa kita buvo skirta šeimai. Po kredito paėmimo atsakovė važiavo slidinėti, ta kelionė kainavo apie 3 000,00 Eur. Kiti pinigai išleisti rūbams, vaikams. Tai yra prielaida. Dalis pinigų, o ne pusė panaudota verslui. Taikos sutartis yra nevykdoma, atsakovė jos nevykdo, todėl ir jis neturi jos vykdyti. Jis byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, dalyvavo be advokato, todėl nesuprato, kas ten vyksta, kažkurį laiką jį atstovavo advokatė. Nesikreipė į teismą, kad peržiūrėtų taikos sutartį, kad prievolė ieškovei būtų solidari (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 30 sek. – 1 val. 30 min. 45 sek.).

8Teismas

konstatuoja:

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad 2009 m. vasario 10 d. kredito davėja AB DNB bankas ir kredito gavėjai tuometiniai sutuoktiniai R. Š. bei M. Š. sudarė kreditavimo sutartį. Šia sutartimi AB DNB bankas suteikė R. Š. ir M. Š. 10 320,03 Eur kreditą, kurį kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka iki 2014 m. sausio 31 d. (I t., e. b. l. 45–54). Kredito gavėjas M. Š. įvykdė pradinei kreditorei AB DNB bankas dalį prievolės, liko nesumokėta pradinei kreditorei AB DNB bankas pagal kreditavimo sutartį 7 519,53 Eur (I t., e. b. l. 41–43; 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 30 sek. – 1 val. 30 min. 45 sek.). 2017 m. birželio 15 d. kredito davėja AB DNB bankas perleido reikalavimo teises į kredito gavėjus R. Š. bei M. Š. įmonei – Lindorff Oy, veikiančiai per Lindorff Oy filialą (I t., e. b. l. 58–63). 2017 m. rugsėjo 25 d. sutartimi Lindorff Oy pardavė pirkėjai UAB „Lindorff Lietuva“ verslą – visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą (I t., e. b. l. 69–72). Nuo 2018 m. sausio 31 d. UAB „Lindorff Lietuva“ pavadinimas pakeistas į UAB „Intrum Lietuva“ (I t., e. b. l. 7–9). Buvo iškeltos M. Š. įmonės „( - )“ bankroto byla bei kredito gavėjų R. Š. ir M. Š. santuokos nutraukimo byla (I t., e. b. l. 23–27). KAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta byloje Nr. e2-2015-601/2017, patvirtino bankrutavusios M. Š. įmonės „( - )“ atstovo, R. Š. ir M. Š. patikslintą taikos sutartį, kurios 9 punktu M. Š. įsipareigojo asmeniškai įvykdyti ieškovei prievolę, atsiradusią iš kreditavimo sutarties (I t., e. b. l. 28–32). Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. e2-15-503/2018, buvo nutraukta R. Š. ir M. Š. santuoka (civilinė byla Nr. e2-15-503/2018, III t., e. b. l. 41–45). Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 19 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

11Byloje kilo ginčas dėl to, ar KAT, 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtindamas bankrutavusios M. Š. įmonės „( - )“ atstovo, R. Š. ir M. Š. taikos sutartį, iš kreditavimo sutarties kilusią prievolę modifikavo iš solidariosios R. Š. ir M. Š. prievolės į asmeninę M. Š. prievolę?

12Nustatyta, kad buvo iškelta M. Š. įmonės „( - )“ bankroto byla. Vėliau buvo iškelta kredito gavėjų R. Š. ir M. Š. santuokos nutraukimo byla, kurioje buvo pareikšti turtiniai reikalavimai, įskaitant prievolių padalijimo klausimą. Kadangi M. Š. įmonė „( - )“ buvo individuali įmonė, jos bankroto byloje turėjo būti sprendžiami M. Š. atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai. Todėl turimų prievolių, įskaitant prievolę UAB „Intrum Lietuva“, padalijimo klausimas buvo išskirtas iš santuokos nutraukimo bylos ir perduotas spręsti bankroto bylą nagrinėjusiam KAT. Bankroto byloje 2017 m. lapkričio 24 d. bankrutavusios M. Š. įmonės „( - )“ atstovas, R. Š. ir M. Š. sudarė taikos sutartį, kurios 9 punktu susitarė, kad prievolę UAB „Lindorff Lietuva“, kuri 2017 m. spalio 1 d. perėmė Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą, kur buvo perimta negrąžinta paskola DNB Nord bankui pagal kreditavimo sutartį, įsipareigoja asmeniškai grąžinti M. Š. (I t., e. b. l. 23–27). R. Š. atstovė informavo ieškovės darbuotoją apie taikos sutarties pasirašymą, apie teismo posėdžio, kuriame bus tvirtinama taikos sutartis, laiką ir vietą (I t., e. b. l. 20–22). 2017 m. gruodžio 7 d. bankrutavusios M. Š. įmonės „( - )“ atstovas, R. Š. ir M. Š. pasirašė patikslintą taikos sutartį, tačiau jos 9 punktą paliko nepakeistą (II t., e. b. l. 24–28). KAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta byloje Nr. e2-2015-601/2017, patikslintą taikos sutartį patvirtino, kurios 9 punktu M. Š. įsipareigojo asmeniškai įvykdyti ieškovei prievolę, atsiradusią iš kreditavimo sutarties (I t., e. b. l. 28–32). Ieškovė į KAT nagrinėtą bylą Nr. e2-2015-601/2017 neįstojo (I t., e. b. l. 28–32). KAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 15 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).

13Atsakovė nurodo, kad prievolė, kilusi iš kreditavimo sutarties yra asmeninė M. Š. prievolė, nes KAT 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtino taikos sutartį, pagal kurią visus įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį ieškovei įsipareigojo asmeniškai vykdyti M. Š. (I t., e. b. l. 87–90). Ieškovės atstovė su tuo nesutinka ir nurodo, kad prievolė, kilusi iš kreditavimo sutarties, taikos sutartimi nebuvo modifikuota, nes tam nebuvo gautas ieškovės sutikimas. Šalys taikos sutartimi tik išsprendė prievolės vykdymo klausimą tarpusavyje, tačiau ne ieškovės atžvilgiu (I t., e. b. l. 41–43; 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 30 sek. – 38 min. 15 sek.). Todėl būtina nustatyti, ar galima reikalauti priteisti skolą, kai buvę sutuoktiniai taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu, susitarė, kad teisės, pareigos ir atsakomybė pagal ginčo sutartį pereina vienam sutuoktiniui?

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Taigi teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios (KAT 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1971-230/2014).

15Kadangi atsakovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nebuvo nurodžiusi ieškovės, kaip sutuoktinių kreditorės (civilinė byla Nr. e2-15-503/2018, I t., e. b. l. 16–27), buvę sutuoktiniai pirmą kartą ieškovę kaip jų kreditorę nurodė KAT pateiktoje 2017 m. lapkričio 24 d. taikos sutartyje (civilinė byla Nr. e2-15-503/2018, II t., e. b. l. 135–139). Šiai kreditorei apie santuokos nutraukimo bylą, apie taikos sutartį ir apie KAT numatyto teismo posėdžio vietą ir laiką pranešė 2017 m. lapkričio 24 d. išsiųstu registruotu laišku (I t., e. b. l. 20–27), o teismo nutartis buvo priimta 2017 m. gruodžio 7 d. (I t., e. b. l. 28–32). Nepripažintina, kad ieškovė, kaip R. Š. ir M. Š. kreditorė, dalyvavo jų byloje, kurioje buvo sprendžiamas prievolių padalijimo klausimas. Todėl tokia nutartis negali sukelti ieškovei teisinių pasekmių. Atsakovės atstovės pranešimas ieškovės darbuotojai apie iškeltą bylą prieš 13 kalendorinių dienų nelaikytinas teismo pranešimu apie bylos nagrinėjimą ar šio asmens šaukimo į bylos nagrinėjimą, todėl nereiškia jo tinkamo dalyvavimo šioje byloje. Todėl teismas daro išvadą, kad KAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis neturi res judicata galios ir prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai pagal ieškovės reikalavimą atsakovei priteisti skolą.

16Vertinant KAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, reikšmę nagrinėjamoje byloje, atsižvelgtina į LAT išaiškinimą, kad tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, toks susitarimas pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (LAT 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). LAT nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria sutuoktiniai susitarė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditoriaus teisių ir pareigų, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė gali reikalauti priteisti skolą iš atsakovės, nepaisant to, kad taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi, taikos sutarties šalys susitarė, kad teisės, pareigos ir atsakomybė pagal kreditavimo sutartį pereina trečiajam asmeniui.

18Atsakovė nurodė, kad ji kredito pagal kreditavimo sutartį negavo, visą kreditą gavo M. Š., lėšos buvo skirtos jo verslo, dabar jau bankrutavusios M. Š. įmonės „( - )“ veiklos vykdymui (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 30 sek. – 1 val. 05 min. 00 sek.; 1 val. 37 min. 00 sek. – 1 val. 39 min. 30 sek.). Todėl, atsakovės teigimu, prievolę ieškovei turi vykdyti M. Š., kurio verslui buvo skirtos lėšos. Ieškovės atstovas su tuo nesutiko, nurodė, kad kreditas imtas, kai atsakovė ir trečiasis asmuo nebuvo išsiskyrę, vedė bendrą ūkį, kas leido kreditorei vertinti kredito grąžinimo galimybes kaip efektyvesnes, vartojimo kreditas imtas vartojimo reikmėms, tai buvo paminėta kreditavimo sutartyje, atsakovė susipažino su kreditavimo sutarties sąlygomis, tai, kad buvę sutuoktiniai gali susitarti dėl kredito naudojimo paskirties, negali lemti jų atsakomybės klausimo (I t., e. b. l. 41–43; 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 30 sek. – 38 min. 15 sek.). Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, sutiko, kad pinigus naudojo jis, bet pinigai buvo naudoti šeimos labui, namų išlaikymui, vaikams, iš skolintos sumos į verslą investavo 1 000,00 Eur, kitą dalį skyrė šeimai (2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 30 sek. – 1 val. 30 min. 45 sek.).

19Iš esmės atsakovė siekia, kad solidarioji prievolė būtų laikoma trečiojo asmens asmenine prievole CK 3.109 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes trečiasis asmuo gautas lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams. Tačiau solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos teisės, bet ir prievolinės teisės normos. Minėta, solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo buvusio sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 straipsnis) mechanizmą. LAT yra išaiškinęs, kad sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (LAT 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

20Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė ieškovei liko skolinga pagal Vartojimo kredito sutartį 7519,53 Eur. Šios aplinkybės atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7519,53 Eur skolos pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.38 straipsnis).

21Nustatyta, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 punktu atsakovė su ieškove susitarė, jog už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas, vartojimo kredito gavėjas (atsakovė) įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti ieškovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 676,76 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti 0,05 procento už 180 dienų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 19 d., pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnis).

22Vadovaujantis kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuo pradelstų grąžinti 7 519,53 Eur 7,86 procento dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., e. b. l. 41–43). Pažymėtina, kad vadovaujantis kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu, bendrosios dalies 6 punktu, 7,86 procento dydžio palūkanos yra mokėjimo palūkanos. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 6 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties specialiojoje dalyje nustatyto dydžio palūkanas, o specialiosios dalies 5 punktu šalys susitarė, kad mokėtinų palūkanų dydis yra 7,86 procento. Todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 7,86 procento dydžio mokėjimo palūkanas nuo 7 519,53 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstas ir tenkinamas.

23Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, esant ieškovės reikalavimui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 184,00 Eur žyminį mokestį (I t., e. b. l. 3, 44). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 184,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

Nutarė

26Ieškinį tenkinti visiškai.

27Priteisti iš atsakovės R. Š. (asmens kodas ( - ) 7 519,53 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų 53 centus) skolos, 676,76 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 76 centus) delspinigių, 7,86 (septynių ir aštuoniasdešimt šešių šimtųjų) procentų metines palūkanas nuo 7 519,53 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 53 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos

28(8 196,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 184,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887).

29Priteisti iš atsakovės R. Š. (asmens kodas ( - ) 10,22 Eur (dešimt eurų 22 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovės atstovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovei... 5. Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai... 6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu ji bei jos... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Š.... 8. Teismas... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų... 11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar KAT, 2017 m. gruodžio 7 d. patvirtindamas... 12. Nustatyta, kad buvo iškelta M. Š. įmonės „( - )“ bankroto byla. Vėliau... 13. Atsakovė nurodo, kad prievolė, kilusi iš kreditavimo sutarties yra asmeninė... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio... 15. Kadangi atsakovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nebuvo nurodžiusi... 16. Vertinant KAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos... 17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė gali... 18. Atsakovė nurodė, kad ji kredito pagal kreditavimo sutartį negavo, visą... 19. Iš esmės atsakovė siekia, kad solidarioji prievolė būtų laikoma trečiojo... 20. Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė... 21. Nustatyta, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 punktu atsakovė su... 22. Vadovaujantis kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punktu, ieškovė... 23. Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, esant ieškovės reikalavimui, iš... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 26. Ieškinį tenkinti visiškai.... 27. Priteisti iš atsakovės R. Š. (asmens kodas ( - ) 7 519,53 Eur (septynis... 28. (8 196,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 22 d.) iki... 29. Priteisti iš atsakovės R. Š. (asmens kodas ( - ) 10,22 Eur (dešimt eurų 22... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...