Byla e2-525-514/2018
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys AB SEB bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo

1Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant ieškovės RUAB „( - )“ atstovei advokatei S. V.-G., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. L.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo AB SEB bankas, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „( - )“, tretieji asmenys AB SEB bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimą neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 36VĮ-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimo“ (toliau – 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymas); priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog 2002 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8806 pagrindu UAB „( - )“ (ieškovė) nuosavybės teise įsigijo prekybos/degalinės paskirties nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Plungėje (dabartinis adresas – ( - ), Plungėje). Pastatas buvo pastatytas valstybei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. 6854/0019:1, dėl kurio nuomos 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko administracija ir ieškovė (nuomininkė) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N68/2003-0028 (toliau – valstybinės žemės nuomos sutartis) 50 metų laikotarpiui. Per visą penkiolikos metų nuomos laikotarpį ieškovė nuomojamu turtu rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo nuomos mokesčius ir nebuvo sulaukusi iš nuomotojo jokių pastabų ar pretenzijų dėl sutarties vykdymo. 2017 m. gegužės 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus specialistai atliko nuomojamo žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad nuomojamas sklypas apaugęs medžių ir krūmų želdiniais, nenaudojamas pagal paskirtį, jame esantys pamatai sunykę. Reaguojant į šias pastabas, sklypas buvo sutvarkytas, menkaverčiai medžiai ir krūmai iškirsti, žolė nupjauta. 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio metu nurodyta, kad sunykę pamatai nepašalinti, nuomininkas žemės sklypo nenaudoja ir neeksploatuoja pagal pagrindinę paskirtį. Motyvais, jog sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 36SD-3112-(14.36.137E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ (toliau – 2017 m. rugsėjo 14 d. raštas) ieškovei pasiūlyta per 3 mėnesius nusigriauti statinius, sutvarkyti žemės sklypą bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro minėtus statinius ir savo nuosavybės teises į juos. Taip pat ieškovė buvo informuota, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po minėto rašto gavimo. Atsakovė priėmė 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą, kuriuo minėta nuomos sutartis nutraukta.

6Ieškovė, ginčydama šį įsakymą nurodė tokius argumentus:

7Vien fakto, kad nuomininkas (ieškovė) ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, Nagrinėjamu atveju atsakovė nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kodėl ginčo sklype nebuvo pastatytas komercinės paskirties pastatas, ar ieškovė turėjo realią galimybę tai padaryti ir pan. Ieškovė sklypo neeksploatuoja dėl objektyvių priežasčių (dėl įmonės statuso, šiuo metu ribojamo teisinio reglamentavimo – 2013 metais jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Šiaulių apygardos teismo 2013-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013)). Nuomojamo sklypo paskirtis – komercinė. Sudarant sutartį buvo žinoma, kad nuomojamame sklype esančio pastato baigtumas tik 5 procentai, kas reiškia, kad tik sudarius nuomos sutartį komercinės veiklos vykdymas buvo neįmanomas.

8Atsakovė, vienašališkai nutraukdama nuomos sutartį, nepasinaudojusi kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis, pažeidė viešojo administravimo principus; atsakovė galėjo ir turėjo įspėti nuomininką dėl pareigos naudoti nuomojamą sklypą pagal paskirtį, nurodyti terminą, per kurį ieškovė turi pradėti eksploatuoti sklypą. Faktas, jog išnuomotame žemės sklype nėra pastatytas ir/ar eksploatuojamas komercinės paskirties pastatas, savaime nereiškia valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo. Sklypas nenaudojamas pagal paskirtį dėl objektyvių priežasčių, todėl jo nenaudojimas nėra pagrindas nutraukti sutartį.

9Daugiau kaip 15 metų atsakovė ieškovės neveikimo nelaikė sutarties pažeidimu ir savo paties veiksmais suformavo pagrįstą ieškovės lūkestį, kad tokia situacija atsakovei yra priimtina Tinkamą sutarties vykdymą iš ieškovės pusės atsakovė patvirtino duodama leidimą įkeisti nuomos teisę trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Pagal ieškovės ir AB SEB bankas sudarytą 2003 m. gruodžio 18 d. kreditavimo sutartį Nr. 1140307010699 ir šios sutarties 2004 m. gegužės 17 d. papildymą, ieškovė prievolių bankui užtikrinimui įkeitė ir nuomos teisę pagal 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartį, todėl nuomos sutarties nutraukimas galimas tik teismine tvarka. Atsakovė, leidusi nuomininkui įkeisti nuomos teisę, o vėliau vienašališkai nutraukdama sutartį, panaikino ne tik žemės sklypo nuomos, bet ir nuomos teisės įkeitimo sutartį.

10Ieškovė nelaikytina iš esmės pažeidusia nuomos sutartį, todėl sutartis negalėjo būti vienašališkai nutraukta.

11Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12Nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N68/2003-0028 ieškovei penkiasdešimties metų laikotarpiui išnuomotas žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – komercinė veikla, ūkinės veiklos pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Atsakovei 2017 m. gegužės 23 d. vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlikus žemės sklypo planinį patikrinimą, vietoje surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija, ir nustatyta, jog žemės sklypas apleistas, apaugęs medžių ir krūmų želdiniais, sklypas nenaudojamas. Atsakovė 2017 m. birželio 1 d. raštu nurodė ieškovei, kad žemės sklype esantys pamatai sunykę, jų negalima naudoti pagal pagrindinę paskirtį, sklypas prie statinių suformuotas nepagrįstai didelis, sklype esantys pastato – degalinės pamatai kadastro duomenų nustatymo metu 2002 metais buvo 5 procentų baigtumo ir nuo to laiko daugiau nepastatyta, statinys neužbaigtas ir nenaudojamas pagal jo paskirtį. Kadangi žemės sklypas nenaudojamas statinio eksploatacijai, ieškovė informuota, kad bus pradėta vykdyti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo procedūra. 2017 m. rugsėjo 4 d. atlikus žemės sklypo pakartotinį patikrinimą vietoje surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, atlikta fotofiksacija, nustatyta, kad žemės sklype augę menkaverčiai medžiai ir krūmai iškirsti, žolė nupjauta, tačiau žemės sklype esantys sunykę pamatai nepašalinti, sklypas neatlaisvintas, valstybinės žemės nuomininkas žemės sklypo nenaudoja ir neeksploatuoja pagal pagrindinę paskirtį. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu ieškovei pasiūlyta geranoriškai per 3 mėnesių terminą nuo rašto gavimo patiems nusigriauti statinius žemės sklype, sutvarkyti žemės sklypą, išregistruoti minėtus statinius ir nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, ieškovė informuota, jog nenugriovus statinių per nustatytą terminą, atsakovė kreipsis į teismą, prašydama teismą įpareigoti nugriauti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 36VĮ-1232-(14.36.2.) dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

13Nurodė, jog galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta galimybė asmeniui be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau toks žemės sklypas gali būti išsinuomojamas tik kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemes sklypą yra grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

14Atsakovės patikrinimai, jų pagrindu priimtas administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus, o nuomotojo teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą numato įstatymas. Ieškovė apie atliekamus žemės sklypo patikrinimus vietoje buvo informuota, viename iš jų dalyvavo ir ieškovės atstovas, pasirašęs patikrinimo akte ir nurodęs, kad „sklypą sutvarkysime iki 2017 m. liepos 1 d.“. Taigi, ieškovė, turėdama išsamią informaciją apie atsakovės atliekamus veiksmus, jokių duomenų ar priežasčių, kurios trukdytų ieškovei naudoti žemės sklypą pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį nepateikė ir nenurodė. Todėl būtent ieškovė pažeidė bendradarbiavimo principą, jeigu turėdama svarbių priežasčių, dėl kurių neturėjo realios galimybės vykdyti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, jas nutylėjo ar jų nenurodė atsakovei, nes ieškovė nuo 2003 metų iki 2017 turėjo pakankamai laiko planuotai veiklai pradėti vykdyti, bet aktyvių veiksmų nesiėmė. Ieškovei restruktūrizavimo byla iškelta 2013 m., tai yra praėjus 10 metų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, ieškovės restruktūrizacijos plane yra numatyta degalinių plėtra, todėl aplinkybė, kad ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, jokios esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui neturi.

15Nurodė, jog vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų yra atvejis, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ginčo žemės sklypas neužstatytas jokiais pastatais, jame nebuvo vykdomi statybos ar žemės darbai. Ieškovės pasyvumas, neveikimas ir sudarytos žemės nuomos sutarties, jos siektų tikslų nevykdymas daugiau kaip 12 metų iki ginčo teisme kilimo atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei reiškia esminį sutarties pažeidimą, įgalinantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

16Teisės nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį neriboja turtinės teisės įkeitimas, nes atsakovės teisė nutraukti nuomos sutartį yra įtvirtinta įstatymuose. Tiek ieškovės kreditorė, tiek pati ieškovė prisiėmė riziką, įkeisdama statinį, esantį ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybiniame žemės sklype, ir įkeitė tik turtinę teisę.

17Atkreipė dėmesį, jog Plungės ir Rietavo skyriuje nerasta duomenų apie nuomotojo sutikimo įkeisti nuomos teises išdavimą. Kadangi žemės sklype nėra pastatytas statinys, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, ieškovė neturi jokių teisių į jo nuomą ne aukciono būdu.

18Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę savo lėšomis atlaisvinti 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), es. ( - ), Plungėje, pašalinant pastatą-degalinę, unikalus Nr. ( - ), ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad pastatas-degalinė, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo statiniu, įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys minėtų įpareigojimų, leisti atsakovei pačiai atlikti minėtus veiksmus, visas išlaidas išieškant iš ieškovės.

19Nurodė, kad atsakovei atlikus valstybinės žemės patikrinimus vietoje, nustatyta, kad žemės sklypas apleistas, apaugęs medžių ir krūmų želdiniais, sklypas nenaudojamas, žemės sklype esantys pamatai sunykę, jie nenaudojami pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Atsakovė priėmė sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ieškovė žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį. Ieškovė, ilgą laiką neveikdama didelio ploto (1,00 ha), nuomojamame valstybiniame žemės sklype, jo netvarkydama, nenaudodama pagal sutartį, padarė esminį žemės nuomos sutarties apžeidimą, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Žemės sklype esantis pastatas-degalinė, kurio baigtumas 5 procentai, laikytinas neturinčiu aiškios funkcinės paskirties statiniu, atitinkamai šio pastato-degalinės savininkui negali būti žemės sklypas nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o pastatas-degalinė, kurio baigtumas 5 procentai, turi būti pašalintas. Statinio savininkui nenukėlus (nenugriovus) statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, negali laisvai disponuoti tokiu žemės sklypu, todėl turi teisinį pagrindą reikalauti, kad statiniai būtų nukelti (nugriauti) administracine tvarka, siūlydama statinio savininkui tai padaryti savo lėšomis pačiam, o jam nesutikus – kreiptis į teismą CK 4.104 straipsnio 1 dalies pagrindu.

20Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su atsakovės patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydama tuos pačius argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje. Pažymėjo, kad sąžiningo įkaito turėtojo teisė turėtų būti ginama prioriteriškai. Teismui tenkinus priešieškinio reikalavimą (ir hipotekos išregistravimą), būtų pažeisti trečiojo asmens AB SEB banko teisėti interesai, galimai sąlygotų nuostolių AB SEB bankui kilimą.

21Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinio reikalavimą inspekcijos atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą, o dėl kitų priešieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad teismas galėtų suteikti teisę inspekcijai nugriauti ginčo statinius, jei jų per nustatytą terminą nenugriautų statinių savininkas ir tik tuo atveju, jei nustatytų, kad ginčo statinių statyba pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurių nėra užfiksuota. Prašė teismo bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

22Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimų į patikslintus ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bankas kaip įkeitimo kreditorius neturi jokių duomenų ar įrodymų apie sklypo naudojimą, tarp ieškovo (kredito gavėjo) ir Nacionalinės žemės tarnybos vykusius santykius nuomos sutarties galiojimo metu, sutartą sklypo naudojimo būdą, neturi jokios teisės ir/ar pareigos kontroliuoti savo kliento (ieškovo) veiksmus įgyvendinant valstybinio sklypo nuomos teisę, o taip pat nedalyvavo ieškovui ir Nacionalinei žemės tarnybai sudarant/keičiant ginčijamą nuomos sutartį bei vėliau ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl sklypo naudojimo faktų. Ieškovo ginčijama nuomos teisė buvo įkeista bankui pagal 2004 m. kredito sutarties pakeitimo sąlygas, užtikrinant tinkamą ieškovės prievolių įvykdymą pagal 2003-12-18 kreditavimo sutartį Nr. 1140307010699 su vėlesniais sutarties papildymais ir pakeitimais. Pagal kredito sutartį kredito gavėjas (ieškovas) įsipareigojo įkeisti bankui konkretų turtą, taigi ir parengti visus įkeitimui reikiamus dokumentus. Sudarant įkeitimo sandorį pagal galiojusių ir tebegaliojančių teisės aktų tvarką, sklypo savininko (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas buvo teikiamas ne bankui, o sandorį pagal įstatymus tvirtinusiam valstybės pareigūnui (notarui), todėl tokio dokumento bankas neturi. Tačiau pats nuomos teisės įkeitimo faktas ir nenuginčytas įkeitimo registravimas viešame registre leidžia daryti išvadą, kad sudarant nuomos teisės įkeitimo sandorį 2004 metais buvo išpildyti visos įstatyme numatyti reikalavimai įkeitimo sandoriui sudaryti, jų tarpe – gautas ir pateiktas sklypo savininko (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas. Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamos aplinkybės, jog įkeista nuomos teisė užtikrina negrąžintos skolos padengimą AB SEB bankui. Skola bankui nėra grąžinti. Jei RUAB „( - )“ nuomos sutarties nutraukimas bus paliktas galioti ir kredito gavėjas neteks nuomos teisės, o taip pat pagal priešieškinį reikalavimu įpareigojus atlaisvinti nuomojamą sklypą ir pašalinti statinius (įkeisti bankui), išnyks įkeitimo dalykai ir pasibaigs pats nuomos teisės/statinių įkeitimas. Dėl to ieškovui netekus nuomos teisės bankas turės kreditavimo sutarties pagrindu teisę reikalauti, kad sumažėjus įkeisto užtikrinant prievoles turto kiekiui, ieškovas kitomis papildomomis priemonėmis „papildytų“ įkeisto turto kiekį arba taikyti atitinkamas kredito sutartyje nurodytas priemones. Šio ginčo išsprendimui esant nepalankiam ieškovui, kreditavimo santykių kontekste tiesiogines neigiamas pasekmes ir kilusius nuostolius patirs ne bankas, o pats ieškovas (ieškovui atsiras papildomos pareigos bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį). Palaikė ieškovui naudingo sprendimo priėmimą. Prašė bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

23Teismo posėdžio metu (2018-06-04) ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinio reikalavimus atmesti.

24Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė patikslintame priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė priešieškinį patenkinti, o ieškinį – atmesti.

25Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

26Teismas

konstatuoja:

27ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

28Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

29Byloje nustatyta, kad ieškovė 2002 m. liepos 22 d. įsigijo nebaigtos statybos pastatą - degalinę, es. ( - ), Plungėje (buvęs adresas ( - ), Plungės m.) 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 68/2003-0028 Telšių apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ iš valstybės 50 metų laikotarpiui išsinuomojo 1,00 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu, numatant, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – komercinė veikla, ūkinės veiklos pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 36VĮ-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 68/2003-0028 nutraukimo“ valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta prieš terminą, uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ nenaudojant žemės pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

30Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo

31Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumo.

32Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta esant šioms sąlygoms: jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

33Iš Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 36VĮ-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 68/2003-0028 nutraukimo“ matyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta prieš terminą, uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ nenaudojant žemės pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, remiantis 2017 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 36ŽN-113 ir 2017 m. rugsėjo 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 36ŽN-230.

3410 000 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, es. ( - ), Plungės m. (dabartinis adresas ( - ), Plungės m.) išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ 50 metų laikotarpiui ne konkurso tvarka, remiantis Telšių apskrities viršininko 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 574 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu, valstybinės žemės valstybės valdymo teise ir šių žemės sklypų pardavimo ir išnuomojimo Plungės rajono savivaldybės Plungės mieste“. Šio įsakymo 3 p. nustatyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – komercinei veiklai, ūkinės veiklos pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Minėtas įsakymas priimtas, remiantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), 28 punktas nustatė, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami jų 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

35Tiek taisyklių, tiek CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame papildomai nurodyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas, o ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

362003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta minėtų teisės aktų pagrindu, t. y. ginčo sklypas ieškovei buvo išnuomotas ne aukciono būdu, o išimtine – lengvatine tvarka dėl nuosavybės teise žemės sklype turimų statinių eksploatavimo.

37Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojančiose valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka – ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais nuostatas konstatavo, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis. Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

38Faktinė ginčo sklype esanti situacija užfiksuota pateiktame 2017 m. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, esantis ( - ), Plungės m., nuomojamas ieškovės, nenaudojamas pagal paskirtį, apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais. Prie akto fotonuotraukose fiksuoti vaizdai patvirtina, jog žemės sklype komercinė veikla nevykdoma, žemės sklypas apaugęs menkaverčiais želdiniais. Nors 2017 m. birželio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pranešimo uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ žemės sklypas sutvarkytas (pašalinti želdiniai, nupjauta žolė), tačiau ir toliau valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, kas konstatuota pakartotiniame 2017 m. rugsėjo 6 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36ŽN-230. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame taip pat užfiksuota, jog ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas, sklypo teritorijoje išlikę sunykę statiniai neužbaigti, nenaudojami, dėl klimato poveikio pamatų konstrukcijos pradėjusios irti, statinys neužkonservuotas; statinio naudojimo paskirtis, nurodyta VĮ Registrų centrinio duomenų banko išraše, neatitinka tikrovės. Taigi, atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pagal paskirtį nėra naudojamas, buvę pastatai sunykę ir neeksploatuojami.

39Iš 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra komercinė, ūkinės veiklos pobūdis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti.

40Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – statyti smulkius verslo objektus ir juos eksploatuoti komerciniais tikslais – reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išnuomotuose sklypuose turi plėtoti ūkinę veiklą, kuri neįmanoma nepastačius atitinkamų objektų ir jų nenaudojant. Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal savo teisinius padarinius tiek nenaudojimas, tiek netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Atsakovės pateikti žemės naudojimo patikrinimo aktai patvirtina, kad išnuomotas valstybinės žemės sklypas pagal paskirtį nėra naudojamas, sklype esantys pastatai sunykę. Degalinės pamatai kadastro duomenų nustatymo metu 2002 metais buvo 5 procentų baigtumo ir nuo to laiko daugiau nepastatyta, statinys neužbaigtas ir nenaudojamas pagal jo paskirtį.

41Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemes sklypą yra grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nes žemės nuomos sutartis buvo sudaryta būtent pastato statybai ir eksploatavimui, ir valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukti.

42Sutiktina su ieškovės atstovės nuomone, jog vien fakto, kad nuomininkas (ieškovė) ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą. Kad sprendžiant nurodytą klausimą, be žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį trukmės, turi būti įvertintos ir tokio nenaudojimo priežastys.

43Ieškovė nurodė, kad sklypo neeksploatuoja dėl objektyvių priežasčių - dėl įmonės statuso ir šiuo metu ribojamo teisinio reglamentavimo. 2013 metais uždarajai akcinei bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla (Šiaulių apygardos teismo 2013-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013)). Sudarant sutartį buvo žinoma, kad nuomojamame sklype esančio pastato baigtumas tik 5 procentai, kas reiškia, kad tik sudarius nuomos sutartį komercinės veiklos vykdymas buvo neįmanomas. Be to, sklypo naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį negalėjo ir dėl finansinės krizės.

44Tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2003 m. kovo 18 d., restruktūrizavimo byla iškelta tik 2013 metais, todėl ieškovė turėjo pakankamai ilgą dešimties metų laikotarpį, per kurį galėjo pradėti vykdyti suplanuotą veiklą. Kad ieškovės įsigyti pamatai aptrupėję ir tolimesnei statybai netinkami, o statybos leidimas nebegalioja, užfiksuota 2004 m. balandžio 21 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymoje Nr. 50. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi numatomai veiklai plėtoti, kad siekė, jog išsinuomota teritorija būtų užstatyta. Faktas, kad ieškovei suteiktas restruktūrizuojamos įmonės statusas taip pat nelaikytina aplinkybe, sutrukdžiusia pradėti statybos ar jų projektavimo darbus. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, ne tik išsaugoti, bet ir plėtoti šią veiklą. Restruktūrizuojamos įmonės veikla nėra nutraukiama. Pateiktame ieškovės restruktūrizavimo plano išraše numatyta, kad degalinių tinklo naujomis degalinėmis plėtra galima, esant kreditorių susirinkimo pritarimui, dėl ko ieškovė aplinkybe dėl pasikeitusio įmonės statuso negali remtis kaip objektyvia. Ieškovės nurodoma finansų krizė galėjo įtakoti ieškovės veiklą tam tikru laikotarpiu, tačiau komercinė veikla nevykdoma išnuomotame valstybiniame žemės sklype daugiau kaip keturiolika metų, todėl finansinė krizė nelaikytina priežastimi, šalinančia ieškovės atsakomybę dėl nuomos sutarties pažeidimo.

45Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos darbai, taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdomos išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus tai pripažįstama pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą.

46Valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodyta žemės nuomos paskirtis yra esminė nuomos sutarties sąlyga. Nuomininkui per 14 metų laikotarpį (nuo 2003 m., kai buvo išnuomotas žemės sklypas degalinės statybai iki žemės nuomos sutarties nutraukimo 2017 m.) pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradėjus komercinės ūkinės veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastačius statinio, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį, kas laikytina esminiu sutarčių pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutartį nutraukti. Aplinkybė, kad ieškovė po Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pranešimo sutvarkė žemės sklypą (nupjovė žolę, pašalino menkaverčius želdinius) mokėjo nuomos mokestį pagal sudarytas sutartis nepaneigia esminio sutarties pažeidimo, pakankančio sutarties nutraukimui.

47Teismas nesutinka su ieškovės atstovės argumentu, jog iki 2017 m,. gegužės 24 d. žemės naudojimo patikrinimo ieškovė nebuvo sulaukusi iš nuomotojo jokių pastabų ar pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, kas neva patvirtina, jog atsakovė ieškovės neveikimo nelaikė sutarties pažeidimu ir savo paties veiksmais suformavo pagrįstą ieškovės lūkestį, kad tokia situacija atsakovei yra priimtina.

48Žemės įstatyme yra nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinės žemės naudojimo kontrolę (32 straipsnio 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktį valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, atsakovė galėjo bet kuriuo metu atlikti ginčo žemės sklypo patikrinimą, siekdama nustatyti kaip yra vykdoma sudaryta nuomos sutartis. Todėl vien tai, kad tokio patikrinimo atsakovė neatliko ir dėl to nepareiškė pretenzijų anksčiau, nesudaro pagrindo sutikti su ieškovės atstovės argumentu, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis buvo vykdoma tinkamai.

49Bylos duomenimis, žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad ginčo žemės sklypas pagal savo paskirtį nėra naudojamas, todėl ieškovė negalėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad sklypo nenaudojimas pagal jo tikslinę paskirtį yra tinkamas valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymas ir kad tokia situacija atsakovei priimtina.

50Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę pripažinti, jog ieškovė jokios sutartyje nustatytos tikslinės naudojimo paskirties veiklos išnuomotame valstybinės žemės sklype pakankamai ilgą laiką nevykdo ir valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nutraukti, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimą neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 36VĮ-1232-(14.36.2.) „Dėl 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N68/2003-0028 nutraukimo“ netenkintinas (CPK 178 straipsnis). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 striapsnis).

51Dėl informavimo apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį

52Ieškovė nurodo, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama nuomos sutartį ir nepasinaudojusi kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis, pažeidė viešojo administravimo principus; atsakovė galėjo ir turėjo įspėti nuomininką dėl pareigos naudoti nuomojamą sklypą pagal paskirtį, nurodyti terminą, per kurį ieškovė turi pradėti eksploatuoti sklypą. . Žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarka numatyta CK 6.564 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią nuomotojas prieš vienašališkai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieš terminą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitos paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Ginčo atveju buvo nuomojamas ne žemės ūkio paskirties žemė, todėl ieškovė apie žemės numos sutarties nutraukimą turėjo būti įspėta prieš du mėnesius.

53Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 36SD-3112-(14.36.137 E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ buvo informuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Taigi, ieškovė apie ketinamą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį buvo informuota. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatyto termino paskirtis – įspėti nuomininką apie pažeidimus, suteikiant galimybę per nurodytą terminą pašalinti priežastis, dėl kurių nuomos sutartis nutrauktina. Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovė (nuomininkė) iš esmės pažeidė valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. nenaudojo įsigyto statinio ir nuomojamos valstybinės žemės pagal tikslinę jų paskirtį, jokių žemės ir statybos darbų nepradėjo, todėl akivaizdu, kad šis pažeidimas apskritai negalėtų būti pašalintas. Ieškovė nenurodė kokiomis kitomis teisės aktuose numatytomis alternatyvomis atsakovė turėjo pasinaudoti, nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ieškovės argumentas dėl viešojo administravimo principų pažeidimų atmestinas.

54Dėl valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo ir žemės numos sutarties nutraukimo

55Ieškovė, ginčydamą vienašalį valstybinės žemės numos sutarties nutraukimą, kaip vieną iš argumentų nurodo faktą, jog nuomos teisė pagal 2003 m. kovo 18 d. nuomos sutartį įkeista AB SEB bankui. Kadangi žemės nuomos teisė buvo įkeista, tai ribojo atsakovės teisę ginčijamą sutartį nutraukti vienašališkai, nuomos sutarties nutraukimas buvo galimas tik teismine tvarka.

56Teismas su tokiu ieškovės argumentu, jog valstybinės žemės sklypo nuomotojas, duodamas sutikimą įkeisti nuomos teisę pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, neturi teisės prieš terminą nutraukti minėtos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, nesutinka. Susitarimą dėl turtinės teisės įkeitimo sudarė ieškovė ir trečiasis asmuo SEB bankas, o nuomos sutartį - ieškovė ir atsakovė, todėl, kaip ir nurodė trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose, SEB bankas kaip ieškovės kreditorius pagal kreditavimo sutartį neturi ir neįgyja teisės reikalauti iš nuomos sutarties kitos šalies (atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos) kokių nors veiksmų ar neveikimo. Teismo vertinimu faktas, kad atsakovė davė sutikimą įkeisti nuomos teisę, neapriboja atsakovės teisės nutraukti nuomos sutartį neteismine tvarka, esant esminiams sutarties pažeidimams. Tai neatitiktų ir valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos žemės nuomininkui naudojant žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį nuomos sutartis nutraukiama (Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Atsakovės teisė nutraukti nuomos sutartį įtvirtinta įstatymuose. Įkeitimo teisė galioja ne tik iki tinkamo kredito sutarties įvykdymo kaip nurodė ieškovė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti ir kiti įkeitimo teisės pabaigos pagrindai. Pagal CK 4.224 straipsnio 1 dalies 4 punktą įkeitimo teisė baigiasi pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui. Jeigu baigiasi teisės, kuri yra įkeitimo dalykas, galiojimo terminas, baigiasi ir įkeitimas, nes nelieka įkeitimo objekto. Laikytina, kad įkeitimo teisė šiuo pagrindu baigiasi ir kai įkeista teisė baigiasi prieš terminą. Išnykus įkeitimo dalykui (ieškovei netekus nuomos teisės) ieškovei kils papildomos pareigos, numatytos kreditavimo sutartyje, už kurios vykdymą yra atsakinga ieškovė.

57Dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą

58Nustačius, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta teisėtai, tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo savo lėšomis atlaisvinti 1,00 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Plungėje, pašalinant pastatą-degalinę.

59Valstybinės žemės nuomos sutarties laikotarpiu atlikus žemės sklypo patikrinimus 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nustatyta, kad žemės sklype esantys pastatai sunykę, žemės nuomininkas žemės sklypo nenaudoja ir neeksploatuoja. Iš patikrinimo metu atliktų fotofiksacijų matyti, kad sklype faktiškai yra pamatų likučiai.

60CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Tačiau ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

61Pagal VĮ Registro centro išrašą ieškovei priklauso pastatas – degalinė, kurios baigtumas 5 procentai, įsigyta 2002 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau tiek Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo metu fiksuoti duomenys, tiek Plungės rajono savivaldybės specialistų 2018 m. liepos 30 d. patikrinimo vietoje akte nustatyti faktai, jog sklypo teritorijoje išlikę tik sunykę pamatai. Atliktų patikrinimų metu ginčo žemės sklype metu nustatyta, kad faktiškai nebėra objekto, kuriam naudoti galimas ne aukciono būdu nuomojamų žemės sklypų formavimas. Ieškovei nenaudojant nei statinio, nei žemės sklypo pagal jų tikslinę paskirtį, sąlygos, dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis, buvo išnykusios, todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklype jokia veikla nėra vykdoma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad numato plėtoti veiklą, susijusią su išlikusių pamatų naudojimu, kurie dar 2004 m. balandžio 21 d. duomenimis tolimesnei statybai buvo netinkami (2004 m. balandžio 21 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymoje Nr. 50). Teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti, todėl, praradus teisę nuomoti žemės sklypą, ieškovė įpareigotina atlaisvinti ginčo žemės sklypą, pašalinant pamatų likučius per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 4.104 straipsnio 1 dalis).

62Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlaisvinti sklypą patikslino, atsisakydama reikalavimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atžvilgiu, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl tenkinus priešieškinį, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

65Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

66ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti.

67Įpareigoti restruktūrizuojamą uždarąją akcinę bendrovę „( - )“ per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 1.00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Plungėje, pašalinant pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei išregistruojant jį, daiktines teises ir visus juridinius faktus, susijusius su pastatu (įskaitant statinio įkeitimą ir žemės sklypo turtinę teisę) iš Nekilnojamojo turto registro.

68Jei uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 1.00 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Plungėje, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pastatą, unikalus Nr. ( - ), pateikti prašymą VĮ Registrų centras dėl pastato daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniu, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš uždarosios akcinės bendrovės „( - )“.

69Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su vienašaliu 2003-03-18 valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 6854-00190001, esančio ( - ), Plungėje (dabartinis adresas – ( - ), Plungė), nuomos sutarties nutraukimu, taikytas 2017 m. lapkričio 20 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi.

70Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2003 m. kovo 18 d.... 5. Nurodė, jog 2002 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8806 pagrindu... 6. Ieškovė, ginčydama šį įsakymą nurodė tokius argumentus:... 7. Vien fakto, kad nuomininkas (ieškovė) ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto... 8. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama nuomos sutartį, nepasinaudojusi kitomis... 9. Daugiau kaip 15 metų atsakovė ieškovės neveikimo nelaikė sutarties... 10. Ieškovė nelaikytina iš esmės pažeidusia nuomos sutartį, todėl sutartis... 11. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu... 12. Nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr.... 13. Nurodė, jog galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta galimybė asmeniui be... 14. Atsakovės patikrinimai, jų pagrindu priimtas administracinis aktas atitinka... 15. Nurodė, jog vienas iš įstatyme įtvirtintų žemės nuomos sutarties... 16. Teisės nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį neriboja turtinės... 17. Atkreipė dėmesį, jog Plungės ir Rietavo skyriuje nerasta duomenų apie... 18. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dėl valstybinės žemės... 19. Nurodė, kad atsakovei atlikus valstybinės žemės patikrinimus vietoje,... 20. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį su atsakovės patikslintu... 21. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 22. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimų į patikslintus ieškinį ir... 23. Teismo posėdžio metu (2018-06-04) ieškovės atstovė patikslintą ieškinį... 24. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė patikslintame... 25. Trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.... 26. Teismas... 27. ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.... 28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2002 m. liepos 22 d. įsigijo nebaigtos... 30. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl valstybinės žemės... 32. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu... 33. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m.... 34. 10 000 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, es. ( - ), Plungės m.... 35. Tiek taisyklių, tiek CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė... 36. 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta minėtų... 37. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551... 38. Faktinė ginčo sklype esanti situacija užfiksuota pateiktame 2017 m.... 39. Iš 2003 m. kovo 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad šalys... 40. Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo... 41. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemes sklypą yra grindžiama jos... 42. Sutiktina su ieškovės atstovės nuomone, jog vien fakto, kad nuomininkas... 43. Ieškovė nurodė, kad sklypo neeksploatuoja dėl objektyvių priežasčių -... 44. Tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2003 m. kovo 18 d.,... 45. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę... 46. Valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodyta žemės nuomos paskirtis yra... 47. Teismas nesutinka su ieškovės atstovės argumentu, jog iki 2017 m,. gegužės... 48. Žemės įstatyme yra nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja... 49. Bylos duomenimis, žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypo... 50. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais ir nurodyta... 51. Dėl informavimo apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį... 52. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama nuomos sutartį ir... 53. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m.... 54. Dėl valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo ir žemės numos sutarties... 55. Ieškovė, ginčydamą vienašalį valstybinės žemės numos sutarties... 56. Teismas su tokiu ieškovės argumentu, jog valstybinės žemės sklypo... 57. Dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą... 58. Nustačius, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta teisėtai,... 59. Valstybinės žemės nuomos sutarties laikotarpiu atlikus žemės sklypo... 60. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne... 61. Pagal VĮ Registro centro išrašą ieškovei priklauso pastatas – degalinė,... 62. Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atlaisvinti sklypą... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra... 65. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265,... 66. ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti.... 67. Įpareigoti restruktūrizuojamą uždarąją akcinę bendrovę „( - )“ per... 68. Jei uždaroji akcinė bendrovė „( - )“ per teismo nustatytą terminą... 69. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Nacionalinei žemės... 70. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos...