Byla 1-171-416/2018

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui L. B., kaltinamojo gynėjui advokatui A. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Z., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui R. U., civilinio atsakovo UAB „Kalvarijos komunalininkas“ atstovui advokatui E. L., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, dalyvaujant vertėjai L. B.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3V. M., asmens kodas ( - ) gim. 1955-02-05 Kalvarijos sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), vedęs, nuo 2016-11-02 UAB „( - )“ direktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalį.

4Teismas

Nustatė

5V. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, o būtent: būdamas UAB „( - )“, įm. kodas ( - ), direktoriumi, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, bei neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi, 2017-01-16 leido elektrikui V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos bei neišdavus jam tinkamos asmeninės apsauginės priemonės, prie sodybos, esančios ( - ), pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01 LR Seimo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 19 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“, 27 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...> Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių <...>, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose <...>, reikalavimus, 2) Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, 6 punkto, numatančio, kad ,,Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, <...>, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti“, 68 punkto, numatančio, kad ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose“, 70 punkto, numatančio, kad „Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“, reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2017 m. sausio 16 d. apie 10.00 val., virstant elektriko V. Z. grandininiu pjūklu „Stihl“ nupjautam medžiui, medžio šaka nukrito ant V. Z. ir pastarajam buvo padaryta vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nubrozdinimas viršugalvyje, dėl ko nukentėjusiajam V. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

6Apklaustas teisme kaltinamuoju V. M. kaltu neprisipažino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog nesutinka, kad V. Z. 2017-01-16 negalėjo dirbti įvykio vietoje. Jis buvo apmokytas pagal specialią programą, jam buvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, leidžiantis dirbti ir vadovauti tokio pobūdžio darbams darbo vietoje. Nuo 2016-11-02 yra UAB ,, ( - )“ direktorius. Pagrindinė bendrovės veikla yra vandens tiekimas ir nuotėkų šalinimas, taip pat bendrovė atlieka papildomus darbus: statybos, medžių genėjimo, žolės pjovimo ir panašius. 2017-01-13 UAB ,, ( - )“ darbuotojams V. Z., S. A. ir Z. L. davė žodinį pavedimą vykti į ( - ), kur reikėjo genėjimo būdu nupjauti tris medžius. V. Z. galiojo darbų saugos instruktažas, kuris buvo pravestas 2016 metais. V. Z. turėjo 2014-04-25 O. Č. mokymo centro išduotą darbų saugos pažymėjimą, leidžiantį dirbti ir vadovauti medžių genėjimo darbams, todėl atskiras darbų vadovas, kuris vadovautų ir prižiūrėtų medžių genėjimo darbus, nebuvo paskirtas. 2017-01-13 V. Z. ir kitiems nurodytiems darbininkams buvo išduoti šalmai, apsauginiai akiniai ir pirštinės. Dokumentuose išduotos apsaugos priemonės nebuvo užfiksuotos, nes to nedaro. Z. L. nurodė su autobokšteliu vykti į Ąžuolų g. 18, Jurgežerių k., o V. Z. žodžiu nurodė pasiimti benzininį pjūklą. Skirstydamas darbus darbuotojams, jų neinstruktavo kaip saugiai dirbti genint medžius, kadangi šiems darbams vadovauti turėjo teisę V. Z.. Apie reikalavimą, kad tokiems medžių genėjimo darbams vadovauti turi tik asmuo, apmokytas kaip pavojingų darbų vadovas, išgirdo tik po šio įvykio. Iki šio įvykio pakako 2014-04-05 V. Z. išduoto darbų saugos pažymėjimo. Atsižvelgiant į tai, atskiro pavojingų darbų vadovo darbui pjaunant medžius genėjimo būdu nebuvo paskyręs. 2017-01-13 pats buvo nuvykęs į įvykio vietą, kur nurodyti darbuotojai buvo nupjovę vieną medį iš trijų, buvo pradėję genėti antrąjį medį, tačiau pakilus vėjui, žodžiu jiems nurodė darbus baigti. Likusius darbus atidėjo 2017-01-16. 2017-01-16 V. Z. ir kitiems minėtiems darbininkams žodžiu nurodė važiuoti į sodybą, esančią ( - ), ir nupjauti likusius du medžius. V. Z. ir kitiems darbininkams išvažiavus į nurodytą darbo vietą, pats išvyko į susirinkimą. Į nurodytą darbo vietą pats nevyko. Buvo susirinkime, kai V. M. pranešė, jog darbo vietoje susižalojo V. Z.. Tuo metu V. Z. iš įvykio vietos jau buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos. Į Įvykio vietą nuvyko kartu su vandens ūkio meistru V. M. ir dviem darbų saugos konsultantais. Įvykio vietoje rado autobokštelį, darbuotojus Z. L. ir S. A., policijos pareigūnus. Matė, kad įvykio vietoje ant kelmo buvo šalmas ir benzininis pjūklas. V. Z., kaip ir kiti darbuotojai, darbų saugos klausimais buvo instruktuojamas kiekvienais metais. V. Z. paskutinį kartą buvo instruktuotas 2016-06-27, instruktažas įvykio dieną vis dar galiojo. Jis pats nėra apmokytas kaip pavojingų darbų vadovas ir neturi atitinkamo pažymėjimo, tačiau nuo 2017 m. vasario mėn. pavojingų darbų vadovu buvo paskirtas įmonės gamybos inžinierius A. L.. Nežino, kad medžių kirtimo darbus turėjo prižiūrėti ir jiems vadovauti asmuo, apmokytas būtent kaip pavojingų darbų vadovas. Pagal V. Z. galiojantį 2014-04-05 darbų saugos pažymėjimą V. Z. kaip ir galėjo vadovauti medžių genėjimo darbams. Yra įsitikinęs, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, jog pats V. Z. medį pjovė nenugenėtą, o iškart nuo kamieno. Medis turėjo būti nupjautas genėjimo būdu, t.y. nuo viršaus iš pradžių nugenint šakas ir tik po to pjaunant kamieną. Kodėl taip V. Z. pasielgė, pasakyti negali. Įsitikinęs, kad jis turėjo teisę atlikti šį darbą ir jam vadovauti. Jis darbo atlikimui buvo apmokytas ir turėjo tam pakankamai žinių. V. Z. pavojingų darbų vadovu jo išleistu teisės aktu paskirtas nebuvo. Nežinojo, kad to reikia. Kadangi savęs kaltu nelaiko, o įvykis kilo dėl paties V. Z. kaltės, civilinių ieškinių nepripažįsta.

7Nors kaltinamasi savo kaltę neigia, ji įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.

8Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. paaiškino, kad UAB „( - )“ dirba jau 20 metų elektriku. Kuomet būdavo laisvas nuo savo tiesioginių pareigų, būdavo siunčiamas atlikti kitų darbų. 2017-01-13, buvo penktadienis, bendrovės direktoriaus buvo paskirtas pjauti medžius kažkokioje sodyboje. Buvo paskirtas juos pjauti, nors turi pažymėjimą, leidžiantį jam medžius tik genėti. Tą pačią dieną medžius apgenėjo, tačiau pakilo vėjas ir darbus dėl to nutraukė. Pirmadienį, t.y. 2017-01-16 vėl gavo direktoriaus nurodymą pjauti medžius ten pat. Vyko kartu su bendradarbiais S. A. ir Z. L.. Z. L. buvo autobokštelio operatorius, o A. A. šiaip dirbo. Sprendimą pjauti medį negenėtą, o iš karto nuo kamieno apačioje, priėmė visi trys dėl to pasitarę. Visada tardavosi, kaip elgsis. Todėl, jiems taip bendrai nutarus, jis užsidėjo šalmą, pasiėmė pjūklą ir pjovė medį nuo kelmo. Tas medis buvo pasviręs ir turėjo saugiai nukristi. Medis buvo stambus. Iš pradžių išpjovė kylį, tada jį išmušė ir pasitraukė į šoną. Tada iškart pajuto smūgį, po kurio atsibudo tik ligoninėje. Aplinkybė, jog medį pjauti iškart nuo kamieno, priėmė jis vienas, neatitinka tikrovės. Jo buvę bendradarbiai liudytojai meluoja, nes jie tebedirba bendrovėje ir negali sakyti kitaip. Jie priklausomi nuo direktoriaus. Tokios rūšies darbuose jie su bendradarbiais visada tardavosi. Taip buvo ir šį kartą. Z. L. bokštelį buvo parengęs ne šio medžio pjovimui, bet kito medžio, kurį taip pat tą pačią dieną dar būtų reikėję nupjauti. Patvirtino, jog turi darbų saugos pažymėjimą, įgytą per mokymus O. Č. įmonėje. Tačiau ten nieko apie stambių medžių pjovimą mokomas nebuvo. Jis buvo apmokytas tik medžių genėjimo, kiek tai reikalinga elektrikui, jei medžiai trukdo laidams. Tinkamos saugos priemonės tam darbui išduotos taip pat nebuvo. Buvo tik paprastas statybininko šalmas, kuris buvo laikomas bokštelio kabinoje. Iš rūbų tebuvo paprasta vatinė, kurios apsivilkęs ir nebuvo. Kokių nors kitų specialių drabužių neturėjo. Darbų vadovu jo niekas nepaskyrė ir kaip tokio neinstruktavo. Pabrėžia, jog jo turimas pažymėjimas tesuteikia teisę genėti medžius, bet ne juos pjauti. Po įvykio kalbėjo su bendrovės vadovu. Jis kategoriškai atsisakė atlyginti bet kokią žalą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog tą medį, kurį pjovė, jau buvotą genėjęs penktadienį iš bokštelio. Apgenėjo tik tiek, kiek pasiekė iš bokštelio. Jo aukštis nebuvo pakankamas. Darbo dėl vėjo nebaigė. Jį tęsė įvykio dieną – pirmadienį. Kadangi bokštelis buvo per žemas, to dalbinai apgenėto medžio viršūnėje dar buvo likę šakų. Todėl jį tokį ir pjovė iškart nuo kamieno. Nepastebėjo, kad viršuje šakos susipynę su greta augančių medžių šakomis. Todėl, bendru sprendimu nutarus medį pjauti nuo kelmo, susipynusi šaka krito ir jį sužalojo. Siunčiant juos dirbti, bendrovės direktorius net neužsiminė, kad jis turės šiam darbui vadovauti. Su akto išvadomis, kuriose nurodoma ir jo kaltė nesutinka. Jis negalėjo pilnai nugenėti medžio, kadangi bokštelis buvo per žemas. Su medžių pjovimo tvarka nebuvo supažindintas ir to apmokytas, todėl negalėjo tinkamai įvertinti situacijos. Kitoje dalyje su aktu sutinka, pripažįsta tuos pažeidimus, kuriuos konstatavo darbų sauga. Įvykis buvo ne dėl jo kaltės. Prašo atsižvelgti į tai, kad patys jo pirmieji duoti parodymai nebuvo tikslūs, kadangi buvo duoti ligoninėje dar neatsigavus po traumos. Kadangi yra nukentėjęs, byloje reiškia civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, prašo jį tenkinti. Taip pat prašo priteisti išlaidas jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

9Liudytojas S. A. paaiškino, kad pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba UAB „( - )“ statybininku. 2017-01-16 apie 10 val. atvyko adresu ( - ), nupjauti augančius didelius medžius. Kartu su juo atvyko darbuotojai V. Z. ir Z. L.. Ketino pjauti vieną iš medžių. Tų medžių pjovimui bendrovė buvo gavusi sodybos savininko paraišką. Toje sodyboje jie jau dirbo pentadienį. Taip pat reikėjo pjauti medžius. Darbui naudojo ir bokštelį., tačiau dėl didelio vėjo penktadienį darbų pabaigti negalėjo, todėl vėl visi atvyko pirmadienį į tą pačią vietą. Kiek žino, V. Z. turėjo kažkokį medžių pjovimui reikalingą pažymėjimą. Jis pats tokio neturi. Pats prieš tai buvo dėl darbo pasirašytinai instruktuotas, tačiau detalių neprisimena. Dirba statybininku, tačiau šiam medžių pjovimui buvo paskirtas pagalbiniu darbininku. Jam reikėjo atmetinėti nupjautas ir nugenėtas medžių šakas. Į šiuos darbus siuntė direktorius. Penktadienį jis pats buvo darbo vietoje. Pirmadienį direktoriaus vietoje nebuvo. Viskam vadovavo pats V. Z.. V. Z. pasakė, kad medžio dalimis nereikia smulkinti. Kad būtų greičiau jis ir nusprendė medį pjauti visą iš karto nuo kelmo. Medis buvo pasviręs į tvenkinio pusę, todėl tikėjosi, kad jis ir kris į tą pusę. V. Z. medį pjovė su pjūklu. Jis medžio kamiene prie žemės išsipjovė ,,kylį“, kad taip užtvirtinti medžio kritimo kryptį. V. Z., baigęs pjauti ėjo atgal nuo medžio ir paslydęs parkrito. Jam nuo galvos tuo metu nukrito ir apsauginis šalmas. Tuo pat metu medis virto į tvenkinio pusę. Kaip V. Z. ant galvos užkrito medžio šaka, nematė. Iškart pribėgo prie V. Z. ir pamatė, kad jis be sąmonės, veidas pamėlęs. Greitąją pagalbą iškvietė Z. L.. Medikams nurodžius, V. Z. nejudino, tik po galva padėjo jo kepurę. Ant nukentėjusiojo galvos matėsi nežymus sužalojimas. Šaka, kuri užkrito ant nukentėjusiojo, nebuvo pjaunama, ji nulūžo nupjautam medžiui krentant. Kiek žinoma, V. Z. su darbų sauga susipažinęs, darbo vietoje buvo blaivus. Kiek teko dirbti, medžius pjauna, geni visada V. Z.. Ta šaka, kuri sužalojo V. Z., nulūžo pati, nes pjaunamo medžio šakos viršuje buvo susipynę su gretimai augusių medžių šakomis. Nupjautam medžiui griūvant, dėl susipynimo šaka nulūžo ir nukrito ant nukentėjusiojo. Jau po įvykio, buvo papildomai instruktuoti, kad tokie darbai atliekami pirmiausia nuo viršūnės nugenėjus šakas ir smulkinant medį nuo viršaus, o ne pjaunant jį visą nuo kamieno prie žemės. Įvykio dieną, lyg tyčia, V. Z. net nepersirengė, o tik užsidėjo šalmą. Z. L. yra bokštelio operatorius. Jis tą dieną minėjo, kad reikia medį pjauti pradėti iš bokštelio, tačiau V. Z. pjovė iškart kamieną prie žemės. Jis ir kaltas, kad taip pjovė, o susipynę šakos lūžo ir jį sužalojo. Tai ir buvo įvykio priežastis.

10Liudytojas Z. L. paaiškino, kad 2017-01-16 dirbo UAB „( - )“ vairuotoju. Kartu yra ir bokštelio operatorius. Su V. Z. ir S. A. nuvyko į darbo vietą. Ten jau buvo dirbę pentadienį iki šio įvykio. Tada darbams vadovavo direktorius. Taip pat pjovė medžius, bet juos pirma iš bokštelio nuo viršūnės genėjo ir taip smulkino. Pentadienį darbų dėl didelio vėjo neužbaigė, todėl vėl atvyko įvykio dieną jų tęsti. S. A. buvo kaip pagalbinis darbininkas šakoms atkrauti. Jis pats parengė darbui bokštelį, pastatė jo atramas. Pats jis turi pažymėjimą, leidžiantį dirbti su bokšteliu. Yra instruktuotas, tai vyksta periodiškai, būdavo surenkami parašai. Parašus surinkdavo meistras V. M.. Bokštelis reikalingas darbams, kurie susiję su aukščiu. Kažkokios specialios programos apmokyti dirbti su medžių pjovimu nebuvo. Darbovietėje medžių pjovimo specialistu buvo laikomas V. Z.. Kadangi pats specialiai dėl medžių pjovimo apmokytas nebuvo, negali pasakyti, ar medžio pjovimas nuo apačios yra pavojingas. Šiuo atveju tokį pjovimo būdą pasirinko ir priėmė V. Z.. Jis net nepersirengė specialiais rūbais. Bokštelis buvo parengtas darbui, bet nukentėjusysis juo nepasinaudojo. Apie V. Z. turimus pažymėjimus ir jų rūšis nežino, tik žino, jog nukentėjusysis yra apmokytas ir turi pažymėjimą tam, kad galėtų lipti į jo aptarnaujamą bokštelį. S. A. buvo tik pagalbinis darbuotojas. V. Z. buvo su šalmu. Jį pasiėmė iš bokštelio kabinos, kur buvo visų šalmai. Tai yra paprasti statybininkų šalmai. Iki pat įvykio matė nukentėjusįjį su šalmu. Kai krito šaka, nematė, nes nešė tuo metu padėti kažkokį įrankį. Kai V. Z. jau buvo nukritęs, šalmas gulėjo šalia jo. Medį pjauti nuo kamieno jo nenugenėjus nuo viršaus, priėmė pats V. Z.. Jų nuomonės neklausė. Tokius darbus yra tekę dirbti ir anksčiau, tačiau medžių pjovimo ar genėjimo specialių mokymų ar kursų nebuvo.

11Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba UAB „( - )“ meistru. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad apie 5 metus buvo atsakingas už bendrovės darbuotojų supažindinimą su darbų sauga, vidaus tvarkos taisyklėmis. Visos instrukcijos yra patvirtintos bendrovės direktoriaus, o parengtos konsultuojančios šiuo klausimu bendrovės. 2017-01-16 apie 07.45 val. atvyko į darbą. Apie 08.00 val. išvažiavo į degalinę, esančią Kalvarijoje. Išvažiuodamas matė į darbą atvykusius Z. L. ir S. A.. Nukentėjusiojo buvimo neįsidėmėjo. Kiekvieną dieną konkrečius darbus skirsto direktorius V. M. arba statybos inžinierius J. S.. Pieš išvydamas nežinojo, kad V. Z., Z. L. ir A. A. turės vykti dirbti į ( - ). Degalinėje buvo apie 40 min., po to sugrįžo į darbovietę. V. Z., Z. L. ir A. A. dar buvo bendrovėje. Kada ir kur jie išvyko, jam tada žinoma nebuvo. Prieš 10 val. jam paskambino J. S. ir pasakė, kad reikia vykti link Juodelių kaimo, kur pirmoje sodyboje nuo pagrindinio kelio susižalojo V. Z.. J. S. apie įvykį pranešė Z. L. ar S. A.. Važiuodamas link įvykio vietos, paskambino Z. L., paklausė, ar iškviesta greitoji medicinos pagalba. Z. L. informavo, jog greitoji iškviesta, buvo skambinta du kartus. Daugiau su Z. L. nekalbėjo. Apie 10 val. atvyko į įvykio vietą. Ten pamatė nuvirtusį medį ir kelmą, šalia kurio gulėjo V. Z.. Jis gulėjo apie 1,5 m nuo kelmo, galva į sodybos pusę, kojomis į kelmą. V. Z. gulėjo be šalmo, šalmas gulėjo ant žemės prie jo kojų apie 1 metro atstumu. Šalmo nelietė. Bandė kalbinti V. Z.. Šis buvo atmerkęs akis, tačiau nekalbėjo. Išorinių kūno sužalojimų ant V. Z. kūno nepastebėjo. V. Z. buvo be apsauginių akinių, reikalingų tokių darbų atlikimo metu. Po kelių minučių atvyko greitoji medicinos pagalba. Medikai iškart išsivežė nukentėjusįjį. Įvykio vietoje buvo bokštelis, kuris buvo nuleistas, t. y. ne darbinėje padėtyje. Z. L. pasiteiravo, ar buvo naudojamas bokštelis. Z. L. nurodė, jog bokštelį parengė darbui, tačiau V. Z. nutarė pjauti medį be iš bokštelio, kad būtų greičiau. Z. L. informavo, kad į šią darbo vietą juos atsiuntė V. M.. Vėliau tą patį patvirtino ir pats V. M.. Įvykio dieną tik V. Z. turėjo pažymėjimą darbui su motopjūklu ir tik jis buvo apmokytas, kaip reikia elgtis su juo. Šis pažymėjimas išduodamas penkiems metams ir buvo galiojantis iki 2019 m. Z. L. turėjo valdyti bokštelį, o S. A. buvo pagalbinis darbininkas. V. Z. 2016-06-27 be kitų instrukcijų ir taisyklių buvo supažindintas su darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukcija. Pats instruktavo V. Z., t. y. pats skaitė jam instruktavimo kortelėje nurodytus dokumentus, apie supažindinimą su nurodytais dokumentais V. Z. patvirtino savo parašu. Pagal darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus, saugos ir sveikatos instrukciją, įvykio vietoje V. Z., prieš pjaudamas medį, naudojantis autobokšteliu ir motopjūklu, pradedant nuo medžio viršūnės, turėjo nugenėti medžio šakas ir tik po to pjauti medžio kamieną. Kaip suprato, įvykio vietoje iš karto buvo pjaunamas medžio kamienas, prieš tai nenugenėjus pjaunamo medžio šakų. Po to, kai policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, Z. L. ir S. A. į bendrovę parvežė V. Z. šalmą bei motopjūklą. Po šio įvykio V. Z. šalmas nebuvo naudojamas ar kaip nors tvarkomas, jis buvo laikomas jo kabinete. Prieš keletą metų V. Z. buvo išduotas šalmas, apsauginiai akiniai ir pirštinės, kuriuos jis privalėjo dėvėti darbo vietoje, tačiau patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Patvirtino, kad nukentėjusysis turėjo pažymėjimą medžių genėjimo darbams atlikti, tačiau negalėjo būti ir neturėjo teisės dirbti pavojingų darbų vadovu. Įvykio dieną pavojingų darbų vadovas paskirtas nebuvo. Dirbti vyrius į objektą atsiuntė direktorius.

12Liudytojas V. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2017-01-13 jo sodyboje, esančioje ( - ), dirbo UAB trys ,, ( - )“ darbuotojai, kurie nupjovė vieną jo sodyboje buvusį medį. Vienas iš darbuotojų buvo pažįstamas V. Z., kitų nepažinojo. Kadangi reikėjo nupjauti du medžius, o nurodytą dieną buvo didelis vėjas, su darbuotojais susitarė darbus atidėti sekančiai darbo dienai. Šią dieną darbuotojai atvažiavo jam būnant namuose. Tačiau netrukus jis išvažiavo ir paliko juos dirbti sodyboje. 2017-01-16 maždaug po 08 val. ryto į jo sodybą atvažiavo tie patys UAB ,, ( - )“ trys darbuotojai, kurie turėjo nupjauti likusį vieną medį. Įvykio dieną visi trys darbuotojai jo akivaizdoje užsidėjo šalmus ir pradėjo ruoštis medžio pjovimui. Nematė, ar vyriškiai naudojosi bokšteliu, kadangi nežiūrėjo kaip jie dirba, tik girdėjo dirbantį benzopjūklą. Pagal benzopjūklo garsą suprato, kad medis buvo labai greitai nupjautas, darbuotojai užtruko apie 10 min. Kuomet vyko medžio pjovimo darbai, jis buvo name, todėl nieko nematė ir apie įvykį papasakoti negali. Pro langą pastebėjo, kad įvykio vietoje dirbę du darbuotojai pradėjo bėgioti, kažkam skambinti, medis jau buvo nupjautas. Išėjęs į kiemą pamatė, kad prie nupjauto medžio kelmo guli V. Z.. V. Z. gulėjo be šalmo, o jo šalmas buvo apie vieno metro atstumu nuo V. Z. galvos. Ant V. Z. jokių sužalojimų ar kraujo nesimatė, jis kvėpavo, norėjo pakelti galvą, tačiau bendradarbiai neleido to daryti. Nematė, kokiomis aplinkybėmis susižalojo V. Z.. Už suteiktas paslaugas, t. y. nupjautus medžius sumokėjo 2017-01-24. Iš anksto už paslaugą neatsiskaitė, kadangi iš viso jam reikėjo nupjauti penkis medžius. Dėl planuojamų darbų, dar prieš Kalėdas derinosi su UAB ,, ( - )“ direktoriumi.

13Liudytoja D. B. paaiškino, kad yra Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus pareigūnė. 2017-01-18 Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriuje buvo gautas pranešimas iš UAB ,, ( - ) apie nagrinėjamą įvykį, kuriame nukentėjo bendrovės darbuotojas V. Z.. Pranešimas buvo užregistruotas, įvykį tirti buvo pavesta jai. Paaiškėjo, kad darbuotojas patyrė sunkią traumą. Tyrime dalyvavo darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas. Buvo surinkta medžiaga, apklaustas nukentėjęs ir liudytojai. Buvo apklaustas ir bendrovės vadovas. Buvo pripažinta, kad įvykis kilo darbo metu. Įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Buvo surašytas aktas. Pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo kontroliuojama kaip darbuotojas laikosi darbo saugos reikalavimų. V. Z. buvo leista pjauti medžius neturint tam reikiamos kvalifikacijos bei ją suteikiančių dokumentų. Buvo atliekami darbai, kurie pagal savo pobūdį teisės aktų priskiriami pavojingų darbų kategorijai, tačiau juos atliekant, pavojingų darbų vadovo nebuvo. Jis paprasčiausiai nebuvo paskirtas. Šiuo atveju buvo pjaunamas medis, esantis ne pavienis, bet medžių masyve. Ir tai jau pagal savo pobūdį yra miško ruošos darbai, kurie imperatyviai teisės aktų priskiriami pavojingiems darbams. Atlikto tyrimo metu bendrovė nepateikė jokio dokumento, kad šiems darbams atlikti buvo paskirtas pavojingų darbų vadovas, nors tai yra privaloma. Miško darbų saugos taisyklėse nurodyta, kad šiems darbams turi vadovauti atestuotas darbų vadovas. Būtent jis nurodo medžio pjovimo kryptį. Ten, kur buvo pjaunamas medis, buvo visa medžių grupė, tai buvo pavojinga ir priklausė pavojingų darbų kategorijai. „( - )“ Darbo inspekcija planinio inspektavimo atlikusi nebuvo. Jis atliktas tik po nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo. Taip atsitiko, kadangi bendrovė kaip savo pagrindinės veiklos nenurodė pavojingų darbų vykdymo. Todėl bendrovė ir nepateko į prioritetinę Darbo inspekcijos inspektuojamų ūkio subjektų grupę. Bendrovėje buvę darbo saugą reglamentuojantys dokumentai ruošti tuo užsiimančios bendrovės. Teisės aktai, reglamentuojantys darbo saugą, leidžia ūkio subjektui sudaryti sutartį su kitu juridiniu asmeniu dėl lokalinių darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų parengimo. Tačiau prieš tokią sutartį sudarant, kiekvienas darbdavys turi pasitikrinti to juridinio asmens kvalifikaciją. Taip pat pilnai pateikti tam subjektui informaciją apie savo vykdomos veiklos kryptis ir apimtį. Šiuo atveju, ta įmonė kuri rengė minėtus dokumentus, galimai neturėjo pakankamai žinių. Taip pat, neaišku, ar dokumentų rengimo užsakymo metu rengėjas buvo informuotas ir apie tai, jog vykdo pavojingus darbus. To „Kalvarijos komunalininkas“ nebuvo deklaravęs ir Darbo inspekcijai. Klabant apie įvykusio nelaimingo atsitikimo detales, pabrėžtina, jog bendrovės darbuotojams atliekant pavojingus darbus, pavojingų darbų vadovas turi būti darbo vietoje nuolat ir jiems betarpiškai vadovauti. Be to, atliekant medžių pjovimo darbus, būtini specialūs drabužiai, šalmas. Šiuo atveju buvo išduoti tik minimalius reikalavimus atitinkantys specialūs rūbai, kurių įvykio metu nukentėjusysis nedėvėjo. Taip pat buvo išduotas tik primityvus, tokiems darbams atlikti netinkamas, paprastas statybos šalmas. Specialus šalmas yra su skydu, apsaugančiu akis. Įvykio tyrimas atskleidė, kad nebuvo vykdoma net tai, kas buvo numatyta bendrovės lokaliniame akte, reglamentuojančiame darbo saugą. Pjaunat medį turėjo darbuotojas dėvėti visą specialią tam skirtą apsauginę aprangą. To tikrai nebuvo. Nukentėjusysis V. Z. įvykio metu disponavo medžio pjovimo operatoriaus pažymėjimu. Tačiau jis nėra identiškas pavojingų darbų vadovo pažymėjimui ir tokios kvalifikacijos nesuteikia. Todėl šio pažymėjimo buvimas pas nukentėjusįjį nepagrįstai bandomas interpretuoti kaip dokumentas, suteikiantis teisę jam vadovauti pavojingiems darbams ir neva jis tą dieną tokią funkciją ir atliko. Nukentėjusiojo turėtas pažymėjimas yra patvirtinantis tik faktą, kad jis yra apmokytas pagal neformalią mokymo programą. Jos trukmė tėra 30 mokymo valandų, per kurias tikrai neišmoksi pavojingų medžių pjovimo darbų. Šis pažymėjimas nesuteikia kvalifikacijos. Tyrimo metu buvo domėtasi šį pažymėjimą išdavusia O. Č. mokymo įstaiga ir buvo nustatyta, kad ši įstaiga mokymo proceso metu darbuotojui tesuteikia tik kompetenciją, tačiau nesuteikia kvalifikacijos. Šio centro mokymo programa apėmė kompetencijos suteikimą darbuotojui atlikti darbus pjaunant pavienį medį. Įvykio metu gi, buvo visas medžių pasyvas, o ne pavienis medis. Kad turėtų kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio pavojingus darbus, V. Z. turėjo būti apmokytas pagal labai, ilgą, virš 200 valandų trukmės, programą ir dar turėjo atlikti praktiką. To padaryta nebuvo. Šiuo atveju V. Z. privalėjo vadovauti pavojingų darbų vadovas. Jis savarankiškai dirbti ar pats vadovauti tam neturėjo teisės ir reikiamos kvalifikacijos. Pagal teisės aktų reikalavimus pavojingų darbų vadovai skiriami direktoriaus įsakymu, ar kitu bendrovės vadovo lokaliniu aktu. Pavojingų darbų vadovu skiriamas darbuotojas turi būti apmokytas, atestuotas, turintis tai patvirtinantį pažymėjimą. Šiuo atveju, atlikto tyrimo metu, lokalinių teisės aktų šiuo klausimu bendrovėje nerasta, apie jų priėmimą ar buvimą duomenų nebuvo pateikta. Šiuo atveju, pavedus V. Z. ir leidus jam dirbti nurodytą darbą buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Miško darbų saugos taisyklės. Darbo metu nukentėjusysis dėvėjo netinkamą šalmą, jis buvo senas statybinis. Darbdavys turėjo pasirūpinti, kad darbuotojas būtų instruktuotas ir tinkamos kvalifikacijos. Taip pat ir pats darbuotojas yra atsakingas už savo sveikatą ir saugą. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei jis neinstruktuotas. Pats V. Z. tebuvo elektrikas, neatestuotas nurodytų darbų atlikimui. Medžio pjovimo instrukcijoje 11 punkte nurodyta, kad medžius galima pjauti tik nugenėjus šakas. Tuo tarpu V. Z. tebuvo apmokytas genėti šakas, galėjo tam naudotis vietoje buvusiu bokšteliu.

14Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2017-01-16 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ( - ). Apžiūrima teritorija, joje esantys medžiai, medžių dalys ir šakos. Teritorija padengta iki 12 cm sniego sluoksniu. Matomas stovintis sunkvežimis su hidrauliniu keltuvu. Matomas apie 70 cm skersmens kelmas, prie kelmo matomos šakos, rastas benzininis grandininis pjūklas ir šalmas (t.1, b. l. 25-31); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G 62/2017(09), iš kurios matyti, kad V. Z. konstatuota vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nubrozdinimas viršugalvyje. V. Z. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, ir dėl galvos smegenų sumušimo bei pabrinkimo, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. V. Z. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai paveikiant žalojančiam paviršiui, galimai 2017-01-16, kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, t.y. ant galvos užkrentant medžio šakai(t.1, b. l. 127-128); 2017-02-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. M. vyriausiajai tyrėjai I. D. pateikė šalmą ir UAB ,, ( - )“ darbų saugos dokumentų kopijas(t.1, b. l. 143-145); Pateiktų dokumentų kopijos prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t.1, b.l.146-175, t.2, b.l. 1-33); 2017-02-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. I. vyriausiajai tyrėjai I. D. pateikė UAB „( - )“ 2017-01-24 kvitą serija KOOM Nr. 010535, kuris buvo nukopijuotas kopijavimo aparatu, bei prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t.2, b. l. 34-35, 36); 2017-02-14 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, iš kurio matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas – pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 1 d. ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 20 str. 1 d. ,,Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“, 27 str. 1 d. ,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...> Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių <...>, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose <...>, Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 6 p. ,,Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, <...>, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti“, 68 p. ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose.“, 70 p. ,,Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“, numatytus reikalavimus. 2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas: elektrikas V. Z. prieš pradedant pjauti klevą nenugenėjo jo šakų, kad virstančio klevo šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. ,,Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.“, reikalavimas, UAB ,, ( - )“ Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus (medžių genėjimo, krūmų pjovimo, malkų pjovimo motoriniu pjūklu) saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2016-05-04 įsakymu Nr. 11, 11.2 p. ,,Medžio genėjimo darbus reikia pradėti nuo medžio viršūnės, apgenint visas šakas, kad virstančio medžio šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio“ reikalavimas (t.2, b.l. 40-43). Nelaimingo atsitikimo darbe UAB „( - )“ tyrimo dokumentais (medžiaga) (t.2, b.l.44-161); 2017-03-23 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu apžiūrėtas 2017-02-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. M. pateikto šalmas, kurį dėvėjo nukentėjusysis. Šalmas plastikinis, raudonos spalvos, šalmo išorinėje pusėje matomi subraižymai, dešinėje pusėje ir galinėje dalyje matomi pažeidimai, šalmo dešinėje ir kairėje pusėje mazgais pritvirtintas žalios spalvos vientisas dirželis(t.2, b.l.162).

15Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta.

16Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys ar jam įgaliotas asmuo, kuriam ir tenka atsakomybė, jei dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų saugioms darbo sąlygoms nebuvimo įmonėje, ar jų nepakankamo įdiegimo, įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Taigi Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialusis – darbdavys (įmonės vadovas) arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje asmuo. Minėto nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu, tačiau ji bet kuriuo atveju siejama su darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

17Byloje ištirtų įrodymų pagrindu, t.y. aukščiau analizuotų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei bylos rašytinių įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, jog kaltinamasis pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Tai pasireiškė tuo, kad kaltinamasis, būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, bei neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi, 2017-01-16 leido elektrikui V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos bei neišdavus jam tinkamos asmeninės apsauginės priemonės, prie sodybos, esančios ( - ), pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, priimto 2003-07-01 LR Seimo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 19 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 20 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“, 27 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad ,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...> Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių <...>, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose <...>, reikalavimus; Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208, 6 punkto, numatančio, kad ,,Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, <...>, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti“, 68 punkto, numatančio, kad ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose“, 70 punkto, numatančio, kad „Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“, reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2017 m. sausio 16 d. apie 10.00 val., virstant elektriko V. Z. grandininiu pjūklu „Stihl“ nupjautam medžiui, medžio šaka nukrito ant V. Z. ir pastarajam buvo padaryta vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų momenkaulių, kairio smilkinkaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, nubrozdinimas viršugalvyje, dėl ko nukentėjusiajam V. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, nustatyta faktinė situacija, kad darbdaviui pažeidus darbų saugos įstatymų reikalavimus, kilo nelaimingas atsitikimas darbe, kurio pasekmė sunkus sveikatos sutrikdymas darbuotojui.

18Ištirtais įrodymais nustatyta, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo kontroliuojama, kaip darbuotojas laikosi darbo saugos reikalavimų. Nukentėjusiajam buvo leista pjauti medžius, neturint tam reikiamos kvalifikacijos bei nesant jos suteikimą patvirtinančių dokumentų. Buvo atliekami darbai, kurie pagal savo pobūdį teisės aktų priskiriami pavojingų darbų kategorijai, tačiau juos atliekant, pavojingų darbų vadovo nebuvo. Jis paprasčiausiai nebuvo paskirtas. Buvo pjaunamas ne pavienis medis, bet medis, esantis medžių masyve. Ir tai jau pagal savo pobūdį yra miško ruošos darbai, kurie imperatyviai teisės aktų priskiriami pavojingiems darbams. Atlikto tyrimo metu bendrovė nepateikė jokio dokumento, kad šiems darbams atlikti buvo paskirtas pavojingų darbų vadovas, nors tai yra privaloma. Miško darbų saugos taisyklėse nurodyta, kad šiems darbams turi vadovauti atestuotas darbų vadovas. Būtent jis nurodo medžio pjovimo kryptį. Ten, kur buvo pjaunamas medis, buvo visa medžių grupė, tai buvo pavojinga ir priklausė pavojingų darbų kategorijai. Buvo atliekami pavojingi darbai, kuriems privalu buvo paskirti pavojingų darbų vadovą, kuris betarpiškai darbams vadovautų vietoje, kontroliuotų, ar šiuos darbus vykdantys darbuotojai laikosi tokius darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. To padaryta nebuvo, kas leido nukentėjusiajam, kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, darbo vietoje nesilaikyti darbo saugos reikalavimų, pačiam nekontroliuojamam priimti nekvalifikuotus ir pavojingus sprendimus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs sunkų darbuotojo sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateikto 2017-02-14 nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas – pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 1 d. ,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, 20 str. 1 d. ,,Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo Įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“, 27 str. 1 d. ,,Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. <...> Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių <...>, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose <...>, Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 6 p. ,,Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, <...>, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, draudžiama leisti dirbti“, 68 p. ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose.“, 70 p. ,,Pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus“, numatytus reikalavimus. 2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas: elektrikas V. Z. prieš pradedant pjauti klevą nenugenėjo jo šakų, kad virstančio klevo šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. ,,Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.“, reikalavimas, UAB ,, ( - )“ Darbuotojo, atliekančio miško ruošos darbus (medžių genėjimo, krūmų pjovimo, malkų pjovimo motoriniu pjūklu) saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2016-05-04 įsakymu Nr. 11, 11.2 p. ,,Medžio genėjimo darbus reikia pradėti nuo medžio viršūnės, apgenint visas šakas, kad virstančio medžio šakos neatskiltų ir nenukristų iš aukščio“ reikalavimas (t.2, b.l. 40-43).

19Taigi, kaltinamajam kaip bendrovės vadovui, nepaskyrus pavojingų darbų vadovo ir pasiuntus be jo dirbti reikiamos kvalifikacijos neturinčių trijų žmonių grupę, iš pradžių jai asmeniškai pačiam vadovaujant, kilo nelaimingas atsitikimas, kurio pasekmė – sunkus sveikatos sutrikdymas vienam iš darbuotojų. Akivaizdu, kad jei būtų laikytasi aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimų, būtų paskirtas pavojingų darbų vadovas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, ir jis būtų betarpiškai vadovavęs pavojingiems darbams vietoje, būtų užkirstas kelias nukentėjusiojo pavojingiems veiksmams, dėl kurių ir kilo nelaimingas atsitikimas, sukėlęs sunkias pasekmes. Vadovaujamas pavojingų darbų vadovo, nukentėjusysis būtų privalėjęs visus darbus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka – nugenėti medį nuo viršūnės, o tik po to pjauti medžio kamieną. Taip būtų išvengta negenėtų medžio šakų susipynimo viršūnėje, jų lūžimo bei kritimo ir nukentėjusiojo sužalojimo. Vertinant įrodymų tyrimo teisme metu surinktus duomenis laikytina, kad kaltinamojo V. M. nepaskyrimas pavojingų darbų vadovo buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių priežastis, t.y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys. Galop tai ir sukėlė sunkias pasekmes. Todėl teismas laiko, kad yra įrodyta, jog buvo pažeisti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkūs padariniai. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

20Kaltinamasis savo kaltę neigia, tai motyvuodamas sekančiomis aplinkybėmis. Visų pirma, kvestionuojamas jo, kaip nagrinėjamos veikos kaltinamojo specialus subjektiškumas. Teismui buvo pateiktos Lietuvos profesinės saugos lygos 2018-01-22 „Kompleksinės specialistų ekspertų komisijos išvados“(t.3,b.l.158-178), kuriose teigiama, kad kaltinamasis į pareigas paskirtas neteisėtai, todėl negali būti inkriminuojamos veikos subjektu. Teismas šį argumentą atmeta, kadangi kaltinamasis ir bylos nagrinėjimo metu eina bendrovės direktoriaus pareigas. Išvada dėl pareigų užėmimo neteisėtumo tegali būti įrodyta tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o toks aktas teismui nepateiktas. Todėl šia išvada teismas nesiremia. Antras argumentas, kuriuo bandoma paneigti kaltę yra tai, kad darbo saugos dokumentaciją bendrovės užsakymu bendrovei buvo parengusi šia veika užsiimanti specializuota bendrovė. Ir jos parengtoje dokumentacijoje apie pareigą paskirti pavojingų darbų vadovą nė viename iš dokumentų nekalbama, todėl atsakomybės už nelaimingą atsitikimą darbe našta turėtų tekti ne kaltinamajam, bet dokumentaciją rengusiai bendrovei. Šią gynybinę versiją teismas taip pat atmeta. Teisės aktai, reglamentuojantys darbo saugą, leidžia ūkio subjektui sudaryti sutartį su kitu juridiniu asmeniu dėl lokalinių darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų parengimo. Tačiau prieš tokią sutartį sudarant, kiekvienas darbdavys turi pasitikrinti to juridinio asmens kvalifikaciją bei jam pilnai pateikti informaciją apie savo vykdomos veiklos kryptis ir apimtį. Bylos medžiaga nustatyta(liudytojos D. B. parodymai), kad UAB „( - )“, kurios vadovu yra kaltinamasis, nebuvo deklaravęs Darbo inspekcijai fakto, jog bendrovė vykdo pavojingus darbus, dėl ko išvengė planinio inspektavimo šiuo aspektu. Esant nedeklaruotam pavojingų darbų vykdymo faktui, teisės aktus rengianti specializuota bendrovė to pati numatyti neturėjo galimybės, todėl jai negali būti perkelta ir atsakomybės našta už parengtuose aktuose nenumatytą pavojingų darbų vadovo skyrimo pareigą.

21Taip pat savo gynybinę versiją kaltinamasi grindžia ir tuo, jog nukentėjusysis V. Z. 2017-01-16 turėjo teisę dirbti įvykio vietoje. Jis buvo apmokytas pagal specialią programą, jam buvo išduotas atitinkamas pažymėjimas, leidžiantis dirbti ir vadovauti tokio pobūdžio darbams darbo vietoje. 2017-01-13 bendrovės darbuotojams V. Z., S. A. ir Z. L. kaltinamasis davė žodinį pavedimą vykti į ( - ), kur reikėjo genėjimo būdu nupjauti tris medžius. V. Z. galiojo darbų saugos instruktažas, kuris buvo pravestas 2016 metais. V. Z. turėjo 2014-04-25 O. Č. mokymo centro išduotą darbų saugos pažymėjimą, leidžiantį dirbti ir vadovauti medžių genėjimo darbams, todėl atskiras darbų vadovas, kuris vadovautų ir prižiūrėtų medžių genėjimo darbus, nebuvo paskirtas. 2017-01-13 V. Z. ir kitiems nurodytiems darbininkams buvo išduoti šalmai, apsauginiai akiniai ir pirštinės. Z. L. nurodė su autobokšteliu vykti į ( - ), o V. Z. žodžiu buvo nurodyta pasiimti benzininį pjūklą. Skirstant darbus, jų neinstruktavo kaip saugiai dirbti genint medžius, kadangi šiems darbams vadovauti turėjo teisę V. Z.. Kadangi nukentėjusysis, vadovaudamas darbams, priėmė rizikingą sprendimą, jis pats už pasekmes ir turi prisiimti atsakomybę. Teismas šią versiją taip pat atmeta, kadangi ištirtais įrodymais nustatė, jog darbuotojams atliekant pavojingus darbus, pavojingų darbų vadovas privalėjo būti darbo vietoje nuolat ir betarpiškai jiems vadovauti. Be to, atliekant medžių pjovimo darbus, būtini specialūs drabužiai, šalmas. Šiuo atveju buvo išduoti tik minimalius reikalavimus atitinkantys specialūs rūbai, kurių įvykio metu nukentėjusysis nedėvėjo. Taip pat buvo išduotas tik primityvus, tokiems darbams atlikti netinkamas, paprastas statybos šalmas. Specialus šalmas yra su skydu, apsaugančiu akis. Įvykio tyrimas atskleidė, kad nebuvo vykdoma net tai, kas buvo numatyta bendrovės lokaliniame akte, reglamentuojančiame darbo saugą. Pjaunat medį turėjo darbuotojas dėvėti visą specialią tam skirtą apsauginę aprangą. To nebuvo. Nukentėjusysis V. Z. įvykio metu disponavo tik medžio pjovimo operatoriaus pažymėjimu. Tačiau jis nėra identiškas pavojingų darbų vadovo pažymėjimui ir tokios kvalifikacijos nesuteikia. Todėl šio pažymėjimo buvimas pas nukentėjusįjį nepagrįstai bandomas interpretuoti kaip dokumentas, suteikiantis teisę jam vadovauti pavojingiems darbams ir neva jis tą dieną tokią funkciją ir atliko. Nukentėjusiojo turėtas pažymėjimas yra patvirtinantis tik faktą, kad jis yra apmokytas pagal neformalią mokymo programą. Jos trukmė tėra 30 mokymo valandų, per kurias tikrai neišmokstama pavojingų medžių pjovimo darbų. Šis pažymėjimas nesuteikia kvalifikacijos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šį pažymėjimą išdavusi O. Č. mokymo įstaiga mokymo proceso metu darbuotojui tesuteikia tik kompetenciją, tačiau nesuteikia kvalifikacijos. Šio centro mokymo programa apėmė kompetencijos suteikimą darbuotojui atlikti darbus pjaunant pavienį medį. Įvykio metu gi, buvo visas medžių pasyvas, o ne pavienis medis. Kad turėtų kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio pavojingus darbus, V. Z. turėjo būti apmokytas pagal labai, ilgą, virš 200 valandų trukmės, programą ir dar turėjo atlikti praktiką. Šiuo atveju ne V. Z. vadovavo pavojingų darbų vykdymui, kaip bandoma pateikti, tačiau pačiam V. Z. privalėjo vadovauti pavojingų darbų vadovas. Jis savarankiškai dirbti ar pats vadovauti tam neturėjo teisės ir reikiamos kvalifikacijos.

22Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pats kaltinamasis, būdamas bendrovės direktoriumi, ne tik nepaskyrė vadovo pavojingiems darbams bet ir pats jiems vadovavo. Tai įrodo aplinkybės, jog jis pats asmeniškai, tiek 2017-01-13, tiek ir 2017-01-17 išsiuntė darbuotojus atlikti medžių pjovimo darbų. Pats 2017-01-13 buvo darbo vietoje, davė nurodymus apie darbų apimtį, taip pat, kilus vėjui, nutraukė darbus. Tai rodo, jog vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturėdamas atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, bei neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi ir 2017-01-16 leido elektrikui V. Z., neturinčiam reikiamos profesinės kvalifikacijos bei neišdavus jam tinkamos asmeninės apsauginės priemonės, prie sodybos pjauti medžius, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė darbo saugos teisės aktų reikalavimus.

23Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „( - )“ meistras V. M. 5 metus buvo atsakingas už bendrovės darbuotojų supažindinimą su darbų sauga, vidaus tvarkos taisyklėmis. Naudojosi instrukcijomis, patvirtintomis bendrovės direktoriaus, o parengtomis konsultuojančios šiuo klausimu specializuotos bendrovės. 2017-01-16 apie 07.45 val. atvyko į darbą. Apie tai, kad Z. L., S. A. ir V. Z. bus išsiųsti dirbti ir kokio pobūdžio darbų, kaltinamasis jo neinformavo, todėl apie vykimą į darbą ir atliekamo darbo pobūdį jam nebuvo žinoma. Jis negalėjo to žinoti, nes darbus šiuo konkrečiu atveju skirstė direktorius V. M. ir jo apie tai neinformavo. Todėl ir negalėjo imtis jokių priemonių, kad užtikrinti būsimų darbų saugą. Pats direktorius asmeniškai jiems vadovavo ir darbų pobūdžio jam nebuvo nurodęs. Nežinodamas darbų pobūdžio, jis negalėjo ir spręsti apie jų pavojingumą bei pavojingų darbų vadovo skyrimą. Be to, tai nebuvo šio asmens kompetencijoje. Pagal aukščiau cituotų teisės aktų reikalavimus, pavojingų darbų vadovai skiriami tik direktoriaus įsakymu, ar kitu bendrovės vadovo lokaliniu aktu. Pavojingų darbų vadovu skiriamas darbuotojas turi būti apmokytas, atestuotas, turintis tai patvirtinantį pažymėjimą. Šiuo atveju, atlikto tyrimo metu, lokalinių teisės aktų šiuo klausimu bendrovėje nebuvo rasta, apie jų priėmimą ar buvimą duomenų nebuvo pateikta. Todėl būtent šiuo aspektu ir pasireiškė kaltinamojo, kaip bendrovės direktoriaus išimtinis ir specialus subjektiškumas, nes tik jis vienintelis turėjo teisę paskirti pavojingų darbų vadovą, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties teismas atmeta visas kaltinamojo gynybines versijas, grindžiamas jo specialaus subjektiškumo nebuvimu, savo išimtines pareigas bandant perkelti kitiems asmenims.

24Teismas taip pat atmeta kaltinamojo versiją, jog pats nukentėjusysis, pažeisdamas teisės aktais nustatytą medžių pjovimo tvarką, yra atsakingas už nelaimingo atsitikimo kilimą bei tai yra vienintelė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo ir dėl jo atsiradusių padarinių priežastis. Teismas atsižvelgia į tai, jog ir pats darbuotojas yra atsakingas už savo sveikatą ir saugą darbe. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei jis neinstruktuotas. Šiuo konkrečiu atveju pats V. Z. tebuvo elektrikas, neatestuotas nurodytų darbų atlikimui. Medžio pjovimo instrukcijoje 11 punkte nurodyta, kad medžius galima pjauti tik nugenėjus šakas. Tuo tarpu V. Z. tebuvo apmokytas genėti šakas, galėjo tam naudotis vietoje buvusiu bokšteliu. Todėl teismas paties V. Z. veiksmus kvalifikuoja kaip itin rizikingą paties nukentėjusiojo elgesį, kuriam būtų buvęs užkirstas kelias, jei darbams vietoje būtų vadovavęs ir V. Z. veiksmus kontroliavęs V. M. paskirtas pavojingų darbų vadovas.

25Teismas nustatė ne tik tai, kad kaltinamasis, būdamas specialiu subjektu, padarė darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kilo nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkūs padariniai, bet ir laiko įrodytu, jog tarp nustatytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

26Tokiu būdu, ištirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės logikos pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad V. M. dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos teisės aktuose nustatytus darbų saugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir atsirado sunkių padarinių. Tarp padarytų teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

27Byloje nukentėjusysis V. Z. pareiškė civilinį ieškinį 26269,18 eurų sumai, iš jų 969,18 eurų turtinės žalos, 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, bei 300 eurų atstovavimo išlaidoms, prašant šias sumas solidariai priteisti iš kaltinamojo V. M. ir UAB „( - )“ (t.1, b. l. 48-72).

28Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 4719,15 Eur žalos atlyginimo, prašant šią sumą priteisti iš kaltinamojo V. M. (t.1, b.l. 132,133).

29Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (2 dalis). Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

30CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

31Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

32Šiuo atveju, tiek turtinė, tiek neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo asmens socialinėms teisėms (BK 176 straipsnio 1 dalis) – V. Z. dėl nelaimingo atsitikimo buvo sunkiai sužalotas darbe.

33Teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad byloje civiliniai ieškovai dėl to patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, ją pagrindė rašytiniais įrodymais. Nukentėjęs V. Z. prašo jo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą priteisti solidariai iš kaltinamojo ir iš jo darbdavio UAB „( - )“, ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tik kaltinamajam.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taigi tuo atveju, kai įmonė, turėjusi atlyginti neturtinę žalą, likviduota dėl bankroto, atsakingas tampa darbuotojas, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. Kaip jau minėta CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-572/2013, 2K-326/2012 ir kt.), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiami nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, įskaitant ir neturtinę žalą. Kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir kilusių sunkių padarinių pripažintas UAB „( - )“, nelaimingo atsitikimo darbe padarymo metu, buvęs atsakingas darbuotojas V. M., kuris bendrovėje dirbo direktoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį jis turėjo pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, todėl šioje byloje nustatytinas UAB „Kalvarijos komunalininkas“ civilinės atsakomybės pagrindas ir turtinė ir neturtinė žala civiliniams ieškovams priteistina iš civilinio atsakovo UAB „( - )“. Teismas konstatuoja, kad aptartas žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo nukentėjusiems mechanizmas nepažeidžia nukentėjusiųjų interesų ir užtikrina realią galimybę gauti kompensaciją. Todėl teismas keičia Kauno teritorinės ligonių kasos nurodytą netinkamą civilinį atsakovą V. M. tinkamu atsakovu UAB „( - )“ (CPK 45 str.). Civilinio ieškovo V. Z. reikalavimas dalyje dėl žalos priteisimo iš civilinio atsakovo V. M. atmestinas.

35Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 4719,15 Eur civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(t.1,b.l.132,133), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamąjį samdančio UAB „( - )“ Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.,CK 6.264 str.1 d.).

36Nukentėjusysis V. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį 969,18 eurų turtinės žalos priteisimo. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais (t.1, b.l.48-72), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamąjį samdančio UAB „( - )“ nukentėjusiojo naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.,CK 6.264 str.1 d.).

37Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, susijusį su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimais, kuris sukėlė sunkų nukentėjusiojo sužalojimą. Nustatant priteistinos neturinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindžia po nelaimingo atsitikimo kilusiais dideliais fiziniais skausmais, ilgu gydymosi procesu, patirtu dideliu emociniu ir nerviniu šoku, 60 procentų darbingumo netekimu, nurodo, kad iki šiol negali dirbti, dėl pablogėjusios sveikatos būklės jam tenka nuolat vartoti medikamentus. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į jos padarinius, į civilinio atsakovo, kaip juridinio asmens, turtinę padėtį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad žalai atsirasti taip pat turėjo įtakos nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir pavojingas elgesys. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas įvykti nelaimingam atsitikimui. Teismo nuomone, įvertinus ieškovo patirtus sužalojimus, jų mastą, pasekmes ir įtaką sveikatai (prarastas 60 % darbingumo), patirtų sveikatos sutrikdymo pasekmių tęstinumą, dėl kurių patirtos traumos ilgalaikės ir iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, ieškovas neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau ši žala mažintina ir atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K–3–529/2008) iš UAB „( - )“ nukentėjusiajam V. Z. priteistina 12 000 Eur.

38Byloje nukentėjusiojo V. Z. atstovas advokatas R. U. pateikė mokėjimo kvitus (t.1, b.l.72, t.4, b.l.15), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis jam už atstovavimą sumokėjo viso 500 Eur, šias išlaidas teismo posėdžio metu ieškovas prašė priteisti. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai iš kaltinamojo V. M. priteistina 500 Eur V. Z. turėtų proceso išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

39Byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. civilinio ieškinio užtikrinimui buvo laikinai apribotos kaltinamojo V. M. nuosavybės teisės(Turto arešto akto identifikavimo kodas( - )). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šis nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

40Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

41V. M. charakterizuojamas tik teigiamai. Administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų.

42Įstatymo leidėjas nustatė, jog darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Todėl kaltinamajam, kaip teigiamai charakterizuojamam ir teisiamam pirmą kartą asmeniui, skirtina baudos bausmė. Teismas sprendžia, jog to pakaks, kad jį nubausti ir priversti ateityje laikytis įstatymų bei daugiau nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, ši bausmės rūšis skirtina atitinkanti sankcijos vidurkį.

43Kadangi veika padaryta 2017-01-16, baudos dydžio apskaičiavimui taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto 2011-04-21 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija bei veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

Nutarė

45V. M. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 37(trisdešimt septynių) MGL 1393,42(vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt dviejų eurocentų) bauda.

46Nustatyti, kad paskirta 37(trisdešimt septynių) MGL 1393,42(vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt dviejų eurocentų) bauda turi būti sumokėta per 12(dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. kodas 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

47V. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

48Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

49Iš UAB „( - )“ Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 4719,15 Eur V. Z. gydymo išlaidų.

50Iš UAB „( - )“ V. Z. naudai priteisti 969,18 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 12000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

51Civilinio ieškovo V. Z. ieškinio reikalavimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš V. M. atmesti.

52Iš Vytenio M. V. Z. naudai priteisti 500,00 Eur turėtų išlaidų jį atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

53V. M. turto laikiną nuosavybės teisių apribojimą (Turto arešto akto identifikavimo kodas 2018005952) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

54Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šalmą, saugomą Marijampolės AVPK, grąžinti UAB „( - )“.

55Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. V. M., asmens kodas ( - ) gim. 1955-02-05 Kalvarijos sav., Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. V. M. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose... 6. Apklaustas teisme kaltinamuoju V. M. kaltu neprisipažino. Patvirtino... 7. Nors kaltinamasi savo kaltę neigia, ji įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų... 8. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. paaiškino, kad UAB „( - )“... 9. Liudytojas S. A. paaiškino, kad pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu... 10. Liudytojas Z. L. paaiškino, kad 2017-01-16 dirbo UAB „( - )“ vairuotoju.... 11. Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba UAB „( - )“ meistru. Patvirtino... 12. Liudytojas V. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai,... 13. Liudytoja D. B. paaiškino, kad yra Valstybinės darbo inspekcijos... 14. Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2017-01-16 apžiūros... 15. Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir... 16. Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji... 17. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu, t.y. aukščiau analizuotų... 18. Ištirtais įrodymais nustatyta, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo... 19. Taigi, kaltinamajam kaip bendrovės vadovui, nepaskyrus pavojingų darbų... 20. Kaltinamasis savo kaltę neigia, tai motyvuodamas sekančiomis aplinkybėmis.... 21. Taip pat savo gynybinę versiją kaltinamasi grindžia ir tuo, jog... 22. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad pats kaltinamasis, būdamas bendrovės... 23. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „( - )“ meistras V. M. 5 metus... 24. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo versiją, jog pats nukentėjusysis,... 25. Teismas nustatė ne tik tai, kad kaltinamasis, būdamas specialiu subjektu,... 26. Tokiu būdu, ištirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės... 27. Byloje nukentėjusysis V. Z. pareiškė civilinį ieškinį 26269,18 eurų... 28. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 4719,15 Eur žalos... 29. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 44 straipsnio... 30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 31. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 32. Šiuo atveju, tiek turtinė, tiek neturtinė žala buvo padaryta dėl... 33. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad byloje civiliniai ieškovai dėl... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už... 35. Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 4719,15 Eur civilinis... 36. Nukentėjusysis V. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį 969,18 eurų... 37. Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į... 38. Byloje nukentėjusiojo V. Z. atstovas advokatas R. U. pateikė mokėjimo kvitus... 39. Byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Z. civilinio ieškinio... 40. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį,... 41. V. M. charakterizuojamas tik teigiamai. Administracine tvarka baustas. Jo... 42. Įstatymo leidėjas nustatė, jog darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs... 43. Kadangi veika padaryta 2017-01-16, baudos dydžio apskaičiavimui taikytina BK... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307... 45. V. M. pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteisti... 46. Nustatyti, kad paskirta 37(trisdešimt septynių) MGL 1393,42(vieno... 47. V. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki... 48. Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.... 49. Iš UAB „( - )“ Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 4719,15... 50. Iš UAB „( - )“ V. Z. naudai priteisti 969,18 Eur nusikaltimu padarytos... 51. Civilinio ieškovo V. Z. ieškinio reikalavimą dalyje dėl turtinės ir... 52. Iš Vytenio M. V. Z. naudai priteisti 500,00 Eur turėtų išlaidų jį... 53. V. M. turto laikiną nuosavybės teisių apribojimą (Turto arešto akto... 54. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai... 55. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...