Byla 1-32-482/2017

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B., nukentėjusiosios atstovui advokatui Romualdui Matoniui, kaltinamajai P. K., gynėjai advokatei Vilijai Kavaliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2P. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - )., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, išsilavinimas – pagrindinis, gyvenamoji vieta -( - ), deklaruota gyvenamoji vieta –( - )neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir

Nustatė

3kad kaltinamoji, vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra 2016-02-19 apie 19.20 val., šviesoforu reguliuojamoje Kauno – Sporto – R. Juknevičiaus g., sankryžoje, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodama automobilį „Škoda Fabia“ valstybinis numeris ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p. reikalavimus, tai yra, važiuodama Sporto gatve nuo Kauno gatvės, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodama į reguliuojamą sankryžą ir sukdama sankryžoje iš Kauno gatvės į dešinę - į Sporto gatvę, degant žaliam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nedavė kelio Sporto gatve per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesaforo signalui, ėjusiai pėsčiajai J. B. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiąjai J. B. dėl atviro įspaustinio kaktikaulio kairės pusės lūžimo sunkiai sutrikdyta sveikata.

4Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios visišku kaltės pripažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga ( BPK 273 str.1d., 291str.).

5Kaltinamoji P. K. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad 2016-02-19 važiavo automobiliu „Škoda Fabia“, kuris priklauso močiutei I. P.. Važiavo Kauno gatve, suko į Sporto gatvę. Prieš ją buvo automobilis, jis nuvažiavo, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji važiavo. Pėstiesiems taip pat užsidegė žalia šviesa. Tada stipriai lijo, buvo vakaras, J. B. nematė, ji buvo apsirengusi tamsiai, tik išgirdo, kad automobilyje G. B. sušuko : „atsargiai“. Iš kairės pusės pamatė einantį žmogų, iš dešinės pusės žmonių nematė. Kai išlipo iš automobilio, nukentėjusioji sėdėjo, ji priėjo prie jos ir iškvietė greitąją pagalbą. Pėsčiųjų perėją matė. Nukentėjusi ėjo jai iš dešinės greta automobilio. Jos nematė gal dėl to, kad tą dieną labai lijo, buvo tamsu ir iš dešinės pusės buvo prastas apšvietimas. Prieš sukdama apsidairė, nematė žmonių dešinėje pusėje, matė tik kairėje pusėje. Kaltę pripažįsta, kad pėsčiųjų perėjoje patrenkė pėsčiąją. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Močiutei draudimas pasakė, kad nukentėjusiajai jau yra atlyginta žala virš 5000 eurų. Ji mokosi, gauna stipendiją, iš jos ir gyvena, be to, padeda tėvai. G. B., A. S. ir M. J. tą dieną važiavo kartu su ja. Vairuojant jos dėmesys nebuvo blaškomas. Pajuto smūgį automobilio priekio kairėje pusėje. Jos automobilio žibintai veikė. Greitis galėjo būti 8-10 km/val. Jos vairavimo stažas tuo metu buvo pusantrų metų. Tą dieną močiutė paprašė nuvažiuoti į parduotuvę, automobiliu važiuodavo retai. Suvokia, kad padarė nukentėjusiajai žalą, nežino, ar reikia jai prisiteisti didesnę žalą. Jos turtinė padėtis neleidžia atlyginti daugiau. Nukentėjusioji neturėjo atšvaito. Po įvykio buvo susitikusi su nukentėjusia, jos atsiprašė. Klausė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji pinigų sumos neįvardino. Nesiderėjo dėl žalos atlyginimo.

6Nukentėjusi J. B. paaiškino, kad 2016 m. vasario mėnesio 19 d. ėjo iš darbo, buvo apie 19:20 val. Priėjo prie Kauno- Sporto gatvių sankryžos. Ji ėjo Draugystės gatve, po to pasuko link šviesoforo. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Nesutinka, kad buvo juodai apsirengusi, jos batai buvo šviesūs, diržas šviesus, ant rankinės, kurią nešėsi ant kairės rankos, buvo atšvaitas. Ji nulipo nuo šaligatvio, paėjau kažkiek gatve ir toliau nieko nepamena. Atgavo sąmonę, kai pajuto, kad sėdi gatvėje. Tuo metu išlipo iš automobilio kaltinamoji ir dar kažkoks vaikinukas ir priėjo prie jos. Pajuto, kad nėra burnoje dantų, Paulina pasakė : „nieko tokio sudėsim“. Jai buvo lūžusi dešinė ranka, todėl kaltinamoji padėjo paskambinti telefonu, tada atvažiavo greitoji pagalba ir nuvažiavo į ligoninę. Įsitikino, kad eiti per perėją saugu. Nežino, į kur jai buvo suduotas smūgis. Negalėjo sakyti, kad pajuto smūgį į kairę kūno dalį. Jai buvo padarytas atviras kaktikaulio lūžis, lūžęs dešinės rankos delnikaulis, buvo peties raiščio plyšimas, daliniai sąnario plyšimai. Reikėjo operuoti dešinę ranką, buvo išmušti keturi priekiniai dantys. Vaizdas buvo baisus, buvo visa kruvina. Tą dieną buvo tamsu, lynojo. Ta sankryža didelė yra ten kažkokios lempos. Ji rankinę nešasi ant kairės rankos, ji buvo su atšvaitu, jai buvo sužalota dešinė ranka. Jai draudimo bendrovė atlygino žalos, viską išleido vaistams ir procedūroms. Juto nuolatinį stresą, vidinius išgyvenimus, yra liekamieji reiškiniai. Prašo neturtinės žalos 7000 eurų. Draudimas žalą patys skaičiavo, iš jų prašo 1000 eurų, iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės I. P. prašo 7000 eurų neturtinės žalos. Jai likę liekamieji reiškiniai, skauda dešinę ranką, ji neatsitiesia, dažnai skauda kaktą, svaigsta galva. Kai pradėjo dirbti, tai labai jaučiasi. Negalėjo atsitūpti 4 mėnesius, dar dabar jaučiasi kojų skausmas. Ji dirba skyriau vedėja – pardavėja konsultante. Skyriuje įvairūs įrankiai, todėl tenka sunkiai pakilnoti, be to, reikia dirbti ir su žmonėmis. Metai laiko blogai miega. Yra jautrus žmogus. Gydytojų prognozės neaiškios, nes dirba dar tik pora mėnesių. Ji dirba, gauna darbo užmokestį 430 eurų, turi dviejų kambarių butą, gyvena šeimoje, išlaikytinių neturi. Daugiau savo vardu registruoto turto neturi. Vartoja vaistus nuo nervų, raminamuosius, kad nuimtų nervinę įtampą, plečiančius vaistus, nes svaigsta galva, nuskausminamuosius geria retai, nebent, labai skauda kojas, nes jos darbo valandos 11 val. Iki eismo įvykio nereikėjo gerti vaistų nuo skausmo, užtekdavo kojas pasitepti tepalu. Darbas baigiasi 19 val. Po eismo įvykio jai buvo mokamos Sodros išmokos 100 procentų. Papildomų išmokų negavo. Atšvaitas buvo ant rankinės rankenos, ją nešė kairėje rankoje.Tuo pat keliu vaikšto 15 metų, atšvaitą visada turi. Stengiasi daugiau ilsėtis kaip rekomenduoja gydytojai. Buvo suplanavusi ir atostogas, tačiau po įvykio neišvažiavo. Po savaitės laiko po įvykio jai paskambino ir atėjo lankyti kaltinamoji ir jos mama. Dar po pusantro mėnesio paskambino kaltinamosios mama, pasakė, kad jai jau sudėjo dantis, kai pasakė sumą, kaltinamosios mama keistai nutilo. Daugiau niekas neskambino ir niekada nepasakė, kad jaučiasi gerai, juo labiau to nesakė po pusantro mėnesio, kai gydėsi 8 mėnesius. Kai ėjo per gatvę, jai degė žalia šviesa, kokia degė automobiliui- nežino. Sankryža gana sudėtinga. Nematė kaltinamosios automobilio. Šiandien neturi atšvaito, nes dabar šviesu. Dabar kai eina į darbą, atšvaitus užsideda ant abiejų rankų. Kai jai atliko operaciją, kitą išleido namo. Gavo ligos epikrizę, joje buvo parašyta, kad tikėtina jog viskas bus gerai, pagis. Daugiau operacijų nerekomenduota. Smegenų kraujotakos nepakankamumas jai nebuvo nustatytas, tik dabar kai pasiskundė, jog svaigsta galva, jai išrašė plečiančius vaistus.

7Civilinė atsakovė I. P. paaiškino, kad tuo metu labai sirgo, paprašiau P. K., kad nupirktų valgyti ir vaistų. Ji išvažiavo, ilgai jos nesulaukė, sužinojo, kad atsitiko nelaimė. Paulinai duodu automobilį kartą į dvi savaites. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nemano, kad nukentėjusiai padaryti tokie dideli sužalojimai, nes net automobilis nebuvo įlenktas. Nemano, kad gali būti kažkokių pasekmių. Ji pati dirbo med. sesele. Supranta, kad lūžiai nevienodai gyja. Turi sodą, butą ir automobilį. Automobilis, kuriuo važiavo kaltinamoji, buvo techniškai tvarkingas. Žinojo, kad reikia į draudimą įtraukti Pauliną, tačiau neturėjo pinigų.

8Laiduotoja D. K. paaiškino, kad dirba Marijampolės profesinio rengimo centre mokytoja. Yra Paulinos mama. Dukra gyvena ir būna ir pas ją ir pas močiutę. Nėra bausta administracine tvarka. Dukrą skatins, paaiškins, kaip elgtis, kad reikia atsargiau vairuoti. Pati vairuoja 17 metų, su dukra ilgai kalbėjosi apie šį įvykį, mano, ji suprato. Žiūrės, kaip teismas nuspręs, tada žalą atlygins. Dukra mokosi, yra labai pažangi studentė, gauna stipendiją. Dukra pasiduoda jos įtakai. Dukra sutiktų atlyginti 1000 eurų žalą, jai padės žalą atlyginti. Dukra dabar gauna 10 eurų stipendiją, nes yra ištisinėje praktikoje taip bus iki birželio mėnesio.

9Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. paaiškino, kad 2016-02-19 apie 19.20 val. kartu su P. K., G. B. ir A. S. važiavo Marijampolės mieste automobiliu „Škoda Fabia“, kurį vairavo P. K.. Privažiavus prie reguliuojamos Kauno –Sporto gatvių sankryžos ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, P. K. pasuko į Sporto gatvę. Jis pastebėjęs, jog per pėsčiųjų perėją eina moteris, kuriai taip pat degė žalias šviesoforo signalas, šūktelėjo P. K., kad ji sustabdytų automobilį. Nespėjus sustoti, P. K. vairuojamas automobilis priekine dalimi kliudė per perėją ėjusią moterį. Išlipęs iš automobilio, matė, kad pėsčioji buvo pagriuvusi ant žemės, jis ir A. S. padėjo moteriai atsistoti ir nuvedė ant šaligatvio. Nukentėjusi moteris skundėsi galvos skausmais. A. S. iškvietė medikus. P. K. galėjo važiuoti 20-30 kilometrų per valandą greičiu ( 1 t., b. l. 110-111).

10Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai G. B. paaiškino, kad 2013-02-19 apie 19 val., kartu su draugais P. K., Mariumi ir Arnoldu automobiliu „ Škoda Fabia“ važinėjo po Marijampolės miestą. Automobilį vairavo P. K.. Kauno – Sporto g. sankryžoje, užsidegus žalios spalvos šviesaforo signalui, mate, kaip Paulina pasuko į dešinę pusę, t. y. pataisos namų link. Įsukant į Sporto gatvę, pastebėjo žmogaus siluetą. Netrukus vienas iš vaikinų sušuko, jog Paulina sustabdytų automobilį. Tuomet jai matant Paulinos vairuojamas automobilis pėsčiųjų perėjoje kliudė žmogų, kuris po sudūrimo pagriuvo. Vėliau sužinojo, jog buvo kliudyta moteris ( b.l. 113-114, tomas I).

11Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. paaiškino, kad 2016-02-19 po 19 val. važiavo automobiliu Škoda kartu su draugais: P. K., M. J. ir mergina, vardu Guoda. Automobilį vairavo P. K.. Merginos sėdėjo priekyje, o jis su M. J. automobilio gale. Kauno- Sporto g. sankryžoje, užsidegus žalios spalvos signalui, Paulina pasuko į dešinę. Paulina į Sporto gatvę įsuko iš pirmo eismo juostos, važiavo apie 15 km per valandą greičiu. P. M. sušuko „atsargiai“. Tuomet jis pėsčiųjų perėjoje pamatė moterį, kurią Paulina kliudė kaire automobilio puse. Po susidūrimo pėsčioji pagriuvo ant žemės, todėl jai padėjo atsistoti. Pėsčioji jam sakė, kad jai skauda galva, iškrito du dantys. Eismo įvykio metu buvo tamsu, lijo ( b.l. 116-117, tomas 1).

122016-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialistas išvadoje Nr. G 574/2016(09) nurodė, kad nukentėjusiajai J. B. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, kraujo išsiliejimas į kaktos srities minkštuosius audinius, atviras įspaustinis kaktikaulio kairės pusės lūžimas, viršutinio žandikaulio, dešinės puės 1, kairės pusės 1, 2 dantų lūžimas, dešinės plaštakos I delnakaulio lūžimas, dešinio kelio sumušimas, kairio šeivikaulio proksimalinės dalies ir blauzdikaulio lateralinio krumplio intrasąnariniai lūžimai, medialinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas. J. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio dalimis bei galimai nukentėjusiajai krentant ir kontaktuojant, o taip pat krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais kelio važiuojamosios dalies nelygumais ir dėl atviro įspaustinio kaktikaulio abiejų plokštelių lūžimo, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ( t.1, b. l. 87-88).

13Kaltinamoji neginčijo jai inkriminuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kelių eismo tasyklių pažeidimo aplinkybes be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, įrodo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai :

14Marijampolės AVPK Marijampolės KPS tyrėja K. P. 2016-02-19 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016-02-19 apie 19.19 val. gautas pranešimas, kad Marijampolės mieste reguliuojamoje Kauno ir Sporto gatvių sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalotas pėsčiasis. Nuvykus į eismo įvykio vietą, rastas automobilis „Škoda Fabia“ valstybinis numeris ( - ), kurį eismo įvykio metu vairavo P. K.. Iš eismo įvykio į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių dėl sužalojimų išvežta J. B., kuriai po medikų apžiūros buvo nustatytas dešinės rankos delnikaulio 1-ojo pirštikaulio lūžis bei politrauma. Nukentėjusioji išleista gydytis į namus ( t.1, b. l. 5).

152016-02-19 apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Sporto g., prie namo Nr. 2, Marijampolėje. Apžiūrėta esant dirbtiniam apšvietimui, oro sąlygos blogos, tamsus paros metas, šlapia kelio danga. Užfiksuota automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. ( - ) ir pėsčiosios galimo susidūrimo vieta ( t.1, b. l. 18-24; 25).

162016-02-19 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog yra apgadintas automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. ( - ), dešinės pusės priekinis sparnas ( t.1, b. l. 26-30 ).

172016-02-19 19.58 val. alkotesterio Nr. 6820 rodmenimis nustatytas J. B. blaivumas – 0,00% (I t., b. l. 42). 2016-02-19 19.51 val. alkotesterio Nr. 6810 rodmenimis nustatytas P. K. blaivumas – 0,00% ( t.1, b. l. 118).

182016-02-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. V. pateikė DVD laikmeną su vaizdo įrašu ( t.1, 35-38).

192016-09-01 apžiūrėta DVD laikmena ir joje įrašytas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2016-02-19 Marijampolės m. Kauno-Sporto-R.Juknevičiaus gatvių sankryža. Laiku 19:18:46 val. degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, automobilis, kurio modelio ir valstybinių numerių įžiūrėti nėra galimybės dėl prastos vaizdo kokybės, pasuka į dešinę, tai yra Sporto gatvę. Laiku 19:18:51 val. matosi, kaip degant žalios spalvos šviesoforo sugnalui, automobilis, kurio modelio ir valstybinių numerių nematyti, pasuka į dešinę pusę, tai yra Sporto gatvės link. Laiku 19:18:53 val. matosi, kaip minėtas automobilis įsuka į Sporto gatvę, joje partrenkia pėsčiąją. Automobilis, kliudęs žmogų, sustoja laiku 19:18:56 val. ( t.1, b. l. 39-41).

20Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.

21Nors kaltinamoji nurodė, kad buvo blogos oro sąlygos, dėl kurių ji nepastebėjo pesčiosios nukentėjusiosios J. B., tačiau sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 30 punktu transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojo kaltės paprastai nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010). Atsižvelgus į teismų praktiką, konstatuotina, kad pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2013).

22Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko eismo įvykio metu J. B. buvo sunkai sutrikdyta sveikata, t.y. padarė neteisėtą veiką.

23Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59str.1d.1p.).

24Gynėja prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe - kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismas nepripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi sutinkamai su Kelių eismo taisyklėmis vairuotojui numatyta pareiga iškviesti greitąją medicinos pagalbą ( 219.5 p.), o kitų veiksmų kaltinamoji nesiėmė.

25Kaltinamoji ir jos gynėja prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojai D. K..

26BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, ( BK 11 str.1d., 16 str.).

27BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

28Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

29Kaltinamajai inkriminuota viena nusikalstama veika, anksčiau nėra teista, nėra pradėtų jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų. 2013-07-09 nutarimu P. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str.1d., pagal BK 93 straipsnį, tai yra kaip nepilnametė ( b.l. 13, 16-17,18-19, t.2). Vadinasi, kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką –neatsargų nusikaltimą.

30Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, ją pripažino padariusi. Todėl yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

31Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kuriuo prašo iš kaltinamosios, transporto priemonės savininkės I. P. ir draudimo bendrovės AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas priteisti neturtinę žalą : iš draudimo bendrovės 1000 eurų, iš kaltinamosios ir transporto priemonės savininkės ir valdytojos- 7000 eurų, o taip pat iš kaltinamosios advokato atstovavimo išlaidas ( b.l.76-77, t.2). Ieškinyje nurodyta, kad ji, nukentėjusioji, dėl kojų traumos ilgą laiką negalėjo atsitūpti, be skausmo lipti laipstais, dėl netektų dantų negalėjo du mėnesius normaliai valgyti, dėl rankos lūžio negalėjo be artimųjų pagalbos atlikti elementarių kasdienių higienos procedūrų, apsirengti. Plaštakos gijimas buvo komplikuotas, deformavosi II ir III pirštų sąnariai, kurie neatsistatė. 2016-07-27 ranka buvo operuota. Todėl beveik 8 mėnesius po autoįvykio negalėjo dešine ranka pilnai dirbti, ją valdyti ir kelti. Visa tai sukėlė didelius nepatogumus kasdieninėje veikloje. Liko nenudirbti darbai sode, namuose- remontas. 2016-02-22 turėjo atšaukti suplanuotas su šeima atostogas. Jnėra iki šiol pilnai pasveikusi, dešinės rankos pirštai, ypač rytais, būna sustingę, o tai įtakoja jos darbo našumą, nes jos pareigos susiję su prekių išdėstymu lentynose, prekių padavimu klientams. Vis dar kartojasi skausmas delne,pjūvio vietoje, atsitūpti sunku,. Skauda kelius. Dėl viso gydymo, procedūrų teko iškęsti daug skausmo. Vis dar jaučia didelę psichologinę įtampą ir emocinius išgyvenimus, supranta, kad visiškai prarado galimybę turėti pilnavertį sveiko, darbingo ir visuomenei naudingo žmogaus gyvenimą, patyrė skaudžias, negrįžtamas pasekmes savo gyvenimo kokybei. Draudimo bendrovė atlygino 1149,26 eurų turtinę žalą ir 4000 eurų neturtinės žalos.

32Civilinis atsakovas AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad draudikas atlygino patirtą žalą (nuostolius) civilinei ieškovei J. B., kuri kreipėsi į Draudiką ir pateikė prašymus bei visus patirtą žalą (nuostolius) pagrindžiančius dokumentus. J. B. išmokėta 5149,26 Eur draudimo išmoka : 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1149,26 eurai turtinei žalai atlyginti. Civilinė ieškovė J. B. savo civiliniu ieškiniu prašo priteisti 12.000,00 Eur neturtinės žalos bei patvirtina, kad turtinė žala civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ yra apskaičiuota ir visiškai atlyginta. Pažymi jog eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 4000,00 eurų neturtinę žalą, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnyje. Neturtinės žalos suma, numatyta TPVCAPDĮ 11 str. 1 d., yra skirta visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, patyrusiems neturtinę žalą dėl eismo įvykio. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat vaikas, gimęs po jo mirties (TPVCAPDĮ 15 str. 7d. ir 5d.). Remiantis Taisyklių nuostatomis, įtvirtinančiomis neturtinės žalos nustatymo principus, pažymėtina, kad draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetetingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais (Taisyklių 12 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai J. B. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, apskaičiuota ir išmokėta 4.000,00 Eur dydžio draudimo išmoka už neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-27 nutartyje Nr. 2K-805/2007 konstatavo: Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra baigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant neturtinės žalos dydį, yra svarbu išlaikyti teisingą ir protingą pusiausvyrą tarp padarinių ir kompensacijos dydžio, nepervertinant nei vieno iš jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010 pasisakė, jog negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymi, jog civilinis atsakovas ADS „Gjensidige“, vadovaudamasis teisės aktais, savo sutartinius įsipareigojimus dar iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme yra tinkamai įvykdęs, kadangi turtinė žala atlyginta visiškai, o atlygintos neturtinės žalos dydis nustatytas įvertinus civilinės ieškovės patirtus sužalojimus ir jų pasekmes. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu Teismas nuspręs, jog draudiko išmokėtos draudimo išmokos neatlygina visos civilinės ieškovės patirtos neturtinės žalos, iš priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti turėtų būti išskaičiuotos draudiko jau išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti, t.y. 4000,00 Eur ( b.l.94-96, t.2).

33Teisiamojo posėdžio metu pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame diagnozuotas J. B. smegenų kraujotakos nepakankamumas ( b.l. 114, t.2).

34Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį : muštinė žaizda kaktoje, kraujo išsiliejimas į kaktos srities minkštuosius audinius, atviras įspaustinis kaktikaulio kairės pusės lūžimas, viršutinio žandikaulio, dešinės pusės 1, kairės pusės 1, 2 dantų lūžimas, dešinės plaštakos I delnakaulio lūžimas, dešinio kelio sumušimas, kairio šeivikaulio proksimalinės dalies ir blauzdikaulio lateralinio krumplio intrasąnariniai lūžimai, medialinio kolateralinio raiščio dalinis plyšimas. Dėl kaltinamosios veiksmų atsirado itin sunkūs padariniai - nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekilo abejonių, kad dėl sunkiai sužalotos sveikatos nukentėjusioji kentė didžiulį skausmą, patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinę depresiją, iki šiol jaučia autoįvykio metu patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius.

35Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad dalį neturtinės žalos 4000 eurų sumokėjo draudimo bendrovė, į padarytos turtinės žalos dydį, kurią taip pat atlygino draudimo bendrovė, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-25/2017, 2K-52/2016 ir kt. Šiaulių apygardos 2015-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-309/2015), į kaltinamosios neatsargią kaltę, į tai, kad ji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, jos turtinę padėtį ( nedirba, mokosi, jauno amžiaus, savo vardu registruoto turto neturi). Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Todėl atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji nors ir dirba, tačiau nėra pilnai fiziškai atstačiusi sveikatos būklę ir mažai tikėtina, kad ateity pilnai ją atstatys, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, jog 7000 Eur dydžio suma nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama, į šią sumą įskaitant ir draudimo jau išmokėtus 4000 eurų. Todėl 1000 eurų priteistina iš civilinio atsakovo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas, suma neviršys TPVCAPD įstatyme nustatytos privalomojo draudimo atlyginimo dėl neturtinės žalos ribos – 5000 Eur. Likusi suma 2000 eurų priteistina iš kaltinamosios. Civilinis ieškinys iš civilinės atsakovės I. P. nepriteistinas ( CK 6.270str.2d.).

36Atsižvelgus į kaltinamosios aiškinimus, kad ji nesutinkanti su civiliniu ieškiniu ir jos turtinė padėtis neleidžia atlyginti daugiau, nei nukentėjusiajai sumokėjo draudimo bendrovė, teismas sprendžia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos : įsipareigojimo žalą atlyginti. Ir nors kaltinamoji anksčiau neteista ( b.l.13-14, t.2), administracine tvarka nebausta ( b.l.20, t.2), mokosi ( b.l.103, t.2), charakterizuojama teigiamai ( b.l.104,t.2), 2016-04-22 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko rašte Nr. H-14026 nurodyta, kad nusiskundimų bei kitos kompromituojančios informacijos apie P. K. netinkamą elgesį iš gyventojų nėra gauta (b. l. 42, t.2), kas leidžia manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, tačiau nėra pagrindo manyti, kad kaltinamoji visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Todėl laidavimo institutas kaltinamosios atžvilgiu negali būti taikomas, jai skirtina bausmė.

37BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės : bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

38Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis –bauda. BK 47 straipsnio 3dalies 5 punktas numato už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda iki 75 MGL dydžio ( galiojusi įstatymo redakcija iki 2016-04-01, veika padaryta 2016-02-19). Atsižvelgus, kad kaltinamoji nėra teista ir bausta administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama teigiamai, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai parinktina mažesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta bauda.

39Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ( BK 64 1 str.).

40BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimą asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017 ).

41Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, nėra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau teisę vairuoti įgijo tik 2015-06-03 ( b.l.131, t.1), atsižvelgtina į Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį : pėsčiųjų perėjoje sunkiai sužalotas pėstysis. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – šiuo atveju taip pat skirtinas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui 1 metams bus proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, neabejotinai turės taisomąjį poveikį, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o kartu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.

422016-04-20 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 2 t., b. l. 10-12 ), kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina ( BPK 139 str.).

43BPK 106 str. 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji sumokėjo advokatui 1030 eurų už atstovavimą teisme ir dokumento surašymą ( b.l. 86, t.2). Todėl iš kaltinamosios P. K. priteistina 1030 eurų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios J. B. naudai.

44Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje, saugotina byloje (I t., b. l. 38).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str., 312-313 str. teismas

Nutarė

46P. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 903,84 eurų ( 24 MGL) baudą.

47Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 602,56 eurų ( 16 MGL) bauda.

48Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 3 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę 1 metams atimti teisę vairuoti transporto priemones.

49Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

50Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš civilinio atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per Lietuvos filialą 1000 Eur, iš kaltinamosios P. K. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios naudai.

51Priteisti iš kaltinamosios P. K. 1030 eurų advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios J. B. naudai.

52Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD laikmeną su vaizdo įrašu, esantį byloje, saugoti byloje.

53Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė,... 2. P. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ).,... 3. kad kaltinamoji, vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo... 4. Kaltinamosios kaltė įrodyta jos pačios visišku kaltės pripažinimu ir... 5. Kaltinamoji P. K. dėl pareikšto kaltinimo kalta... 6. Nukentėjusi J. B. paaiškino, kad 2016 m. vasario... 7. Civilinė atsakovė I. P. paaiškino, kad tuo metu labai... 8. Laiduotoja D. K. paaiškino, kad dirba Marijampolės... 9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. paaiškino, kad... 10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai G. B. paaiškino, kad... 11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. paaiškino, kad... 12. 2016-08-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio... 13. Kaltinamoji neginčijo jai inkriminuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų.... 14. Marijampolės AVPK Marijampolės KPS tyrėja K. P.... 15. 2016-02-19 apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra... 16. 2016-02-19 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 17. 2016-02-19 19.58 val. alkotesterio Nr. 6820 rodmenimis nustatytas 18. 2016-02-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 19. 2016-09-01 apžiūrėta DVD laikmena ir joje įrašytas vaizdo įrašas.... 20. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti... 21. Nors kaltinamoji nurodė, kad buvo blogos oro sąlygos, dėl kurių ji... 22. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji,... 23. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios... 24. Gynėja prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe -... 25. Kaltinamoji ir jos gynėja prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios... 26. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 27. BK 40 straipsnio... 28. Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 29. Kaltinamajai inkriminuota viena nusikalstama veika, anksčiau nėra teista,... 30. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji... 31. Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kuriuo prašo iš... 32. Civilinis atsakovas AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas atsiliepime... 33. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas medicinos dokumentų išrašas, kuriame... 34. Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį :... 35. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad dalį neturtinės žalos 4000 eurų... 36. Atsižvelgus į kaltinamosios aiškinimus, kad ji nesutinkanti su civiliniu... 37. BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės : bauda arba areštas,... 38. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, jai... 39. Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji... 40. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 41. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, nėra... 42. 2016-04-20 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (... 43. BPK 106 str. 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str., 312-313 str. teismas... 46. P. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos... 47. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 straipsnio 1... 48. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 49. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui... 50. Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti... 51. Priteisti iš kaltinamosios P. K. 1030 eurų advokato... 52. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 53. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,...