Byla e2-60-1054/2018
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo vaikui priteisimo

1Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teismo teisėja Giedrė Kandratavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovei Z. L., nedalyvaujant atsakovui D. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašo teismo su atsakovu D. R. 2015 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką, palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus, gimusio 2015 m. lapkričio 24 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš atsakovo D. R. nepilnamečiam sūnui D. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2016 m. liepos 6 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

5Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos pareigų nevykdymo, bendro gyvenimo taisyklių ignoravimo – atsakovas negerbė ieškovės, vartojo fizinį smurtą ir žiauriai elgėsi su ieškove, nerėmė šeimos moraliai ir beveik metus laiko neremia materialiai. Ieškovė nurodo, kad atsakovas fizinį smurtą jos atžvilgiu vartojo du kartus – 2016 m. balandžio mėn. bei 2016 m. birželio mėn., tačiau į teisėsaugos institucijas ji nesikreipė. Ieškovės santuoka su atsakovu faktiškai nutrūko nuo 2016 m. liepos pradžioje, ji nebeturi pagrindo atkurti darnius santuokinius ryšius. Nurodė, kad nurodė, kad su atsakovu jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat kitų kilnojamųjų daiktų, valdomų bendra jungtine nuosavybės teise, santuokos metu neįgijo, prievolių kreditoriams neturi, šiuo metu kartu su sūnumi Domu panaudos pagrindu gyvena kartu su savo mama jai priklausančiame gyvenamajame name, sūnumi visapusiškai rūpinasi, prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad atsakovas materialinio išlaikymo sūnui neteikia nuo 2016 m. liepos 6 d., nuo tada iki šiol atsakovas yra sumokėjęs tik 33,69 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą nuo šios dienos. Nurodo, kad atsakovo darbo vieta ir gaunamos pajamos ieškovei nėra žinomos, tačiau, jos turimomis žiniomis, atsakovas dirba užsienyje, ieškovė šiuo metu neturi pastovaus darbo, tačiau ji deda pastangas uždirbti piniginių lėšų pragyvenimui dirbdama pavienius darbus pas atsitiktinius asmenis, tačiau tokia galimybė iš esmės yra tik šiltojo sezono metu, gauna 28,50 Eur išmoką už sūnų Domą, jai ir sūnui materialiai padeda jos mama.

6Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad santykiai su atsakovu faktiškai nutrūko 2016 m. liepos 6 d., nors jau 2016 m. birželį, kai dar gyveno kartu su atsakovu viename būste Anglijoje, ji buvo su sūnumi išsikrausčiusi į kitą kambarį. 2016 m. liepos 6 d. ji grįžo su sūnumi į Lietuvą, tačiau gyvenamąją vietą mamos gyvenamajame name galėjo deklaruoti tik 2016 m. gruodžio mėn., kada mama būstą įregistravo savo vardu. Atsakovas liko Anglijoje, buvo atvykęs 2016 m. rugpjūčio 5 d. į sūnaus krikštynas, pervedė sūnui 33,69 Eur. Nurodė, kad yra įgijusi barmenės – padavėjos specialybę ir planuoja pradėti dirbti, sūnų leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, šiuo metu dirbdama pavienius darbus vidutiniškai uždirba apie 300 Eur į rankas, papildomai gauna 15 Eur išmoką už vaiką ir dar 30 Eur turėtų gauti iš savivaldybės išmoką vaikui. Nurodė, kad sūnui rūbams, batams, maistui, higienos reikmenims, lavinimui, žaislams ir kitiems būtiniems poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra apie 310 Eur, su sūnumi gyvena pas mamą, vaikui tenka tam tikra dalis ir būsto išlaikymo išlaidų. Paaiškino, kad nepagrįsti yra atsakovo teiginiai dėl alkoholio vartojimo ir neištikimybės, ji gyvena pas mamą, neturi kito vyro ir jeigu turėtų, galbūt, pas jį jau būtų išsikrausčiusi gyventi, nėra duomenų, kad jos šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nurodė, kad 2017 m. liepos mėnesį atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą ir nieko nepranešęs atvyko aplankyti sūnaus, bandė sūnui padovanoti žaisliukų, tačiau sūnus jo išsigando, pradėjo verkti ir nenorėjo atsakovo prisileisti.

7Atsakovas D. R. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovo teismui pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovas nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, sutinka skirtis su ieškove ir mokėti nepilnamečiam sūnui valstybės nustatytą minimalų išlaikymą. Nurodė, kad šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų, gyvena ne Lietuvoje, ieškovė jam draudžia matytis su sūnumi. Taip pat nurodė, kad santykiai su ieškove nutrūko dėl ieškovės neištikimybės bei dažno alkoholio vartojimo ir priekaištavimo.

8Liudytoja byloje apklausta N. J. parodė, kad yra ieškovės mama. Ji gyvena kartu su dukra ir jos sūnumi jai priklausančiame gyvenamajame name, visapusiškai padeda dukrai prižiūrėti ir išlaikyti jos sūnų. Parodė, kad jos dukra alkoholio nevartojo ir nevartoja, kito vyro neturi ir atsakovui nebuvo neištikima. Patvirtino, kad ieškovė grįžo į Lietuvą iš Anglijos su sūnumi 2016 m. liepos pradžioje ir apsigyveno su ja. Pastebėjo, kad dukra yra sumušta, buvo ištinęs jos žandas, tačiau dukra į gydymo įstaigas ir teisėsaugos institucijas nesikreipė. Nurodė, kad jau anksčiau įtarė, kad atsakovas prieš dukrą smurtauja, tačiau ji to nepripažino. Nurodė, kad atsakovas dar prieš vestuves jai pasirodė grubus, šiurkštus, ne vyriškas. Parodė, kad dukra slaugo močiutę, dirba pavienius darbus pas ūkininkus, kaimo žmones ir taip gauna pinigų vaiko išlaikymui. Prie vaiko išlaikymo visapusiškai prisideda ir ji, kaip močiutė, materialiai (dažniausiai rūbais ir kitais vaikui reikalingais daiktais) padeda ir jos sūnus, kuris yra vaiko krikšto tėvas ir gyvena Vokietijoje.

9Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kuria pilnai pritarė ieškovės ieškiniui ir jo reikalavimams. Nurodė, kad vaikas D. R. nuo gimimo gyvena su mama, yra jos išlaikomas ir tinkamai prižiūrimas, pritaria ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio sūnaus D. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas, yra deklaravęs savo išvykimą į Airiją, atsižvelgiant nepilnamečio vaiko poreikius bei šalies ekonominę padėtį, pritaria ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur priteisimo iš atsakovo D. R., prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sutinka ir su ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, ji yra protinga. Nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį yra pagrįstas, kadangi atsakovas su vaiku nebendrauja, vaikas jo nepažįsta ir vaikui galėtų būti padaryta žala iš karto leidus atsakovui bendrauti su vaiku.

10Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2015 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, kuri įregistruota Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 305; 2) 2015 m. lapkričio 24 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus D. R.; 3) 2016 m. gruodžio 15 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta 2016 m. gruodžio 15 d. deklaruota ( - ); 4) VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. sausio 2 d. duomenimis, ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos; 5) 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. balandžio 26 d. pažymų apie pajamas duomenimis, ieškovės gaunamos išmokos kas mėnesį 2016 m. liepos – 2017 m. kovo mėnesiais vidutiniškai sudarė 28,50 Eur.; 6) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktos informacijos apie ieškovei išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. duomenimis, ieškovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo.

11Papildomai nustatytos šios reikšmingos procesinės bylos nagrinėjimo aplinkybės: 1) 2017 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, nutarties dėl atsakovo paieškos vykdymas pavestas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatui, civilinė byla atsakovo paieškos laikotarpiui sustabdyta; 2) 2017 m. spalio 6 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad vykdant teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį dėl atsakovo paieškos buvo nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje – Airijoje arba Anglijoje; 3) 2017 m. spalio 18 d. atsakovui D. R. teismo procesiniai dokumentai įteikti elektroniniu paštu ( - ), civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Atsakovas elektroniniu paštu teismui nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir ieško advokato bei prašo teismo skirti laiko jam susirasti – taigi atsakovas tokiu būdu patvirtino teismui, kad procesinius dokumentus gavo; 4) Atsakovas į byloje 2017 m. lapkričio 30 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, atsakovui informacija apie parengiamojo teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo išsiųsta paštu (teismo šaukimas paštu atsakovui neįteiktas) bei elektroniniu paštu, prieš posėdį telefonu atsakovo mama patvirtino, kad apie parengiamąjį teismo posėdį jos sūnus (atsakovas) žino, teismo dokumentus yra gavęs, atsižvelgiant į tai, jog civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, siekiant užtikrinti vaiko interesų apsaugą, nagrinėjamos prioritetiškai ir per įmanomai trumpiausią laiką, atsakovas D. R. apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl jo vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų ieškinio reikalavimų žinojo, tačiau iki parengiamojo teismo posėdžio dienos nepranešė teismui nei apie advokato pasirinkimą, nei pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, išklausęs proceso dalyvių nuomones, teismas nusprendė bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant; 5) Apie byloje 2018 m. sausio 3 d. paskirtą teismo posėdį atsakovui pranešta teismo šaukimu išsiųstu atsakovui elektroniniu paštu bei papildomai atsakovas informuotas viešo paskelbimo būdu, į teismo posėdį atsakovas neatvyko; 6) 2017 m. gruodžio 27 d. atsakovas elektroniniu paštu pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad šiuo metu gyvena užsienyje ir dėl laikinų sveikatos sutrikimų neturi pajamų bei negali grįžti bei nusisamdyti advokatą, todėl prašo atidėti teismo posėdį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis, o šiuo atveju atsakovas kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo tokių prašymą atidėti bylos nagrinėjimą svarbias priežastis pagrindžiančių įrodymų (kad serga ar kad gyvena užsienyje ir negali atvykti, neturi pajamų) nepateikė, teismas, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.

12Teismas

konstatuoja:

13Ieškinys tenkintinas iš dalies

14Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

15Ieškovė prašo santuoką, sudarytą su atsakovu nutraukti dėl atsakovo kaltės – atsakovo kaltę grindžia jos atžvilgiu atsakovo vartotu fiziniu smurtu, atsakovo, kaip sutuoktinio, lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos pareigų nevykdymu, bendro gyvenimo taisyklių ignoravimu, nurodo, kad atsakovas beveik metus laiko neremia šeimos materialiai, šias aplinkybes ieškovė įrodinėja liudytojos (ieškovės mamos) parodymais. Atsakovas santuokos iširimo priežastimis nurodo ieškovės neištikimybę, alkoholio vartojimą ir priekaištavimą, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų neteikia.

16Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

17Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

18Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Todėl teismas siekdamas nustatyti šalių santuokos iširimo priežastis vertina tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, teismo nuomone, iki ieškovės grįžimo su sūnumi į Lietuvą 2016 m. liepos pradžioje (aplinkybę, kad ieškovė į Lietuvą grįžo būtent tada patvirtino byloje apklausta liudytoja, teismas netikėti ieškovės ir liudytojos parodymais neturi pagrindo).

19Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad jau kurį laiką ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebebuvo tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo.

20Įvertinus ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Aplinkybę, kad atsakovas santuokos metu vartojo smurtą ieškovės atžvilgiu byloje patvirtino liudytoja N. J., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ši liudytoja yra susijusi artimais ryšiais (ieškovės mama) su ieškove ir jos parodymuose nurodytų aplinkybių teismas nevertina kaip objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo vartoto smurto. Daugiau įrodymų (medicininių dokumentų, kreipimųsi į teisėsaugos institucijas, kitų liudytojų parodymų, patvirtinančių šias aplinkybes) atsakovė byloje nepateikė, taigi, teismo vertinimu, konstatuoti, kad, atsakovas vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu šiuo atveju nėra pagrindo ir šios aplinkybės ieškovės nėra įrodytos. Šiuo atveju, teismo vertinimu, negalima taikyti ir CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl kito atsakovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu informavo, kad 2017 m. liepos mėnesį atsakovas grįžęs į Lietuvą buvo atvykęs aplankyti sūnaus, bandė sūnui padovanoti žaisliukų, tačiau sūnus jo neprisileido. Taigi konstatuoti, kad atsakovui visiškai nerūpi jo šeima nėra pagrindo.

21Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovo prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodomas ieškovės neištikimybės ir alkoholio vartojimo aplinkybes teismas laiko neįrodytomis – atsakovas apskirtai neteikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės šeima būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo (Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovės M. R. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą), liudytoja N. J. patvirtino, kad dukra alkoholio nevartoja. Byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė būtų buvusi atsakovui neištikima santuokos metu, teismas šios atsakovo nurodomos aplinkybės nelaiko santuokos iširimo priežastimi.

22Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo ar ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo ar išimtinai dėl ieškovės kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

23Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina konstatuojant iširus ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

24Ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė – „J.“, atsakovui – „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

25Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Byloje ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas 2017 m. gruodžio 27 d. rašytiniu prašymu nepateikė prieštaravimo dėl ieškovės ieškinio reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo neteikė.

27Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių sūnus nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi vaiko auklėjimu, sūnui šiuo metu yra 2 metai ir jam labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu, ieškovės gyvenamojoje vietoje jos sūnui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis, berniukui užtikrinta saugi aplinka. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnamečio D. R. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštaravimų nepateikė bei rekomendavo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina – ieškove. Ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, paties atsakovo pateikta informacija nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pagal ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, duotą teisme, D. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

28Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

29CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

30Atsakovas gimimo liudijime įrašytas D. R., gim. 2015 m. lapkričio 24 d., tėvu, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui, atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokį išlaikymą vaikui teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

31Dėl išlaikymo dydžio.

32Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

33Ieškovė ieškiniu vaiko išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo 200,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro apie 310 Eur, tačiau išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.

34Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi pastovių pajamų, yra bedarbis, tačiau intensyviai ieško darbo. Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė jokių šias jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas, nors ne kartą buvo įpareigotas teismo nutartimis (2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi), nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą ir išlaikomus asmenis. Teismo posėdyje atsakovas taip pat nedalyvavo ir neteikė teismui jokių įrodymų dėl savo turtinės padėties. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

35Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau intensyviai ieško darbo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi ir kokių ėmėsi priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas (ieškojo geriau apmokamo darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose), iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovas yra oficialiai deklaravęs savo išvykimą į Airiją (2017 m. lapkričio 29 d. išrašo iš gyventojų registro duomenimis), kur, visuotinai žinoma, jog pragyvenimo lygis, mokami darbo užmokesčiai ir darbo pasiūla yra didesni, nei Lietuvoje. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas vertina, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

36Atsakovas prašo teismo priteisti vaikui valstybės nustatytą minimalų išlaikymą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio valstybės nustatyto rodiklio Lietuvos Respublikoje nėra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad dirba pavienius darbus ir gauna piniginių lėšų, artimiausiu metu planuoja įsidarbinti pagal turimą barmenės – padavėjos specialybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra išlaikomas ieškovės ir jos artimųjų, atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaiką išlaiko jis. Atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovei, auginančiai nepilnametį šalių sūnų, tenka didžiausioji rūpinimosi D. R. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra sveikas, darbingas (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė), jauno amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiam vaikui išlaikyti.

38Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo nepilnamečio D. R. išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. R. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kad tokio dydžio išlaikymo vaikui suma yra protinga ir atitinka vaiko poreikius, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyrius bylos nagrinėjimo teisme metu. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį, o vaikas kasdien auga ir jo poreikiai tik didėja.

39Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2016 m. liepos 6 d., t. y. nuo tada, kai ieškovė su sūnumi grįžo į Lietuvą ir atsakovas išlaikymo vaikui nebeteikė, išskaičius 33,69 Eur sumą, kurią atsakovas yra sumokėjęs vaiko išlaikymui po 2016 m. liepos 6 d. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Liudytoja byloje apklausta N. J. patvirtino nuo 2016 m. liepos 6 d. dukra grįžo gyventi į Lietuvą ir atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, atsakovas priešingų duomenų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2016 m. liepos 6 d. iki vaiko pilnametystės (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.196 straipsnis). Iš atsakovo yra priteisiamas 1934,05 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. (įskaitytinai), išskaičius atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtą 33,69 Eur sumą ((200 Eur x 9 mėn. ir 26 d.) = 1967,74 Eur – 33,69 Eur = 1934,05 Eur), o nuo 2017 m. gegužės 3 d. (bylos iškėlimo teisme pagal ieškovės ieškinį dienos) priteisiamas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

40Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

41Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

42Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

43Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

44Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

45Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku pereinamąjį laikotarpį. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas savo nuomonės dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neišreiškė, savo pasiūlymų nepateikė, tik nurodė, kad nori matytis su sūnumi ir bendrauti bent jau internetu. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, taip pat nustatytinas ieškovės prašomas bendravimo pereinamasis laikotarpis.

46Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

49CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.

50Pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės už reikalavimą nutraukti santuoką mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo nutraukti santuoką, kadangi šie klausimai, nutraukus sutuoktinių santuoką, sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 98 Eur ((200 Eur × 12) + 1934,05 Eur) × 3 % × 75 % = 98 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, už ieškovės ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 173 Eur žyminis mokestis.

51Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo yra atleista, jai 2016 m. gruodžio 20 d. bei 2017 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

522017 m. gruodžio 20 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria vadovaujantis byloje buvo patirtos 265,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

53Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – patenkinta 87,5 % ieškovės reikalavimų (iš 4 ieškovės reikalavimų pilnai patenkinti 3, vienas reikalavimas (dėl santuokos nutraukimo) patenkintas iš dalies) iš atsakovo valstybei priteistina 151,59 Eur (173 Eur × 87,5 % = 151,59 Eur) Eur žyminio mokesčio, 232,07 Eur (265,22 Eur × 87,5 % = 232,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Likusi dalis valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

54Iš atsakovo nepriteistinos teisme patirtos 2,72 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

55Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

56ieškinį tenkinti iš dalies.

57Nutraukti M. R., asmens kodas ( - ) ir atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) santuoką, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 28 d., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 305, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, atsakovui – „R.“.

58Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) išlaikymą sūnui D. R., asmens kodas ( - ) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 3 d. iki vaiko pilnametystės.

59Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) D. R., asmens kodas ( - ) 1934,05 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt keturi eurai ir penki euro centai) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 6 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. imtinai.

60Paskirti M. R., asmens kodas ( - ) D. R., asmens kodas ( - ) skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

61Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

62Nustatyti atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) bendravimo su sūnumi D. R., asmens kodas ( - ) leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti tvarką, pagal kurią:

631)

64nustatomas bendravimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas D. R. su sūnumi Domu gali bendrauti vaiko gyvenamojoje vietoje, apie pageidaujamą bendravimo laiką ir trukmę, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, informuojant vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki pasirinkto bendravimo laiko pradžios. Pereinamasis bendravimo laikotarpis nustatomas tol, kol abu tėvai, M. R. ir D. R., sutars, kad tėvo D. R. ir sūnaus Domo bendravimas betarpiškai gali vykti ne vaiko gyvenamojoje vietoje, pagal nustatytą bendravimo tvarką (2, 4 punktai);

652)

66D. R. su sūnumi Domu gali bendrauti jo kasmetinių atostogų laikotarpiu nepertraukiamai pusę atostogų laiko, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos, ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą. D. R. apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, trukmę) įsipareigoja informuoti vaiko motiną M. R. ne vėliau kaip prieš 2 savaites;

673)

682 punkte nustatytu ar kitu šalių susitartu (4 punktas) vaiko buvimo pas tėvą D. R. laikotarpiu (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui D. R.;

694)

70Dėl kito, nei 2 punkte nurodyto, bendravimo su vaiku laiko, šalys, vaiko tėvai, gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderinant vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

715)

72Sūnaus Domo gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

736)

74Abu vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi Domu ir bendravimo tvarkos vykdymu (liga, neatvykimas pas vaiką ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės);

757)

76Vaiko motina M. R. įsipareigoja informuoti (SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu) tėvą D. R. apie sūnaus Domo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nurodyti tikslią jo buvimo vietą ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.

77Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) valstybei 151,59 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt vienas euras ir penkiasdešimt devyni euro centai) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, 232,07 Eur (du šimtai trisdešimt du eurai ir septyni euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

78Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teismo teisėja Giedrė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė ieškiniu prašo teismo su atsakovu D. R. 2015 m. rugpjūčio 28 d.... 5. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė,... 7. Atsakovas D. R. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą... 8. Liudytoja byloje apklausta N. J. parodė, kad yra ieškovės mama. Ji gyvena... 9. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kuria pilnai pritarė... 10. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2015... 11. Papildomai nustatytos šios reikšmingos procesinės bylos nagrinėjimo... 12. Teismas... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 14. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo... 15. Ieškovė prašo santuoką, sudarytą su atsakovu nutraukti dėl atsakovo... 16. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio... 17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio... 18. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai... 19. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti... 20. Įvertinus ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus, byloje esančius... 21. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šeima iširo... 22. Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas... 23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina konstatuojant... 24. Ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė – „J.“, atsakovui –... 25. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 26. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo... 27. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių sūnus nuo gimimo iki... 28. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo... 29. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo... 30. Atsakovas gimimo liudijime įrašytas D. R., gim. 2015 m. lapkričio 24 d.,... 31. Dėl išlaikymo dydžio.... 32. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę... 33. Ieškovė ieškiniu vaiko išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo 200,00 Eur... 34. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi pastovių pajamų, yra bedarbis,... 35. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau intensyviai ieško... 36. Atsakovas prašo teismo priteisti vaikui valstybės nustatytą minimalų... 37. Ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu... 38. Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko... 39. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2016 m. liepos 6 d., t. y. nuo tada,... 40. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko... 41. Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 42. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio... 43. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.... 44. Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi... 45. Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo... 46. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu... 50. Pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės... 51. Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus... 52. 2017 m. gruodžio 20 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės... 53. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – patenkinta 87,5 %... 54. Iš atsakovo nepriteistinos teisme patirtos 2,72 Eur dydžio išlaidos,... 55. Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,... 56. ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Nutraukti M. R., asmens kodas ( - ) ir atsakovo D. R., asmens kodas ( - )... 58. Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) išlaikymą sūnui D. R.,... 59. Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) D. R., asmens kodas ( - )... 60. Paskirti M. R., asmens kodas ( - ) D. R., asmens kodas ( - ) skirtų ir... 61. Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti... 62. Nustatyti atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) bendravimo su sūnumi D. R.,... 63. 1)... 64. nustatomas bendravimo pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas D. R. su... 65. 2)... 66. D. R. su sūnumi Domu gali bendrauti jo kasmetinių atostogų laikotarpiu... 67. 3)... 68. 2 punkte nustatytu ar kitu šalių susitartu (4 punktas) vaiko buvimo pas... 69. 4)... 70. Dėl kito, nei 2 punkte nurodyto, bendravimo su vaiku laiko, šalys, vaiko... 71. 5)... 72. Sūnaus Domo gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas,... 73. 6)... 74. Abu vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir... 75. 7)... 76. Vaiko motina M. R. įsipareigoja informuoti (SMS žinute, elektroniniu paštu... 77. Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas ( - ) valstybei 151,59 Eur (vienas... 78. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...